Byla 2K-291/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. kasacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 5 MGL, t. y. 650 (šešių šimtų penkiasdešimt) Lt, dydžio bauda.

3Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m gruodžio 16 d. nutartis, kuria nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

Nustatė

5A. D. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 10 d. apie 15 val. 40 min. automagistralės Vilnius - Klaipėda 160 - ajame kilometre, vairuodamas automobilį „VOLVO V40“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 19, 133 punktų reikalavimus, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, blogą matomumą, esant vietomis užpustytai kelio dangai ir stipriai pustant, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kairėje kelio pusėje pusnyje įklimpusį automobilį „Škoda Fabia“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini ), dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta keleivės O. D. sveikata.

6Kasaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m gruodžio 16 d. nutartį ir bylą nutraukti.

7Kasatoriaus nuomone, teismų sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti, nes priimti netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Teismai netinkamai nustatė, kad jis pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, todėl įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta O. D. sveikata. Nei vienas įrodymas, nei jų visuma nepatvirtina jo kaltės, o teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės kelia abejonių. Tik nustačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles, gali būti keliamas klausimas dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

8A. D. nuomone, eismo įvykį lėmė kito eismo dalyvio M. B. veiksmai. Jis nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 231.1 punkto reikalavimų, nes laiku nepažymėjo eismo įvykio vietos avariniu ženklu, nepatraukė transporto priemonės iš važiuojamosios kelio dalies, nors turėjo tai padaryti.

9Kasatorius nesutinka su išvada, kad pažeidė KET 133 punktą, nes negalėjo iš anksto numatyti, kad M. B. automobilis stovės važiuojamojoje kelio dalyje ir eismo įvykio vieta nebus tinkamai pažymėta.

10Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai nustatė, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Teismų praktikoje išaiškinta, kad jeigu kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių pažeidimus ir jų įtaką nusikalstamų padarinių atsiradimui. Byloje neįvertinta, kad M. B. automobilis po eismo įvykio stovėjo važiuojamojoje automagistralės dalyje ir tinkamai nepažymėtoje eismo įvykio vietoje, todėl sudarė netikėtą kliūtį. Taip M. B. pažeidė KET 231.1, 97.2 , 98 punktų reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad M. B. automobilis stovėjo ne važiuojamojoje kelio dalyje. Teismo sprendimuose nurodoma, kad jis stovėjo už važiuojamosios kelio dalies. Kasatorius teigia, kad iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog automobilis stovi antrojoje eismo juostoje. Tai patvirtino ir eksperto išvada. Neįvertinta liko tai, kad nuo smūgio M. B. automobilis galėjo pasisukti nuo važiuojamosios kelio dalies. A. D. nuomone, teismai turėjo detaliai išnagrinėti tiek jo, tiek M. B. veiksmų priežastinio ryšio klausimą, o ne formaliai remtis eksperto išvada. Ekspertizės akto išvados yra tik prielaida teisinei išvadai. Teismas negalėjo vadovautis specialisto išvada, kad jis, laiku mažindamas vairuojamos transporto priemonės greitį, turėjo techninę galimybę saugiai apvažiuoti kliūtį ir išvengti eismo įvykio. Specialisto išvados 1, 2, 3 punktuose nurodyta, kad automobilis „Škoda Fabia“ stovėjo važiuojamosios kelio dalies antrojoje eismo juostoje. Kasatorius teigia, kad specialistas, pateikdamas tokią išvadą, nevertino aplinkybės, ar jis galėjo laiku pastebėti važiuojamojoje kelio dalyje ir po eismo įvykio nepažymėtoje vietoje stovėjusią transporto priemonę. A. D. nuomone, tik laiku pastebėjęs kliūtį, galėjo laiku sumažinti greitį; nurodo, kad M. B. automobilis stovėjo priekiu jo eismo krypčiai ir pustant pažemio pūgai. Teismas, remdamasis Raseinių meteorologijos stoties pažyma, patvirtinančia pažemio pūgą, turėjo kritiškai vertinti tokią specialisto išvadą. Joje nėra duomenų, kad, esant tokioms meteorologinėms sąlygoms, jis neturėjo galimybės išvengti kliūties. Kasatoriaus nuomone, jo automobilio greitis buvo saugus, nes transporto priemonę vairavo automagistralėje.

11Kasatorius teigia, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl kilusių padarinių, ir nurodo, kad jo veikoje nėra BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties.

12Atsiliepimu į nuteistojo A. D. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė siūlo kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad skunde kasatorius ginčija savo kaltę, neigdamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių aplinkybių nenustatinėja. Teismas pasisako tik dėl kasatoriaus argumentų, susijusių su teisės taikymu.

13Prokurorė nurodo, kad kasatoriaus skundo argumentas, kad teismai pagal nustatytas faktines aplinkybes netinkamai sprendė, kurio eismo dalyvio pažeidimas susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, atmestinas. Kasatoriaus padaryti KET pažeidimai turi priežastinį ryšį su įvykio padariniais. Nėra pagrindo nesutikti su eksperto išvada, kad buvusioje kelio eismo situacijoje techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Volvo V40“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) vairuotojo A. D. (kasatoriaus) veiksmai, nes jis laiku nesumažino vairuojamo transporto priemonės greičio ir saugiai neapvažiavo kliūties – automobilio „Škoda Fabia“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini). Prokurorė pažymi, kad ekspertizė buvo paskirta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, po liudytojų ir kaltinamojo apklausos. Ekspertams buvo pateikta visa bylos medžiaga ir papildomi duomenys apie meteorologines sąlygas įvykio metu. Iš skundo turinio matyti, kad kasatorius sau palankiai interpretuoja įvykio aplinkybes, daro neteisingas išvadas. Kasatorius tvirtina, kad teismai, spręsdami dėl jo kaltės, rėmėsi tik eksperto išvadomis, nevertino kitų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje esančių faktinių aplinkybių visetą, sugretino liudytojų parodymus su kitomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl šis teismas A. D. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą veiką. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, baudžiamojo proceso normos nepažeistos.

14Nuteistojo A. D. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę, pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo A. D. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, pagrįsta įrodymų visetu: liudytojų M. B., I. S. parodymais, įvykio vietos apžiūros, transporto priemonių apžiūros protokolais, specialistų išvadomis, ekspertizės aktu ir bylos medžiaga. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo reikalavimų nepažeidė, todėl padarė teisingas išvadas dėl A. D. kaltės.

16Nuteistojo A. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

17Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

18Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo svarstomas klausimas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė taikyti BK 38 straipsnį, motyvuodamas, kad nėra šiame straipsnyje nurodytos sąlygos – asmens, padariusio neatsargų nusikaltimą, prisipažinimo.

19Pagal BK Bendrosios dalies nuostatas prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma, kai asmuo pats savanoriškai pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, pats ikiteisminio tyrimo institucijai ir teismui duoda teisingus parodymus apie asmens padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Teismų praktikoje prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma ir kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų – ne esminių aplinkybių - neigia.

20Byloje nustatyta, kad įvykio metu eismo sąlygos buvo itin blogos: snigo, pustė, kelias buvo slidus, antroji eismo juosta padengta sniegu, vietomis užpustyta. A. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškino, kaip nustatytomis sąlygomis įvyko eismo įvykis, būtent, kad jis vairavo automobilį ir važiavo pirmąja eismo juosta. Šioje juostoje pamatęs stovinčius automobilius (tai nustatyta byloje) persirikiavo į antrąją eismo juostą ir kiek pavažiavęs atsitrenkė į M. B. automobilį, kuris buvo įklimpęs pusnyje, tačiau jo nebuvo matyti, prieš kliūtį nebuvo pastatyto avarinio ženklo; mano, kad nebuvo įjungti automobilio avariniai žibintai, kad M. B. automobilis stovėjo antrojoje kelio juostoje, todėl mano, kad jis dėl šio eismo įvykio nekaltas. Toks įvykio aplinkybių aiškinimas laikytinas A. D. prisipažinimu, nes jis nurodė esmines byloje nustatytas aplinkybes. Dėl kitų aplinkybių, esant sudėtingoms eismo sąlygoms, jis galėjo ir sąžiningai klysti. Nustatyta, kad prieš sniego pusnyje įklimpusį M. B. automobilį iš tiesų avarinis sustojimo ženklas nebuvo pastatytas. M. B. nesuvaldžius vairuojamo automobilio ir įvažiavus į pusnį, iki A. D. vairuojamam automobiliui atsitrenkiant į jo automobilį, jis nesuspėjo pastatyti avarinio ženklo. M. B. teigia, kad jis suspėjo įjungti automobilio avarinius žibintus, tačiau tikėtina, kad A. D. jų galėjo ir nepastebėti, nes snigo ir pustė. Pažymėtina tai, kad byloje nėra tiksliai nustatyta, kurioje kelio vietoje M. B. automobilis buvo sustojęs. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad M. B. automobilis stovėjo „praktiškai“ už kelio ribų. Nustatyta, kad antroji eismo juosta buvo padengta sniegu. Įvykio vietos apžiūros protokole eismo juostų ribos nenurodytos (t. 1, b. l. 4, 5). Pats M. B. neneigė, kad jo automobilio dalis buvo antrojoje eismo juostoje. Pažymėtina, kad A. D., neigdamas savo kaltę, tik savaip, pagal savo suvokimą, esant paminėtoms sąlygoms, vertina įvykio aplinkybes. Byloje žalos padarymo ir jos atlyginimo klausimų nebuvo keliama.

21Esant šioms aplinkybėms, taikyti BK 38 straipsnį kliūčių nėra. Nukentėjusioji A. D. pretenzijų neturi, t. y. susitaikė. Teismų sprendimai naikintini, o baudžiamoji byla BK 38 straipsnio pagrindu nutrauktina.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

23Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį ir bylą nutraukti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą ir... 5. A. D. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 10 d. apie 15 val. 40 min.... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti Raseinių rajono... 7. Kasatoriaus nuomone, teismų sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti, nes... 8. A. D. nuomone, eismo įvykį lėmė kito eismo dalyvio M. B. veiksmai. Jis... 9. Kasatorius nesutinka su išvada, kad pažeidė KET 133 punktą, nes negalėjo... 10. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai nustatė, kurio eismo dalyvio... 11. Kasatorius teigia, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl kilusių... 12. Atsiliepimu į nuteistojo A. D. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 13. Prokurorė nurodo, kad kasatoriaus skundo argumentas, kad teismai pagal... 14. Nuteistojo A. D. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 15. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio... 16. Nuteistojo A. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.... 17. Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų... 18. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo svarstomas klausimas... 19. Pagal BK Bendrosios dalies nuostatas prisipažinimu padarius nusikalstamą... 20. Byloje nustatyta, kad įvykio metu eismo sąlygos buvo itin blogos: snigo,... 21. Esant šioms aplinkybėms, taikyti BK 38 straipsnį kliūčių nėra.... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 23. Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d....