Byla e2A-308-230/2019

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. U. ir D. U. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. U. ir D. U. ieškinį atsakovams R. K., R. K., G. S. individualiai įmonei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo, įsakymo, kadastrinių matavimų bylos, pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo bei pagal atsakovų R. K. ir R. K. priešieškinį ieškovams A. U., D. U., atsakovams pagal ieškinį G. S. individualiai įmonei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Jurbarko rajono 1-ojo notaro biuro notarei R. P. dėl nuosavybės teisės gynimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai D. U. ir A. U. ieškinyje teismo prašė panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Jurbarko skyriaus 2015 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 32SK-434-(14.32.110), kuriuo buvo suformuotas 0,1763 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), bei patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, kurie buvo nustatyti G. S. individualios įmonės matininko G. S. pagal 2015 m. birželio 29 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis; panaikinti G. S. individualios matininko G. S. pagal 2015 m. birželio 29 d. parengtą žemės sklypo, turinčio 0,1763 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), kadastro duomenų bylą; panaikinti atsakovės NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. 32VĮ-746-(14.32.2.), kuriuo buvo nuspręsta parduoti atsakovui R. K. 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ); pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 32SU-75, pagal kurią atsakovui R. K. buvo parduotas 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), bei taikyti restituciją ir R. K. grąžinti pirkimo–pardavimo sutartyje įmokėtus 548,42 Eur, o valstybei grąžinti 0,1763 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ); priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ), atsakovams priklauso greta esantis žemės sklypas, esantis ( - ). G. S. klaidingai atliko atsakovams K. priklausančio žemės sklypo matavimus ir tai patvirtina NŽT 2015 m. lapkričio 9 d. raštas, iš kurio matyti, kad matininkas G. S. pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 punkto reikalavimus, t. y. į žemės sklypo ribų ženklinimą nekvietė gretimo žemės sklypo savininko bei žemės sklypo šiaurinę ribą paženklino, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančia informacija, kuri yra nenaudotina dėl žemės sklypo ribų nesutapimų (persidengimų), kadangi ieškovų žemės sklypo ribų koordinatės Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra transformuotos iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą. Dėl tokių netinkamai atliktų matavimų ieškovų ir atsakovų žemės sklypai persidengia, nes atsakovų sklypo šiaurinė riba apie 0,60 cm persidengia su ieškovų žemės sklypu. NŽT Jurbarko skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Nuostatų 67 punktu, privalėjo atlikdami patikrinimą įvertinti matininko netinkamai atliktus matavimus ir jais nesivadovauti bei grąžinti trūkumams pašalinti, tačiau to nebuvo padaryta. Priešingai, ieškovai iš NŽT Jurbarko skyriaus gavo 2016 m. balandžio 29 d. įpareigojimą iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. pašalinti atsakovų žemės sklypo 0,0020 ha (20,26 kv. m) dalies užėmimą, perkeliant ar pašalinant fizinę kliūtį – tvorą. Toks įpareigojimas yra nepagrįstas, nes prieštarauja 2015 m. spalio 9 d. žemės naudojimo patikrinimo aktui, patvirtinančiam, kad ieškovų ir atsakovų žemės sklypų faktiškai naudojamos ribos sutampa su natūraliais riboženkliais (tvoromis) bei prieštarauja NTŽ 2015 m. lapkričio 9 d. raštui, kuriame konstatuota, jog atsakovų žemės sklypo matavimai buvo atlikti pažeidžiant Nuostatų reikalavimus. Dėl šių priežasčių NŽT Jurbarko skyriaus priimti administraciniai aktai turi būti panaikinti, o juos panaikinus, turi būti panaikinta ir notariškai patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartis.

82.

9Atsakovai R. K. ir R. K. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovai yra praleidę administracinių aktų apskundimo terminus. Be to, ieškovai nepagrįstai mano, kad jų tvora sutampa su žemės sklypo riba, o atsakovų žemės sklypo pakartotinį matavimą matininkas G. S. atliko neteisingai dėl panaudotos netinkamos koordinačių sistemos ir dėl to, kad ieškovai nebuvo pakviesti dalyvauti atliekant kadastrinius matavimus. NŽT yra nurodžiusi, kad transformuojant koordinates iš vietinės sistemos į LKS 94 sistemą jomis matuojant žemės sklypus yra galima paklaida, tačiau tai nereiškia, jog ta paklaida buvo padaryta atliekant atsakovų sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovų žemės sklypo ribos nėra nustatytos kadastriniais matavimais šiuolaikinėje koordinačių sistemoje. Vien tik procedūrinis pažeidimas atliekant matavimus nėra pakankamas pagrindas ginčyti administracinius aktus. Turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad atliekant kadastrinius matavimus privačios žemės ribos negali būti keičiamos, ieškovai iš esmės neginčija to, jog atsakovams priklauso 0,1763 ha ploto žemės sklypas (ginčijama tik sklypo šiaurinė riba), kitų duomenų, kad dėl Nuostatų 32 p. pažeidimų buvo priimti nepagrįsti ginčijami sprendimai, nėra pateikta, todėl nežymūs žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo procedūros pažeidimai neturėjo esminės įtakos skundžiamų sprendimų priėmimui ir juos pripažinti neteisėtais bei panaikinti nėra pagrindo. Ieškovai teigdami, kad žemės sklypų ribos yra nustatytos netiksliai, dėl ko gali būti netikslus ir sklypo plotas, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kiek šiuo metu jie turi žemės, kad galima būtų nustatyti, kad jų žemės sklypo plotas yra sumažintas dėl neva netinkamai atliktų atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų.

103.

11Atsakovė NŽT su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovų R. ir R. K. žemės sklypas buvo suformuotas 1994 m. kadastriniais matavimais, jo ribos taip pat nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, o 2015 m. birželio 29 d. nustatytos šiuolaikinėje koordinačių sistemoje LKS 94 bei patvirtintos NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. sprendimu ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo pagrindu 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas atsakovams. Šis žemės sklypas taip pat yra įbraižytas NTR kadastro žemėlapyje, jo ribos sutampa su visais kitais NTR pažymėtais, gretimais besiribojančiais žemės sklypais, tame tarpe ir su ieškovų žemės sklypo riba. Ieškovų žemės sklypo ribos nėra nustatytos kadastriniais matavimais šiuolaikinėje koordinačių sistemoje, ieškovai tai vengia atlikti. Atsakovų žemės sklypo ginčytinos ribos riboženkliai nėra paneigti kitais kadastriniais matavimais LKS 94 sistemoje, todėl naudojant šiuolaikinius GPS matavimo prietaisus pagal atsakovų turimą žemės sklypo planą ir jame nustatytas riboženklių koordinates LKS 94 sistemoje, ribos yra aiškios ir nėra poreikio teismui jas nustatyti. Ieškovams nepateiktas oficialus pranešimas apie matavimus 2015 m. birželio 27 d. realiai nesukėlė pasekmių, jų pastabos, kad bendra riba turi sutapti su tvora, nebūtų turėję įtakos atsakovų žemės sklypo ribų nustatymui. Be to, ši formali klaida buvo ištaisyta, ieškovai vėliau buvo oficialiai pranešimu pakviesti, kad parodytų bendrą ribą, su kuria jie nesutiko. Ieškovai taip pat be svarbių priežasčių praleido terminus skųsti administracinius aktus.

124.

13Atsakovai R. K. ir R. K. priešieškinyje teismo prašė nustatyti, kad ieškovų A. U. ir D. U. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), riba sklypo plane (sutarties Nr. P94/98-0236 priedas) pažymėta taškais 3-4 ir atsakovų R. K. ir R. K., žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), riba sklypo plane pažymėta taškais 1-2 yra bendra žemės sklypų riba, kurios koordinatės yra: ieškovų žemės sklypo, riboženklio Nr. 4 ir atsakovų žemės sklypo, riboženklio Nr. 1 koordinatės yra: X 6.104187,64 ir Y 41820.9,46; ieškovų žemės sklypo, riboženklio Nr. 3 ir atsakovų žemės sklypo, riboženklio Nr. 2 koordinatės yra: X 6104201,72 ir Y 418260,88; įpareigoti ieškovus A. U. ir D. U. savo lėšomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti jiems priklausančią tvorą (įskaitant ją laikančias bei su ja susijusias konstrukcijas, stulpus, pamatus ir kt.), esančią atsakovų R. K. ir R. K. žemės sklype, adresu ( - ), kuri į šio sklypo vidų kerta šio žemės sklypo ribą, pažymėtą riboženkliais 1-2 (riboženklio Nr. 1 koordinatės yra: X 6104187,64 ir Y 418209,46 riboženklio Nr. 2 koordinatės yra: X 61.04201,72 ir Y 418260,88); ieškovams A. U. ir D. U. per nurodytą terminą šio teismo sprendimo neįvykdžius visiškai ar iš dalies, ar įvykdžius netinkamai, leisti atsakovams R. K. ir R. K. ieškovų sąskaita išmontuoti ieškovams priklausančią tvorą (įskaitant ją laikančias bei su ja susijusias konstrukcijas, stulpus, pamatus ir kt.), esančią atsakovų žemės sklype, adresu ( - ), kuri į šio sklypo vidų kerta šio žemės sklypo ribą, pažymėtą riboženkliais 1-2 (riboženklio Nr. 1 koordinatės yra: X 6104187,64 ir Y 418209,46, riboženklio Nr. 2 koordinatės yra: X 6104201,72 ir Y 418260,88), įpareigojant ieškovus A. U. ir D. U. atlyginti atsakovams R. K. ir R. K. dėl tvoros (įskaitant ją laikančiųjų bei su ja susijusių konstrukcijų, stulpų, pamatų ir kt.) išmontavimo patirtas išlaidas; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise valdo 0,1763 ha namų valdos žemės sklypą ( - ), kurį įsigijo iš valstybės. Jų žemės sklypas su ieškovų žemės sklypu turi bendrą ribą, žemės sklypo plane pažymėtą riboženkliais 1-2. Ši riba ieškovų žemės sklypo plane pažymėta taškais 3-4 vietinėje koordinačių sistemoje (1942 m.). Atlikus jų žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus šiuolaikinėje valstybinėje koordinačių sistemoje (1994 m.), nustatyta, kad jų valdomo sklypo ribą pažymėtą taškais 1-2 į jų sklypo vidų kerta tinklinė ieškovų tvora. 2016 m. balandžio 27 d. NŽT Jurbarko skyrius atliko faktinį ieškovų žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriuo konstatavo, kad ieškovų sklypas naudojamas ne pagal ribas. Kadangi bendra ieškovų ir atsakovų sklypų riba formuojant atsakovų žemės sklypą yra pažymėta 1994 m. valstybinėje koordinačių sistemoje, o ieškovų sklypo riba pažymėta vietinėje 1942 m. koordinačių sistemoje, todėl bendros ribos vieta yra nustatytina pagal 1994 m. valstybinę koordinačių sistemą.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2018 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino visiškai, nustatė, kad ieškovų A. U. ir D. U. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), riba sklypo plane (sutarties Nr. P94/98-0236 priedas) pažymėta taškais 3-4 ir atsakovų R. K. ir R. K. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), riba sklypo plane pažymėta taškais 1-2 yra bendra žemės sklypų riba, kurios koordinatės yra: ieškovų žemės sklypo riboženklio Nr. 4 ir atsakovų žemės sklypo riboženklio Nr. 1 koordinatės yra: X 6.104187,64 ir Y 41820.9,46; ieškovų žemės sklypo riboženklio Nr. 3 ir atsakovų žemės sklypo riboženklio Nr. 2 koordinatės yra: X 6104201,72 ir Y 418260,88; įpareigojo ieškovus savo lėšomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti jiems priklausančią tvorą (įskaitant ją laikančias bei su ja susijusias konstrukcijas, stulpus, pamatus ir kt.), esančią atsakovų žemės sklype, adresu ( - ), kuri į šio sklypo vidų kerta šio žemės sklypo ribą, pažymėtą riboženkliais 1-2 (riboženklio Nr. 1 koordinatės yra: X 6104187,64 ir Y 418209,46 riboženklio Nr. 2 koordinatės yra: X 61.04201,72 ir Y 418260,88); ieškovams per nurodytą terminą šio teismo sprendimo neįvykdžius visiškai ar iš dalies, ar įvykdžius netinkamai, leido atsakovams ieškovų sąskaita išmontuoti ieškovams priklausančią tvorą (įskaitant ją laikančiųjų bei su ja susijusių konstrukcijų, stulpų, pamatų ir kt.), įpareigojant ieškovus atlyginti atsakovams dėl tvoros (įskaitant ją laikančiųjų bei su ja susijusių konstrukcijų, stulpų, pamatų ir kt.) išmontavimo patirtas išlaidas, priteisė iš ieškovų atsakovams bylinėjimosi išlaidas – 379 Eur žyminį mokestį ir 5 240 Eur už advokatų pagalbą, priteisė iš ieškovų 15,26 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

186.

19Teismas nustatė, kad ieškovų ir atsakovų nuosavybės teise valdomi žemės sklypai turi vieną bendrą ribą. 2015 m. atsakovams NŽT sprendimu buvo suformuotas ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas namų valdos žemės sklypas, kurio ribos buvo nustatytos atlikus geodezinius matavimus. Pagal atliktus matavimus buvo nustatyta, kad ieškovų ir atsakovų bendra žemės sklypo riba nesutampa su ieškovų pastatytos tvoros riba. Ieškovai nesutinka su atliktais matavimais, nes, jų nuomone, jie yra neteisingi, atlikti neteisėtai, jiems nedalyvaujant, o atsakovai teigia, kad sklypo ribos nustatytos teisingai, tačiau ieškovų tvora yra pastatyta jų žemės sklypo teritorijoje ir reikalauja, kad tvora būtų patraukta iš jiems priklausančio sklypo.

207.

21Teismas pažymėjo, kad atsakovų žemės sklypas buvo paženklintas nepakvietus gretimo sklypo savininkų – ieškovų, ir jau vien ši aplinkybė patvirtina tai, kad nebuvo laikomasi Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25 ir 27 p. reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad ginčijamas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas neatitinka Taisyklių reikalavimų. Šie matininko padaryti pažeidimai nebuvo pastebėti NŽT specialistų, nes jie patvirtino žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, nurodydami, kad „žemės sklypo ribos ir jų pagrindų parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės reikalavimus“. Tačiau teismas nesutiko su ieškovų argumentu, kad kadastriniai matavimai yra neteisėti, nes juos atlikus nustatytas žemės sklypų persidengimas. Nors formaliai atliekant matininkui G. S. kadastrinius matavimus buvo padaryti pažeidimai, tačiau proceso metu nebuvo nuginčytas šių matavimų metu nustatytų ribų teisingumas. Matininkas G. S. viso proceso metu teigė, kad ginčo žemės sklypai vienas kito nedengia, tai nurodė ir atlikdamas matavimus. Tokias matininko išvadas patvirtino byloje atlikta ekspertizė, kurioje ekspertas nurodė, kad žemės sklypai vienas kito nedengia. Taip pat eksperto išvadoje nurodyta, kad faktiškai natūroje esančios žemės sklypų ribos ir koordinatės atitinka VĮ Registrų centras įregistruotas šių žemės sklypų ribas ir koordinates, tačiau neatitinka ginčytinos tvoros vieta, kuri pastatyta savavališkai.

228.

23Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad matininko atliktų kadastrinių matavimų teisingumas buvo patikrintas byloje atlikta eksperto išvada, sprendė, jog šioje stadijoje netikslinga naikinti prašomus kadastrinius matavimus, nes pradėjus jau atliktą procedūrą galutinis rezultatas bus tas pats ir šalys vėl turės pradėti ginčo sprendimo procedūrą. Šiuo atveju nustatant atsakovų žemės sklypo ribas buvo patvirtintos tokios ribos, kurios buvo pažymėtos preliminariuose matavimuose, sklypų privatizavimo dokumentuose ir kt. pirminiuose sklypų ribas apibrėžiančiuose dokumentuose, šių matavimų teisingumas buvo patvirtintas proceso metu atlikta ekspertizės išvada, todėl teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovai nedalyvavo nustatant atsakovų sklypo ribas, neduoda pagrindo besąlygiškai naikinti priimtus sprendimus, nes toks sprendimas neišspręstų šalių ginčo.

249.

25Teismas, nustatęs, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą panaikinti matininko G. S. kadastro duomenų bylą, ieškovų reikalavimą panaikinti atsakovės NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. liepos 3 d. sprendimą, kuriuo buvo suformuotas 0,1763 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), bei patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, taip pat atmetė. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog priimant skundžiamą atsakovės NŽT Jurbarko skyriaus sprendimą buvo pažeisti konkrečių subjektų teisėti interesai į ginčo žemės sklypą ar kad ginčo žemės sklypas buvo suteiktas neturintiems teisės jį gauti asmenims.

2610.

27Teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas dėl žemės sklypo pardavimo atsakovui R. K. turi būti naikintinas todėl, kad neva matininkas G. S. klaidingai atliko šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir atsirado neatitikimas tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypų ribos. Iš bylos duomenų matyti, kad žemės sklypų ribos ir koordinatės atitinka VĮ Registrų centras įregistruotas šių žemės sklypų ribas ir koordinates, šie sklypai nedengia vienas kito, jų plotai nepakito. Nustatytos sklypų ribos ir plotai nepažeidžia nei vienos iš šalių nuosavybės teisių, todėl teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kurie turėtų esminės įtakos skundžiamo įsakymo priėmimui.

2811.

29Teismas sprendė, kad atsakovai turėjo teisę įsigyti naudojamą 0,1763 ha ploto žemės sklypą NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. liepos 3 d. sprendimo ir 2015 rugpjūčio 20 d. įsakymo pagrindu, todėl nėra pagrindo naikinti ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą notarine tvarka. Ieškovai iš esmės ginčijo tik žemės sklypo ribų koordinates, o teismui konstatavus, kad šio žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo procedūros pažeidimai neturėjo esminės įtakos skundžiamų sprendimų priėmimui, teismo vertinimu, sutartis sudaryta laikantis įstatymų reikalavimų, keliamų tokiems sandoriams sudaryti.

3012.

31Teismas, vadovaudamasis ekspertizės išvadomis, nustatė, kad ieškovų žemės sklypas ir atsakovų žemės sklypas turi bendrą ribą, kurios koordinatės LKS-94 valstybinėje koordinačių sistemoje yra: 6104187,64/418209,46 ir 6104201,72/418260,88. Ši riba nepažeidžia nei ieškovų, nei atsakovų teisių ir teisėtų interesų bei civilinių santykių stabilumo, todėl teismas tenkino atsakovų reikalavimą nustatyti bendrą ieškovų ir atsakovų žemės sklypų ribą pagal nustatytas koordinates.

3213.

33Teismas taip pat nustatė, kad faktiškai natūroje esančios žemės sklypų ribos ir koordinatės atitinka VĮ Registrų centras įregistruotas šių žemės sklypų ribas ir koordinates, tačiau neatitinka ginčytinos tvoros vieta, kuri pastatyta savavališkai (nematuojant matininkui). Tai, kad ieškovų tvora yra už jų žemės sklypo ribų ir ieškovai buvo įpareigoti ją nugriauti, konstatuota jau 2016 m. balandžio 29 d. NŽT Jurbarko skyriaus rašte, kuriame nurodoma, kad ieškovai įspėjami, jog iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. nenusikėlę į savo sklypo pusę 0,60 m tvoros, patenkančios į atsakovų žemės sklypą, bus patraukti administracinėn atsakomybėn. Tai, kad neatitinka ieškovų tvoros vieta, kuri pastatyta savavališkai, patvirtina ir 2018 m. birželio 21 d. atliktas ekspertizės aktas. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino atsakovų reikalavimą dėl įpareigojimo ieškovus savo lėšomis išmontuoti jiems priklausančią tvorą, o šio reikalavimo neįvykdžius leisti atsakovams tai padaryti ieškovų sąskaita.

3414.

35Teismas laikė, kad ieškinio senaties terminas nebuvo pažeistas, nes atsakovai žemės sklypą įgijo tik 2016 metais, sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2015 m. Akivaizdu, kad iki šių matavimų atlikimo nei ieškovams, nei atsakovams nebuvo žinomos tikslios sklypo ribos, tad jie negalėjo žinoti apie pažeistą nuosavybės teisę.

36III.

37Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3815.

39Apeliaciniu skundu ieškovai D. U. ir A. U. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

401.1.

41Teismas nepagrįstai netenkino ieškovų prašymo panaikinti atsakovės NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą dėl žemės sklypo pardavimo atsakovui R. K., nes matininkas G. S. klaidingai atliko šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir atsirado neatitikimas tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypų ribų. Minėto ieškinio reikalavimo pagrįstumą patvirtina byloje esantys įrodymai – NŽT 2015 m. lapkričio 9 d. raštas, iš kurio matyti, kad matininkas G. S., atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, galimai pažeidė Nuostatų 32 p. reikalavimus; NŽT 2016 m. birželio 2 d. raštas ir NŽT nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti 2016 m. vasario 1 d. ir 2016 m. balandžio 29 d. protokolų išrašai, iš kurių matyti, kad matininkas G. S., atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, padarė kadastrinių matavimų veiklos pažeidimų; NŽT 2016 m. birželio 22 d. raštas, kuriame nurodyta, kad į atsakovų žemės sklypo ribų ženklinimą nebuvo kviečiami gretimo ieškovų žemės sklypo savininkai; NŽT Jurbarko skyriaus 2016 m. liepos 14 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas, iš kurio matyti, kad nuo 2016 m. balandžio 26 d. atlikto žemės sklypo patikrinimo faktinis ir juridinis naudojimas nepasikeitęs; liudytojo G. P. pateikti duomenys.

421.2.

43Teismas sprendime formaliai rėmėsi tik ekspertizės aktos išvadomis, visiškai nevertindamas ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nustatytų aplinkybių ir matavimo rezultatų. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį eksperto išvadas teismas turėtų vertinti ir kitų bylos įrodymų, nustatytų aplinkybių kontekste, t. y. kompleksiškai, kartu su byloje esančiai įrodymais.

441.3.

45NŽT prie ŽŪM Jurbarko skyriaus 2015 m. spalio 9 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas patvirtina, kad abu gretimus žemės sklypus patikrinę specialistai nustatė, jog abiejų žemės sklypų faktiškai naudojamos ribos sutampa su tvoromis, t. y. faktiškai natūroje nėra jokio žemės sklypų persidengimo, abiejų žemės sklypų ribos yra aiškios. Ieškovai jokios atsakovams priklausančios žemės sklypo dalies nėra užėmę, tvora buvo pastatyta jau 1991 metais ir ši tvora žymėjo dviejų gretimų žemės sklypų ribą. Ginčas byloje kilo dėl to, kad atsakovų žemės sklypo matavimo darbus atlikęs matininkas G. S. žemės sklypo matavimo darbus atliko pasirinkęs nenaudotinas VĮ Registrų centras transformuotas ieškovų žemės sklypo koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą.

461.4.

47Natūroje faktinės ieškovų ir atsakovų žemės sklypo ribos sutampa, pagal nekilnojamojo turto registro duomenis (kadastriniai žemėlapiai) abiejų žemės sklypų ribos sutampa, tačiau kadastrinių žemėlapių ribas užnešus ant faktiškai esančių ieškovų ir atsakovų žemės sklypo ribų, jau atsiranda persidengimas, nes nekilnojamojo turto registratorius transformuodamas ieškovų žemės sklypų koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą tai padarė su paklaida, dėl kurios ieškovų žemės sklypas kadastro žemėlapyje yra pasilinkęs pietryčių kryptimi.

481.5.

49Jei teismas tenkintų atsakovų priešieškinio 1 reikalavimą, tai ieškovų žemės sklypas nuo nekilnojamojo turto registro įregistruotų 0,1723 ha sumažėtų apie 0,02 ha arba ieškovų žemės sklypas turėtų persidengti su gretimybėje esančiu Z. B. žemės sklypu.

501.6.

51Ieškovai bylos nagrinėjimo metu prašė įtraukti ( - ), sklypo savininką Z. B., nes teismo sprendimas liečia šio asmens interesus, kadangi teismas neatsižvelgdamas į ekspertizės išvadas, nustatė ieškovų žemės sklypo ribas, dėl kurių ieškovų sklypas per 0,4 m atstumu turi perdengti Z. B. žemės sklypą. Teismas, neįtraukdamas į civilinės bylos nagrinėjimą Z. B., padarė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą, dėl ko teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

521.7.

53Ieškovai yra pateikę UAB „Geosmart“ atliktą 2017 m. rugsėjo 1 d. planą, kuris patvirtina, kad ieškovai nėra užsiėmę daugiau žemės, nei jie turi įregistravę nekilnojamojo turto registre ir tokią išvadą patvirtina eksperto išvada.

541.8.

551996 metų plane atstumas nuo atsakovų gyvenamojo namo iki žemės sklypo ribos, pažymėtos taškais „1“ ir „2“ sudaro 18,78 m, o jau 2015 metų plane atstumas nuo atsakovų gyvenamojo namo iki žemės sklypo ribos, pažymėtos taškais „1“ ir „2“ sudaro jau 19,27 m kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovų žemės sklypo ribos palyginus abu 1996 metų ir 2015 metų planus skiriasi, nes 2015 metų plane atsakovų žemės sklypas yra apie 0,5 m atstumu pastumtas į ieškovų žemės sklypą, t. y. palyginus 1996 ir 2015 metų planus su pastoviu objektu – atsakovų gyvenamuoju namu, gaunasi ženklus neatitikimas, kuris ir yra šio civilinio ginčo kilimo priežastis.

561.9.

57Matininkas G. S., atlikdamas atsakovų žemės sklypo matavimus vietoje, neišvengiamai turėjo pastebėti, kad dėl jo atliktų matavimų atsakovų žemės sklypas dengia ieškovų žemės sklypą, todėl privalėjo į matavimus įtraukti ieškovus tam, kad matavimų metu kilę neaiškumai būtų sprendžiami jau matavimų eigoje. Be to, matininkas pagal savo kompetenciją ir atliekamus darbus privalėjo žinoti, kad visi ( - ) esantys žemės sklypai, išskyrus atsakovų žemės sklypą, buvo pamatuoti vietinėje koordinačių sistemoje, šių sklypų koordinatės iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą buvo transformuotos nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ir tik vienintelis atsakovų žemės sklypas buvo matuojamas šiuo metu galiojančioje valstybinėje koordinačių sistemoje.

581.10.

59Atsakovė NŽT prie ŽŪM 2016 m. gruodžio 2 d. pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad matininkas G. S. yra įpareigotas iš naujo atlikti atsakovų žemės sklypo matavimus, t. y. šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovų žemės sklypo matavimai, atlikti 2015 metais, negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Tik nuginčijus atsakovų 2015 metais atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, bus sudaryta prielaida naujų tiek ieškovų, tiek atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimui, nes atsakovų žemės sklypo koordinatės, nustatytos 1996 metais vietinėje koordinačių sistemoje, taip pat turėjo būti perskaičiuojamos nekilnojamojo turto registratoriaus.

601.11.

61Matininkas G. S., žinodamas, kad atsakovų žemės sklypui yra nustatytas viršplotis, turėjo kreiptis NŽT Jurbarko skyrių su prašymu koreguoti teritorinio planavimo dokumentus, kurie buvo pagrindas suteikti žemė sklypą atsakovams. Tačiau joks teritorinio planavimo dokumentas nebuvo koreguotas, t. y. pagal galiojančius teritorinio planavimo dokumentus atsakovams yra suteikta tik 0,15 ha ploto žemės sklypas, nes į bylą nebuvo pateikta NŽT išvada dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente.

621.12.

63Ieškinio senaties eiga šioje byloje turi būti pradėta fiksuoti nuo tvoros pastatymo, t. y. bent jau nuo 1998 metų, kai ieškovai nuosavybės teise įsigijo jų valdomą žemės sklypą, kuris buvo aptvertas tvora. Taigi atsakovai apie ieškovų pastatytą tvorą turėjo ir galėjo žinoti nuo 1998 metų ir nuo šio termino savo teisių negynė, kas įrodo, kad atsakovų teisės ir nebuvo pažeistos, nes tvora skyrė du gretimus žemės sklypus.

6416.

65Atsakovai D. U. ir A. U. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

662.1.

67Ieškovai ginčo tvorą pastatė nelegaliai (savavališkai), t. y. dar neturėdami nuosavybės teisės į žemės sklypą ir pastatė tuo metu, kai sklypas dar net nebuvo suformuotas bei priklausė valstybei. Kadangi ieškovai pareikštu ieškiniu siekė ginti savo teises į savavališką, neteisėtai pastatytą tinklinės tvoros vietą, todėl teismas įvertinęs bylos įrodymus ir aplinkybių visumą pagrįstai ieškovų ieškinį atmetė.

682.2.

69Vien tai, kad ieškovai nebuvo pakviesti į kadastrinių matavimų procedūrą, lemia tik procedūrinį pažeidimą, tačiau toks pažeidimas pats savaime nereiškia, jog kadastriniai matavimai dėl to yra neteisingi ar iš esmės neteisėti. Nustatytas procedūrinis pažeidimas yra formalaus pobūdžio, neturintis esminės reikšmės ginčijamų kadastrinių matavimų teisėtumui, nes byloje atlikus ekspertinį ginčijamų kadastrinių matavimų patikrinimą, jo metu surinkti žemės sklypų duomenys nepakito, o buvo patvirtinti.

702.3.

71Ieškovų ir atsakovų sklypai vienas kito nedengia, jų plotai atitinka įsigijimo dokumentus, žemės sklypų ribos yra aiškios ir atitinka VĮ Registrų centras įregistruotus duomenis. Todėl apeliantų argumentai dėl tariamo žemės sklypų persidengimo yra atmestini, jie neatitinka teismo nustatytų faktinių aplinkybių, Registrų centro duomenų ir ekspertizės akto išvadų.

722.4.

73Panaikinus ginčo kadastrinius duomenis ir iš naujo juos atliekant jau iškvietus ieškovus, situacija nepasikeistų, t. y. kadastriniai matavimai būtų atliekami valstybinėje koordinačių sistemoje, kaip tai buvo daroma ekspertizės metu, t. y. sklypų ribos nepakistų.

742.5.

75Ginčas sprendžiamas dėl ieškovų tvoros ir ieškovų bei atsakovų žemės sklypų ribos vietos. Šie klausimai visiškai neliečia Z. B., nes jis nėra ginčo sklypų ar tvoros savininkas, joks materialus reikalavimas dėl jo sklypo ribos nėra pareikštas. Ieškovų ir Z. B. sklypų padėtį tyrinėjo ekspertas ir nustatė, kad sklypai nepersidengia, todėl apeliantų argumentai dėl tariamo Z. B. interesų pažeidimo nepagrįsti.

762.6.

77Ieškovai, prašydami naikinti valstybinės žemės perleidimo sandorį, naudojasi sandorių negaliojimo institutu nesąžiningais tikslais – gina savo teises į savavališkai ir neteisėtai jų pastatytą tinklinę tvorą, todėl teismas pagrįstai netenkino ieškovų reikalavimo naikinti iš esmės teisėtą valstybinės žemės perleidimo atsakovams sandorį.

782.7.

79Skundo teiginiai apie netinkamą įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nesudaro pagrindo spręsti, kad teismo byloje surinktų įrodymų visumos vertinimas atliktas netinkamai.

802.8.

81Apeliantai nepateikė jokių argumentų, kad ekspertizės akte nurodyti ginčo sklypų bendros ribos vietos koordinačių duomenys yra neteisingi.

822.9.

83Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes teisės pažeidimas paaiškėjo tik 2015 m., kai buvo atlikti valstybės žemės sklypo kadastriniai matavimai valstybinėje koordinačių sistemoje ir šį žemės sklypą įsigijus atsakovams.

8417.

85Atsakovė NŽT prie ŽŪM atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

863.1.

87Apeliantai nepateikė įrodymų, kad jų žemės sklypo ribos sutampa su tvora, t. y. jie neatliko savo žemės sklypo kadastrinių matavimų valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94, kaip reglamentuojama teisės aktuose, ir nepaneigė, kad NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. liepos 3 d. sprendimas, kuriuo buvo suformuotas 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypas bei patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, yra nepagrįstas.

883.2.

89Apeliantai ieškiniu neginčijo bendros ribos tarp savo žemės sklypo ir trečiojo asmens Z. B. žemės sklypo, todėl teismas pagrįstai nenagrinėjo tų aplinkybių, kurios nebuvo apeliantų pasirinktas bylos dalykas. Jeigu apeliantai mano, kad Z. B. tvora yra pastatyta jų žemėje ir tuo pažeidžia jų interesus, jie turi teisę ginti juos teisės nustatyta tvarka ir šis skundžiamas teismo sprendimas tam neužkerta kelio.

903.3.

91Apeliantų argumentas, kad jie nebuvo pakviesti į atsakovų žemės sklypo matavimus ir tai turėjo būti pagrindas tenkinti jų ieškinį, nepagrįstas, kadangi nebuvo nuginčytas kadastrinių matavimų metu nustatytų ribų teisingumas.

92IV.

93Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

94Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

9518.

96Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9719.

98Ginčas byloje kilo dėl gretutinių šalims nuosavybės teisėmis priklausančių žemės sklypų ribos nustatymo.

9920.

100Byloje nustatyta, kad ieškovams D. U. ir A. U. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ), atsakovams R. K. ir R. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso greta esantis žemės sklypas ( - ). Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Jurbarko skyrius 2015 m. liepos 3 d. priėmė sprendimą, kuriuo buvo suformuotas 0,1763 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), bei patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti G. S. individualios įmonės matininko G. S. pagal 2015 m. birželio 29 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. NŽT Jurbarko skyrius 2015 m. rugpjūčio 20 d. priėmė įsakymą kuriuo buvo nuspręsta parduoti atsakovui R. K. šį 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį ( - ), o 2015 m. rugpjūčio 24 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria nurodytas 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypas parduotas atsakovui R. K..

10121.

102Ieškovai ieškinyje prašė: 1) panaikinti atsakovės NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 32SK-434-(14.32.110), kuriuo buvo suformuotas 0,1763 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), bei patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, kurie nustatyti G. S. individualios įmonės matininko G. S. pagal 2015 m. birželio 29 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą; 2) panaikinti G. S. individualios įmonės matininko G. S. pagal 2015 m. birželio 29 d. parengtą žemės sklypo, turinčio 0,1763 ha ploto ir esančio ( - ), kadastro duomenų bylą; 3) panaikinti atsakovės NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. 32VĮ-746-(14.32.2.), kuriuo buvo nuspręsta parduoti atsakovui R. K. 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį ( - ); 4) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 32SU-75, pagal kurią atsakovui R. K. buvo parduotas 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis ( - ), bei taikyti restituciją ir R. K. grąžinti pirkimo–pardavimo sutartyje įmokėtus 548,42 Eur, o valstybei grąžinti 0,1763 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ). Ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas ( - ) suformuotas pagal 1998-10-14 nustatytus kadastro duomenis ir sklypus skirianti riba yra nusistovėjusi pagal pastatytas tvoras, o G. S. įmonė, atlikdama atsakovams priklausančio sklypo kadastrinius matavimus (pagal 2015-06-29 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą), pažeidė kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus: Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus (toliau – Kadastro nuostatai) bei žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles (toliau – Taisyklių). Nurodė, kad matininkas G. S., atlikdamas kadastrinius matavimus, nekvietė gretimo žemės sklypo savininko, o šiaurinę sklypo ribą paženklino vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančia informacija, kuri nenaudotina dėl žemės sklypo ribų nesutapimų (persidengimų), nes ieškovų ir atsakovų sklypai persidengia.

10322.

104Atsakovai priešieškinyje prašė nustatyti ieškovų A. U. ir D. U. bei atsakovų R. K. ir R. K., žemės sklypų ribą pagal priešieškinyje nurodytas ir pažymėtas tam tikrais taškais koordinates; įpareigoti ieškovus savo lėšomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti jiems priklausančią tvorą (įskaitant ją laikančias bei su ja susijusias konstrukcijas, stulpus, pamatus ir kt.), esančią atsakovų R. K. ir R. K. žemės sklype, adresu ( - ); ieškovams per nurodytą terminą šio teismo sprendimo neįvykdžius visiškai ar iš dalies, ar įvykdžius netinkamai, leisti atsakovams ieškovų sąskaita išmontuoti ieškovams priklausančią tvorą (įskaitant ją laikančias bei su ja susijusias konstrukcijas, stulpus, pamatus ir kt.), esančią atsakovų žemės sklype, adresu ( - ), įpareigojant ieškovus atlyginti atsakovams dėl tvoros išmontavimo patirtas išlaidas.

10523.

106Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. S. atliekant kadastrinius matavimus buvo padaryti tam tikri pažeidimai (į žemės sklypo ribų paženklinimą nepakviesti gretimo sklypo savininkai – ieškovai, nors žemės sklypo riba neatitiko su faktiškai naudojama), tačiau teismas sprendė, jog nebuvo nuginčytas G. S. atliktų kadastrinių matavimo metu nustatytų ribų teisingumas, nes bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypų ribos yra aiškios ir sklypai vienas kito nedengia.

10724.

108Su teismo sprendimu nesutinka ieškovai ir apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, formaliai pasirėmė ekspertizės išvadomis, o žemės naudojimo patikrinimo akte buvo nustatyta, kad abiejų sklypų faktiškai naudojamos ribos sutampa su tvoromis, tuo tarpu G. S., atlikdamas matavimo darbus, padarė pažeidimus. Nurodo, kad ieškovai nėra užėmę jokios atsakovams priklausančios žemės sklypo dalies, tvora pastatyta dar 1991 m. ir visada žymėjo sklypų ribą. Taip pat mano, kad sprendimu buvo nuspręsta ir dėl greta ieškovų sklypo esančio kito sklypo ( - ) savininko teisių ir pareigų.

109Dėl apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

11025.

111Bylos nagrinėjimo dieną buvo gautas ieškovų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodant, kad, siekiant visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti ieškovų apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius, yra būtina teismo posėdžio metu apklausti ekspertizę atlikusį ekspertą V. Š., kadangi, jų manymu, ekspertizės akto išvados yra prieštaringos. Išvadų prieštaringumą ieškovai faktiškai grindžia remdamiesi savo eksperto išvadų vertinimu, t. y. padarydami tam tikras išvadas, kurios, jų manymu, prieštarauja eksperto nustatytoms aplinkybėms.

11226.

113CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma (CPK 322 straipsnis). CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

11427.

115Ieškovai, susipažinę su ekspertizės aktu, prašymą apklausti ekspertą turėjo galimybę pareikšti pirmosios instancijos teisme, be to, tokį prašymą pateikė tik paskirtą teismo posėdžio dieną, o prašymo motyvai nepagrindžia eksperto apklausos būtinybės, nes ieškovai faktiškai išreiškia tik savo nesutikimą su eksperto išvadomis.

11628.

117Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta, jog kokias nors konkrečias aplinkybes reikėtų aiškintis žodinio nagrinėjimo metu, šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi esminiai įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus bei atsikirtimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių garso įrašuose, be to, byla buvo nagrinėjama pakartotinai, t. y. po to, kai apeliacinės instancijos teismas panaikino anksčiau priimtą teismo sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

118Dėl atsakovų atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumo ir šalių sklypus skiriančios ribos

11929.

120Esminis ginčas tarp šalių – gretimų žemės sklypų savininkų – kyla dėl atsakovų atliktų kadastrinių matavimų teisingumo ir sklypus skiriančios ribos nustatymo. Ieškovų teigimu, atsakovų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlikus paaiškėjo, kad ieškovų sklypo tvora patenka į atsakovų žemės sklypo ribas, yra neteisingi, o sklypų bendra riba turėtų sutapti su jų dar 1991 m. pastatyta tvora. Taigi ginčo esmę sudaro, ar žemės sklypų riba yra aiški ir ar ji sutampa su faktine tvoros buvimo vieta.

12130.

122Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors matininkas G. S., atlikdamas atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie ginčijami nagrinėjamoje byloje, padarė procedūrinius pažeidimus (žemės sklypą paženklino nepakvietus ir nedalyvaujant gretimo sklypo savininkų – ieškovų), tačiau kartu nesutiko su atsakovų argumentais, jog atlikti kadastriniai matavimai yra neteisėti, kadangi juos atlikus žemės sklypai persidengia. Teismas sprendė, kad atlikus šiuos kadastrinius matavimus žemės sklypų riba nustatyta teisingai, šalių bendra žemės sklypų riba nesutampa su ieškovų pastatytos tvoros riba, o šalių gretimai esantys žemės sklypai vienas kito nedengia. Tokią išvadą teismas grindė, remdamasis byloje atliktos ekspertizės išvadomis, su kuo nesutinka ieškovai teigdami, jog teismas nepagrįstai prioritetą atidavė ekspertizės aktui, neįvertinęs kitų byloje esančių įrodymų.

12331.

124CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

12532.

126Taigi, CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismo tvarka pirmiausia nustatytas tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pažymėtina, kad teismo eksperto V. Š. atliktos ekspertizės akte (e. b. t. 4, b. l. 163-186), atsakant į 5 klausimą, ar faktiškai natūroje esančios žemės sklypų adresu: ( - ), ribos ir koordinatės atitinka VĮ „Registrų centras“ įregistruotas šių sklypų ribas ir koordinates, nurodyta, kad jos atitinka, tačiau neatitinka ginčytinos tvoros vieta, kuri pastatyta savavališkai (nematuojant matininkui). Tokia eksperto išvada reiškia, kad žemės sklypų teisinės ribos yra aiškios ir atitinka įregistruotas sklypo ribas, kas iš esmės eliminuoja būtinybę nustatyti sklypus skiriančią ribą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad faktinis naudojimasis žemės sklypais skiriasi nuo teisiškai aiškių žemės sklypų ribų, sklypus skirianti riba laikytina ginčo dalyku.

12733.

128Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

12934.

130Šiuo požiūriu svarbios ekspertizės išvados, kad žemės sklypai vienas kito nedengia (atsakymas į 18 klausimą). Atkreiptinas dėmesys, kad ir VĮ „Registrų centras“, atsakydamas į atsakovų atstovų pateiktus tam tikrus klausimus, yra nurodęs, jog ginčo sklypų ribos kadastro žemėlapyje nesidengia (e. b. t. 3, b. l. 69-71). Ieškovai, neatlikę savo sklypo kadastrinių matavimų šiuolaikinėje koordinačių sistemoje, nors tai buvo siūlyta padaryti, nepaneigė ieškovų sklypo kadastrinių matavimų teisingumo ir neįrodė, kad dėl jų pakito ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas. Atvirkščiai, ekspertizės akte nurodyta, kad žemės sklypai, suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, yra tokių pačių plotų kaip ir nustatyta ekspertizės metu, t. y. ieškovų žemės sklypo, esančio ( - ) – 0,1723 ha, t. y. nesumažėjęs (atsakymas į 1 klausimą).

13135.

132Ieškovų apeliacinio skundo argumentus, kad jų pateiktas 2017 m. rugsėjo 1 d. UAB „Geosmart“ atliktas planas neva patvirtina, jog jie nėra užsiėmę daugiau žemės, taip pat nurodomi tam tikrų atstumų 1996 m. ir 2015 m. planuose skirtumai, argumentai dėl galimų žemės sklypų, pamatuotų vietinėje koordinačių sistemoje ir vėliau transformuotų į valstybinę koordinačių sistemą, paklaidų ir pan. nepaneigia eksperto išvadų dėl ginčo esmės, kad ginčo sklypų ribos ir koordinatės atitinka VĮ „Registrų centras“ įregistruotas šių žemės sklypų ribas ir koordinates, tačiau neatitinka ginčytinos tvoros vieta, kuri pastatyta savavališkai (nematuojant matininkui). Taigi būtent ieškovų pastatyta tvora neatitinka šalių sklypus skiriančios ribos, kuri faktiškai pagal dokumentus yra aiški. Pažymėtina, kad UAB „Geosmart“ 2017 m. rugsėjo 1 d. akte (e. b. t . 2, b. l 170-173) nurodyta, jog buvo matuota pagal faktinį (pagal tvoras) naudojimą, bet ne pagal dokumentus.

13336.

134Apeliantų akcentuojama aplinkybė, kad matininkas G. S. netinkamai atliko atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, ką patvirtina byloje pateikti įrodymai apie jo padarytus Nuostatų ir Taisyklių pažeidimus, pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta ir įvertinta, t. y. teismas nustatė, kad matininkas G. S. žemės sklypą paženklino nepakvietęs ir nedalyvaujant gretimo sklypo savininkams – ieškovams, tokiu būdu pripažino matininko padarytą pažeidimą. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1 punkte nurodyta, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (kviestiniams asmenims); paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, jį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Todėl negalima sutikti su ieškovais, kad teismas neatkreipė dėmesio į matininko G. S. padarytus pažeidimus. Pažymėtina, kad ir ekspertas V. Š. akte konstatavo matininko G. S. padarytus pažeidimus, nurodęs, kad G. S. kadastrinius matavimus atliko nepakviesdamas gretimų žemės sklypų savininkų ir nefiksuodamas pastatytos tvoros.

13537.

136Tačiau, nors ir buvo nustatyti tam tikri procedūriniai matininko G. S. padaryti teisės aktų pažeidimai, vien tai nereiškia, kad kadastriniai matavimai buvo neteisingi iš esmės. Teisėjų kolegija sutinka, kad ekspertizei patvirtinus G. S. atliktų kadastrinių matavimų teisingumą, o ieškovams patiems neatlikus kadastrinių matavimų šiuolaikinėje koordinačių sistemoje, ginčo atveju yra pagrindas nesureikšminti padarytų procedūrinių pažeidimų, nes panaikinus, kaip nustatyta, teisingus kadastrinius matavimus ir atlikus procedūrą iš naujo, galutinis rezultatas (kadastriniai matavimai) būtų toks pat. Pažymėtina, kad ir Nuostatuose yra numatyta, jog net kviestiniams asmenims pateikus pastabų raštu, dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Apie priimtą sprendimą vykdytojas raštu informuoja pastabas raštu pateikusius kviestinius asmenis ir nurodo tokio sprendimo priėmimo motyvus (Nuostatų 32.1.1.5.).

13738.

138Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju pakanka pasisakyti dėl esminių bylos aplinkybių, sudarančių pagrindą išspręsti ginčą iš esmės, tai pirmosios instancijos teismas atliko, o apeliantų skunde nurodomos ir analizuojamos aplinkybės neturi įtakos ginčo išsprendimui.

139Dėl įrodymų vertinimo

14039.

141Ieškovai apeliaciniame skunde dėsto faktines bylos aplinkybes, cituoja byloje surinktų įrodymų turinį ir kartu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, nepagrįstai prioritetą suteikdamas ekspertizės aktui, kurį taip pat netinkamai įvertino. Pažymėtina, kad apeliantai nenurodo kokių nors konkrečių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, išskyrus kvestionuojamą ekspertizės akto įrodomąją vertę.

14240.

143Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

14441.

145Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, kadangi sprendime nurodė, kokias bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes nustatė ir kokių įrodymų pagrindu, t. y. sprendime nurodė ir tuos įrodymus, kuriuos pažymi ir kuriais apeliaciniame skunde remiasi ieškovai, o būtent įrodymus, susijusius su matininko G. S. padarytais pažeidimais atliekant kadastrinius matavimus ir NŽT žemės naudojimo patikrinimo aktus (tame tarpe ir 2015 m. spalio 9 d. aktą, kuriame buvo nustatyta, kad faktiškai naudojamų sklypų ribos sutampa su tvoromis, nors kitame 2016 m. balandžio 27 d. akte buvo konstatuota, kad ieškovų žemės sklypas naudojamas ne pagal ribą, įteisintą planuose).

14642.

147Nurodytų įrodymų visuma neleido daryti vienareikšmės ir pakankamai pagrįstos išvados, nes juose nustatytos aplinkybės dėl gretimus sklypus skiriančios ribos buvo pakankamai prieštaringos, todėl būtent byloje paskirta ekspertizė ir turėjo atsakyti į klausimus, į kuriuos pagal byloje surinktus įrodymus nebuvo galima labai aiškiai ir pagrįstai atsakyti. Nagrinėjamo ginčo atveju, kai kiti byloje surinkti įrodymai neleido padaryti pagrįstos išvados dėl šalių žemės sklypus skiriančios ribos nustatymo, ekspertizės akto įrodomoji reikšmė tampa itin reikšminga, ypač kai tokio pobūdžio klausimų sprendimas yra susijęs su specialių žinių tam tikroje (žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir kadastro duomenų nustatymo) srityje ir su tam tikros kompetencijos turėjimu. Ekspertizę atliko teismo ekspertas, turintis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų kvalifikaciją, suteikiančią jam teisę atlikti žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje ir kadastro duomenų nustatymą bei jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą, taip pat turintis ir papildomą matininko kvalifikaciją, kuri suteikia teisę nustatyti žemės sklypų kadastro duomenis, juos tikslinti. Ekspertizės atlikimo metu dalyvavo atsakovas R. K. ir ieškovė D. U., taip pat dar ir matininkas A. G., kas patvirtina, kad ekspertizė buvo atlikta tinkamai, atsakingai ir kompetentingai. Ekspertizės akto tiriamoji dalis patvirtina, kad buvo įvertinti ne tik byloje sukaupti, bet ir eksperto papildomai pareikalauti dokumentai. Kartu remiantis tiriamus klausimus reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat ekspertizės metu buvo atlikti matavimai ir nustatytos sklypų koordinatės, įvertintas ir 2013 m. Jurbarko miesto Kalnėnų gyvenamųjų namų kvartalo ir ( - ) gatvės detalusis planas, prieštaravimų tarp akto tiriamosios dalies ir išvadų nėra nustatyta. Todėl nėra jokio pagrindo nesivadovauti teismo ekspertizės akto duomenimis ir išvadomis, taigi šis įrodymas įvertintas tinkamai.

148Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog buvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylą trečiojo asmens Z. B. teisių ir pareigų

14943.

150CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015; kt.).

15144.

152Apeliantai teigia, kad teismas nustatė tokias ieškovų sklypo ribas, dėl kurių jų sklypas 0,4 m atstumu perdengia kaimynui Z. B. priklausantį žemės sklypą ( - ), todėl neįtraukus Z. B. į bylą buvo nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų.

15345.

154Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovų argumentus, kadangi, pirmiausia, ginčo dalykas buvo ne ieškovų ir kaimyninio žemės sklypo, priklausančio Z. B., bendra riba, bet ieškovų ir atsakovų K. žemės sklypus skirianti riba ir būtent ši riba buvo nustatyta, kitos ieškovų žemės sklypo ribos buvo aktualios tiek, kiek turėjo įtakos šios žemės sklypo ribos nustatymui. Skundžiamu teismo sprendimu nebuvo pasisakyta dėl ieškovų ir Z. B. žemės sklypų bendros ribos ir jos koordinačių. Be to, pažymėtina, kad ekspertizės akte, atsakant į 6 klausimą, konstatuota, kad ieškovų žemės sklypas, esantis ( - ), nedengia gretimo sklypo, esančio ( - ).

155Dėl ieškinio senaties

15646.

157Bylos nagrinėjimo metu ieškovai prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi atsakovams K. apie tvoros pastatymą turėjo būti žinoma jau 1998 metais, kai ieškovai įsigijo žemės sklypą, kuris jau buvo patvertas tvora. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, kadangi atsakovai K. žemės sklypą įsigijo tik 2016 m., o sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2015 metais ir tik atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo tikslios žemės sklypo ribos, todėl atsakovai anksčiau negalėjo žinoti apie savo pažeistas nuosavybės teises.

15847.

159CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017, 45 punktas).

16048.

161Įvertinus tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl ieškinio senaties pradžios momento atitinta tiek nurodytos teisės normos reikalavimus, tiek teismų praktikoje suformuotas taisykles dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo. Ieškovo tvoros buvimo atsakovams K. priklausančiame sklype faktas paaiškėjo tik atlikus atsakovų sklypo kadastrinius matavimus, o atsakovų nuosavybės teisės negalėjo būti pažeistos, kol jie neįgijo nuosavybės teisių į žemės sklypą, nes ieškovų tvora buvo pastatyta dar iki jų nuosavybės teisės įgijimo. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškinio senaties termino eiga skaičiuotina nuo tvoros pastatymo.

162Dėl bylinėjimosi išlaidų

16349.

164Apeliacinio skundo motyvais nenustačius pagrindų panaikinti teismo sprendimą, spendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl netenkinamas ieškovų prašymas priteisti jų bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1-3 dalys), o atsakovų R. K. ir R. K. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrįstas šias išlaidas patvirtinančiais įrodymais, todėl taip pat netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

16550.

166Apeliacinio skundo netenkinus, valstybei iš ieškovų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – po 4,24 Eur iš kiekvieno ieškovo.

167Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

168Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

169Priteisti iš ieškovų A. U. (asmens kodas ( - ) ir D. U. (asmens kodas ( - ) po 4,24 Eur iš kiekvieno išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

170Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai D. U. ir A. U. ieškinyje teismo prašė panaikinti atsakovės... 8. 2.... 9. Atsakovai R. K. ir R. K. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovai yra... 10. 3.... 11. Atsakovė NŽT su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovų R. ir R. K.... 12. 4.... 13. Atsakovai R. K. ir R. K. priešieškinyje teismo prašė nustatyti, kad... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2018 m. spalio 17 d. sprendimu... 18. 6.... 19. Teismas nustatė, kad ieškovų ir atsakovų nuosavybės teise valdomi žemės... 20. 7.... 21. Teismas pažymėjo, kad atsakovų žemės sklypas buvo paženklintas... 22. 8.... 23. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad matininko atliktų kadastrinių matavimų... 24. 9.... 25. Teismas, nustatęs, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą... 26. 10.... 27. Teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m.... 28. 11.... 29. Teismas sprendė, kad atsakovai turėjo teisę įsigyti naudojamą 0,1763 ha... 30. 12.... 31. Teismas, vadovaudamasis ekspertizės išvadomis, nustatė, kad ieškovų... 32. 13.... 33. Teismas taip pat nustatė, kad faktiškai natūroje esančios žemės sklypų... 34. 14.... 35. Teismas laikė, kad ieškinio senaties terminas nebuvo pažeistas, nes... 36. III.... 37. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 38. 15.... 39. Apeliaciniu skundu ieškovai D. U. ir A. U. prašo panaikinti Marijampolės... 40. 1.1.... 41. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovų prašymo panaikinti atsakovės NŽT... 42. 1.2.... 43. Teismas sprendime formaliai rėmėsi tik ekspertizės aktos išvadomis,... 44. 1.3.... 45. NŽT prie ŽŪM Jurbarko skyriaus 2015 m. spalio 9 d. žemės naudojimo... 46. 1.4.... 47. Natūroje faktinės ieškovų ir atsakovų žemės sklypo ribos sutampa, pagal... 48. 1.5.... 49. Jei teismas tenkintų atsakovų priešieškinio 1 reikalavimą, tai ieškovų... 50. 1.6.... 51. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu prašė įtraukti ( - ), sklypo savininką Z.... 52. 1.7.... 53. Ieškovai yra pateikę UAB „Geosmart“ atliktą 2017 m. rugsėjo 1 d.... 54. 1.8.... 55. 1996 metų plane atstumas nuo atsakovų gyvenamojo namo iki žemės sklypo... 56. 1.9.... 57. Matininkas G. S., atlikdamas atsakovų žemės sklypo matavimus vietoje,... 58. 1.10.... 59. Atsakovė NŽT prie ŽŪM 2016 m. gruodžio 2 d. pateikė rašytinius... 60. 1.11.... 61. Matininkas G. S., žinodamas, kad atsakovų žemės sklypui yra nustatytas... 62. 1.12.... 63. Ieškinio senaties eiga šioje byloje turi būti pradėta fiksuoti nuo tvoros... 64. 16.... 65. Atsakovai D. U. ir A. U. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo... 66. 2.1.... 67. Ieškovai ginčo tvorą pastatė nelegaliai (savavališkai), t. y. dar... 68. 2.2.... 69. Vien tai, kad ieškovai nebuvo pakviesti į kadastrinių matavimų procedūrą,... 70. 2.3.... 71. Ieškovų ir atsakovų sklypai vienas kito nedengia, jų plotai atitinka... 72. 2.4.... 73. Panaikinus ginčo kadastrinius duomenis ir iš naujo juos atliekant jau... 74. 2.5.... 75. Ginčas sprendžiamas dėl ieškovų tvoros ir ieškovų bei atsakovų žemės... 76. 2.6.... 77. Ieškovai, prašydami naikinti valstybinės žemės perleidimo sandorį,... 78. 2.7.... 79. Skundo teiginiai apie netinkamą įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir... 80. 2.8.... 81. Apeliantai nepateikė jokių argumentų, kad ekspertizės akte nurodyti ginčo... 82. 2.9.... 83. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinio senaties terminas nėra... 84. 17.... 85. Atsakovė NŽT prie ŽŪM atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo... 86. 3.1.... 87. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad jų žemės sklypo ribos sutampa su tvora,... 88. 3.2.... 89. Apeliantai ieškiniu neginčijo bendros ribos tarp savo žemės sklypo ir... 90. 3.3.... 91. Apeliantų argumentas, kad jie nebuvo pakviesti į atsakovų žemės sklypo... 92. IV.... 93. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 94. Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės ... 95. 18.... 96. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 97. 19.... 98. Ginčas byloje kilo dėl gretutinių šalims nuosavybės teisėmis... 99. 20.... 100. Byloje nustatyta, kad ieškovams D. U. ir A. U. bendrosios jungtinės... 101. 21.... 102. Ieškovai ieškinyje prašė: 1) panaikinti atsakovės NŽT Jurbarko skyriaus... 103. 22.... 104. Atsakovai priešieškinyje prašė nustatyti ieškovų A. U. ir D. U. bei... 105. 23.... 106. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovų ieškinį... 107. 24.... 108. Su teismo sprendimu nesutinka ieškovai ir apeliaciniame skunde teigia, kad... 109. Dėl apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ... 110. 25.... 111. Bylos nagrinėjimo dieną buvo gautas ieškovų prašymas bylą nagrinėti... 112. 26.... 113. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko... 114. 27.... 115. Ieškovai, susipažinę su ekspertizės aktu, prašymą apklausti ekspertą... 116. 28.... 117. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta, jog kokias nors... 118. Dėl atsakovų atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumo ir... 119. 29.... 120. Esminis ginčas tarp šalių – gretimų žemės sklypų savininkų – kyla... 121. 30.... 122. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors matininkas G. S., atlikdamas... 123. 31.... 124. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria... 125. 32.... 126. Taigi, CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų... 127. 33.... 128. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra... 129. 34.... 130. Šiuo požiūriu svarbios ekspertizės išvados, kad žemės sklypai vienas... 131. 35.... 132. Ieškovų apeliacinio skundo argumentus, kad jų pateiktas 2017 m. rugsėjo 1... 133. 36.... 134. Apeliantų akcentuojama aplinkybė, kad matininkas G. S. netinkamai atliko... 135. 37.... 136. Tačiau, nors ir buvo nustatyti tam tikri procedūriniai matininko G. S.... 137. 38.... 138. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto... 139. Dėl įrodymų vertinimo ... 140. 39.... 141. Ieškovai apeliaciniame skunde dėsto faktines bylos aplinkybes, cituoja byloje... 142. 40.... 143. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais... 144. 41.... 145. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė,... 146. 42.... 147. Nurodytų įrodymų visuma neleido daryti vienareikšmės ir pakankamai... 148. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog buvo nuspręsta dėl neįtraukto į... 149. 43.... 150. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo... 151. 44.... 152. Apeliantai teigia, kad teismas nustatė tokias ieškovų sklypo ribas, dėl... 153. 45.... 154. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovų argumentus, kadangi, pirmiausia,... 155. Dėl ieškinio senaties ... 156. 46.... 157. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi... 158. 47.... 159. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas... 160. 48.... 161. Įvertinus tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada... 162. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 163. 49.... 164. Apeliacinio skundo motyvais nenustačius pagrindų panaikinti teismo... 165. 50.... 166. Apeliacinio skundo netenkinus, valstybei iš ieškovų priteistinos išlaidos,... 167. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 168. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m spalio 17 d. sprendimą... 169. Priteisti iš ieškovų A. U. (asmens kodas ( - ) ir D. U. (asmens kodas ( - )... 170. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....