Byla B2-1783-343/2011

1Kauno apygardos teismo teisėja Rūta Palubinskaitė viešame teismo posėdyje sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, dalyvaujant L. K., M. K. ir E. K. atstovui advokatui Petrui Labanauskui, atsakovės UAB „Kauno projektai“ atstovams administratoriaus UAB „Renavita“ įgaliotam asmeniui Virginijai Šarkienei, advokatui Gintarui Dabkevičiui, išnagrinėjo klausimą dėl L. K., M. K. ir E. K. kreditorinių reikalavimų BUAB „Kauno projektas“ bankroto byloje, ir

Nustatė

2Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi UAB „Kauno projektas“ iškelta bankroto byla, 2009 m. spalio 21 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

32011 m. sausio 3 d. M. K., L. K. ir E. K. pateikė administratoriui prašymus dėl atitinkamai 1588173,61 Lt, 274062,46 Lt ir 304419,10 Lt kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, kuriuose nurodė, jog civilinių sandorių pagrindu kreditorių valdytos AB „Kanapa“ akcijos buvo perleistos atsakovei, o atsakovė įsipareigojo už jas sumokėti. Atsakovei iškėlus bankroto bylą kreditoriai kreipėsi į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tačiau jų ieškinys buvo atmestas, todėl jie su atitinkamomis sumomis, pridėjus prie jų įstatymines palūkanas už vėlavimo atsiskaityti laiką, įtrauktini į kreditorių sąrašą.

4Administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepimu į pateiktus reikalavimus nurodė, jog yra praleistas terminas kreditoriniams reikalavimams pateikti, be to, pareiškėjai anksčiau yra atsisakę savo finansinių reikalavimų atsakovės atžvilgiu.

5Teismui pateiktais patikslintais pareiškimais pareiškėjai prašo atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, kadangi terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

6Kaip matyti iš bankroto bylos medžiagos, 2009 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas pareiškėjų prašymas įtraukti juos į kreditorių sąrašą su bendra 1871420 Lt kreditorinio reikalavimo suma, kurią sudarė akcijų pardavimo kaina, atitinkamai 1372072 Lt M. K., 236572 Lt L. K. ir 262776 Lt E. K.. 2009 m. gegužės 27 d. pareiškėjai, kurie kartu kreipėsi į teismą su savarankišku ieškiniu dėl akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, pateikė pareiškimą dėl prašymo įtraukti į kreditorių sąrašą atsiėmimo, todėl jų reikalavimai liko neįvertinti. Vadovaujantis CPK 139 str., 296 str. 1 d. 10 p., 297 str. 2 d., 3 str. 6 d. įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, reiškiamo reikalavimo atsiėmimas neužkerta kelio analogiškam reikalavimui pareikšti ateityje, todėl kaip nepagrįstas atmestinas atsakovės atstovų tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu išdėstytas argumentas, jog reikalavimų buvo atsisakyta ir jie nebegali būti vėl reiškiami.

7Iš kitos pusės, kaip matyti iš bylos medžiagos, terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti yra praleistas daugiau kaip 2 metus. ĮBĮ 10 str. 9 d. ir 26 str. 1 d., pagal kurias teismas turi teisę patvirtinti kreditorių reikalavimus, pateiktus pažeidžiant nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis, bet ne vėliau kaip iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos, aiškintinos kaip reiškiančios, jog ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p. reglamentuotas teismo nutartimi nustatomas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis, įstatymai nedraudžia priimti ir patvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus iki bankroto bylos pabaigos, jeigu pareiškėjas (kreditorius) motyvuotai nurodo svarbias priežastis, dėl kurių anksčiau negalėjo pateikti prašymo dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo, o teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (CPK 78 str. 1 d., ĮBĮ 26 str. 5 d., 10 str. 1 d., CPK 3 str. 6 d.). Tokia išvada atitinka ir CK 6.128 str. 3 d. nuostatą, kad prievolė baigiasi tik tuomet, kai juridinis asmuo yra likviduojamas, t. y. nuo juridinio asmens išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos (CK 2.95 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje esminiu pareiškėjų argumentu, dėl ko jie praleido terminą reikalavimui pareikšti, įvardijama aplinkybė, jog jie buvo pasirinkę kitą savo teisių gynimo būdą. Pareiškėjai dar iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo 2008 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į teismą dėl sandorių, kuriais perleistos akcijos, pripažinimo negaliojančiomis (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-507-485/2009). Teismo procesinis sprendimas šioje byloje įsiteisėjo tik 2010 m. lapkričio 5 d.- pareiškėjų ieškinys buvo atmestas. Prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pateikimas tiesiogiai prieštarauja pradiniam pareiškėjų pasirinktam jų teisių gynybos būdui, kadangi reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir reikalavimas dėl to paties sandorio vykdymo vertintini kaip alternatyvūs, vieno iš jų patenkinimo atveju kitas negali būti tenkinamas. Būtent nurodyta aplinkybė ir nulėmė pareiškėjų veiksmus po to, kai jie gavo informaciją apie bankroto bylos atsakovei iškėlimą, t.y. prašymų dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo pateikimą ir vėlesnį jų atsiėmimą. Tokiu būdu pareiškėjai pirmenybę suteikė kitam nei kreditorinių reikalavimų tvirtinimas savo teisių gynimo būdui, t.y. vėlesnį kreipimąsi į teismą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo nulėmė ne pareiškėjų pasyvumas, neapdairumas ginant savo teises ir teisėtus interesus. Dėl nurodytos priežasties jų atžvilgiu itin neigiamos termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti pasekmės negali būti taikomos, t.y. aplinkybės, dėl kurių terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti buvo praleistas, laikytinos svarbiomis. Iš kitos pusės, minėtos išvados taikytinos tik reikalavimų daliai dėl pagrindinės akcijų kainos įtraukimo į kreditorinio reikalavimo sumą. Pakartotinai teikdami teismui tvirtini kreditorinius reikalavimus pareiškėjai siekia, jog į kreditorinių reikalavimų sumas būtų įtrauktos ir įstatyminės palūkanos, apskaičiuotos už laikotarpį iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Šiuo atveju dėmesys atkreiptinas į tai, jog pirmą kartą teikdami teismui prašymus dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo palūkanų sumų pareiškėjai neįvardijo, šiuo klausimu būdami visiškai pasyvūs. Akcentuotina ir tai, jog sankcijos už civilinio sandorio nevykdymą taikymas, skirtingai nei reikalavimas sandorį įvykdyti natūra, nelaikytinas priešpriešine alternatyva reikalavimui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, jog yra pagrindas patenkinti pareiškėjų prašymą dėl termino prašymui dėl už akcijas mokėtinų sumų įtraukimo į kreditorinių reikalavimų sumas pateikti atnaujinimo, tuo tarpu prašymų dalis atnaujinti terminą reikalavimui dėl palūkanų sumų įtraukimo į kreditorinių reikalavimų sumas pareikšti atmestina kaip nepagrįsta.

8Atnaujinus terminą daliai kreditorinių reikalavimų pareikšti, dėmesys atkreiptinas į tai, jog ginčo dėl sandorių kainos tarp šalių nėra. Atsakovės atstovai šias reikalavimų dalis ginčijo remdamiesi tuo, jog akcijas pareiškėjai pardavė ne tiesiogiai atsakovei, atsakovė akcijas perpirko iš pradinių akcijų pirkėjų, tuo tarpu skolos perkėlimo sutartis, pagal kurią įsipareigojimus sumokėti už akcijas tiesiogiai pareiškėjams būtų prisiėmusi atsakovė, nebuvo sudaryta. Su tokia atsakovės atstovų pozicija teismas nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors buvo sudaryti net keli sandoriai dėl tų pačių vertybinių popierių perpardavimo, realiai pinigai pradiniams pardavėjams nebuvo sumokėti pirkėjams susitarus, jog pareiga sumokėti akcijų kainą tiesiogiai pardavėjams tenka atsakovei, kuri pardavėjų buvo pardavėjų grandinės pabaigoje. Tai patvirtina 2005 m. gruodžio 28 d. atsakovės su SĮA “Būsto statyba ir apdaila” sudarytas Vertybinių popierių pirkimo- pardavimo sutarties priedas. Tokio susitarimo atitikimas CK 6.116 str., reglamentuojančio skolos perkėlimą, nuostatomis sąlygojamas kreditoriaus sutikimo. Nagrinėjamu atveju vien pats faktas, jog teisminį reikalavimą pareiškėjai reiškia atsakovės, tai yra ne pradinio skolininko, bet skolą perėmusio asmens, atžvilgiu, tik patvirtina, jog jie neginčija skolininkų susitarimo dėl skolos perkėlimo. Nurodyta aplinkybė, nesant ginčo dėl akcijų kainos, vertintina kaip pakankamas pagrindas pareiškėjų prašymų dalims dėl jų įtraukimo į kreditorių sąrašą su kreditoriniais reikalavimais, atitinkančiais jiems priklausiusių akcijų pardavimo kainas, patenkinti.

9Vadovaudamasis CPK 75, 78, 290-291 str., ĮBĮ 10, 26 str., teismas

Nutarė

10Atmesti pareiškėjų prašymų dalis dėl termino prašymų dalims dėl palūkanų įtraukimo į kreditorinių reikalavimų sumas pateikti atnaujinimo.

11Atnaujinti terminą pareiškėjų prašymų dalims dėl pagrindinės skolos, atitinkančios akcijų pardavimo kainas, įtraukimo į kreditorinių reikalavimų sumas, pareikšti.

12Įtraukti į BUAB „Kauno projektas“ kreditorių sąrašą:

131. M. K. su 1372072 Lt kreditoriniu reikalavimu;

142. L. K. su 236572 Lt kreditoriniu reikalavimu;

153. E. K. su 262776 Lt kreditoriniu reikalavimu.

16Įpareigoti administratorių su šia nutartimi supažindinti kreditorius.

17Ši nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai