Byla A-662-2208-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams D. A. ir A. P. R. bei advokatui Daliui Vaitekūnui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui M. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Daimanta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Daimanta“ skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir R. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atstovavimo išlaidų priteisimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Panevėžio teritorinė muitinė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinė, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, R. S., K. G. ir A. B.).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „Daimanta“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b. l. 2-6, I t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas), 900 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo atstovavimo išlaidas.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: iš atsakovo priteisė pareiškėjo naudai 100 000 Lt neturtinės žalos, kitoje dalyje skundą atmetė.

6Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Nr. A261-791/2009 UAB „Daimanta“ ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinius skundus patenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

7Specialioji teisėjų kolegija 2010 m. vasario 10 d. nutartimi konstatavo, jog ši byla teisminga administraciniam teismui.

8II.

9Pareiškėjas UAB „Daimanta“ patikslintu skundu (b. l. 58-63, II t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų 900 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei priteisti iš atsakovų pareiškėjo naudai atstovavimo išlaidas.

10Nurodė, kad valdžios institucijos tarnautojų veiksmai yra konstatuoti Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-134/2005, Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-257/2004 bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu, todėl jie neįrodinėtini, t. y. įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta, kad pareiškėjui TIR procedūros vykdytojo leidimas buvo panaikintas dėl valstybės tarnautojų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Pabrėžė, kad dėl valstybės tarnautojų neteisėtų veiksmų – t. y. dėl to, kad jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus šie darbuotojai turėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.), suponavusių Bendrovei TIR procedūros vykdytojo leidimo panaikinimą, pareiškėjui atsirado, esant priežastiniam ryšiui, šios pasekmės, kurios pripažintinos neturtine žala: dalykinės reputacijos ženklus pablogėjimas rinkoje; nestabili pareiškėjo finansinė būklė; prarasta galimybė savalaikiai įsitvirtinti krovinių pervežimų rinkoje lyginant su konkurentais; nuolatinių klientų praradimas ir galimybės plėsti klientų ratą ženklus sumažėjimas; neaiški pareiškėjo įsitvirtinimo rinkoje ateities galimybė.

11Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaudamas atsakovą – Lietuvos valstybę, atsiliepimais į skundą ir patikslintą skundą (b. l. 64-66, I t.; 82-84, II t.) prašė skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

12Atsakovas R. P. atsiliepimu į patikslintą skundą (b. l. 94-97, II t.) prašė patikslintą skundą jo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad yra netinkamas atsakovas šioje byloje.

13Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinė atsilipimu į skundą (b. l. 68, I t.) prašė kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra.

14Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ atsiliepimu į patikslintą skundą (b. l. 86-90, II t.) prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15III.

16Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies – pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, priteisė 314 Lt 52 ct bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17Nurodė CK 6.250 straipsnio 1 dalį, 6.271 straipsnio 1 dalį, Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, tačiau atkreipė dėmesį, kad byloje bendraatsakoviu yra ir privatus asmuo, kurio civilinei atsakomybei kilti būtina kaltės sąlyga. Įvertinęs pareiškėjo patikslintame skunde pateiktus veiksnius, kuriuos jis vertina kaip neturtinę žalą, teismas laikė, kad tai yra turtinio pobūdžio praradimai, kurie negali būti laikomi neturtine žala. Kadangi įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu buvo išspręsti turtinės žalos atlyginimo klausimai, konstatavo, kad šioje byloje jie dar kartą nebegali būti vertinami.

18Kitaip šioje byloje teismas vertino pareiškėjo minimą dalykinės reputacijos ženklų pablogėjimą rinkoje. Konstatavo, kad reputacijos pablogėjimas nebuvo ženklus, nes savaime TIR procedūros vykdytojo leidimo atėmimas nerodo itin reikšmingo reputacijos pablogėjimo. Sutiko su pareiškėjo vertinimu, kad priežastinis ryšys ir žala atsirado dėl neteisėtų muitinės pareigūnų veiksmų, o ne dėl TIR komiteto sprendimo priėmimo, taip pat kad TIR komiteto sprendimo priėmimas buvo tiesiogiai įtakotas dviejų nusikalstamų veiksmų epizodo, kuriuose dalyvavo muitinės pareigūnai. Teismas pabrėžė, kad tiesioginis dalykinės reputacijos sumažėjimas dėl leidimo atėmimo buvo sukeltas TIR komiteto sprendimu, tačiau netiesiogiai jį lėmė būtent neteisėti muitinės pareigūnų veiksmai. Nurodė, jog CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata, atitinkanti civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Pažymėjo, kad pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama nuostoliams atsirasti. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartį Nr. 3K-3-614/2002, 2007 m. gegužės 8 d. nutartį Nr. 3K-3-197/2007, 2005 m. kovo 9 d. nutartį Nr. 3K-3-156/2005, 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį Nr. 3K-7-345/2007, 2010 m. kovo 1 d. nutartį Nr. 3K-3-53/2010 ir priėjo prie išvados, kad netiesiogiai dėl neteisėtų (nusikalstamų) muitinės pareigūnų veiksmų pareiškėjui kilo neturtinė žala, minėti veiksmai nors jos nelėmė, tačiau pakankamu laipsniu turėjo įtakos neturtinei žalai atsirasti.

19Pažymėjo, kad komiteto, tiesiogiai užkirtusio kelią pareiškėjui vykdyti TIR procedūras, veiksmų neteisėtumas nebuvo ir nėra sprendžiamas. Atkreipė dėmesį į tai, kad R. P. veiksmai be muitinės pareigūnų pagalbos nebūtų galėję sukelti jokios žalos (R. P. minimalus kaltės laipsnis). Kadangi šie veiksmai buvo netiesioginiai neturtinės žalos – pareiškėjo dalykinės reputacijos sumažėjimo, atžvilgiu, konstatavo, kad R. P. veiksmai ne tik nelėmė neturtinės žalos, tačiau net neturėjo įtakos jai atsirasti.

20Atsižvelgdamas į tai, kad muitinės pareigūnai, kurie veikė tyčia nusikalstamai, tik netiesiogiai lėmė neturtinės žalos kilimą (netiesioginis priežastinis ryšys), kad dalykinės reputacijos pablogėjimas nebuvo ženklus, nes savaime TIR procedūros vykdytojo leidimo atėmimas nerodo itin reikšmingo reputacijos pablogėjimo, taip pat į tai, kad pareiškėjo darbuotojų netinkamas elgimasis su TIR knygelėmis turėjo įtakos žalai kilti, teismas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, pareiškėjo naudai priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos.

21Nurodė, kad pareiškėjas sumokėjo už informacijos apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką paskelbimą spaudoje, todėl jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, teismas priteisė 314 Lt 52 ct bylinėjimosi išlaidų.

22IV.

23Pareiškėjas UAB „Daimanta“ apeliaciniu skundu (b. l. 162-168, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, pareiškėjo skundą patenkinti ir iš atsakovų solidariai priteisti 900 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

24Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006 ir pažymi, kad teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnį, CK 6.250 straipsnio 2 dalį ir Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, nes nustatydamas neturtinės žalos dydį nevertino pažeistos vertybės pobūdžio, neturtinės žalos pasekmių, turtinės žalos dydžio, paskleistos informacijos (žinių) pobūdžio ir turinio, informacijos paskleidimo masto, nukentėjusiojo žinomumo. Paaiškina, kad TIR leidimas yra esminė sąlyga sėkmingam įmonės darbui ir pripažinimui. Į TIR leidimo neturinčias įmones žiūrima įtariai, abejojama tokių įmonių patikimumu ir reputacija. Konstatuoja, kad TIR procedūros vykdytojo leidimas identifikuoja tarptautinius pervežimus vykdančią įmonę kaip patikimą, geros finansinės būklės, turinčią darbo patirtį ir nepadariusią grubių teisės aktų pažeidimų. TIR leidimas yra esminė sąlyga, charakterizuojanti gerą įmonės reputaciją. Akcentuoja, kad, atėmus TIR leidimą, pareiškėjo reputacija buvo diskredituota, jo įvaizdis sumenkintas. Mano, kad teismas neįvertino pažeistos vertybės pobūdžio, nenustatė TIR leidimo atėmimo įtakos pareiškėjo reputacijos pablogėjimui, nevertino aplinkybės, kad TIR leidimas Bendrovei buvo atimtas dėl nusikalstamos veikos, kas buvo paviešinta ir tapo žinoma daugeliui Lietuvos vežėjų, ekspeditorių ir krovinių siuntėjų. Paaiškina, kad Bendrovė pervežimo paslaugas teikia nuo 1991 m., pervežimus pagal TIR sistemą atlieką nuo 1998 m., per visą veiklos laikotarpį nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų. Atkreipia dėmesį, kad per laikotarpį, kai Bendrovei buvo atimtas TIR procedūros vykdytojo leidimas, Lietuvos ekonomikoje ir krovinių pervežimo rinkoje vyko didelis ekonominis pakilimas ir ženklus įmonių vystymasis, šiuo laikotarpiu transporto įmonės, turinčios galimybę naudotis TIR sistema, turėjo galimybę gerinti savo dalykinę reputaciją, įgyti didesnį verslo partnerių pripažinimą. Teigia, kad teismas to nevertino ir nepagrįstai konstatavo, kad prarasta galimybė gerinti savo reputaciją, įsitvirtinti rinkoje bei įgyti platesnio klientų rato pasitikėjimą, tėra turtinio pobūdžio praradimai. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. I-2991-331/2008 konstatavo, jog nuo 2004 m. sumažėjo Bendrovės pervežimų srautai, pablogėjo finansinė būklė ir santykiai su komerciniais bankais, Bendrovės paslaugų atsisakė esami jos klientai. Pabrėžia, kad teismas neatsižvelgė, jog dėl neteisėtų muitinės pareigūnų veiksmų, Bendrovė neteko galimybės gerinti turėtą reputaciją. Nurodo, kad teismas nevertino, kokia pareiškėjo reputacija buvo iki TIR procedūros vykdytojo leidimo atėmimo, taip pat kokia apimtimi sumažėjo Bendrovės reputacija per 5 metus, kuriuos negalėjo naudotis TIR sistema, nevertino žalos dydžio, susijusio su galimybės gerinti dalykinę reputaciją praradimu, neatsižvelgė į Bendrovės patirtus tiesioginius nuostolius (turtinę žalą). Mano, kad teismas, vertindamas priežastinį ryšį, nurodė tik tas teisines aplinkybes, kurios galimai sumažintų priežastinio ryšio laipsnį, neatsižvelgdamas į faktorius, kurie padidina priežastinio ryšio laipsnį. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į administracinėje byloje Nr. I-6870-15/2007 nustatytas faktines aplinkybes, todėl pažeidė ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį. Tvirtina, jog teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad nusikalstami veiksmai buvo atlikti muitinės pareigūnų, pati muitinė kreipėsi į TIR komitetą su pareiškimu panaikinti pareiškėjui TIR procedūros leidimą. Prieina prie išvados, kad Departamentui pavaldžių pareigūnų ir institucijų veiksmai ne tik lėmė, bet ir paskatino TIR leidimo atėmimą ir neturtinės žalos pareiškėjui atsiradimą. Pabrėžia, kad nustatant priežastinį ryšį svarbu atsižvelgti į neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tinklą, tačiau teismas neatsižvelgė, jog melagingų duomenų įrašymas į informacinę sistemą, TIR Carnet knygelę ir krovinio dokumentus, pareiškėjo įtraukimas į nusikalstamą veiką savaime diskreditavo Bendrovės dalykinę reputaciją ir tiesiogiai įtakojo TIR leidimo atėmimą. Pabrėžia, kad K. G. dėl užimamų pareigų privalėjo žinoti apie dėl TIR procedūros pažeidimo taikomas sankcijas ir galimos žalos Bendrovei atsiradimą. Atkreipia dėmesį, kad teismas bylinėjimosi išlaidų klausimo neišsprendė, nes buvo pateikti įrodymai dėl patirtų 3540 Lt atstovavimo teisme išlaidų.

25Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaudamas atsakovą – Lietuvos valstybę, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 175-176, II t.) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad pateikti dokumentai negali būti pripažinti įrodymais neturtinei žalai atsirasti, nes dalis dokumentų nėra legalizuoti teisės aktų nustatyta tvarka, paskolos sutartis, susitarimas dėl lizingo neįrodo finansinės padėties pablogėjimo, nes neįrodytas priežastinis ryšys su TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimo sustabdymu. Nurodo, kad Bendrovė neginčijo TIR komiteto sprendimų, nesikreipė į teismą dėl jų panaikinimo, tuo pripažindama, kad padarė muitų teisės aktų pažeidimą ir privalo įvykdyti mokestinę prievolę. Prieina prie išvados, kad TIR procedūros vykdytojo leidimo panaikinimo negalima sieti su neturtine žala. Pažymi, kad iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. I-6870-15/2007 matyti, jog pareiškėjui neigiamas pasekmes sukėlė jo paties veiksmai, nes jis neužtikrino tinkamo TIR knygelės naudojimo. Konstatuoja, kad pareiškėjas nesielgė atidžiai, atsakingai ir rūpestingai. Teigia, kad tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas nereiškia tokio informacijos pranešimą asmeniui, su kuriuo ji yra susijusi. Pabrėžia, kad apeliantas nenurodė, kokios žinios ir kokiu būdu yra paskleistos, nenurodė kokio turinio žinios neatitinka tikrovei, kuriame šaltinyje tokios žinios buvo viešai paskleistos. Pažymi, kad apeliantas nenurodė, kokia apimtimi jo reputacijos pablogėjimą rinkoje lėmė valstybės pareigūnų veiksmai, kokia apimtimi, kokie privačių asmenų veiksmai. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktus netinkamai įformintus įrodymus, prieina prie išvados, kad neturtinė žala neįrodyta leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis, be to, yra neprotingai didelė.

26Atsakovas R. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 177-178, II t.) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad apeliantas nepateikia teisinių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo R. P. atžvilgiu, nenurodo aplinkybių, pagrindžiančių reikalavimą priteisti iš R. P. pareiškėjui padarytą neturtinę žalą. Mano, kad dėl atsiradusių pasekmių yra atsakingas pats pareiškėjas, o ne R. P..

27Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 180-185, II t.) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad TIR leidimo svarba tarptautinius krovinių pervežimus vykdančiai bendrovei bei TIR leidimo įtaka Bendrovės dalykinei reputacijai tėra pareiškėjo asmeninis požiūris į TIR leidimų sistemoje dalyvaujančias logistikos įmones. Pažymi, kad Lietuvoje ir kitose valstybėse sėkmingai veikia didelis skaičius krovinių pervežimais užsiimančių įmonių, nesančių TIR procedūros vykdytojais. Nemato pagrindo teigti, kad TIR leidimų sistemoje nedalyvaujančių įmonių dalykinė reputacija yra mažiau gerbiama ar išvis negerbiama vežėjų tarpe, ar kad TIR leidimų neišsiimančios įmonės nesugeba sklandžiai ir sėkmingai dirbti. Paaiškina, kad TIR procedūros vykdytojo leidimas tik suteikia tam tikras muitinės procedūrų lengvatas. Mano, kad Statistikos departamento skelbiami duomenys apie Lietuvos ekonomikos kilimą bei krovinių pervežimo rinkoje masto didėjimą neturi reikšmės vertinat patirtos neturtinės žalos dydį, nes tokia informacija nėra susijusi su Lietuvos transporto įmonių dalykinės reputacijos gerėjimo ar blogėjimo rodikliais. Be to, iš tokios informacijos neaišku, ar į tyrimo imtį buvo įskaičiuotos tik įmonės, kurios nurodytu laikotarpiu dalyvavo TIR procedūrose. Mano, kad pareiškėjo prašomos sumos priteisimas pažeistų visuomenės interesą, visuomenėje bei tarp bylos šalių egzistuojančią interesų pusiausvyrą. Be to, ši suma nepagrįsta žalos dydžio nustatymo kriterijais. Pabrėžia, kad neturtinės žalos sukeltos pasekmės turi būti realios, pagrįstos ir įrodomos, o pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimo faktą grindžia daugiausia spėjamomis pasekmėmis, kurių neįmanoma pagrįsti įrodymais ir patikrinti. Teigia, kad nėra jokio tiesioginio priežastinio ryšio tarp neteisėtų valstybės institucijų tarnautojų veiksmų ir prašomos priteisti neturtinės žalos.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29V.

30Apeliacinis skundas netenkintinas.

31Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas UAB „Daimanta“ prašo atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir R. P. veiksmų, suponavusių Bendrovei TIR procedūros vykdytojo leidimo panaikinimą. Dėl šių atsakovų veiksmų patirtą neturtinę žalą Bendrovė vertina 900 000 Lt.

32Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (Lietuvos Respublikos CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnis), tačiau Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Tuo tarpu R. P. atžvilgiu būtina nustatyti visas keturias anksčiau nurodytas civilinės atsakomybės kilimo sąlygas.

33Asmeniui priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis) – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, reputacijos pablogėjimą ir pan. Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 3 dalies ir 7 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatuojamosios dalies II.7 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad jokie įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą.

34Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–1181/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–122/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502–734/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–121/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

35Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6–1286/2006). Panašią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ne kartą savo nutartyse įvairių kategorijų bylose akcentuodamas, jog teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių pasiekiama vienokia ar kitokia kompensacijos suma ir motyvai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis ar mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–371/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–157/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–393/2008 ir kt.). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir pan., parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

36Ginčo byloje dėl anksčiau minėtų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, išskyrus priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos, nėra. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime priežastinis ryšys, jo įtaka neturtinės žalos dydžio nustatymui išsamiai ir detaliai aptarta, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo priežastinio ryšio nustatymo.

37UAB „Daimanta“ tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinės instancijos teismui, iš esmės neturtinę žalą sieja su dalykinės reputacijos ženkliu pablogėjimu rinkoje (1), nestabilia pareiškėjo finansine būkle (2), prarasta galimybe savalaikiai įsitvirtinti krovinių pervežimų rinkoje lyginant su konkurentais (3), nuolatinių klientų praradimu ir galimybėmis plėsti klientų ratą ženkliu sumažėjimu (4) bei neaiškiomis įsitvirtinimo rinkoje ateities galimybėmis (5). Kaip matyti iš šių neturtinės žalos kilimo pagrindų apibūdinimo skunduose, visi jie, išskyrus dalykinės reputacijos ženklų pablogėjimą, vertintini kaip turtinio pobūdžio ir tarpusavyje labai glaudžiai susiję (prarado didelę gautinų pajamų dalį, prarado lygias galimybes konkuruoti su analogiškas paslaugas teikiančiomis įmonėmis, prarado pagrindinius klientus, sukurti verslo planą, kaip per trumpą laikotarpį generuoti tokiomis pajamomis bei klientais, kurie būtų buvę vykdant nuoseklią veiklą). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog panašiais argumentais (patyrė nuostolius, prarado svarbiausius klientus ir pan.) buvo grindžiamas ir skundas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl akivaizdu, jog pareiškėjai, naudodami tuos pačius motyvus, tik kitaip juos pavadindami ir šiek tiek kitokiame kontekste, siekia dar kartą prisiteisti žalos atlyginimą. Apart to, jog kai kurie užsakovai atsisakė Bendrovės teikiamų krovinių pervežimo paslaugų dėl TIR procedūros vykdytojo leidimo panaikinimo, kas tik dalinai (nežymiai) gali būti siejama su UAB „Daimanta“ dalykinės reputacijos pablogėjimu, Bendrovė daugiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo faktą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šie veiksniai tėra turtinio pobūdžio praradimai, kurie negali būti laikomi neturtine žala, o be to, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu turtinės žalos atlyginimo klausimai buvo išspręsti, todėl šioje byloje dar kartą jie nebegali būti vertinami.

38Kita vertus, TIR procedūros vykdytojo leidimas tik suteikia teisę į tam tikras muitinės procedūrų lengvatas tokių knygelių turėtojams, o ne apskritai užsiimti krovinių pervežimo veikla. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Daimanta“ ir toliau teikė pervežimo paslaugas, tik patirdavo papildomas išlaidas, kurios buvo įvertintos kaip nuostoliai ir anksčiau minėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu jų atlyginimo klausimas išspręstas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl atsakovo R. P. veiksmų vertinimo ir dėl jų įtakos neturtinės žalos atsiradimui.

39Kaip jau buvo minėta anksčiau, neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Pirmosios instancijos teismas pagal konstatuotą byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą bei ginamų vertybių specifiką (konstatuotas tik neženklus dalykinės reputacijos pablogėjimas) neturtinės žalos dydį nustatydamas 10 000 Lt pripažino, kad žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka nurodytus principus. Įvertinusi neturtinės žalos kilimo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra pakankama, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

40Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime pasisakė tik dėl patirtų išlaidų, susijusių su informacijos apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką paskelbimu žiniasklaidoje antrą kartą nagrinėjant bylą minėtame teisme ir jas priteisė. Tuo tarpu kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Daimanta“ pateikė PVM sąskaitą faktūrą už skundo paruošimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos Respublikos. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Tai reiškia, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi pateikti prašymą, kuriame aiškiai ir išsamiai išdėstytas patirtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas. Kadangi toks prašymas Vilniaus apygardos administraciniam teismui nebuvo pateiktas, o teismas tik pasisakė dėl išlaidų, susijusių su antruoju bylos nagrinėjimo vietos, datos ir laiko paskelbimu spaudoje, priteisimo, tai UAB „Daimanta“ per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl likusių patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taigi jokio pagrindo nėra keisti ir pirmosios instancijos teismo apskaičiuotą bei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą.

41Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

42Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo priteisti jo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Pareiškėjo UAB „Daimanta“ apeliacinis skundas netenkinamas.

45Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Daimanta“ apeliacinį skundą atmesti.

46Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas UAB „Daimanta“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b. l. 2-6, I... 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu... 6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d.... 7. Specialioji teisėjų kolegija 2010 m. vasario 10 d. nutartimi konstatavo, jog... 8. II.... 9. Pareiškėjas UAB „Daimanta“ patikslintu skundu (b. l. 58-63, II t.)... 10. Nurodė, kad valdžios institucijos tarnautojų veiksmai yra konstatuoti... 11. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,... 12. Atsakovas R. P. atsiliepimu į patikslintą skundą (b. l. 94-97, II t.)... 13. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos... 14. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais... 15. III.... 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu... 17. Nurodė CK 6.250 straipsnio 1 dalį, 6.271 straipsnio 1... 18. Kitaip šioje byloje teismas vertino pareiškėjo minimą dalykinės... 19. Pažymėjo, kad komiteto, tiesiogiai užkirtusio kelią pareiškėjui vykdyti... 20. Atsižvelgdamas į tai, kad muitinės pareigūnai, kurie veikė tyčia... 21. Nurodė, kad pareiškėjas sumokėjo už informacijos apie teismo posėdžio... 22. IV.... 23. Pareiškėjas UAB „Daimanta“ apeliaciniu skundu (b. l. 162-168, II t.)... 24. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d.... 25. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,... 26. Atsakovas R. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 177-178, II t.)... 27. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais... 28. Teisėjų kolegija... 29. V.... 30. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 31. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.... 32. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė... 33. Asmeniui priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal... 34. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo... 35. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę... 36. Ginčo byloje dėl anksčiau minėtų viešosios civilinės atsakomybės... 37. UAB „Daimanta“ tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir... 38. Kita vertus, TIR procedūros vykdytojo leidimas tik suteikia teisę į tam... 39. Kaip jau buvo minėta anksčiau, neturtinės žalos įvertinimas pinigais... 40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos... 41. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 42. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo priteisti jo naudai išlaidas,... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 44. Pareiškėjo UAB „Daimanta“ apeliacinis skundas netenkinamas.... 45. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą... 46. Nutartis neskundžiama....