Byla 3K-3-354/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dangutės Ambrasienės ir Egidijaus Laužiko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. O. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. O. ieškinį atsakovams K. J. M. , T. M. , Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems asmenims R. B., M. M. , D. R. , antstoliui R. Vižainiškiui, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarei D. Bieliūnaitei, R. B. dėl turto perdavimo akto ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė panaikinti teismo antstolių kontoros prie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. birželio 16 d. turto perdavimo aktą, kuriuo išieškotojui K. J. M. perduotas administracinis visuomeninis pastatas, esantis Vilniaus r., ( - ), ir pripažinti negaliojančia 2000 m. rugpjūčio 3 d. dovanojimo sutartį, kuria K. J. M. padovanojo minėtą turtą žmonai T. M. . Byloje nustatyta, kad 1997 m. sausio 17 d. atsakovas suteikė paskolą ieškovui, kurios grąžinimui užtikrinti ieškovas įkeitė ginčo pastatą. Ieškovas nurodė, kad paskolą jis gražino 1998 m. birželio 17 d., tačiau, atsakovui pasinaudojus dviem tą pačią dieną su ieškovu sudarytomis paskolos sutartimis, 2000 m. birželio 16 d. turto perdavimo aktu šis pastatas, neįvykus varžytynėms, už pradinio įkainojimo sumą (20 000 Lt) perduotas kreditoriui. Šį ginčą šalys sutarė išspręsti sudariusios taikos sutartį, kurią Vilniaus rajono apylinkės teismas 2001 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtino, o civilinę bylą nutraukė. Pagrindinės taikos sutarties sąlygos: ieškovas įsipareigojo iki 2001 m. liepos 31 d. sumokėti atsakovams T. ir K. M. 70 000 Lt už administracinį pastatą, o atsakovai – perleisti ieškovui šį pastatą kartu su 2 ha žemės sklypu, esančiu Vilniaus r., ( - ). Byloje nustatyta, kad ieškovas, vykdydamas taikos sutartį, pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 12 d. vykdomąjį raštą 2004 m. rugpjūčio 11 d. atsakovams sumokėjo 70 000 Lt, o atsakovai savo įsipareigojimų nevykdė, motyvuodami, kad ieškovas savo įsipareigojimą pagal taikos sutartį įvykdė netinkamai.

5T. M. ir K. M. pateikė prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio l dalies 9 punkto pagrindu, nurodydami, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, 2001 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtindamas taikos sutartį, padarė aiškių materialinių ir procesinių teisės normų taikymo klaidų, nes nutarties patvirtintomis sąlygomis buvo išspręstas klausimas, išeinantis už bylos nagrinėjimo ribų. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartimi procesas byloje buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio l dalies 9 punkto pagrindu, nustačius, kad, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2005 m. vasario 1 d. duomenimis, T. M. ir K. M. nuosavybės teisės į žemės sklypą Vilniaus r., ( - ), kurį atsakovai taikos sutartimi buvo įsipareigoję perleisti ieškovui, nėra ir nebuvo įregistruotos. Teismas sprendė, kad disponuoti turtu turi teisę tik turto savininkas, todėl atsakovų įsipareigojimas perleisti nurodytą žemės sklypą yra niekinis. Patvirtinęs taikos sutarties sąlygą, kurios įvykdyti neįmanoma, teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

7Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 7 d. nutartį pakeitė; panaikino jos dalį, kuria patvirtinta taikos sutarties sąlyga, kad atsakovai T. M. ir K. M. įsipareigoja perleisti ieškovui 2 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus r., ( - ), ir geranoriškai padeda įforminti nuosavybės teisę į žemę; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą; nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo po proceso atnaujinimo pateiktą ieškinį atsakovams K. M. , T. M. , Teisingumo ministerijai, tretiesiems asmenims R. B. , M. M. , D. R. , antstoliui R. Vižainiškiui, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarei D. Bieliūnaitei, R. B. dėl turto perdavimo akto ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, nes atnaujintos bylos teisminio nagrinėjimo dalykas iš esmės tapatus pateiktam ieškiniui.

8Teismas, nustatęs, kad T. M. ir K. M. nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį Vilniaus r., ( - ), nėra ir nebuvo įregistruotos, pažymėjo, jog atsakovų įsipareigojimas perleisti ieškovui nurodytą 2 ha žemės sklypą yra niekinis dėl subjekto ydingumo, nes disponuoti turtu turi teisę tik turto savininkas (1964 m. CK 96 straipsnio l dalis). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 7 d. nutarties dalis, kuria buvo patvirtintas šis atsakovų įsipareigojimas, prieštaravo nutarties priėmimo metu galiojusio 1964 m. CPK 35 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Kadangi kitos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos neprieštaravo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, tai teismas panaikino tik imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančią taikos sutarties sąlygą dėl nurodyto žemės sklypo perleidimo, kitą nutarties ir ja patvirtintos taikos sutarties dalį paliko nepakeistą (CPK 371 straipsnio l dalies 2 punktas).

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos panaikinimo paliko galioti, o kitas dalis panaikino; panaikino kitas šia nutartimi patvirtintas taikos sutarties sąlygas.

10Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 6.983 straipsnio 2 dalį taikos sutarties pagrindu atsiradusi šalių prievolė jos dalyko atžvilgiu pripažįstama nedalia, o tai reiškia, jog taikos sutartis yra vientisas aktas ir, panaikinus taikos sutarties dalį, negalioja ir visa taikos sutartis. Pirmosios instancijos teismas panaikindamas taikos sutarties dalį panaikino ir nustatytą tarp šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, taip pat abiem šalims priimtiną susitarimą, taip paneigta taikos sutarties esmė. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) res judicata reikšmės, reiškiančios tokiu sprendimu (nutartimi) nustatytų aplinkybių prejudicialumą ir neleidžiančios pakartotinai kreiptis su ieškiniu dėl tapataus ginčo. Nagrinėjant prašymą dėl taikos sutarties panaikinimo, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti visą taikos sutartį pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Susitarimas dėl nepriklausančio atsakovams nuosavybės teise nekilnojamojo turto perleidimo prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, šalių sudaryta taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta, todėl naikintina visa apimtimi. Kolegija laikė, kad bylos esmė neatskleista, todėl ji perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas M. O. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 1.78 – 1.96 straipsnių nuostatos dėl sandorių negaliojimo taikomos tiems sandoriams, kurie sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui. Apeliacinės instancijos teismo panaikinta šalių taikos sutartis buvo sudaryta ir teismo patvirtinta 2001 m. gegužės 7 d., t. y. iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl vertindamas taikos sutarties teisėtumą teismas turėjo remtis ne šio, bet 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis, kurio 60 straipsnyje buvo nustatyta, kad sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jei galima tarti, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukus negaliojančios jo dalies. Šiame kodekse nebuvo ir nuostatos, kad taikos sutarties pagrindu atsiradusi prievolė jos dalyko atžvilgiu pripažįstama nedalia. Taikos sutarties sudarymo tikslas – šalių sutarimas dėl administracinio pastato perleidimo ir atsiskaitymo už sutartis, todėl ji galioja ir be teismo panaikintos sąlygos dėl žemės sklypo perleidimo.

142. Teismo patvirtintos taikos sutartys gali būti pripažintos negaliojančiomis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso teisės normomis, reglamentuojančiomis įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimą. Teismas, atnaujinęs procesą byloje, turi teisę priimtą sprendimą ar nutartį pakeisti, t.y. jam suteikta teisė net nesant abiejų taikos sutarties šalių suderintos valios keisti teismo patvirtintą taikos sutartį, panaikinant jos sąlygas, prieštaraujančias įstatymams.

153. Apeliacinės instancijos teismas tenkino apeliacinį skundą CK 6.983 straipsnio 2 dalies pagrindu, nors nei prašymas atnaujinti procesą, nei apeliacinis skundas juo nebuvo grindžiamas. Taigi teismas, nesant CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, peržengė apeliacinio skundo ribas, pažeisdamas rungimosi ir dispozityvumo principus.

16Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas – taikos sutarties galiojimas šalims, kai keliama prievolės pagal taikos sutartį dalumo problema. Taikos sutartis – šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį, ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu. Kai pagal taikos sutartį abi šalys turi atlikti kitos naudai prievolę ir gali reikalauti atitinkamos prievolės įvykdymo savo naudai, bet kuri šalis, kurios naudai nustatyta prievolė nevykdoma, turi teisę reikalauti priverstinio vykdymo. Dėl taikos sutarties res judicata galios šalys neturi teisės sutartį vienašališkai atsisakyti vykdyti ar nutraukti ją net ir egzistuojant CK 6.217 straipsnyje nustatytiems sutarties nutraukimo pagrindams.

20Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo taikos sutartimi abi šalys viena kitai prisiėmė įsipareigojimus, todėl jos viena kitos atžvilgiu įgijo kreditoriaus ir skolininko teises ir pareigas. Ieškovas, kaip skolininkas, įvykdė savo prievolę sumokėti atsakovui 70 000 Lt ir įgijo teisę kaip kreditorius reikalauti, kad atsakovas įvykdytų savo prievolę pagal taikos sutartį – perduotų jam taikos sutartyje nurodytus pastatą ir žemės sklypą. Prievolių, atsiradusių iš sutarties, sudarytos iki 2000 m. CK įsigaliojimo, vykdymą ir pabaigą reglamentuoja šio kodekso normos (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnio 3, 4 dalys).

21Įstatymų leidėjas, CK 6.983 straipsnio 2 dalyje nustatydamas, kad iš taikos sutarties atsiradusi prievolė yra nedaloma, labiau užtikrino kreditoriaus interesus, t. y. ši nuostata, įtvirtinta kreditoriaus naudai, užtikrino, kad vienai šaliai įvykdžius prievolę pagal taikos sutartį kaip skolininkui, jam, kaip kreditoriui, kita šalis taip pat privalo įvykdyti visus įsipareigojimus pagal šią sutartį. Tokiu būdu užtikrinta, kad nebus pažeista šalių bendru sutarimu taikos sutartyje nustatyta teisių ir pareigų pusiausvyra. Vis dėlto įstatymas neįpareigoja asmens naudotis savo civilinėmis teisėmis prieš savo valią. Kreditorius pagal taikos sutartį turi teisę, o ne pareigą reikalauti, kad jo naudai nustatyta prievolė būtų įvykdyta kaip nedaloma. Atsižvelgiant į vieną svarbiausių principų civilinėje teisėje – dispozityvumo principą, civilinės teisės turėtojas gali savo teisės atsisakyti. Galimybę šia dispozicijos teise pasinaudoti taikos sutarties vykdyme patvirtina tolesnė teisės normų analizė. CK 6.25 straipsnyje reglamentuojama nedalomoji prievolė. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nedalomosios prievolės kreditorius gali reikalauti įvykdyti visą prievolę. Ši teisės norma, taip pat CK 6.40 straipsnio 1 dalis, suteikdama kreditoriui tokią teisę, neužkerta kelio jam priimti prievolę dalimis. Kreditoriaus valią atsisakyti visos prievolės vykdymo iš karto gali riboti nebent prievolės dalyko prigimties savybės (CK 6.24 straipsnio 1 dalis). Kai prievolės dalykui tokios savybės nebūdingos ir prievolė objektyviai gali būti vykdoma dalimis, kreditorius, įgyvendindamas savo teises, atsižvelgiant į dispozityvumo principą, turi teisę atsisakyti tam tikrų teisių, dalies prievolės vykdymo ar apskritai atleisti skolininką nuo prievolės vykdymo (CK 6.129 straipsnis). Teisės normų, nustatančių taikos sutarties prievolės dalyko nedalumą ir kreditoriaus dispozicijos teisę, kolizija spręstina atsižvelgiant į šių normų nuostatų esmę. Pirmoji užtikrina šalių taikos sutartimi įgytų teisių apsaugą, o antroji suteikia teisę šalims disponuoti šiomis teisėmis. Kadangi abiejų teisės normų paskirtis yra užtikrinti teisių turėtojo interesus, esant šių normų kolizijai, nė viena jų negali būti aiškinama taip, kad vietoje sąlygų sudarymo įgyvendinti turimas teises palankiausiu teisių turėtojo interesams būdu, nepažeidžiančiu kitos šalies teisių, teisės turėtojui atsirastų kliūtys laisvai naudotis savo teisėmis ir grėsmė jo interesams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

22Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai taikos sutartimi įsipareigojo perduoti ieškovui administracinį pastatą ir žemės sklypą, neturėdami teisės konkrečiu žemės sklypu disponuoti. Taigi teisiškai ydinga taikos sutartis buvo sudaryta dėl atsakovų neteisėtai prisiimto įsipareigojimo. Ieškovui įvykdžius prievolę sumokėti atsakovams 70 000 Lt, atsakovai nevykdo ne tik tos prievolės dalies, kurios vykdymas negalimas jiems neturint teisių disponuoti prievolės dalyku, bet ir tos dalies, kurią įvykdyti jie turi galimybę ir pareigą. Šiuo atveju atsakovai ieškovo kaip kreditoriaus, interesus pažeidžia dar labiau nei nevykdydami abiejų savo įsipareigojimų. Suprantama, kad tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti skolininko įvykdyti bent dalį taikos sutartimi nustatytos prievolės, nepaisant to, kad pagal įstatymą jam priklausytų teisė reikalauti ir visos prievolės įvykdymo. Šioje byloje Vilniaus rajono apylinkės teismui 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi atnaujinus procesą ir panaikinus taikos sutarties dalį, kuria atsakovai prisiėmė prievolę ieškovo naudai, ieškovas, pasinaudodamas teise laisvai disponuoti jam priklausančiomis teisėmis, prašo tokią teismo nutartį palikti galioti, kartu patvirtindamas, kad jis atsisako įstatymų leidėjo suteiktos jo interesų apsaugos, siekdamas išvengti dar didesnio jo interesų pažeidimo. Kreditorius, prašydamas palikti galioti nutartį, kuria panaikinta jo naudai nustatyta prievolės dalis, iš esmės išreiškia sutikimą, kad ši prievolės dalis, vykdant taikos sutartį, nebus įvykdyta. Su tokiu taikos sutarties modifikavimu nesutiko skolininkai – atsakovai, apskundę teismo nutartį atskiruoju skundu. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kreditoriui pasinaudojus savo teise atsisakyti prievolės nedalumo suteikiamos jo interesų apsaugos įstatyme neįtvirtinta būtinybė atsižvelgti į skolininko sutikimą ar nesutikimą su kreditoriaus valia. Jei skolininkui yra naudinga įvykdyti visą prievolę, jis gali prieštarauti kreditoriaus išreikštai valiai, tačiau tokį prieštaravimą privalo motyvuoti. Kai klausimas dėl tokios kreditoriaus išreikštos valios sprendžiamas teisme, teismas priima sprendimą atsižvelgdamas į skolininko motyvų pagrįstumą, į tai, ar skolininkas įrodo, kad jis realiai siekia įvykdyti visą prievolę, o jos neįvykdžius gali būti pažeisti jo teisėti interesai. Šioje byloje atsakovai nepateikė argumentų, kad, ieškovui reikalaujant įvykdyti tik dalį taikos sutartimi nustatytos prievolės, būtų pažeisti jų interesai ir kad jis siekia įvykdyti visą prievolę, priešingai – jie nurodė, kad savo prisiimto įsipareigojimo negalės įvykdyti, nes neturi teisių disponuoti šios prievolės dalies dalyku. Tokiu atveju esant išreikštai ieškovo valiai atsisakyti dalies taikos sutartimi suteikiamų teisių, ieškovui jau nuo 2000 m. siekiant apginti savo interesus ir atgauti nuosavybės teises į ginčo administracinį pastatą, jam įvykdžius sąlygą pagal taikos sutartį šioms teisėms atgauti, t. y. prievolę atsakovų naudai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šioje byloje atsižvelgdamas į kreditoriaus dispozicijos teisės prioritetą netaikyti teisės normų, nustatančių taikos sutarties prievolės dalyko nedalumą ir, panaikinęs vieną šalių taikos sutarties sąlygą, pakeisti teismo nutartį, kuria patvirtinta ši taikos sutartis. Teisėjų kolegija laiko, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kuriais teismai privalo vadovautis aiškindami ir taikydami įstatymus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ir padarė dispozityvumo principo bei prievolių vykdymą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį.

25Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas prašė panaikinti teismo antstolių kontoros prie Vilniaus rajono... 5. T. M. ir K. M. pateikė prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio l... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 7. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi Vilniaus... 8. Teismas, nustatęs, kad T. M. ir K. M. nuosavybės teisės į žemės sklypą,... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 10. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 6.983 straipsnio 2 dalį... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas M. O. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 13. 1. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9... 14. 2. Teismo patvirtintos taikos sutartys gali būti pripažintos... 15. 3. Apeliacinės instancijos teismas tenkino apeliacinį skundą CK 6.983... 16. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pareiškė prisidėjimą... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas – taikos sutarties galiojimas... 20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo taikos sutartimi abi šalys viena... 21. Įstatymų leidėjas, CK 6.983 straipsnio 2 dalyje nustatydamas, kad iš taikos... 22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai taikos sutartimi įsipareigojo... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 25. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...