Byla e2-5405-359/2019
Dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis, sekretoriaujant Miglei Tomkutonytei, dalyvaujant ieškovui E. U., jo atstovei advokato padėjėjai E. M., atsakovui R. Z., jo atstovei advokatei J. Ž.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. U. ieškinį atsakovui R. Z. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai

5ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) nutraukti 2018 m. rugsėjo 7 d. tarp atsakovo ir ieškovo sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį; 2) priteisti iš atsakovo ieškovui 13 000,00 Eur už automobilį; 3) priteisti iš atsakovo ieškovui 876,26 Eur nuostolių; 4) priteisti iš atsakovo ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui automobilį „BMW 750i xDrive“, kurio identifikacinis Nr. ( - ), valstybinis Nr. ( - ); 6) priteisti iš atsakovo ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1–6).

6Teismui pateiktame ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. ieškovas internetiniame skelbime rado, jog atsakovas parduoda 2011 metų gamybos automobilį „BMW 750i xDrive“. Ieškovas susisiekė su atsakovo sūnumi D. Z. bei susitarė, kad automobilį atvažiuos apžiūrėti jo buvimo vietoje Kaišiadoryse. Atsakovo nurodymu, visus su automobilio pardavimu susijusius klausimus sprendė jo sūnus D. Z.. Apžiūrint automobilį atsakovo sūnus patikino, kad automobilis neturi jokių defektų, yra techniškai tvarkingas. Ieškovas neturėjo pagrindo netikėti atsakovu ir jo sūnumi, automobilio būklė atrodė gera. Kadangi automobilis nekėlė jokių abejonių nebuvo pagrindo kreiptis į specializuotą servisą. Jokių išorinių automobilio defektų nesimatė, todėl šalys sulygo galutinę automobilio kainą bei sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas perdavė 13 000 Eur už perkamą automobilį pardavėjui. Transporto priemonės sutartyje šalys nenurodė jokių automobilio trūkumų. Ieškovas ir atsakovas tą pačią dieną nuvyko į VĮ „Regitra“ filialą bei užregistravo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį.

7Ieškovas nurodė, kad pradėjus eksploatuoti automobilį jis juo nuvažiavo tik apie 50 kilometrų, kai automobilio variklis ėmė skleisti nepageidaujamus garsus. Nuvežus automobilį į servisą paaiškėjo, kad automobilis negali būti toliau eksploatuojamas dėl variklio gedimo. Ieškovas apie esamą situaciją nedelsiant informavo automobilio pardavėją (atsakovo sūnų D. Z.). 2018 m. lapkričio 28 d. ieškovas pristatė automobilį į automobilių servisą UAB „Resortas“, kur automobiliui nustatytas variklio gedimas ir pakeisti keturi elektromagnetiniai vožtuvai. Ieškovas už automobilio remonto darbus sumokėjo 742,02 Eur, tačiau pasiimti automobilio ir jo eksploatuoti dar negalėjo, nes buvo būtina keisti ir kitas variklio detales. 2018 m. gruodžio 3 d. ieškovas informavo atsakovą, jog automobiliui reikalingas tolimesnis remontas, kad būtų galima eksploatuoti automobilį ir pasiūlė gražinti atsakovui automobilį arba pareikalavo apmokėti automobilio remontą. Atsakovas nesutiko padengti visos automobilio remonto kainos ar pasiimti automobilį bei grąžinti sumokėtą 13 000,00 Eur sumą. 2019 m. sausio 3 d. automobilis autovežio pagalba buvo nugabentas į autorizuotą BMW servisą – UAB „Krasta Auto Klaipėda“. Ten nustatyta, kad automobiliui reikalingas tolesnis variklio remontas: VANOS vožtuvo keitimas, temperatūros daviklio keitimas, akumuliatoriaus keitimas, techninis aptarnavimas, aušinimo sistemos patikra. Viso automobilio paruošimas eksploatacijai ieškovui papildomai kainuotų 1 478,43 Eur. Kadangi ieškovo įsigytas automobilis turi esminį variklio defektą ir negali būti eksploatuojamas, t. y. negali būti naudojamas tam, kam buvo įsigytas, jo kokybė neatitinka nurodytos sutartyje, ieškovas prašo nutraukti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį bei taikyti restituciją, taip pat atlyginti patirtus tiesioginius nuostolius.

8Ieškovas nurodė, jog sudarytoje transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyta jokia informacija apie automobilio trūkumus. Automobilio variklio defektas išoriškai apžiūrint automobilį matomas nebuvo, jis paaiškėjo tik nuvažiavus keliasdešimt kilometrų. Be to, net ir tuomet, jeigu automobilio būklė būtų vertinama specializuotame servise, variklio defektai ir netinkamai suremontuoto variklio faktas vis tiek nebūtų buvęs nustatytas. Automobilio variklio patikra BMW servise ieškovui kainavo 121,24 Eur. Automobilio variklio gedimui identifikuoti buvo būtina speciali įranga. Tokios brangios specializuotos patikros apžiūrint perkamą automobilį, nėra atliekamos, todėl net ir tuo atveju, jeigu ieškovas būtų patikrinęs automobilį servise, nustatyti variklio defektą įprasto patikrinimo metu nebūtų galimybės. Ieškovui įsigijus automobilį ir juo pasinaudojus kelias valandas, paaiškėjo tokių variklio trūkumų, dėl kurių jo iš esmės nebuvo galima tinkamai naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis jo perleidimo ieškovo nuosavybėn metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovui, kurie buvo nustatyti tik atlikus specializuotą patikrą autorizuotame servise ir kurių ieškovas negalėjo numatyti, konstatuotina, kad atsakovas nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, todėl atsakovas turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą.

9Pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas yra esminis, nes: 1) ieškovas iš esmės negavo ko tikėjosi, t. y. ieškovas tikėjosi įsigyti 2011 metų gamybos automobilį, kuris neturi defektų; 2) griežtas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, t. y. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčiai CK 6.431-1 straipsnyje ir Motorinės transporto pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše yra nustatyti imperatyvūs sutartyje nurodytini duomenys, jie turi būti nurodomi nepriklausomai nuo šalių pasirinkimo juos nurodyti ar ne; 3) atsakovas galimai dėl didelio neatsargumo bei siekdamas nepatirti nuostolių, neinformavo ieškovo apie parduodamo automobilio paslėptus defektus; 4) ieškovas turi pagrindą tikėtis, jog sutartis nebus įvykdyti tinkamai, nes atsakovui pardavus automobilį su paslėptais defektais, jis nėra užtikrintas, kad atsakovas nesuremontuos variklio pačiu pigiausiu ir jokių garantijų neteikiančiu būdu; 5) atsakovas nepatirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta, šalys būtų grąžintos į padėtį iki sutarties sudarymo, t. y. atsakovui būtų grąžintas jo parduotas automobilis, ieškovui jo už automobilį sumokėti pinigai. Ieškovas dėl netinkamo transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties įvykdymo, kuris buvo esminis sutarties pažeidimas, įgijo teisę šią sutartį nutraukti. Taip pat ieškovas patyrė nuostolius – 121,24 Eur už automobilio patikrą, 742,02 Eur už keturių elektromagnetinių vožtuvų keitimą, 13,00 Eur už automobilio parvežimui išsinuomotą priekabą, iš viso 876,26 Eur nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovas.

10Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė papildomai nurodė, kad po kapitalinio remonto pakeistas variklis kainuotų – 22 000 Eur. Akivaizdu, jog dėl variklio defekto atsiranda metalo drožlės, kurios užkemša VANOS vožtuvus. Tai nėra natūralus nusidėvėjimas ir drožlės kaupiasi nenatūraliai trinantis tarpusavyje variklio detalėms. Ieškovo atstovė pažymėjo, servisas nesunkiai gali nutrinti klaidas, o automobilis klaidas fiksuoja tik po tam tikro klaidų nustatymo kiekio. Automobilio sistema matydama, jog tai tendencingas pasikartojantis automobilio signalas, informuoja užsidegančia lempute. Todėl natūralu, kad įspėjimo lemputė galėjo užsidegti nuvažiavus 50 ar daugiau kilometrų. Atsakovės atstovės nuomone, klaida prietaisų skydelyje buvo jau anksčiau ir ji buvo ištrinta.

11Ieškovo atstovė nurodė, jog gedimas paaiškėjo pardavimo metu, arba iškart po pardavimo per itin trumpą laiką. Pirkėjas turi teisę, bet ne pareigą patikrinti perkamus daiktus, pardavėjas turi pareigą turi garantuoti daikto kokybę ir pranešti apie parduodamo daikto trūkumus nepriklausomai nuo to ar jis yra verslininkas ar fizinis asmuo. Momentas kada automobilis sugedo yra esminis, šiuo atveju jis sugedo po 50 kilometrų – per itin trumpą laiką, kelių valandų bėgyje. Tai, jog automobilis nėra naujas nereiškia, to, jog jis gali būti sudėvimas per itin trumpą laiką. Automobilis eksploatuotas buvo tik nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos, vėliau jis buvo pervežamas į servisą su autovežiu, visą likusį laiką buvo laikomas garaže. Šiuo atveju atsakovas yra savo pačio sutikimu atstovaujamas sūnaus. Būtent atsakovo sūnus buvo pagrindinis asmuo, kuris realiai apibūdino automobilį, nurodė jo defektus ir derėjosi su ieškovu. automobilio pardavimo metu. Be to pats atsakovas patvirtino, kad sutinka su sūnaus dėstomomis aplinkybėmis. Atstovaujamas asmuo turi teisę patvirtinti aplinkybes, kurios buvo dėstomos jo atstovo, tai buvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, kad faktinis automobilio savininkas yra atsakovas R. Z., būtent šiam asmeniui buvo pervesti pinigai už automobilį, būtent į šį asmenį nukreipiami ieškinio reikalavimai. Automobilio pirkimo metu nebuvo sąlygų tinkamai apžiūrėti ir patikrinti automobilį. Tiek iš garso įrašo, tiek iš šalių paaiškinimų matyti, jog ieškovas atvažiavo apžiūrėti automobilį iš kito miesto – nepažįsta nei servisų, nei gali greitai susiorganizuoti automobilio patikros. Be to, kaip nurodė atsakovas, jis išvykti turėjo jau sekančią dieną po automobilio pardavimo, todėl ieškovas turėjo tik galimybę nusipirkti arba tą dieną arba pirkti tik tada kai atsakovas grįš. Ieškovo išankstinis domėjimasis apie variklį, patvirtina, jog jis buvo rūpestingas, atidus, domėjosi kokį automobilį perka, žinojo apie šio automobilio variklio „lepumą“, todėl netgi kelis kartus atsakovo sūnaus klausė, ar tikrai perkamo automobilio variklis yra sveikas, ar tikrai nėra jokių defektų jame. Ieškovui buvo paaiškinta, jog automobilio variklis buvo tvarkytas, paaiškinta kas buvo tvarkyta. Ieškovas tai įvertino ir kadangi pirminio važiavimo metu nebuvo nustatyta jokių papildomų garsų, vertino, jog automobilio variklis yra sveikas. Jeigu nėra įrodoma kitaip, daikto trūkumai išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais daikto perdavimo metu, išskyrus kai tai nėra suderinama su daikto ir jo trūkumo pobūdžiu. Konkrečiu atveju daikto trūkumas išaiškėjo per kelias valandas nuo jo įsigijimo, todėl įvertinus kitus byloje esančius įrodymus yra akivaizdu, kad tas daikto trūkumas buvo jo perdavimo metu. Gedimas yra aiškus jis yra nustatytas, t. y. variklio gedimas. Įvardinti konkrečią variklio detalę, kuri kontaktuoja su kita variklio detale yra įmanoma tik variklį išardžius, kas lemia itin dideles sąnaudas. Pompos ir gumelės negali trintis ir sudaryti variklio drožlių.

12Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas jo manymu nuslėpė automobilio variklio defektus. Tikslaus variklio gedimo įvardinti negali. Ieškovas buvo patikintas, kad variklis yra tvarkingas, o gedimas atsirado po 50 kilometrų. Automobilis per tris dienas skaičiuojant nuo įsigijimo, buvo pristatytas į UAB „Resortas“, kur jis buvo tvarkomas apie 2 mėnesius, nes buvo laukiama detalių. UAB „Resortas“ atstovai pakeitė visus keturis VANOS vožtuvus, tačiau nustatė, jog atsiranda daug drožlių, todėl reikia ieškoti detalesnio variklio gedimo. Automobilis yra garaže, eksploatuotas buvo tik kelionei namo ir į servisą. Ieškovo žiniomis užsideganti variklio lemputė gali užsidegti daugeliu atveju. Lemputė gali rodyti nebūtinai vieną ar kitą gedimą, kuris turi būti nustatytas servise. Ieškovas nurodė, jog jam buvo suteikta informacija apie automobilį, jis gavo laišką, tačiau jame nebuvo nurodytas joks variklio gedimas, bei laiškas nebuvo antspauduotas ar pasirašytas. Ieškovas buvo informuotas, jog variklis buvo tvarkytas, tačiau tai ieškovo nuomone buvo einamasis remontas. Ieškovas nurodė, jog galimybės patikrinti automobilį neturėjo. Ieškovas galėjo spręsti kiek laiko nori atlikinėti savarankišką automobilio apžiūrą. Testuojant automobilį variklio lemputė neužsidegė. Ieškovas negali pasakyti dėl ko atsiranda variklio drožlės ir koks yra tikslus variklio gedimas, tiksliam gedimui nustatyti reikalinga atlikti variklio remontą. Ieškovas nesutinka su tuo, jog variklio drožlės yra savaiminio variklio dėvėjimosi proceso išdava. Šiuo atveju variklio drožlių kiekis yra per didelis ir iškart užkemša VANOS vožtuvus. Pakeitus VANOS vožtuvus jie iškart užsikemša. Ieškovas siekdamas išsiaiškinti gedimą pakeitė VANOS vožtuvus, tačiau nematė prasmės ieškoti tolimesnio gedimo. UAB „Resortas“ variklio neardė. 876,26 Eur nuostolio sumą sudaro VANOS vožtuvų keitimas UAB „Resortas“.

13II. Atsikirtimai į ieškinį

14Atsakovas su ieškiniu nesutinka, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 58–66).

15Atsakovas R. Z. iš dalies sutinka su ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių išdėstymu, tačiau privalo paaiškinti teismui jas išsamiau. Atsakovas nurodė, kad skelbimas dėl automobilio pardavimo į internetinį portalą buvo įkeltas 2018 m. birželio mėnesį. Atsakovas patvirtino, kad visus su automobilio pardavimu susijusius klausimus sprendė jo sūnus D. Z., kuris faktiškai naudojosi automobiliu ir jo priežiūra. Prieš parduodamas automobilį D. Z. svarstė galimybę pasinaudoti UAB „Krasta Auto“ paslaugomis ir automobilį pasiūlyti jiems atpirkti. Tuo tikslu 2019 m. birželio 18 d. jis kreipėsi į UAB „Krasta Auto Kaunas“, kur buvo atlikta pilna automobilio diagnostika. Automobilio rida tuo metu buvo užfiksuota – 146 047 km. Diagnostikos metu buvo nurodyti visi darbai, kuriuos maksimaliai atlikus, automobilis būtų vertinamas esantis „kaip naujas“. Pagal pateiktą specifikaciją, buvo siūloma atlikti variklio redukcinio vožtuvo tarpinės keitimą. Kiti siūlomi atlikti darbai su variklio remontu nebuvo susiję, todėl darytina išvada, kad esminių variklio gedimų ar trūkumų specializuotame servise užfiksuota nebuvo. Kadangi UAB „Krasta Auto Kaunas“ siūlomos atpirkimo sąlygos netenkino, atsakovo sūnus, nusprendė parduoti automobilį savo jėgomis. Pažymėtina, kad nei atsakovas, nei jo sūnus D. Z. neužsiima verslu: automobilių pirkimu–pardavimu. Toliau atsakovas nurodė, kad ieškovas susisiekė su atsakovo sūnumi dėl automobilio pirkimo. Atsakovo sūnus derino visus su pardavimu susijusius klausimus, kokia buvo tiksliai diena, neprisimena, tačiau tikrai ne 2018 m. rugsėjo 7 d., o anksčiau. Ieškovas atvyko apžiūrėti automobilio natūroje, galėjo tai daryti kiek tinkamas ir iš ieškinio matyti, kad pretenzijų dėl automobilio apžiūros jis nekelia, trukdžių nebuvo. D. Z. nurodė ieškovui visas savo įžvalgas dėl parduodamo BMW. Nuo paskutinės labai išsamios apžiūros specializuotame servise iki ieškovo atlikto automobilio apžiūros buvo praėję tik 2,5 mėnesio, todėl D. Z. buvo įsitikinęs, kad automobilio būklė iš esmės nepakito, bendras nusidėvėjimas žinomas vyko, kadangi tuo metu automobilis buvo eksploatuojamas. Apie tai, kad automobilis buvo išsamiai tikrintas UAB „Krasta Auto Kaunas“, D. Z. informavo ieškovą, taip pat nurodė, jog prieš 10 000 km buvo sutvarkytas variklis. D. Z. persiuntė informaciją iš UAB „Krasta Auto Kaunas“ atpirkimo skyriaus su serviso siūlomų darbų detalizaciją ieškovui, taip pat parašė aiškaus ir konkretaus turinio laišką, kuriame detalizavo jam žinomus automobilio trūkumus ir atliktus remonto darbus. Taigi, ieškovo nurodytas argumentas, kad įsigytas automobilis jo perleidimo ieškovo nuosavybėn metu, jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki jo perdavimo ieškovui ir kurie galėjo būti diagnozuoti tik atlikus specializuotą patikrą servise, ir kurių ieškovas negalėjo numatyti, bei apie juos nebuvo informuotas – neatitinka tikrovės.

16Akivaizdu, kad su pirkėju prieš parduodant transporto priemonę buvo bendraujama atvirai, visa turima informacija apie automobilio defektus ar trūkumus buvo pateikta, persiųsti jam turimi dokumentai iš serviso, kuriuose buvo nurodyti siūlomi atlikti darbai, taip pat buvo sąžiningai pranešta ir žodžiu, ir raštu apie atliktą automobilio variklio remontą prieš 10 000 km, buvo sudaryta galimybė tinkamai apžiūrėti, išbandyti automobilį. Nežiūrint tos aplinkybės, kad sutartyje nebuvo pažymėti automobilio trūkumai ar defektai, tačiau apie juos ieškovas buvo informuotas žodžiu ir laišku, pridėti tai patvirtinantys priedai ir tai laikytina tinkamu informavimu apie žinomus automobilio defektus, trūkumus, atliktus remonto darbus. Pareiga informuoti buvo įvykdyta tinkamai.

17Atsakovas teisme paaiškino, kad automobilio variklio remontą D. Z. prieš 10 000 km nutarė atlikti dėl to, kad jam tuo metu atrodė, neva automobilis naudoja per daug tepalo. Būtina pažymėti, kad automobilis iki variklio remonto atlikimo suvartodavo tepalus gamintojo nustatytose ribose, tačiau arčiau žemesnės ribos, kas D. Z. netenkino. Atlikus remontą tepalo sąnaudos sumažėjo. Atsakovas mano, kad per savo sūnų parduodamas automobilį elgėsi sąžiningai ir atsakingai, suteikė visą turimą informaciją apie parduodamą automobilį ir neginčijamai atliko pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Akivaizdu, kad ieškovas žinojo apie perkamo automobilio defektus ir trūkumus pilnai, tačiau tai netrukdė jam sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.

18Atsakovas nurodo, jog daikto trūkumai paaiškėjo ieškovui jau nupirkus transporto priemonę, yra menki, lengvai, nedidelėmis sąnaudomis pašalinami, daikto naudingumas dėl tokio gedimo nesumažėja ir sunku įsivaizduoti, kad pirkėjas žinodamas, jog yra susidėvėjęs VANOS vožtuvas, atsisakytų pirkti prekę. Kita vertus, tai, kad VANOS vožtuvas susidėvėjo, pardavėjas negali žinoti, nes tai yra besidėvinti detalė, automobilis perkamas ne naujas, jai netaikomi tokie patys garantijos standartai kaip naujai transporto priemonei. Nors trūkumai išaiškėjo netrukus po sutarties sudarymo, nepraėjus 6 mėnesių terminui, tačiau prezumpcija, kad trūkumai paaiškėję per 6 mėnesius laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, netaikytina, kadangi pagal gedimo pobūdį jis atsirado nusipirkus automobilį. Jeigu elektromagnetinis vožtuvas būtų sugedęs pirkimo metu, pirkėjas būtų negalėjęs išvykti su nupirktu automobiliu iškarto, prietaisų skydelyje iškarto būtų užsidegusi variklio lemputė. Elektromagnetinis vožtuvas yra besidėvinti detalė, automobilis ne naujas, atsakovas negalėjo garantuoti, kuriuo metu jį reikės pakeisti. Gedimas atsirado nuo dėl atsakovo nepriklausančių priežasčių. Atsakovo sūnus- D. Z. geranoriškai bendradarbiavo ir iš karto pasiūlė kreiptis į BMW specialistą, nurodydamas jo telefono numerį ir siūlydamas jam viską papasakoti ir pasikonsultuoti dėl gedimo ir kainos. Po pokalbio su specialistu ieškovas informavo D. Z., kad problema galimai yra elektromagnetiniuose vožtuvuose ir remontas kainuos nuo 100 iki 300 Eur. Pažymėtina, jog nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. ieškovas pretenzijų dėl automobilio nereiškė. 2018 m. gruodžio 3 d. D. Z. iš ieškovo gavo žinutę su pretenzijomis dėl automobilio būklės ir remonto kaštų. D. Z., siekdamas ginčą išspręsti, nors ir nematydamas savo jokios kaltės dėl susiklosčiusios situacijos, pasiūlė ieškovui sumokėti 350 Eur sumą, apie kurią buvo kalbėję prieš tris mėnesius, kuomet ieškovas pranešė apie atsiradusią problemą. Šis pasiūlymas ieškovo netenkino.

19Ieškovas pateikė į bylą UAB „Resortas“ dokumentus iš kurių matyti, kad šiame servise neva tai buvo keisti visi 4 elektromagnetiniai vožtuvai iš esamų keturių. Pabrėžtina, kad bendrai elektromagnetinių vožtuvų (arba VANOS solenoidinis) keitimas yra išorinių variklio detalių keitimas ir pagal sudėtingumą jį galima prilyginti automobilio žvakių keitimui. Techniškai neįmanoma, kad vienu metu būtų sugedę visi keturi elektromagnetiniai vožtuvai. Atsakovo manymu, UAB „Resortas“ iš viso nekeitė vožtuvų ir nenustatė gedimo, kadangi susiklosto labai keista, neįtikėtina situacija, kuomet pakeitus keturis vožtuvus iš esamų keturių viename servise, kitas specializuotas servisas, nustato, kad vėl reikia keisti vieną vožtuvą, kuris teoriškai jau turėjo būti pakeistas. Pažymėtina, kad atsakovas kreipėsi konsultacijos į UAB „Sirus LT“, kuris specializuojasi BMW automobilių remonte ir gavo rekomendacijas, kuriuose nurodyta, kad vožtuvų gedimui nustatyti yra rekomenduojama VANOS solenoidus sukeisti vietomis – t. y. iš 1–4 cilindrų grupės perkelti į 5–8 cilindrų grupę ir atlikti papildomą patikrą su diagnostine aparatūra. Jei tai yra vieno vožtuvo problema, tuomet brangiausiomis UAB „Krasta Auto“ kainomis gedimas pašalintinas už 272,42 Eur. Atsakomybė dėl automobilio trūkumų defektų atsiranda tada, kai įrodoma, kad trūkumai yra esminiai. Šiuo atveju kaip mano atsakovas, yra visiškai atvirkščiai – elektromagnetinio vožtuvo gedimas yra neesminis, smulkus gedimas, lengvai pašalinamas, kas aiškiai neturi įtakos automobilio naudingumui ir bendrai vertei.

20Atsakovas mano, kad šioje byloje nėra pateikta įrodymų, kad VANOS vožtuvas ar vožtuvai buvo sugedę iki parduodant prekę. Jeigu bent vienas jų būtų sugedęs, automobilis, jį užvedus pas pardavėją būtų rodęs klaidą, prietaisų skydelyje būtų iškart užsidegusi variklio lemputė. Pažymėtina, kad pardavimo dieną, šalys važiavo su automobiliu į VĮ „Regitrą“ registravo transporto priemonę, vėliau išvyko ir variklio lemputė nedegė. Ieškovas, pirkdamas ne vienerius metus naudotą automobilį negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, nes eksploatuojami mechanizmai natūraliai dėvisi. Nagrinėjamu atveju pagrindinė ieškovo įgyto naudoto automobilio gedimo esmė ir priežastis – sugedo elektromagnetinis vožtuvas. Šis vožtuvas tai detalė prie variklio, kuri natūraliai dėvisi ir plika akimi nematoma. Apie jos galimą gedimą ateityje atsakovas negalėjo žinoti, kita vertus ieškovas galėjo ją patikrinti tik tai atlikdamas specialiai, tačiau kuomet ji nėra sugedusi, gedimo prietaisai nerodytų. Nors gedimas akivaizdžiai nematomas, tačiau pagal savo pobūdi, jo negalima vertinti kaip esminio užslėpto gedimo, identifikuoti gedimą galima tik jau įvykus faktui, kadangi tai yra natūralaus dėvėjimosi proceso išdava. Atsakovo nuomone, esant tokiai situacijai, ieškovas privalo pats prisiimti riziką, kaip dėvėto automobilio pirkėjas ir neturi pagrindo reikalauti iš atsakovo kompensacijų. Ieškovo pateiktoje sąmatoje su variklio defekto darbais susijęs tik vienas punktas, o 2–5 punktuose nurodyti bendro pobūdžio darbai, kurie gali būti atliekami pagal kliento pasirinkimą, kurie akivaizdžiai nėra gedimai, kurie turėtų būti kompensuojami arba mažinantys automobilio našumą. Šie darbai galėtų būti atliekami, tačiau tik šalies pasirinkimu. Ieškovas ieškinį grindžia būtent visa sąmata ir nurodo, kad jam reikėtų atlikti investicijas už 1 478,43 Eur, kad pašalinti defektus. Su tokiu interpretavimu atsakovas nesutinka, kadangi 2–5 punktuose nurodyti darbai yra tik galimi, jų galima ir neatlikti pagal jų turinį ir automobilis bus naudojamas sėkmingai pagal paskirtį pilnai.

21Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 876,26 Eur nuostolių. Iš esmės ieškovas prašo priteisti už galimus tuos pačius darbus ir atsakovui pagal įrodymus yra neaišku ar darbai UAB „Resortas“ buvo atlikti, ar tai buvo pagrįsti darbai. Nesant papildomų įrodymų atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovas, jeigu tikrai mokėjo, galimai pats sumokėjo už atliktus darbus nepagrįstai. Mokėti už tai, kas nepadaryta arba padaryta nesant reikalo, atsakovas neturi pareigos. Be to, atsakovas per sūnų D. Z. prieš parduodant automobilį nurodė, kad yra šiokie tokie trūkumai, dėl kurių buvo padaryta 1 000 Eur nuolaida. Atsakovas laiko, kad už smulkius defektus yra atsiskaityta. Ieškovas prašo priteisti pagal UAB „Krasta Auto Klaipėda“ 2019 m. sausio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą SILP1900040 121,24 Eur sumą už atliktą patikrą, kur nurodyta, jog buvo plautas kėbulas, patikrinta diagnostinė aparatūra, atlikta bendra automobilio priežiūrą – automobilio elektronika ir papildomas plovimas. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovas savo pasirinkimu užsakė atlikti darbus servise, kurių dalis yra pertekliniai. Jeigu jis norėjo nustatyti gedimą, tokiu atveju pakanka patikrinti diagnostine aparatūra, šiuo atveju bendra automobilio priežiūra yra perteklinis veiksmas.

22Atsakovas mano, kad ieškovas iš esmės gavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, t. y. nusipirko naudotą gerą automobilį už adekvačią kainą, už galimus trūkumus jam buvo padaryta 1 000 Eur nuolaida. Automobilis atitinka savo funkciją jį galima naudoti pagal paskirtį – važiavimui. Eigoje paaiškėjęs VANOS vožtuvo gedimas yra smulkus ir neesminis, pašalinamas už nedidelę kainą, lyginant su automobilio verte. Nusipirkto daikto, naudoto automobilio, trūkumai gali būti ištaisyti nedidelėmis sąnaudomis ir ieškovo pasirinkimu nors ir šiuo metu. Šiuo atveju tiek pirkėjas, tiek pardavėjas negalėjo žinoti, kada vožtuvas suges ir jį reikės pakeisti, tačiau perkant dėvėtą transporto priemonę, apie tokius natūralius gedimus arba defektus pirkėjas turi numanyti ir dėl jų priimti savo riziką, kaip natūralaus dėvėjimosi proceso.

23Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus atsikirtimus, su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškindamas, kad automobilį visada eksploatavo ir jo vardu pardavė jo sūnus. Atsakovas dalyvavo pardavimo metu ir leido ieškovui patikrinti automobilį. Pinigus už parduotą automobilį gavo atsakovas.

24Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovui nebuvo jokių trikdžių automobilį apžiūrėti, paties liudytojo D. Z. iniciatyva ieškovui buvo pateikti visi turimi duomenys apie transporto priemonę. Ieškovas patvirtino aplinkybes, jog jam nebuvo daromi trukdžiai patikrinti transporto priemonę nei laike, nei vietoje. Ieškovas patvirtino, jog automobilis buvo tikrintas UAB „Krasta Auto“, jam apie tai buvo pateikti rašytiniai įrodymai į kuriuos ieškovas nurodė, jog nelabai kreipė dėmesio. Laiške taip pat buvo pažymėta, bei antrinta žodžiu, jog automobiliui buvo atliktas variklio remontas. Ieškovas pats teisme pasakė, jog jis domėjosi apie perkamo automobilio specifikacijas, tame tarpe ir dėl variklio ir jam buvo žinoma, jog šios markės automobilio varikliai yra „lepūs“ ir atininkamai nuo priežiūros priklauso ar jie yra su defektais ar be defektų. Ieškovas pirkdamas transporto priemonę įvertinus jo paties paaiškinimus, iš tiesų suprato, kokią transporto priemonę perka, t. y. kad tai yra dėvėta transporto priemonė, taip pat suprato, kad turi būti pakankamai atidus vertinant jo būklę, kadangi pats teismui nurodė, jog konkrečiai dėl variklio jis turėjo žinių. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas apsiribojo išorine automobilio apžiūra. Nors nėra pareigos tikrinti perkamą automobilį servise, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog yra pareiga būti atidžiam ir rūpestingam, taip pat suvokti ir įvertinti kokia transporto priemonė yra perkama, prisiimti tam tikrą riziką perkant dėvėtą transporto priemonę. Reikalauti tokių pačių standartų perkant dėvėtą transporto priemonę, kokie yra taikomi naujai transporto priemonei būti neprotinga ir neteisinga. Nupirkus transporto priemonę ieškovas nurodė, jog jo nuomone visi duomenys buvo pateikti, taip pat duomenų, jog jam buvo parduota sugedusi transporto priemonė neturi ir teismui nepateikė. Ieškovas aiškiai pasakė, jog jis neturi pateikti teismui jokių įrodymų, kad atsakovas parduodamas transporto priemonę, paslėpė kažkokius automobilio defektus ir šiuo atveju ieškovo ir jo atstovės pozicijos akivaizdžiai skiriasi, kuomet ieškovės atstovė aiškina, jog buvo parduotas automobilis su aiškiai paslėptu defektu, nors byloje tokių duomenų, kad atsakovas ar jo vardu veikęs liudytojas D. Z. būtų aktyviais veiksmais ėmęsis tam tikrų priemonių paslėpti, ištrinti duomenis iš automobilio istorijos, nėra, nors ieškovės atstovė teigia priešingai. Vertinant reikalavimą ir pateiktus įrodymus, darytina vienareikšmė išvada, kad iš esmės ieškovai nėra pateikę įrodymų nei dėl to, kad atsakovas kažką nuslėpė parduodamas transporto priemonę, nei kokie nuslėpti defektai buvo. Iš paties ieškovo paaiškinimo matyti, jog atsakovas pareigą pilnai informuoti apie tai, kokia yra automobilio būklė įvykdė pilnai ir šias aplinkybes papildomai patvirtina atsakovo pateikti įrodymai, o būtent susirašinėjimo laiškai ir žinutės. Kokio pobūdžio gedimas atsirado, yra esminė ir labai svarbi aplinkybė, kadangi konstatuojant ar gedimas esminis ar ne būtina įvertinti patį gedimą. Šiuo atveju nėra pateikta įrodymo, koks variklio gedimas yra nustatytas. Įrodinėjimo pareiga, kuri yra privaloma šioje byloje, nes kas teigia, tas turi ir įrodyti. Atsakovas nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad sugedo variklis ir kad tai yra esminis gedimas. Nepateikus įrodymų dėl pačio gedimo, daryti išvadą, kad tai yra gedimas ir koks jis yra esminis ar neesminis, negalima. Nesant objektyvių, neginčytinų duomenų apie variklio defektą ir koks tas variklio defektas negalima daryti išvados ką galėjo paslėpti, nuslėpti atsakovas parduodamas transporto priemonę ir ko jis nepadarė. Atsakovas sutinka su ieškovo atstovės pozicija, kad būtina parduoti tokią transporto priemonę, kuri tiktų naudoti pagal paskirtį, tačiau ši pareiga nėra absoliuti. Tai nurodyta teismų praktikoje ir šią prezumpciją galima paneigti, o tai yra padaryta šioje byloje, jog pardavėjas pilnai ir visapusiškai atliko veiksmus – informavo ieškovą apie visą variklio padėti ir automobilio trūkumus tiek raštu, tiek žodžiu, taip pat neatliko veiksmų norėdamas nuslėpti trūkumus. Svarbu kada automobilis sugedo –iki pardavimo, pirkimo momentu ar po pirkimo. Byloje esantys įrodymai, įrodo, jog automobilio panelėje užsidegė įspėjimo lemputė ir vėliau servise buvo nustatyta, jog buvo sugedę vožtuvai. Jokių įrodymų, jog atsakovas ir jo sūnus D. Z. žinojo ar galėjo žinoti apie automobilio variklio tam tikrus defektus, byloje nėra. Per šešis mėnesius išaiškėję trūkumai turi būti esminiai, šiuo atveju įrodymų dėl esminių trūkumų nėra.

25III. Liudytojų parodymai

26Teismo posėdžio metu liudytojas V. E. parodė, kad dalyvavo automobilio BMW pirkime. Apžiūrint automobilį pastebėjo kelis defektus – kėbulo pabraižymus ir neveikiantį automobilio gabaritinį apšvietimą. Tokius defektus nurodė ir atsakovas. Liudytojas nurodė, jog ieškovas nusiderėjo apie 1 000 Eur nuo automobilio kainos. Jam vairuojant automobilį atgal į Klaipėdą, ties Kauno išvažiavus iš degalinės, užsidegė įspėjimas „Check“, variklis pradėjo netolygiai dirbti, purtytis. Vėliau apsikeitus automobiliais, BMW jau vairavo ieškovas ir klaida vėl atsirado po 10 kilometrų.

27Teismo posėdžio metu liudytojas D. Z. – atsakovo sūnus parodė, jog eksploatavo automobilį „BMW 750i xDrive“ ir įdėjo skelbimą dėl pardavimo ir rūpinosi jo pardavimu, nors automobilio savininkas yra atsakovas. 2018 m. rugsėjo mėnesį su ieškovu susitarė dėl automobilio BMW pardavimo ir apžiūros. Informavo ieškovą, jog išvyks iš Lietuvos, todėl nėra laiko jo patikrinti, nors nebuvo prieš. Ieškovui buvo atsiųstas defektacijos aktas, kuris buvo darytas prieš daugiau negu mėnesį oficialiame BMW servise Kaune, taip pat išvardinti trūkumai, apie kuriuos atsakovo sūnui buvo žinoma. Pirkimo metu, rugsėjo 7 d. su ieškovu atsakovo sūnus susitiko prie prekybos centro „Mega“. Jie patikrino automobilio dažų sluoksnį, tikrino variklio skyrių, važiavo su automobiliu po 10 kilometrų į abi puses, įvairiais režimais. Išbandžius automobilį buvo sutarta, jog ieškovas perka automobilį. Vėliau nuvyko į Kaišiadoris į VĮ „Regitra“, supildė dokumentus, kartu su pirkėju nuvažiavo į banką, kur ieškovas padarė pavedimą, vėliau sugrįžo į VĮ „Regitra“ perregistravo automobilį. Ieškovui išvykus, po 1-2 valandų atsakovo sūnus sulaukė ieškovo skambučio, kuriuo atsakovo sūnus buvo informuotas, jog automobilio variklis negražiai dirba. Buvo susitarta, jog jie pristatys automobilį į servisą ir išsiaiškins kas automobiliui yra. Po kelių dienų jis ieškovui davė automobilių meistro numerį, kuris kažkada prižiūrėjo ginčo automobilį. Ieškovas susiskambino su meistru ir be automobilio matymo, meistras nustatė, jog automobiliui gali būti sugedę VANOS vožtuvai. Po 2 mėnesių, įvyko pokalbis, jog automobilis vis dar nesutvarkytas ir kad atsirado dar papildomos problemos, kurių aiškiai niekas ir niekada neįvardino. Atsakovo sūnus paprašė ieškovo atsiųsti sąskaitą, kiek galėtų visas remontas kainuoti ir nufotografuoti automobilio spidometro parodymus. Sąskaitą ieškovas atsiuntė, tačiau ji buvo nepasirašyta, o spidometro parodymų, neatsiuntė. Pasiūlę ieškovui sumokėti nedaugiau 350 Eur, tačiau ieškovas nesutiko ir kreipėsi į teismą. Automobilis priklauso atsakovui, pinigai gauti pardavus automobilį buvo perduoti atsakovui, tačiau automobiliu visą laiką naudojosi jis atsakovo sūnus D. Z. bei sprendė su pardavimu susijusius klausimus. Jokių automobilių defektų nenuslėpė, kiek jų žinojo tiek atvirai pasakė ir išsiuntė dokumentus kuriuos turėjo – UAB „Krasta Auto“ defektaciją. Prieš pardavimą nebuvo tokio gedimo ir piktograma nedegė. Anksčiau atsakovo sūnui eksploatuojant automobilį du kartus buvo užsidegusi piktograma dėl turbinos, kadangi kaip paaiškino serviso meistrai, ši piktograma užsidega nuvažiavus tam tikrą kiekį kilometrų. Per du metus liudytojas su automobiliu nuvažiavo apie 58 000 km. Ieškovas buvo informuotas, jog buvo keistos variklio grandinės ir gumelės. Taip pat pažymėjo, jog variklis buvo tvarkytas Bosnijoje ir Hercogovinoje nuvažiavus 132 000 km. Variklis buvo tvarkytas nes vartojo daugiau tepalo, negu techninės charakteristikos numato. Ieškovas taip pat yra pažymėjęs, jog šio modelio varikliai yra „lepūs“. Po tai kai buvo atlikta UAB „Krasta Auto“ defektacija, automobilis remontuotas nebuvo. Atsakovo sūnus nurodė, jog jam per automobilio eksploatacijos laikotarpį variklio gedimų, susijusių su besikaupiančiomis variklio drožlėmis nebuvo nutikę. Atsakovo sūnus nurodė, jog automobilių pardavimo verslu neužsiima. Atsakovo sūnus nurodė, jog pagrindinė variklio lemputė pagrindiniame skydelyje nebuvo užsidegusi, tuo tarpu, centrinėje konsolėje buvo užsidegusi turbinos lemputė, du kartus per du metus.

28Teismas

konstatuoja:

29ieškinys tenkintinas.

30IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Faktinės bylos aplinkybės

32Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. ieškovas ir atsakovas sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė, o ieškovas už 13 000,00 Eur sumą įsigijo transporto priemonę „BMW 750i xDrive“, identifikavimo Nr. ( - ), valstybinis Nr. ( - ). Pirkimo–pardavimo sutartyje jokie automobilio defektai nepažymėti ir neaprašyti. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje jokių duomenų apie eismo ar kitus įvykius, kuriuose būtų dalyvavusi transporto priemonė, taip pat jos trūkumus, nenurodyta (e. b. l. 12).

33Ieškovo ir atsakovo paaiškinimais, bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovui apie parduodamą transporto priemonę tapo žinoma iš portale www.autoplius.lt įdėto skelbimo. Ieškovas su kitu asmeniu (liudytoju V. E.) 2018 m. rugsėjo 7 d. prie prekybos centro „Mega“ susitiko su atsakovu ir jo sūnumi (liudytoju D. Z.). Tiek ieškovas, tiek liudytojas D. Z. (atsakovo sūnus) nurodė, jog ieškovas specialiu aparatu patikrino dažų sluoksnį, taip pat paviršutiniškai apžiūrėjo automobilį. Jokių esminių trūkumų apžiūrint automobilį ieškovas nepastebėjo. Ieškovui buvo leista išbandyti automobilį, su kuriuo jis nuvažiavo 10-20 kilometrų, tačiau jokių esminių trūkumų nepastebėjo. Dar tą pačia dieną šalys susitarė dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo ir iš Kauno važiavo į Kaišiadoris įregistruoti pirkimo – pardavimo sutarties, taip pat Kaišiadoryse ieškovas atsakovui pervedė pinigus (20 000 Eur) už automobilį. Kaip parodė ieškovas ir liudytojas V. E. grįžtant atgal į Klaipėdą, nuvažiavus maždaug 50 kilometrų, ties Kaunu, ieškovas degalinėje susikeitė su liudytoju vietomis ir automobilį pradėjo vairuoti liudytojas. Pradėjus vėl važiuoti, užsidegė variklio lemputė „check“, variklis pradėjo skleisti nepageidaujamus garsus. Ieškovas paskambino atsakovo sūnui, kuris nurodė, jog galimai streikuoja turbina, tačiau to negalėjo patvirtinti. Vėliau atsakovo sūnus atsiuntė automobilių meistro numerį, su kuriuo ieškovui susisiekus, jis be automobilio apžiūros nurodė, jog gali būti sugedę VANOS vožtuvai. Ieškovas grįžęs į Klaipėdą po trijų dienų skaičiuojant nuo įsigijimo, kreipėsi į UAB „Resortas“, kur automobilis buvo kelis mėnesius remontuojamas. Iš pateiktos 2018 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. RES2018 Nr. 101, matyti, jog automobiliui buvo pakeisti keturi elektromagnetiniai vožtuvai, o ieškovas už detales ir jų keitimą sumokėjo 742,02 Eur (e. b. l. 14,15). 2019 m. sausio 3 d. ieškovas autovežiu nugabeno automobilį į UAB „Krasta Auto Klaipėda“ autoservisą, kuriame apžiūrėjus automobilį, ieškovui buvo pateiktas pasiūlymas, jog automobiliui reikalinga keisti: vanos vožtuvėlį (primos eilės išmetimo); elektromagnetinį vožtuvą SOLV; tarpines; tarpinės žiedelį; aušinimo skysčio temperatūros daviklį; akumuliatorių; stabdžių skystį, variklio alyvą, oro filtrą, žvakes, mikrofiltrą; atlikti automobilio patikrą; atlikti aušinimo sistemos patikrą (e. b. l. 16–19). Už automobilio kėbulo plovimą prieš servisą, patikrinimą diagnostine aparatūra, bendra automobilio priežiūra – automobilio elektronika, automobilio kėbulo plovimą po serviso, ieškovas sumokėjo 121,24 Eur (e. b. l. 20-21).

34Taip pat, ieškovas pateikė UAB „Resortas“ 2019 m. balandžio 26 d. pažymą, kurioje nurodyta: „Atlikus automobilio diagnostika buvo nustatyta, kad blogai veikia 1-4 cilindrų variklio galvutės elektromagnetiniai vožtuvai (detalės Nr. 11368605123). Juos pakeitus toks pats gedimas buvo nustatytas 5-8 cilindro galvutės elektromagnetiniams vožtuvams. Juos pakeitus, kurį laiką variklis dirbo gerai, bet netrukus variklio veikimas vėl pablogėjo. Atlikus variklio diagnostiką, kompiuteris vėl parodė elektromagnetinių vožtuvų gedimą. Apžiūrėjus elektromagnetinius vožtuvus buvo nustatyta, kad juose atsiranda kietų dalelių (metalo drožlių), kurios pradeda užkišti elektromagnetinius vožtuvus. UAB „Ristortas“ nuomone, drožlės atsiranda iš variklio (šie varikliai pasižymi labai trumpu eksploatacijos laiku), todėl rekomenduoja arba daryti kapitalinį remontą arba keisti į naują variklį“ (e. b. l. 104).

352019 m. balandžio 9 d. ieškovo atstovė kreipėsi į UAB „Krasta Auto Klaipėda“ su klausimais: 1) kas kiek laiko (nuvažiuotų kilometrų) rekomenduojama tikrinti/keisti elektromagnetinius vanos vožtuvus automobiliui „BMW 750i xDrive“ (gamybos metai – 2011). Kiek kilometrų nuvažiavus yra didelė tikimybė, kad elektromagnetiniai VANOS vožtuvai taps keistini dėl natūralaus nusidėvjėimo? 2) Ar įmanoma situacija, kad vienu metu turi būti keičiami keturi elektromagnetiniai VANOS vožtuvai automobiliui „BMW 750i xDrive“? Kiek iš viso, įprastos komplektacijos automobilis „BMW 750i xDrive“ turi elektromagnetinių VANOS vožtuvų? 3) Kokie papildomai darbai yra būtini/rekomenduojami nustatant elektromagnetinių VANOS vožtuvų keitimą ir keičiant elektromagnetinius VANOS vožtuvus automobiliui „BMW 750i xDrive“? 4) Ar elektromagnetinių vanos vožtuvų keitimo darbo sudėtingumas prilygintas automobilio žvakių keitimo sudėtingumui? Ar minėtas darbas reikalauja specialių žinių ir specializacijos.

36Iš 2019 m. balandžio 12 d. UAB „Krasta Auto Klaipėda“ atsakymo į prašymą suteikti informaciją matyti, jog elektromechaniniai BMW variklio VANOS vožtuvai keičiami esant jų atliekamos funkcijos sutrikimams. Remiantis gamintojo technine informacija, nėra numatytas nuvažiuotų kilometrų kiekis šių vožtuvų susidėvėjimui. Automobilyje esantis variklio modelis N63 turi keturis elektromagnetinius VANOS vožtuvus. Remonto metu yra keičiamas defektinių vožtuvų kiekis, kuris nustatomas atliekant automobilio diagnostiką. Tam, kad tiksliai nustatyti VANOS vožtuvo gedimą, kartais gali reikėti pakeisti bandomuoju vožtuvu ar sukeisti kelis vožtuvus vietomis. Atliekant VANOS vožtuvo keitimo darbą reikia papildomai nuimti dugno priekinę apsaugą, elektrinį variklio aušinimo sistemos pagrindinio radiatoriaus ventiliatorių, kairės arba dešinės, arba abiejų pusių variklio oro padavimo sistemos aušintuvus bei droselio sklendes. Minėti darbai reikalauja mechaniko darbo įgūdžių patirties ir techninio pasiruošimo (e. b. l. 102).

37Iš atsakovo pateikto susirašinėjimo su ieškovu elektroniniu paštu matyti, jog atsakovo sūnus prieš ieškovui perkant automobilį informavo jį, jog: „automobilis tikrintas mašinos ridai esant 146 000 km, dabar automobilio rida 149 000 km; reikėtų keisti stabdžių diskus kartu su kaladėlėmis po 3 000 km; dešinės pusės „Comfort Access“ reikėtų pakeisti; kadangi kažkur truputi rasoja tepalas, galbūt reikėtų pakeisti; salonas, ratai viskas tvarkoje. Taip pat ieškovas buvo informuotas, jog prieš 10 000 km buvo sutvarkytas variklis, taip pat „xDrive“ sistema, sumontuota signalizacija su GPS, kuri atitinka antrą lygį, vasarinės padangos geros dar dviems sezonams, nuolaida 500 Eur susitvarkyti smulkmenas, kurias paminėjo atsakovas. Kartu buvo pateikta UAB „Krasta Auto Kaunas“ pažyma, kurioje nurodytos keistinos detalės ir atliktini remonto darbai, kaip paaiškino atsakovas, jog automobilis būtų „kaip naujas“: redukcinio vožtuvo tarpinės keitinimas; stabdžių stiprintuvo siurblio tarpinio žiedo keitimas; cilindrų galvutės gaublio išmontavimas ir sumontavimas; sėdynės, sėdynės ventiliatoriaus keitimas; visų (RFL tipo) padangų permontavimas; priekinių keleivio pusės durų išorinės rankenos keitimas; galinių keleivio pusės durų rankenos rėmo keitimas; AKB keitimas su registracija; priekinių stabdžių kaladėlių keitimas; abiejų priekinių stabdžių diskų keitimas kai keičiamos kaladėlės, galinių stabdžių kaladėlių keitimas; abiejų galinių stabdžių diskų keitimas kai keičiamos stabdžių kaladėlės; reduktoriaus priekinio riebokšlio keitimas; kardano movos keitimas; žiedelis, vakuumo siurblys; vožtuvų dangtelio tarpinė 1-4; tarpinė; ventiliatoriaus sėdynės; kabliukas; ratlankiai; svarelis klijuojamas plonas; ventilis; rankenėlė priekinių durų; rankenėlė galinių durų; akumuliatorius; panelė; apdaila stiklo priekinio; fiksatorius; panelė priekinių durų; vidinė durų panelės apdaila; fiksatorius; oda priekinės sėdynės sėdimos dalies; oda priekinės sėdynės nugaros dalies; stabdžių diskai; stabdžių disko varžtai; priekinės kaladėlės; laikiklis; stabdžių detalių tepalas; stabdžių daviklis; stabdžių diskas; galinės kaladėlės; stabdžių daviklis galinis; variklio apsauga; priekinė apsauga; posparnis; varžtas, veržlė; riebokšlis galinio reduktoriaus; kardano mova; įvorė ir valiklis (e. b. l. 70–72).

38Taip pat, iš atsakovo pateiktos UAB „Sirus LT“ rekomendacijos, matyti, jog VANOS solenoiduose susikaupusios smulkios metalų dalelės yra natūralūs procesas, susidarantis besidėvint kitiems variklio komponentams.

39Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę

40Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto (automobilio) kokybės trūkūmus bei pirkėjo teisių gynimo įsigijus netinkamos kokybės daiktą. Ieškovui teigiant, jog parduotas automobilis dėl paslėptų trūkumų negalėjo būti tinkamai eksploatuojamas, atsakovas nurodo, kad ieškovas neįvardino konkretaus automobilio trūkumo (defekto), o šiuo atveju būtina nustatyti ar automobilio defektas buvo esminis.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto lengvojo automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

42CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

43CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

44Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

45Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

46CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

47Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

48Byloje nustatyta ir šalys šios aplinkybės neginčijo, kad sudarius transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas su transporto priemone važiavo į Klaipėdą, t. y. transporto priemonė, išsamiai nepatikrinus jos techninės būklės, buvo naudojama pagal jos tikslinę paskirtį. Tačiau maždaug po 50 kilometrų, užsidegė įspėjamoji variklio lemputė „Check“ ir variklis ėmė skleisti nepageidaujamus garsus, t. y. tolimesnis automobilio naudojimas pagal tikslinę paskirtį nenustačius jos trūkumų tapo iš esmės negalimas, kadangi tai galėtų lemti dar didesnius gedimus. Taigi ieškovas transporto priemone tinkamai negalėjo naudotis iš esmės iš karto po jos įsigijimo, o siekiant užtikrinti galimybę tinkamai ir saugiai eksploatuoti transporto priemonę, ieškovas, siekdamas ištaisyti nustatytus defektus, turėjo papildomų išlaidų. Kaip jau buvo nurodyta, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad net ir parduodamas naudotas daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, o galimumas naudoti pagal tikslinę paskirtį neturėtų būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to papildomas sąnaudas. Ieškovo pateikti duomenys apie UAB „Resortas“ nustatytus transporto priemonės trūkumus, taip pat UAB „Krasta Auto Klaipėda“ atlikta automobilio apžiūra, patvirtina kad ieškovas be papildomų sąnaudų negalėjo įsigytos transporto priemonės naudoti pagal tikslinę jos paskirtį, nes tinkamam jos eksploatavimui jis turėjo papildomai 876,26 Eur išlaidų ir šiuo metu automobilis nėra sutaisytas. Kaip matyti iš UAB „Resortas“ pažymos, kapitalinis variklio remontas kainuotų 22 135,57 Eur.

49Ieškovas savo reikalavimą, taip pat grindžia UAB „Resortas“ pažyma, kurioje nurodoma, jog pakeitus elektromagnetinius vožtuvus variklio veikimas po kurio laiko vėl pablogėjo. UAB „Ristortas“ nuomone, drožlės atsiranda iš variklio (šie varikliai pasižymi labai trumpu eksploatacijos laiku), todėl rekomenduoja arba daryti kapitalinį remontą arba keisti į naują variklį (e. b. l. 104). Tačiau tikslaus gedimo ieškovas negali nurodyti. Pažymėtina, jog nė viena iš šalių prašymo dėl ekspertizė skyrimo byloje dėl variklio gedimo priežasties ir pan. neprašė. Atsižvelgtina ir į tai, jog atsakovas elektroniniu paštu prieš ieškovui perkant automobilį informavo jį, jog: „automobilis tikrintas mašinos ridai esant 146 000 km, dabar automobilio rida 149 000 km; reikėtų keisti stabdžių diskus kartu su kaladėlėmis po 3 000 km; dešinės pusės „Comfort Access“ reikėtų pakeisti; kadangi kažkur truputi rasoja tepalas, galbūt reikėtų pakeisti; salonas, ratai viskas tvarkoje, prieš 10 000 km buvo sutvarkytas variklis, taip pat „xDrive“ sistema, sumontuota signalizacija su GPS, kuri atitinka antrą lygį, vasarinės padangos geros dar dviem sezonams. Taigi matyti, jog prieš įsigyjant transporto priemonę ieškovas buvo informuotas apie tai, jog prieš 10 000 km buvo tvarkytas automobilio variklis. To nepaneigė ir liudytojas (atsakovo sūnus) D. Z., kuris parodė, jog automobilio variklis buvo tvarkytas dėl to, jog naudojo daugiau tepalo negu numato techninės charakteristikos. Taip pat, faktą, jog variklis buvo tvarkytas dar iki automobilio pardavimo pagrindžia ir ieškovo pateiktos telefoninio pokalbiu su atsakovo sūnumi stenogramos, kuriose pripažįstama, jog buvo daromas variklio remontas, keičiamos grandinės ir gumytės, taip pat tvarkyta „xDrive“ sistema. Tai, jog ieškovui buvo žinoma, jog automobiliui buvo darytas variklio remontas patvirtino ir pats ieškovas. Pardavimo metu pardavėjas patikino ieškovą, kad automobilis trūkumu neturi. Ieškovui priimant automobilį jokių akivaizdžių jo trūkumų nebuvo matyti, jis užsivedė ir važiavo. Ką patvirtino abi ginčo šalys.

50Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstais laiko ieškovo nurodytus argumentus, kad nustatytų transporto priemonės trūkumų negalima laikyti įprastais, nulemtais natūralaus transporto priemonės nusidėvėjimo, apie kuriuos ieškovas, kaip bet kuris vidutinis pirkėjas, turėjo ar galėjo žinoti. Teismas sutinka, kad transporto priemonės naudojimas lemia jos detalių natūralų nusidėvėjimą, tačiau negalima laikyti, kad natūralus transporto priemonės nusidėvėjimo pokytis, lyginant su nauja transporto priemone, šiuo atveju nustačius, jog detalės yra nusidėvėjusios tiek, kad transporto priemonės negalima naudoti pagal tikslinę jos paskirtį, ieškovui turėjo būti savaime suprantamas. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad transporto priemonė yra aštuonių metų senumo, kad transporto priemonės rida sąlyginai nėra labai didelė, kad pardavėjas nenurodė jokių transporto priemonės variklio trūkumų, priešingai nurodydamas, jog variklis buvo suremontuotas, darytina išvada, kad bet kuriam vidutiniam pirkėjui nebuvo galima tikėtis, kad transporto priemonės eksploatacija bus galima tik tuomet, kai dėl natūralaus variklio detalių nusidėvėjimo jos bus pakeistos kitomis ar bus atlikti remonto darbai, t. y. negalima daryti išvados, kad vidutinis pirkėjas, įsigydamas tokią transporto priemonę, būtų galėjęs numanyti, jog tinkamam jos eksploatavimui bus būtina atlikti variklio remonto darbus, nes, priešingu atveju, jos tinkamas eksploatavimas nebūtų galimas.

51Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

52Nagrinėjamu atveju tai, kad ieškovo įsigytas naudotas automobilis tapo netinkamas naudoti tą pačią dieną (faktiškai po kelių valandų po įsigijimo), kai buvo įsigytas, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį. Teismas sutinka, kad naudoto daikto veikimas gali būti kitoks nei analogiško naujo daikto. Vis dėlto, parduotam naudotam automobiliui sugedus netrukus po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (nuvažiavus vos apie 50 km), reikia įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar pirkėja šiuo atveju galėjo žinoti, kad automobilis gali tuoj pat sugesti ar, kad jam tinkamai veikti, gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų.

53Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis, įsigydamas nenaują transporto priemonę, žinojo apie tam tikrus transporto priemonės trūkumus, tačiau ne tokius, dėl kurių transporto priemonės eksploatacija iš viso pagal jos paskirtį nebūtų galima.

54CK 6.333 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus.

55Pažymėtina, kad nepaisant pirmiau aptartų parduodamo daikto kokybės garantijų, pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

56Sprendžiant, ar ieškovui parduota transporto priemonė atitiko jai keliamus bendruosius reikalavimus ir ar ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis, kad transporto priemonę bus galima naudoti pagal paskirtį, pažymėtina, kad ieškovas, prieš įsigydamas transporto priemonę, ėmėsi tam tikrų veiksmų siekdamas nustatyti įsigyjamos transporto priemonės kokybę. Ieškovas, atvykęs su kitu asmeniu, transporto priemonę apžiūrėjo, atliko bandomąjį važiavimą, patikrino dažų sluoksnį, taigi ėmėsi priemonių, kad įsitikintų įsigyjamo daikto kokybe. Kaip jau minėta, automobilio trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų galėjęs juos pastebėti be specialaus tyrimo. Nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi tik teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis), o šios teisės nerealizavimas nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę. Byloje nustatyta, kad paaiškėję automobilio trūkumai buvo susiję su varikliu, jie buvo nustatyti atliekant automobilio techninės būklės patikrą, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas, būdamas vartotojas ir neturėdamas specialių žinių, juos galėjo nustatyti transporto priemonės apžiūros metu. Pirmiau paminėti automobilio trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų galėjęs juos pastebėti be specialios apžiūros, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju įrodyta, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis), o pardavėjas jam daikto trūkumų neatskleidė. Be to, pirmiau nurodyti argumentai patvirtina, kad ieškovui pasirinkus tik tokį transporto priemonės patikrinimą jos įsigijimo metu, neatima galimybės jam kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo. Todėl teismas nepagrįstais laiko atsakovo nurodytus argumentus, kad pats pirkėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas įsigyjant transporto priemonę. Vien tai, kad pirkėjas nepasinaudojo savo teise patikrinti transporto priemonę nuodugniau, nepašalina atsakovo atsakomybės dėl netinkamos daikto kokybės.

57Pažymėtina, jog atsakovas ir jo atstovė baigiamosiose kalbose savo atsikirtimu pagrindu nurodė, jog neįvardinus konkretaus variklio trūkumo, negalima daryti išvados, jog variklio gedimas yra esminis, pažymėjo, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad sugedo variklis ir kad tai yra esminis gedimas. Be to, nurodė, jog nesant objektyvių, neginčytinų duomenų apie variklio defektas ir koks tas variklio defektas negalima daryti išvados ką galėjo paslėpti ar nuslėpti atsakovas parduodamas transporto priemonę ir ko jis nepadarė.

58Šiuo atveju vien ta aplinkybė, jog automobilio variklis sugedo nuvažiavus vos keliasdešimt kilometrų, yra pakankama konstatuoti, jog jis buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį.

59Teismas konstatuoja, kad net nustačius, kad perduotas daiktas neatitiko kokybės reikalavimų atsakomybė pardavėjui, tačiau pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę nėra absoliuti. Atsakomybė už paslėptus trūkumus tenka pardavėjui, bet CK 6.327 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga, kuriai esant pardavėjas neatsako už parduodamo daikto kokybę. Jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti, kad parduodami daiktai neatitinka reikalaujamos kokybės, tai ši aplinkybė pagal įstatymą šalina pardavėjo atsakomybę. Kokybės reikalavimų neatitikimas – tai paslėpti trūkumai. Jeigu pirkėjas yra informuojamas ar kitu būdu jam tampa žinoma arba negali nežinoti apie tokius trūkumus, tai pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį pardavėjas už juos neatsako. CK 6.317 ir 6.327 straipsniuose reglamentuojamos tam tikros pardavėjo teisės ir pareigos bei pardavėjo atsakomybės sąlygos, susijusios su parduodamo daikto kokybe, bet nereglamentuojami įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimai. Jie išdėstyti CPK, tai pat CK 6.333 straipsnyje ir kitose normose, kurios turi būti aiškinamos sistemiškai (CK 1.9 straipsnis).

60Byloje ginčo, kad automobilio variklis buvo remontuojamas nėra. Atsakovas R. Z. ir jo sūnus liudytojas D. Z. nurodė, jog jokių automobilių defektų nenuslėpė, kiek jų žinojo tiek atvirai pasakė ir išsiuntė dokumentus kuriuos turėjo – UAB „Krasta Auto“ defektaciją. Parodė, jog prieš pardavimą variklio gedimo nebuvo ir jokia piktograma nedegė. Anksčiau jam eksploatuojant automobilį du kartus buvo užsidegusi piktograma dėl turbinos, kadangi kaip paaiškino serviso meistrai, ši piktograma užsidega nuvažiavus tam tikrą kiekį kilometrų. Per du metus liudytojas D. Z. su automobiliu nuvažiavo apie 58 000 km, pažymėjo, jog variklis buvo tvarkytas Bosnijoje ir Hercogovinoje nuvažiavus 132 000 km. Variklis buvo tvarkytas nes vartojo daugiau tepalo, negu techninės charakteristikos numato. Po tai kai buvo atlikta UAB „Krasta Auto“ defektacija, automobilis remontuotas nebuvo. Liudytojas D. Z. nurodė, jog jam per automobilio eksploatacijos laikotarpį variklio gedimų, susijusių su besikaupiančiomis variklio drožlėmis nebuvo nutikę.

61Atsakovo teigimu, ieškovo įsigyta transporto priemonė savo tikslinę paskirtį atliko visą laiką, įspėjamoji variklio lemputė, liudytojui D. Z. eksploatuojant automobilį buvo užsidegusi vos du kartus, varikliui atlikti remonto darbai nebuvo labai sudėtingi. Tuo pačiu atsakovas užtikrino ieškovą, jog automobilis trūkumų neturi. Tačiau teismas šiuos liudytojo D. Z. argumentus vertina kritiškai.

62Konstatuotina, kad byloje pateikti objektyvūs įrodymai, kurie patvirtina transporto priemonės trūkumus, kurie atsirado vos įsigijus transporto priemonę. Transporto priemonės įmanomumas ją naudoti pats savaime, t. y. galėjimas ja važiuoti, nesudaro pagrindo spręsti dėl transporto priemonės įmanomumo saugiai ją naudoti pagal tikslinę jos paskirtį. Be to, atsakovas, teigdamas, kad transporto priemonė neturėjo trūkumų ir ją buvo galima tinkamai eksploatuoti neatlikus ieškovo nurodytų remonto darbų, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių šias jo nurodytas aplinkybes, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes dėl transporto priemonės trūkumų. Priešingai automobilio variklis buvo remontuotas ir anksčiau, kas galėjo sąlygoti, kitas atsiradusias variklio problemas.

63Taigi iš šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų matyti, jog tiek ieškovui, tiek atsakovui nors ir buvo žinoma apie automobilio variklio remontą, tačiau atsakovas ir jo sūnus patikino, jog automobilis yra tinkamas naudoti pagal paskirti. Ieškovas iš atsakovo automobilį pirko su varikliu be defektų ir tai buvo esminė sutarties sąlyga, t. y. ieškovas pirkdamas naudotą automobilį iš atsakovo turėjo pagrindą manyti, kad įsigyjamas automobilis yra tinkamas naudoti. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių bei liudytojų paaiškinimų, ieškovui buvo žinoma, jog variklis buvo remontuotas dėl tepalo sunaudojimo ir tai, jog varikliui buvo keistos gumytės ir grandinės. Ieškovas pirko naudotą automobilį, turėdamas tikslą jį naudoti asmeniniams poreikiams, pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Automobilio trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų galėjęs juos pastebėti be specialaus tyrimo. Automobilis sugedo po labai trumpo laiko nuo jo pardavimo, todėl pripažintina, kad automobilio trūkumai, nors ir paaiškėjo vėliau, tačiau buvo jo perdavimo ieškovui momentu.

64Net ir tuomet, jeigu automobilis būtų patikrintas specializuotame servise, variklio defektai ir netinkamai suremontuoto variklio faktas vis tiek nebūtų buvęs nustatytas. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog norint nustatyti konkretų variklio defektą, būtų reikėję ardyti variklį, o tokie darbai, apžiūrint perkamą automobilį, suprantama, nėra atliekami. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovas šia teise būtų pasinaudojęs, nustatyti variklio defektą įprasto automobilio patikrinimo metu nėra galimybės.

65CK 6.333 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

66Kasacinis teismas tokios kategorijos bylose taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

67Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

68Byloje esančioje UAB „Resortas“ pažymoje nurodė, kad blogai veikia 1-4 cilindrų variklio galvutės elektromagnetiniai vožtuvai (detalės Nr. 11368605123). Juos pakeitus toks pats gedimas buvo nustatytas 5-8 cilindro galvutės elektromagnetiniams vožtuvams. Juos pakeitus, kurį laiką variklis dirbo gerai, bet netrukus variklio veikimas vėl pablogėjo. Atlikus variklio diagnostiką, kompiuteris vėl parodė elektromagnetinių vožtuvų gedimą. Apžiūrėjus elektromagnetinius vožtuvus buvo nustatyta, kad juose atsiranda kietų dalelių (metalo drožlių), kurios pradeda užkišti elektromagnetinius vožtuvus. UAB „Ristortas“ nuomone, drožlės atsiranda iš variklio (šie varikliai pasižymi labai trumpu eksploatacijos laiku), todėl rekomenduoja arba daryti kapitalinį remontą arba keisti į naują variklį. Nors tai yra nuomonė, tačiau vertinant šalių ir liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus akivaizdu, jog šioje byloje tikslaus variklio gedimo neišardžius variklio nustatyti negalima, o toks variklio ardymas lemtų papildomas išlaidas. Tačiau net ir nenustačius tikslaus variklio gedimo, matyti, jog automobilis yra sugedęs ir negali būti naudojamas pagal paskirtį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad automobilio variklio gedimas nėra akivaizdus naudoto automobilio trūkumas, teismas sprendžia, kad ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti šio automobilio trūkumo ir negalėjo prisiimti rizikos už automobilio gedimą, kuris atsirado praėjus vos kelioms valandoms nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, juolab atsakovas patikino ieškovą, jog automobilis yra tinkamas naudoti.

69Kaip minėta aukščiau, ieškovas apie parduodamą naudotą automobilį sužinojo pagal į interneto tinklalapį įdėtą skelbimą, vėliau atvyko automobilio apžiūrėti su draugu; ieškovas, kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, apžiūrėjo automobilį ir jį išbandė. Automobilio pardavėjas patikino ieškovą ir jo draugą, kad automobilis yra tinkamas naudoti, pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, kad trūkumų nėra. Kadangi staigus variklio vidinių detalių gedimas, nėra akivaizdus naudoto automobilio trūkumas, konstatuotina, kad ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti kokie galimi variklio trūkumai ir negalėjo prisiimti rizikos už automobilio variklio gedimą praėjus vos kelioms valandoms nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

70Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

71Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodė, kad jos įsigytas naudotas automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitiko kokybės reikalavimų ir kad jis negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus. Tuo tarpu atsakovas neįrodė aplinkybių, mažinančių jo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, dėl to yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teises, nusipirkus netinkamos kokybės naudotą daiktą.

72Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame nurodyta, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

73Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, o netinkamos kokybės naudoto daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas dėl sekančių aplinkybių. Ieškovo įsigytas automobilis tapo netinkamas naudoti praėjus vos kelioms valandoms nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovo įgyto naudoto automobilio gedimo priežastis – variklio gedimas, kuriam nustatyti reikia ardyti variklį. UAB „Resortas“ serviso įvertinimu kapitalinis variklio remontas kainuotų 22 135,57 Eur. Kadangi ieškovas automobilį nupirko už 13 000,00 Eur, defektų pašalinimas siekia beveik, pusę automobilio vertės.

74Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo nupirktas automobilis iki šiol nesuremontuotas, dėl ko ieškovas negali juo naudotis pagal paskirtį. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovas pirkdamas naudotą automobilį tikėjosi, kad jis bus su veikiančiu varikliu ir galės naudoti nusipirktą daiktą pagal paskirtį. Kadangi nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti pirkimo pardavimo sutartį yra teisėtas, transporto priemonės „BMW 750i xDrive“, kurio identifikacinis Nr. ( - ), valstybinis Nr. ( - ), pirkimo - pardavimo sutartis pripažintina nutraukta nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. taikytina restitucija ir iš atsakovo R. Z., ieškovui E. U. priteistina 13 000,00 Eur, o atsakovui R. Z. grąžinamas automobilis „BMW 750i xDrive“, kurio identifikacinis Nr. ( - ).

75Taip pat ieškovas byloje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 876,26 Eur nuostolių – išlaidų patirtų remontuojant automobilį.

76Byloje nustatyta, jog ieškovas dar 2018 metais prašė apmokėti automobilio remontą, kad automobilį būtų galimai tinkamai eksploatuoti arba pasiimti automobilį ir grąžinti už jį pinigus (e. b. l. 23). Atsakovas sutiko atlyginti dalį remonto išlaidų, tačiau su daliniu išlaidų atlyginimu, ieškovas nesutiko. Ieškovui savo lėšomis sutaisius ginčo automobilį, teismui pateiktame ieškinyje prašė, kad atsakovas atlygintų ieškovo patirtas automobilio remonto išlaidas, kurios sudarė 876,26 Eur. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovas savo pasirinkimu užsakė atlikti darbus servise, kurių dalis yra pertekliniai. Jeigu jis norėjo nustatyti gedimą, tokiu atveju pakanka patikrinti diagnostine aparatūra, šiuo atveju bendra automobilio priežiūra yra perteklinis veiksmas. Atsakovas nurodė, jog ieškovo pateiktoje sąmatoje su variklio defekto darbais susijęs tik vienas punktas, o 2–5 punktuose nurodyti bendro pobūdžio darbai, kurie gali būti atliekami pagal kliento pasirinkimą, kurie akivaizdžiai nėra gedimai, kurie turėtų būti kompensuojami arba mažinantys automobilio našumą. Šie darbai galėtų būti atliekami, tačiau tik šalies pasirinkimu. Ieškovas ieškinį grindžia būtent visa sąmata ir nurodo, kad jam reikėtų atlikti investicijas už 1 478,43 Eur, kad pašalinti defektus. Su tokiu interpretavimu atsakovas nesutinka, kadangi 2–5 punktuose nurodyti darbai yra tik galimi, jų galima ir neatlikti pagal jų turinį ir automobilis bus naudojamas sėkmingai pagal paskirtį pilnai. Akivaizdu, kad automobilio neeksploatuojant akumuliatorius išsikrauna, techninis automobilio aptarnavimas taip pat atliekamas šalies pasirinkimu. Temperatūros daviklio keitimas ar aušinimo sistemos patikra tai nėra gedimai, kurie buvo iki perkant transporto priemonę.

77Nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, t. y. nusipirktas naudotas automobilis tinkamai nevažiavo ir ieškovui teko savo lėšomis taisyti jo gedimus, kadangi atsakovas pilnai atlyginti išlaidas atsisakė. Nustačius, kad nuostoliai susidarė dėl ieškovo pirkto naudoto automobilio kokybės trūkumų, ieškovas įgijo teisę į jos dėl automobilio remonto patirtų išlaidų atlyginimą.

78Ieškovas pateikė duomenis, kad už automobilio transportavimą į autoservisą sumokėjo 13,00 Eur už automobilio parvežimui išsinuomotą priekabą (2018 m. sausio 4 d. sąskaita faktūra, e. b. l. 16), už keturių elektromagnetinių vožtuvus ir jų keitimą sumokėjo 742,02 Eur (2018 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. RES2018 Nr. 101, e. b. l. 14,15), o už automobilio kėbulo plovimą prieš servisą, patikrinimą diagnostine aparatūra, bendra automobilio priežiūra – automobilio elektronika, automobilio kėbulo plovimą po serviso, ieškovas sumokėjo 121,24 Eur (e. b. l. 20-21). Liudytojas V. E. parodė, jog jam vairuojant automobilį atgal į Klaipėdą, ties Kauno išvažiavus iš degalinės, užsidegė įspėjimas „Check“, variklis pradėjo netolygiai dirbti, purtytis. Vėliau apsikeitus automobiliais, BMW jau vairavo ieškovas ir klaida vėl atsirado po 10 kilometrų. Ieškovas nurodė, jog grįžus į Klaipėdą kreipėsi į UAB „Resortas“ dėl automobilio gedimo. Iš to darytina išvada, kad ieškovo patirtos 742,02 Eur išlaidos elektromagnetinių vožtuvų keitimui ir 13,00 Eur išlaidos automobilio transportavimui buvo būtinos, todėl jos priteistinos iš atsakovo. Taip pat, siekiant nustatyti variklio gedimą, buvo patirtos išlaidos už patikrinimą diagnostine aparatūra, bendra automobilio priežiūrą – elektronika, bei automobilio kėbulo plovimą, už kuriuos ieškovas kaip jau minėta sumokėjo 121,24 Eur. Nors kaip minėta anksčiau atsakovas nurodė, jog variklio plovimo ir automobilio priežiūros veiksmai buvo pertekliniai ir būtų užtekę patikrinti automobilį diagnostika, teismas kritiškai vertina šiuos atsakovo argumentus. PVM sąskaitoje faktūroje įvardijama bendra automobilio priežiūra – automobilio elektronika, yra ne kas kitas, kaip automobilio elektronikos diagnostika, o šiuo atveju siekiant nustatyti elektromagnetinių vožtuvų gedimą, šie darbai buvo privalomi.

79Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog kad ieškovo patirtos išlaidos variklio remontui buvo pagrįstos ir būtinos, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 876,26 Eur nuostolių (CK 6.221 straipsnio 2 dalis, 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

80Ieškovui iš atsakovo priteistinos ir įstatyme nustatytos kompensacinio pobūdžio 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (13 876,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

81Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

82Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

83Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad už pareikštą ieškinį ieškovas sumokėjo 312,00 Eur žyminį mokestį (e. b. l. 7). Ieškovas byloje taip pat turėjo 820,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai (e. b. l. 123–125). Nurodytos išlaidos neviršija maksimalaus už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio), todėl proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai, jos priteistinos ieškovui iš atsakovo.

84Ieškinį patenkinus visiškai atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, bei liudytojo kelionės išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

85Nustatyta, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 9,02 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija minimalią 3,00 Eur dydžio sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793), todėl, patenkinus ieškinį, jos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai)..

86Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 99, 290-291, straipsniais,

Nutarė

87ieškinį tenkinti visiškai.

88Nutraukti tarp atsakovo R. Z., asmens kodas ( - ) ir ieškovo E. U., asmens kodas ( - ) sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nuo 2018 m. rugsėjo 7 d.

89Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo R. Z., asmens kodas ( - ), ieškovui E. U., asmens kodas ( - ) 13 000,00 Eur (tryliką tūkstančių eurų 00 ct), įpareigojant ieškovą E. U., asmens kodas ( - ) grąžinti automobilį „BMW 750i xDrive“, identifikacinis Nr. ( - ), valstybinis Nr. ( - ) atsakovui R. Z., asmens kodas ( - ).

90Priteisti ieškovui E. U., asmens kodas ( - ) iš atsakovo R. Z., asmens kodas ( - ), 876,26 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 26 ct) nuostolių, turėtų įsigytos transporto priemonės trūkumams pašalinti.

91Priteisti iš atsakovo R. Z., asmens kodas ( - ), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 876,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 820,00 Eur (aštuonių šimtų dvidešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas bei 312 Eur (tris šimtus dvylika eurų) žyminį mokestį.

92Priteisti valstybei iš atsakovo R. Z., asmens kodas ( - ), 9,02 Eur (devynių eurų 02 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

93Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai... 5. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) nutraukti 2018 m. rugsėjo 7 d.... 6. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d.... 7. Ieškovas nurodė, kad pradėjus eksploatuoti automobilį jis juo nuvažiavo... 8. Ieškovas nurodė, jog sudarytoje transporto priemonės pirkimo–pardavimo... 9. Pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas yra esminis, nes: 1) ieškovas iš... 10. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus... 11. Ieškovo atstovė nurodė, jog gedimas paaiškėjo pardavimo metu, arba iškart... 12. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas jo manymu nuslėpė... 13. II. Atsikirtimai į ieškinį... 14. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti... 15. Atsakovas R. Z. iš dalies sutinka su ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių... 16. Akivaizdu, kad su pirkėju prieš parduodant transporto priemonę buvo... 17. Atsakovas teisme paaiškino, kad automobilio variklio remontą D. Z. prieš 10... 18. Atsakovas nurodo, jog daikto trūkumai paaiškėjo ieškovui jau nupirkus... 19. Ieškovas pateikė į bylą UAB „Resortas“ dokumentus iš kurių matyti,... 20. Atsakovas mano, kad šioje byloje nėra pateikta įrodymų, kad VANOS vožtuvas... 21. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 876,26 Eur nuostolių. Iš... 22. Atsakovas mano, kad ieškovas iš esmės gavo to, ko tikėjosi iš sudarytos... 23. Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus... 24. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovui nebuvo jokių... 25. III. Liudytojų parodymai... 26. Teismo posėdžio metu liudytojas V. E. parodė, kad dalyvavo automobilio BMW... 27. Teismo posėdžio metu liudytojas D. Z. – atsakovo sūnus parodė, jog... 28. Teismas... 29. ieškinys tenkintinas.... 30. IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 31. Faktinės bylos aplinkybės... 32. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. ieškovas ir atsakovas sudarė... 33. Ieškovo ir atsakovo paaiškinimais, bei byloje esančiais rašytiniais... 34. Taip pat, ieškovas pateikė UAB „Resortas“ 2019 m. balandžio 26 d.... 35. 2019 m. balandžio 9 d. ieškovo atstovė kreipėsi į UAB „Krasta Auto... 36. Iš 2019 m. balandžio 12 d. UAB „Krasta Auto Klaipėda“ atsakymo į... 37. Iš atsakovo pateikto susirašinėjimo su ieškovu elektroniniu paštu matyti,... 38. Taip pat, iš atsakovo pateiktos UAB „Sirus LT“ rekomendacijos, matyti, jog... 39. Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę... 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kadangi CK... 42. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal... 43. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal... 44. Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi... 45. Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto... 46. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti,... 47. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo... 48. Byloje nustatyta ir šalys šios aplinkybės neginčijo, kad sudarius... 49. Ieškovas savo reikalavimą, taip pat grindžia UAB „Resortas“ pažyma,... 50. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstais laiko ieškovo nurodytus argumentus,... 51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pirma, kadangi CK nenustato... 52. Nagrinėjamu atveju tai, kad ieškovo įsigytas naudotas automobilis tapo... 53. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis, įsigydamas nenaują... 54. CK 6.333 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas atsako už daiktų... 55. Pažymėtina, kad nepaisant pirmiau aptartų parduodamo daikto kokybės... 56. Sprendžiant, ar ieškovui parduota transporto priemonė atitiko jai keliamus... 57. Pažymėtina, jog atsakovas ir jo atstovė baigiamosiose kalbose savo... 58. Šiuo atveju vien ta aplinkybė, jog automobilio variklis sugedo nuvažiavus... 59. Teismas konstatuoja, kad net nustačius, kad perduotas daiktas neatitiko... 60. Byloje ginčo, kad automobilio variklis buvo remontuojamas nėra. Atsakovas R.... 61. Atsakovo teigimu, ieškovo įsigyta transporto priemonė savo tikslinę... 62. Konstatuotina, kad byloje pateikti objektyvūs įrodymai, kurie patvirtina... 63. Taigi iš šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų matyti, jog tiek... 64. Net ir tuomet, jeigu automobilis būtų patikrintas specializuotame servise,... 65. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas daikto kokybės garantijos turinys... 66. Kasacinis teismas tokios kategorijos bylose taip pat yra išaiškinęs, kad:... 67. Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra... 68. Byloje esančioje UAB „Resortas“ pažymoje nurodė, kad blogai veikia 1-4... 69. Kaip minėta aukščiau, ieškovas apie parduodamą naudotą automobilį... 70. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad... 71. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodė, kad jos įsigytas naudotas automobilis... 72. Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir... 73. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ieškovo reikalavimas yra... 74. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo nupirktas automobilis iki šiol... 75. Taip pat ieškovas byloje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 876,26... 76. Byloje nustatyta, jog ieškovas dar 2018 metais prašė apmokėti automobilio... 77. Nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos... 78. Ieškovas pateikė duomenis, kad už automobilio transportavimą į... 79. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog kad ieškovo patirtos išlaidos... 80. Ieškovui iš atsakovo priteistinos ir įstatyme nustatytos kompensacinio... 81. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 82. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1... 83. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad už pareikštą ieškinį ieškovas... 84. Ieškinį patenkinus visiškai atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos,... 85. Nustatyta, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,... 86. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96,... 87. ieškinį tenkinti visiškai.... 88. Nutraukti tarp atsakovo R. Z., asmens kodas ( - ) ir ieškovo E. U., asmens... 89. Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo R. Z., asmens kodas ( - ),... 90. Priteisti ieškovui E. U., asmens kodas ( - ) iš atsakovo R. Z., asmens kodas... 91. Priteisti iš atsakovo R. Z., asmens kodas ( - ), 5 (penkių) procentų dydžio... 92. Priteisti valstybei iš atsakovo R. Z., asmens kodas ( - ), 9,02 Eur (devynių... 93. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...