Byla 2A-411-357/2014
Dėl kelio servituto nustatymo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. J. ir R. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 2 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-657-291/2013 pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovams G. J., R. Ž., byloje išvadą teikianti institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė M. S. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydama nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir eiti pėsčiomis per atsakovams G. J. ir R. Ž. priklausantį jų bendro naudojimo žemės sklypą, esantį ( - ), UAB „RM Projektai“ parengtame žemės sklypo plane pažymėtą taškų koordinatėmis 1,2,3,4,5,6 (6 m pločio ir 78 m ilgio). Taip pat prašė suteikti ieškovei teisę minėtame atsakovų žemės sklype, esant reikalui, savo lėšomis jai atlikti kelio, į kurį nustatomas servitutas, remonto darbus.

4Ieškovė nurodė, kad 2001-12-19 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė 1,7001 ha žemės sklypą lygiomis dalimis atsakovams G. J. ir R. Ž.. Šiame žemės sklype visą laiką buvo keliukas, kuriuo ieškovė patekdavo į savo sodybą. Parduodant atsakovams žemės sklypą, buvo susitarta, jog jie leis naudotis per jų žemę einančiu keliuku, nes kito kelio patekti į sodybą nėra. Tačiau šiuo keliuku ieškovė galėjo naudotis tik iki 2012 m. vasaros, nes atsakovai jį išardė ir šalia jo įrengė pagrindus kitam keliui. Atsakovai kol kas leidžia naudotis jų iš dalies įrengtu keliu, tačiau ieškovė nori, kad šiam keliui būtų nustatytas servitutas, nes juo patenkama į jai priklausančius du žemės sklypus. 2012 m. kovo mėnesį R. M. individuali įmonė parengė planą, kuriame numatė G. J. ir R. Ž. priklausančiame 1,7001 ha žemės sklype (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )) naujai įrengto keliuko planą (6 m. pločio, 423 kv. m.), sudarė koordinačių žiniaraštį. Planą patikrino ir suderino Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus. Kadangi servitutas būtų nustatomas per asmeninę piliečių nuosavybės teise priklausančią žemę, jo nustatyti administraciniu aktu nėra galimybės, tam tikslui reikalinga sudaryti notarinę sutartį ir ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė kreipėsi į atsakovus, prašydama kartu nuvykti pas notarą ir patvirtinti servituto nustatymo sutartį, tačiau atsakovai vengia atlikti šiuos veiksmus, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą.

5Atsakovai G. J., R. Ž. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė gali pasidaryti kitą įvažiavimą į savo sodybą toje vietoje, kurioje pagal miesto detalųjį planą yra numatyta paimti jų žemę visuomenės reikmėms. Atsakovai 2001-12-19 iš ieškovės nusipirko 1,7001 ha žemės sklypą, kurį padalijo į 16 sklypų. Privažiavimui prie šių sklypų jie padarė keliuką, kuriuo leido naudotis ir ieškovei. Ieškovė dabar naudojasi tuo įvažiavimu į savo sodybą, ir jie neprieštarauja, jog naudotųsi ir toliau, tačiau nesutinka, kad būtų šiam keliui nustatytas servitutas. Jie ieškovei siūlė sudaryti panaudos sutartį dėl naudojimosi keliu, tačiau ji nesutinka. Siūlė ieškovei pačiai pasidaryti kitą įvažiavimą į jos sodybą, už 50 metrų, taip pat jų žemėje ir sutiktų, jog tam keliukui būtų nustatytas servitutas.

6Byloje išvadą teikianti institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog nustatyti kelio servitutą yra tikslinga, kadangi ieškovei kol kas kito kelio patekti į savo sodybą nėra.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino.

9Nustatė ( - ), esančiame atsakovams G. J. ir R. Ž. priklausančio bendram naudojimuisi esamo 1245 kv. m. dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) – 468 kv. m. ploto, UAB „RM Projektai“ parengtame plane pažymėtą taškų koordinatėmis 1, 2, 3, 4, 5, 6 (6 m. pločio ir 78 m. ilgio), su teise ieškovei naudotis transporto priemonėmis ir eiti juo pėsčiomis į ieškovei M. S. priklausančius žemės sklypus, esančius ( - ): 1) 2,7745 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), 2) jo viduryje esantį 0,5000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), ant kurio yra ieškovei priklausanti sodyba – gyvenamasis namas ir ūkio pastatai.

10Suteikė ieškovei M. S. teisę atsakovų G. J. ir R. Ž. žemės sklype (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) savo lėšomis, esant reikalui, remontuoti, išpilti žvyru keliuką, į kurį nustatomas servitutas.

11Priteisė iš atsakovų G. J. ir R. Ž., po 1146,94 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei M. S..

12Priteisė iš atsakovų G. J. ir R. Ž. po 24,19 Lt pašto išlaidų valstybei.

13Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas. Konstatavus, kad servitutas yra būtinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti. Teismas sprendė, jog ieškovė šią aplinkybę įrodė. Vadovaujantis ieškovei M. S. priklausančių žemės sklypų, esančių ( - ), ant kurio yra sodyba – gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, dokumentais, pateiktais šios vietovės detaliaisiais planais, teismui buvo akivaizdu, kad jokios kitos galimybės patekti į savo nuosavybę ieškovė neturi, tik per atsakovų žemės sklypą. Šią aplinkybę konstatavo ir teismas išvykdamas į vietą ir ją apžiūrėdamas. Taip pat iš dalies ir patys atsakovai patvirtino tą aplinkybę, kad ieškovei yra būtinas kelias patekti į savo sodybą, neprieštarauja, kad ieškovė naudotųsi jiems priklausančia sklypo dalimi, tačiau nesutinka su servituto nustatymu, nes baiminasi, kad ieškovė gali parduoti savo žemės sklypus, atsiras daugiau savininkų, todėl asmenų, turinčių teisę eiti ar važiuoti per šį žemės sklypą asmenų skaičius gali labai išaugti.

14Teismas manė, jog šiai dienai ieškovė kito varianto patekti į savo žemės sklypus bei sodybą neturi. Faktiškai ir atsakovai, įsigiję iš ieškovės žemės sklypą, pripažino šio keliuko svarbą ieškovei, ilgą laiką leisdami jai vaikščioti ir važiuoti per jų įsigytą žemės sklypą. Ši, per ilgą laiką susiformavusi naudojimosi tvarka, teismo vertinimu, yra labai reikšminga tinkamo naudojimosi ieškovės nuosavybe sąlyga. Išvykęs į vietą, teismas konstatavo, jog privažiavimas prie ieškovės žemės sklypų ir sodybos yra beveik toje pačioje vietoje, kur ir buvo, kol žemės sklypas, per kurį eina keliukas, priklausė ieškovei. Įsigiję iš ieškovės žemės sklypą ir jį padaliję, atsakovai sudarė Detalųjį planą, suformavo atskirą žemės sklypą, kuris bus skirtas aptarnauti 16 žemės sklypų, suformuotų likusioje žemės dalyje, įsigytoje iš ieškovės.

15Teismas nepagrįstu laikė atsakovų argumentą, kad jie nesutinka su ieškiniu dėl to, kad detaliajame plane ieškovės prašomas servitutas nebuvo numatytas. Teismas pažymėjo, kad sudarant šios vietovės detalųjį planą, atskiras patekimas į ieškovės žemės sklypus nebuvo numatytas, tačiau kaip iš pateiktų dokumentų matė, kad atsakovų įsigytas žemės sklypas buvo padalintas ir suformuotas žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), kurio paskirtis yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, o tai reiškia, kad sudarant detalųjį planą buvo atsižvelgta į galimybę privažiuoti prie ieškovės sodybos ir žemės sklypų šiuo susisiekimui skirtu atsakovams priklausančiu žemės sklypu. Byloje surinkti įrodymai teismui patvirtino, kad nenustačius ieškovės prašomo servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

16Teismas sprendė, kad atsakovai jokių turtinių ar neturtinių netekimų dėl kelio servituto nustatymo nepatirs, nes jokių esminių pakeitimų (esamų statinių griovimo, naujų statinių statymo, kelio dangos įrengimo ir kt.) daryti nereikia, nes ta kelio dalimi, į kurią prašomas nustatyti servitutas, ieškovė eina ir važiuoja iki šiol, be to, nė vienas iš atsakovų nepraras galimybės naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu daiktu ar jo dalimi, nes pati kelio servituto esmė yra ta, kad juo gali naudotis ne tik viešpataujančiojo daikto, bet ir tarnaujančiojo daikto savininkas, todėl ieškovės ieškinį teismas tenkino visiškai.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18Apeliaciniu skundu atsakovai G. J., R. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

19Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201. Apeliantai nurodo, kad teismas pažeidė LR CK 4.126 str., reglamentuojantį servituto nustatymą teismo sprendimu sąlygas ir nesilaikė teismų suformuotos šio straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos. Ieškovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad yra išnaudojusi visas objektyvias ir įmanomas galimybės patekti į jai priklausančius žemės sklypus ir jokios objektyvios galimybės, įgyvendinti savo nuosavybės teisę nenustatant ieškiniu prašomo servituto per žemės sklypą, nėra. Teismas nesiėmė jokių priemonių aplinkybei, ar yra galimas įvažiavimas į ieškovės sklypą iš kitos sklypo pusės, išsiaiškinti. Apeliantų įsitikinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kitas privažiavimas prie ieškovės sklypo objektyviai negalimas.

212. Ieškovei ne kartą buvo siūlomas panaudos sutarties dėl naudojimosi keliu sudarymas ir jos įregistravimas viešajame registre. Apeliantai sutiko leisti ieškovei naudotis kitu, jiems nuosavybės teise priklausančiu susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams skirtu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. ( - ), detaliajame plane pažymėtu Nr. 19 ir esant poreikiui nustatyti jame ieškovei kelio servitutą. Apeliantai pastebi, kad ieškovės žemės sklypas pagal miesto specialųjį planą yra priskirtas G2 teritorijoms, t.y. daugiaaukščių namų statybai, kas iš esmės ateityje gali reikšti itin intensyvų naudojimąsi pravažiavimu. Atsižvelgiant į tai, šių galimybių ir alternatyvų teismas net nesvarstė ir nevertino kartu nurodydamas, jog per ilgą laiką susiformavusi naudojimosi tvarka yra labai reikšminga tinkamo naudojimosi ieškovės nuosavybe sąlyga. Teismas nustatydamas servitutą, ne tik nesiaiškino alternatyvių galimybių ieškovės interesų apsaugai, bet ir priėmė sprendimą nesistengdamas derinti tarnaujančio ir viešpataujančio daiktų savininkų interesus, nesiekdamas jų pusiausvyros bei servituto teisę faktiškai laikė prioritetine prieš nuosavybės teisę.

223. Apeliantai nurodo, kad ieškovei, į jos žemės sklypą iki šiol yra geranoriškai leidžiama patekti per atsakovų sklypą, todėl šiai dienai ieškovės teisės nėra niekaip pažeistos, o pats pažeidimas yra hipotetinio, o ne realaus pobūdžio. Todėl nesant realaus ieškovės teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo, atitinkamai nėra ir pagrindo jų ginti teismine tvarka, ypač kai tokiu būdu yra suvaržoma apeliantų konstitucinė teisė į nuosavybės neliečiamumą.

234. Apeliantai mano, kad teismas nepakankamai įgyvendino bendradarbiavimo pareigą bei pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Vietos apžiūra ir jos metu nustatytos aplinkybės didžiąja dalimi lėmė ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimą, todėl teismas LR CPK 160 str. 1 d. 7 p. turėjo galimybę pasiūlyti atsakovams, o tuo pačiu ir išaiškinti atsakovų teisę pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Teismas nepagrįstai atsisakė prijungti duomenis iš VĮ Registrų centro apie detaliajame plane nurodytus naujai suformuotus žemės sklypus, motyvuodamas tuo, kad prašymas dėl įrodymų prijungimo yra procesiškai pavėluotas. Dėl paminėto, teismas nenustatė visų reikšmingų bylos nagrinėjimui aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

24Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantų 500 litų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

25Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

261. Ieškovės įsitikinusi, ji neprivalėjo įrodyti, jog be kelio servituto nustatymo apskritai negali naudotis savo nekilnojamuoju turtu, o kad šiuo turtu negali naudotis pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis, šią įrodymo pareigą yra įvykdžiusi. Atsakovų užimta pozicija tik įrodo, kad nuolatinai gyvendama sodyboje, ieškovė turi galimybę patekti į savo žemės sklypus bei sodybą nuo seno susiformavusiu keliuku, kurio buvimo vietą kiek pakoregavo atsakovai, įsigiję iš ieškovės žemės sklypą. Atsakovai pripažino šio keliuko svarbą, ilgą laiką leisdami ieškovei vaikščioti ir važiuoti per jų įsigytą žemės sklypą. Šios aplinkybės įrodo, kad kelio servitutas ieškovei yra būtinas, kad galėtų laisvai ir nevaržomai, nepažeisdama kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, įgyvendinti savo nuosavybės teises.

272. Teismo nustatytas servitutas yra optimaliausias ir racionaliausias. Ieškovės įsitikinimu, būtų neekonomiška ir nelogiška ieškoti kitos vietos ir įrengti naujai kitą kelią – privažiavimą prie ieškovės nuosavybės, kai toks privažiavimas natūroje jau yra. Teismas buvo nuvykęs į vietą, todėl realiai įsitikino, kad natūroje jokio lauko keliuko, kuris įbraižytas plane ir apie kurį kalbama išvadoje, nėra. Atsakovų įsigytas žemės sklypas buvo padalintas ir suformuotas žemės sklypas, kurio paskirtis yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, o tai reiškia, kad sudarant detalųjį planą buvo atsižvelgta į galimybę privažiuoti prie ieškovės sodybos ir žemės sklypų šiuo susisiekimui skirtu atsakovams priklausančiu žemės sklypu. Daugiaaukščių namų teritorija nėra suformuota, todėl apeliantai nepagrįstai remiasi privažiavimo ir patekimo į šią teritoriją galimybėmis. Atsakovai nepateikė priešieškinio, nepateikė plano, kur jie siūlytų naujai įrengti ieškovei įvažiavimą į jos žemės sklypus ir sodybą, todėl toks siūlymas yra deklaratyvus ir neturi juridinio pagrindo.

283. Situacija, kai ieškovės galimybė pilnai ir nevaržomai įgyvendinti savo nuosavybės teises priklauso nuo atsakovų valios ir geranoriškumo, negali būti toleruojama. Naujai suformuotų 16-os sklypų savininkai kol kas yra atsakovai, tačiau šiuos sklypus pardavus individualių gyvenamųjų namų statybai, tartis ateityje su savininkų daugėtu būtų ypatingai sudėtinga. Nė vienas iš atsakovų nepraras galimybės naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu daiktu ar jo dalimi, nes pati kelio servituto esmė yra ta, kad juo gali naudotis ne tik viešpataujančiojo daikto, bet ir tarnaujančiojo daikto savininkas.

294. Atsakovai ne kartą prašė atidėti bylos nagrinėjimą ketindami samdyti advokatą, reikšti priešieškinį. Atsakovai dalyvavo teismo posėdyje, kai teismas iš anksto buvo suplanavęs vykti į vietą, tačiau atsakovai atsisakė vykti kartu, prašė tęsti bylos nagrinėjimą jiems nedalyvaujant. Teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, prieš baigiamąsias kalbas, atsakovai pradėjo reikšti prašymus dėl naujų įrodymų prijungimo, kurie lemiamos reikšmės neturi, todėl tai būtų užvilkinę bylos nagrinėjimą.

30IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

32Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

33Šioje byloje kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo atsakovams priklausančioje žemės sklypo dalyje.

34Dėl servituto nustatymo teismo sprendimu

35CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suvaržoma kito asmens – tarnaujančiojo daikto savininko – nuosavybės teisė. Pagal CK 4.126 straipsnį teismo sprendimu galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

36Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas teismų praktiką dėl servituto nustatymo, išaiškino, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, jog jis objektyviai būtinas ir būtinumas objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta S. P. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika 24, p. 63–67; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-691/2006; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007, Teismų praktika 28, p. 71–77; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Naujieji Berniūnai“, Ž. B., D. M. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009). Servituto nustatymas, kai asmuo daiktu gali naudotis ir be jo nustatymo, reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę.

37CK 4.111 straipsnio 1 dalies, 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatos ir jų bei kitų normų pagrindu formuojama teismų praktika leidžia daryti esminę išvadą –nuosavybės teisės prioritetą prieš teisę į servituto nustatymą, nuosavybė neturi būti nepagrįstai varžoma, o objektyvusis pagrindas servitutui priverstinai nustatyti yra tas, kad be jo neįmanoma tinkamai, normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

38Dėl servituto būtinumo

39Nagrinėjant bylas dėl servituto nustatymo, laikomasi suformuotos teismų praktikos nuostatų, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, todėl pirmiausia būtina įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Nėra pagrindo taikyti servitutą vien todėl, kad siekiantis servituto nustatymo asmuo nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. O. K., bylos Nr. 3K-3-82/2007; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. M. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2011; kt.). Servituto turinys, t. y. savininko turimo daikto naudojimosi teisių apribojimų apimtis, turi būti proporcinga priemonė tikslui pasiekti, t. y. užtikrinti daikto, dėl kurio servitutas nustatomas, naudojimą pagal paskirtį. Nustatant servitutą visais atvejais turi būti išlaikoma viešpataujančiojo daikto ir tarnaujančiojo daikto savininkų interesų pusiausvyra (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. Z. V., bylos Nr. 3K-3-196/2005).

40Apeliantai teigia, kad ieškovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad yra išnaudojusi visas objektyvias ir įmanomas galimybės patekti į jai priklausančius žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių aplinkybei, ar yra galimas įvažiavimas į ieškovės sklypą iš kitos sklypo pusės, išsiaiškinti. Apeliantų įsitikinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kitas privažiavimas prie ieškovės sklypo, objektyviai negalimas. Taigi, apeliantų teigimu, ieškovė sukūrė tariamą servituto būtinumą, jo iš tikrųjų nėra, nes neišnaudota objektyvių ir įmanomų galimybių įgyvendinti nuosavybės teisę, nesuvaržant atsakovų teisių ir interesų. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliantų argumentais, ir laiko, kad nagrinėjamu atveju bylos įrodymais nepatvirtinamas ginčo kelio servituto objektyvus būtinumas ateityje. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išvadas, kad nagrinėjamu atveju nėra kitų galimybių ieškovei patekti į jai nuosavybės teise priklausančius sklypus, padarė išsamiai neįvertinęs faktinių bylos aplinkybių.

41Šioje byloje teismas rėmėsi aplinkybe, kad ieškovė jokios kitos galimybės patekti į savo nuosavybę neturi, tik per atsakovų žemės sklypą. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas šiame konkrečiame ginče laikė reikšmingu pastovų, ilgalaikį ieškovės šio kelio naudojimosi faktą, iš esmės lėmusį išvadą, jog servituto šiam keliui nustatymas yra vienintelis būdas išspręsti ieškovės interesų tinkamą įgyvendinimą. Ieškovės noras pasiekti savo namų valdą jau esančiu įrengtu keliu yra visiškai suprantamas, tačiau bylą nagrinėjęs teismas taip pat turėjo spręsti, ar tokio noro įgyvendinimas pateisinamas apeliantų nuosavybės teisių apsaugos aspektu, ar tai pakankamas pagrindas šias teises ilgalaikiai suvaržyti ir ar tai suderinama su savininkų interesų pusiausvyros principo įgyvendinimu.

42Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ieškovė pareikštu reikalavimu siekia nustatyti servitutą atsakovų lėšomis detaliajame plane suformuotam, atsakovų įrengtam keliui, kuriuo ieškovė šiuo metu netrukdomai naudojasi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo sureikšmino faktinį naudojimąsi keliu, nes atsakovams įsigyjant sklypą, šis nekilnojamasis turtas nebuvo apribotas servitutu taip, kaip nustatyta įstatyme, t. y. servitutas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad ieškovė prieš parduodama žemės sklypą atsakovams turėjo pareigą pasirūpinti ir nustatyta tvarka įforminti privažiavimą prie savo sodybos. Ieškovė privalėjo būti atidi, rūpestinga ir iš karto numatyti visas patekimo į savo žemės sklypą galimybes. Faktinis naudojimas keliu gali būti reikšmingas parenkant servitutą iš kelių galimų variantų, bet ši aplinkybė negali būti pagrindas atleisti ieškovę nuo pareigos ieškoti kitų tinkamų viešpataujančiojo daikto naudojimo būdų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė reikalavimą nustatyti kelio servitutą, todėl būtent jai tenka pareiga pagrįsti prašomo nustatyti kelio servituto būtinumą, įrodyti, kad pasinaudoti kitais, atsakovų siūlomais variantais dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės.

43Minėta, servitutu suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis). Nors ši teisė nėra absoliuti, gali būti ribojama, jeigu to reikia užtikrinti kitų asmenų teises ar teisėtus interesus, tačiau, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas gali būti pateisinamas tik esant svarioms priežastims. Tokia nuostata išplaukia iš CK 4.126 straipsnyje nustatyto reglamentavimo ir nuosavybės teisės prioriteto. Dėl to, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, negali būti suvaržoma nuosavybės teisė ir vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, priešingu atveju tai neatitiktų CK 4.126 straipsnio.

44Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai sutinka leisti ieškovei naudotis kitu, jiems nuosavybės teise priklausančiu susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams skirtu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. ( - ), detaliajame plane pažymėtu Nr. 19 ir esant poreikiui nustatyti jame ieškovei kelio servitutą. Be to, atsakovų yra nurodyta, kad pagal sudarytą ( - ) detalųjį planą, valstybė iš atsakovų paėmė apie 9 arus ploto žemės dalį, todėl kelias yra numatytas ir ieškovė turės galimybę juo naudotis (40-42 b. l.). Nagrinėjamu atveju, šių aplinkybių teismas neįvertino, taigi, atsakovų atsiliepime į ieškinį, bylos nagrinėjimo eigoje siūlomi kiti privažiavimo variantai nesvarstyti, neaptarta ir detaliajame plane ieškovei numatyta privažiavimo keliu galimybė.

45Atsižvelgiant į tai, byloje faktinės aplinkybės patvirtina, kad yra ir kitų galimybių ieškovei patekti į namų valdą. Vien tik noro naudotis svetimu daiktu dėl patogumo ar naudingumo negalima pripažinti pagrindu servitutui taikyti ateityje ir taip riboti kito savininko nuosavybės teisę. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju būtina vertinti ir atsakovų siūlymą įsigyti ginčo kelio nuosavybės dalį ar siūlymą sudaryti panaudos sutartį dėl naudojimosi keliu ir jos įregistravimą viešajame registre, atsakovų sutikimą leisti ieškovei ir jos šeimos nariams be įforminimo naudotis ginčo keliuku, iki bus suformuotas kitas kelias detaliajame plane.

46Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl ieškovės prašomų suteikti servitutinių teisių, šiuo metu yra prasminga nustatyti laikiną, terminuotą servitutinę teisę – vieneriems metams suteikiant galimybę ieškovei per šį terminą išnaudoti visas objektyvias ir įmanomas galimybes, įgyvendinti nuosavybės teisę t.y. pasirūpinti privažiavimu į savo sodybą, neapribojant atsakovų nuosavybės teisių.

47Dėl servituto atlygintinumo

48Servituto pobūdis – nustatomas jis atlygintinai ar ne – yra viena esminių bylos aplinkybių, ištirtinų bylos nagrinėjimo metu; priešingu atveju tai reikštų nevisapusišką bylos aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą CPK 185 straipsnyje nustatytų taisyklių laikymosi aspektu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.129 straipsnyje nustatytas servituto atlygintinumas reiškia nuostolių atlyginimą ir kompensaciją, kaip atlyginimą, už teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Naujieji Berniūnai“, Ž. B., D. M. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad įstatymo įtvirtintas servituto atlygintinumas, nepaneigia, jog jis gali būti ir neatlygintinis; servitutas laikomas atlygintiniu, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-527/2009).

49Kasacinis teismas yra pažymėjęs, vien atlygintinio servituto nustatymas, nenurodžius CK 4.129 straipsnyje numatytos vienkartinės ar periodinės kompensacijos tarnaujančiojo daikto savininkui, neužtikrina šio ir viešpataujančiojo daikto savininko teisių pusiausvyros. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kuris reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012). Turi būti nustatoma nuosavybės teisės apribojimui adekvati kompensacija, kitu atveju tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis būtų neproporcingai iškreipta, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis. Kasacinio teismo konstatuota, kad nustatant servitutą užtikrinamas bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimas Kreipdamasis į teismą dėl teisės į servitutą, ieškovas turi nurodyti, kokį servitutą (atlygintiną ar ne) prašo nustatyti ir kokią kompensaciją siūlo tarnaujančiojo daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009).

50Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas servituto atlygintinumo klausimo nesprendė.

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose taip pat nurodoma, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Žemės ūkio kooperatyvas „Naujieji Berniūnai“, Ž. B., D. M. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009). Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Taigi procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, esant keliems galimiems servituto nustatymo būdams, sprendžiant atlygintinumo klausimą ir, atitinkamai, parenkant servituto, kuris mažiausiai ribotų tarnaujančiojo daikto savininko teises, vietą, turi būti vadovaujamasi protingos žemėnaudos principais, atsižvelgiama turtinius ir neturtinius tarnaujančiojo daikto savininko netekimus: galimybės naudotis daikto dalimi netekimu, nepatogumų atsiradimą dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi, ilgalaikį tokių nepatogumų pobūdį ir kita, įvertinta pinigais.

52Teismų praktikoje akcentuojama procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą, logiškai išplaukianti iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Konkrečiu atveju, nustatant terminuotą servitutą, ieškovės pasiūlytas atlyginimo būdas - teisė atsakovų žemės sklype, esant reikalui, savo lėšomis atlikti kelio, į kurį nustatomas servitutas, remonto darbus, vertintinas ne kaip kompensacija, bet kaip dar vienas atsakovų teisių suvaržymas.

53Teisėjų kolegija sprendžia, jog servituto atlygintinumo dydžio klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes turi būti nustatytos ir įvertintos faktinės bylos aplinkybės, aktualios vertinant kompensacijos dydžiui reikšmingų kriterijų turinį. Byloje nespręstas atsakovų turto vertės sumažėjimas, privatumo aspektas, neįvertinta, kokių išlaidų atsakovai turėjo keliui pataisyti. Spręsdamas servituto atlygintinumo klausimą pirmosios instancijos teismas turi atsižvelgti, kad kompensacija nustatoma pagal tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas. Individualizuojant kompensacijos dėl nustatyto servituto dydį atsižvelgti į servituto turinį ir trukmę, kokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui, ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo, kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo bei kitas svarbias aplinkybes.

54Teisėjų kolegija iš dalies tenkina apeliacinius skundus, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 2d. sprendimą pakeičia ir šalims priteisia po 50 procentų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už atsakovai turėjo 144 Lt išlaidų už apmokėtą žyminį mokestį. Ieškovė turėjo 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai, todėl priteisiamas bylinėjimosi išlaidų skirtumas.

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 302 straipsniu, 32 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Nutarė

56Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 2d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

57Ieškinį tenkinti iš dalies.

58Nustatyti atsakovams G. J. ir R. Ž. priklausančio bendro naudojimo 1245 kv. m. dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), kelio laikiną (terminuotą) atlygintiną servitutą – teisę ieškovei M. S. važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) – 468 kv. m. ploto, UAB „RM Projektai“ parengtame plane pažymėto taškų koordinatėmis 1, 2, 3, 4, 5, 6 (6 m. pločio ir 78 m. ilgio), su teise ieškovei naudotis transporto priemonėmis ir eiti juo pėsčiomis į ieškovei M. S. priklausančius žemės sklypus, esančius ( - ): 1) 2,7745 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), 2) jo viduryje esantį 0,5000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), ant kurio yra ieškovei priklausanti sodyba – gyvenamasis namas ir ūkio pastatai. Kelio servitutas galioja iki 2015 m. lapkričio 3 d.

59Bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

60Priteisti iš atsakovų G. J. ir R. Ž. po 589 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje ieškovei M. S..

61Sprendimo dalį dėl servituto atlyginimo dydžio panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė M. S. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydama... 4. Ieškovė nurodė, kad 2001-12-19 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė 1,7001... 5. Atsakovai G. J., R. Ž. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė gali... 6. Byloje išvadą teikianti institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino.... 9. Nustatė ( - ), esančiame atsakovams G. J. ir R. Ž. priklausančio bendram... 10. Suteikė ieškovei M. S. teisę atsakovų G. J. ir R. Ž. žemės sklype... 11. Priteisė iš atsakovų G. J. ir R. Ž., po 1146,94 Lt bylinėjimosi išlaidų... 12. Priteisė iš atsakovų G. J. ir R. Ž. po 24,19 Lt pašto išlaidų valstybei.... 13. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis... 14. Teismas manė, jog šiai dienai ieškovė kito varianto patekti į savo žemės... 15. Teismas nepagrįstu laikė atsakovų argumentą, kad jie nesutinka su ieškiniu... 16. Teismas sprendė, kad atsakovai jokių turtinių ar neturtinių netekimų dėl... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 18. Apeliaciniu skundu atsakovai G. J., R. Ž. prašo panaikinti Šiaulių... 19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 20. 1. Apeliantai nurodo, kad teismas pažeidė LR CK 4.126 str., reglamentuojantį... 21. 2. Ieškovei ne kartą buvo siūlomas panaudos sutarties dėl naudojimosi keliu... 22. 3. Apeliantai nurodo, kad ieškovei, į jos žemės sklypą iki šiol yra... 23. 4. Apeliantai mano, kad teismas nepakankamai įgyvendino bendradarbiavimo... 24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. S. prašo apeliacinį skundą atmesti,... 25. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 26. 1. Ieškovės įsitikinusi, ji neprivalėjo įrodyti, jog be kelio servituto... 27. 2. Teismo nustatytas servitutas yra optimaliausias ir racionaliausias.... 28. 3. Situacija, kai ieškovės galimybė pilnai ir nevaržomai įgyvendinti savo... 29. 4. Atsakovai ne kartą prašė atidėti bylos nagrinėjimą ketindami samdyti... 30. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 31. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 32. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 33. Šioje byloje kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo atsakovams... 34. Dėl servituto nustatymo teismo sprendimu ... 35. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į... 36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas teismų praktiką dėl servituto... 37. CK 4.111 straipsnio 1 dalies, 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatos ir jų bei... 38. Dėl servituto būtinumo... 39. Nagrinėjant bylas dėl servituto nustatymo, laikomasi suformuotos teismų... 40. Apeliantai teigia, kad ieškovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad yra... 41. Šioje byloje teismas rėmėsi aplinkybe, kad ieškovė jokios kitos galimybės... 42. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ieškovė pareikštu reikalavimu... 43. Minėta, servitutu suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111... 44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai sutinka leisti... 45. Atsižvelgiant į tai, byloje faktinės aplinkybės patvirtina, kad yra ir... 46. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl ieškovės prašomų suteikti... 47. Dėl servituto atlygintinumo ... 48. Servituto pobūdis – nustatomas jis atlygintinai ar ne – yra viena esminių... 49. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, vien atlygintinio servituto nustatymas,... 50. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas servituto atlygintinumo... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo... 52. Teismų praktikoje akcentuojama procesinė viešpataujančiojo daikto savininko... 53. Teisėjų kolegija sprendžia, jog servituto atlygintinumo dydžio klausimas... 54. Teisėjų kolegija iš dalies tenkina apeliacinius skundus, Šiaulių... 55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 56. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 2d. sprendimą pakeisti ir sprendimo... 57. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 58. Nustatyti atsakovams G. J. ir R. Ž. priklausančio bendro naudojimo 1245 kv.... 59. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 60. Priteisti iš atsakovų G. J. ir R. Ž. po 589 Lt bylinėjimosi išlaidų... 61. Sprendimo dalį dėl servituto atlyginimo dydžio panaikinti ir šią bylos...