Byla 2A-421/2008

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir

3Danutės Milašienės, sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Aleksandrui Doroševui, atsakovo Generalinės prokuratūros atstovui prokurorui V. K., atsakovo Teisingumo ministerijos atstovui V. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-836-43/2007 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 900 000 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad Zarasų rajono policijos komisariato darbuotojai 1990 m. sausio 27 d. ieškovą nepagrįstai apkaltinę vagyste suėmė, o po pusantrų metų paleido. Per tą laiką, kai buvo suimtas, ieškovas neteko darbo, buto, gulėjo Utenos psichiatrinėje ligoninėje, buvo apribotos jo teisės. Kardomosios priemonės ieškovui buvo pritaikytos nepagrįstai. Žalą sudaro ieškovo negautas darbo užmokestis ir neturtinė žala. Ieškinio senaties terminas prasidėjo 1991 m., kai ieškovas buvo paleistas iš suėmimo ir nutraukta baudžiamoji byla. Kadangi vėliau ieškovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, buvo suvaržytos jo teisės kreiptis į teismą, todėl ieškinio senaties terminas atnaujintinas.

6Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš A. K. į valstybės biudžetą 19,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad 1990 m. sausio 27 d. Zarasų VRS darbuotojai BPK 137 straipsnio pagrindu sulaikė A. K., įtariamą padarius nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje (baudž. byla Nr.58-1-008-90, t. 1, b. l. 46, 48). 1990 m. sausio 29 d. Zarasų VRS tardymo poskyrio tardytojas priėmė nutarimą patraukti A. K. kaltinamuoju, pareiškiant jam kaltinimą nusikaltimu, numatytu BK 146 straipsnio 4 dalyje (baudž. b. Nr.58-1-008-90, t. 1, b. l. 56-57). Be to, 1990 m. sausio 29 d. Zarasų VRS tardymo poskyrio tardytojas priėmė nutarimą paskirti kaltinamajam A. K. kardomąją priemonę suėmimą, kurį sankcionavo Zarasų rajono prokuroras (baudž. b. Nr.58-1-008-90, t. 1, b. l. 59). Tardytojas nutarime nurodė, kad A. K. nedirba, linkęs girtauti, anksčiau penkis kartus teistas, pripažintas itin pavojingu recidyvistu, jo padarytas nusikaltimas pavojingas visuomenei ir būdamas laisvėje gali įvykdyti naują nusikaltimą. Zarasų VRS tardymo poskyrio tardytojas 1990 m. birželio 20 d. patraukė A. K. kaltinamuoju, pareikšdamas jam patikslintą kaltinimą nusikaltimu, numatytu BK 146 straipsnio 4 dalyje (baudž. b. Nr.58-1-008-90, t. 1, b. l. 202-203). A. K. ir A. K. baudžiamoji byla Nr.58-1-008-90 1990 m. rugsėjo 3 d. buvo nusiųsta nagrinėti Zarasų rajono teismui (baudž. b. Nr. 58-1-008-90, t. 1, b. l. 221), kuris 1991 m. gegužės 27 d. nutartimi baudžiamąją bylą grąžino Zarasų rajono vyriausiajam prokurorui papildomam parengtiniam tyrimui atlikti (baudž. b. Nr.58-1-008-90, t. 1, b. l. 369-370). Zarasų rajono tardymo poskyrio viršininkas 1991 m. birželio 4 d. nutarimu atnaujino parengtinio tardymo darymą baudžiamojoje byloje, o Zarasų rajono vyriausiasis prokuroras parengtinio tardymo baudžiamojoje byloje terminą nustatė ir kaltinamojo A. K. suėmimo terminą prailgino iki 1991 m. liepos 4 d. (baudž. b. Nr. 58-1-008-90, t. 2, b. l. 3-4). 1991 m. liepos 4 d. Generalinis prokuroras parengtinio tardymo baudžiamojoje byloje terminą ir A. K. suėmimo terminą prailgino iki 1991 m. liepos 26 d. (baudž. b. Nr. 58-1-008-90, t. 2, b. l. 17-18). Tardymo poskyrio prie Zarasų rajono policijos komisariato viršininkas vienu 1991 m. liepos 26 d. nutarimu kardomąją priemonę suėmimą A. K. pakeitė į rašytinį pasižadėjimą neišvykti (baudž. b. Nr. 58-1-008-90, t. 2, b. l. 129), o kitu 1991 m. liepos 26 d. nutarimu baudžiamą bylą Nr. 58-1-008-90 nutraukė BPK 233 straipsnio 1 punkto pagrindu, pasikeitus aplinkybėms (baudž. b. Nr. 58-1-008-90, t. 2, b. l. 130). Tokiu būdu baudžiamoji byla nutraukta nereabilituojančiu pagrindu. Teismo teigimu, ieškovas jo suėmimo neteisėtumą grindė vėlesniu jam iškeltos baudžiamosios bylos nutraukimu. Teismas nurodė, kad nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą nėra apkaltos aktas byloje atlikusiems tyrimą asmenims. Suėmimas iki nuosprendžio nėra bausmė už padarytą nusikaltimą, o procesinės prievartos priemonė, turinti specifinius uždavinius, kurių svarbiausias – užtikrinti tinkamą proceso vyksmą baudžiamojoje byloje, ištirti nusikaltimą. Baudžiamosios bylos nutraukimas nėra besąlyginis pagrindas atlyginti žalą. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, jeigu juos sulaikant ar suimant buvo įvykdyti neteisėti veiksmai. Teismo teigimu, iš baudžiamosios bylos Nr. 58-1-008-90 matyti, kad parengtinio tyrimo pareigūnai, sulaikydami ieškovą ir skirdami jam kardomąjį kalinimą, buvo pagrįstai įsitikinę, kad ieškovas yra padaręs nusikaltimą. Skirdami ieškovui suėmimą, parengtinio tyrimo pareigūnai ir prokurorai ieškovo kaltumo klausimo spręsti neturėjo, taip pat neprivalėjo tirti įrodymų, o tik atsižvelgė į tikėtinumą, kad įtariamasis (ieškovas) darys naujus nusikaltimus, vengs tardymo ir teismo, trukdys nustatyti byloje tiesą. Skiriant ieškovui kardomąjį kalinimą, jis jau buvo penkis kartus teistas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, pripažintas itin pavojingu recidyvistu, neseniai grįžęs iš bausmės atlikimo vietos, nedirbo, todėl teismas sprendė, kad ieškovas buvo sulaikytas ir jam paskirtas kardomasis kalinimas teisėtai ir pagrįstai ir kadangi sulaikant ir suimant ieškovą nebuvo įvykdyti neteisėti veiksmai, ieškovas teisės į žalos atlyginimą neturi (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 str. 1 d., 1964 m. CK 483, 486 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat teismas nurodė, kad pagal 1964 m. CK 84 str. 1 d. pažeistai teisei ginti nustatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. Pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą (1964 m. CK 83 str. 1 d.). Ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 str.). Pa­gal 1964 m. CK 86 straipsnį (atitinkamai 2000 m. CK 1.127 str. 1 d.) ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­ga pra­si­de­da tik po to, kai as­muo sub­jek­ty­viai suvo­kia ar­ba tu­ri su­vok­ti apie jo tei­sės pa­žei­di­mą. Teismo teigimu, iš suėmimo ieškovas buvo paleistas 1991 m. liepos 26 d., todėl ieškinio senaties termino eiga ieškovui prasidėjo nuo 1991 m. liepos 26 d., kada ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie patirtą žalą ir įgijo teisę į pažeistų teisių gynybą. Ieškinį teisme ieškovas pareiškė tik 2006 m. gruodžio 12 d. (b. l. 1-2), t. y. praėjus daugiau nei penkiolikai metų nuo tos dienos, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškinį teisme ieškovas pareiškė pasibaigus ieškinio senaties terminui. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad nebuvo įmanoma ginti pažeistų jo teisių teisminiu būdu, kadangi ilgą laiką negalėjo gauti dokumentų dėl kardomosios priemonės skyrimo, neturėjo galimybės gauti dokumentų, nes vėliau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, teismas vertino kaip bandymą pateisinti ieškinio senaties termino praleidimą ir nepripažino svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis. Teismo teigimu, laisvės atėmimo bausmių atlikimas negalėjo užkirsti kelio ieškovui išsireikalauti reikiamus dokumentus iš valstybinių institucijų ir pareikšti ieškinio, ką patvirtina ir faktas, kad šiuo metu vėl atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ieškovas sugebėjo 2006 m. gruodžio 12 d. pateikti ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas praleistas nesant svarbių priežasčių, todėl jo atnaujinti nėra pagrindo (1964 m. CK 90 str. 2 d., 2000 m. CK 1.131 str. 2 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsakovams reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė kaip pareikštą pasibaigus ieškinio senaties terminui (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d., 2000 m. CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., 1964 m. CK 85 str. 2 d., 90 str. 1 d.).

7Ieškovas A. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

81. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas praleistas nesant svarbių priežasčių ir jo atnaujinti nėra pagrindo. Teismas neatsižvelgė į ieškovo argumentus, kad jis ginčijo neteisėtą sulaikymą, tačiau dėl sulaikymo negalėjo tinkamai apginti savo teisių.

92. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi nepagrįstais dokumentais ir padarė neteisingą išvadą, kad ieškovas prieš sulaikymą niekur nedirbo. Teismui pateikta pažyma patvirtina, kad ieškovas iki sulaikymo dirbo UAB ,,Zarasų komunalininkas“. Akivaizdu, kad dėl neteisėto sulaikymo ieškovas patyrė ne tik moralinę, bet ir materialinę žalą. Dėl sulaikymo ieškovas negalėjo dirbti, prarado iš savivaldybės nuomojamą būstą.

10Teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo posėdžio metu buvo nustatytos aplinkybės, jog ieškovas nuo 1993 m. gruodžio 29 d. iki 1997 m. lapkričio 8 d. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, nes buvo nuteistas, todėl neturėjo galimybių kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, kodėl nesikreipė į teismą iki nurodomos 2006 m. gruodžio 12 d. Pats bausmės atlikimo faktas nereiškia, kad ieškovui buvo užkirstas kelias kreiptis į teismą, todėl minima priežastis negali būti pripažinta svarbia. Taip pat byloje nėra nenuginčijamų duomenų, kad apeliantas suėmimo metu dirbo UAB ,,Zarasų komunalininkas“.

11Generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į skundą nurodo, kad įrodinėjimo pareiga dėl ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka ieškovui (1964 m. CPK 13 str., 58 str., 2002 m. CPK 12 str., 178 str.). Tačiau ieškovas nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios jam kliudė laiku ir tinkamai, tiesiogiai, ar per atsakovą ginti pažeistas teises. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis dėl suėmimo ir bausmės atlikimo negalėjo gauti reikiamų dokumentų žalai pagrįsti, teismas pagrįstai nepripažino svarbiomis. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą jo nurodytomis aplinkybėmis ir atmetė ieškinį.

12Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal Civilinio kodekso normas tik neteisėti veiksmai yra deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Ieškovas dėl jam padarytos žalos įrodymų nepateikė. Taip pat ieškovas neskundė prokuratūros ir teismo procesinių veiksmų, jų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl negali teigti, kad pareigūnai pažeidė BPK normų reikalavimus ir atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

14Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

16Ieškinyje bei apeliaciniame skunde keliami teismo veiksmų, skiriant suėmimą, teisėtumo ir žalos, padarytos neteisėtų veiksmų pagrindu, atlyginimo klausimai.

17CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatymu nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio. Iš esmės analogiškai šie teisiniai santykiai buvo reglamentuoti ieškovo suėmimo laiku galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 486 straipsnyje, kuriame buvo nustatyta, kad žalą fiziniam asmeniui, padarytą dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto administracinės nuobaudos – suėmimo arba pataisos darbų – paskyrimo, valstybė atlygina visa apimtimi, nepriklausomai nuo kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, įstatymo nustatyta tvarka (šis įstatymas galiojo nuo 1983 m. gruodžio mėn., antra šio įstatymo dalis priimta 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. I-459).

18Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Tuo tarpu, iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu.

19Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas, sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu, padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006).

20Civilinė atsakomybė, būdama teisinės atsakomybės rūšimi, gali atsirasti tik tada, kai asmens veiksmai nesiderina su teisės nustatytu elgesio standartu. Jeigu asmens veikla teisės požiūriu yra nepriekaištinga, jo civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl veiklos, yra negalima. Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai, įpareigotas asmuo jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tokiu pažeidimu padaro žalą kitam asmeniui. Asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant teisei priešingiems veiksmams, o taip pat priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų veiksmų ir kilusios žalos. Tos pačios taisyklės taikomos ir valstybei, kaip teisės subjektui, dalyvaujančiai civiliniuose teisiniuose santykiuose. Jau pats valstybės pareigūno ar jos institucijos neteisėtų veiksmų konstatavimas reikštų valstybės kaltę.

21Asmens suėmimas iki nuosprendžio priėmimo nėra bausmė už padarytą nusikaltimą. Esminė suėmimo sąlyga – pagrįstas įsitikinimas, kad asmuo, kuriam skiriamas kardomasis kalinimas (suėmimas), yra padaręs nusikaltimą. Šią sąlygą apsprendžia suėmimo, kaip kardomosios priemonės, tikslas – apriboti įtariamo nusikaltimo padarymu asmens laisvę tam, kad būtų užtikrintas nekliudomas bei teisingas baudžiamosios bylos tyrimas, ištirtas nusikalstamas įvykis ir išaiškintas nusikaltimą padaręs asmuo. Skiriant kardomąjį kalinimą (suėmimą), kaltumo klausimas nesprendžiamas, o atsižvelgiama į tikėtinumą, kad įtariamasis vengs tardymo ir teismo, trukdys nustatyti tiesą.

22Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 1990 m. sausio 27 d. BPK 137 straipsnio pagrindu buvo sulaikytas Zarasų VRS darbuotojų, įtariant, jog A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje (baudž. byla Nr.58-1-008-90, t. 1, b. l. 46, 48). Zarasų VRS tardymo poskyrio tardytojas 1990 m. sausio 29 d. nutarimu patraukė A. K. kaltinamuoju, pareiškiant jam kaltinimą nusikaltimu, numatytu BK 146 straipsnio 4 dalyje bei tos pačios dienos nutarimu paskyrė A. K. kardomąją priemonę suėmimą, kurį sankcionavo Zarasų rajono prokuroras (baudž. b. Nr.58-1-008-90, t. 1, b. l. 56-57, 59). Minėtame nutarime buvo nurodyta, kad A. K. nedirba, linkęs girtauti, anksčiau penkis kartus teistas, pripažintas itin pavojingu recidyvistu, jo padarytas nusikaltimas pavojingas visuomenei ir būdamas laisvėje gali įvykdyti naują nusikaltimą. Zarasų VRS tardymo poskyrio tardytojo 1990 m. birželio 20 d. nutarimu A. K. buvo patrauktas kaltinamuoju, pareiškiant jam patikslintą kaltinimą nusikaltimu, numatytu BK 146 straipsnio 4 dalyje (baudž. b. Nr.58-1-008-90, t. 1, b. l. 202-203). Zarasų rajono teismas 1991 m. gegužės 27 d. nutartimi A. K. baudžiamąją bylą, kuri teismui buvo perduota 1990 m. rugsėjo 3 d., grąžino Zarasų rajono vyriausiajam prokurorui papildomam parengtiniam tyrimui atlikti (baudž. b. Nr.58-1-008-90, t. 1, b. l. 221, 369-370). Zarasų rajono tardymo poskyrio viršininkas 1991 m. birželio 4 d. nutarimu atnaujino parengtinį tardymą baudžiamojoje byloje, o Zarasų rajono vyriausiasis prokuroras parengtinio tardymo baudžiamojoje byloje terminą ir kaltinamojo A. K. suėmimo terminą prailgino iki 1991 m. liepos 4 d. (baudž. b. Nr. 58-1-008-90, t. 2, b. l. 3-4). Generalinis prokuroras 1991 m. liepos 4 d. parengtinio tardymo baudžiamojoje byloje terminą ir A. K. suėmimo terminą prailgino iki 1991 m. liepos 26 d. (baudž. b. Nr. 58-1-008-90, t. 2, b. l. 17-18). Zarasų rajono tardymo poskyrio viršininkas 1991 m. liepos 26 d. nutarimu kardomąją priemonę suėmimą A. K. pakeitė į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, bei tos pačios dienos nutarimu baudžiamąją bylą Nr. 58-1-008-90 nutraukė BPK 233 straipsnio 1 punkto pagrindu, pasikeitus aplinkybėms (baudž. b. Nr. 58-1-008-90, t. 2, b. l. 129, 130).

23Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad laikotarpiu nuo 1990 m. sausio 27 d. iki 1991 m. liepos 26 d., t. y. iki baudžiamosios bylos nutraukimo, ieškovo A. K. suėmimas buvo teisėtas, sankcionuotas procesiniais sprendimais. Kaip minėta, suėmimo pagrindai susiję su pagrįstu manymu, kad įtariamasis padarė nusikaltimą. Parengtinio tyrimo pareigūnai ir prokurorai, skirdami suėmimą, atsižvelgė į tai, kad įtariamasis buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu, niekur nedirbo, linkęs girtauti, todėl pagrįstai laikė, kad ieškovas būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, vengti tardymo, teismo, kliudyti nustatyti tiesą.

24Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovas A. K. buvo sulaikytas ir jam paskirtas kardomasis kalinimas teisėtai ir pagrįstai, nes sulaikant ir suimant ieškovą nebuvo įvykdyti neteisėti veiksmai, todėl ieškinys atmestinas (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 str. 2 d., 1964 m. CK 483, 486 str.). Apelianto skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių.

25Pagal 1964 m. CK 84 str. 1 d. pažeistai teisei ginti buvo nustatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. Bylos duomenimis, ieškovas iš suėmimo buvo paleistas 1991 m. liepos 26 d., tuo tarpu ieškinį teismui padavė tik 2006 m. gruodžio 12 d. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį ir kaip pareikštą pasibaigus ieškinio senaties terminui (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d., 2000 m. CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., 1964 m. CK 85 str. 2 d., 90 str. 1 d.).

26Remdamasi nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

27Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88, 93 str.).

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Priteisti iš ieškovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 17 (septyniolika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Danutės Milašienės, sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, dalyvaujant... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 6. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 7. Ieškovas A. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m.... 8. 1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas praleistas... 9. 2. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi nepagrįstais dokumentais ir... 10. Teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus... 11. Generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus... 12. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į... 13. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 14. Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 16. Ieškinyje bei apeliaciniame skunde keliami teismo veiksmų, skiriant... 17. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra... 18. Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė... 19. Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo... 20. Civilinė atsakomybė, būdama teisinės atsakomybės rūšimi, gali atsirasti... 21. Asmens suėmimas iki nuosprendžio priėmimo nėra bausmė už padarytą... 22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 1990 m. sausio 27 d. BPK 137... 23. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovas A.... 25. Pagal 1964 m. CK 84 str. 1 d. pažeistai teisei ginti buvo nustatytas bendras... 26. Remdamasi nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja,... 27. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos bylinėjimosi... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 29. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti... 30. Priteisti iš ieškovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 17...