Byla 2A-84-372/2014

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Prioritetas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-548-569/2013 pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui UAB ,,Prioritetas‘‘ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką, neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovo UAB ,,Prioritetas‘‘ priešieškinį ieškovei R. D. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovė R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Prioritetas“, kuriuo prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 17 455,05 Lt nesumokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojant nuo 2010-10-22 dienos (imtinai) iki atsakovas realiai atsiskaitys bei 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-11-09 darbo sutarties Nr. 112 pagrindu ieškovė R. D. dirbo ( - ) nuo 2005-11-09 iki 2009-02-02 ( - ), nuo 2009-02-02 iki 2010-10-22 – ( - ). Kadangi darbdavys nemokėjo ieškovei priklausančio darbo užmokesčio, ji parašė prašymą ir LR DK 128 str. 1 d. pagrindu 2010-10-22 buvo atleista iš darbo. Pagal darbo sutartį ieškovei turėjo būti mokamas atlyginimas 2962 Lt per mėnesį. Laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2010-10-22 ieškovei priskaitytas 22 778,01 Lt darbo užmokestis, todėl turėjo būti išmokėta 17 455,05 Lt suma. Darbdavys su ieškove iki šiol neatsiskaitė. Įmonės ( - ) A. V. ieškovei aiškino, kad bendrovėje vyksta restruktūrizacijos procesas, todėl jis negalįs su ja atsiskaityti, nors kitiems darbuotojams atlyginimai buvo išmokėti. Atleidimo iš darbo dieną ieškovė, būdama bendrovės( - ), puikiai žinojo bendrovės finansinę padėtį, jai buvo žinoma, kad darbdavys turėjo finansinių galimybių su ja atsiskaityti, tačiau to nedarė. Pagal DK 141str. 1, 2, 3 d. atsakovas už uždelstą atsiskaityti laiką privalo mokėti ieškovei vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojant nuo 2010-10-22 dienos (imtinai) iki realiai atsiskaitys. DK 250 str. numatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Šiuo atveju atsakovas grubiai pažeidė ieškovės, kaip darbuotojos, teises ir laiku neišmokėjo viso jai priklausančio darbo užmokesčio, neatsiskaitė su ja jos atleidimo iš darbo dieną. Ilgą laiką ieškovė dirbo negaudama viso jai priklausančio atlygio. Darbdavys mokėdavo tik po kelis šimtus litų, kas iš esmės trukdė ieškovei planuoti savo šeimos biudžetą. Ji nuolat patirdavo neapibrėžtumo ir baimės dėl ateities jausmą. Dėl šios priežasties ieškovė patyrė didelių nepatogumų, turėjo ieškoti, iš kur pasiskolinti pinigų, kad galėtų pragyventi bei viena išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Dėl to ieškovė jaučiasi darbdavio apgauta, patyrė stresą. Visa tai sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą, kurią ji įvertina 1000 Lt.

6Atsakovas UAB „Prioritetas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė išeidama iš darbo, neatliko savo pareigų ir paliko nebaigtų darbų. Šalys susitarė, kad likusią atlyginimo dalį atsakovas mokės dalimis, atitinkamai, kiek ieškovė atliks darbo funkcijų po atleidimo iš darbo. Ieškovė buvo atvykusi, jai buvo skirta darbo vieta, tačiau ji trūkumų nepašalino. Po atleidimo iš darbo ieškovei buvo išmokėta dalis darbo užmokesčio, t. y. už dalį atliktų darbų, kuriuos ji atliko. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė nuo 2010 m. spalio 25 d. iki spalio 30 d. buvo išvykusi į užsienį, tačiau spalio 29 d. žiniaraštyje matyti, kad ji yra atsiėmusi 400 litų. Mano, kad ieškovė nori pasipelnyti, nes ieškinį pateikė tik 2012-07-10, nors iš darbo yra atleista 2010 m. spalio 22 d. Ieškovės reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką turėtų būti mažinamas. Neturtinė žala ieškovei neturėtų būti priteista visiškai, nes ieškovės turtinė padėtis, pasak atsakovo įmonės darbuotojų, su kuriais ji bendrauja, yra gera. Liudytojas A. Š., ne visai prisimindamas visas detales, paminėjo, kad mokestis buvo sumažintas dėl ieškovės klaidų. ( - ) D. J. patvirtino, kad ieškovės darbe buvo trūkumų. Nepagrįstas teiginys, kad užmokestis už UAB ,,BA prekyba“ teikiamas paslaugas buvo sumažintas dėl krizės. ( - ) D. J. nurodė, kad ( - ) darbo nesumažėjo.

7Atsakovas UAB „Prioritetas“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti atsakovui iš ieškovės R. D. 109 320 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė, dirbdama įmonėje ( - ), buvo įpareigota pagal apskaitos paslaugų teikimo sutartis vesti buhalterinę apskaitą ir vykdyti ( - ) funkcijas ir atsakovo dukterinėje įmonėje UAB „BA prekyba“. UAB „BA prekyba“ pradėjo reikšti pretenzijas dėl to, kad netinkamai buvo vedama buhalterinė apskaita ir dėl šios priežasties ji buvo įspėta. Be to, už netinkamai vedamą buhalterinę apskaitą Kauno teritorinė muitinė nustatė pažeidimus ir paskaičiavo UAB „BA prekybai“ sumokėti 8075 Lt mokesčių, delspinigių ir baudų. Kadangi UAB ,,BA prekybai“ iškelta restruktūrizavimo byla, Kauno teritorinė muitinė pateikė restruktūrizavimo administratoriui 8 075,00 Lt sumai kreditorinį reikalavimą, kuris buvo patvirtintas Šiaulių apygardos teismo 2012-01-03 nutartimi. Be to, pagal 2009-12-15 debetinę grąžinimo sąskaitą Nr. 3002, UAB „BA prekyba“ grąžino prekių įmonei „Favor“ už 17 119,33 Lt. Dėl to, kad ieškovė R. D. blogai įformino debetinį dokumentą (netvarkingos sumos, valiutos, parašai) įmonė „Favor“ neužskaitė šių prekių grąžinimo ir tokiais netinkamai atliktais ieškovės veiksmais UAB „BA prekyba“ padaryti 17 119,33 Lt nuostoliai. Dėl šių priežasčių buvo peržiūrėta apskaitos paslaugų teikimo 2004-05-21 sutartis su UAB „BA prekyba“, ir 2010-12-29 sutartimi buvo sumažintas buhalterinių paslaugų teikimo mokestis. Iš pateiktos atsakovo 2012-12-07 buhalterinės pažymos matosi, kad nuo 2009-12-31 UAB „BA prekyba“ mokėjo atsakovui 12 060 Lt per mėnesį, o per metus 144 720 Lt (be PVM) apskaitos paslaugų mokestį, o nuo 2010-12-29 šis mokestis sumažintas iki 2 950 Lt per mėnesį, o per metus iki 35 400 Lt (be PVM). Šiuo atveju dėl ieškovės, kaip ( - ), netinkamų pareigų atlikimo ir neveikimo atsakovas patyrė 109 320,00 Lt žalą. Ieškovė buvo atleista iš darbo anksčiau, nei buvo sumažintas apskaitos tvarkymo mokestis, tai yra 2010-10-22 pagal LR DK 128 str. 1 d., todėl atsakovui atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

8Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra įrodytas žalos dydis, nes pats darbdavys savo valia sumažino sutarties kainą. UAB „BA prekyba“, kurios buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, yra dukterinė UAB „Prioritetas“ įmonė ir šie sutartiniai santykiai tarp susijusių asmenų preziumuojami kaip nesąžiningumas. Po atleidimo iš darbo ieškovė pas atsakovą nebedirbo. Tai, kad ji geranoriškai teikė informaciją jos pareigas perėmusiai( - ), nėra susiję su kokių nors jos darbinių pareigų atlikimu. Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl buhalterijos archyvų nesutvarkymo. Liudytoja D. J. teisme paaiškino, kad ji į perdavimo aktą įtraukė šią sąlygą dėl to, kad darbdavys matytų, jog jai reikės laiko šiems darbams atlikti. Tai paneigia atsakovo argumentus, kad ieškovė buvo įsipareigojusi užbaigti darbus po atleidimo. Ieškovė niekada nedirbo su programa „Aiva“, tačiau, jei šis įrankis yra netinkamas arba blogai atlieka savo funkcijas, tai yra darbdavio pareigų nevykdymas, nesudarymas sąlygų dirbti ir atsakovas atitinkamai turi prisiimti ir su tuo susijusią atsakomybę. UAB ,,BA prekyba“ iki šiol nėra sumokėjusi muitinės mokesčių, todėl jokios žalos tretiesiems asmenims nėra padaryta. Dėl neteisingai apskaičiuoto pelno mokesčio, kuriuo kaltina atsakovas ieškovę, buvo pastebėta klaida, perskaičiuota ir žalos, kurią būtų galima reikalauti teisme, nėra padaryta.

9II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

10Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei R. D. iš atsakovo UAB ,,Prioritetas“ 22778,01 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio, 45528,24 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo ieškovės atleidimo iš darbo dienos 2010-10-22 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 2477,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nukreipė skubiai vykdyti teismo sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio darbo užmokesčio priteisimo 2962 Lt. Priteisė iš atsakovo UAB ,,Prioritetas“ valstybės naudai 2079,19 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmesti. Atsakovo UAB ,,Prioritetas“ priešieškinį ieškovei R. D. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo atmetė.

11Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryti kokie nors žodiniai ar rašytiniai susitarimai dėl darbo užmokesčio sumokėjimo po jos atleidimo iš darbo dieną. Liudytoja ( - ) D. J. negalėjo nurodyti, koks susitarimas buvo tarp ieškovės ir atsakovo. Todėl teismas, remdamasis vien atsakovo paaiškinimais, sprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryti kokie nors žodiniai ar rašytiniai susitarimai dėl darbo užmokesčio sumokėjimo po jos atleidimo iš darbo dieną.

12Teismas, nustatęs, kad ieškovė iš darbo buvo atleista DK 128 str. pagrindu, sprendė, jog aplinkybės, ar ieškovė tinkamai ėjo savo pareigas, ar užbaigė visas jai skirtas užduotis iki jos atleidimo iš darbo, ar lankėsi buvusioje darbovietėje po atleidimo, šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Teismas, vadovaudamasis LR DK 141str. 1 d. nuostatomis priteisė iš atsakovo ieškovei 22778,01 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio su mokesčiais, nors ieškovė prašė priteisti be mokesčių. Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas darbo bylas, jis gali viršyti pareikštus reikalavimus (LR CPK 417 str.).

13Teismas nurodė, kad pagal darbo sutartį ieškovės vieno mėnesio darbo užmokestis yra 2962 Lt. Nuo 2010 m. spalio 22 d. iki 2013 m. balandžio 22 d. imtinai už 30 mėnesių ieškovės vidutinis darbo užmokestis sudaro 88860 Lt. Nuo 2013m. balandžio 23 d. iki 2013 m. gegužės 15 d. imtinai už 16 darbo dienų, skaičiuojant po 137,28 Lt už vieną dieną, vidutinio darbo užmokesčio suma sudaro 2196,48 Lt. Už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo ieškovės vidutinio darbo užmokesčio suma sudaro 91056,48 Lt. Teismas nustatė, kad ieškovė į teismą dėl neišmokėto darbo užmokesčio kreipėsi praėjus pusantrų metų, todėl priteistina darbo užmokesčio suma sudarytų apie penktadalį ieškovei priteistinos bendros sumos, t. y. vidutinio darbo užmokesčio suma beveik penkis kartus viršytų priteisiną neišmokėtą darbo užmokesčio sumą. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovei pateikus ieškinį, bylos nagrinėjimas užtruko dėl atsakovo ketinimų pareikšti priešieškinį ir bylų sujungimo atsakovo iniciatyva, ieškovės prašomą priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką sumažino perpus.

14Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas nevykdys teismo sprendimo, atmetė ieškovės prašymą priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki atsakovas realiai su ja atsiskaitys.

15Teismas sprendė, kad darbo užmokesčio nesumokėjimas beveik du metus neabejotinai ieškovei sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Ieškovė pas atsakovą dirbo nuo 2005 metų, duomenų apie jos nuobaudas ar netinkamai atliekamas pareigas iki šiol nebuvo. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašymas dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas (LR DK 250 str., LR CK 6.250 str.).

16Teismas nurodė, kad atsakovas, pateikdamas reikalavimą dėl visiško nuostolių atlyginimo, nenurodė, kuriuo DK 255 straipsnyje nustatytu pagrindu vadovaujasi. DK 255 straipsnyje yra išvardinti darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės atvejai, tačiau nei vienas iš jų negali būti taikomas ieškovei. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas padarė išvadą, kad atsakovas iš tikrųjų patyrė nuostolių dėl teikiamų paslaugų įkainio sumažėjimo, tačiau teismas sprendė, jog atsakovas, prašydamas priteisti žalą iš ieškovės, neįrodė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo patirtų nuostolių ir ieškovės veikimo ar neveikimo, t. y. kad dėl nuostolių atsiradimo kalta ieškovė. Liudytojas UAB,,BA prekyba“ ( - ) R. A. Š. nurodė, kad paslaugų įkainis tarp jų įmonės ir UAB ,,Prioritetas“ buvo sumažintas ir dėl atliekamų paslaugų kokybės, ir dėl prasidėjusios krizės, nes sumažėjo darbų apimtys ir tokios paslaugų kainos jų bendrovė atsakovui nebegalėjo mokėti.

17Teismas, atsižvelgęs į liudytojos D. J. parodymų, kad atsakovo įmonėje nebuvo ( - ) pareiginių nuostatų, sprendė, jog nėra neaišku, kokios buvo ieškovės, dirbusios( - ), pareigos, atsakomybė, kitos funkcijos, už kurias ji buvo atsakinga. Dėl šios priežasties teismas negalėjo spręsti, ar dėl atsakovo patirtų nuostolių kalta buvo ieškovė. Nors atsakovas nurodė eilę faktų dėl ieškovės netinkamo darbo funkcijų atlikimo, tačiau teismas manė, kad tokios jo nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai yra nesusiję su priešieškinio dalyku. Teismas pažymėjo, kad darbdavys nė karto nebuvo skyręs ieškovei drausminių nuobaudų už netinkamą darbinių funkcijų atlikimą, nors tokią galimybę, kaip darbdavys, turėjo.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

19Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Prioritetas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

20Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

  1. Teismo išvada, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryti žodiniai ar rašytiniai susitarimai dėl darbo užmokesčio sumokėjimo po jos atleidimo iš darbo dieną yra nepagrįsta. Teismas sprendime neįvertino tai, kad atsakovo ( - ) A. V. yra nurodęs, jog darbo užmokesčio ieškovei nesumokėjo todėl, kad ji netinkamai atliko savo darbo funkcijas, neįvykdė žodinio susitarimo po jos atleidimo iš darbo užbaigti neatliktus darbus. Teismo posėdyje liudytoja D. J. nurodė, kad po atleidimo iš darbo ieškovė lankėsi pas darbdavį, pagal susitarimą su darbdaviu užbaiginėjo neužbaigtus darbus. Teismas neįvertino 2010-10-22 priėmimo-perdavimo akto, kuris patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, jog ieškovė nebuvo užbaigusi savo darbų.
  2. Apeliantas mano, kad ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), nes sąmoningai ilgą laiką neteikė reikalavimo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo. Ieškovė atleista iš darbo 2010-10-22, o ieškinį pateikė teismui tik 2012-07-10, siekdama nepagrįstai praturtėti darbdavio sąskaita. Teismas nepagrįstai priteisė 45 528,24 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Nors teismas perpus sumažino prašomą priteisti vidutinio darbo užmokesčio sumą už uždelstą atsiskaityti laiką, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes ir pasikeitusią LAT praktiką darbo bylose, jeigu būtų pagrįstas ieškovės reikalavimas, teismas turėtų sumažinti šią sumą, tai yra priteisti už 3 mėnesius – 6 589,44 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.
  3. Teismas nepagrįstai priteisdamas ieškovei 1 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą pažeidė DK 250 str. ir CK 6.250 str. normas. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovės argumentų, jog ji yra patyrusi neapibrėžtumo, baimės dėl ateities jausmą, patyrė stresą. Ieškovė neturėjo jokių nepatogumų, nes išvyko į užsienį. Atsakovo duomenimis, ieškovė turi pakankamai geras gyvenimo ir buities sąlygas.
  4. Teismo išvada, jog atsakovas neįrodė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo patirtų nuostolių ir ieškovės veikimo ar neveikimo, yra nepagrįsta. Teismas, darydamas tokią išvadą, netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus. PVM deklaracijose (forma FR 0600), VMI elektroninėse deklaracijose (forma FR 0791), debetinėje grąžinimo sąskaitoje Nr. 3002, ataskaitose yra ( - ) R. D. parašai. Tai reiškia, kad ieškovė klaidingai užpildė aukščiau nurodytus buhalterinius dokumentus, ataskaitas. Apelianto manymu, byloje įrodyta ieškovės kaltė ir egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo patirtų nuostolių ir ieškovės veikimo ar neveikimo.
  5. Nepagrįstai teismas konstatavo, kad negali spręsti, ar dėl atsakovo patirtų nuostolių kalta ieškovė, nes atsakovo įmonėje nebuvo pareiginių nuostatų. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 1 dalies 1 ir 2 punktai nustato, kad ūkio subjekto buhalterinę apskaitą tvarko ( - ) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Atsakovo apskaitą tvarkė ( - ) R. D., nustatyta jos kaltė (tyčia), todėl, apelianto nuomone, ieškovė privalo atlyginti visą darbdaviui padarytą žalą.

21Ieškovė R. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-15 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad įstatymai nenumato jokių priežasčių, dėl kurių darbdavys galėtų uždelsti atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Jokių susitarimų dėl atsiskaitymo tarp bylos šalių nebuvo. Ieškovė nėra prižadėjusi ar įsipareigojusi atlikti kokias tai darbo funkcijas po jos atleidimo iš darbo dienos. Teismas sumažindamas per pusę ieškovei priteistiną vidutinio darbo užmokesčio sumą už uždelstą atsiskaityti laiką nenukrypo nuo teismų praktikos, nes vadovavosi proporcingumo principu, įvertino taikytos sankcijos adekvatumą teisės pažeidimo aspektu, atsižvelgė į tai, kad ieškovei nebuvo išmokėtas daugiau kaip dviejų mėnesių darbo užmokestis bei kitos su darbo santykiais ir jų pasibaigimu susijusios išmokos. Dar labiau mažinti atsakovui taikytiną sankciją nėra pagrindo. Teismas teisingai nustatė, kad darbo užmokesčio nesumokėjimas beveik du metus neabejotinai ieškovei sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą t. y. dėl to ieškovė yra patyrusi neturtinės žalos. Negalėdama savarankiškai pragyventi ( - ) bei išlaikyti savo dviejų nepilnamečių vaikų, ieškovė buvo priversta išvykti į ( - ) ir glaustis pas giminaičius.

22Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis turėjo realią tikimybę gauti pajamas pagal su UAB „BA prekyba“ sudarytas sutartis. Atsakovo į bylą pateikti dokumentai liudija, kad jis pats laisva valia pakeitė su UAB „BA prekyba“ sudarytas sutartis ir pats laisva valia sumažino savo teikiamų paslaugų šiai įmonei kainą daugiau kaip trim ketvirtadaliais, t. y. atsakovas pats atsisakė dalies pajamų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad reikalaujamų priteisti pajamų negavo būtent dėl ieškovės veiksmų. Nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo negautų pajamų ir ieškovės veiksmų. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovo įmonėje nebuvo nei ( - ) pareiginių nuostatų, todėl nėra aiškios ieškovės arbo funkcijos bei atsakomybės ribos. Atsakovas, reikalaudamas iš ieškovės priteisti didelę pinigų sumą iš esmės nenurodė kokią konkrečiai darbo pareigą ieškovė kaltinama pažeidus. Iš įmonių, kurių ( - ) ieškovė tvarkė, direktorių ji jokių pretenzijų nėra gavusi. Neatmestina yra ir tai, kad pats klientas UAB „BA prekyba“ nepateikė buhalterijai svarbių duomenų, kad visi reikalingi mokesčiai būtų apskaityti. Atsakovas, siekdamas prisiteisti iš ieškovės žalos atlyginimą privalo įrodyti, kad jo reikalaujama priteisti žala yra ieškovės veiksmų rezultatas. Tokių įrodymų UAB „Prioritetas“ teismui nepateikė.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

24ir teisiniai argumentai

25 Apeliacinis skundas atmestinas.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

27Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DNSB „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Nagrinėjamoje byloje kolegija pripažįsta, kad surinktų įrodymų visetu galima daryti išvadą, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. DK 141 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 206 straipsnio 1 dalis). Byloje nesurinkta įrodymų, kad ieškovė kokiu nors leistinu būdu patvirtino, kad sutiko su tuo, jog jai nebūtų išmokėtas darbo užmokestis, nutraukiant darbo sutartį. Tokiu atveju darbdavys 2010-10-22 privalėjo visiškai atsiskaityti su ieškove – išmokėti jai priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti jos valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą ir darbo sutartį. DK normos nenumato tokios galimybės, kaip darbo užmokesčio sumų išmokėjimo sustabdymas dėl to, kad iš darbo atleidžiamas darbuotojas ne visiškai atliko visas savo pareigas. Liudytoja D. J. nepatvirtino, jog ieškovė su apeliantės vadovu sudarė susitarimą dėl jai priklausančių darbo išmokų nemokėjimo. Tokiu atveju tik apeliantės vadovas teigia, jog su ieškove buvo susitarta dėl to, kad ji nereikalaus atsiskaitymo, nutraukiant su ja darbo sutartį. Nesant kitų įrodymų, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo daryti priešingą išvadą, nei teigia apeliantės atstovas. Byloje yra pakankamai sutrinkta įrodymų, patvirtinančių tą faktą, kad ieškovė išvyko į užsienį gyventi nuolat, todėl visiškai neįtikinamas tokio susitarimo leisti nemokėti jai priklausančių išmokų sudarymas, kaip teigia apeliantas.

28Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė sąmoningai ilgai nereiškė reikalavimo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo. Kaip matyti iš paties atsakovo pateiktos Pažymos apie priskaičiuotą darbo užmokestį bei kitas išmokas (31 b. l., 1 t.), pats apeliantas patvirtino, kad jis nesumokėjo ieškovei 22778,01 Lt, atleidžiant ją iš darbo 2010-10-22. Neįvykdęs savo pareigos, darbdavys tuo pačiu prisiima riziką, kad buvęs darbuotojas imsis ginti savo teises, be kita ko, kreipdamasis į teismą, o tokiu atveju gali kilti nepageidaujamos finansinės pasekmės darbdaviui. Negalima nuneigti to fakto, kad pats apeliantas pateikė priešieškinį, reikalavo sujungti bylas, tuo taip pat didindamas ieškovės reikalavimą priteisti nesumokėtą vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojant nuo 2010-10-22 iki sprendimo įvykdymo. Tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad bet kuriuo atveju ieškovė negali reikalauti neprotingai didelių sumų, kadangi pati nebuvo labai rūpestinga ir atidi, ieškinį teismui pateikė beveik po pusantrų metų nuo atleidimo iš darbo dienos. Tokiu atveju teismo priteista suma, kurią teismas sumažino ½ dalimi, yra pakankamo dydžio sankcija darbdaviui, neatsiskaičiusiam su darbuotoju, nutraukusiu darbo santykius, ir satisfakcija darbuotojui, negavusiam šių išmokų laiku ir tinkamai.

29Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovei negalėjo būti priteista 1000 Lt neturtinės žalos. Ieškovė turėjo per teismą išreikalauti jai priklausantį darbo užmokestį, nemokėtą nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio. Tai yra pakankamai žeminantis faktas darbuotojui, atlikusiam darbą ir negavusiam už tai atlyginimo. Tris mėnesius negavęs darbo užmokesčio, darbuotojas neturi galimybės planuoti savo ateities, juolab, kad ieškovė turėjo pareigą rūpintis ne tik savimi, bet ir 2 nepilnamečiais vaikais. Šią aplinkybę ieškovė nurodė Prašyme dėl darbo sutarties nutraukimo (40 b. l., 1 t.). Teismui pateikti Mokamieji žiniaraščiai, kurie taip pat patvirtina, kad ieškovei priklausantis darbo užmokestis už 2010 m. liepos mėnesį taip pat buvo mokėtas dalimis po darbo sutarties nutraukimo (107-110 b. l., 2 t.). Dėl šių aplinkybių kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl neturinės žalos priteisimo. Reikalauta ir priteista 1000 Lt suma yra protinga ir sąžininga, jos mažinti nėra pagrindo.

30Apeliantas argumentas, kad dėl ieškovės klaidų užsakovas UAB „BA prekyba“ sumažino apskaitos paslaugų įkainius, o tuo pačiu padarė apeliantei žalą, atmestinas. Nenuginčytas tas faktas, kad UAB „BA prekyba“ yra dukterinė UAB „Prioritetas“ įmonė. Teismas turi teisę remtis įrodymais, kurie nustatyti Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO. Kaip matyti iš šios sistemos, UAB „BA prekyba“ dar 2010 m. gegužės 17 d pateikė ieškinį teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tai reiškia, kad ši įmonė turėjo didelių finansinių problemų, kurios gali būti sprendžiamos, be kita ko, ir tobulinant darbo organizavimą, įgyvendinant technines, ekonomines bei organizacines priemones. Kad įmonę ištiko krizė, patvirtino ir liudytojas R. A. Š.. Kolegija sprendžia, kad 2010 m. gruodžio 29 d. Apskaitos paslaugų teikimo sutartimi Nr.2912/10/S sumažinti įkainiai yra susiję su užsakovo galimybe toliau mokėti didesnius įkainius, nei buvo nustatyti 2009 metais. Apeliantas teigia, kad įkainiai buvo mažinami dėl ieškovės kaltės (jos padarytų klaidų), tačiau iš esmės analizuoja tik Kauno teritorinės muitinės pateiktą kreditorinį reikalavimą restruktūrizuojamai UAB „BA prekyba“, kurios buhalterinę apskaitą tvarkė apeliantės darbuotojai. Kolegija pažymi, kad ieškovė ( - ) tapo tik 2009-02-02, o dėl apskaitos tvarkymo atsiradusios pasekmės tęsiasi nuo 2007-09-13 (28-29 b. l., 2 t.). Galima daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantės pretenzijos ieškovei pareiktos tik tada, kai ieškovė pateikė ieškinį atsakovei dėl pastarosios neatsiskaitymo, nutraukus darbo sutartį. Įvertinus šias aplinkybes, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Nagrinėjamu atveju kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurių nebūtų išanalizavęs ir įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Sutikdama su motyvuotais pirmosios instancijos teismo argumentais, kartoti jų kolegija nemato pagrindo.

31Dėl žodinio nagrinėjimo

32Apeliantas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.

33Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu, bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti teismo posėdžio protokole.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą ji sumokėjo 2420 Lt advokatui (193-195, 200-201 b. l., 2 t.). Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas paprastai negali bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius. Kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ieškovės prašymas priteisti iš apelianto 2420 Lt bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas, jo tenkinimas atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, reikalaujama priteisti suma negalėtų būti vertinama kaip siekis praturtėti pralaimėjusios šalies atžvilgiu (CPK 98 straipsnis). Apeliaciniame skunde skundžiamas teismo sprendimas dėl ieškinio bei priešieškinio, todėl atsiliepimas į apeliacinį skundą yra pakankamai didelės apimties, reikalaujantis platesnės analizės ir vertinimo.

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

37Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti iš atsakovo UAB „Prioritetas“ ieškovei R. D. 2420,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovė R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB... 6. Atsakovas UAB „Prioritetas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 7. Atsakovas UAB „Prioritetas“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė... 8. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra... 9. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog tarp ieškovės... 12. Teismas, nustatęs, kad ieškovė iš darbo buvo atleista DK 128 str. pagrindu,... 13. Teismas nurodė, kad pagal darbo sutartį ieškovės vieno mėnesio darbo... 14. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog... 15. Teismas sprendė, kad darbo užmokesčio nesumokėjimas beveik du metus... 16. Teismas nurodė, kad atsakovas, pateikdamas reikalavimą dėl visiško... 17. Teismas, atsižvelgęs į liudytojos D. J. parodymų, kad atsakovo įmonėje... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 19. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Prioritetas“ prašo panaikinti Šiaulių... 20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
  1. Teismo... 21. Ieškovė R. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių... 22. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis turėjo realią tikimybę gauti... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 24. ir teisiniai argumentai... 25. Apeliacinis skundas atmestinas.... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 27. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išvados apie faktines aplinkybes... 28. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė sąmoningai ilgai nereiškė... 29. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovei negalėjo būti priteista 1000 Lt... 30. Apeliantas argumentas, kad dėl ieškovės klaidų užsakovas UAB „BA... 31. Dėl žodinio nagrinėjimo... 32. Apeliantas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio... 33. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 35. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą ji... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 37. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti... 38. Priteisti iš atsakovo UAB „Prioritetas“ ieškovei R. D. 2420,00 Lt...