Byla 3K-3-372/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Vinco Versecko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo valdymo grupė“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo valdymo grupė“ ieškinį atsakovui uždarosioms akcinėms bendrovėms ,,Penki kontinentai“, ,,Penkių kontinentų bankinės technologijos“ ir ,,Aschburn International“ dėl netesybų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliamas teismo nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties nevykdymo teisinių padarinių klausimas. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi buvo patvirtinta 2009 m. gegužės 7 d. UAB ,,Penki kontinentai“ ir UAB ,,Universalios valdymo sistemos“ bei su jomis susijusių asmenų ir bendrovių sudaryta taikos sutartis. Pagal vieną šios sutarties sąlygą atsakovas privalėjo taikos sutartyje nustatytu terminu (iki 2009 m. rugpjūčio 26 d.) sumokėti ieškovui 1 761 987 Lt. Nustatytu terminu atsakovas sumokėjo tik 918 500 Lt sumą, taip tinkamai įvykdydamas tik dalį sutartinės prievolės. Kadangi taikos sutartyje nustatyta, kad numatytų atsiskaitymo sąlygų neįvykdymas laikytinas esminiu taikos sutarties pažeidimu, tai, ieškovo teigimu, sutartį pažeidusi šalis (atsakovas) privalo sumokėti 2 000 000 Lt dydžio sutartinę baudą. Atsakovai taikos sutartimi yra įsipareigoję solidariai atsakyti už prisiimtų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 2 000 000 Lt baudą.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 5 d. nutartimi bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad dėl to paties ginčo yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir yra vykdytinas dokumentas. Dėl to taikos sutarties šalims nevykdant ar netinkamai vykdant taikos sutartyje nustatytas sąlygas, taikytina Civilinio proceso įstatyme nustatyta įsiteisėjusių teismo sprendimų ar patvirtintų taikos sutarčių vykdymo tvarka.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 18 d. nutartimi atmetė ieškovo atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai patvirtinti šalių taikos sutartį, taikos sutarties sąlygų įgyvendinimo klausimas turi būti sprendžiamas vykdymo procese.

8Kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl taikos sutarties piniginės prievolės nevykdymo. Nors CPK 771 straipsniu reglamentuojami nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai, tačiau, proceso įstatyme atskirai nereglamentuojant taikos sutarties pažeidimo, susijusio su turto ar lėšų perdavimu, pagal analogiją taikytinos CPK 771 straipsnio 1, 2, 5, 8 dalių nuostatos. Dėl to išieškotojo prašymu antstolis, nustatęs teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties įsipareigojimo nevykdymo faktą, privalo surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos įsipareigojimo nevykdymo aktą ir perduoti jį vykdymo vietos teismui, kuris išsprendžia sprendimo neįvykdymo klausimą.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

111) dėl CPK 771 straipsnio normų taikymo ginčo teisiniams santykiams. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvu taikyti ginčo teisiniams santykiams CPK 771 straipsnio nuostatas ir pažymi, kad šio straipsnio normos taikytinos tik dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, t. y. CPK 771 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei vykdymo procese susiduriama su CPK 273 straipsnyje nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu. Kadangi atsakovo prievolė yra piniginė ir atsirado teismo nutartimi patvirtintos sutarties pagrindu, tai, kasatoriaus nuomone, šiuo atveju CPK 771 straipsnis netaikytinas ginčo santykiams.

12Kasatorius pažymi, kad teismas laikėsi nuomonės, jog teismo nutartyje yra aptartos taikos sutarties neįvykdymo padariniai ir šiems taikytinos taikos sutartyje sulygtos sutartinės netesybos. Tačiau CPK 771 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma tuo atveju, kai teismo sprendime yra nurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. šioje normoje nurodytų aplinkybių visuma (teismo sprendimu skolininkas įpareigojamas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu; skolininkas neatlieka teismo sprendime nustatytų veiksmų; teismo sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, nustatyti CPK 273 straipsnyje; antstolis surašo ir pateikia vykdymo vietos apylinkės teismui nustatytos formos aktą). Kasatorius pažymi, kad šalių sudarytoje taikos sutartyje nėra nustatytų tokių šios sutarties neįvykdymo padarinių, kurie atitiktų CPK 273 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo ginčo santykiams taikyti CPK 771 straipsnio 2 dalies nuostatas;

132) dėl įstatymo analogijos taikymo. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad CPK 771 straipsnio nuostatos reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus, tačiau nepagrįstai šią normą pagal analogiją taikė ginčo teisiniams santykiams. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad įsipareigojimų, susijusių su turto ar lėšų perdavimu, nevykdymo padariniai nėra atskirai reglamentuoti, nėra pakankama analogijos pagal įstatymą taikymui pagrįsti. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju nėra sąlygų įstatymo analogijai taikyti, nes nėra teisės spragos. Taikos sutartimi šalys susitarė dėl 2 000 000 Lt sutartinių netesybų, taip pat dėl pagrindų, kuriems esant atsiranda pareiga mokėti sutartines netesybas. Taikos sutartis taip pat yra sutartis, todėl sutartinių netesybų pagal taikos sutartį išieškojimo teisiniai pagrindai nustatyti CK normose, o tokių netesybų priteisimo ir išieškojimo iš skolininko tvarka nustatyta CPK. Taigi, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo nurodytas vykdymo procesas, tarp jų ir CPK 771 straipsnis, nėra skirtas sutartinės atsakomybės taikymo, jos sąlygų nustatymo, netesybų dydžio teisminės kontrolės ir pan. klausimams spręsti.

14Kasatorius taip pat pažymi, kad, taikydamas įstatymo analogiją, teismas neatsižvelgė į CPK 771 straipsnio nuostatų pobūdį. CPK 771 straipsnis pagal savo esmę ir turinį yra specialioji teisės norma, taikytina tik sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo atveju. Kadangi specialiųjų teisės normų negalima taikyti analogijos būdu, tai teismo išvada pripažintina teisiškai nepagrįsta;

153) dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatų neteisingo aiškinimo. Kasatorius teigia, kad teismas netinkamai suprato taikos sutarties esmę ir iš jos atsirandančius padarinius. Kasatorius nurodo, kad taikos sutartis yra civilinė teisinė sutartis, kuria šalys priima abipusį tarp jų kilusio ginčo kompromisą. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. O. v. K. J. M., T. M., bylos Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J., S. J., kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010). Aiškindamas taikos sutarties esmę, kasatorius vadovaujasi kasacinės instancijos teismo išaiškinimais ir pažymi, kad taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors ir reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis ir jai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokie sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Taigi taikos sutartį pažeidusio asmens civilinė teisinė atsakomybė tiek nuostolių, tiek sutartinių netesybų forma yra materialiniai teisiniai padariniai. Dėl to tokių taikymo klausimas gali ir turi būti sprendžiamas nagrinėjant bylą ginčo teisenos, o ne vykdymo proceso tvarka. Taip pat kasatorius pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog šalių kilęs ginčas yra ne tik dėl sutartinės baudos sumokėjimo, bet ir dėl to, ar konkretūs atsakovo veiksmai laikytini esminiu sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindą reikalauti sutartinės baudos;

164) dėl bylos nutraukimo pagrįstumo. Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai laikėsi nuomonės, kad byloje kilęs ginčas dėl taikos sutartimi atsakovo prisiimtos piniginės prievolės tinkamo neįvykdymo ir sutartinių netesybų priteisimo buvo išspręstas 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Siekiant nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu būtina nustatyti tokių bylų tapatumą. 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi šalys siekė tarpusavio nuolaidų būdu išspręsti itin daug klausimų, t. y. šios bylos dalykas buvo šalių reikalavimas patvirtinti taikos sutartį bei teismui pateiktos taikos sutarties tvirtinimo klausimas. Šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl atsakovo piniginės prievolės, kylančios iš taikos sutarties, tinkamo neįvykdymo ir netesybų priteisimo, t. y. ieškinio dalykas yra sutartinių netesybų pagal taikos sutartį priteisimas. Dėl to laikytina, kad šios bylos nėra tapačios. Kasatorius pažymi, kad nors taikos sutartyje yra sutartinės netesybos (įtvirtintas jų dydis) už esminį taikos sutarties pažeidimą, tačiau tai nereiškia, jog teismas, tvirtindamas taikos sutartį, kartu išsprendė ir sutartinių netesybų išieškojimo iš sutartį pažeidusios šalies klausimą. Kasatorius mano, kad teismui nebuvo pagrindo spręsti, jog teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi yra išspręstas ir ginčas dėl taikos sutarties vykdymo ir joje nustatytų sutartinių netesybų taikymo, nes teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, priėmimo metu nebuvo ir negalėjo būti tokio teisinio ginčo, kuris būtų susijęs su taikos sutarties vykdymu (nevykdymu) ir tuo pagrindu sutartinių netesybų taikymu atitinkamai taikos sutarties šaliai.

17Trečiasis asmuo UAB ,,Universalios valdymo sistemos“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovo kasacinio skundo prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

18Atsakovų atsiliepimų į kasacinį skundą CPK nustatyta tvarka negauta.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl taikos sutarties esmės, sąlygų ir vykdymo ypatumų

22Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. Z. J., S. J., kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010; 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje M. O. v. K. J. M., T. M., bylos Nr. 3K-3-354/2008). Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors ir reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarties šalys, kaip ir kitų sutarčių šalys, turi teisę nustatyti sutartyje pagrindines ir papildomas prievoles, t. y. pagrindinių sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą, tarp jų ir netesybas, kuriomis užtikrinamas sąžiningos šalies praradimų kompensavimas tuo atveju, kai kita šalis vengia vykdyti ar netinkamai vykdo taikos sutarties pagrindines prievoles.

23Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, teismui ją patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, taikos sutartis, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka. Tačiau tai nereiškia, kad, vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį, negali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas teismo tvarka.

24Byloje nustatyta, kad šalys, spręsdamos kilusį ginčą, tarpusavio nuolaidų būdu sudarė taikos sutartį, kurioje nuosekliai aptarė ir nustatė priešpriešines prievoles, jų vykdymo būdą ir laiką. Kartu šalys nustatė ir šių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą – netesybas už sutarties šalies įvykdytą esminį taikos sutarties pažeidimą. Taikos sutartis buvo patvirtinta 2009 m. gegužės 28 d. teismo nutartimi. Kasatorius, paduodamas teismui ieškinį, nurodė, kad vienas iš atsakovų įvykdė tik dalį taikos sutartimi jam nustatytos piniginės prievolės ir likusiai nesumokėtai sumai išieškoti yra išduotas vykdomasis raštas, t. y. nurodė, kad piniginė prievolė yra vykdoma CPK normų nustatyta priverstine tvarka, ir laikydamas, kad piniginės prievolės neįvykdymas yra esminis sutarties sąlygų pažeidimas, pareiškė ieškinį dėl netesybų baudos forma priteisimo. Pagal informacinės sistemos LITEKO duomenis, atsakovai šioje byloje UAB ,,Penki kontinentai“ ir UAB ,,Penki kontinentai“ bankinės technologijos“ buvo pareiškę analogišką ieškinį UAB ,,Kapitalo vystymo grupė“, ši byla taip pat nutraukta. Taigi kiekviena taikos sutarties šalis teigia, jog priešinga šalis yra padariusi esminį sutarties sąlygų pažeidimą, ir ieškiniais siekia viena iš kitos prisiteisti taikos sutartyje nustatytas netesybas.

25Netesybų paskirtis, jų nustatymo ir priteisimo kriterijai reglamentuoti CK prievolinės teisės normų (CK 6.71-6.75 straipsniai). Teismų praktikoje suformuota, kad netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa. Pirma, jos yra prievolės užtikrinimo būdas. Antra, netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma, todėl jas galima taikyti tik tuo atveju, jeigu yra visos įstatyme nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos. Kilus ginčui dėl netesybų išieškojimo (sutarties sąlygų pažeidimo), skolininkas privalo įrodyti, kad sutartį vykdė tinkamai (CK 6.75 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje AB ,,Mažeikių nafta“ v. Švedijos įmonė ,,Baltic Bitume AB“, bylos Nr. 3K-3-87/2010; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.) Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal netesybų prigimtį ir paskirtį, jos drausmina sutarties šalis, užtikrina pagrindinių prievolių vykdymą ir garantuoja sąžiningos šalies nuostolių kompensavimą, jeigu kita šalis pažeis sutartį. Sudarydamos sutartį, šalys sutaria dėl galimų netesybų, o teisė į jas gali atsirasti tik sutarties vykdymo metu. Dėl to vykdant sutartį ir kilus šalių ginčui dėl netesybų tik teismas, nagrinėdamas suinteresuotos šalies reikalavimą, gali nustatyti, ar buvo sutarties pažeidimas, ar yra pagrindas taikyti už padarytą pažeidimą civilinę atsakomybę ir kokio dydžio netesybos priteistinos. Taigi, teisėjų kolegija, nesutikdama su teismų išvada, kad kiekviena taikos sutarties šalis, laikydama, kad priešinga šalis pažeidė sutartį, turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išieškoti sutartyje nustatytoms netesyboms išdavimo, konstatuoja, kad teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo proceso metu tarp šalių kilus ginčui dėl pagrindinių sutarties sąlygų pažeidimo ir netesybų už tai mokėjimo suinteresuotai šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo ir vykdomasis raštas dėl netesybų gali būti išduotas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą.

26

27Dėl CPK 771 straipsnio normų taikymo ginčo teisiniams santykiams

28

29Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismo patvirtintos taikos sutarties dalis dėl netesybų turi būti vykdoma išduodant vykdomąjį raštą ir jis vykdomas CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad šio straipsnio normos taikytinos tik dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, t. y. CPK 771 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei vykdymo procese susiduriama su CPK 273 straipsnyje nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu. Kadangi kasatorius prašo išieškoti taikos sutartyje nustatytas netesybas už taikos sutarties sąlygų esminį pažeidimą, t. y. atsakovo prievolė yra piniginė ir atsirado teismo nutartimi patvirtintos sutarties pagrindu, tai šiuo atveju CPK 771 straipsnio norma, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, netaikytina ginčo santykiams. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino taikos sutartį ir jos vykdymą reglamentuojančias normas, todėl be teisėto pagrindo pripažino esant teisės spragą vykdant piniginius išieškojimus ir poreikį pagal analogiją taikyti CPK 771 straipsnį.

30Be to, apeliacinės instancijos teismas, taikydamas įstatymo analogiją, neatsižvelgė į tai, kad CPK 771 straipsnis pagal savo esmę ir turinį yra specialioji teisės norma, taikytina tik sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo atveju. Specialiųjų teisės normų negalima taikyti analogijos būdu, nurodyto straipsnio norma neskirta sutartinės atsakomybės taikymo, jos sąlygų nustatymo ir netesybų dydžio klausimams spręsti (CK 1.8 straipsnio 3 dalis, CPK 3 straipsnio 6 dalis).

31Dėl apeliacinės instancijos teismo argumentų nutraukti bylą

32

33Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byla pagrįstai nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes taikos sutarties įgyvendinimo tvarka negali būti naujos bylos dalykas. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiuo argumentu, pažymi, kad minėtu pagrindu byla nutraukiama, kai ieškinys pareiškiamas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip anksčiau buvo pareikštas ieškinys, kurį nagrinėjant sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis, t. y. kai pateikiamas tapatus anksčiau nagrinėtam ieškinys. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs dėl ieškinių tapatumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A., Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-290/2010; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. M. P., bylos Nr. 3K-3-357/2009; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB ,,Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr.3K-3-475/2007; kt.).

34Taikos sutartimi, kuri buvo patvirtinta 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi, šalys tarpusavio nuolaidų būdu išsprendė daug įvairių klausimų, t. y. tos bylos dalykas buvo šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį ir teismui pateiktos taikos sutarties tvirtinimo klausimas. Nagrinėjamu atveju ginčas yra dėl atsakovo piniginės prievolės, kylančios iš taikos sutarties, netinkamo vykdymo ir netesybų priteisimo, t. y. ieškinio dalykas yra sutartinių netesybų pagal taikos sutartį priteisimas. Taigi, iš teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, ir pateikto ieškinio pagrindo ir dalyko akivaizdu, kad pateiktas ieškinys nėra tapatus anksčiau nagrinėtam prašymui dėl taikos sutarties patvirtinimo, kurį teismas tenkino ir taikos sutartį patvirtino, todėl byla negalėjo būti nutraukta teismų nurodytu pagrindu.

35Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė aptartas materialiosios ir proceso teisės normas, padarė esminių proceso teisės normų pažeidimų, todėl neteisėtai atsisakė nagrinėti bylą ir ją nutraukė. Dėl to tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis, tiek pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

36Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

37

38Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 64,30 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad kasacinis skundas tenkintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

39

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360, 362 straipsniais,

Nutarė

41

42Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 5 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

44

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliamas teismo nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 5 d. nutartimi bylą nutraukė CPK... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010... 8. Kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl taikos sutarties... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m.... 11. 1) dėl CPK 771 straipsnio normų taikymo ginčo teisiniams santykiams.... 12. Kasatorius pažymi, kad teismas laikėsi nuomonės, jog teismo nutartyje yra... 13. 2) dėl įstatymo analogijos taikymo. Nors apeliacinės instancijos... 14. Kasatorius taip pat pažymi, kad, taikydamas įstatymo analogiją, teismas... 15. 3) dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatų neteisingo... 16. 4) dėl bylos nutraukimo pagrįstumo. Kasatorius nurodo, kad teismai... 17. Trečiasis asmuo UAB ,,Universalios valdymo sistemos“ pareiškimu dėl... 18. Atsakovų atsiliepimų į kasacinį skundą CPK nustatyta tvarka negauta.... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai ... 21. Dėl taikos sutarties esmės, sąlygų ir vykdymo ypatumų ... 22. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983... 23. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad sudaromai taikos sutarčiai... 24. Byloje nustatyta, kad šalys, spręsdamos kilusį ginčą, tarpusavio nuolaidų... 25. Netesybų paskirtis, jų nustatymo ir priteisimo kriterijai reglamentuoti CK... 26. ... 27. Dėl CPK 771 straipsnio normų taikymo ginčo teisiniams santykiams... 28. ... 29. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismo patvirtintos taikos... 30. Be to, apeliacinės instancijos teismas, taikydamas įstatymo analogiją,... 31. Dėl apeliacinės instancijos teismo argumentų nutraukti bylą... 32. ... 33. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byla pagrįstai nutraukta CPK 293... 34. Taikos sutartimi, kuri buvo patvirtinta 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi,... 35. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai... 36. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,... 37. ... 38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. pažymą apie... 39. ... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. ... 42. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 5 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir... 44. ...