Byla e2S-98-803/2018
Dėl skolos priteisimo. Teismas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Šalmesta“ atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo (dabar – Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai) 2017 m. birželio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Meyer & John“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šalmesta“ dėl skolos priteisimo. Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
  2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Meyer & John“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Šalmesta“ 11 626,96 Eur skolos.
  3. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis (e.b. T.I. b.l. 98-99) civilinėje byloje Nr. e2-179-1014/2017.
  4. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (e.b. T.I. b.l. 108-109), nurodydama, jog atsakovė yra netinkamai įvykdžiusi taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai yra iki 2017 m. gegužės 31 d. nesumokėjo ieškovei 6 000 Eur.
  5. Atsakovė UAB „Šalmesta“ atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, jog siekia su ieškove atsiskaityti, 2017 m. birželio 8 d. pašto pavedimu sumokėjo ieškovei 800 Eur, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Nurodė, jog laiku įvykdyti likusių savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį negali, nes negavo lėšų iš savo skolininkų. Prašo teismo pratęsti galutinio atsiskaitymo su ieškove datą iki 2017 m. liepos 15 d. ir vykdomojo rašto neišduoti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Pirmos instancijos teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovės UAB ,,Meyer & John“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal 2017 m. gegužės 18 d. teismo nutartimi patvirtintą šalių sudarytą taikos sutartį tenkino.
  2. Teismas nurodė, kad 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp kreditoriaus UAB „Meyer & John“ ir skolininko UAB „Šalmesta“ pasirašyta taikos sutartis, pagal kurią atsakovė, be kita ko, įsipareigojo sumokėti ieškovei 12 000 Eur pagal šalių suderintą mokėjimų grafiką: 6 000 Eur iki 2017 m. gegužės 31 d. ir 6 000 Eur iki 2017 m. birželio 30 d. Teismas pažymėjo, jog atsakovė, nurodydama, jog turi laikinų materialinių sunkumų, pripažįsta, kad laiku nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tačiau trečiųjų asmenų skolos atsakovei neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai situacijai. Nurodė, jog nesant abiejų šalių sudaryto naujo raštiško susitarimo dėl taikos sutarties sąlygų modifikavimo, vien tik atsakovės prašymas pratęsti atsiskaitymo su ieškove terminą, nesudaro pagrindo keisti patvirtintą taikos sutartį. Teismas spendė, jog esant UAB „Meyer & John“ prašymui išduoti vykdomąjį raštą, skolininkei UAB „Šalmesta“ nevykdant patvirtintos taikos sutarties joje numatyta tvarka ir terminais, yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies (Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 3 dalis).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Atsakovė UAB „Šalmesta“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo (dabar Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai) 2017 m. birželio 27 d. nutartį dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. eL2-179-1014/2017 išdavimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. UAB ,,Šalmesta“ savo įsipareigojimų pagal teismo patvirtintą taikos sutartį negali įvykdyti dėl objektyvių, nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių. Nurodė, jog 2017 m. birželio 8 dieną sumokėjo ieškovei 800 Eur. Ieškovė pratęsti atsiskaitymo termino nesutiko ir pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Nurodo, jog ieškovė, prašydama vykdomojo rašto, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė geranoriškai pripažino ieškovės reikalavimus, pasirašė taikos sutartį nors ieškinio reikalavimai buvo pareikšti dėl darbų, kurie buvo atlikti be tinkamo subrangos dokumentų įforminimo ir atliktų darbų pridavimo. Nurodo, jog atsakovė savo lėšomis privalėjo pataisyti kai kuriuos darbų trūkumus, tačiau neatsižvelgiant į tai pasirašė taikos sutartį;
    2. teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, pažeidė šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus, neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovė taikos sutarties įvykdyti negali, nes pati atsakovė negavo atsiskaitymo iš savo skolininkų. Nurodė, jog abiems bylos šalims buvo žinoma, kad vienas melioracijos statinių naudotojų asociacijos narių D. K., kurio naudai buvo atliekami darbai, už atliktus darbus atsiskaitys vėliau ir iki šiol už atliktus darbus su atsakove neatsiskaitė. Pažymėjo, jog skolininkas 2015 m. lapkričio 11 d. paprastuoju vekseliu įsipareigojo atsiskaityti su atsakove iki 2017 m lapkričio 11 d., jo skola atsakovei už atliktus darbus yra 22 367,49 Eur. Nurodo, jog ieškovei šios aplinkybės yra žinomos, ieškovės reikalavimo dalis yra proporcinga tai daliai, kurią sudaro neatsiskaityta su ieškove dalis, skaičiuojant procentais nuo visų darbų vertės. Pažymi, jog susiklosčiusi situacija gali būti prilyginta force majeure sąlygoms, nes dėl susidariusios situacijos atsakovės kaltinti negalima;
    3. pradėjus priverstinį išieškojimą atsiskaitymas pagal taikos sutartį tik pasunkės, padidės materialinės išlaidos, išdavus vykdomąjį raštą skola nebus išieškota greičiau.
  2. Ieškovė UAB ,,Meyer&John“ 2017 m. liepos 26 d. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą prašydama atmesti apeliantės atskirąjį skundą; palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo (dabar Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai) 2017 m. birželio 27 d. nutartį nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų. Aplinkybė, kad su apeliante neatsiskaito byloje nedalyvaujantis asmuo D. K., kurio naudai buvo atliekami darbai (melioracijos įrenginių statybos darbai), neturi teisinės reikšmės. Nurodo, jog generaliniam rangovui tenka užsakovo neatsiskaitymo rizika, nes jis susietas sutartiniais ryšiais su užsakovu ir atsakingas už sutarties kontrahento pasirinkimą. Rangovas atsako užsakovui dėl jo pasirinktų subrangovų veiksmų ir subrangovams už užsakovo veiksmus. Atsakovė savo įsipareigojimų taikos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė, todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą;
    2. atsakovė laisva valia, niekieno neverčiama sudarė taikos sutartį su ieškove ir susitarė dėl konkrečių taikos sutarties sąlygų, be kita ko, susijusių su skolos mokėjimo terminais. Teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, atsakovė neskundė, tai reiškia, jog pripažino, kad šalys taikiai išsprendė kilusį ginčą dėl skolos už melioracijos įrenginių statybos darbus ir ateityje neturės dėl to pretenzijų. Nurodo, jog atsakovės elgesys, kai ji, žinodama apie galimas kliūtis nustatyta tvarka ir terminais įvykdyti taikos sutarties sąlygas, sudarė taikos sutartį, o vėliau, pažeisdama taikos sutarties sąlygas, nevykdė įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, negali būti laikomas sąžiningu. Tokia situacija iš esmės paneigia civilinio proceso tikslus kuo greičiau išnagrinėti civilinę bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis).

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. CK 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), nurodė, jog taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; kt.). Kilęs teisminis ginčas, tai yra kai teisme dėl ginčo iškelta civilinė byla, proceso šalių taikos sutartimi gali būti išsprendžiamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu teismas tokią sutartį patvirtina pagal CPK 140 straipsnio nuostatas ir bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
  2. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
  3. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės UAB „Meyer & John“ ir atsakovės UAB „Šalmesta“ pasirašyta taikos sutartis (e.b. T.I. b.l. 98-99), pagal kurios 1 punktą, atsakovė, be kita ko, įsipareigojo sumokėti ieškovei 12 000 Eur pagal šalių suderintą mokėjimų grafiką: 6 000 Eur iki 2017 m. gegužės 31 d. (Taikos sutarties 1.1 punktas) ir 6 000 Eur iki 2017 m. birželio 30 d. (Taikos sutarties 1.2 punktas). Taikos sutarties 1.3 punkte numatyta, jog atsakovei laiku nevykdant Taikos sutarties 1.1 punkte nurodytos skolos grąžinimo tvarkos ir termino, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai nepadengto įsiskolinimo sumai (e.b. T.I. b.l. 95-96). Byloje nėra duomenų, apie tinkamą atsakovės UAB ,,Šalmesta“ taikos sutartimi prisiimtų įpareigojimų įvykdymą. Byloje yra atsakovės pateikta Lietuvos pašto perlaidos dokumento kopija, patvirtinanti, jog atsakovė 2017 m. birželio 8 d. pervedė ieškovei 800 Eur pinigų sumą, daugiau įrodymų, patvirtinančių atsakovės atsikaitymą su ieškove nėra. Byloje yra ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą (e.b. T.I. b.l. 108-109), kuriame ieškovė nurodė, jog atsakovei laiku nevykdant taikos sutartyje nurodytos skolos grąžinimo tvarkos ir termino, ieškovė prašo teismo išduoti vykdomąjį raštą visai likusiai atsakovės nepadengtai įsiskolinimo sumai. Nurodytos aplinkybės patvirtina taikos sutarties pažeidimą ir įgalina teismą vykdyti CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatytą vykdomojo rašto išdavimo procedūrą.
  4. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagristais apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, išduodamas ieškovei vykdomąjį raštą, pažeidė šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus, neatsižvelgė į aplinkybę, jog su atsakove vis dar neatsiskaitė atsakovės skolininkas ir tik dėl šios priežasties atsakovė negali nustatytais terminais vykdyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl vykdomasis raštas išduotas nepagrįstai. Teismas pažymi, jog pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad trečiųjų asmenų skolos atsakovei neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai situacijai. Nesant abiejų šalių sudaryto naujo raštiško susitarimo dėl taikos sutarties sąlygų modifikavimo, vien tik atsakovės prašymas pratęsti atsiskaitymo su ieškovu terminą, nesudaro pagrindo keisti patvirtintą taikos sutartį. Minėta, jog spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Galimybė pakeisti sprendimo vykdymo tvarką paprastai sietina su teismo alternatyvaus sprendimo ir fakultatyvaus sprendimo egzistavimu (CPK 272 straipsnis, 273 straipsnis). Spręsdamas dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo, teismas yra saistomas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio, į kurį įeina ir šalių taikos sutartyje nustatyti atsiskaitymų terminai ir sumos, todėl kitoks taikos sutarties sąlygų dėl atsiskaitymo terminų supratimas ir aiškinimas, reikštų taikos sutarties esmės pakeitimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iš naujo vertinti šalių susitarimu nustatytų įsiskolinimo grąžinimo terminų ar pagal atsakovės prašymą pakeisti įsiskolinimo sumokėjimo terminą, nes tai reikštų ne taikos sutarties vykdymo tvarkos, bet esminių taikos sutarties sąlygų pakeitimą ir išspręsto taikos sutartimi šalių ginčo pakartotinį išsprendimą iš esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
  5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje, kuria patvirtinta taikos sutartis, nurodyta, kad šalys, sudarydamos taikos sutartį, patvirtino, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės, jos kilusį ginčą išsprendė taikiai ir, kad šalims yra suprantama, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Apeliantės argumentai, kad įsiskolinimo sumokėjimas ieškovei priklauso nuo atsakovės skolininkų atsiskaitymo su atsakove, galėtų būti aktualus tik sprendžiant klausimą dėl teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta 2017 m. gegužės 15 d. taikos sutartis, pakeitimo. Ginčas dėl šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 13 straipsnis).
  6. Dėl apeliantės nurodomų argumentų, jog susiklosčiusi situacija gali būti prilyginta force majeure sąlygoms ir dėl susidariusios situacijos atsakovės kaltinti negalima, teismas pažymi, jog nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo reikalavimai yra numatyti atleidimo nuo atsakomybės, esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 2 punkte nurodyta, kad ,,šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, kad: 2.1. nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties; 2.2. negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus; 2.3. ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio. Kitaip tariant, nenugalimos jėgos aplinkybės gali būti nustatomos tik egzistuojant visoms trims sąlygoms. Taisyklių 3.2 punkte ir 3.6 punkte numatyta, jog kliūtis, nurodytas Taisyklių 2 punkte, gali sukelti stichinės nelaimės: smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ir upių potvyniai, žaibai, o pagal Taisyklių 3.6 punktą tokiu įvykiu gali būti ir kitos nenugalimos jėgos. Vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovės nurodomos aplinkybės negali būti prilyginamos force majeure aplinkybėmis.
  7. Vadovaujantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesant byloje duomenų apie tarp šalių 2017 m. gegužės 15 d. sudarytoje ir 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustatytų įsipareigojimų įvykdymą, taip pat apie taikos sutarties sąlygų pakeitimą, galiojanti ir nenuginčyta nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, galioja ir yra vykdytina, dėl ko pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo atsisakyti išduoti vykdomojo rašto. Apeliantės nurodomi argumentai, jog ieškovė neatsižvelgia į situaciją, jog su atsakove neatsiskaito atsakovės skolininkai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neturėjo teisėto pagrindo išduoti vykdomąjį raštą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalių susitarimas dėl vykdymo tvarkos pakeitimo galimas ir pradėjus vykdymo procesą.
  8. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su vykdomojo rašto išdavimo institutu, tinkamai aiškino ir taikė taikos sutarties sąlygas reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 646 straipsnio 3 dalis), todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti, apeliantės nurodytais motyvais nėra pagrindo. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnis, 338 straipsnis).
  9. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismui ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

11Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

12Atskirąjį skundą atmesti. Šalčininkų rajono apylinkės teismo (dabar Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai) 2017 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai