Byla 2S-2210-431/2014
Dėl sutarties sąlygų pakeitimo

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ ieškinį atsakovui VšĮ Vilniaus universitetas dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

3Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas pateikė atsakovui ieškinį dėl paslaugų teikimo sutarties Nr. APS-40000-2696 11.2 punkto sąlygos pakeitimo. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. APS-40000-2696 11.2 punkto nuostatos galiojimą ir taikymą toje apimtyje, kuri numato, jog paslaugų teikėjui vienašališkai nutraukus sutartį, šis privalo visiškai atlyginti kliento patirtus tiesioginius nuostolius. Nurodė, jog nepaisant pareikšto ieškinio ir bylos baigties, ieškovas gali vienašališkai nutraukti sutartį, iki šios bylos išnagrinėjimo sutartiniai santykiai gali pasibaigti suėjus sutarties terminui, tačiau pagal galiojančią sutarties 11.2 p. nuostatą bei įvertinus aplinkybes, nulėmusias sutarties vykdymo negalimumą sutartyje numatytais įkainiais, nuostolių atlyginimas reikštų dvigubo baudimo principo taikymą ieškovui. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šalių interesų pusiausvyra teismo proceso keliu nebūtų atkuriama.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atmetė ieškovo UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

8Teismas nustatė, jog ieškovas siekia pakeisti viešojo konkurso būdu sudarytos 2013-11-25 paslaugų teikimo sutarties Nr. APS-40000-2696 11.2 punkto sąlygą, numatančią, kad ieškovas privalo visiškai atlyginti atsakovo patirtus tiesioginius nuostolius, ieškovui vienašališkai nutraukus sutartį dėl svarbių priežasčių. Ieškovas prašo išdėstyti 11.2 punkto antrą sakinį taip: „tokiu atveju paslaugų teikėjas privalo visiškai atlyginti kliento patirtus tiesioginius nuostolius, išskyrus, kai svarbios priežastys sutarties nutraukimui yra susijusios su Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktų, reguliuojančių komunalinių atliekų tvarkymo tarifus ir įkainius, pakeitimu“. Ieškovas nurodo, kad dėl Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktų, padidinusių komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo tarifus, tolesnis sutarties vykdymas ieškovui tapo itin nuostolingas. Prie ieškinio pateikti dokumentai rodo, kad ieškovas siekė nutraukti sutartį šalių sutarimu, taip pat susitarti su atsakovu dėl didesnės sutarties kainos, tačiau atsakovas nutraukti sutartį nesutiko ir, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymu, jog sutarties įkainio keitimas negalimas, atsisakė padidinti sutarties kainą. Nepateikti jokie duomenys, kad ieškovas vienašališkai nutraukė sudarytą sutartį ir kad atsakovas siekia įgyvendinti 11.2 punkte numatytą teisę į nuostolių atlyginimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti taikomos prevencinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti, tačiau ieškovo pareikštas ieškinys nėra prevencinis (CK 6.255 straipsnis), nagrinėjamu atveju ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas taikyti prevencinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Iš byloje pateiktų dokumentų nėra jokių prielaidų spręsti, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimas ieškovui palankus teismo sprendimas nebūtų įmanomas vykdyti ar jo įvykdymas būtų apsunkintas. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu, akivaizdu, kad ieškovas jomis siekia nedelsiant išspręsti teisinį klausimą, spręstiną tik nagrinėjant bylą iš esmės, ypač atsižvelgiant į tai, kad sutartis sudaryta viešo konkurso būdu, taikius mažiausios kainos pasiūlymų vertinimo kriterijų (Vilniaus universiteto 2013 m. gruodžio 30 d. viešojo pirkimo procedūrų ataskaita). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ne tik negali būti sprendžiami ieškinio reikalavimai, bet ir jos negali sukelti daugiau pasekmių nei galimas būsimas teismo sprendimas, šiuo atveju matyti, kad ieškovas prašo apskritai sustabdyti sutartinės sąlygos dėl nuostolių atlyginimo galiojimą, o ne laikinai įtvirtinti siekiamą šios sąlygos redakciją. Teismas padarė išvada, kad pritaikius tokios apimties laikinąsias apsaugos priemones, kokių prašo ieškovas, būtų pažeista šalių sutartinė pusiausvyra, nepagrįstai ir neproporcingai apribotos atsakovo, siekusio sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų paslaugų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, teisės (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 18 straipsnio 8 dalis).

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

11Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsisakymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, jog nėra pateikti jokie duomenys, kad ieškovas vienašališkai nutraukė sudarytą sutartį ir kad atsakovas siekia įgyvendinti 11.2 punkte numatytą teisę į nuostolių atlyginimą. Tokiu atveju nėra suprantamas pirmosios instancijos teismo motyvas, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovo teisės ir teisėti interesai būtų neproporcingai suvaržyti. Paslaugų teikimas ankstesniais įkainiais, kai teisės aktais buvo padidinti atliekų tvarkymo kaštai atsakovui tapo itin nuostolingas. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą, prašydama pakeisti sutartį - peržiūrėti sutartyje nustatytą teikiamų paslaugų įkainį. Ieškovas jau keletą mėnesių sutartį vykdo itin nuostolingai. Pasikeitus Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktams, reguliuojantiems komunalinių atlieku tvarkymo tarifus ir įkainius, ankstesnis sutartyje numatytas įkainis nepadengia atlieku tvarkymo kaštų.
  2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali sukelti daugiau pasekmių nei galimas būsimas teismo sprendimas, tačiau realiai šalių interesų pusiausvyros ir būtinumo užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą nevertino. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas siekia laikinai įtvirtinti naują sutarties 11.2 punkto redakciją. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino prašomu taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apimtį ir turinį - tuo atveju, jeigu ieškovas nutrauktų sutartį pasinaudodamas sutarties 11.2 punktu dėl priežasčių, kurios nėra susijusius su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos teisės aktu, reguliuojančiu privalomus tarifus ir įkainius, pakeitimu, išnagrinėjus bylą, tiek ieškinio reikalavimo tenkinimo, tiek netenkinimo atveju, ieškovas būtu priverstas atlyginti nuostolius. Laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ginčo dalyku. Ieškovas niekaip negalėtų išvengti nuostolių atlyginimo, jei pritaikius laikinąsias apsaugos priemones sutartis būtų nutraukiama dėl kitų priežasčių. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo, proceso šalių interesu pusiausvyros. Priešingu atveju ieškovas atsiduria blogesnėje padėtyje. Skundžiamos nutarties išvada, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kurių prašo ieškovas, būtų pažeista šalių sutartinė pusiausvyra, nepagristai ir neproporcingai apribotos atsakovo, siekusio sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų paslaugų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, yra deklaratyvi, realiai neatitinkanti šalių tarpusavio santykiu turinio.
  3. Sprendžiant dėl pasirašytos viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimo, vertintina tai, ar dėl tokio pakeitimo nebus pažeista ekonominė sutarties pusiausvyra, t.y. ar tiekėjas neįgys papildomos ekonominės naudos, ko nebuvo nustatyta pirminėje viešojo pirkimo sutartyje, ir tai yra pagrindinis kriterijus sprendžiant klausimą dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo galimybės. Akivaizdu, kad sutarties 11.2 punkto nuostatos taikymas dėl prievolės visiškai atlyginti tiesioginius nuostolius atsakovui, kai esminis sutarties vykdymo pasunkėjimas ieškovui yra nulemtas mokestinės aplinkos pasikeitimu pagal teisės aktus, yra nesąžiningas ieškovo atžvilgiu. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo teisės nėra apribojamos labiau nei yra reikalinga laikinųjų apsaugos priemonių tikslui pasiekti, t.y. vienašališko sutarties nutraukimo minėtu pagrindu atveju atsakovo teisė reikalauti atlyginti nuostolius tiesiogiai priklauso nuo galutinio teismo sprendimo. Pakeitus šalių sudarytos sutarties sąlygą dėl nuostolių atlyginimo tuo atveju, kai sutarties nutraukimas yra sąlygojamas svarbių priežasčių, susijusių su atliekų tvarkymo įkainius ir tarifus reglamentuojančių teisės aktų pakeitimu, ieškovas negaus jokios papildomos ekonominės naudos, o atsakovas nepatirs jokių papildomų piniginių išlaidų. Nutraukus sutartį, atsakovas būtų priverstas skelbti naują paslaugos pirkimo konkursą. 2013 m. kovo 21 d. raštu „Dėl buitinių atliekų išvežimo kainų“ ieškovas pateikė atsakovui buitinių atliekų išvežimo kainą ir ją pagrindžiantį detalų paskaičiavimą. Ieškovo pasiūlyta 1 m3 buitinių atliekų išvežimo iš atsakovo objektų kaina nuo 2014 m. balandžio mėn. - 27,03 Lt (su PVM). Ieškovas ieškinyje pagrindė, jog ieškovo teikiamų paslaugų įkainio ir įkainio, kurį gali pasiūlyti atliekų tvarkymo bendrovės, skirtumas siekia net 13,28 Lt už vieną kubinį metrą. Taigi atsakovui skelbiant naują viešąjį konkursą, toks pat paslaugų įkainis, kaip numatyta sudarytoje su ieškovu sutartyje (sutarties 3.1 punktas), realiai negalėtų būti pasiūlytas, kadangi neatitinka realių rinkos kainų, nepadengia atliekų tvarkymo kaštų. Dėl šios priežasties iš esmės pasikeitė konkrečių sutartinių prievolių pusiausvyra. Atsižvelgiant į pasikeitusią atliekų tvarkymo paslaugų mokestinę aplinką, sudaryti sutarties mažesne kaina skelbiant nauja pirkimą, nei šiuo atveju sutartis yra vykdoma, nėra įmanoma.
  4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinąsias apsaugos priemones teismas turi taikyti, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Nesustabdžius sutarties 11.2 punkto galiojimo toje apimtyje, kurioje ieškovas prašo ją pakeisti, t.y. laikinai sutartyje neįtvirtinus siekiamos punkto redakcijos, ieškovo teisės, atsakovui įgyvendinus Sutarties 11.2 punkto nuostatą dėl nuostolių atlyginimo, realiai liktų neapgintos. Iš principo tai reikštų, jog atsakovo teisė į nuostolių atlyginimą atsiranda anksčiau nei teismas išnagrinės bylą dėl ginčijamos sutarties nuostatos, t.y. teisė į nuostolių atlyginimą būtu realizuojama anksčiau nei byloje bus priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tik tuo atveju, kai atsakovas imsis veiksmų dėl sutarties 11.2 punkto įgyvendinimo, neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo. Atsakovo reikalavimo teisė į nuostoliu atlyginimą būtų tiesiogiai siejama su būsimu teismo sprendimu. Už tinkamą atliekų tvarkymo sistemos organizavimą pagal savo kompetencija ir įgaliojimus yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė, teisės aktų pakeitimų paslaugu teikėjas negali kontroliuoti. Atliekų tvarkymo įkainių taikymą faktiniams paslaugos gavėjams savivaldybė sieja tik su tiesioginių atliekų tvarkymo operatorių informavimu (taisyklių 2 priedas, 11 punktas). Taigi patvirtinti įkainiai ir tarifai yra privalomi visiems atliekų turėtojams bei atliekų tvarkymo operatoriams. Teisės aktai nedaro išimties dėl sutarčių, sudaromų viešųjų pirkimų būdu.

12Atsiliepimu į ieškovo UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ atskirąjį skundą atsakovas VšĮ Vilniaus universitetas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

13Nurodo, jog pagal Buitinių atliekų išvežimo konteineriais paslaugų sutarties 11.2 punktą sutartis gali būti nutraukta tik paties ieškovo aktyviais veiksmais ir valia. Atsakovas negali pateikti reikalavimo atlyginti savo netiesioginius nuostolius, taip pat neturi jokio teisinio pagrindo juos skaičiuoti a priori tol, kol ieškovas nepateiks savo pranešimo apie ketinimą vienašališkai nutraukti sutartį prieš 30 kalendorinių dienų. Ginčo nuostatos veikimas yra ieškovo diskrecija. Jeigu jis neteiks atsakovui prašymo vienašališkai nutraukti sutartį pagal 11.2 punktą, atsakovas neturės jokio pagrindo skaičiuoti nuostolius. Šiuo metu toks ketinimas ar įspėjimas apie vienašališką sutarties nutraukimą iš ieškovo nėra gautas, sutartis yra galiojanti ir vykdoma, atsakovą sutarties sąlygos visiškai tenkina ir jis pageidauja, kad ji būtų vykdoma ir toliau, visą sutartinį laikotarpį viešojo konkurso metu iš ieškovo gauto pasiūlymo sąlygomis.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

18Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

19Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

20Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

21Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia ieškinį dėl viešojo konkurso būdu sudarytos 2013 m. lapkričio 25 d. buitinių atliekų išvežimo konteineriais paslaugų sutarties Nr. APS-40000-2696 11.2 punkto sąlygos pakeitimo. Minėtame punkte numatyta, kad paslaugų teikėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių. Tokiu atveju paslaugų teikėjas privalo visiškai atlyginti kliento patirtus tiesioginius nuostolius. Apie tokį sutarties nutraukimą paslaugų teikėjas raštu praneša klientui prieš 30 kalendorinių dienų. Ieškovas prašo išdėstyti 11.2 punkto antrą sakinį taip: „tokiu atveju paslaugų teikėjas privalo visiškai atlyginti kliento patirtus tiesioginius nuostolius, išskyrus, kai svarbios priežastys sutarties nutraukimui yra susijusios su Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktų, reguliuojančių komunalinių atliekų tvarkymo tarifus ir įkainius, pakeitimu“. Laikinosiomis apsaugomis priemonėmis ieškovas siekia paslaugų teikimo sutarties 11.2 punkto sustabdymo toje apimtyje, kuri numato, jog paslaugų teikėjui vienašališkai nutraukus sutartį, šis privalo visiškai atlyginti kliento patirtus tiesioginius nuostolius.

22Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ginčijamą 11.2 punktą sutarties nutraukimas priklauso nuo ieškovo, o ne nuo atsakovo valios. Ieškovas nurodo, kad dėl Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktų, padidinusių komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo tarifus, tolesnis sutarties vykdymas ieškovui tapo itin nuostolingas. Taigi pats ieškovas šiuo atveju ketina nutraukti sutartį, tačiau nesutinka su 11.2 punkte nustatytu visišku tiesioginių atsakovo nuostolių atlyginimu, nutraukus sutartį dėl svarbių priežasčių. Pripažintina, kad tokiu atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama sustabdyti atsakovo teisę pareikšti ieškovui reikalavimą dėl visiško netiesioginių nuostolių atlyginimo.

23Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad iš byloje pateiktų dokumentų nėra jokių prielaidų spręsti, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių galimas ieškovui palankus teismo sprendimas nebūtų įmanomas vykdyti ar jo įvykdymas būtų apsunkintas. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje įvirtintas ekonomiškumo principas draudžia laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

24Ieškovui nutraukus sutartį, atsakovas įgytų teisę pagal ginčijamą 11.2 puntą reikalauti iš ieškovo visiško tiesioginių nuostolių atlyginimo. Tačiau šiuo metu sutartis dar nėra nutraukta, nėra aišku, kokio dydžio nuostolių atlyginimo reikalautų atsakovas. Bet kokiu atveju, kada ginčas dėl 11.2 punkto pakeitimo jau yra nagrinėjamas teisme, atsakovo galimo reikalavimo dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo pagal ginčijamą punktą nagrinėjimas teisme, jeigu sutartis būtų nutraukta tik dėl Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktų pakeitimo, būtų stabdomas iki ieškovo ieškinio išnagrinėjimo ir priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nekelia jokios grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tuo tarpu, jeigu ieškovas sutartį nutrauktų dėl kitų priežasčių, toks sutarties 11.2 punkto galiojimo sustabdymas nepagrįstai pažeistų atsakovo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pritaikius tokios apimties laikinąsias apsaugos priemones, kokių prašo ieškovas, būtų pažeista šalių sutartinė pusiausvyra, nepagrįstai ir neproporcingai apribotos atsakovo, siekusio sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų paslaugų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, teisės.

25Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

26Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB... 3. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovas pateikė atsakovui ieškinį dėl paslaugų teikimo sutarties Nr.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atmetė... 8. Teismas nustatė, jog ieškovas siekia pakeisti viešojo konkurso būdu... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ prašo... 11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    12. Atsiliepimu į ieškovo UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ atskirąjį skundą... 13. Nurodo, jog pagal Buitinių atliekų išvežimo konteineriais paslaugų... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 15. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 16. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti... 21. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia ieškinį dėl viešojo konkurso būdu... 22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ginčijamą 11.2 punktą... 23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta... 24. Ieškovui nutraukus sutartį, atsakovas įgytų teisę pagal ginčijamą 11.2... 25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios... 26. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti...