Byla 1-31-527/2017

1Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Valei Greskienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, kaltinamajam F. J. H. ir jo gynėjui advokatui Mariui Endzinui, anglų kalbos vertėjai Julijai Jakelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2F. J. H., a. k. ( - ) gim. ( - ) Danijoje, Danijos Karalystės pilietis, gyv. ( - ) deklaruota gyvenamoji vieta ( - ) , UAB „( - )“ direktorius, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

3Teismas

Nustatė

4F. J. H kaltinamajame akte buvo kaltinamas tuo, kad jis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinį smurtą, savavališkai vykdė kito asmens – UAB „( - )“ – ginčijamą tariamą teisę į iš Lietuvos Respublikos nuomojamo žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )) neliečiamumą ir padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams – atėmė galimybę UAB „( - )“ samdytiems UAB „( - )“ darbininkams remontuoti UAB „( - )“ nuosavybės teise priklausantį inžinerinį statinį - geležinkelio privažiuojamąjį kelią Nr. 18, unikalus numeris ( - ), o būtent: 2015-07-30 būdamas adresu ( - ) apie 10–11val. UAB „( - )“ darbininkams UAB ( - ) užsakymu pradėjus vykdyti geležinkelio atšakos Nr. 18, esančios sklype kadastrinis Nr. ( - ), remontą, panaudojo UAB „( - )“ kelio darbininko vairuotojo A. B. atžvilgiu fizinį smurtą – tyčia turimu priešgaisriniu gesintuvu vieną kartą papurškė nukentėjusiajam A. B. į akis, tuo padarydamas nukentėjusiajam eroziją kairės akies ragenoje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę – savavališkai užblokavo UAB „( - )“ nuosavybės teise priklausančios geležinkelio atšakos bėgius, įkaldamas stulpus bei pratęsdamas metalinę vielą per bėgius, bei užsakė UAB „( - )“ priklausančio ekskavatoriaus įvarymą į šią geležinkelio atšaką ir šio ekskavatoriaus vairuotojui A. D., nesuvokiančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, 2016-07-30 apie 10–11 val. vykdant kaltinamojo nurodymą iškasti griovį geležinkelio bėgių atšakoje, tokiu būdu sunaikino 25 metrų geležinkelio kelio atšaką ir tokiu būdu sunaikino UAB „( - )“ priklausantį geležinkelio kelio atšakos pagrindą pabėgiams ir tokiu būdu padarė UAB „( - )“ bendrą 4 140 eurų vertės turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.

52017-07-10 teisiamojo posėdžio metu prokuroras nurodė, kad nebepalaiko kaltinimo dalyje ,,ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę – savavališkai užblokavo UAB „( - )“ nuosavybės teise priklausančios geležinkelio atšakos bėgius, įkaldamas stulpus bei pratęsdamas metalinę vielą per bėgius, bei užsakė UAB „( - )“ priklausančio ekskavatoriaus įvarymą į šią geležinkelio atšaką ir šio ekskavatoriaus vairuotojui A. D., nesuvokiančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, 2016-07-30 apie 10–11 val. vykdant kaltinamojo nurodymą iškasti griovį geležinkelio bėgių atšakoje, tokiu būdu sunaikino 25 metrų geležinkelio kelio atšaką ir tokiu būdu sunaikino UAB „( - )“ priklausantį geležinkelio kelio atšakos pagrindą pabėgiams ir tokiu būdu padarė UAB „( - )“ bendrą 4 140 eurų vertės turtinę žalą,“.

6Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nustatė, kad F. J. H, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinį smurtą, savavališkai vykdė kito asmens – UAB „( - )“ – ginčijamą tariamą teisę į iš Lietuvos Respublikos nuomojamo žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )) neliečiamumą ir padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams – atėmė galimybę UAB „( - )“ samdytiems UAB „( - )“ darbininkams remontuoti UAB „( - )“ nuosavybės teise priklausantį inžinerinį statinį - geležinkelio privažiuojamąjį kelią Nr. 18, unikalus numeris ( - ), o būtent: 2015-07-30 būdamas adresu ( - ) apie 10–11val. UAB „( - )“ darbininkams UAB „( - )“ užsakymu pradėjus vykdyti geležinkelio atšakos Nr. 18, esančios sklype kadastrinis Nr. ( - ), remontą, panaudojo UAB „( - )“ kelio darbininko vairuotojo A. B. atžvilgiu fizinį smurtą – tyčia turimu priešgaisriniu gesintuvu vieną kartą papurškė nukentėjusiajam A. B. į akis, tuo padarydamas nukentėjusiajam eroziją kairės akies ragenoje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.

7Kaltinamasis F. J. H 2017-07-10 teisiamojo posėdžio metu prisipažino įvykdęs nusikaltimą (pagal prokuroro 2017-07-10 pakeistą kaltinimą), numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje. Jis paaiškino, kad 2015-07-30, trečiadienį, jis grįžo iš kelionės į Daniją; pamatęs įmonės teritorijoje vaikščiojančius UAB ,, ( - )“ darbuotojus, jis pakabino ženklą, kad jie čia negali būti, bet jie tiesiog tą ženklą nuspyrė. Kvaila, kad taip atsitiko, jis jautėsi nesaugiai, kai šeši žmonės, buvę jo žemėje, ėjo link jo. Jis paėmė gesintuvą ir papurškė prieš juos, po ko jie baigė darbą. Jis tiesiog gynėsi. Tas skystis, kuris yra gesintuve, nėra nuodingas, jis neturėjo ketinimų kam nors padaryti žalą sveikatai. Dėl to jis labai gailisi. Tai buvo ne pirmas jo susidūrimas su tais žmonėmis iš UAB , ( - )“. Prieš tai jis bandė konfliktą išspręsti gražiuoju. Prieš kelias dienas jis pakabino lentelę, kad jie negali būti ir turi daug tai patvirtinančių įrodymų (nuotraukos, vaizdo įrašai, antstolio nuotraukos, kur matosi žmonės, kurie vaikšto). UAB ,, ( - )“ neįrodė, kad jie gali ten būti, neatnešė jokių dokumentų, dirbo vakarais, ne darbo valandomis. Jei jie būtų atėję su dokumentais ir pasakę, kad turi teisę dirbti, tai jis būtų neprieštaravęs. Policiją kvietė ir UAB ,, ( - )“, ir jo žmonės, tačiau policija pasakė, kad reikia kreiptis į teismą. UAB ,, ( - )“ neatvažiavo kaip kompanija, jie pasakė, kad yra Lietuvos geležinkelių dalis, kaip darbuotojai. Tai nėra tiesa, jis turi laišką iš Lietuvos geležinkelių. UAB ,, ( - ) `` direktorius melavo policijai, valstybei, teisme, kad jie yra Lietuvos geležinkelio dalis. Jie įėjo į teritoriją kaip ,,rusų buldozeris“, be jokių dokumentų. Dieną prieš epizodą su gesintuvu du darbininkai nešdami pabėgį tyčia jį kliudė. Galima sakyti, kad situacija santykiuose ir toje teritorijoje buvo įtempta.

8Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (I t., b. l. 134–137), kuriuos jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, jog jis dirba UAB ,, ( - )“. Jų įmonė važinėjasi po Lietuvą ir į įvairius miestus ir tvarko geležinkelio bėgius. 2015 m. liepos mėn. jie buvo išsiųsti dirbti į Jonavą. UAB ( - )“ juos nusamdė sutvarkyti geležinkelio bėgius adresu ( - ). Atvyko dirbti lyg tai 2015-07-27. Jų buvo penki, t. y. jis, V. B., L. B., A. R., N. Z.. A. B. buvo brigadininkas. UAB „( - )“ direktorius B jiems nurodė geležinkelio bėgius, kuriuos reikia remontuoti. Pradėjus dirbti, pirmą dieną atvyko policijos pareigūnai. Kartu su jais buvo jiems nepažįstamas vyriškis. Tik vėliau A. B. iš B. sužinojo, kad tai UAB „( - )“ direktorius F. H., tačiau tuo metu jie nežinojo, kas jis toks. Atvykę policijos pareigūnai paklausė, ką jie čia veikia, ir paprašė jų dokumentų. Jie paaiškino, kad jie atvyko pagal sutartį tvarkyti geležinkelio bėgius. Antrą dieną vėl atvyko policijos pareigūnai, bet jau kitas ekipažas, tačiau su tuo pačiu F. H. ir vėl tikrino dokumentus. Jie nesuprato, kas čia vyksta. Tačiau jie dirbo teisėtai. F. H. po pareigūnų išvažiavimo vis sukiojosi aplinkui, juos filmavo, kaip jie dirba. Lyg tai pirmą darbo dieną moteris, kuri buvo kartu su F. H. ir jiems vertė, ką sako F. H., nes jis nekalbėjo nei lietuvių, nei rusų kalba, sakydama, kad čia yra privati teritorija, nurodydama daugmaž kur ta teritorija yra ir kad jie neturi teisės eiti į tą teritoriją, sakydama, kad jie gali dirbti tik ant savo kelio, t. y. būti ir dirbti ant geležinkelio bėgių. Jie ir dirbo tik ant geležinkelio kelio, neidami toliau nuo to kelio. Antrą dieną pradėjus tvarkyti geležinkelio bėgius vėl atėjo F. H. su moterimi ir pradėjo ant jų šaukti „šnait šnait šnait“ ir visiems pradėjo kišti ir rodyti ant lapo atspausdintą užrašą „Privati teritorija“. Ar dar kas nors buvo atspausdinta ant lapo, dabar nepasakys. Moteris pradėjo sakyti, kad čia yra privati teritorija ir jie negali čia dirbti. Darbininkas jai sakė, kad jie yra samdyti tvarkyti bėgius, todėl ir dirba. Išvykus policijos pareigūnams F. H. vis trukdė jiems dirbti. Jie taisė ąžuolinius pabėgius, o jis vis trukdė juos tiesti. Moteris, kuri kaip suprato buvo F. H. vertėja, vis sakė, kad čia privati teritorija. Moteris ir vadinamas F. H. jam neprisistatė, kas jie tokie, jam nesakė savo vardų, pavardžių. Jie buvo apsirengę civiliais rūbais, ant rūbų jis nematė jokių kortelių su pavardėmis, gal ir buvo, bet jis nematė. Jie patys dirbo su darbiniais spec. geležinkeliečio rūbais. Kadangi moteris ir F. H. buvo apsirengę civiliais rūbais, jie nežinojo, iš kur jie, tad ir nesuprato, ko jie nori. F. H. atrodė esantis neadekvatus, vis puolė ant jų šaukdamas „šnait, šnait“, stumdė juos, trukdė tiesti pabėgius, buvo visas suirzęs, piktas. Jam pasirodė, kad žmogus yra psichiškai nesveikas. Atvykus pas juos B, A sakė, kad neįmanoma taip dirbti, kad čia jiems trukdo. Tačiau B juos patikino, kad viskas gerai, kad jie dirbtų ir nekreiptų į F. H. jokio dėmesio. Jie toliau antrą dieną tiesė bėgius, o F. H. pradėjo į žemę kalti medinius kuoliukus ir užkabino lapelį su užrašu „privati teritorija“. Kuoliukai buvo sukalti toliau nuo bėgių. Jie vis dirbo savo darbą ir į F. H. teritoriją nėjo. Trečią dieną jie vėl tiesė bėgius, ant sudėtų pabėgių dėjo geležinkelio bėgius, kuriuos kėlė su rankiniu keltuvu. Minėtas keltuvas buvo padėtas ant pabėgių jiems už nugaros. Tą dieną buvo sudėta pabėgių gal apie 70 metrų ir ant jų jie nuo ryto dėjo pabėgius. Jiems kaip tik būtų užtekę uždėti du bėgius, kurie yra 25 metrų ilgio. Ryte, tik pradėjus dėti pirmąjį bėgį, išgirdo kaip atvažiavo ekskavatorius. Atsisukęs pamatė, kad ekskavatorius atvažiavo iki tos vietos, kur baigėsi jų pabėgiai. Kas buvo prie ekskavatoriaus vairo, jis nematė, tačiau šalia ekskavatoriaus buvo F. H., kuris kažką sakė vairuotojui, o šis su ekskavatoriumi kasė kanalą iš karto ant geležinkelio kelio. Buvo iškasta apie 10 metrų ilgio ir apie 1,5–2 metrai gylio kanalas. Jie nutarė nekreipti dėmesio į F. H., galvojo, kad kai sudės bėgius, tada ir spręs, ką reikia daryti, tai yra bus pasakyta B., ką F. H. padarė ant geležinkelio kelio. Jie nėjo prie F. H. ir jam apie kasamą kanalą nieko nesakė, jie paprasčiausiai dirbo savo darbą. Kai buvo iškastas su ekskavatoriumi kanalas, ekskavatorius išvažiavo. Apie 11 val. jis išgirdo, kaip kažkas šaukia ,,šnait, šnait“. Jis atsisuko ir pamatė kaip už jų keltuvo stovi F. H. ir su kirviu kala medinį kuoliuką iš karto už jų keltuvo. F. H. nuo A. B. buvo gal apie metrą atstumu. Jis pradėjo sakyti, „ponas, palaukit, mes tuoj viską patrauksim“, tačiau F. H. vis rėkė „šnait, šnait“ ir būdamas visas piktas ir suirzęs į žemę kalė kuoliuką. Šalia jo moters nematė, jis lyg tai buvo vienas. F. H. visai nereagavo, ką A. B. jam sakė. A. B. kelis kartus F. H. pakartojo, kad šis palauktų, kad tuoj patrauks visus daiktus, tačiau F. H. jo nesiklausė, vis rėkė ant jų. A. B. matė, kad F. H. yra labai suirzęs, todėl nutarė patraukti savo darbo įrankius nuo jo. Nei A. B., nei kas nors iš jų nesiginčijo su F. H., nemėgino kažką jam aiškinti, nes matėsi, jog tai yra beprasmiška, nes F. H. elgėsi neadekvačiai, su F. H. nekonfliktavo. Jis nusisuko nuo F. H. atsisukdamas į savo darbininkus ir pradėjo sakyti „vyrai, einam patrauksim daiktus ir keltuvą nuo kelio“ ir kai atsisuko į F. H., staiga jis jam iš gesintuvo paleido dujas, tai yra aplink jį susidarė balti dūmai. Iš kur pas F. H. atsirado gesintuvas, to pasakyti negali, nežino. Nes kai F. H. priėjo prie jų ir kalė kuoliuką iš karto už pabėgių, ant kurių buvo padėtas jų keltuvas, A. B. tuo metu buvo nusisukęs. Matyt gesintuvą F. H. buvo atsinešęs su savimi, nes jie jokio gesintuvo neturėjo. Po papurškimo į akis, A. B. pradėjo graužti akis. Jie su savimi turėjo atsinešę vandens, tai kažkas iš vyrų jam padavė vandens nusiplauti akims. Niekas iš jų su F. H. nesimušė ir nieko jam nesakė, nes nesitikėjo tokio jo elgesio ir tikrai nesiruošė jo provokuoti, nes nežinojo, ką dar jis gali padaryti. Kažkas pradėjo šaukti iš kitos firmos „ką jūs ten darot“, nes aplink A. B. susidarė balti debesys. Paskui atvažiavo jų darbo vadovas L. S., kuris jį nuvežė į ligoninę, ten A. B. praplovė akis ir išvalė akis, sulašino lašus į akis ir užtepė tepalo bei išrašė receptą vaistams. Prieš išvažiuojant į ligoninę, atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis pasakė, kas atsitiko. Greitosios pagalbos nekvietė, nes L. S. su savo mašina jį pristatė į ligoninę. Nuvykęs į komisariatą, jis parašė pareiškimą. Atvykus pareigūnams, F. H. jis jau nebematė, kur jis nuėjo, jis nežino. Ar buvo gesintuvas, neatkreipė dėmesio. Po ligoninės jie išvažiavo į Klaipėdą, savo darbų jie nepabaigė, nes jie tikrai išsigando F. H., kad jis ko nepadarytų jiems. F. H. jam gesintuvu papurškė į akis, jam buvo suteikta gydytojų pagalba, pirko vaistus. Kiek sumokėjo, pasakyti negali, nes Jonavoje turi advokatą V. K., kuriam atidavė kvitus. Jis nuo F. H. veiksmų nukentėjo ir prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju. Jam padaryta materialinė ir moralinė žala 3 200 eurų.

9Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G1473/15 (03) (I t., b. l. 159–160) nustatyta, kad A. B. buvo padarytas cheminis akių nudegimas su erozijomis kairės akies ragenoje; sužalojimas įgautas paveikus akis kokia tai chemine medžiaga; įrašai tyrimui pateiktuose med. dokumentuose neprieštarauja tam, kad šį sužalojimą A. B. patyrė 2015-07-30; sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.

10Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus ekspertizės aktu Nr. ( - )2016 (04) (II t., b. l. 12–13) nustatyta, kad A. B. erozijos kairės akies ragenoje galėjo būti padarytos gesintuvo užpildo cheminiu ir mechaniniu poveikiu 2015-07-30; sužalojimai padaryti vienmomentiškai; padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. .

11B. K. (UAB „( - )“ direktoriaus) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (I t., b. l. 80–82), kuriuos jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad UAB „( - )“ nuosavybėje turi inžinerinį statinį „Geležinkelių kelias Nr. 18“, esantį adresu ( - ). 930,6 m ilgio geležinkelio atšaką UAB „( - )“ nuosavybėje turi kartu su AB „( - )“. Kadangi tas kelias buvo užpiltas smėliu, betonu, dalimis užasfaltuotas, kelią, kad jis būtų funkcionalus ir jį būtų galima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, reikėjo atstatyti. Tuo tikslu buvo sudaryta sutartis su UAB „( - )“ (į. k. ( - ), adresas ( - )) remonto darbams atlikti. Kadangi Geležinkelio kelias yra strateginis objektas, jam priklauso ir servitutas. 1992-05-12 Nutarimas Nr. 343 nustatė, kad nuo bėgių į kiekvieną pusę yra 3,1 m naudojimosi zona. Punktas 8.2 – Geležinkelio privažiuojamųjų kelių ir jų įrenginių apsaugos zona sutampa su kelio statinio ribomis, bet negali būti arčiau kaip 3,1 m nuo kelio ašies. Atliekant kelio remonto darbus, 2015 m. liepos mėn. pabaigoje į vietą atėjo UAB „( - )“ direktorius F. H., kuris draudė atlikinėti remontą, puolė darbininkus, vienam iš jų papurškė gesintuvu į akis, dėl ko buvo iškviesta greitoji med. pagalba ir policija.

12B. K. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2016-02-04 pateikė AB „( - )“ kelio profilio brėžinio kopiją (I t., b. l. 85–87), 2015-09-28 – AB „( - )“ lydraštį dėl teisių į žemės sklypą, kopiją, prašymo kopiją, AB „( - )“ atsakymo UAB „( - )“ direktoriui kopiją (I t., b. l. 95–96), 2015-09-30 – dokumentus ir CD diską su vaizdo įrašu (I t., b. l. 102–103).

132015-10-14 Apžiūros protokolu apžiūrėjus CD diską nustatyta, kad jame įrašyti du failai: pavadintas 20150731114802 ir pavadinimu 20150731115129, kuriuos atidarius matyti vaizdo įrašas, filmuojama geležinkelio atšaka Jonavos mieste adresu ( - ) Pokalbis matomas užfiksuotame vaizdo įraše ir yra pridėtas atskirai suvestinėje. Failo 20150731114802 apžiūros metu nustatyta, kad filmuojama geležinkelio atšaka. Kalbama: Yra faktinių aplinkybių konstatavimas, kuris vykdomas 2015-07-31 12.55 val. adresu ( - ). Kai vaizdo kamera atsukama į B. K., jis sako: „Esame Jonavoj adresu ( - ), prie inžinerinio objekto statinio – geležinkelio atšaka Nr. 18“. Įrašo pabaiga. Failas 2015-07-31115129 Kalbama: Faktinių aplinkybių konstatavimo faktas tęsiamas ir vaizdo kamera užfiksuojamas geležinkelio atšakos matomas vaizdas iki žalių vartų, iki įvažiavimo į teritoriją, į automobilių aikštelę. Toliau rodomas B. K., kuris nurodo, kad pirmas iš kliūčių yra užasfaltuotas įvažiavimas, bėgiai užasfaltuoti, padaryti rekonstrukcijos darbai, atlaisvinti ir kol kas palikti tolesniam darbui. Apžiūrima toje vietoje bėgiai. Toliau filmuojama ir einama pro žalius vartus į teritoriją. B. K. aiškina, jog yra apie 300 metrų pilnai padaryti konstrukcijos darbai pagal geležinkelių sąlygas ir Valstybės inspekcijų leidimą, pagal tai, ko reikalauja Lietuvos geležinkeliai. Einama, žiūrima toliau geležinkelio atšaka. Paėjus ir filmuojant geležinkelio atšaką, praėjus pro automobilių stovėjimo aikštelę, B. K. sustoja ir paaiškina, jog nuo šitos vietos darbai yra sustabdyti todėl, kad aplinkinių pastatų šeimininkai padaro visokias kliūtis, kad čia žmonės nedirbtų, kuriems gresia pavojai, dėl ko buvo nutraukti visi darbai, taip pat negalėjo iki galo užsiūti, liko visos medžiagos, todėl, kad negalima prieiti tolimesniam darbui. Toliau filmuojama geležinkelio atšaka, einant B. K. aiškina, jog šiuo metu visi atsirėmė į neteisėtai pastatytą tvorą, dėl ko jie negali toliau vykdyti darbų, yra paliktos šios geležinkelių detalės, įrankiai surinkti kiek galėta, viskas yra sustabdyta. Filmuojant tą vietą matosi mediniai stulpeliai, ant kurių yra baltos spalvos lapai su užrašu: „PAŠALINIAMS EITI IR VYKDYTI BET KOKIUS DARBUS GRIEŽTAI DRAUDŽIAMA“ UAB „( - )“ direktorius F. H. ir jo parašas. Praėjimas prie UAB „( - ) pastato yra užtvertas trimis metalinėmis vielomis. Už praėjimo matyti, kad bėgiai nuardyti, yra tik pabėgiai. Šalia ant žolės padėta išardyti pabėgiai, bėgiai. Vaizdo kamera arčiau pritraukia tą metalinę vielą, kur yra mediniai stulpai sukalti ir geležinkelio atšakos vietoje yra iškastas griovys. Viso per šią geležinkelio atšaką, prie kurios yra UAB „( - )“ pastatas, yra padaryti trys metaliniai užtvėrimai, kad nebūtų galima pereiti, yra įkalti ir mediniai stulpeliai. B. K. aiškina, kad jiems priklausantis inžinerinis statinys – objektas privažiavimo kelias Nr. 18 tęsiasi ir toliau galima bandyti praeiti. B. K. pralenda pro metalinę užtvarą, pralenda juristas ir filmuotojas. B. K. aiškina, kad jie yra privažiavimo kelio atkarpoje, kur yra servitutas. Tolyn einama per geležinkelio atšakos pabėgius. Priėjus metalinę pertvarą prie tvoros, prie duobės, B. K. sako, kad matyti užtverta tvora, jie negali toliau nieko vykdyti, pertvara jų privažiuojamo kelio Nr. 18. Detaliai nufilmuojama metalinė užtvara, pro kurią pralendama ir prieinama prie iškasto griovio. Matosi pradžioje šio griovio yra metalinis stulpelis, ant jo yra baltas lapas. B. K. teigimu, dabar matyti pilnai sugadintas inžinerinis statinys, kuris buvo privažiavimo kelias Nr. 18, iškasta duobė, sugadintas pagrindas, inžinerinio statinio geležinkelio privažiavimo kelias Nr. 18. Apžiūrima ši iškasta duobė – griovys. B. K. eina palei kairėje pusėje esantį kraštą ir paaiškina, kad vėl įsiremiama į kliūtį – neteisėtai pastatytą tvorą, kuri uždaro pravažiavimą, praėjimą per jų inžinerinį objektą – privažiavimo kelią Nr. 18, kurio sugadinta maždaug apie 40 m inžinerinio statinio. Tuomet apžiūrima nuo tvoros pusės ši geležinkelio atšaka su iškastu grioviu. Vėliau įrašas vyksta dėl bendrovių teritorijoje esančių bėgių. (I t., b. l. 104–107)

142015-10-14 Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas AB „Lietuvos geležinkeliai“ lydraštis, kuriuo yra pateiktas AB „( - )“ žemės nuomos mokesčio mokestinių prievolių likučių suderinimo aktas, iš kurio nustatyta, kad jokių įsiskolinimų nėra. (I t., b. l. 108–111)

152015-11-18 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (I t., b. l. 117–121) B. K. pateikė įgaliojimą Nr.7(2015-08-27), lokalinę sąmata ir darbuotojų dirbusių objekte, sąrašą.

16Liudytojo N. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (I t., b. l. 130–132), kuriuos jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, jog jis dirbo įmonėje ,, ( - )“ ir 2015 m. liepos mėn. gale iš darbo kartu su V. B., L. B., A. B. ir A. R. buvo išsiųsti į Jonavą, kur, pabuvę gal 3–4 dienas, grįžo atgal. Kada tiksliai buvo Jonavoje, pasakyti negali, turbūt liepos 27 d., o gal liepos 29 d.. Jie buvo išsiųsti adresu ( - ), remontuoti geležinkelio bėgių kelią. Kam priklausė geležinkelio bėgiai, jis nežino, tačiau suprato, kad jie priklausė vieniems, o žemės plotas, per kurį jie ėjo – kitiems, kurie tarpusavy nesutarė. Darbininkai ištraukinėjo senus pabėgius iš geležinkelio ir pradėjo dėti naujus. Pabėgius ištraukė ir nuo tų bėgių, kurie priklausė kitiems asmenims, t. y. ne užsakovui. Sudėję naujus pabėgius, pradėjo dėti geležinkelio bėgius. Tai truko apie 3–4 dienas. Kai jie geležinkelio bėgius sudėjo iki kitiems priklausančios žemės ribos, prie jų pribėgo vyriškis, kuris pusiau lietuviškai, pusiau daniškai pradėjo šaukti, kad čia jo žemės, ir šaukė jiems eiti lauk. Tas vyriškis įbedė į žemę kuolą su kažkokiu užkabintu popieriuku su užrašytu vardu ir pavarde – F. H.. Jis nežino, kam ši žemė priklausė – fiziniam ar juridiniam asmeniui, tačiau jis suprato, kad minėtas vyriškis ir bus F. H., t. y. šios žemės šeimininkas, per kurio žemę ėjo geležinkelio bėgiai, ir kad jis griežtai uždraudė jiems statyti geležinkelio bėgius, varydamas juos iš savo žemės, nors, kai jie ardė geležinkelio bėgius ir pabėgius, jis prie jų nepriėjo ir nepasakė, kad tai jo teritorija ir jie negali čia darbuotis. Pats užsakovas jiems pasakė, kad geležinkelio bėgiai priklauso jam, ir darbininkas supranta, kad geležinkelio bėgiai negali būti be žemės, todėl tiek jis, tiek kiti darbininkai buvo įsitikinę, kad jie teisėtai ant užsakovo žemės tiesia geležinkelio bėgius. Geležinkelio bėgiai buvo nuimti ir vėl dedami į tą pačią senų vietą, jų kelias nebuvo pakeistas. F. H., pamatęs juos dedančius geležinkelio bėgius, greitai priėjo prie jų. Jis vienoje rankoje laikė minėtą kuolą su lapeliu, o kitoje rankoje laikė gesintuvą. Ant to vyriškio krūtinės buvo užkabinta lentelė su užrašu „F. H.“, jis buvo piktas, agresyviai nusiteikęs jų atžvilgiu, pradėjo garsiai šaukti „raus, raus, negalima“, t. y. danų-lietuvių kalba, ir rodė jiems eiti lauk iš čia. Jis įbedė kuolą į žemę, pasistatė šalia savęs gesintuvą, kuris buvo kažkur iki kelių, ir rėkė jiems eiti iš čia. Jų brigadininkas A. B. jiems pasakė, kad čia darbininkai dirbti negalės, reikia pasiimti savo instrumentus ir baigti darbus. Nusprendė, kad tegu pats užsakovas aiškinasi su F. H.. Jie patys su F. H. kalbėtis nemėgino, matėsi, kad žmogus per daug nervingas ir nesukalbamas, todėl jie jam nieko nesakė ir nemėgino aiškinti, kad darbininkai turi sutvarkyti geležinkelio bėgius. Užsakovo su jais nebuvo. Jų darbo įrankiai buvo padėti kaip tik prie šių žemių ribos, t. y. netoli F. H. kojų ant geležinkelio bėgių. A. B. priėjo arčiau F. H. paimti jų įrankius ir staiga jis pamatė, kaip F. H. pakėlė nuo žemės gesintuvą ir jį atidaręs bei atstatęs į A. B. pradėjo purkšti iš gesintuvo baltos spalvos miltelius. Kodėl F. H. taip pasielgė, jis neturi supratimo, niekas su juo nekonfliktavo, nesiginčijo, jie buvo susiruošę eiti lauk, nes su F. H. turi aiškintis užsakovas, o ne darbininkai. Jų darbas buvo taisyti geležinkelio bėgius, o ne aiškinti, kam kokia žemė priklauso. Todėl jie net nesuprato tokio F. H. poelgio. Nuo paleistų miltelių į veidą A. B. atšoko nuo F. H.. Jie nepuolė prie F. H. ir nesiaiškino su juo, kodėl jis taip pasielgė, prieš jį nesmurtavo. Tai jis vis šaukė „raus, raus“. Kaip suprato, kad daniškai tai reiškia ,,eiti lauk iš čia“. Jis buvo agresyvus, atrodė, kad žmogus šiek tiek psichiškai nesveikas. Po to, kai A. B. buvo papurkšta į veidą su gesintuvu, darbininkai paskambino savo meistrui, kuris tuo metu buvo išvykęs. Iki atvykstant meistrui, A. B. pradėjo raudonuoti akys nuo įpurkštų miltelių. Kai atvyko meistras, F. H. lyg tai buvo pasišalinęs, tačiau vėliau jis vėl pasirodė, žiūrėjo iš už kampo, juos filmavo su kamera. Jis tikrai atrodė psichiškai nesveikas. Atvykęs meistras iškvietė policiją ir užsakovą, kuris išvežė A. B. į ligoninę. F. H. sulaikytas nebuvo, nes jis slėpėsi nuo jų ir slapta filmavo. Jie patys susirinko savo daiktus ir išvyko į Klaipėdą. Jų meistras pasakė, kad čia daugiau nedirbs, nes tikrai bijojo, kad F. H. gali sugrįžti ir dar ką nors jiems padaryti, nes matėsi, jog žmogus yra nenuspėjamas. Šalia buvęs kažkoks darbininkas, kurio jis nepažįsta ir apibūdinti negali, pradėjo sakyti, kad prieš tai F. H. su kažkuo taip pat konfliktavo. Darbininkas pats nuo F. H. nenukentėjo.

17Liudytojo L. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (II t., b. l. 29–31), kuriuos jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, jog 2015-07-27 jis kartu su V. B., A. B., A. R. ir N. Z. atvyko į Jonavą tiesti geležinkelio bėgius. Juos nusamdė UAB „( - )“, kuri nurodė, kad reikia suremontuoti geležinkelio bėgius. Tai yra jie turėjo nuimti bėgius, patiesti naujus pabėgius ir ant jų vėl uždėti bėgius. Pabėgiai buvo ąžuoliniai, bėgiai nebuvo nauji, tačiau jų ilgis yra 25 metrai ir tam jie turėjo rankinį keltuvą. UAB „( - )“ direktorius B. jiems nurodė, kur reikia taisyti bėgius ir jie pradėjo savo darbą. Pirmą darbo dieną pas juos atėjo vyriškis, kaip vėliau sužinojo, tai F. H., olandas. Tačiau pats vyriškis neprisistatė, ar ant krūtinės buvo lentelė su jo vardu ir pavarde, to dabar nepasakys. Kad jis F. H., L. B. sužinojo iš ten buvusios parduotuvės darbuotojų, kurie pasakė, kad F. H. su visais konfliktuoja, yra neprognozuojamas pilietis. Atėjęs F. H. pradėjo ant jų šaukti, daugiausia šaukė savo kalba, tačiau L. B. girdėjo ir keletą lietuviškų žodžių, kur buvo pasakyta, kad tai jo žemė ir negalima čia dirbti. F. H. jų atžvilgiu buvo nusiteikęs nedraugiškai, rėkė ir iškvietė policijos pareigūnus. Jiems atvykus ir pradėjus klausinėti ką jie čia daro, UAB „( - )“ direktorius B pateikė visus reikiamus dokumentus, jog jie čia teisėtai atlieka geležinkelio taisymo darbus. Antrą dieną vėl pasirodė F. H. ir vėl rėkė ant jų ir vėl iškvietė policiją. Atvyko lyg tai kitas ekipažas, kuriems B vėl pateikė reikiamus dokumentus, jog jie čia gali dirbti, o F. H. vis rėkė, kad čia jo žemė ir jie negali dirbti. Tačiau B jiems liepė toliau tvarkyti geležinkelio bėgius. Išvykus pareigūnams, tiek pirmą, tiek antrą dieną F. H. savo mobilaus ryšio telefonu juos filmavo, ką jie daro. Ar kartu su juo buvo moteris, nepamena. Antrą dieną išvykus pareigūnams, F. H. aplink savo žemę pradėjo kalti medinius kuoliukus į žemę, kalė lyg tai su kirviu, ir ant kuoliukų buvo užkabinti popieriniai lapai su užrašu, jog tai privati teritorija ir dirbti čia draudžiama. Ar buvo nurodytas įmonės pavadinimas, vardas, pavardė, telefono numeris, dabar jau nepasakys. Jie prie F. H. nėjo, nesiaiškino, jie dirbo savo darbą ir nuo geležinkelio kelio toliau nėjo. Jie stengėsi nekreipti dėmesio į F. H., matė, kad jis jų atžvilgiu yra agresyviai nusiteikęs, elgiasi taip, lyg būtų psichiškai nesveikas, bijojo, kad jis ko darbininkams nepadarytų, nes labai jau rėkė ant jų, trukdė jiems dirbti ir vis varė lauk. Jie stengėsi nekonfliktuoti su F. H., paprasčiausiai į jį nekreipdami jokio dėmesio. Trečią dieną jie vėl atėjo tiesti geležinkelio bėgius. Jau buvo padaryti pabėgiai ir ant jų reikėjo uždėti geležinkelio bėgius ir juos pritvirtinti. Ant pabėgio galo buvo padėtas jų rankinis keltuvas, kad galėtų pakelti bėgius ir uždėti ant pabėgių. Ryte jiems atvykus, jie pamatė, kaip prie jų geležinkelio pabėgių, ten kur baigė tiesti pabėgius, atvažiavo ekskavatorius. Jis tuo metu nuo ekskavatoriaus buvo apie 150–200 metrų, todėl nematė, kas sėdėjo prie vairo. Ar šalia ekskavatoriaus buvo F. H., nematė. Ekskavatorius iš karto už pabėgių ant geležinkelio kelio pradėjo kasti kanalą. Jie suprato, kad tai F. H. nurodymu tai daroma, kad jie negalėtų toliau tiesti pabėgių, tačiau jie stengėsi nekreipti dėmesio ir dirbo savo darbą. Vėliau būtų iškvietę B ir paklausę, ką jiems toliau daryti. Tad prie ekskavatoriaus jie nėjo. Ekskavatorius iškasė didelę duobę, tačiau L. B. nėjo žiūrėti kokia tai duobė. Ekskavatoriui išvažiavus neužilgo, gal apie 12 val., F. H. sugrįžo ir vėl pradėjo kalti kuoliukus. Kuoliukai buvo iškalti per tas dienas visur – ir ant žolės, ir prie bėgių. Jų buvo gal apie 20 vienetų. Kai F. H. pradėjo kalti kuoliuką šalia pabėgių, ant kurių buvo darbininkų darbo instrumentai, A. B., kuris buvo brigadininkas, pasakė jiems, kad jis tuoj surinks įrankius, kad pasitraukti nuo F. H.. F. H. kaldamas kuoliuką vis šaukė savo kalba ant jų, buvo piktas, agresyviai nusiteikęs. L. B. tuo metu buvo gal apie 5–6 metrus nuo F. H.. A. B. nuėjo link F. H. ir staiga L. B. pamatė, kaip aplink A pasidarė dideli balti dūmai. Tik paskui suprato, kad F. H. gesintuvu purškė A į akis, tačiau tuo metu jis gesintuvo nematė. Tik kai A nubėgo nuo dūmų, L. B. pas F. H. rankose pamatė gesintuvą. A pasakius, kad jam graužia akis, darbininkai jam padavė vandenį ir iškvietė policiją bei B, greitosios med. pagalbos jie nekvietė. Šalia jų yra sandėlys, o antrame aukšte yra parduotuvė, kur buvę žmonės, tuo metu rūkę prie lango, jiems pasakė, kad F. H. pastoviai su visais konfliktuoja ir su juo yra vieni nemalonumai ir kad darbininkams reikia būti su juo atsargiems. Atvykus jų meistrui L. S., jis A išvežė į Jonavos ligoninę su savo automobiliu. Kartu važiavo ir L. B.. A buvo praplautos ir išvalytos akys. Ar prieš išvažiuojant į ligoninę jie sulaukė pareigūnų, neprisimena. Jie dirbo tris dienas, policija pastoviai važiavo. Po šio įvykio jie daugiau nedirbo ir grįžo į Klaipėdą. Jis pats nenukentėjo. Jis su F. H. nekonfliktavo, nesibarė, nesiaiškino, nesimušė, F. H. ant jų šaukė, rėkė, elgėsi agresyviai. Iš jo elgesio matėsi, jog jis neprognozuojamas. Niekas ant F. H. nepuolė ir jam negrasino, tad gesintuvą jis panaudojo tikrai ne gynybos atveju, o tyčia purškė A. B. į akis be jokios realios priežasties.

18Liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (II t., b. l. 33–35), kuriuos jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, jog 2015-07-27 jis kartu su L. B., A. B., A. R. ir N. Z. atvyko į Jonavą tiesti geležinkelio bėgius adresu ( - ). Juos nusamdė UAB „( - )“, kuri nurodė, kad reikia suremontuoti geležinkelio bėgius. Jie turėjo nuimti bėgius, patiesti naujus pabėgius ir ant jų vėl uždėti bėgius. Su savimi jie turėjo rankinį keltuvą, kad galėtų pakelti bėgius ir juos uždėti ant pabėgių. UAB ( - )“ direktorius B jiems nurodė, kur reikia taisyti bėgius, ir jie pradėjo savo darbą. Tiek pirmą, tiek antrą dieną pas juos buvo atvykę policijos pareigūnai ir pradėjo klausinėti, ką jie čia veikia, ir B jiems pateikė visus reikiamus dokumentus, jog jie gali čia dirbti. Kartu su pareigūnais buvo atvykęs vyriškis, kaip vėliau sužinojo, kad tai F. H., kuris po pareigūnų išvykimo juos vis filmuodavo savo mobilaus ryšio telefonu. Kaltinamasis neprisistatė, kas jis toks, policijos pareigūnas jiems pasakė, kad tai F. H., kuris sako, kad jie ant jo žemės. Kaltinamasis ant jų šaukė tik savo kalba. V. B. supranta rusų, ukrainiečių, baltarusių, anglų ir lietuvių kalbas. Tačiau kokia kalba kalbėjo, jis nežino, nes nesuprato. Visas tas dienas kaltinamasis atvykdavo iki jų ir kažką jiems šaukė, rėkė, kaip kad suprato, turbūt jis mėgino pasakyti, kad jie yra ant jo žemės ir negali darbininkai čia dirbti. Tačiau darbininkai su juo stengėsi nebendrauti, paprasčiausiai į jį nekreipė dėmesio. Nors pats F. H. visas tas dienas buvo agresyviai nusiteikęs jų atžvilgiu, matėsi, kad jis nepatenkintas, jog darbininkai čia dirba. Antrą dieną kaltinamasis aplink savo žemės teritoriją kalė į žemę medinius kuoliukus bei pasiėmęs popieriaus lapą V. B. trenkė į krūtinę, kišdamas tą lapą paskaityti. Ant lapo buvo atspausdinta, lyg tai kad tai valdiška žemė. Minėtus lapus F. H. užkabino ant įkaltų kuoliukų. Kaip jis elgėsi, B nufilmavo su savo video kamera, norėdamas užfiksuoti kaip jų atžvilgiu agresyviai elgiasi F. H.. Trečią dieną ryte, jiems atvykus toliau tiesti geležinkelio bėgius ant sustatytų pabėgių, atvažiavo ekskavatorius. Kas sėdėjo prie vairo, jis nematė, tačiau šalia ekskavatoriaus buvo F. H., kuris rodė, ką reikia daryti, t. y., jog šis iš karto už ištiestų pabėgių iškastų kanalą, ką ekskavatorius ir padarė e. Kokio dydžio duobė buvo iškasta, jis priėjęs nebuvo ir nežiūrėjo, tačiau matė, kad tai buvo nemaža duobė. F. H. iškasė duobę tam, kad darbininkai toliau negalėtų dėti pabėgių. Tačiau jie nei vienas nėjo prie jo ir nesiaiškino, kodėl jis iškasė duobę ten, kur turi būti tiesiamas geležinkelis. F. H. buvo agresyvus tą dieną ir vis rėkė ant jų. Ekskavatoriui išvažiavus, neužilgo, prieš pietus, vėl grįžo F. H., atsinešęs gesintuvą, kuoliuką ir kirvį. Jis pasidėjęs šalia savęs gesintuvą, pradėjo šalia pabėgių kalti kuoliuką. Netoliese buvo jų darbo įrankiai bei keltuvas. Jie kaip tik sustojo parūkyti, o A. B. pradėjo sakyti F. H., kad šis palauktų su kuoliuko kalimu, jis tuoj patrauks įrankius. Ir kai A. B. priartėjo arčiau F. H., kad paimtų jų darbo įrankius, F. H. pasiėmė gesintuvą ir jį atidaręs purškė A į akis. Aplinkui pasklido balti dūmai. V. B. spėjo atsitraukti, tad pats nenukentėjo, tačiau A dūmai pateko į akis, kurios buvo sužalotos. A iki F. H. ėjo tik pasiimti įrankius, sakė jam palaukti, kol patrauks įrankius, nė vienas iš jų negrasino, nešaukė ant jo, jie nenorėjo jokio konflikto, nes matė, kad F. H. yra agresyvus ir neprognozuojamas, todėl stengėsi laikytis nuošaliau nuo jo. Kai F. H. papurškė į akis A, buvo iškviesta policija, B bei jų vadovas L. S., kuris nuvežė A į Jonavos ligoninę. Atvykus pareigūnams, jie papasakojo, kas įvyko, tačiau F. H. sulaikytas nebuvo. Daugiau darbininkai po šio įvykio nebedirbo, grįžo į Klaipėdą, nes jie nebenorėjo tokiomis sąlygomis dirbti, nežinodami, ką dar gali jiems padaryti F. H.. Jis pats nenukentėjo. (II t., b. l. 33–35)

19Liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (II t., b. l. 37–39), kuriuos jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, jog 2015-07-27 jis kartu su L. B., A. B., V. B. ir N. Z. atvyko į Jonavą tiesti geležinkelio bėgius adresu ( - ). Juos nusamdė UAB „( - )“, kuri nurodė, kad reikia suremontuoti geležinkelio bėgius. Tai yra jie turėjo nuimti bėgius, patiesti naujus pabėgius ir ant jų vėl uždėti bėgius. Su savimi jie turėjo rankinį keltuvą, kad galėtų pakelti bėgius ir juos uždėti ant pabėgių. UAB „( - ) direktorius B jiems nurodė, kur reikia taisyti bėgius ir jie pradėjo savo darbą. Dirbo tris dienas. Pirmą dieną atvykus, B parodė kur reikia tvarkyti geležinkelio bėgius ir jie pradėjo savo darbą. Tačiau neužilgo atvyko policijos pareigūnai kartu su vyriškiu ir moterimi. Vyriškis neprisistatė, kas jis toks yra, nesakė nei savo pavardės, nei vardo. Jam B pasakė, kad tai F. H.. Jis kalbėjo labai blogai lietuvių kalba, su juo kartu buvo moteris vertėja. F. H. ant jų rėkė, šaukdamas, kad tai jo žemė, kad darbininkai čia negali dirbti. Jis visas tas tris dienas ant darbininkų rėkė, trukdė dirbti. Atvykę pareigūnai patikrino dokumentus ir įsitikino, kad darbininkai teisėtai tvarko geležinkelius, atlieka savo darbą. Darbininkai buvo apsirengę su spec. geležinkelio uniforma, kaltinamasis ir moteris buvo su civiliais drabužiais, tad kas jie tokie ir iš kur, darbininkai negalėjo suprasti. Pareigūnai buvo iškviesti ir antrą dieną, tačiau vėl patikrinus dokumentus, pareigūnai leido jiems dirbti toliau. Tačiau kaltinamasis vis važinėjo iki jų ir jiems trukdė darbuotis. Tačiau darbininkai stengėsi į jį nekreipti dėmesio, darė savo darbą, nekonfliktavo, nesiaiškino su juo, nes buvo matyti, kad tai beprasmiška. Visas tas tris dienas kaltinamasis jų atžvilgiu elgėsi agresyviai, visas tas dienas su savo telefonu filmavo kaip jie dirba. Antrą dieną kaltinamasis pradėjo į savo žemę aplink teritoriją kalti medinius kuoliukus ir kabinti lapelius su užrašu, kad tai jo žemė. Trečią dieną atvykus į darbą ir pradėjus dėti bėgius ant pabėgių, ryte atvažiavo ekskavatorius, kuris iš karto už pabėgių, kur jie baigė juos dėti, pradėjo kasti kanalą, kaip suprato, kad jie negalėtų toliau tiesti pabėgių. Kas sėdėjo prie ekskavatoriaus vairo, jis nematė. Kaltinamasis tai ateidavo prie ekskavatoriaus, tai nueidavo ir vis rodydavo, ką reikia daryti. Tai buvo jo užsakymas iškasti kanalą ant geležinkelio tako, kad jie negalėtų toliau tęsti savo darbo. Iškasęs nemažą duobę, ekskavatorius išvažiavo. Dabar nebegali prisiminti, ar ekskavatorius trečią dieną ryte atvažiavo kasti duobės ar jis kasė antros dienos vakare. Tad kokią dieną buvo ekskavatorius, jis tiksliai pasakyti negali. Tačiau trečią dieną kaltinamasis vėl atėjo pas juos apie 10–11 val. Jis rankose turėjo kuoliuką, lyg tai platuką, kuriuo kalė kuoliuką į žemę ir dar rankose nešėsi gesintuvą. Kam jam buvo reikalingas gesintuvas, jis nežino. Kaltinamasis iš karto už pabėgių pradėjo kalti kuoliuką. Arčiau kaltinamojo buvo A. B.. Kai kaltinamasis atėjo, jis pradėjo kalti kuoliuką į žemę, o paskui staiga gesintuvu purškė A į akis. Kodėl jis purškė, nežino. Aplinkui pasklido balti dūmai ir A pradėjo graužti akis. Jis pats nenukentėjo, nes buvo žymiai toliau nuo kaltinamojo. Buvo iškviesta policija, B bei L. S., kuris nuvežė A. B. į Jonavos ligoninę. Tuo metu darbai baigėsi. Trečią dieną, tai yra 2015-07-29, jie grįžo į Klaipėdą. Atvykus pareigūnams, jie papasakojo, kas įvyko. B buvo pasakyta, kad jie daugiau čia nedirbs. Visų smulkmenų dabar atpasakoti negali, nes, praėjus nemažai laiko, nelabai atsimena.

20Liudytojos V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (II t., b. l. 41–42), kuriuos jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, jog kaltinamasis yra apie 3 metus UAB „( - )“, esančios adresu ( - ), direktorius. Šalia UAB „( - )“ pastato esanti teritorija yra nuomojama nuo 2003 m. iš Jonavos savivaldybės. Ta nuomos sutartis nėra pakeista, ji galioja ir šiai dienai. Prie pastato jų nuomojamoje teritorijoje stovėjo niekada nenaudojamas geležinkelio bėgių atšakos kelias Nr. 18. Tie bėgiai buvo apaugę žolėm, užnešti žemėm, niekada nenaudojami ir niekieno neprižiūrimi. Jie manė, kad tie geležinkelio bėgiai yra bešeimininkiai. Kai UAB „( - )“ pasirašinėjo su Jonavos rajono savivaldybe teritorijos nuomos sutartį, į tą sutartį nebuvo įtraukta geležinkelio atšaka Nr. 18. UAB „( - ) pareiga – visą nuomojamą teritorijos žemės laikotarpį tvarkyti aplinką, tai yra šienauti žolę ir prižiūrėti medžius, dažyti tvorą, kas ir buvo daroma. UAB „( - )“ neturėjo jokios teisės nuomojamoje žemėje kažką griauti ar ardyti, tas ir nebuvo daroma. Visą tą laiką, kol nuomoja teritoriją iš Jonavos rajono savivaldybės, UAB „( - )“ jokių darbų, susijusių su geležinkelio bėgiais, esančiais nuomojamoje žemėje, neatlikinėjo. Niekam netrukdė, kad nuomojamoje žemėje buvo nenaudojami, apleisti geležinkelio bėgiai. Maždaug prieš 3–5 metus, įmonėms, esančioms ( - ) buvo išsiuntinėti elektroniniai pranešimai iš AB „( - )“, kad yra skelbiamas aukcionas geležinkelio atšakos Nr. 18 pabėgiams įsigyti. UAB „( - )“ buvusi direktorė suprato, kad tie pabėgiai parduodami kaip daiktas nusiardymui. Tačiau UAB „( - )“ tos geležinkelio atšakos neįsigijo, tai yra nepareiškė noro dalyvauti aukcione. 2015 m. liepos mėnesį pas juos į UAB „( - )“ biurą atėjo UAB „( - )“ direktorius B. K., kuris parodė sutarčių dokumentus ir pasakė, kad jis įsigijo geležinkelio pabėgius ir planuoja remontą. Direktorius F. J. H iš karto nesutiko, kad būtų pradėti bet kokie geležinkelio bėgių remonto darbai. Jis buvo įsitikinęs, kad jei jis nuomojasi tą žemę, kur yra bėgiai, jis pats turi tvarkyti tą teritoriją. Gretimų nuomojamų žemės sklypų naudotojai žinodavo savo teritorijų ribas ir niekados nekildavo jokių konfliktų su žemės naudojimu. Pats F buvo įsitikinęs, kad tuo laikotarpiu, kol jis nuomojasi žemę 50 metų iš savivaldybės, jis už tos teritorijos priežiūrą yra atsakingas ir dėl to draudė atlikti bet kokius darbus jo nuomojamoje teritorijoje, t. y. jis nesutiko ir sakė, kad jo nuomojamoje teritorijoje negalima atlikti jokių darbų be suderinimo su juo. Vėliau dėl to kilo konfliktas tarp UAB „( - )“ direktoriaus ir UAB ( - )“ pasamdytų darbininkų iš UAB „( - )“. Pradžioje matė, kaip tie darbininkai jų teritorijoje dirbo vakare, po darbo valandų ir paklausė tų darbininkų, ką jie čia daro. Jie pasakė, kad remontuoja bėgius. Su tais darbininkais ji pati nekonfliktavo. Prisimena, kad vienos dienos rytą, atėjus į darbą, kaltinamasis buvo nepatenkintas, kad lauke jo nuomojamoje teritorijoje yra pašaliniai asmenys, kurie atlieka geležinkelio pabėgių remonto darbus. Ji su kaltinamuoju buvo išėjusi į lauką ir pats direktorius bandė darbininkus žodžiu, geranoriškai sustabdyti, sakė, kad čia yra privati teritorija, darbininkai atsakė, kad jie klauso tik savo vadovo nurodymų ir jie susisiekė telefonu su savo vadovybe. Ir toliau vykdė jų nurodymus. Prisimena, kad du darbininkai nešdami vieną pabėgį bandė pastumti direktorių F. H., bet nematė, ar kliudė direktorių. Konkrečiai matėsi, kad darbininkai savo elgesiu provokavo direktorių, kad jį supykdyti.

21Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (I t., b. l. 46–50) nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: Registro numeris 20/272894 susisiekimo komunikacijos - geležinkelio privažiuojamasis kelias Nr. 18 (L=1299,4m), unikalus numeris duomenys neskelbtini), kuris padalintas į kelis daiktus (Nr. ( - ) Geležinkelio kelias Nr. 18A 0,369 km ilgio ir Nr. ( - )) ir 0,9306 km ilgio geležinkelio privažiuojamajam keliui Nr. 18 suteiktas unikalus numeris ( - ), nuo 2015-06-05 pagal pirkimo–pardavimo sutartį priklauso UAB ( - )“, į. k. ( - ).

222003-12-22 Valstybinės žemės nuomos sutartis (I t., b. l. 54) patvirtina, jog UAB ,, ( - )“ 50 metų iš valstybės išsinuomojo 19 185 kv. m ploto žemės sklypo (u. Nr. ( - ), esančio ( - ), dalį – 5934 kv. m. Sutarties 7 punkte numatytos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – laikytis LRV 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 (1995-12-29 nutarimo Nr. 1640 red.) patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, tarp kurių nebuvo numatyta Geležinkelių ir jų įrenginių apsaugos, rezervinės bei sanitarinės apsaugos zonos.

23Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištiri įrodymai teismui nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, jo kaltė įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiojo A. B. ir liudytojų parodymais, specialisto išvada, ekspertizės aktu, kitais surinktais įrodymais.

24Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, jog kaltinamasis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinį smurtą, savavališkai vykdė kito asmens – UAB „( - )“ – ginčijamą tariamą teisę į iš Lietuvos Respublikos nuomojamo žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )) neliečiamumą ir padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams – atėmė galimybę UAB „( - )“ samdytiems UAB „( - )“ darbininkams remontuoti UAB „( - )“ nuosavybės teise priklausantį inžinerinį statinį - geležinkelio privažiuojamąjį kelią Nr. 18, unikalus numeris ( - ), o būtent: 2015-07-30 būdamas adresu ( - ), apie 10–11val. UAB „( - )“ darbininkams UAB „( - )“ užsakymu pradėjus vykdyti geležinkelio atšakos Nr. 18, esančios sklype kadastrinis Nr. ( - ), remontą, panaudojo UAB „( - )“ kelio darbininko A. B. atžvilgiu fizinį smurtą – tyčia turimu priešgaisriniu gesintuvu vieną kartą papurškė nukentėjusiajam A. B. į akis, tuo padarydamas nukentėjusiajam eroziją kairės akies ragenoje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. B., t. y. purkšdamas iš gesintuvo jam į veidą, teismo nuomone, suvokė, kad tokie veiksmai pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, t. y. veikė tyčia, tokie tyčiniai veiksmai sukėlė ne tik nukentėjusiojo išgąstį, kad jis gali prarasti regėjimą, bet ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais kaltinamasis padarė nukentėjusiajam didelę žalą, kadangi sveikata kaip vertybė užima vertybių skalėje aukštesnę vietą palyginus su nuosavybe ar teritorijos neliečiamumu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog kaltinamojo veiksmai pagal BK 294 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.

25Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį

26Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

27Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai). Pažymėtina, jog BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.

28Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, kaltinamasis pripažino faktines aplinkybes, nurodydamas, kad jis atliko 2017-07-10 patikslintame kaltinime nurodytus veiksmus, ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Palyginus sąlygas, kokias įstatymo leidėjas numato atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, t. y. pagal BK 38 straipsnį, matyti, jog BK 40 straipsnis ,,Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą“ numato, kad kaltinamasis turi visiškai prisipažinti kaltu, tuo tarpu BK 38 straipsnis aprašo sąlygą ne taip griežtai – ,,prisipažino padaręs nusikalstamą veiką“.

29Kaip matyti iš teismui pateiktos 2017-07-03 taikos sutarties, UAB ,, ( - )“ įsipareigoja kaltinamojo vardu per 7 dienas nuo šios Taikos sutarties pasirašymo sumokėti nukentėjusiajam A. B. 2 000 Eur žalos atlyginimą, o nukentėjusysis atsisako visų likusių savo civilinio ieškinio reikalavimų ir patvirtina, kad, sumokėjus jam šią sumą, visa jo patirta žala bus atlyginta ir jis jokių pretenzijų kaltinamajam neturi ir ateityje neturės. Taikos sutarties 2 punkte kaltinamasis ir nukentėjusysis patvirtino, kad vienas su kitu susitaikė. Mokėjimo nurodymas patvirtina, jog 2017-07-07 nukentėjusiajam sumokėta 2 000 Eur suma.

30Nustatyta, kad kaltinamasis neturi nepanaikintų ir neišnykusių teistumų ir, atitinkamai, nėra pripažintas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), taip pat neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir nebuvo anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Šiuo metu jis dirba, vadovauja dviems įmonėms, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia teismui daryti išvadą apie kaltinamojo dabartinį teigiamą ir pozityvų socialinį elgesį. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, darytina išvada, jog kaltinamojo būsima gyvensena ir elgesio pobūdis ateityje nebus nusikalstami.

31Taigi, minėtų duomenų visetas rodo, kad aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylą pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, nėra.

32Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti nuosprendžiu (BPK 254 str. 5 d.). Pažymėtina, jog tokią teismų praktiką dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Nr. 2K-77/2012, 2K-589/2011, 2K-490/2011, 2K-291/2011).

33BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kadangi skirti baudžiamojo poveikio priemones nėra privaloma, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę ir padaryto nusikaltimo aplinkybes (iki galo nesutvarkyti žemės dokumentai), kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių neskiria.

34Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. B. 2017-07-03 taikos sutarties 2 punkte nurodė, jog atsisako visų likusių savo civilinio ieškinio reikalavimų ir patvirtina, kad, sumokėjus jam šią sumą, visa jo patirta žala bus atlyginta ir jis jokių pretenzijų nei kaltinamajam, nei UAB ,, ( - ) “ neturi ir ateityje neturės.

35Civilinė ieškovė UAB ,, ( - )“ 2017-07-03 taikos sutarties 3 punkte nurodė, jog atsisako visų savo civilinio ieškinio reikalavimų ir patvirtina, kad jokios neatlygintos žalos, jokių pretenzijų ar reikalavimų nei kaltinamajam, nei UAB ,, ( - )“ atžvilgiu nebeturi.

36Civiliniai ieškovai UAB , ( - )“ ir A. B. 2017-07-03 taikos sutartyje nurodė, jog prašo teismo šioje baudžiamojoje byloje vykusius civilinius ginčus nutraukti.

37Teismas sprendžia, jog civilinių ieškinių atsisakymas neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia kieno nors teisių ir įstatymo saugomų interesų, todėl jie priimtini, o baudžiamojoje byloje vykę civiliniai ginčai nutrauktini (CPK 42 str.1 ir 2 d., 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

38Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 303–308 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

39F. J. H, a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui A. B. susitaikius.

40Baudžiamąją bylą nutraukti.

41Nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos daiktinius įrodymus – tris CD diskus ir vaizdo medžiagą.

42Išaiškinti F. J. H, kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

43Civilinės ieškovės UAB ,, ( - )“ ir civilinio ieškovo A. B. atsisakymus nuo civilinių ieškinių šioje baudžiamojoje byloje priimti ir baudžiamojoje byloje vykusius civilinius ginčus nutraukti.

44Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant... 2. F. J. H., a. k. ( - ) gim. ( - ) Danijoje, Danijos Karalystės pilietis, gyv. (... 3. Teismas... 4. F. J. H kaltinamajame akte buvo kaltinamas tuo, kad jis, nesilaikydamas... 5. 2017-07-10 teisiamojo posėdžio metu prokuroras nurodė, kad nebepalaiko... 6. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nustatė, kad F. J. H,... 7. Kaltinamasis F. J. H 2017-07-10 teisiamojo posėdžio metu prisipažino... 8. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais... 9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada... 10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus ekspertizės aktu Nr.... 11. B. K. (UAB „( - )“ direktoriaus) ikiteisminio tyrimo metu duotais... 12. B. K. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2016-02-04 pateikė... 13. 2015-10-14 Apžiūros protokolu apžiūrėjus CD diską nustatyta, kad jame... 14. 2015-10-14 Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas AB „Lietuvos... 15. 2015-11-18 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (I t., b. l.... 16. Liudytojo N. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (I t., b. l.... 17. Liudytojo L. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (II t., b. l.... 18. Liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (II t., b. l.... 19. Liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (II t., b. l.... 20. Liudytojos V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (II t., b. l.... 21. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (I t., b. l.... 22. 2003-12-22 Valstybinės žemės nuomos sutartis (I t., b. l. 54) patvirtina,... 23. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištiri... 24. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, jog kaltinamasis, nesilaikydamas... 25. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį... 26. Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, asmuo, padaręs baudžiamąjį... 27. Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai... 28. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, kaltinamasis pripažino... 29. Kaip matyti iš teismui pateiktos 2017-07-03 taikos sutarties, UAB ,, ( - )“... 30. Nustatyta, kad kaltinamasis neturi nepanaikintų ir neišnykusių teistumų ir,... 31. Taigi, minėtų duomenų visetas rodo, kad aplinkybių, draudžiančių... 32. Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad šiuo... 33. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo... 34. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. B. 2017-07-03 taikos sutarties 2... 35. Civilinė ieškovė UAB ,, ( - )“ 2017-07-03 taikos sutarties 3 punkte... 36. Civiliniai ieškovai UAB , ( - )“ ir A. B. 2017-07-03 taikos sutartyje... 37. Teismas sprendžia, jog civilinių ieškinių atsisakymas neprieštarauja... 38. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38... 39. F. J. H, a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1... 40. Baudžiamąją bylą nutraukti.... 41. Nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos daiktinius įrodymus... 42. Išaiškinti F. J. H, kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį... 43. Civilinės ieškovės UAB ,, ( - )“ ir civilinio ieškovo A. B. atsisakymus... 44. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno...