Byla eAS-797-492/2017

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai dėl įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ (toliau – ir Asociacija) 2017 m. rugpjūčio 10 d. pateikė pakartotinį prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. sustabdyti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktorės 2017 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. Į-135 (toliau – ir Įsakymas) galiojimą, uždraudžiant sustabdyti burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ (toliau – ir Laivas) įregistravimo Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre (toliau – ir Registras) procedūrą, taip pat uždraudžiant nutraukti Registre duomenų apie Laivo viešinimą, bei uždrausti įregistruoti skundžiamą Įsakymą Registre. Nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjas prašė vykdyti skubos tvarka. Pareiškėjas pakartotinai teikiamą prašymą grindė gautu Departamento Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. (12.9-Kl)2Kl-240 atsisakyti nagrinėti jo prašymą išduoti tvarkybos darbų projektavimo sąlygas, nes Įsakymu yra sustabdyta Laivo įregistravimo Registre procedūra iki patikslinto Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Taryba) akto pateikimo. Pareiškėjas paaiškino, kad, negavus projektavimo sąlygų, nėra galimybės gauti leidimą tvarkybos darbams, o be šio leidimo negalima konservuoti ir restauruoti ar kitaip tvarkyti nekilnojamąją kultūros vertybę Laivą, kuriai šie darbai yra būtini nedelsiant. Be to, pareiškėjas, negavęs sąlygų ir leidimo, nespės iki 2017 m. spalio 1 d. parengti visų dokumentų dalyvauti konkurse, pagal kurio finansavimo sąlygų aprašą kultūros paveldo objekto registracija Registre yra privaloma, taip pat privaloma turėti tvarkybos darbų leidimą. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 21 d. pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus, t. y. Departamento 2017 m. rugpjūčio 7 d. raštą Nr. (9.5.)2-1836, kuriuo pareiškėjas informuotas apie 2017 m. liepos 18 d. paraiškos Paveldotvarkos programos lėšomis finansuoti Laivo išsaugojimo darbus gavimą elektroniniu paštu, Departamento 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (9.5.)2-1810 neišmokėti kompensacijos už atliktus Laivo tvarkomuosius paveldosaugos darbus, 2017 m. rugpjūčio 17 d. skundą Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitetui ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. skundą Lietuvos Respublikos kultūros ministrei dėl Departamento direktorės veiksmų ištyrimo bei Departamento Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. (1.29-kl)2Kl-241, kuriuo informavo pareiškėją apie gautą jo 2017 m. liepos 25 d. paraišką ir sustabdytą Laivo įregistravimo Registre procedūrą. Pareiškėjas pabrėžė, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus sunaikinta nepaprastai vertinga kultūros vertybė, nes nebus galima atlikti jos tvarkybos darbų, o pareiškėjas neteks galimybės dalyvauti šios kultūros vertybės tvarkybos darbų finansavimo konkurse ir patirs 700 000 Eur žalą. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į prašymą prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino, kad, tenkinus pareiškėjo prašymą ir pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų pažeistas proporcingumo siekiamam tikslui principas, nes galimų valstybės nuostolių išieškojimas būtų nukreiptas į privatų asmenį, iš kurio išieškoti lėšas gali būti neproporcingai sunku arba tapti neįmanoma. Atsakovas pažymėjo, kad ankstesnis pareiškėjo prašymas gauti finansavimą iš valstybės biudžeto buvo netenkintas dėl kitų motyvų ir iki ginčijamo įsakymo priėmimo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad galimai skirtas finansavimas valstybės biudžeto ar kitomis lėšomis nepaneigia pareiškėjo, kaip savininko, pareigos rūpintis jam priklausančiu objektu, neatsižvelgiant į tai, ar jis įregistruotas Registre, ar ne. Atsakovas pabrėžė, kad ginčo objektas yra laivas, kuriam keliami padidinti saugumo, eksploatacijos ir kiti reikalavimai. Atsakovas nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemone, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad Taryba 2016 m. rugsėjo 20 d. posėdyje (protokolo Nr. VT-41) nutarė Laivui suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti regioninį reikšmingumo lygmenį. Šis aktas ginčijamas administracinėje byloje Nr. eI-1564-281/2017, jos nagrinėjimas sustabdytas, kol įsiteisės galutiniai teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. eI-1506-208/2017, Nr. eI-3013-189/2017, Nr. eI-3218-821/2017, kuriose sprendžiami klausimai dėl Laivo priskyrimo jūrų laivų klasei pagrįstumo, dėl jo duomenų apie stovėjimo vietą pakeitimo ir kadastrinių matavimų atlikimo bei juridinio fakto į Registrą įregistravimo. Teismas nurodė, kad Įsakymu nuspręsta: 1) sustabdyti Laivo įregistravimo Registre procedūrą iki patikslinto Tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. akto Nr. KPD-RM-2419 pateikimo, 2) pavesti Registrų tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriui neviešinti įrašų Registre apie Laivo įregistravimą Registre ir įregistruoti šį įsakymą Registre. Teismas nurodė, kad Tarybos priimtas aktas, kuriuo nuspręsta Laivui suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Registrą, dar nėra įsiteisėjęs, nes ginčijamas teismine tvarka, todėl šis burlaivis dar nėra įgijęs kultūros vertybės statuso. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti įrodymai kartu su 2017 m. rugpjūčio 10 d. prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir 2017 m. rugpjūčio 21 d. rašytiniais paaiškinimais parodo jo ketinimus gauti valstybės finansavimą Laivui, tačiau yra nepakankamas įrodymas, kad, nesiėmus prašyme nurodytų užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Nors pareiškėjas prašyme nurodė, kad, nesustabdžius ginčijamo įsakymo galiojimo, patirs 700 000 Eur žalą, tačiau to nepagrindė objektyviais įrodymais, be to, sprendimas Laivui suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti regioninį reikšmingumo lygmenį yra ginčijamas teisme. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo dalyvavimas kultūros vertybės tvarkybos darbų finansavimo konkurse dar nereiškia, kad jam bus skirtas finansavimas. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais, kad galimai skirtas finansavimas valstybės biudžeto ar kitomis lėšomis nepaneigia pareiškėjo, kaip savininko, pareigos rūpintis jam priklausančiu objektu, neatsižvelgiant į tai, ar jis įregistruotas Registre, ar ne. Teismas nenustatė, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, t. y. ginčijamo Įsakymo galiojimo laikino sustabdymo, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl prašymą atmetė.

8III.

9Pareiškėjas asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog Tarybos priimtas aktas, kuriuo nuspręsta Laivui suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Registrą, dar nėra įsiteisėjęs. Pareiškėjas pažymi, kad Laivas yra ne tik pripažintas kultūros vertybe Tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. aktu Nr. KPD-RM-2419, bet ir įgijęs kultūros vertybės statusą, nes minėtu aktu įtrauktas į Registrą kaip pavienis kultūros objektas (statinys). Pareiškėjo teigimu, Įsakymas priimtas be jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog Laivas dar nėra įgijęs kultūros vertybės statuso, kadangi tokį statusą Laivas įgijo nuo jo duomenų įrašymo į Registro duomenų bazę dienos (2016 m. spalio 11 d.). Pareiškėjo teigimu, teismas neįvertino, kad pareiškėjas, negalėdamas gauti leidimo tvarkybos darbams, kurie privalomi Registre esantiems kultūros paveldo objektams, negali užtikrinti šios kultūros vertybės apsaugos nuo sunykimo. Pareiškėjas nurodo, kad Įsakymas jau daro žalą kultūros vertybei ir pareiškėjui, nes atsakovas atsisakė išduoti projektavimo sąlygas laivui, remdamasis Įsakymu. Kadangi atsakovas atsisakė išduoti projektavimo sąlygas, pareiškėjas negali kreiptis dėl tvarkybos darbų leidimo išdavimo, be kurio negali tvarkyti kultūros paveldo objekto, apsaugant jį nuo tolesnio nykimo, be to, negalės iki 2017 m. spalio 2 d. pateikti paraiškos dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamame konkurse, pagal kurio finansavimo sąlygų aprašymą objekto registracija Registre yra privaloma, taip pat privaloma turėti tvarkybos darbų leidimą. Pareiškėjas daro išvadą kad, kol Registre nėra atnaujinta Laivo registracija ir duomenų viešinimas, kultūros vertybei daroma didelė žala, o pareiškėjas patiria ir patirs neproporcingus suvaržymus ir nuostolius. Pareiškėjas pabrėžia, kad dėl atsakovo sprendimo yra iškilusi reali grėsmė valstybės saugomai nekilnojamajai kultūros vertybei sunykti, jei nebus gautos projektavimo sąlygos ir jų pagrindu nebus išduotas tvarkybos darbų leidimas, todėl realus bei veiksmingas iki skundžiamo akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimą ir apgynimą, o realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Pareiškėjas nurodo, kad, patvirtindamas aplinkybes dėl naujų teisminių ginčų tarp pareiškėjo ir atsakovo atsiradimo, pateikė 2017 m. liepos 25 d. paraišką, tačiau atsakovas skirti finansavimą atsisakė, remdamasis Įsakymu. Pareiškėjas paaiškina, kad kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl visų atsakovo sprendimų, atsiradusių tik todėl, kad nėra pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pareiškėjas nurodo, kad kreipsis į teismą ir dėl atsakovo atsisakymo išduoti projektavimo sąlygas.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsniu, netenkino pareiškėjo asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) sustabdyti Įsakymo galiojimą; 2) uždrausti sustabdyti Laivo įregistravimo Registre procedūrą; 3) uždrausti nutraukti įrašų Registre apie Laivo įregistravimą Registre viešinimą; 4) uždrausti įregistruoti Įsakymą Registre. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Kaip matyti iš bylos medžiagos, Taryba 2016 m. rugsėjo 20 d. aktu Nr. KPD-RM-2419 nutarė, jog vertybei (Laivui) reikalinga teisinė apsauga. Laivas Registre buvo įregistruotas 2016 m. spalio 11 dieną. Administracinėje byloje Nr. eI-1564-281/2017 yra nagrinėjamas ginčas dėl Tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. akto Nr. KPD-RM-2419 panaikinimo. Šioje administracinėje byloje priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl Įsakymo panaikinimo. Įsakymu buvo nuspręsta: 1) sustabdyti Laivo įregistravimo Registre procedūrą iki patikslinto Tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. akto Nr. KPD-RM-2419 pateikimo; 2) pavesti neviešinti įrašų Registre apie Laivo įregistravimą Registre; 3) pavesti įregistruoti Įsakymą Registre. Kaip matyti iš pareiškėjo pakartotinio prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėjas tokį prašymą, kaip ir ankstesnius prašymus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, iš esmės grindžia poreikiu išsaugoti nepaprastai vertingą nekilnojamąją kultūros vertybę – Laivą, ir teigia, kad tokiam tikslui pasiekti būtina galiojanti jo registracija Registre. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo kartu su skundu pateiktą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo 2017 m. liepos 20 d. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Kaip matyti, be aplinkybių, nurodytų ankstesniuose pareiškėjo prašymuose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kurie teismų nutartimis nebuvo tenkinti, pakartotiniame prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pareiškėjas nurodo naują aplinkybę, t. y. Departamento Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. (12.9-Kl)2Kl-240, kuriuo atsakoma į pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 8 d. prašymą išduoti tvarkybos darbų projektavimo sąlygas Laivo taikomųjų tyrimų, remonto, avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, tvarkybos darbų planavimo ir projektavimo tvarkybos darbų rūšims. Aptariamu raštu, atsižvelgiant į tai, kad Įsakymu yra sustabdyta Laivo įregistravimo Registre procedūra iki patikslinto vertinimo tarybos akto pateikimo, pareiškėjo prašymą atsisakyta nagrinėti. Pareiškėjas naujai nurodomą aplinkybę – Departamento Klaipėdos skyriaus atsisakymą nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl tvarkybos darbų projektavimo sąlygų išdavimo, sieja su pareiškėjo negalėjimu pateikti paraišką dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamame Kultūros ministerijos organizuojamame konkurse, pagal kurio finansavimo sąlygų aprašą Nr. 1 yra privaloma turėti tvarkybos darbų leidimą. Pareiškėjo teigimu, tokio leidimo negalima gauti neturint tvarkybos darbų projektavimo sąlygų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl paramos neskyrimo pareiškėjui aplinkybės yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-738-520/2017. Aptariamoje byloje teisėjų kolegija atsisakė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nebuvo tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, be kita ko, pažymėjus, kad, nors pareiškėjas tiek prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek atskirajame skunde akcentuoja paramos neskyrimo pareiškėjui aplinkybę, kol Laivo registracija Registre yra sustabdyta, kaip pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tačiau pareiškėjas šioje byloje neįrodinėja, kad jis neturi galimybių pats, kaip Laivo savininkas, pasirūpinti Laivo išsaugojimu ir kad Įsakymo galiojimo sustabdymas bei kitų pareiškėjo prašytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra vienintelis būdas apsaugoti Laivą nuo sunykimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, pakartotiniame prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pateikdamas atsakovo 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštą atsisakyti nagrinėti jo prašymą dėl tvarkybos darbų projektavimo sąlygų išdavimo, iš esmės nenurodo jokių aplinkybių, kad jis neturi galimybių pats, kaip Laivo savininkas, pasirūpinti Laivo išsaugojimu ir kad Įsakymo galiojimo sustabdymas bei kitų pareiškėjo prašytų reikalavimo užtikrinimo priemonių yra vienintelis būdas apsaugoti Laivą nuo sunykimo. Pareiškėjo naujai pateikiama aplinkybė yra siejama su jau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėta aplinkybe dėl paramos neskyrimo, kurios, nesant pateiktų jokių pakankamų įrodymų, kad jis neturi galimybių pats, kaip Laivo savininkas, pasirūpinti Laivo išsaugojimu ir kad Įsakymo galiojimo sustabdymas bei kitų pareiškėjo prašytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra vienintelis būdas apsaugoti Laivą nuo sunykimo, nėra pagrindo vertinti kaip sudarančią pagrindą taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pateikti atsakovo sprendimai, priimti, pasak pareiškėjo, vien dėl to, kad nebuvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo prieitos teisingos išvados tokių priemonių netaikyti. Pareiškėjas, nesutikdamas su atitinkamais viešojo administravimo subjekto priimtais sprendimais jo atžvilgiu, turi galimybę juos ginčyti, ką, kaip nurodo pats pareiškėjas, jis daro bei ketina daryti. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS502-177/2008, AS442-314/2008, AS143-504/2012 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su didelės arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimu, jau pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-738-520/2017, nurodydamas, kad pareiškėjas neįrodė, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių, kils didelė žala, be to, neįrodė, jog žalos kompensavimo mechanizmas būtų sudėtingas. Pareiškėjas pakartotiniame prašyme nenurodė jokių naujų aplinkybių šiuo aspektu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, taip pat pirmosios instancijos teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

13Pareiškėjo asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai