Byla e2A-1728-577/2015
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Triksona“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Pelgulinna Autobaas AS ieškinį atsakovui UAB „Triksona“ dėl skolos priteisimo

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas Pelgulinna Autobaas AS ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Triksona“ 13 133,84 EUR skolos, 128,71 EUR delspinigių, 8,75 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo Pelgulinna Autobaas AS ir atsakovo UAB „Triksona“ laikotarpiu nuo 2014-02-13 iki 2014-02-19 buvo sudaryti atskiri užsakymai-sutartys didelio kiekio kroviniams (rąstų rūšiavimo įrangai) pervežto iš Estijos (Talino) į Rusijos Federaciją (Dedoviči). Atsakovas, pažeisdamas savo sutartinius įsipareigojimus, nesumokėjo ieškovui užmokesčio už krovinio vežimą.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 2 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

6Atsakovas UAB „Triksona“ pateikė prieštaravimus dėl ieškovo reikalavimo ir teismo preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad atsakovo vardu 2014-05-31 ieškovui buvo pateiktas motyvuotas atsakymas dėl pareikšto reikalavimo, taip pat atsakovas siuntė pretenzijas vežėjui dėl netinkamai įvykdytų įsipareigojimų, tačiau atsakymų negavo. Pažymėjo, kad, priešingai, nei nurodyta ieškinyje, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas pateikė ieškovui pervežimui krovinį ir jį lydinčius dokumentus. Atsakovas neatliko tokių veiksmų, kaip krovinio pateikimas ieškovui, taip pat krovinį lydinčių dokumentų sudarymas, surašymas, pasirašymas ir antspaudavimas, patikra, perdavimas vežėjui ir kiti veiksmai, kaip tai numatyta CMR konvencijoje. Siuntėju tarptautiniuose CMR važtaraščiuose nurodytas ne atsakovas, o Hekotek AS. Atsakovo teigimu, pats vežėjas privalėjo patikrinti perduotą krovinį bei dokumentus ir jų atitikimą. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad krovinys buvo pristatytas pavėluotai, kadangi į išmuitinimo terminalą bei iškrovimo vietą atvyko tik 2014-03-07, nors pagal atsakovo nurodymus turėjo atvykti 2014-03-03. Be to, atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, jog ieškovo vairuotojas muitinės įstaigoms pripažino savo atsakomybę dėl neteisingo dokumentų pateikimo. Atsakovas taip pat teigė, jog jo prievolės pagal vežimo sutartį ieškovui pasibaigė atsakovui atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, o garantiniai raštai, kuriais atsakovas įsipareigojo apmokėti už prastovas, atsakovo pasirašyti ieškovo grasinimų įtakoje, todėl yra negaliojantys.

7Ieškovas pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriuo prašo teismo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

8II.

9Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, o atsakovo UAB „Triksona“ prieštaravimus atmetė; priteisė iš atsakovo UAB „Triksona“ ieškovo Pelgulinna Autobaas AS naudai 4 534,38 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentu, jog atsakovas laikytinas siuntėju ieškovo atžvilgiu. Pažymėjo, kad ieškovas kaip vežėjas jokių sutartinių santykių su krovinio savininku ar kitais su užsakovu sutartiniais santykiais susijusiais asmenimis neturi, todėl tokiems asmenims jis negali reikšti jokių reikalavimų; atsakovas UAB „Triksona“ ginčo teisiniuose santykiuose tuo pačiu metu yra siuntėjas ieškovo atžvilgiu ir vežėjas savo užsakovo atžvilgiu. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis jokių dokumentų neformino, pirmos instancijos teismo vertinimu, nėra teisiškai reikšminga nagrinėjamu atveju, nes ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykiuose, susiklosčiusiuose dėl krovinio pervežimo, atsakovas yra atsakingas ieškovui už atsakovo užsakovų veiksmus, pasireiškusius netinkamu prievolės užpildyti ir perduoti vežėjui krovinį lydinčius dokumentus vykdymu. Pirmos instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentu, jog administracinėje vežėjo atsakomybės pagrindai ir šios bylos nagrinėjimo dalykas yra kitas, nei šioje civilinėje byloje. Administracinė nuobauda skirta vežėjui už prekių įvežimą ne su tais dokumentais, tačiau nebuvo tiriamos priežastys, dėl kurių pas vežėją buvo ne tie dokumentai. Teismas pažymėjo, kad vežėjo vairuotojo paaiškinime administracinėje byloje yra pripažinta tik aplinkybė, jog vežėjas nepatikrino jam perduotų dokumentų, tačiau tai nesąlygoja vežėjo civilinės atsakomybės CMR konvencijos 11 str. prasme, nes pagal minėtą teisės normą atsakomybė už netinkamų dokumentų pateikimą tenka siuntėjui, t.y. nagrinėjamu atveju atsakovui UAB „Triksona”. Taip pat pirmos instancijos teismas nustatė, kad šalių užsakymais – sutartimis atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui už prastovos laiką po 100 EUR už kiekvieną prastovos parą Rusijoje, taip pat po 50 EUR už parą Estijoje. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra atsakovo kaltė dėl prastovos, už kurią ieškovas reikalauja atlyginimo. Be to, atsakovas jo pasirašytais garantiniais raštais įsipareigojo padengti ieškovo patirtus nuostolius dėl prastovų ir pripažino savo kaltę dėl minėtų prastovų. Kadangi ieškovas reikalauja užmokesčio už prastovas dėl atsakovo kaltės, pirmos instancijos nuomone, taikytinas ne užsakymuose – sutartyse, o atsakovo pasirašytuose garantiniuose raštuose numatytas atlyginimo už prastovas dydis. Taip pat teismas pažymėjo, kad minėti garantiniai raštai yra atsakovo vienašaliai sandoriai, jie nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, yra galiojantys, todėl turi būti vykdomi. Be to, pirmos instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus dėl to, kad prievolė atlyginti už prastovas pasibaigė, atsakovui atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kadangi nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, jog įskaitymo dieną jis turėjo ieškovo atžvilgiu galiojantį reikalavimą įskaitymo sumai. Pažymėjo, kad pretenzija ieškovui dėl krovinio termino viršijimo pateikta praleidus 21 dienos nuo krovinių pristatymo terminą, kas sudaro pagrindą pretenzijos atmetimui, be to, atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nuostolius dėl pavėluoto krovinio pristatymo bei šių nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovas UAB „Triksona“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-02 preliminarų sprendimą ir 2014-11-14 galutinį sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto įsitikinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai laikė atsakingu atsakovą už tinkamą dokumentų užpildymą perdavimą vežėjui, nes su faktinio krovinio (jo dalies) vežėju (įmone Tornado Trans OU) jokių teisinių santykių neturėjo, juo labiau sutarties dėl pervežimo su šia įmone atsakovas sudaręs nebuvo. Apeliantas nurodo, kad byloje taip pat pateiktos aplinkybės, kad vežėjas (ieškovas Pelgulinna Autobaas AS) organizavo automobilių sąstatų (vilkikų ir priekabų), tame tarpe per samdytų ieškovo vežėjo (subvežėjo - įmonės Tornado Trans OU), pasikeitimus ieškovo Pelgulinna Autobaas AS automobilių saugojimo bazėje, kas galėjo turėti įtakos kilusioms pasekmėms, ir dėl ko atsakovas nebuvo nei informuotas, nei laikytinas už tai atsakingu, tuo tarpu pirmos instancijos teismas nurodytų aplinkybių visiškai nenagrinėjo ir į jas neatsižvelgė. Pažymi, kad pagal ieškovo reiškiamą ieškinį formuluojamas reikalavimas priteisti skolą už krovinių vežimo paslaugas, delspinigius ir palūkanas, tačiau pagal bylos medžiagą (2 T., b.l. 125, 126, 127 ir 143) ieškovui atsakovas yra viską sumokėjęs, t.y. 33 507 EUR. Dėl kitokio apmokėjimo už vežimo paslaugas tarp šalių susitarta nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos medžiagą, dėl ko nepagrįstai priėmė skundžiamą galutinį sprendimą. Apeliantas tvirtina, kad vežėjui (įmonei Tornado Trans OU), kurio vairuotojas ir buvo sulaikytas muitinės pareigūnų, krovinį kaip siuntėjas perdavė pats ieškovas, t.y. Pelgulinna Autobaas AS. Su nurodytu vežėju, pasak atsakovo, jis jokių teisinių santykių neturėjo, vežimo sutarties sudaręs nebuvo, atitinkamai jokių krovinį lydinčių dokumentų neparengė ar neperdavė, todėl už teismo nurodytą tinkamą dokumentų pateikimą šiam vežėjui - subvežėjui laikytinas atsakingu siuntėjas, t.y. Pelgulinna Autobaas AS. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto vertinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė byloje suinteresuotu asmeniu nurodytos įmonės Tornado Trans OU. Taip pat teismas nepagrįstai perkėlė atsakomybę atsakovui už veiksmus ir pareigas, kurias prisiėmė pats ieškovas Tornado Trans OU atžvilgiu, tuo pažeisdamas CMR konvencijos ir galiojančių teisės aktų nuostatas. Apeliantas tvirtina, kad garantiniai raštai, kurie buvo pasirašyti grasinimų įtakoje, laikytini niekiniais ir negaliojančiais bei prieštaraujančiais gerai moralei bei viešajai tvarkai, tačiau pirmos instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Taip pat apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti dokumentai patvirtinantys įskaitymo pagrindus ir teisėtumą, pretenzijų savalaikį pareiškimą pačiam ieškovui bei įrodymai, patvirtinantys žalos pagrįstumą ir apmokėjimą tretiesiems asmenims, tačiau pirmos instancijos teismas ir šių į bylą pateiktų dokumentų nenagrinėjo ir iš vis dėl jų nepasisakė, tuo pažeisdamas CPK reikalavimus dėl įrodymų vertinimo. Apelianto teigimu, per nustatytą 21 dienos terminą jis buvo pareiškęs ieškovui eilę pretenzijų įprasto ir jų praktikoje naudoto elektroninio susirašinėjimo būdu, be to, pretenzijos buvo reiškiamos pakartotinai vėlesniu laikotarpiu ikiteismine tvarka. Priešpriešinio reikalavimo įskaitymas atsakovo pareiškimu buvo atliktas anksčiau, nei pradėtas teisminis ginčas ieškovui pateikus ieškinį.

12Ieškovas Pelgulinna Autobaas AS atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė pirmos instancijos teismo galutinį sprendimą paliki nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovo atžvilgiu yra siuntėjas ir atsakingas už Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR konvencija) 11 str. numatytų pareigų tinkamą vykdymą. Ieškovo nuomone, apeliacinio skundo argumentai apie ieškovo santykius su Tornado Trans OU ginčo išsprendimui yra teisiškai nereikšmingi ir yra už šio ginčo ribų, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai Tornado Trans OU neįtraukė į šią bylą trečiuoju asmeniu. Ieškovas nurodo, kad sutartinių santykių vykdymo klausimai tarp ieškovo ir atsakovo turi būti išspręsti tarpusavyje, o vėliau atsakovas galėtų reikšti regresinius reikalavimus savo užsakovui ir t.t. Pasak ieškovo, CMR konvencijos 11 str. numato, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės ir kitiems formalumams atlikti. Vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs. Tokios siuntėjo pareigos, ieškovo vertinimu, nešalina nei CMR konvencijos 8 str., nei CMR konvencijos 17 - 18 str. Nustačius, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu buvo siuntėjas ir automobilių sulaikymo priežastį – neteisingą krovinį lydinčių dokumentų įforminimą, ieškovo nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakomybė už tai tenka atsakovui, kaip netinkamai įvykdžiusiam CMR konvencijos 11 str. numatytas pareigas, o atsakovo teiginiai, kad ieškovas yra kaltas dėl automobilių su kroviniais sulaikymo, prieštarauja paties atsakovo pasirašytiems garantiniams raštams, kuriais jis garantavo raštuose nurodytų papildomų išlaidų sumokėjimą. Taip pat ieškovas tvirtina, kad atsakovas nepagrįstai neigia pareigą mokėti 13 133, 84 EUR sumą, teigdamas, kad garantinius raštus, numačiusius pareigą atsakovui mokėti juose nurodytas sumas pasirašė ieškovo atstovams juos išreikalaujant psichologinio spaudimo būdu. Pažymi, kad garantiniai raštai nėra nuginčyti ar ginčijami teismine tvarka, o atsakovo teiginiai apie tariamą šių raštų išgavimą naudojant psichologinį spaudimą tėra tik atsakovo gynybinė pozicija, kurie yra niekuo nepagrįsta. Pažymi, kad jokios priešpriešinės vienarūšės prievolės atsakovas neturėjo, o įskaitymas buvo atliktas su atsakovo sukurta nesama priešpriešine prievole, todėl pagrįstai atsakovo argumentai apie prievolės pabaigą įskaitymu buvo atmesti. Be to, ieškovo vertinimu, atsakovo teiginiai dėl patirtos žalos yra niekaip nepagrįsti.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovo Pelgulinna Autobaas AS ir atsakovo UAB „Triksona“ laikotarpiu nuo 2014-02-13 iki 2014-02-19 buvo sudaryti atskiri užsakymai-sutartys didelio kiekio kroviniams (rąstų rūšiavimo įrangai) pervežto iš Estijos (Talino) į Rusijos Federaciją (Dedoviči). Kadangi atsakovas, pažeisdamas savo sutartinius įsipareigojimus, nesumokėjo ieškovui užmokesčio už krovinio vežimą, ieškovas Pelgulinna Autobaas AS ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Triksona“ 13 133,84 EUR skolos, 128,71 EUR delspinigių, 8,75 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas preliminariu sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti visiškai, tačiau atsakovas pateikė prieštaravimus dėl minėto preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad atsakovo vardu 2014-05-31 ieškovui buvo pateiktas motyvuotas atsakymas dėl pareikšto reikalavimo, taip pat atsakovas siuntė pretenzijas vežėjui dėl netinkamai įvykdytų įsipareigojimų, tačiau atsakymų negavo. Atsakovas nurodė, jog pats vežėjas privalėjo patikrinti perduotą krovinį bei dokumentus ir jų atitikimą. Teigė, jog jo prievolės pagal vežimo sutartį ieškovui pasibaigė atsakovui atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, o garantiniai raštai, kuriais atsakovas įsipareigojo apmokėti už prastovas, atsakovo pasirašyti ieškovo grasinimų įtakoje, todėl yra negaliojantys. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, o atsakovo UAB „Triksona“ prieštaravimus atmetė. Atsakovas su tokiu pirmos instancijos procesiniu sprendimu nesutinka, savo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) pirmos instancijos teismas nepagrįstai laikė atsakingu atsakovą už tinkamą dokumentų užpildymą perdavimą vežėjui, nes su faktinio krovinio (jo dalies) vežėju (įmone Tornado Trans OU) jokių teisinių santykių neturėjo, juo labiau sutarties dėl pervežimo su šia įmone atsakovas sudaręs nebuvo; 2) pirmos instancijos teismas netyrė aplinkybių, susijusių su tuo, kad ieškovas organizavo automobilių sąstatų, tame tarpe ir persamdytų ieškovo vežėjo – Tornado Trans OU, pasikeitimus ieškovo automobilių saugojimo bazėje, kas galėjo sąlygoti kilusias pasekmes, o atsakovas apie tai informuotas nebuvo; 3) ieškovas nepagrindė ir neįrodė, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl 13 133,84 EUR priteisimo, kadangi šalys dėl tokių išlaidų susitarusios nebuvo; 4) Tornado Trans OU krovinį perdavė pats ieškovas, o su nurodytu vežėju atsakovas jokių teisinių santykių neturėjo, vežimo sutarties sudaręs nebuvo, jokių krovinį lydinčių dokumentų neparengė ir neperdavė, todėl už dokumentų pateikimą vežėjui nagrinėjamu atveju atsakingas pats ieškovas; 5) į bylą pateikti garantiniai raštai laikytini niekiniais bei negaliojančiais ir prieštaraujančiais gerai moralei bei viešajai tvarkai, tačiau teismas to netyrė ir nevertino; 6) taip pat teismas netyrė į bylą pateiktų dokumentų, patvirtinančių įskaitymo pagrindų teisėtumą, pretenzijų savalaikį pateikimą ieškovui ir įrodymų, patvirtinančių žalos pagrįstumą ir apmokėjimą tretiesiems asmenims.

16Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovas laikytinas siuntėju ieškovo atžvilgiu. Pažymėtina, kad sutartį su ieškovu dėl krovinio pervežimo sudarė atsakovas, taip pat jis užsakė krovinio vežimą, todėl nors atsakovas ir nėra krovinio savininkas, tačiau šiuo konkrečiu atveju jis ieškovo atžvilgiu neabejotinai laikytinas siuntėju. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, ieškovas, kaip vežėjas, jokių sutartinių santykių su krovinio savininku ar kitais su užsakovu sutartiniais santykiais susijusiais asmenimis neturi, todėl tokiems asmenims jis reikšti jokių reikalavimų negali.

17Apelianto argumentai dėl ieškovo santykių su Tornado Trans OU, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamam ginčui nėra teisiškai reikšmingi, kadangi nagrinėjamoje byloje yra sprendžiami klausimai, kylantys iš sutartinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo vykdymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai nagrinėjamu atveju į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtraukta Tornado Trans OU.

18CMR konvencijos 11 straipsnyje aiškiai yra įtvirtinta krovinio siuntėjo pareiga pridėti prie važtaraščio visus krovinio vežimui reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės ir kitiems formalumams atlikti, be to, yra numatyta ir krovinio siuntėjo atsakomybė už visus nuostolius, atsiradusius dėl šių dokumentų ir duomenų nebuvimo arba dėl to, kad jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs. Tuo tarpu CMR konvencijos 8 straipsnis, kuriuo ginasi atsakovas, numato vežėjo pareigą tikrinti krovinio pakuotės būklę, jo numeraciją, vietų skaičių. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ši nuostata negali būti aiškinama plečiamai, kaip numatanti vežėjo pareigą tikrinti šiuose dokumentuose nurodytos informacijos teisingumą bei pakankamumą, kadangi akivaizdu, jog tai CMR nuostatų kontekste laikytina siuntėjo pareiga.

19Pagrindinė priežastis, kodėl automobilis v/n 663MLG/626GV su kroviniu buvo areštuotas pasienyje tarp Estijos Respublikos ir Rusijos Federacijos, o automobilis v/n 967MGT/486GD su kroviniu sustabdytas Estijos Respublikos pusėje buvo ta, jog buvo perduoti neteisingi krovinį lydintys dokumentai šių automobilių vairuotojams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad tai, jog automobiliai buvo sulaikyti, yra atsakovo pareigos, įtvirtintos CMR 11 straipsnyje neįvykdymo pasekmė, o ne CMR 8 straipsnyje numatytos vežėjo pareigos patikrinti krovinio pakuotės būklę, jo numeraciją, vietų skaičių netinkamo vykdymo rezultatas. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad atsakovo pozicija, jog ieškovas yra kaltas dėl automobilių su kroviniais sulaikymo prieštarauja paties atsakovo pasirašytiems garantiniams raštams, kuriais atsakovas pripažino savo kaltę dėl minėtų prastovų ir įsipareigojo padengti dėl to ieškovo patirtus nuostolius. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad minėti garantiniai raštai nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, yra galiojantys, todėl turi būti vykdomi. Pažymėtina, kad sandorį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo tiek apeliaciniame skunde, tiek procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmos instancijos teismui dėstomi argumentai, kad jis garantinius raštus pasirašė psichologinio spaudimo ir grasinimų įtakoje, laikytini teisiškai nereikšmingais nagrinėjamam ginčui.

20Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko ir apelianto argumentus, jog jo prievolė atlyginti už prastovas pasibaigė jam atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą.

21Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Kasacinio teismo praktika, aiškinant teisės normas, reglamentuojančias vieną iš prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą – yra gausi ir vienoda, visų pirma nurodant įskaitymui būtinas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014). CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytos šios pagrindinės sąlygos įskaitymui atlikti: prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, šie jų reikalavimai turi būti priešpriešiniai ir vienarūšiai, galiojantys, vykdytini bei apibrėžti. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad šių teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas, kas šioje byloje ir įvyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014).

22Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad tuo atveju, kai nuo ieškovo pareikšto reikalavimo įvykdyti prievolę, yra ginamasi tuo, jog ši prievolė pasibaigė įskaitymu, būtent jis turi procesinę pareigą įrodyti, kad buvo pagrindas atlikti įskaitymą (CK 6.130 str. 1 d.), bei kad buvo laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 str.). Nors apeliantas savo skunde ir nurodo, kad jis pirmos instancijos teismui buvo pateikęs dokumentus, patvirtinančius įskaitymo pagrindus ir teisėtumą, pretenzijų ieškovui pateikimą laiku, žalos pagrįstumą ir apmokėjimą laiku, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, jog įskaitymo dieną jis turėjo ieškovo atžvilgiu galiojantį reikalavimą įskaitymo sumai.

23Pastebėtina, kad reikalavimą ieškovui sumokėti 7 200 EUR pagal 2014-04-17 debetinę sąskaitą atsakovas grindžia pavėluotu krovinio pristatymu, tačiau dėl pavėluoto krovinio pristatymo, kaip jau yra konstatuota, yra atsakingas pats atsakovas, kaip neįvykdęs CMR konvencijos 11 straipsnyje numatytų pareigų. Taip pat kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, vadovaujantis CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalimi, kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo galima reikalauti, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pareikštos raštiškos pretenzijos. Kaip matyti iš į bylą atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, susirašinėjimas elektroniniu paštu tarp šalių dėl pavėluotai pristatyto krovinio prasidėjo tik 2014-05-05, t.y. praleidus 21 dienos nuo krovinio pristatymo terminą, kas savaime sudaro pagrindą tokios pretenzijos atmetimui. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateiktas susirašinėjimas net negali būti vertinamas kaip pretenzijos pateikimas CMR konvencijos 30 str. 3 d. prasme. Nagrinėjamu atveju neaišku ir tai, kokiu pagrindu buvo siekiama įskaityti ir 4 663,84 EUR sumą pagal 2014-04-30 sąskaitą ir debetinę sąskaitą Nr. 14/002. Atsakovas taip pat nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo nuostolius dėl pavėluoto krovinio pristatymo bei šių nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų.

24Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir sprendimo pagrindimo. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Taip pat pažymėtina, kad nors apeliantas ir tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aiškinant įskaitymo bei atsakomybės pagal CMR konvencijos nuostatas, tačiau nepateikia jokių teisinių argumentų, patvirtinančių, jog šią bylą nagrinėjęs teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo praktikos ir kad apeliaciniame skunde nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys turi teismo precedento galią šioje byloje, todėl teisėjų kolegija ir šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

25Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

26Taigi teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ginčo išsprendimui taikytinas materialinės teisės normas, be to, nepažeidė byloje surinktų įrodymų vertino taisyklių, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

27Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas Pelgulinna Autobaas AS ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 2 d. preliminariu sprendimu... 6. Atsakovas UAB „Triksona“ pateikė prieštaravimus dėl ieškovo reikalavimo... 7. Ieškovas pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriuo prašo teismo... 8. II.... 9. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. sprendimu Vilniaus... 11. Atsakovas UAB „Triksona“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 12. Ieškovas Pelgulinna Autobaas AS atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė,... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 15. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovo Pelgulinna Autobaas AS ir... 16. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmos instancijos... 17. Apelianto argumentai dėl ieškovo santykių su Tornado Trans OU, teisėjų... 18. CMR konvencijos 11 straipsnyje aiškiai yra įtvirtinta krovinio siuntėjo... 19. Pagrindinė priežastis, kodėl automobilis v/n 663MLG/626GV su kroviniu buvo... 20. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko ir apelianto... 21. Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų –... 22. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad tuo atveju, kai nuo ieškovo pareikšto... 23. Pastebėtina, kad reikalavimą ieškovui sumokėti 7 200 EUR pagal 2014-04-17... 24. Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo... 25. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė... 26. Taigi teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir... 27. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą palikti...