Byla P-38-602/2017
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017 pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas A. O. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija, KAM, atsakovas) kanclerio 2015 m. lapkričio 27 d. potvarkį Nr. VP-157 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą A. O.“; 2) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dydį į palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių nustatyto darbo užmokesčio vidurkį įtraukiant nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. mokėtą 14 minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) priedą už tarnybos krizės regione specifiką ir nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki 2006 m. liepos 7 d. trukusių kasmetinių atostogų metu mokėtą vidutinį darbo užmokestį; 3) įpareigoti atsakovą išmokėti susidariusį pensijos skirtumą, atsakovui klaidingai apskaičiavus ir mokėjus valstybinę pensiją.

6Skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro (toliau – ir krašto apsaugos ministras) 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-1447 nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. buvo nusiųstas į tarptautinę operaciją ( - ), taip pat jam buvo pavesta mokėti 14 MMA priedą už tarnybos krizės regione specifiką. Krašto apsaugos ministrui 2015 m. birželio 29 d. pateikė prašymą nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį pareiškėjo iniciatyva anksčiau laiko, kurį krašto apsaugos ministras 2015 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. P-841 patenkino, tą pačią dieną profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta ir pareiškėjas buvo išleistas į atsargą. Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentas 2015 m. lapkričio 11 d. parengė Darbo užmokesčio pažymėjimą Nr. PD-3002, kuriame į darbo užmokesčio apskaičiavimą valstybinei pensijai skirti priedas už tarnybos krizės regione specifiką nebuvo įtrauktas. Atsižvelgdamas į tai, Ministerijos kancleris 2015 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą skirti valstybinę pensiją pagal apskaičiuotą darbo užmokestį, į kurio apskaičiavimą neįtrauktas nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. tarptautinėje operacijoje ( - ) mokėtas priedas už tarnybos krizės regione specifiką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 6.1 punktas nustatė priedus ir priemokas kariams ir valstybės tarnautojams, atliekantiems tarnybą tarptautinių operacijų kariniame vienete, jeigu ji planuojama ilgesniam negu 90 dienų laikotarpiui. Taigi nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d. galiojusios Sąlygų redakcijos nuostatos kariams ir tarnautojams mokamus priedus laikė tarnybinio atlyginimo dalimi. Be to, tarptautinės operacijos ( - ) metu nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. mokėto 14 MMA priedo už tarnybos krizės regione specifiką buvo nuskaičiuojamos visos įmokos ir mokesčiai lygiai taip pat ir tokiais pačiais dydžiais, kaip ir nuo tuo pačiu mokėto tarnybinio atlyginimo. Taip pat nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki 2006 m. liepos 7 d. pareiškėjas buvo išleistas kasmetinių atostogų, už kurias buvo mokamas vidutinis tarnybinis atlyginimas, kurio dydis buvo paskaičiuotas atsižvelgiant ir į tarnybos tarptautinėje operacijoje metu jam mokėtą 14 MMA priedą už tarnybos krizės regione specifiką. Skaičiuojant laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2006 m. spalio 31 d. darbo užmokestį valstybinei pensijai skirti, į darbo užmokesčio dydį turėtų būti įtrauktas ir kasmetinių atostogų metu teisės aktų nustatyta tvarka priskaičiuotas ir išmokėtas vidutinis darbo užmokestis.

7Atsakovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsiliepime atsakovas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl KAM sprendimo, kuriuo pareiškėjui paskirta valstybinė pensija, kurią apskaičiuojant į pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį nebuvo įtrauktas pareiškėjo gautas tarnybinio atlyginimo priedas už tarnybos krizės regione specifiką. Pareiškėjui už tarnybą tarptautinėje operacijoje ( - ) nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. už tarnybos krizės regione specifiką mokėtas 14 MMA priedas buvo kompensacinio pobūdžio, nepaisant to, kad pagal Sąlygų redakciją, galiojusią nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2007 m. balandžio 1 d., ši piniginė išmoka buvo pavadinta priedu. Šis mokėjimas, pavadintas priedu, pareiškėjui buvo mokamas už tarnybos užsienyje specifiką įvertinant tarptautinės operacijos pobūdį, vietą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas. Šią atsakovo poziciją patvirtina tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 287 patvirtintų Sąlygų 6.1, 6.2, 13.1 ir 13.2 punktų nuostatos nuo 2007 m. balandžio 1 d. yra pakeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 297 numatant, kad kariams ir tarnautojams už tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete, už dalyvavimą tarptautinėje operacijoje, t. y. už tarnybos užsienyje specifiką, atsižvelgiant į tarptautinės operacijos pobūdį, vietą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas krašto apsaugos ministras nustato nuo 10 iki 20 bazinių dydžių kompensaciją. Pareiškėjui tarptautinės operacijos ( - ) 2005 m. lapkričio 16 d. – 2006 m. gegužės 15 d. laikotarpiu mokėtas 14 MMA priedas (šiuo metu laikomas kompensacija) už tarnybos krizės regione specifiką nepatenka į Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies dispoziciją (įvardintus priedus arba pareiginę algą kaip jos sudėtinė dalis). Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo motyvais, kad apskaičiuojant pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį kario valstybinei pensijai skirti turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32 patvirtintu Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašu. Apskaičiuojant karių valstybinės pensijos už tarnybą dydį turi būti vadovaujamasi Pensijų įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, kadangi apskaičiuojant pareigūnų ir karių darbo užmokesčio vidurkį arba tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti, turi būti vadovaujamais specialiuoju Pensijų įstatymu.

9Atsakovas kaip nepagrįstą vertino ir pareiškėjo motyvą, kad Lietuvos kariuomenė 2006 m. gegužės 31 d. išleisdama jį kasmetinių atostogų ir už šių atostogų laikotarpį išmokėdama jam jo vidutinį atlyginimą, įtraukdama į jį tarnybos tarptautinėje operacijoje metu jam mokėtą 14 MMA priedą, traktavo ir taikė jį kaip jo vidutinio atlyginimo dalį, t. y. laikė darbo užmokesčio dalimi. Šis pareiškėjo motyvas nesusijęs su bylos dalyku, o minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 32 reglamentuoja profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimą suteikiant kasmetines kitų rūšių atostogas ir nagrinėjamo ginčo atveju negali būti taikomas.

10Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo motyvu, kad mokėtas 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką buvo apmokestintas visais privalomais mokesčiais, lygiai taip pat kaip ir tarnybinis atlyginimas, todėl šis priedas turi būti įtrauktas į pareiginės algos vidurkį valstybinei pensijai skirti. Pagal Pensijų įstatymą valstybinės pensijos dydis už tarnybą visiškai nepriklauso nuo privalomų mokesčių sumokėjimo.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

12Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos kariuomenė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad apskaičiuojant darbo užmokestį valstybinei kario pensijai skirti galima ir privaloma į darbo užmokestį įtraukti tik tas sudėtines darbo užmokesčio dalis, kurios imperatyviai nurodytos Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Be tarnybinio atlyginimo Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nuostatos į darbo užmokestį valstybinei kario pensijai skirti įskaito tik priedą už kvalifikacinę kategoriją. Tuo tarpu priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ar laipsnį (tarnybinį rangą) profesinės karo tarnybos kariams nėra numatyti ir mokami, o Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme (toliau – ir KASOKTĮ) numatytų priedų už pareigas, susijusias su didesne vadų atsakomybe ar ypatinga pareigų specifika, nenumato Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjui 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką tarptautinės operacijos metu nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. buvo mokėtas krašto apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. V-1447 „Dėl karių siuntimo į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją ( - )“ pagrindu, kuris buvo priimtas atsižvelgiant į Sąlygų 13.1 punkto nuostatas. Be to, KASOKTĮ 61 straipsnio 1 dalis nustato, kad karių tarnybos rengimosi tarptautinėms operacijoms ir tarptautinių operacijų metu sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pareiškėjo tarnybos ( - ) laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo redakcijos 4 straipsnio 6 dalis taip pat nustatė, kad Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taigi pareiškėjui dalyvaujant NATO vadovaujamos operacijos ( - ) nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. metu mokėtas 14 MMA dydžio priedas už tarnybos krizės regione specifiką kildintas iš įstatymo nuostatų, nes tiek KASOKTĮ 61 straipsnio 1 dalis, tiek Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo 4 straipsnio 7 dalis tarnybos tarptautinėse operacijose sąlygas (be kita ko, papildomo apmokėjimo) nustatyti pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos kariuomenė manė, kad pareiškėjui nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. mokėtas 14 MMA dydžio priedas už tarnybos krizės regione specifiką turėtų būti įtrauktas į jo darbo užmokesčio dydį, skaičiuojamą valstybinei kario pensijai skirti ir šią nuomonę realizavo Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentui 2015 m. rugsėjo 21 d. parengiant Darbo užmokesčio pažymėjimą Nr. PD-2542, kuriuo pareiškėjo pasirinkto laikotarpio 12 mėnesių darbo užmokesčio vidurkis nustatytas 1 687,18 Eur, t. y. į darbo užmokesčio dydį valstybinei kario pensijai skirti buvo įtrauktas ir priedas už tarnybos krizės regione specifiką. Atsižvelgdama į tai, kad Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, jog darbo užmokesčio vidurkis apskaičiuojamas pagal nustatytą, o ne realiai išmokėtą darbo užmokestį, Lietuvos kariuomenė darbo užmokestį valstybinei pensijai skirti apskaičiuoja remdamasi ne aktualiu laikotarpiu kariui išmokėtomis sumomis, o šiuo laikotarpiu teisės aktais jam nustatytu atlyginimu.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kanclerio 2015 m. lapkričio 27 d. potvarkį Nr. VP-157 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą A. O.“. Įpareigojo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją iš naujo spręsti valstybinės pensijos perskaičiavimo ir skyrimo pareiškėjui klausimą pagal teismo sprendime pateiktą išaiškinimą. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

15Teismas nustatė, kad krašto apsaugos ministras 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-1447 „Dėl karių siuntimo į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją ( - )“ nuo 2005 m. lapkričio 12 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. pareiškėją išsiuntė į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją ( - ). Įsakymo 2.2 punkte, be kita ko, nurodė iš Sausumos programos valstybės funkcijos „Dalyvavimas tarptautinėse operacijose“ centralizuotų lėšų siunčiamiems kariams mokėti 14 MMA priedą už tarnybos krizės regione specifiką. Krašto apsaugos ministras 2005 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1562 „Dėl Krašto apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. V-1447 „Dėl karių siuntimo į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją ( - )“ pakeitimo“ pakeitė krašto apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. V-1447 1 punktą ir nustatė, kad pareiškėjas į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją ( - ) siunčiamas nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 15 d.

16Krašto apsaugos ministras 2015 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. P-841 „Dėl št. srž. A. O. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju ir išleido jį į atsargą. Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentas 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. FS-365 „Dėl priedo A. O. skaičiavimo“ kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Teisės departamentą bei Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamentą, prašydamas išaiškinti ar profesinės karo tarnybos kariams 2005–2006 metais mokėti priedai už tarnybos krizės regione specifiką turi būti įtraukti į darbo užmokesčio pažymėjimą ir priskaičiuoti prie pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) valstybinei pensijai skirti. Lietuvos kariuomenė 2015 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. TS-123 „Dėl priedo A. O. skaičiavimo“ Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentui išreiškė savo nuomonę, kad A. O. tarptautinės operacijos ( - ) laikotarpiu mokėtas 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką turi būti įtrauktas į darbo užmokesčio pažymėjimą ir priskaičiuotas prie pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Nurodė, kad, Lietuvos kariuomenės Teisės departamento nuomone, nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Sąlygų nuostatos kariams ir tarnautojams mokamus priedus ir priemokas laikė tarnybinio atlyginimo (pareiginės algos) dalimi.

17Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į krašto apsaugos ministrą su 2015 m. rugsėjo 21 d. prašymu skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą. Krašto apsaugos ministerijos kancleris 2015 m. lapkričio 27 d. potvarkiu Nr. VP-157 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą A. O. skyrimo“ paskyrė pareiškėjui 24,48 proc. nuo 1 149,51 Eur darbo užmokesčio vidurkio 281,4 Eur valstybinę pensiją bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą už tarnybą.

18Teismas pacitavo ginčui aktualias KASOKTĮ, Pensijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32 patvirtinto Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų nuostatas. Taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. Nr. A502-2115/2013, kurioje pareiškėjas, be kita ko, reiškė reikalavimą dėl valstybinės pensijos dydžio perskaičiavimo, vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant pagal darbo užmokestį iki mokesčių valstybei sumokėjimo, įtraukiant jam nuo karinio laipsnio priklausantį tarnybinio atlyginimo priedą, mokėtą dėl jo tarnybos taikos įgyvendinimo misijoje. Nagrinėtos bylos kontekste Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartyje konstatavo, kad apskaičiuojant pareiškėjo darbo užmokestį Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme, tarnybinio atlyginimo priedas, mokėtas jam ryšium su gynybos atašė pareigomis, turi būti įtrauktas į pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) dydį, bet ne traktuojamas kaip priedas už laipsnį arba gali būti nevertinamas apskritai. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiginiai tarnybinio atlyginimo priedai laikytini profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo sudėtine dalimi.

19Įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą ir šioje byloje susiklosčiusias aplinkybės, teismas sprendė, kad krašto apsaugos ministras, priimdamas 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. V-1447 turėjo teisę paskirti pareiškėjui priedą už tarnybos krizės regione specifiką, kuris, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įtrauktinas į tarnybinio atlyginimo sudėtį. Taigi, vadovaujantis Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, skiriant pareiškėjui valstybinę pensiją, turėjo būti atsižvelgiama į jam nustatytą darbo užmokesčio vidurkį, į kurį įskaitomas ir tarnybinis atlyginimas kartu su paskirtu priedu. Atsižvelgdamas į tai, kad krašto apsaugos ministerijos kanclerio 2015 m. lapkričio 27 d. potvarkis Nr. VP-157 skirti valstybinę pensiją priimtas neįskaičius į tarnybinio atlyginimo dydį pareiškėjui paskirto priedo už tarnybos krizės regione specifiką, teismas konstatavo, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo apskaičiuoti pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį ir iš naujo spręsti valstybinės pensijos perskaičiavimo ir skyrimo klausimą pagal teismo sprendime pateiktą išaiškinimą.

20Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjo valstybinės pensijos dydį į palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių nustatyto darbo užmokesčio vidurkį įtraukiant nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki 2006 m. liepos 7 d. trukusių kasmetinių atostogų metu mokėtą vidutinį darbo užmokestį, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32 patvirtinto Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo 41 punktą, į kario vidutinį atlyginimą neįskaitomas, be kita ko, tarnybinis atlyginimas už kasmetines atostogas. Pažymėjo, kad Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybinės pensijos skiriamos pagal pareigūno ar kario ištarnautų mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.

21III.

22Atsakovas KAM pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

23Apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimu, išskyrus tą dalį, kurioje pareiškėjo skundas atmestas. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į teismų praktikos suformuotas taisykles panašiose bylose, todėl padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai. Be to, teismo sprendimas nemotyvuotas, nes teismas nepasisakė dėl atsakovo motyvų, reikšmingų šiai bylai teisingai išspręsti.

24Pagal Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas akivaizdu, kad į darbo užmokesčio vidurkį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą). Pareiškėjui tarptautinės operacijos ( - ) 2005 m. lapkričio 16 d. – 2006 m. gegužės 15 d. laikotarpiu mokėtas 14 MMA priedas (šiuo metu laikomas kompensacija) už tarnybos krizės regione specifiką, nepatenka į Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies normos dispoziciją (įvardintus priedus arba į pareiginę algą kaip jos sudėtinė dalis). Atsakovo nuomone, kariams mokami priedai gali būti laikomi pareiginės algos sudėtine dalimi, kai jie mokami profesinės karo tarnybos kariams vadovaujantis KASOKTĮ 60 straipsnio 2–5 dalių pagrindais ir jų pagrindu priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1353.

25Pareiškėjas A. O. atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimą palikti galioti. Manė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai nustatė ginčo sprendimui reikšmingas faktines aplinkybes ir pritaikė bei išaiškino materialinės teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimą nėra pagrindo.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė iš esmės argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą.

27IV.

28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

29Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kanclerio 2015 m. lapkričio 27 d. potvarkio Nr. VP-157, kuriuo pareiškėjui A. O. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija ir priedas už tarnybą, teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. pareiškėjas ginčą iš esmės kelia dėl to, kad atsakovas, skirdamas valstybinę pensiją pareiškėjui, neteisingai apskaičiavo darbo užmokesčio vidurkį, nuo kurio priklauso pareiškėjui skiriamos valstybinės pensijos dydis.

30Bylos medžiaga nustatyta, kad krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. X-240 „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Balkanų, Centrinės ir Pietų įlankos regionuose pratęsimo ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ 1 straipsnio pakeitimu (Žin. 2005, Nr. 73-2647) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintomis Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygomis (Žin. 2004, Nr. 42-1381 ir 2005, Nr. 9-276), 2005 m. lapkričio 7 įsakymu Nr. V-1447 nuo 2005 m. lapkričio 12 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. pareiškėją išsiuntė į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją ( - ). Šio įsakymo 2 punktu, be kita ko, įsakė Lietuvos kariuomenės finansų ir turto tarnybai iš Sausumos programos valstybės funkcijos „Dalyvavimas tarptautinėse operacijose“ centralizuotų lėšų siunčiamiems kariams mokėti 14 MMA priedą už tarnybos krizės regione specifiką. Šio įsakymo 1 punktas krašto apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1562 „Dėl Krašto apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. V-1447 „Dėl karių siuntimo į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją ( - )“ pakeitimo“ buvo pakeistas ir nustatyta, kad pareiškėjas į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją ( - ) siunčiamas nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 15 d.

31Krašto apsaugos ministras 2015 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. P-841 nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju ir išleido A. O. iš profesinės karo tarnybos į atsargą.

32Pareiškėjas 2015 m. birželio 29 d. kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentą su prašymu parengti darbo užmokesčio pažymėjimą. Lietuvos kariuomenės Finansų apskaitos departamentas 2015 m. liepos 1 d. parengė darbo užmokesčio pažymėjimą, kuriame priedas už tarnybos krizės regione specifiką į darbo užmokesčio dydį pensijai skirti nebuvo įtrauktas.

33Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentas 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. FS-365 „Dėl priedo A. O. skaičiavimo“ kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Teisės departamentą bei Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamentą, prašydamas išaiškinti, ar profesinės karo tarnybos kariams 2005–2006 metais mokėti priedai už tarnybos krizės regione specifiką turi būti įtraukti į darbo užmokesčio pažymėjimą ir priskaičiuoti prie pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) valstybinei pensijai skirti. Lietuvos kariuomenė 2015 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. TS-123 „Dėl priedo A. O. skaičiavimo“ Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentui išreiškė savo nuomonę, kad A. O. tarptautinės operacijos ( - ) nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. mokėtas 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką turi būti įtrauktas į darbo užmokesčio pažymėjimą ir priskaičiuotas prie pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Nurodė, kad, Lietuvos kariuomenės Teisės departamento nuomone, nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Sąlygų nuostatos kariams ir tarnautojams mokamus priedus ir priemokas laikė tarnybinio atlyginimo (pareiginės algos) dalimi, t. y. priedu (priemoka) prie tarnybinio atlyginimo (pareiginės algos).

34Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentas 2015 m. rugsėjo 21 d. parengė darbo užmokesčio pažymėjimą, kuriame į pareiškėjo darbo užmokesčio dydį valstybinei kario pensijai gauti buvo įtrauktas ir priedas už tarnybos krizės regione specifiką. Vėliau pareiškėjo darbo užmokesčio pažymėjimas KAM kanclerio pavedimu buvo patikslintas ir priedas už tarnybos krizės regione specifiką į pareiškėjo darbo užmokesčio dydį valstybinei kario pensijai gauti nebuvo įtrauktas.

35Pareiškėjas su prašymu 2015 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į krašto apsaugos ministrą skirti jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą. KAM kancleris, vadovaudamasis Pensijų įstatymu, 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. VP-157, paskyrė A. O. nuo 2015 m. liepos 31 d. iki gyvos galvos 281,4 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, kurią apskaičiavo nuo pareiškėjui apskaičiuoto 1 149,51 Eur darbo užmokesčio vidurkio. Taip pat paskyrė Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą už tarnybą.

36Atsakovas apeliaciniame skunde teigė, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog į pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį valstybinei pensijai gauti turi būti įskaitomas ir priedas už tarnybos krizės regione specifiką. Be to, teismas, darydamas šią išvadą, nepagrįstai rėmėsi sprendime nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-2115/2013, kadangi nagrinėjamos bylos ginčo santykiai nėra panašūs.

37Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nesutiko.

38Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal KASOKTĮ 60 straipsnio 3 dalį, profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų. Tam tikroms profesinės karo tarnybos karių pareigoms, susijusioms su didesne vadų (ne žemesne kaip bataliono vado) atsakomybe ar ypatinga pareigų specifika, nustatomi pareiginiai tarnybinio atlyginimo priedai. Priedai mokami, kol karys eina šias pareigas (KASOKTĮ 60 straipsnio 4 dalis). Profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų dydžius, taip pat pareigų, kurias einant mokamas pareiginis priedas, sąrašą ir šias pareigas atitinkančių priedų dydžius nustato Vyriausybė. Vyriausybė taip pat gali nustatyti priedus kariams, kurie turi ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas (KASOKTĮ 60 straipsnio 5 dalis). Karių tarnybos rengimosi tarptautinėms operacijoms ir tarptautinių operacijų metu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (KASOKTĮ 61 straipsnio 1 dalis).

39Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintų Sąlygų 13.1 punkte (nuo 2005 m. spalio 13 d. galiojusi redakcija) nustatyta, kad dalyvavimo tarptautinėje operacijoje už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų atveju kariams mokamas priedas už tarnybos krizės regione specifiką. Šio priedo dydį nustato krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į tarptautinės operacijos pobūdį, vietą ir kario pareigas. Šios Sąlygos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 297 buvo pakeistos, nustatant, kad kariams ir tarnautojams, kai jie siunčiami dalyvauti tarptautinėje operacijoje, kas mėnesį mokama nuo 10 iki 20 bazinių dydžių kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką, o tarnautojams – nuo 10 iki 20 bazinių dydžių su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija. Kompensacijų kariams ir tarnautojams dydžius nustato ir keičia atsižvelgdamas į tarptautinės operacijos pobūdį, vietą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas krašto apsaugos ministras (13.1.1 punktas).

40Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką paskirtas vadovaujantis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintomis Sąlygomis (nuo 2005 m. spalio 13 d. galiojusi redakcija).

41Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste pagrįstai sprendė, kad skiriant pareiškėjui valstybinę pensiją, turėjo būti atsižvelgiama į jam apskaičiuotą darbo užmokesčio vidurkį, kurį apskaičiuojant turėjo būti įtrauktas ir pareiškėjui mokėtas priedas už tarnybos krizės regione specifiką.

42Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 297 Sąlygos buvo pakeistos numatant, kad kariams ir tarnautojams, kai jie siunčiami dalyvauti tarptautinėje operacijoje, mokama kompensacija, t. y. kompensacinio pobūdžio išmoka, nesudaro pagrindo teismo sprendime konstatuotų aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, kad Sąlygos buvo pakeistos ir priedai buvo pakeisti kompensacijomis, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjui buvo paskirta kompensacinio pobūdžio išmoka. Pareiškėjui krašto apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-1447 buvo paskirtas priedas, kuris, remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis, laikytinas profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo sudėtine dalimi. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32, nustatančio profesinės karo tarnybos kario vidutinio atlyginimo apskaičiavimą, 4 punkte nurodytos išmokų rūšys, kurios neįskaitomos apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį. Pareiškėjui paskirtas priedas pagal savo pobūdį neatitinka minėto aprašo 4 punkte nurodytų išmokų, šių aplinkybių nepaneigė ir atsakovas.

43Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisinius santykius reglamentuojančias materialiąsias teisės normas, atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar keisti.

44V.

45Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2017 m. balandžio 26 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017, remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais.

46Prašyme nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas neteisingai aiškino KASOKTĮ 60 straipsnio 3–5 dalių nuostatas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1353 1.3 punktu yra patvirtintas profesinės karo tarnybos karių, susijusių su ypatinga specifika, sąrašas ir šias pareigas atitinkančių tarnybinio atlyginimo priedų dydžiai, kurie yra mokami kariams, tarnaujantiems Lietuvoje, tačiau pareiškėjui mokėtas 14 MMA priedas už jo tarnybą krizės regione (( - )) nepatenka į šį sąrašą. Pažymi, kad KASOKTĮ 61 straipsnis ir Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymas nenustato karių tarnybinio atlyginimo dydžių ir jo sudėtinių dalių. Taigi pareiškėjui mokėtas priedas už tarnybos krizės regione specifiką negali būti laikomas sudėtine tarnybinio atlyginimo dalimi nei pagal KASOKTĮ 60 straipsnio nuostatas, nei pagal Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Teismas nepagrįstai byloje vadovavosi Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32, kadangi minėtas aprašas reglamentuoja profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimą suteikiant kasmetines ar kitų rūšių atostogas, o ne darbo užmokesčio vidurkį valstybinėms pensijoms skirti.

47Dėl vienodos administracinių teismų praktikos pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepagrįstai atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2115/2013 pateiktus išaiškinimus. Šiuo atveju pareiškėjui priedas buvo mokamas kitais (t. y. 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką) pagrindais. Administracinėje byloje Nr. A502-2115/2013 priedas buvo mokamas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 861. Mano, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti atsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-85/2011. Be to, įskaitant ginčo laikotarpiu gautą priedą į vidutinį darbo užmokestį valstybinei pensijai gauti, būtų nesilaikoma ir proporcingumo principo.

48Atsakovo vertinimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas nutartį byloje, neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl reikšmingų apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, todėl bylą išsprendė neteisingai. Teismas nepasisakė dėl KASOKTĮ 60 straipsnio 3–5 dalių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 32 nuostatų taikymo, nors pareiškėjas buvo pateikęs argumentus, jog jos netaikomos. Taip pat teismas nenurodė, kodėl nesivadovauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-85/2011 pateiktais išaiškinimais.

49Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo dėl prašymo spręsti teismo nuožiūra.

50Teisėjų kolegija

konstatuoja:

51VI.

52Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

53ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje.

54Nagrinėjamoje byloje atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017, remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktais.

55Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu

56ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

57Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kuris yra analogiškas naujos redakcijos to paties įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 8 punktui, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio nėra aišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-40-602/2016, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-127/2011, 2017 m. birželio 8 d. nutart5 administracinėje byloje Nr. P-34-822/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime neaptarė arba kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu (2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143–221/2011, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-99-492/2016). Be to, nesutikimas su teismo motyvais iš esmės pats savaime rodo, kad teismo sprendimas yra motyvuotas tik asmuo su jais nesutinka (2006 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6-289/2006, 2017 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-26-602/2017).

58Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje turinio matyti, kad prašymas atnaujinti procesą šiuo pagrindu siejamas su tuo, kad, anot pareiškėjo, teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017, motyvus, nustatė, jog ši nutartis yra motyvuota ir iš esmės atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies nuostatas (ABTĮ 137 str.), iš motyvuojamosios dalies yra akivaizdu, kokiais konkrečiais motyvais ir teisės aktų normomis vadovavosi teismas, priimdamas šį procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog netinkamų, anot pareiškėjo, motyvų buvimas negali būti tapatinamas ar prilyginamas motyvų nebuvimui. Be to, nesutikimas su teismo motyvais, pagrindžiant tai konkrečiais teisiniais argumentais ir teisės normų aiškinimu, pats savaime rodo, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, tik pareiškėjui teismo įvardinti motyvai yra nepriimtini.

59Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.

60Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu

61Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, kuris yra analogiškas naujos redakcijos to paties įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 punktui, procesas byloje gali būti atnaujintas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu yra pažymėjęs, kad nurodytu pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas jas taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-119/2011, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-59-525/2016). Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012, 2017 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017).

62Nagrinėjamu atveju dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi atsakovas. Įvertinusi atsakovo prašymo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo prašymu iš esmės siekiama, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, nes iš esmės nesutinkama su teismo pateiktu teisės normų aiškinimu. Atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikia panašius argumentus, kuriais jis grindė savo atsiliepimą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinis teismas pateikiamus argumentus išnagrinėjo ir jų analize grindė savo motyvus.

63Akcentuotina ir tai, jog vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-8/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-69-602/2015). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikiamas alternatyvus teisės normų dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimo aiškinimo variantas. Atsakovas teigia, kad priedas už tarnybos krizės regione specifiką neturi būti įtrauktas į darbo užmokesčio vidurkį, nuo kurio priklauso valstybinės pensijos dydis.

64Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti argumentai, nors ir pateikia galimą alternatyvų aiškinimo variantą, tačiau nepaneigia fakto, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartyje argumentuotai pasisakė dėl kitokio minėtų normų aiškinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog pareiškėjui krašto apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-1447 buvo paskirtas priedas, kuris, remiantis nutartyje aptartomis įstatymo nuostatomis, laikytinas profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo sudėtine dalimi.

65Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju negalima padaryti vienareikšmės išvados, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikiamas aiškinimo variantas yra aiškiai teisingas, o teismo pateiktas nuostatos interpretavimo variantas yra aiškiai nepagrįstas. Esant tokiai situacijai, spręstina, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra pateikti aiškūs teismo pateikto aiškinimo klaidingumo įrodymai, o tiesiog pateikiamas alternatyvus teisės akto aiškinimo variantas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad kai byla atnaujinama remiantis argumentais, kurie jau buvo pateikti vienos iš šalių nagrinėjant bylą, tai gali būti vertinama kaip tos šalies pastangos iš naujo ginčyti bylą tais aspektais, dėl kurių byla jau buvo pralaimėta (EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo byloje Varnienė prieš Lietuvą 40–41 par.). Taigi siekiant užtikrinti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą, toks alternatyvus teisės akto aiškinimas negali būti pagrindu atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu.

66Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu

67ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

68Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte (analogiškas naujos redakcijos to paties įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 12 punktui) nustatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymų, patvirtinančių, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tik tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes, priešingu atveju, būtų nepagrįstai trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas. Taip pat akcentuotina, kad atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Vadinasi, būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais – nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus ar nutartis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-117-756/2015, 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-121-552/2015).

69Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-85/2011 ir mano, jog teismas turėjo remtis minėta nutartimi. Taip pat mano, jog administracinės bylos Nr. A502-2115/2013 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutapo, todėl teismas negalėjo ja remtis.

70Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas tik tada, kai skirtingi procesiniai sprendimai priimti bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios. Pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. A146-85/2011 buvo sprendžiama dėl tuo metu aktualios redakcijos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, kurios dabar yra pasikeitę. Tuo metu galiojusio Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal paskutinio mėnesio, kurį pareigūnas ar karys nustojo eiti pareigas, jam nustatytą darbo užmokestį. Nagrinėjamu atveju pagal Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį turėjo būti atsižvelgiama į palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Taigi negalima teigti, jog administracinė byla Nr. A146-85/2011 ir nagrinėta byla buvo analogiškos, todėl teismas turėjo vadovautis visais minėtoje byloje pateiktais išaiškinimais.

71Nors pareiškėjas nurodo, jog teismas negalėjo remtis administracine byla Nr. A502-2115/2013, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties matyti, jog teismas tiesiogiai minėta nutartimi ir nesirėmė, ja rėmėsi bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra aiški ir motyvuota, joje išanalizuotos aktualios teisės aktų normos ir pateiktas minėtų normų aiškinimas ginčo situacijoje. Todėl tai, jog teismas pritarė tam tikriems išaiškinimams iš administracinės bylos Nr. A502-2115/2013, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nepagrindžia, jog yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu dėl nevienodos administracinių teismų praktikos.

72Įvertinus teisinio tikrumo, res judicata principus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais.

73Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

74Atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos prašymą atnaujinti procesą atmesti.

75Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017 pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

76Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos krašto... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas A. O. (toliau – ir pareiškėjas) su... 6. Skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro (toliau –... 7. Atsakovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir... 8. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl KAM sprendimo,... 9. Atsakovas kaip nepagrįstą vertino ir pareiškėjo motyvą, kad Lietuvos... 10. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo motyvu, kad mokėtas 14 MMA priedas... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė pateiktame atsiliepime į... 12. Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos kariuomenė nuosekliai laikėsi pozicijos,... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 25 d. sprendimu... 15. Teismas nustatė, kad krašto apsaugos ministras 2005 m. lapkričio 7 d.... 16. Krašto apsaugos ministras 2015 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. P-841 „Dėl št.... 17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į krašto apsaugos ministrą su... 18. Teismas pacitavo ginčui aktualias KASOKTĮ, Pensijų įstatymo, Lietuvos... 19. Įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą ir šioje byloje susiklosčiusias... 20. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą perskaičiuoti... 21. III.... 22. Atsakovas KAM pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus... 23. Apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimu, išskyrus tą... 24. Pagal Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas akivaizdu, kad į... 25. Pareiškėjas A. O. atsiliepime į apeliacinį skundą su... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimą į... 27. IV.... 28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi... 29. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos... 30. Bylos medžiaga nustatyta, kad krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis... 31. Krašto apsaugos ministras 2015 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. P-841 nutraukė... 32. Pareiškėjas 2015 m. birželio 29 d. kreipėsi į Lietuvos kariuomenės... 33. Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentas 2015 m. rugpjūčio... 34. Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentas 2015 m. rugsėjo 21... 35. Pareiškėjas su prašymu 2015 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į krašto apsaugos... 36. Atsakovas apeliaciniame skunde teigė, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog... 37. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su atsakovo apeliaciniame skunde... 38. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas,... 39. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287... 40. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione... 41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos... 42. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad Lietuvos Respublikos... 43. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų... 44. V.... 45. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2017 m. balandžio... 46. Prašyme nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas neteisingai aiškino KASOKTĮ... 47. Dėl vienodos administracinių teismų praktikos pažymi, jog Lietuvos... 48. Atsakovo vertinimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas... 49. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė pateikė atsiliepimą į... 50. Teisėjų kolegija... 51. VI.... 52. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė... 53. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu... 54. Nagrinėjamoje byloje atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos... 55. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 56. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad procesas gali būti... 57. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, remiantis Lietuvos... 58. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą... 59. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro 60. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu... 61. Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, kuris yra analogiškas naujos... 62. Nagrinėjamu atveju dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10... 63. Akcentuotina ir tai, jog vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo... 64. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti argumentai, nors... 65. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju negalima padaryti... 66. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu... 67. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyta, kad procesas gali būti... 68. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog vienodą administracinių teismų... 69. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo remiasi Lietuvos vyriausiojo... 70. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, procesas šiuo pagrindu gali... 71. Nors pareiškėjas nurodo, jog teismas negalėjo remtis administracine byla Nr.... 72. Įvertinus teisinio tikrumo, res judicata principus ir Lietuvos vyriausiojo... 73. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 74. Atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos prašymą... 75. Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017 pagal... 76. Nutartis neskundžiama....