Byla 2A-154/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutei Gasiūnienei, Donatui Šernui ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vaidai Steponavičiūtei, dalyvaujant ieškovių atstovui advokatui Savinijui Katauskui, atsakovo atstovei Žyvilei Rimšienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-268-372/2007 pagal ieškovių A. B. ir T. P. ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovės A. B. ir T. P. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė teismo priteisti iš atsakovo A. B. naudai 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir T. P. naudai 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovės T. P. dukra R. B. su S. B. 1991 m. rugsėjo 16 d. susilaukė dukros A. B. . 1993 m. rugpjūčio 25 d. santuoka buvo nutraukta. Ieškovės dukrai sergant cukriniu diabetu, o jos vyrui nesirūpinant dukros auklėjimu ir išlaikymu, Šiaulių miesto valdyba 1994 m. sausio 10 d. potvarkiu Nr. 1. A. B. globėja paskyrė T. P. . 1994 m. kovo 16 d. R. B. mirė. 1996 m. ieškovė T. P. nuvykusi į socialinių paslaugų centrą sužinojo, jog A. B. yra įvaikinta, dėl to ieškovė patyrė psichologinį šoką. Ieškovės teigimu 1998 m. pradžioje V. K. iškvietė ją į Vaiko teisių apsaugos tarnybą (toliau tekste –VTAT) ir priverstinai liepė rašyti raštą dėl globos teisių perleidimo S. B. . Šiaulių miesto savivaldybė 1998 m. spalio 8 d. raštu Nr. p-478-1 informavo, jog sprendžiamas klausimas dėl globos perdavimo mergaitės tėvui. Pas ieškovę į namus buvo atvykę VTAT darbuotojos, kurios, grasindamos ieškovei, sukėlė įtampą, dėl ko ieškovės patyrė didžiulį stresą. Šiaulių miesto savivaldybės 1998 m. spalio 13 d. ir 1998 m. spalio 20 d. posėdžiuose nebuvo atsižvelgta į ieškovės T. P. argumentus ir ieškovės nebuvo išklausytos. Šiaulių mieto savivaldybės mero 1998 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 296 buvo nuspręsta atleisti ieškovę T. P. iš anūkės globėjos pareigų ir perduoti A. B. tėvo S. B. globai. Valstybės institucijų neteisėta veika pasireiškė tuo, kad VTAT vedėjas neatsižvelgė į nepilnametės A. B. interesus, nepilnai išsiaiškino aplinkybes dėl mergaitės galimybių gyventi biologinio tėvo šeimoje bei neatsakingai pasielgė įtakodamas priimant sprendimą atleisti T. P. iš globėjos pareigų ir perduodant globą S. B. . Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 4 d. sprendimu konstatuota, jog S. B. jau dešimt metų yra nusišalinęs nuo savo, kaip tėvo, pareigų, jog nesirūpindamas dukra ir nenorėdamas mokėti alimentų ėmėsi žygių perimti vaiko globą. S. B. nesiekė naudotis globėjo statusu ir nebandė realiai priimti dukters globą iki 2005 m. kovo 3 d., kai įsiteisėjo Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas. Laikotarpiu nuo 1998 m. lapkričio 19 d. iki 2005 m. kovo ieškovės dėl įvairių stresų ir įtampos susilpnėjo sveikata, teko gydytis. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius 2006 m. spalio 3 d. pažymoje Nr. 05-2006/1-85 nustatė, jog buvo padaryti pažeidimai ir nurodė, jog ieškovės gali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas nutraukdamas ieškovės T. P. globą pažeidė teisės aktų saugomus A. B. , kaip vaiko, interesus, tuo padarė ieškovėms neturtinę žalą, ir prašo priteisti: ieškovei A. B. 300 000 Lt, T. P. – 200 000 Lt.

4Šiaulių apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės ieškovei A. B. 30 000 Lt neturtinės žalos, ieškovei T. P. 20 000 Lt neturtinės žalos, 30 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 3000 Lt atstovavimo išlaidų. Likusioje dalyje reikalavimus atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės 880,42 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir iš ieškovių A. B. bei T. P. po 46,88 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

5Teismas sprendime nustatė, kad ieškovė T. P. po jos dukters mirties augino anūkę A. B. . Nuo 1994 m. iki 1998 m. ji buvo mergaitės globėja. Globa buvo panaikinta , kai mergaitės tėvas S. B. pareiškė norą pats rūpintis dukra. Ieškovė A. B. atsisakė gyventi su tėvu, todėl ieškovė T. P. iki Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 4 d. sprendimo, kuriuo buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia, visomis galimybėmis siekė susigrąžinti mergaitės globą. Abi ieškovės reikalauja priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės neturtinę žalą, kuri atsirado dėl netinkamų Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojų veiksmų – nepagrįsto A. B. globos panaikinimo T. P. ir jos perdavimo S. B. .

6Teismas, spręsdamas ieškinio senaties termino klausimą, nurodė, jog atsakovo prašymas taikyti ieškinio senaties terminą nepagrįstas. Šiaulių miesto mero 1998 metų lapkričio 19 d. potvarkio Nr.296 „Dėl laikinosios globos steigimo tėvų globos netekusiems vaikams ir panaikinimo“ 4 punktu, ieškovė T. P. buvo atleista nuo anūkės A. B. globėjos pareigų ir globa patikėta tėvui S. B. . Šio dokumento ieškovė T. P. neskundė. Teismas nurodė, jog tiek CK 84 straipsnio 1 dalis (1964 m. redakcija), tiek CK 1.125 straipsnio 8 dalis (2001 m redakcija) numato 3 metų ieškinio senaties terminą, todėl ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą iki 2001 metų lapkričio 19 d. Šį terminą ji praleido. Tačiau Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba (2003-11-05 protokolas Nr. 26) ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko globos organizavimo komisija (2003-11-05 protokolas Nr. VGO-16) svarstė ieškovės T. P. prašymą dėl laikinosios globos skyrimo ieškovei A. B. . Šios institucijos nutarė ieškovės T. P. prašymą atmesti. Todėl nuo šio termino ieškovė vėl įgijo teisę ginti savo pažeistas teises, tame tarpe ir kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.) ir šis terminas nepraleistas.

7Teismas nurodė, kad bylą nagrinėdamas atsižvelgia į nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintą vaiko interesų prioriteto principą. Vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina: 1) valstybė ir jos institucijos; 2) vietos savivaldos institucijos; 3) visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 58 str.). Teismas padarė išvadą, kad vaikų teisių apsaugos tarnyba bei Vaiko globos organizavimo komisija paviršutiniškai įvertino T. P. prašymą, nes atsižvelgė į tai, jog tėvas S. B. nesidomi vaiku (CK 3.254 str. 3 p.) Vaiko globos organizavimo komisijos posėdyje S. B. buvo klausiama, kodėl nepalaiko ryšio su dukra ir buvo jam abejingas. Šiame posėdyje dalyvavo ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovai, kuriems buvo detaliai žinomi T. P. ir S. B. santykiai, aiškiai pažeidžiantys nepilnametės A. B. interesus, t.y. minėta institucija nebuvo aktyvi ginant vaiko interesus. Vaikų teisių apsaugos tarnyba kaip savivaldybės institucija privalėjo pasirūpinti, kad nebūtų pažeidinėjama A. B. teisė į gyvenimą susiformavusioje aplinkoje, saugumo jausmo išlaikymą (Vaiko teisių konvencijos 9 str. 1 d.). Nepilnametė A. B. išreiškė savo poziciją dėl noro toliau gyventi su T. P. , tačiau minėta tarnyba nesiėmė veiksmų įgyvendinti vaiko aiškiai išreikštą norą (Konvencijos 12 str.). Minėta tarnyba nerealizavo savo teisių ir pareigų, nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl tėvo valdžios apribojimo (CK 3.182 str.), kurio pagrindu būtų buvusi galimybė anksčiau išspręsti ginčą, perkeldama savo pareigą nuolat sergančiai ieškovei T. P. . Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, kad Vaikų teisių apsaugos tarnyba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Remdamasis Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 4 d. sprendimu teismas nustatė, kad S. B. dešimt metų buvo nusišalinęs nuo tėvo pareigų, dukra nesirūpino, nelankė ir nesidomėjo jos gyvenimu, mokymusi ir laisvalaikiu. Teismas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos posėdyje 2003 m. lapkričio 5 d. protokole Nr. 26 užfiksuotą sprendimą laikė valdžios institucijos aktu, patvirtinančiu pareigūnų neveikimą. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės A. B. ir T. P. ilgą laiką turėjo dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų. A. B. iki 2005 m. kovo 4 d. sprendimo gyveno nuolatiniame strese, bijodama, jog nebūtų atiduota gyventi su tėvui, nebūtų paimta einant į mokyklą, kad turėjo sveikatos sutrikimų (diagnozuota depresija), gydėsi pas vaikų psichiatrą, kuris pažymėjo, kad psichinė vaiko būklė susijusi su motinos mirtimi ir santykiais su tėvu. Teismo nuomone tarp minėto savivaldybės institucijos neveikimo ir neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Teismo nuomone, negali būti taikomas visiškas neturtinės žalos atlyginimo principas, nes neturtinės žalos neįmanoma absoliučiai tiksliai įvertinti pinigais, todėl teismas, įvertinęs, jog vaiko psichika yra jautresnė, jis jaučia suaugusiojo nerimą, neigiamas emocijas, padarė išvadą, jog ieškovei A. B. priteistina 30 000 Lt, o T. P. – 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą teismas nurodė, jog ieškovė T. P. sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios dalies buvo atleista. Teismui patenkinus ieškovių reikalavimus 10 procentų, iš atsakovo jai priteisiama 30 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovo atsakovas priteisė 10 procentų žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovės buvo atleistos - 870 Lt valstybei. Teismas ieškovės 5 800 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti laikė neprotingai didelėmis ir sumažino jas iki 3000 Lt. Teismas, spręsdamas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, klausimą nusprendė priteisti iš atsakovo 10,42 Lt, o iš ieškovių po 46,88 Lt valstybei.

8Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:

91. teismas netinkamai skaičiavo ieškinio senaties terminus. Ieškovės neteisėtų veiksmų atlikimą kildina iš 1998 m. lapkričio 19 d. potvarkio Nr. 296 ir VTAT neveikimo tuo pat metu, todėl senaties terminas skaičiuotinas nuo 1998 m. lapkričio 19 ir baigėsi po trejų metų, nes seno ir naujojo CK normos numatė vienodą trejų metų senaties terminą. Teismo argumentai, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2003 m. lapkričio 5 d., VTAT ir VGOK posėdžių, todėl senaties terminas nepraleistas, nepagrįsti. Skaičiuojant senaties terminą nuo 2003 m. lapkričio 5 d., senaties terminas baigėsi 2006 m. lapkričio 5 d. Ieškovės ieškinį pateikė 2007 m. vasario 19 d., t.y. praleidus senaties terminą. Be to, teismas ieškinio senaties klausimą sprendė tik vienos ieškovės T. P. atžvilgiu, tačiau nesprendė ieškovės A. B. atžvilgiu, todėl laikytina, jog sprendime teismas nepasisakė dėl visų reikalavimų. Dėl šių aplinkybių teismas privalėjo atmesti ieškinį kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą.

102. Teismas neteisingai taikė CPK 266 straipsnio nuostatas. Pradinis atsakovas byloje buvo nurodytas atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė. VTAT yra Šiaulių miesto savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, todėl atsakovu turi būti Šiaulių miesto savivaldybės administracija, kaip savarankiškas juridinis asmuo. Ieškovės patikslino atsakovą nurodydamos Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, tačiau teismas išnagrinėjo bylą kitam atsakovui - Šiaulių miesto savivaldybei ir iš šio savarankiško juridinio asmens priteisė žalą. Šis pagrindas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

113. Įstatymai už pareigūnų veiksmais ar neveikimu padarytą žalą pirmą kartą numatyta 1997 m. spalio 21 d. įstatyme, kuriuo buvo priimta nauja CK 485 straipsnio redakcija (1964 m. redakcija). Šis CK straipsnis galiojo iki naujojo CK įsigaliojimo. Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis (2002 m. redakcija) nustato, jog neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK nustatyta tvarka. To paties įstatymo vėlesnės redakcijos 42 straipsnis nustatė, jog neturinė žala atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau galiojantys įstatymai nenumato neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendime nepasisakė dėl šių atsakovo argumentų ir įrodymų nevertino, todėl sprendimas yra neteisėtas.

124. Teismas nepagrįstai neturtinės žalos atsiradimo laikotarpio pradžią skaičiavo nuo 1998 m. lapkričio mėnesį, nes pripažino, kad senaties terminas laikotarpiui nuo 1998 m. lapkričio iki 2001 m. lapkričio yra pasibaigęs. Todėl teismas galėjo skaičiuoti padarytos žalos dydį tik nuo 2003 m. lapkričio mėnesio.

135. Teismas, nustatęs, jog praleista ieškinio senaties terminas 1998 metų įvykiams, kaip pagrindą civilinei atsakomybei taikė 2003 m. lapkričio 5 d. protokolu priimtą sprendimą, tačiau tarp šio sprendimo ir neturtinės žalos nėra priežastinio ryšio.

14Ieškovės A. B. ir T. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad skundas nepagrįstas, teismas teisingai skaičiavo senaties terminus ir pagrįstai priteisė padarytą žalą.

15Apeliacinis skundas tenkintinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

17Teismas nustatė, kad ieškovė A. B. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės neturtinę žalą (b.l. 1-6). Ieškovė A. B. ir nauja ieškovė - T. P. pateikė patikslintą ieškinį (b.l. 86-88), kuriame pakeitė atsakovą ir prašė iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priteisti neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš Šiaulių miesto savivaldybės neturtinę žalą ieškovėms (b.l. 168-172).

18Vadovaujantis CK 2.35 straipsnio 1 dalimi savivaldybės yra juridiniai asmenys. CK 2.34 straipsnio 2 dalis nustato, jog viešieji juridiniai asmenys yra savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t.t.). Vietos savivaldos įstatymo 291 straipsnio 1 dalis nustato, jog savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos nuostatų 2 punktas nustato, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracija yra viešasis juridinis asmuo. Taigi Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija yra atskiri juridiniai asmenys. Kadangi ieškinys pareikštas atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, o teismas priėmė sprendimą dėl kito juridinio asmens – Šiaulių miesto savivaldybės, todėl laikytina, jog teismas sprendė dėl neįtraukto į bylą juridinio asmens teisių ir pareigų. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

19Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą turėtų nustatyti tinkamą atsakovą ar atsakovus ir tuomet spręsti dėl jo ar jų atsakomybės pagal pareikštą ieškinį. Spręsdamas šį klausimą teismas turėtų atsižvelgti, kad ieškovės neturtinės žalos padarymą kildina iš galimai neteisėtų savivaldybės institucijų veikų: Šiaulių miesto mero 1998 m. lapkričio 19 d. potvarkio Nr. 296, bei tęstinio savivaldybės administracijos įgaliotų institucijų neveikimo laikotarpiu nuo minėto potvarkio priėmimo iki Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 4 d. sprendimo, kuriuo apribota tėvo valdžia, įsiteisėjimo. Kadangi minėtas veikas atliko skirtingi asmenys, todėl atsakomybė taip pat gali kilti skirtingiems asmenims, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų aiškintis dėl kiekvienos iš padarytų veikų atsakingus asmenis, įvertindamas galimus teisių ir pareigų perėmimus.

20Atkreiptinas dėmesys, jog iki 2001 m. liepos 1 d. galiojo ir ginčo teisinius santykius reguliavo Santuokos ir šeimos kodeksas, o nuo 2001 m. liepos 1 d. šiuos teisinius santykius pradėjo reguliuoti CK. Todėl pirmosios instancijos teismas, tiek nustatydamas už galimai neteisėtas veikas atsakingus asmenis, tiek spręsdamas pačios atsakomybės klausimus, turi atsižvelgti į veikos padarymo metu galiojusius teisės aktus ir jais asmenims nustatytas atitinkamas teises ir pareigas. Spręsdamas atsakomybės klausimą teismas turėtų įvertinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad „rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas“ (LAT CBS 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-469/2007).

21Be to, iš bylos aplinkybių matyti, jog ieškovė T. P. buvo išvykusi į užsienį dvejus metus (b.l. 62), jog S. B. neprieštaravo, jog dukra gyventų pas močiutę (b.l. 55), jog 1998 m. lapkričio 19 d. Šiaulių miesto mero potvarkis Nr. 296 yra galiojantis, jog 1998 metais ieškovei A. B. buvo septyneri metai ir jos gebėjimus išreikšti savo pažiūras (CK 3.177 str.), jog teisę kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo turėjo ir ieškovė T. P. (CK 3.182 str. 1 d.). Šios aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant atsakovo ar atsakovų atsakomybės ar atsakomybės dydžio klausimus, todėl pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų gilintis į šias aplinkybes ir turėtų įvertinti jų įtaką nagrinėjamam ginčui.

22Atsižvelgtina į tai, jog ieškinį pareiškė dvi ieškovės, kurioms galimai buvo padaryta neturtinė žala, todėl teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų įvertinti ir pasisakyti kokiomis veikomis, kokios teisės aktų nustatytos pareigos buvo pažeistos, kokia neturtinė žala buvo padaryta, nustatyti priežastinį ryšį tarp galimai neteisėtų veikų ir pasekmių, kiekvienos iš ieškovių atžvilgiu atskirai.

23Atsakovas savo atsikirtimus grindžia ieškinio senatimi, todėl teismas, spręsdamas ieškinio senaties klausimus, turi įvertinti galimai neteisėtų veikų pobūdį (baigtinė, tęstinė ar pan.) ir tuo remiantis spręsti ieškinio senaties klausimą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškinio senaties terminą nutraukia ne į bet kokios aplinkybės, susijusios su tam tikru faktu nustatymu (šiuo atveju, kad atsakovas 2003 m. lapkričio 5 d. nagrinėjo klausimą dėl ieškovės reikalavimų), bet skolininko veiksmai, patvirtinantys, jog jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 str. 2 d.). Todėl teismas gali laikyti, jog senaties terminas nutrūko, tik nustatęs, jog atsakovas pripažino prievolę, o ne nustatęs, jog atsakovas nagrinėjo minėtą klausimą.

24Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Nutarė

25Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovės A. B. ir T. P. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė teismo... 4. Šiaulių apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį... 5. Teismas sprendime nustatė, kad ieškovė T. P. po jos dukters mirties augino... 6. Teismas, spręsdamas ieškinio senaties termino klausimą, nurodė, jog... 7. Teismas nurodė, kad bylą nagrinėdamas atsižvelgia į nacionaliniuose ir... 8. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu... 9. 1. teismas netinkamai skaičiavo ieškinio senaties terminus. Ieškovės... 10. 2. Teismas neteisingai taikė CPK 266 straipsnio nuostatas. Pradinis atsakovas... 11. 3. Įstatymai už pareigūnų veiksmais ar neveikimu padarytą žalą pirmą... 12. 4. Teismas nepagrįstai neturtinės žalos atsiradimo laikotarpio pradžią... 13. 5. Teismas, nustatęs, jog praleista ieškinio senaties terminas 1998 metų... 14. Ieškovės A. B. ir T. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Teismas nustatė, kad ieškovė A. B. pateikė ieškinį, kuriuo prašė... 18. Vadovaujantis CK 2.35 straipsnio 1 dalimi savivaldybės yra juridiniai asmenys.... 19. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą turėtų nustatyti... 20. Atkreiptinas dėmesys, jog iki 2001 m. liepos 1 d. galiojo ir ginčo teisinius... 21. Be to, iš bylos aplinkybių matyti, jog ieškovė T. P. buvo išvykusi į... 22. Atsižvelgtina į tai, jog ieškinį pareiškė dvi ieškovės, kurioms galimai... 23. Atsakovas savo atsikirtimus grindžia ieškinio senatimi, todėl teismas,... 24. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2... 25. Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir...