Byla 2-1101-524/2013
Dėl nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės atstovėms administratorei E. M., advokato padėjėjai S. B., atsakovės atstovams V. K., advokatei S. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinį atsakovei UAB „Šilalės vandenys“ dėl nuostolių atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovė ieškiniu teismo prašo priteisti jai iš atsakovės 1 416 547,37 Lt nuostolių atlyginimo. Nurodo, kad ieškinys reiškiamas atsakovei kaip perkančiajai organizacijai Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 93 str. 1 dalies, kurioje numatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl žalos atlyginimo, pagrindu, taip pat remiantis 2011-07-27 jungtinės veiklos sutarties 2.1 punktu, kuriame numatyta, kad atsakingas juridiškai už visos rangos sutarties vykdymą ir visų partnerių vardu priimti užsakovo (perkančiosios organizacijos) nurodymus, įskaitant ir su lėšų mokėjimu susijusius dalykus, įgaliojamas pagrindinis partneris, t. y. RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“.

3Ieškovė kartu su jungtinės veiklos partneriais dalyvavo atsakovės vykdomame supaprastintame atvirame konkurse „Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtra Laukuvoje“ (pirkimo Nr. 108190). Atsakovė ieškovės pasiūlymą laikė neatitinkančiu konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų. Šalių ginčas iki galo buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1618/2012. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad buvo pažeistos ieškovės teisės.

4Kaip nurodyta ankščiau, Lietuvos apeliacinis teismas 2012-05-16 civilinėje byloje Nr. 2A-1618/2012 priėmė nutartį, kuria galutinai buvo išspręstas tarp Šalių kilęs ginčas. Apeliacinio teismo nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 16 d. sprendimas paliktas nepakeistas, tačiau iš esmės Apeliacinis teismas pripažino, kad perkančioji organizacija pažeidė ieškovės teises. Apeliacinis teismas konstatavo, kad ieškinį pateikusio tiekėjo UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ir jo partnerių (jungtinės veiklos dalyvio) pažeistos teisės apginamos tiek, kiek yra pripažįstama, jog atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, argumentai, kuriais remdamasis jis priėmė sprendimą atmesti šio tiekėjo pateiktą konkurso pasiūlymą, buvo nepagrįsti, jog pasiūlymas buvo vertinamas pažeidžiant VPĮ įtvirtintus viešųjų pirkimų principus ir tikslą. Tokia apeliacinės instancijos teismo nuostata reiškia ginčijamų atsakovo sprendimų neteisėtumą ir šiuo atveju sudaro prielaidas ieškovui ir kitiems ūkio subjektų grupės (jungtinio dalyvio) partneriams, kurių teisėti interesai vykdant viešąjį pirkimą buvo pažeisti, įgyvendinti reikalavimo teisę į patirtos žalos atlyginimą pagal VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 96 straipsnį.

5Ieškovės nuomone, yra visos civilinės atsakovės atsakomybės sąlygos. Atsakovės veiksmų neteisėtumas konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Jei atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, t. y. nepagrįstai atmetusi ieškovės ir kitų dalyvių pasiūlymą, pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu konkursą, kadangi pateikė mažiausios kainos pasiūlymą, būtų pasirašyta tiekimo sutartis ir ieškovė su partneriais būtų gavusi pajamų. Taigi būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nuostolių, t. y. negavo tų pajamų, kurias būtų gavusi. UAB „Steiner“, UAB „Anrestas“ ir RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ pateikė savo pasiūlymą bei numatė, kad galutinė pasiūlymo kaina yra 9 876 019,60 Lt (su PVM). Pagal 2011-07-27 UAB „Steiner“, UAB „Anrestas“ ir RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ jungtinės veiklos sutarties 5 straipsnį, pagrindinis jungtinės veiklos dalyvis RUAB „Vakarų inžineriniai“ tinklai turėjo atlikti 51 procentą darbų nuo viso pasiūlymo kainos, t. y. už 5 036 770 Lt sumą. Bendra jungtinės veiklos sutarties partnerių patirta žala dėl neteisėtų atsakovės veiksmų bei neturėjimo objektyvių galimybių realizuoti darbus yra 1 416 547,37 Lt. Remiantis jungtinės veiklos sutarties 2.1 punktu ieškinys reiškiamas pagrindinio partnerio RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ dėl visos patirtų nuostolių sumos.

6Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovės nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-16 nutartyje nurodyta tik tai, kad atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, argumentai, kuriais remdamasi ji priėmė sprendimą atmesti ieškovės pateiktą konkurso pasiūlymą, buvo nepagrįsti, pasiūlymas buvo vertinamas pažeidžiant VPĮ įtvirtintus viešųjų pirkimų principus ir tikslą. Teismas pasisakė, kad ši nuostata reiškia ginčijamų atsakovės sprendimų neteisėtumą ir šiuo atveju sudaro prielaidas ieškovei ir kitiems ūkio subjektų grupės (jungtinio dalyvio) partneriams įgyvendinti reikalavimo teisę į patirtos žalos atlyginimą. Taigi teismas nutartyje konstatavo tik formalius pažeidimus. Tačiau ar ieškovė patyrė žalą dėl atsakovės priimtų sprendimų, ar atsirado ieškovei teisė į patirtos žalos atlyginimą, ir visus kitus klausimus turi išspręsti teismas šioje byloje. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovė būtinai būtų laimėjusi konkursą vien todėl, kad pasiūlymas buvo mažiausios kainos, nes konkursą laimėjo ketvirtą (pagal dydį) kainą pasiūlęs tiekėjas. Be to, UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ dalyvių susirinkimas 2012-01-05 priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Dar nepasirašius rangos sutarties, Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-21 nutartimi ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Konkurso „Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtra Laukuvoje“ sąlygų 4 straipsnio 4.2.4 papunktyje įrašyta sąlyga, draudžianti restruktūrizuojamoms įmonėms dalyvauti konkurse. Ieškovei iškėlus restruktūrizavimo bylą, rangos sutarties su ieškove pasirašyti nebebūtų buvę galima ir ieškovė darbų nebūtų galėjusi vykdyti.

7Dar iki pasirašant sutartį ir esant Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-06 neįsiteisėjusiam sprendimui, atsakovė 2012-02-23 raštu pranešė ieškovei, kad 2012-02-20 baigėsi jos pateikto konkursinio pasiūlymo galiojimas bei pasiūlymo užtikrinimo terminas ir paprašė, kad jeigu ieškovė pageidauja toliau dalyvauti atvirame supaprastintame konkurse, turi apie tai pranešti perkančiajai organizacijai iki 2012-02-29 17.00 val., pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo pratęsimą arba naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Atsakovė iki nustatyto termino nepranešė apie tai, kad ji pratęsia savo pasiūlymo galiojimo terminą, ir nepateikė pasiūlymo galiojimo užtikrinimo pratęsimą arba naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, todėl, vadovaujantis konkurso sąlygų 15.3 punkto nuostatomis, buvo laikoma, jog ieškovė atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą; visi pasiūlymai, pateikti be pasiūlymo galiojimo užtikrinimo ar pateikti su netinkamos formos užtikrinimu pagal konkurso sąlygas atmetami, todėl sutartis 2012-03-07 buvo pasirašyta su UAB „Kvėdarsta“. Kadangi pati ieškovė atsisakė toliau dalyvauti konkurse, jokių neteisėtų veiksmų iš atsakovės pusės ieškovei galbūt atsiradusios žalos, nėra. Tarp atsakovės veiksmų, nustatytų apeliacinio instancijos teismo nutartimi, ir ieškovės galbūt atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio.

8Atsakovės nuomone, ieškovė negalėjo laimėti konkurso dar ir todėl, kad neturėjo galimybės atlikti konkurse skelbiamus darbus, nes ieškovė prieš tai buvo laimėjusi kitą konkursą, kurio nesugebėjo tinkamai vykdyti, o atsakovės skelbtame konkurse dalyvavimo metu rengėsi restruktūrizacijai, todėl realiai bendrovė dirbti ir įvykdyti įsipareigojimus naujuose objektuose nebuvo pajėgi. Ieškovė neįrodo ir savo reikalaujamų atlyginti nuostolių dydžio, jos pateikta lokalinė sąmata, kurioje nėra faktinių išlaidų apskaičiavimo, yra grindžiama prielaidomis ir neatitinka tikrovės. Atlygintinus netiesioginius nuostolius sudaro ne bendrasis, o grynasis pelnas. Be to, ieškovė nenurodo, kokia dalis pajamų iš jos reikalaujamos sumos būtų tekę kiekvienai iš jungtinės veiklos dalyviui, į procesą šių bendrovių neįtraukė, todėl savo reikalavimais siekia nepagrįstos naudos kitų bendrovių sąskaita.

9Ieškinys atmestinas.

102013-09-19 įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei.

11Byloje nustatyta, kad ieškovė 2011-09-06 gavo atsakovės sprendimą, kuriuo buvo atmestas jos pasiūlymas viešojo pirkimo procedūroje. Klaipėdos apygardos teismas 2012-02-06 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o 2012-05-16 Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyje išanalizavo ieškovės pasiūlymą ir nutarties motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad ieškovės pateiktas jungtinės veiklos dalyvių pasiūlymas buvo atsakovės atmestas neteisėtai, tačiau ieškovės reikalavimas nebuvo patenkintas ir buvo nutarties motyvuojamojoje dalyje konstatuota (b.l.24), kad šalys negrąžintinos į prieš pažeidimą buvusią padėtį, nes atsakovės kaip perkančiosios organizacijos pasiūlymas būtų priimtas toks pats, koks ir buvo priimtas anksčiau, t. y. ieškovės pasiūlymas būtų atmestas, nes ieškovei 2012-02-21 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla.

12Dėl priežastinio ryšio.

132013-03-12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 buvo išanalizuotos perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės sąlygos ir konstatuota, kad VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 dalies taikymo prasme ieškovui (tiekėjui), siekiančiam prisiteisti žalos atlyginimą iš perkančiosios organizacijos, reikia įrodyti tik jos neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų, nes perkančiosios organizacijos civilinė atsakomybė kyla be kaltės. Todėl ieškovės nurodyta 2012-05-16 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įrodo atsakovės neteisėtus veiksmus vertinant ieškovės kaip jungtinės veiklos dalyvio pasiūlymą, tačiau bylos medžiaga leidžia padaryti išvadą, kad šie neteisėti veiksmai nėra susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis ieškovei pasekmėmis. Pagal formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovei 2012-02-21 buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o pagal tuo metu galiojusią teismų praktiką ir atsakovės organizuoto viešojo pirkimo sąlygų 4 str. 4.2.4 p. buvo įrašyta sąlyga, draudžianti restruktūrizuojamom įmonėms dalyvauti viešajame pirkime, todėl ieškovė negalėjo tikėtis, jog su ja būtų sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią už teikiamas paslaugas ieškovas galėjo gauti pasiūlyme nurodytą atlyginimą (pajamas), todėl nėra pagrindo konstatuoti faktinio priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos buvimą. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse buvo išaiškinęs, kad restruktūrizuojamos įmonės padėtis atitinka tiekėjo, siekiančio susitarimo su kreditoriais, statusą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2011) ir perkančios organizacijos turėjo teisę įsirašyti į pirkimo sąlygas draudžiančias nuostatas dalyvauti tokioms įmonėms viešuosiuose pirkimuose. Ši pirkimo sąlyga nebuvo ginčijama. Todėl nepagrįstas ieškovės motyvas, jog ji būtų galėjusi sudaryti sutartį su atsakove, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvertinusi pagal Lietuvos apeliacinio teismo nurodytus motyvus jungtinės veiklos sutartį. Be to, šioje byloje įrodyta, kad dar vykstant teisminiam ginčui dėl viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo 2012-02-20 baigėsi ieškovės pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminas ir atsakovė įspėjo ieškovę, prašydama pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą (b.l.119), tačiau ieškovė šio veiksmo neatliko. Ši aplinkybė įrodo, jog jau buvo problemų su ieškovės mokumu, nes 2012-01-05 ieškovės dalyvių susirinkimas priėmė sprendimą kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Todėl byloje įrodyta, kad sutarties su atsakove nesudarymą nulėmė ieškovės paskelbimas restruktūrizuojama, o ne neteisingas jungtinės veiklos sutarties įvertinimas, nes Lietuvos apeliacinis teismas nepanaikino 2012-02-06 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl tos aplinkybės, jog ieškovė tapo restruktūrizuojama. Todėl šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo nutarties motyvai dėl neteisingo jungtinės veiklos sutarties vertinimo nėra susiję su ieškovės įrodinėjamomis pasekmėmis, nes net jeigu atsakovė būtų teisingai įvertinusi ieškovės jungtinės veiklos sutartį pagal Lietuvos apeliacinio teismo motyvus, nepašalinta galimybė, jog toks atsakovės sprendimas nebūtų apskųstas kito viešojo pirkimo dalyvio. Byloje įrodžius, kad ieškovė tapo restruktūrizuojama ginčo nagrinėjimo laikotarpiu, nėra pagrindo tenkinti ieškinio.

14Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog asmuo, reikšdamas reikalavimą atlyginti žalą VPĮ nustatyta tvarka, privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį, t. y. taikytinos bendrosios žalos atlyginimą reglamentuojančios teisės normos ir teismų praktika. Vien tik perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas nėra pagrindas priteisti žalą potencialiems konkurso laimėtojams, nes asmuo, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį. Potencialiems tiekėjams daroma žala gali būti jų negautos pajamos, kurias šie gautų, jei laimėtų konkursą ir įgytų teisę vykdyti tiekimus, t. y. įgytų teisę vykdyti veiklą, kuri duotų pajamų. Tačiau tik perkančiosios organizacijos padaryti VPĮ pažeidimai tiesiogiai nereiškia, kad vien dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų potencialūs tiekėjai patiria nuostolių, nes negauna pajamų. Tik VPĮ pažeidimai, kai konkurse gali dalyvauti keli asmenys ir tiekėjas nėra aiškus, potencialaus tiekėjo galimybes gauti pajamų iš galimų tiekimų daro hipotetines, spėjamas, bet ne realiai numatomas. Taigi tokios pajamos neatitinka pagal teisės doktriną ir praktiką negautoms pajamoms keliamų reikalavimų, nes kasacinio teismo praktikoje formuojant nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo praktiką pripažįstama, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovės veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai nepaneigia VPĮ 93 straipsnio veiksmingumo, nes juo įtvirtinta teisė apskritai į žalos, t. y. išlaidų, nuostolių, žalos, kaštų, atlyginimą, taip pat negautų pajamų kompensavimą, bet pastarosios turi būti realiai numatytos gauti, o ne spėjamojo pobūdžio. Prašomų priteisti negautų pajamų atitiktį šiems kriterijams privalo įrodyti jas priteisti reikalaujantis asmuo (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-336/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011). Šios kasacinio teismo nuostatos buvo pakeistos 2013-03-12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi tik konkrečioje civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. įrodžius kitas perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės sąlygas. Kadangi šioje byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės įrodinėjamos žalos, ieškinio tenkinti nėra pagrindo.

15Atsakovė prašo priteisti 7000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Tačiau paminėtos išlaidos viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio teikiant atsakovei atstovavimo teisme paslaugą, nes pagal Rekomendacijų 8.18 p. už vieną atstovavimo valandą -120 Lt, todėl įvertinus tai, kad ieškovė iš paminėtos sumos sumokėjo advokatei 4000 Lt už atstovavimą pirmosios instancijos teisme bei atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (CPK 98 str.), iš ieškovės atsakovei priteistini 2000 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

Nutarė

17ieškinį atmesti.

18Priteisti UAB ,,Šilalės vandenys‘‘ iš bankrutuojančios UAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai‘‘ 2000 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme.

19Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai