Byla e2S-2535-390/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. M. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1411-670/2015 pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovams UAB „Karpis“, O. L. ir VšĮ „Belvederio dvaras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teismas, išnagrinėjęs, atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4Ieškovas M. M. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu UAB „Vadybos klinika“ (nuo 2012-09-19 VšĮ „Belvederio dvaras“) išduotą 2010-03-31 sutikimą įkeisti jai nuosavybės teise priklausantį turtą – dvaro rūmus, unikalus Nr. ( - ), koplyčią, unikalus Nr. ( - ), svirną, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Jurbarko rajone, ir UAB „Karpis“ bei S. E. L. sudarytą 2010-06-03 taikos sutartį dalyje dėl hipotekos UAB „Vadybos klinika“ (nuo 2012-09-19 VšĮ „Belvederio dvaras“) priklausančiam turtui - dvaro rūmams, unikalus Nr. ( - ), koplyčiai, unikalus Nr. ( - ), svirnui, unikalus Nr. ( - ), esantiems ( - ), Jurbarko rajone.

5Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad UAB „Vadybos klinika“ (šiuo metu VšĮ „Belvederio dvaras“), atstovaujama direktoriaus G. L., 2010-03-31 išdavė sutikimą, nustatyti neterminuotai priverstinę hipoteką pastatams, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), esantiems ( - ), Jurbarko rajone. 2010-06-08 tarp E. L. ir UAB „Karpis“ buvo sudaryta taikos sutartis, kuri patvirtinta 2010-06-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2718-232/2010. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis yra atsakovės VšĮ „Belvederio dvaras“ kreditorius. Ginčijamo sandorio sudarymo metu skolinis įsipareigojimas jau egzistavo. Atsakovė VšĮ „Belvederio dvaras“, sudarydama taikos sutartį, sumažino savo mokumą ir tuo pačiu ieškovo galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimą. Teismas sprendė, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, sutartis įgijo res judicata galią, tapo priverstinai vykdytinu dokumentu, todėl esant įsiteisėjusiai 2010-06-16 Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, panaikinus taikos sutartį, būtų pakeistas Vilniaus apygardos teismo sprendimas. Teismas laikė, kad ieškovas prašo panaikinti taikos sutartį tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

6II. Atskirojo skundo argumentai

7Atskiruoju skundu ieškovas M. M., atstovaujamas advokato Ričardo Suslavičiaus, prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį ir perduoti priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, nusprendė, kad yra pateiktas tapatus ieškinys ir atsisakė jį priimti. Tačiau Jurbarko rajono apylinkės teismas neįsigilino į ieškinio reikalavimo esmę, dalyką ir pagrindą, todėl nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė jį priimti, be to įsiteisėjusia teismo nutartimi byloje patvirtinta taikos sutartis dėl papildomos prievolės reikalavimo užtikrinimui nustatymo gali būti ginčijama kitoje byloje atskiru ieškiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010 yra išaiškinęs, kad taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, teismui ją patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad, vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį, negali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas teismo tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-4745-608/2013 vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu 2010 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010. Šioje byloje yra tokia pati situacija, todėl turi būti remiamasi aukščiau nurodyta praktika ir ieškinys priimtas nagrinėti. Civilinėje byloje UAB „Karpis“ (kreditorius) ir S. E. L. (skolininkas) sudarė 2010-06-08 taikos sutartį, pagal kurią reikalavimo įvykdymo užtikrinimui susitarė taikyti svetimo turto hipoteką bylos šalimi nesančios UAB „Vadybos klinika“ (dabar VšĮ „Belvederio dvaras“) turtui. Hipotekos nustatymui UAB „Vadybos klinika“ direktorius G. L. išdavė 2010-03-31 sutikimą. Ieškovas M. M. yra VšĮ „Belvederio dvaras“ (buvusios UAB „Vadybos klinika“) kreditorius, kurio turimas reikalavimas galiojo ginčijamo susitarimo dėl svetimo turto hipotekos nustatymo metu. Ieškinys reiškiamas CK 6.66 straipsnio pagrindu. Tvirtinant taikos sutartį teismas actio Pauliana pagrindų ir sąlygų nevertina. Reikalavimas actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia taikos sutarties sąlygą dėl susitarimo nustatyti svetimo turto hipoteką toje byloje nebuvo nei reiškiamas, nei sprendžiamas, kadangi tai atskiros bylos dalykas, turintis skirtingą įrodinėjimo apimtį, vertinamos kitos aplinkybės bei visai kiti įrodymai. Todėl reiškiamas ieškinys nėra tapatus - skiriasi tiek jo dalykas, tiek pagrindas, tiek ginčo šalys. Teisme buvo išnagrinėta byla dėl skolos priteisimo, kur kreditorius UAB „Karpis“, o skolininkas S. E. L.. Šiuo ieškiniu siekiama pažeistų kreditoriaus M. M. interesų gynimo dėl jo skolininko VšĮ „Belvederio dvaras“ veiksmų - susitarimo savo turtu užtikrinti svetimo asmens S. E. L. prievolę UAB „Karpis, tokiu būdu pažeidžiant kitų skolininko kreditorių finansinius interesus, ginčas yra dėl susitarimo dėl papildomos prievolės - svetimo turto hipotekos, ieškinio pagrindas - actio Pauliana. Tai, kad kreditorius turi teisę reikšti actio Pauliano ieškinį dėl teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos vienareikšmiai patvirtina aukščiau minėta teismų praktika, kur pasisakyta dėl tokios pačios situacijos teisinio vertinimo. Ginčijamos hipotekos nustatymo pagrindas yra kreditoriaus, skolininko ir įkaito davėjo laisvas susitarimas, o ne įstatymas. Hipoteka savo turiniu ir prasme yra priverstinė tik kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Šiuo atveju hipoteka nustatyta remiantis susitarimu ir VšĮ „Belvederio dvaras“ 2010-03-31 sutikimu, todėl kaip civilinė sutartis gali būti ginčijama visais sandorių negaliojimo pagrindais.

8III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

9Atskirasis skundas tenkintinas.

10Apeliacijos objektą sudaro Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo M. M. ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas kreipėsi į teismą pripažinti negaliojančiu UAB „Vadybos klinika“ (nuo 2012-09-19 VšĮ „Belvederio dvaras“) išduotą 2010-03-31 sutikimą įkeisti jai nuosavybės teise priklausantį turtą – dvaro rūmus, unikalus Nr. ( - ), koplyčią, unikalus Nr. ( - ), svirną, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Jurbarko rajone, ir UAB „Karpis“ bei S. E. L. sudarytą 2010-06-03 taikos sutartį dalyje dėl hipotekos UAB „Vadybos klinika“ (nuo 2012-09-19 VšĮ „Belvederio dvaras“) priklausančiam turtui - dvaro rūmams, unikalus Nr. ( - ), koplyčiai, unikalus Nr. ( - ), svirnui, unikalus Nr. ( - ), esantiems ( - ), Jurbarko rajone. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, jog ieškovas prašo panaikinti taikos sutartį tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuri 2010 m. birželio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra patvirtinta ir įsiteisusi.

12Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas reiškia reikalavimą actio Pauliana pagrindu kaip VšĮ „Belvederio dvaras“ kreditorius dėl sutikimo įkeisti nekilnojamąjį turtą ir taikos sutarties dalies dėl hipotekos nustatymo pripažinimo neteisėtu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, užkirto ieškovui kelią kreiptis į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2009; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

13Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakydamas priimti ieškovo 2015 m. spalio 16 d. ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, padarė proceso teisės normų pažeidimus, todėl neteisėtai atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Pagal bylos medžiagą Taikos sutartimi, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2718-232/2010 tarp šalių UAB „Karpis“ ir S. E. L., šalys tarpusavio nuolaidų būdu išsprendė skolos grąžinimo klausimus ir tos bylos dalykas buvo skolos priteisimas. Nagrinėjamuoju atveju, byloje ginčas yra dėl pripažinimo negaliojančiu išduoto 2010m. kovo 31d. sutikimo įkeisti nuosavybės teise priklausantį turtą bei pripažinti negaliojančia 2010m. birželio 3d. taikos sutartį dalyje susitarimo, dėl hipotekos nustatymo turtui. Nustatyta, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje savo teises gina actio Pauliana ieškinio pagrindu. Taigi, iš teismo nutarties jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, kuria patvirtinta taikos sutartis, ir pateikto šioje byloje ieškinio pagrindo ir dalyko akivaizdu, kad pateiktas ieškinys nėra tapatus su anksčiau išnagrinėtos bylos dalyku ir pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį kaip tapatų pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto taisykles. Be to, išnagrinėtos bylos ir pareikšto ieškinio šalys yra skirtingos.

14Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta netinkamai taikant civilinio proceso teisės normas, todėl ginčijama nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

16Atskirąjį skundą tenkinti.

17Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai