Byla e2-16028-820/2018
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Deimantei Šinkūnaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui Tomui Stašūnui, atsakovui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I.

4Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):

71.1.

8Priteisti iš atsakovo 1 599,16 EUR skolos.

91.2.

10Priteisti iš atsakovo 64,54 EUR materialiųjų palūkanų,

111.3.

12Priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

131.4.

14Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

152.

16Ieškovė nurodė, jog 2002 m. vasario 01 d. SP AB „Vilniaus šilumos tinklai" (toliau - Ieškovė, VŠT, Vilniaus šilumos tinklai), UAB „Vilniaus energija" (toliau - Vilniaus energija), Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia" sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį (toliau - Nuomos sutartis), remiantis kuria Vilniaus energijai 15 metų terminui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs VŠT turtas (toliau - Turtas) bei kuri nuomos laikotarpiu administravo debitorinius klientų įsiskolinimus.

173.

18Nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. Ieškovė nevykdė šilumos energijos tiekimo veiklos, tuo laikotarpiu licencijuotą šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste, išskyrus kitose Vilniaus miesto savivaldybės ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - Komisija) išduotose licencijose apibrėžtas teritorijas, vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi Vilniaus energija.

194.

202017 m. kovo 29 d. Nuomos sutartis baigė galioti, nuo 2017 m. kovo 31 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo Ieškovė (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau - ŠŪĮ) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 182 str. 1, 4 p.).

215.

22Turto priėmimo-perdavimo aktas tarp Ieškovės ir Vilniaus energijos buvo pasirašytas 2017 m. kovo 29 d. Vykdant Nuomos sutarties 12 str. (x) p., 13 str. (v) p., 13 priedo sąlygas 2017 m. kovo 29 d. Ieškovei buvo perleisti Vilniaus energijos reikalavimai į 2017 m. kovo 29 d. turimas klientų skolas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.101 str.). Reikalavimų perleidimo procedūra (įvyko atsiskaitymas) buvo baigta 2017 m. birželio 15 d. 2017 m. birželio 16 d. raštu „Patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo“ Nr. 013-01-3567 Vilniaus energija patvirtino apie reikalavimo teisių į turimas vartotojų skolas perleidimą Ieškovei.

236.

24Vykdant CK 6.104 str. sąlygas Vilniaus energija 2017 m. birželio 22 d. Dokumentų perdavimo - priėmimo akto priedu Nr. 11 (1 priedas) perdavė naujajai kreditorei Ieškovei dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises - Vilniaus energijos sąskaitas vartotojams (5 priedas). Pastarasis dokumentas bei „Gautinų sumų patvirtinimo ataskaita Duomenys 2017-05-04“ išrašas 2 patvirtina, kad Ieškovei buvo perleistos reikalavimo teisės bei papildomos teisės į iš atsakovo gautinas sumas.

257.

26Apie minėtą reikalavimo teisių perleidimą Atsakovui kartu su 2017 metų birželio mėnesio sąskaita buvo pateiktas pranešimas, o taip pat buvo viešai skelbiama Ieškovės interneto svetainėje: http://www.chc.lt/lt/musu-veikla/gyventojams/atsiskaitymas-uz-paslaugas/82. Taigi įvykus Turto ir reikalavimų į ankstesnio laikotarpio vartotojų skolas perleidimui Ieškovei, šioje byloje būtent VŠT yra tinkama Ieškovė ir reiškia reikalavimus dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo iš Atsakovo.

278.

28Energetikos įmonė (iki 2017 m. kovo 29 d. Vilniaus energija, o nuo 2017 m. kovo 30 d. Vilniaus šilumos tinklai) tiekia centralizuotą šilumos energiją pastatui Vilniuje, ( - ), kurio negyvenamoji patalpa - kūrybinės dirbtuvės (toliau - Objektas), remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė Atsakovui. Atsakovui Ieškovės informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas ( - ). Nekilnojamojo turto registro duomenimis Objekto šildymo būdas: centrinis šildymas.

299.

30Už šilumos tiekėjos Vilniaus energijos veiklos vykdymo laikotarpiu, nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. ir už šilumos tiekėjos Vilniaus šilumos tinklai veiklos vykdymo laikotarpiu, nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2018 m. vasario 28 d. į Objektą patiektą šilumos energiją (karštą vandenį, šilumą, karšto vandens temperatūrai palaikyti, Objektui priskirtų bendro naudojimo patalpų šildymą) yra susidariusi 1 599,16 EUR skola. Ieškovei buvo perleisti Vilniaus energijos reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas, tame tarpe į Atsakovės 2017 m. kovo 29 d. duomenimis buvusią 1 179,59 EUR nepriteistą skolą. Atsakovo skolą pagrindžia Ieškovės mokesčių paskaičiavimo pažyma, UAB “Vilniaus energija“ mokesčių paskaičiavimo pažyma ir PVM sąskaitos - faktūros.

3110.

32Energetikos įmonės tiekiamos šilumos energijos / karšto vandens vartotoju yra laikomas pastato ar buto (patalpos) savininkas, kai jo pastato ar buto (patalpos) įrenginiai prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų, atitinkamai šalių tarpusavio santykius reguliuoja rašytinė sutartis dėl šilumos / karšto vandens pirkimo - pardavimo pagal individualiai aptartas sąlygas, o tuo atveju, kai nėra sudarytos minėtos individualios rašytinės sutarties dėl šilumos / karšto vandens pirkimo - pardavimo, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal teisės aktais patvirtintas šių sutarčių standartines.

3311.

34Nagrinėjamu atveju Atsakovui priklausančios patalpos atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo, tačiau daugiabučio namo bendro naudojimo šilumos tiekimo / vartojimo ir Objekto karšto vandens tiekimo - vartojimo įrenginiai yra prijungti prie centralizuotų šilumos energijos tiekimo tinklų, ir ginčo laikotarpiu tarp Atsakovo ir energetikos įmonės - susiklosčiusius šilumos pirkimo - pardavimo teisinius santykius reguliavo šilumos pirkimo - pardavimo sutartis, kuri laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal teisės aktais patvirtintas standartines sąlygas.

3512.

36Šilumos ir karšto vandens kainos nustatomos ŠŪĮ 32 str. tvarka. Mokėjimai už šilumos energiją/karštą vandenį yra skaičiuojami pagal ŠŪĮ 12 str. 2 dalį: „Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas“.

3713.

38Atsakovo skolos susidarymo laikotarpiu name, kuriame yra Objektas, visa suvartota šilumos energija apskaitoma pagal įvadinį šilumos skaitiklį ir suvartotas šilumos energijos / karšto vandens kiekis vartotojams (įskaitant Atsakovą) paskirstomas ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. Nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 ir kartu taikomo Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 patvirtinto Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 taisykles, o nuo 2017-08-01 pagal Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 ir kartu taikomo Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-184 patvirtinto Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5, taisykles, kurie labiausiai atitinka Namo šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus.

3914.

40Atsakovui atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą įstatymų, Vyriausybės ir Komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Atsakovas šios pareigos nevykdė, todėl susidarė minėta skola - 1 599,16 EUR.

4115.

42Kadangi Atsakovas nevykdė prievolės tinkamai, laiku atsiskaityti už šilumos energiją, Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.38 str., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.210 str. 1 d., 6.261 str., paskaičiavo Atsakovui 5% dydžio metines materialiąsias palūkanas už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 01 d. iki 2018 m. kovo 30 d., kurios sudaro 64,56 EUR.

4316.

44Iš Atsakovo taip pat priteistinos įstatymo

45nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos (procesinės) už

46priteistą sumą

47nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes jis yra praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę.

4817.

49Ieškovė patyrė 0,87 EUR išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašą 2010-01-27 Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutarties Nr. NTRi-2456 pagrindu (16.1 p., šios sutarties 2 priedo 1-2 p.), 0,84 EUR už Gyventojų registro duomenų išrašą 2017-06-27 Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų teikimo sutarties Nr. GR-1434/527 pagrindu (14.2 p.), bei sumokėjo 37,00 EUR žyminį mokestį, t. y. turėjo 38,71 EUR išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

50II.

51Atsakovo atsikirtimų santrauka

5218.

53Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas ir skirti 5 797 EUR baudą ieškovei, pusę sumos sumokant valstybei, kitą pusę atsakovui.

5419.

55Atsakovas nurodė, jog jam nuosavybės teise priklausančios kūrybinės dirbtuvės, esančios ( - ) name, Vilniuje yra įkurtos cokoliniame aukšte (rūsyje). Įėjimai į cokoliniame aukšte esančias nešildomas rūsio patalpas ir į šildomą laiptinę, iš kurios yra patenkama į gyventojų butus yra atskirtos rakinamomis durimis. Nešildomos rūsio ir bendro naudojimo apšildomos laiptinės patalpos, šilumos konvekcijos požiūriu yra atskirtos. Kūrybinės dirbtuvės yra nešildomame namo rūsyje, o šildomoje šio namo laiptinėje atsakovas patalpų neturi.

5620.

57Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nurodo: jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį,

5821.

59Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 str. 2d. nurodoma: Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų, o tik jų dalies poreikius, nepažeidžiant kitų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir yra privalomi tai daliai butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Tokie sprendimai priimami mutatis mutandis laikantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytos susirinkimų šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos.

6022.

61Naujoje Šilumos ūkio įstatymo 25 str. (redakcija galiojusi nuo 2014 m. gruodžio 2 d.) 2 dalyje nurodoma, kad „daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. Taigi apmokėjimas gali būti netaikomas. Šis įstatymo papildymas nurodantis, kad „netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymų“ reiškia, kad neprivalu šildyti bendro naudojimo laiptinę, todėl šiluma, jeigu jinai yra tiekiama į laiptinę, yra paslauga, bet ne privalomoji bendro naudojimo laiptinės priežiūros priemonė. Laiptinės šildyti nereikia, tai reiškia kad atsakovas negyvendamas tame name neturi sprendimo teisės šildyti ar nešildyti laiptinę o tos laiptinės gyventojai neturi reikalavimo teisės kad atsakovas prisidėtų apmokant paslaugą, kuria atsakovas nesinaudoja. Be to, VŠT neapklausė to namo gyventojų ir neturi jų pritarimo, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo, jog atsakovas prisidėtų savo lėšomis prie jų naudojamos paslaugos apmokėjimo.

6223.

63Atsakovas yra tik šildomos laiptinės bendrasavininkas. Tačiau aš, kaip toje laiptinėje neturintis buto ir ta laiptine nesinaudojantis asmuo, neturi teisės spręsti, šildyti ar nešildyti laiptinę. Tik daugiabučio namo tos laiptinės bendrasavininkų sutarimu laiptinė gali būti šildoma arba nešildoma. Atsakovas negali patekti į laiptinę, nes gyventojai atsisakė duoti man raktą. Taigi, esu šildomos laiptinės tik bendrasavininkas, o šildymo paslauga nesinaudoju todėl neprivalau prisidėti prie laiptinės apšildymo sąskaitos apmokėjimo.

6424.

65Pirkti į namą tiekiama paslaugą – neprivalu, nes CK 4.83, p. 4. yra nurodoma: buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nėra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais“.

6625.

67Atsakovas nenaudoja karšto vandens nenaudoju, nes dirbtuvėse nėra karšto vandens naudojimo įrangos. Skaitiklis yra įrengtas, tikslu konstatuoti faktą, kad kašto vandens nenaudoju. Abipusiu susitarimu su AB Vilniaus energija, dirbtuvėse skaitiklis yra įrengtas namo bendrų komunikacijų vertikalioje nišoje. Šis susitarimas yra patvirtintas raštu. Tokį susitarimą patvirtina 2012 m. gruodžio 4 d. Pranešimas ir 2012 m. lapkričio 28 d. Aktas, kuriame nurodoma, kad skaitiklis yra tvarkingas, plomba nepažeista o atsiskaitymas yra vykdomas remiantis skaitiklio rodmenimis.

6826.

69Tuo atveju jeigu atsirastų karšto vandens poreikis tai būtų sudaryta su tiekėju, kaip to reikalauja ŠŪĮ, karšto vandens naudojimo sutartis arba būtų įvykę konkliudentiniai veiksmai tai tuomet esamas skaitiklis taptų suvartoto karšto vandens įvertinimo priemone ir atsikaitymas vyktų remiantis CK 6.388 str. Šiuo metu skaitiklis, abipusiu susitarimu su karšto vandens tiekėju, atlieka uždarymo funkciją, t. y. čiaupo - aklės vaidmenį. Plombavimas nepažeistas. Keisti jį bet kokiu kitu skaitikliu nėra prasmės. Iš karšto vandens tiekėjo pasiūlymo tapti karšto vandens vartotoju negavo. Tuo atveju, jeigu naudotų karštą vandenį tai turėtų atsiskaityti remiantis skaitiklio rodmenimis.

7027.

71Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas nėra šilumos ir karšto vandens vartotojas, todėl ŠŪĮ atsakovui negali būti taikomas.

7228.

73Atsakovo patalpose nėra gyvatuko, karšto vandens nenaudoja, todėl ir už karšto vandens pašildymą neprivalo mokėti.

7429.

75Mokesčius už suteiktas paslaugas ieškovė skaičiuoja padidintu tarifu tačiau nepateikė jokių įrodymų iš mokesčių inspekcijos, kad dirbtuvėse yra vykdoma komercinė veikla suteikianti man pajamas. Reikalauti apmokėjimų už sunaudotą vandens kiekį numatyta normatyvu (92 l/parą) galima tik nustačius jo vartojimo faktą. Nėra skaitiklio privalu apmokėti normatyvą. Bet tuo atveju, jeigu yra skaitiklis, tai yra privalu mokėti pagal jį remiantis CK 6.388 str.

7630.

77CPK 177 str. 3 p. nurodoma: bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis“. Todėl reikalavimas apmokėti tariamai sunaudotą vandens kiekį „pagal normatyvą jo nenaudojant, prieštarauja CK 6.388 str. reikalavimams. CK 1.3 str. 2 p. nurodoma, „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymu normoms.“ Taigi, sprendžiant paslaugos apmokėjimo klausimą - privalu vadovautis CK 6.388 str. nurodymais, o ne normatyve nurodytais vandens kiekiais - 92 l/parą.

7831.

79Ieškovas nepateikė skolos reikalavimo teisę perleidimą patvirtinančių įrodymų. Nepateikė Skolos pirkimo - pardavimo sutarties. Nepateikė įrodymų, kad atsakovas naudojasi šildoma laiptine. Neapklausė namo gyventojų ir neturi jų parašais patvirtinto sąrašo, kad jie pagrįstai reikalauja, kad atsakovas prisidėtų prie jų naudojamos apšildymo paslaugos apmokėjimo. Ieškovas neįrodė vandens vartojimo fakto. Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis. Mokesčius už suteiktas paslaugas ieškovė skaičiuoja padidintu tarifu, tačiau nepateikė jokių įrodymų iš mokesčių inspekcijos, kad dirbtuvėse yra vykdoma komercinė veikla duodanti atsakovui pajamas.

80III.

81Procesiniai sprendimai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės

8232.

83Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartimi atsakovo pateiktą procesinį dokumentą, pavadintą priešieškiniu pripažino atsiliepimu, nes procesiniame dokumente atsakovas nereiškė savarankiškų materialiųjų reikalavimų, tik prašė skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas konstatuoja :

84IV.

85Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

8633.

87Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

8834.

89Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

9035.

91Ginčo, jog atsakovas yra ginčo patalpos, esančios ( - ), Vilniuje, savininkas nuo 1992 metų, byloje nėra (1 t., p. 62).

9236.

93Byloje keliami klausimai dėl reikalavimo teisės turėjimo, dėl ieškovo teisės reikalauti iš atsakovo skolos už bendrųjų patalpų šildymą, dėl reikalavimo už karštą vandenį ir suvartoto karšto vandens skaičiavimo metodikos, dėl atsakovo (ne)buvimo šilumos vartotoju, ŠŪĮ 25 straipsnio 2 dalies taikymo.

9437.

95Dėl reikalavimo teisių perėmimo. Ieškovas reiškia reikalavimus dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus mieste šilumos energiją šiuo ginčo laikotarpiu tiekė du tiekėjai: UAB „Vilniaus energija“ laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2018 m. vasario 28 d. Iš 2002 m. vasario 1 d. sutarties ir jos 13 priedo (1 t., 134-140), sudarytos tarp ieškovo, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energijos“ ir bendrovės „Dalkia“, matyti, jog šalys buvo sutarę, kad pasibaigus nuomos sutarčiai perleis reikalavimo teises į iš vartotojų gautinas sumas. Iš 2017 m. birželio 22 d. Dokumentų perdavimo – priėmimo akto (1 t., p. 6), 2017 m. birželio 16 d. rašto - Patvirtinimo dėl nuosavybės teisių perleidimo (1 t., p. 59) matyti, kad UAB „Vilniaus energija“ perleido vartotojų skolas bei vartotojų permokas ieškovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Iš 2016 m. birželio 30 d. Informacinio pranešimo dėl reikalavimo teisių perleidimo (1 t., p. 59) matyti, kad klientai, tame tarpe ir atsakovas buvo informuoti apie reikalavimo teisių perėmimą iš UAB „Vilniaus energija“ ieškovui – AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Be to, apie teisių ir pareigų perleidimą Vilniaus miesto gyventojai buvo ir iki šiol yra informuoti viešai internetiniame tinklalapyje (https://chc.lt/lt/musu-veikla/gyventojams/atsiskaitymas-uz-paslaugas/82). Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytinos išvados, kad ieškovas iš UAB „Vilniaus energija“ perėmė reikalavimo teises į atsakovą už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d., todėl turi reikalavimo teises į atsakovą visu ginčo laikotarpiu bei atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teisių perleidimą. Atsakovo atsikirtimai, jog jam nebuvo pateiktos visos sutartys yra atmestini, nes apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu, jis žinojo ir suprato apie reikalavimo perleidimą ir pareiškimas apie reikalavimų teisių perleidimą gali būti pareiškimas teisme. Taigi atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovui.

9638.

97Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos Respublikos teismų praktiką yra išaiškinęs, jog: „daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt. v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., bylos Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt. v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., Nr. 3K-3-342/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. V. L. N., bylos Nr. 3K-3-229/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-621-916/2015 ir kt.). Dėl šios priežasties atsakovo argumentai, kad kasatorius nagrinėjamu atveju apkritai nelaikytinas šilumos energijos vartotoju, yra atmestini.

9839.

99Atsakovo teigimu jis nesinaudoja laiptine, laiptinė yra atskirta nuo rūsio, todėl šilumos cirkuliacija nevyksta bei jis neturi rakto nuo laiptinės, todėl neturi mokėti už paslaugas, kuriomis nesinaudoja. Su šiais teiginiais nesutiktina.

10040.

101Daugiabučio namo šildymo sistema ir bendrojo naudojimo patalpos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-621-916/2015). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes teisiškai yra nereikšminga, kad atsakovas faktiškai nesinaudoja laiptine ir pan.

10241.

103Atsakovas turi patalpas daugiabučiame name, kuriam ieškovas tiekia šilumos energiją. Nors atsakovui nuosavybės teise priklausančios patalpos atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo, kitų butų savininkai centralizuota šildymo sistema naudojasi ir moka ieškovui už sunaudotą šilumos energiją. Šiluma į butus tiekiama per namo inžinerinius tinklus – šilumos energijos tiekimo vamzdyną – ir apšildo visas namo patalpas – butus, kurie prijungti prie šildymo sistemos, ir bendrojo naudojimo patalpas, įskaitant ir laiptinę, namo gyventojams priklausančias bendrąja daline nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, atsakovas laikytinas namo bendrojo naudojimo patalpų savininku ir jam kyla pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti.

10442.

105Atsakovas atsikirtinėja, jog ieškovas nepateikė laiptinės gyventojų pareiškimo dėl atsakovo pareigos mokėti už laiptinės šildymą, kad ieškovas nepateikė bendrasavininkų reikalavimo, jog atsakovas mokėtų už laiptinės šildymą. Atsakovo teigimu, pagal ŠŪĮ 25 straipsnio 2 dalį bendrųjų patalpų šildymas yra paslauga, kuriai teikti reikalingas bendrasavininkų sutikimas. Su šiais teiginiais nesutiktina. Atsakovas nepagrįstai perkelia savo įrodinėjimo pareigą ieškovui. ŠŪĮ 25 straipsnio 2 dalis (redakcija įsigaliojo nuo 2014-12-02) nustato, jog daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. Taigi sprendimą turi priimti bendrasavininkai, o ne ieškovas turi rinkti bendrasavininkų parašus, jog jie tokio sprendimo nepriima. Atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kad toks sprendimas yra priimtas daugiabučio namo gyventojų ir patalpų savininkų, todėl minėta ŠŪĮ įstatymo nuostata šioje byloje netaikytina. Pažymėtina, jog atsakovui šią įrodinėjimo pareigą jau buvo išaiškinęs apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą tarp tų pačių šalių tik dėl kito mokėjimo periodo, kur atsakovas atsikirtinėjo tuo pačiu pagrindu – ŠŪĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatomis (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-589-258/2017). Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų egzistuojant kitokį jo susitarimą su kitais bendraturčiais dėl bendraturčių susitarimo, atleidžiančio atsakovą nuo bendro naudojimo patalpų išlaikymo. Tokį sprendimą turi pateikti atsakovas, o ne ieškovas turi gauti kitų bendrasavininkų rašytinį sprendimą, jog jie nėra tokio susitarimo priėmę. Ši aplinkybė grindžiama CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatančia, jog bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu, todėl įrodyti, jog yra toks susitarimas turi bendraturtis, o ne paslaugas teikiantis tretysis asmuo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog atsakovas neįrodė, jog buvo priimtas bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkų sprendimas nutraukti šilumos tiekimą bendrojo naudojimo patalpose arba buvo priimtas bendrasavininkų susitarimas suteikiantis atsakovui teisę nemokėti už bendro naudojimo patalpų, įskaitant laiptinę, šildymą (CPK 178 str.).

10643.

107Atsakovas neginčija ir neįrodinėja, kad nagrinėjamu atveju jo mokėtina suma buvo apskaičiuota netinkamą metodą (t. y. naudojant Metodą Nr. 4 kartu su Metodu Nr. 5), todėl teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako.

10844.

109Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad yra atsijungęs nuo bendros šildymo sistemos karšto vandens tiekimo įrenginių. Priešingai, byloje nėra ginčo, jog pas atsakovą yra atvestas karštas vanduo, stovi vandens skaitiklis, todėl atsakovas turi galimybes bet kada naudoti ar nesinaudoti karštu vandeniu. Ta aplinkybė, jog skaitiklis nerodo suvartojimo, nereiškia, jog atsakovas neprivalo mokėti už karšto vandens cirkuliaciją. Todėl privalo mokėti mokesčius, susijusius su karšto vandens temperatūros palaikymu.

11045.

111Atsakovas nurodo, jog neprivalo mokėti už suvartotą karštą vandenį, nes skaitiklis nerodo vartojimo. Su šiais atsakovo teiginiais nesutiktina. Ieškovas privalo atlikti skaitiklių patikrą ir keitimą pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 136.5 punktą, 171 punktą, 179.3 punktą, CK 6.387 straipsnio 2 dalis ir kitus teisės aktus. Vykdydamas savo pareigas ieškovas 2013 m. rugpjūčio 27 d. raštu (1 t., p. 116) kreipėsi į atsakovą prašydamas sudaryti sąlygas pakeisti vandens skaitiklį. Atsakovas datos nenurodė. Ieškovas 2013 m. spalio 15 d. raštu (1 t., p. 117) pakartotinai kreipėsi į atsakovą prašydamas sudaryti galimybę pakeisti vandens skaitiklį, kartu nurodė, jog nepakeitus skaitiklio bus taikomos teisės aktų nustatytos karšto vandens suvartojimo normos. Atsakovas nesudarė galimybių ieškovui patekti į patalpas ir pakeisti vandens skaitiklį, nors tokią pareigą turėjo pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 235.5 punktą. Ieškovas šias aplinkybes užfiksavo 2013 m. spalio 29 d. akte (1 t., p. 115). Taigi esant nepakeistam atsakovo skaitikliui dėl paties atsakovo nesudarymo galimybės tai atlikti, ieškovas turėjo pagrindą skaičiuoti suvartoto karšto vandens kiekius pagal normatyvus, patvirtintus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. Nutarimą Nr. 03-25. Atsakovas neįrodinėjo, jog šie paskaičiavimai būtų atlikti neteisingai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai ir teisėtai reikalauja iš ieškovo apmokėti už karštą vandenį.

11246.

113Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, jog ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo 1 599,16 EUR skolos už šiluminę energiją ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d., todėl reikalavimas tenkintinas ir ši suma priteistina iš atsakovo (CK 6.383 str. 1 d., 6.388 str. 2 d.).

11447.

115CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Terminą vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas laiku nesumokėjo už tiektą šilumą ir karštą vandenį, iš jo priteistinos įstatyminės 5 proc. dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d., kas sudaro 64,56 EUR (1 t., p. 9).

11648.

117Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).

11849.

119Kadangi ieškovas pareiškė pagrįstą reikalavimą ir teismas jį patenkino, atsakovo prašymas skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą teisėmis, yra nepagrįstas ir atmestinas.

12050.

121Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

122Dėl bylinėjimosi išlaidų

12351.

124Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos patirtos 27,71 Eur bylinėjimosi išlaidos: 37 žyminio mokesčio (1 t., p. 63), 0,87 EUR už Nekilnojamojo turto registro duomenis ir 0,84 EUR už Gyventojų registro tarnybos pažymą (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Iš viso ieškovas 38,71 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo.

12552.

126Teismas patyrė 7,05 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. priteistinos iš atsakovo.

12753.

128Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka. Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

129patenkinti ieškinį. Priteisti ieškovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (į. k. 124135580) iš atsakovo V. S. (a. k. ( - ) 1 599,16 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt devynis euro ir 16 euro centų) skolos už suteiktas paslaugas, 64,56 EUR (šešiasdešimt keturis euro ir 56 euro centus) materialiųjų palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 1 663,72 EUR (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt trijų euro ir 72 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2018 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 38,71 EUR (trisdešimt aštuonis euro ir 71 euro centą) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovo V. S. (a. k. ( - ) 7,05 EUR (septynis euro ir 5 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant... 2. Teismas... 3. I.... 4. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio... 7. 1.1.... 8. Priteisti iš atsakovo 1 599,16 EUR skolos.... 9. 1.2.... 10. Priteisti iš atsakovo 64,54 EUR materialiųjų palūkanų,... 11. 1.3.... 12. Priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas.... 13. 1.4.... 14. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 15. 2.... 16. Ieškovė nurodė, jog 2002 m. vasario 01 d. SP AB „Vilniaus šilumos... 17. 3.... 18. Nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. Ieškovė nevykdė šilumos... 19. 4.... 20. 2017 m. kovo 29 d. Nuomos sutartis baigė galioti, nuo 2017 m. kovo 31 d.... 21. 5.... 22. Turto priėmimo-perdavimo aktas tarp Ieškovės ir Vilniaus energijos buvo... 23. 6.... 24. Vykdant CK 6.104 str. sąlygas Vilniaus energija 2017 m. birželio 22 d.... 25. 7.... 26. Apie minėtą reikalavimo teisių perleidimą Atsakovui kartu su 2017 metų... 27. 8.... 28. Energetikos įmonė (iki 2017 m. kovo 29 d. Vilniaus energija, o nuo 2017 m.... 29. 9.... 30. Už šilumos tiekėjos Vilniaus energijos veiklos vykdymo laikotarpiu, nuo 2015... 31. 10.... 32. Energetikos įmonės tiekiamos šilumos energijos / karšto vandens vartotoju... 33. 11.... 34. Nagrinėjamu atveju Atsakovui priklausančios patalpos atjungtos nuo... 35. 12.... 36. Šilumos ir karšto vandens kainos nustatomos ŠŪĮ 32 str. tvarka. Mokėjimai... 37. 13.... 38. Atsakovo skolos susidarymo laikotarpiu name, kuriame yra Objektas, visa... 39. 14.... 40. Atsakovui atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą įstatymų,... 41. 15.... 42. Kadangi Atsakovas nevykdė prievolės tinkamai, laiku atsiskaityti už šilumos... 43. 16.... 44. Iš Atsakovo taip pat priteistinos įstatymo... 45. nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos (procesinės) už... 46. priteistą sumą... 47. nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes jis... 48. 17.... 49. Ieškovė patyrė 0,87 EUR išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų... 50. II.... 51. Atsakovo atsikirtimų santrauka... 52. 18.... 53. Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė... 54. 19.... 55. Atsakovas nurodė, jog jam nuosavybės teise priklausančios kūrybinės... 56. 20.... 57. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nurodo: jeigu pastate yra... 58. 21.... 59. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų... 60. 22.... 61. Naujoje Šilumos ūkio įstatymo 25 str. (redakcija galiojusi nuo 2014 m.... 62. 23.... 63. Atsakovas yra tik šildomos laiptinės bendrasavininkas. Tačiau aš, kaip toje... 64. 24.... 65. Pirkti į namą tiekiama paslaugą – neprivalu, nes CK 4.83, p. 4. yra... 66. 25.... 67. Atsakovas nenaudoja karšto vandens nenaudoju, nes dirbtuvėse nėra karšto... 68. 26.... 69. Tuo atveju jeigu atsirastų karšto vandens poreikis tai būtų sudaryta su... 70. 27.... 71. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas nėra... 72. 28.... 73. Atsakovo patalpose nėra gyvatuko, karšto vandens nenaudoja, todėl ir už... 74. 29.... 75. Mokesčius už suteiktas paslaugas ieškovė skaičiuoja padidintu tarifu... 76. 30.... 77. CPK 177 str. 3 p. nurodoma: bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi... 78. 31.... 79. Ieškovas nepateikė skolos reikalavimo teisę perleidimą patvirtinančių... 80. III.... 81. Procesiniai sprendimai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės... 82. 32.... 83. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartimi atsakovo... 84. IV.... 85. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų... 86. 33.... 87. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.).... 88. 34.... 89. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.... 90. 35.... 91. Ginčo, jog atsakovas yra ginčo patalpos, esančios ( - ), Vilniuje,... 92. 36.... 93. Byloje keliami klausimai dėl reikalavimo teisės turėjimo, dėl ieškovo... 94. 37.... 95. Dėl reikalavimo teisių perėmimo. Ieškovas reiškia reikalavimus dėl skolos... 96. 38.... 97. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos Respublikos teismų... 98. 39.... 99. Atsakovo teigimu jis nesinaudoja laiptine, laiptinė yra atskirta nuo rūsio,... 100. 40.... 101. Daugiabučio namo šildymo sistema ir bendrojo naudojimo patalpos bendrosios... 102. 41.... 103. Atsakovas turi patalpas daugiabučiame name, kuriam ieškovas tiekia šilumos... 104. 42.... 105. Atsakovas atsikirtinėja, jog ieškovas nepateikė laiptinės gyventojų... 106. 43.... 107. Atsakovas neginčija ir neįrodinėja, kad nagrinėjamu atveju jo mokėtina... 108. 44.... 109. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad yra atsijungęs nuo bendros šildymo... 110. 45.... 111. Atsakovas nurodo, jog neprivalo mokėti už suvartotą karštą vandenį, nes... 112. 46.... 113. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, jog... 114. 47.... 115. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo... 116. 48.... 117. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines... 118. 49.... 119. Kadangi ieškovas pareiškė pagrįstą reikalavimą ir teismas jį patenkino,... 120. 50.... 121. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės... 122. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 123. 51.... 124. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 125. 52.... 126. Teismas patyrė 7,05 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 127. 53.... 128. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo... 129. patenkinti ieškinį. Priteisti ieškovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“...