Byla 2A-1618/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus, Rimvydo Norkaus, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-796-370/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šilalės vandenys“ dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų vykdant viešo konkurso procedūras. Tretieji asmenys Anykščių rajono notarė J. V., uždaroji akcinė bendrovė „Anrestas“, uždaroji akcinė bendrovė „Steiner“, uždaroji akcinė bendrovė „Debitas“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus hidroprojektas“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškiniu prašė: panaikinti atsakovo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimą „Dėl kvalifikacijos ir pasiūlymo atmetimo“; 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą „Dėl pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo“; įpareigoti atsakovą konkurso nugalėtoju pripažinti UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“; įpareigoti atsakovą su ieškovu, kaip atvirą konkursą „Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtra Laukuvoje“ laimėjusiu tiekėju, pasirašyti pirkimo sutartį.

5Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas kartu su jungtinės veiklos partneriais dalyvavo atsakovo vykdomame supaprastintame atvirame konkurse „Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtra Laukuvoje” (pirkimo Nr. 108190). Ieškovas 2011 m. rugsėjo 6 d. gavo atsakovo raštą Nr. 6N-133 „Dėl kvalifikacijos ir pasiūlymo atmetimo“. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo priimtais sprendimais atmesti ieškovo pateiktą pasiūlymą ir nustatyti pasiūlymų eilę bei konkurso laimėtoją, 2011 m. rugsėjo 20 d. pateikė pretenziją dėl kvalifikacijos vertinimo ir pasiūlymo atmetimo. 2011 m. rugsėjo 21 d. ieškovas gavo atsakovo raštą Nr. 6N-153 „Dėl pretenzijos“, kuriuo ieškovo pretenzija atmesta. Šiame rašte atsakovas išdėstė tuos pačius motyvus kaip ir 2011 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. 6N-133 „Dėl kvalifikacijos ir pasiūlymo atmetimo“. Iš esmės atsakovas ieškovo pasiūlymą laiko neatitinkančiu Konkurso sąlygose nustatytiems reikalavimams remdamasis šiais motyvais: 1) netinkama vienos iš jungtinės veiklos sutarčių forma; 2) netinkamas jungtinės veiklos sutarčių turinys, konkrečiai: a) įstatymų leidėjas nenumato jungtinės veiklos dalyvių formos, kai jungtinės veiklos vienas iš partnerių yra įgaliojamas atstovauti visiems partneriams kartu kitoje, platesnėje jungtinėje veikloje; b) su ieškovo pasiūlymu pateiktoje 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutartyje nurodoma, jog partneriai UAB „Vilniaus hidroprojektas“ ir UAB „Debitas“ neprisideda prie jungtinės veiklos nei darbu, nei turtu, o tokį dalyvavimą jungtinėje veikloje draudžia įstatymas; 3) ieškovo pasiūlymas prieštarauja pirkimo dokumentų 4.7.4. punkto nuostatoms; 4) ieškovas pateikė melagingą informaciją nurodydamas D. P. asmens kodą. Ieškovas su pasiūlymu pateikė dvi jungtinės veiklos sutartis – 2011 m. liepos 26 d., sudarytą tarp partnerių UAB „Steiner“ (pagrindinis partneris) ir UAB „Debitas“ bei UAB „Vilniaus hidroprojektas“ (sutartis notariškai nepatvirtinta), ir 2011 m. liepos 27 d. (patvirtinta notaro), sudarytą tarp partnerių UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ (pagrindinis partneris), UAB „Anrestas“ ir partnerių daugeto, t. y. UAB „Steiner“ ir 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos pagrindu kartu su ja veikiančių UAB „Debitas“ bei UAB „Vilniaus hidroprojektas“. Ieškovo nuomone, atsakovo argumentai dėl 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutarties, sudarytos rašytine forma, yra nepagrįsti. Tokiam susitarimui įstatymai privalomos notarinės formos nenumato. Vienašališkai nustatyta konkurso sąlyga dėl jungtinės veiklos sutarties notarinės formos nelaikytina nei įstatymo reikalavimu, nei tiekėjo susitarimu su perkančiąja organizacija. Taip pat nepagrįsta atsakovo išvada, kad įstatymų leidėjas nenumato jungtinės veiklos dalyvių formos, kai jungtinės veiklos vienas iš partnerių yra įgaliojamas atstovauti visiems partneriams kartu kitoje, platesnėje jungtinėje veikloje. Lingvistiškai aiškinant 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutarties 1.1 punktą akivaizdu, kad jungtinės veiklos sutarties šalys šią sutartį sudarė, siekdamos sudaryti kitą jungtinės veiklos sutartį su UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ir UAB „Anrestas“ bei dalyvauti darbų pirkimo konkurse. Šia sutartimi šalys taip pat sutarė deleguoti pagrindinį partnerį UAB „Steiner“ sudarant nurodytą jungtinės veiklos sutartį visų partnerių vardu. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad UAB „Debitas“ ir UAB „Vilniaus hidroprojektas“ neišreiškė savo valios dėl jungtinės veiklos sutarties su UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ir UAB „Anrestas“ sudarymo. Atmestini atsakovo argumentai, kad aplinkybė, jog D. P. veikia pagal UAB „Steiner“ direktoriaus I. P. 2010 m. liepos 27 d. įgaliojimą, o ne pagal 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos partnerių suteiktą įgaliojimą, prieštarauja pirkimo dokumentų 4.7.4 punkto nuostatai. 2011 m. liepos 26 d. Jungtinės veiklos sutarties 1.1. punkte nurodyta, jog „sutarties šalys, kooperuodamos savo turtą, darbą ir žinias, deleguoja pagrindinį partnerį atstovauti partnerius pasirašant Jungtinės veiklos sutartį su kitais partneriais UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ir UAB „Anrestas““. Šiuo atveju partneriai UAB „Steiner“, UAB „Debitas“ ir UAB „Vilniaus hidroprojektas“, vadovaudamiesi CK 6.972 straipsniu, įgaliojo vieną iš partnerių (juridinį asmenį – UAB „Steiner“) atstovauti visiems partneriams santykiuose su trečiaisiais asmenimis. UAB „Steiner“ atstovas D. P., pasirašydamas 2011 m. liepos 27 d. sutartį, veikė pagal 2011 m. liepos 27 d. įgaliojimą, išduotą UAB „Steiner“ direktoriaus I. P.. Be to, teisė būtent šiam asmeniui atstovauti tiek UAB „Steiner“, tiek UAB „Debitas“, tiek UAB „Vilniaus hidroprojektas“ pasirašant 2011 m. liepos 27 d. sutartį, patvirtinta ir 2011 m. liepos 26 d. sutarties 2.2. punkte. Nepagrįstas atsakovo teiginys, jog tiekėjas neva pateikė melagingą D. P. asmens kodą 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutartyje ir tai prieštarauja pateiktai 2011 m. liepos 29 d. deklaracijai Nr. VP-149(5), kad šiame pasiūlyme nėra melagingos informacijos. Kadangi jungtinės veiklos sutartyje nebuvo melagingos informacijos, t. y. sąmoningo siekio suklaidinti atsakovą, todėl atsižvelgiant ir į teismų praktiką, šiuo formaliu klaidos pagrindu ieškovo pasiūlymas negalėjo būti atmestas. Ieškovas 2012 m. sausio 26 d. pranešime teismui nurodė, kad UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ akcininkų susirinkimas 2012 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo metmenis, o 2012 m. sausio 9 d. bendrovė kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau šios aplinkybės neturi įtakos sprendžiant ieškovo ginčijamų atsakovo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

6Atsakovas UAB „Šilalės vandenys“ su ieškiniu nesutiko. Tretieji asmenys UAB „Steiner“, UAB „Vilniaus hidroprojektas“, UAB „Anrestas“, UAB „Debitas“ atsiliepimuose prašė ieškovo ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais. Trečiasis asmuo notarė J. V. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovo UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutarties, sudarytos tarp partnerių UAB „Steiner“ (pagrindinis partneris) ir UAB „Debitas“ bei UAB „Vilniaus hidroprojektas“, atitikties pirkimo dokumentų reikalavimams. Konkurso sąlygų 4.7 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai pasiūlymą teikia jungtinės veiklos dalyvis, kartu su pasiūlymu turi būti pateikta jungtinės veiklos sutartis, atitinkanti pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Konkurso sąlygų 4.7.1. punkte nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti sudaryta pagal galiojančius teisės aktus ir patvirtinta notaro. Įstatymas nenumato draudimo perkančiajai organizacijai reikalauti didesnio patikimumo, tai yra notarinio sutarties patvirtinimo. 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutarties sudarymo pagrindas – siekis dalyvauti konkurse (sutarties 1.1 p.). Pagal konkurso sąlygų 19.1 punktą, pateikdamas savo pasiūlymą konkurso dalyvis sutinka su visais pirkimo dokumentų reikalavimais bei visomis šios pirkimo sutarties sąlygomis ir atsisako taikyti bet kokias kitas, sutartyje nenumatytas, sąlygas, taip pat patvirtina, kad jo pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga ir apima viską, ko reikia tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui. 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos šalys žinojo apie konkurso sąlygų reikalavimą sutarties formai, neginčydamos šio reikalavimo pateikė pasiūlymą be išlygų, vadinasi, atsakovo nustatytas dalyvavimo konkurse sąlygas, tarp jų ir keliamas jungtinės veiklos sutarties formai – akceptavo, todėl ši sąlyga laikytina privaloma ir jos nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Minėta sutartis buvo sudaryta siekiant dalyvauti konkurse pagal jo sąlygas, todėl šios sutarties dalyviai negali remtis aplinkybe, kad paprastai jungtinės veiklos sutartys sudaromos paprasta rašytine forma. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad tuo atveju, jei pateikta jungtinės veiklos sutartis neatitiktų formos reikalavimų, tai savaime nebūtų pagrindas atmesti ieškovo pasiūlymo, nes formalūs jungtinės veiklos sutarties (formos ar turinio) netikslumai per se nesudaro pagrindo perkančiajai organizacijai neleisti jų ištaisyti ir dėl to atmesti pasiūlymą. Teismo vertinimu, 2011 m. liepos 26 d. sutarties neatitiktis formos reikalavimams abejonių nekelia, nes Konkurso sąlygų 4.7.1 punkte aiškiai nustatyta, kad sutartis turi būti patvirtinta notaro. Be to, šis formos reikalavimo nesilaikymas yra ne formalus sutarties netikslumas, o kaip minėta, sutartį daro negaliojančia – sutartis sudaryta dalyvavimo konkurse tikslu, privalomi reikalavimai sutarčiai buvo nustatyti konkurso sąlygose, o šių nesilaikant, tai yra sutarčiai neatitinkant pirkimo dokumentų ir nesant galimybės jos realizuoti konkurse, ši sutartis pati savaime nesukuria jos šalims jokių pasekmių.

8Teismas, sutikdamas su atsakovo atsikirtimais, atmetė ieškovo argumentus dėl jungtinės veiklos sutarčių atitikties Konkurso sąlygų 4.7.2 punktui, kuriame nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartyje privalo būti nurodyta informacija apie visų jungtinės veiklos partnerių įgaliojimų, atsakomybės bei numatomų vykdyti darbų paskirstymą. Ieškovas atsakovo atsikirtimuose nurodytų sutarčių esminių prieštaravimų nepašalino ir nepaaiškino. Ieškovo argumentai, kad partnerių įsipareigojimai nėra prieštaringi, o tik iš dalies sutampa, yra nepagrįsti. Pavyzdžiui, 2011 m. liepos 26 d. sutartyje nurodyta, kad UAB „Vilniaus hidroprojektas“ atliks projektavimo darbus, kai 2011 m. liepos 27 d. sutartyje projektavimo darbai 2011 m. liepos 26 d. sutarties šalims visiškai nenumatyti – jie numatyti atlikti ieškovui. 2011 m. liepos 27 d. notarinėje jungtinės veiklos sutartyje atskirai nėra aptarta, kas atliks melioracijos darbus, nors 2011 m. liepos 26 d. sutartyje žemės ir melioracijos darbai yra atskirti ir jie numatyti skirtingiems partneriams. Teismas sutiko ir su atsakovo atsikirtimais dėl UAB „Debitas“ ir UAB „Vilniaus hidroprojektas“ suteiktų įgalinimų apimties jų vardu partneriui UAB „Steiner“ pasirašyti 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutartį, kuri iš esmės pakeitė 2011 m. liepos 26 d. sutartį. 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutartyje įgaliotinio teisės nedetalizuotos Konkurso sąlygų 4.7.2 punktą atitinkančiu būdu, t. y. nenurodyta, kokius įgaliojimus atstovas UAB „Steiner“ gali suteikti naujiems partneriams UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ir UAB „Anrestas“, kaip turi būti paskirstyta atsakomybė bei numatomi vykdyti darbai. Pažymėta, kad 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutartimi pagrindiniu partneriu buvo UAB „Steiner“, o 2011 m. liepos 27 d. sutartyje – UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“, taigi pagrindinis partneris pagal 2011 m. liepos 26 d. sutartį UAB „Steiner“ perleido savo įgalinimus, nors 2011 m. liepos 26 d. sutartyje tokia teisė nebuvo numatyta. Įstatymas neriboja ir nedraudžia jungtinės veiklos partnerių teisės kartu vykdyti tuos pačius darbus, nedraudžia vieną jungtinės veiklos dalyvių įgalioti atstovauti visus partnerius kartu kitoje, platesnėje jungtinėje veikloje, tačiau iš pateiktų jungtinės veiklos sutarčių turinio negalima daryti išvados, kad jos atitinka Konkurso sąlygų 4.7.2 punkte nustatytus reikalavimus.

9Teismas, sutikdamas su ieškovo argumentais, atmetė atsakovo atsikirtimus dėl D. P. asmens kodo. Nėra protingo pagrindo manyti, kad ieškovas siekė suklaidinti atsakovą, nes D. P. tapatybė yra aiškiai patvirtinta 2011 m. liepos 27 d. notarinėje sutartyje. Aplinkybė, kad 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutartį D. P. pasirašė veikdamas pagal UAB „Steiner“ direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įgaliojimą, o ne pagal 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos partnerių suteiktą įgaliojimą, būtų nereikšminga, jeigu 2011 m. liepos 26 d. sutartyje ar atskirame įgaliojime būtų nustatyta partneriui UAB „Steiner“ suteiktų įgalinimų apimtis. Teismo įsitikinimu, ieškovo argumentai, kad netgi tuo atveju, jei jungtinės veiklos sutartis neatitiktų formos, jei jungtinės veiklos partneriams nebūtų priskirti konkretūs darbai, jungtinės veiklos sutartis būtų galiojanti, yra nepagrįsti, nes perkančiajai organizacijai svarbus ne vien sutarties galiojimo tarp sutarties šalių klausimas, bet ir sutarties turinio aiškumas, aiškus sutarties šalių įgaliojimų, atsakomybės ir darbų pasiskirstymas. Tokiu aiškinimu ieškovas iš esmės neigia įstatyme įtvirtintą perkančiosios organizacijos teisę nustatyti tokias konkurso sąlygas, kad būtų pasiektas pirkimų tikslas. Byloje nagrinėjamu atveju pirkimo vertė yra didelė, todėl atsakovas elgėsi protingai ir atsakingai, konkurso sąlygose reikalaudamas tikslių ir tinkamai patvirtintų duomenų apie dalyvių kvalifikaciją, nes kilus ginčui dėl darbų paskirstymo tarp jungtinės veiklos sutarties partnerių, kiltų reali grėsmė savalaikiam ir tinkamam projekto įgyvendinimui, atsirastų didelė galimybė partneriams įsitraukti į teisinį ginčą, galbūt net ir į teismo procesą dėl sutarčių sąlygų aiškinimo ir darbų paskirstymo tarp partnerių.

10Atsakovas triplike pateikė duomenis, kad ieškovas yra skolingas valstybei. Be to, Plungės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje 2010 m. liepos 29 d. patvirtino UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ pasirašytą su „Eccua“, UAB taikos sutartį, pagal kurią šioje byloje esantis ieškovas UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ mokėjo skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria buvo nutraukta tarp ieškovų - fizinių asmenų su atsakovu UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ 2007 m. birželio 1 d. sudaryta rangos sutartis. Pagal šią taikos sutartį UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ privalėjo sumokėti užsakovams 110 000 Lt nuostolių, susijusių su rangos sutarties netinkamu vykdymu, atlyginimo. Ši teismo nutartis buvo priimta dar iki ieškovas UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ pateikė pasiūlymą konkurse. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes dėl minėtų bylų. VPĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostata perkelta į Konkurso sąlygų 4.2.4 punktą, tačiau ieškovas sąžiningumo deklaracijose nurodė, kad su kreditoriais taikos sutarties nėra sudaręs, kad pasiūlyme nėra pateikęs melagingos informacijos.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

11Ieškovas UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Sutarties formos neatitikimas nustatytiems reikalavimams negali užkirsti kelio dalyvauti viešojo pirkimo konkurse, nepažeidžia viešo intereso ir nėra esminis pirkimo konkurso reikalavimų pažeidimas. Vykdant viešuosius pirkimus prioritetas turi būti teikiamas viešo intereso apsaugai, todėl visi pažeidimai turi būti vertinami per šio intereso pažeidimo prizmę. Neteisinga bei nepagrįsta teigti, kad pažeidžiamas ar atsiranda grėsmė pažeisti viešąjį interesą, kadangi perkančiajai organizacijai paskelbus konkursą bei pirkimo dokumentus, ieškovas su partneriais pateikė pasiūlymą, išreikšdamas norą dalyvauti šiame konkurse, ir, jį laimėjus, pasirašyti pirkimo sutartį bei tinkamai ją vykdyti. Pateikus ne notariškai patvirtintą, o paprastos rašytinės formos jungtinės veiklos sutartį, nėra racionalu teigti, kad atsiranda grėsmė bei galimybė pažeisti viešąjį interesą, šis pažeidimas pripažintinas neesminiu, todėl negali užkirsti kelio dalyvavimui konkurse, jeigu daugiau pažeidimų nenustatyta.
    2. VPĮ ir kituose teisės aktuose reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (pvz., dokumento formos reikalavimai), o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, išplaukiančio iš VPĮ 3 straipsnio ir viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo. Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Formalūs jungtinės veiklos sutarties (formos ar turinio) netikslumai per se nesudaro pagrindo perkančiajai organizacijai neleisti jų ištaisyti ir dėl to atmesti tiekėjų pasiūlymą. Jau pačios jungtinės veiklos sutarties sudarymas ir pateikimas - tiekėjų valios išraiška kartu dalyvaujant konkurse siekti viešojo pirkimo sutarties sudarymo, todėl formalios neatitiktys jos nepaneigia. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Formuojama viešųjų pirkimų bylų teisminė praktika aiškiai demonstruoja viešųjų pirkimų principų bei tikslų viršenybę formos reikalavimų atžvilgiu. Teismas, neatsižvelgdamas į kasacinio teismo jau sukurtą precedentą, analogiškus faktus vertindamas kitaip bei priimdamas priešingą sprendimą, privalėjo tai aiškiai ir deramai motyvuoti, kodėl šioje byloje darytinos išvados, prieštaraujančios kasacinio teismo jurisprudencijai, tačiau to nepadarė. Teismas priėmė sprendimą, prieštaraujantį formuojamai praktikai, pažeidė tiek CPK 4 straipsnio nuostatą, tiek ir Konstituciją bei Konstitucinio Teismo jurisprudenciją.
    3. Partnerių įsipareigojimai vykdant numatomą su perkančiąja organizacija sudaryti pirkimo sutartį bei šių įsipareigojimų vertės dalys nustatyti ir aptarti jungtinės veiklos sutarčių 5 dalyje „Dalyvavimas ir kontribucija“. Ten aiškiai išskirta, kokius darbus atliks kiekvienas partneris ir kokią pasiūlymo kainos dalį šie darbai sudarys. Nors sutartyje nurodyti partnerių įsipareigojimai iš dalies sutampa, tačiau tai nėra pagrindas tvirtinti, kad jungtinės veiklos sutarties dalyviai nenurodė savo įsipareigojimų, ar kad jų nurodytas darbų paskirstymas yra prieštaringas. Partnerių nurodytas darbų pasiskirstymas nėra prieštaringas, o tiesiog numatyta, kad tam tikri darbai priskirti keliems asmenims. Įstatymai ar kiti teisės aktai, reguliuojantys jungtinės veiklos santykius, neriboja ir nedraudžia jungtinės veiklos partneriams kartu vykdyti tuos pačius darbus, todėl dalies įsipareigojimų sutapimas jungtinės veiklos sutarčių negaliojančiomis ar prieštaringomis nedaro. Atsižvelgiant į tai, kad darbų pasiskirstymas tarp jungtinės veiklos sutarties partnerių nėra prieštaringas, akivaizdu, kad nebuvo padarytas nei formalus, nei tuo labiau esminis pažeidimas.
    4. Nepagrįsti teismo argumentai, kad UAB „Steiner“ neturėjo įgaliojimų partnerių vardu pasirašyti jungtinės veiklos sutarties su UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ bei UAB „Anrestas“, aptarti vykdomų darbų bei atsakomybės. 2011 m. liepos 26 d. Jungtinės veiklos sutarties 1.1 punkte nurodyta: „Sutarties šalys kooperuodamos savo turtą, darbą ir žinias, deleguoja Pagrindinį Partnerį (UAB „Steiner“) atstovauti partnerius pasirašant Jungtinės veiklos sutartį su kitais partneriais UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ir UAB „Anrestas“ dėl dalyvavimo darbų pirkimo konkurse „Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtra Laukuvoje“, ir jį laimėjus, bendromis sutarties šalių pastangomis įvykdyti sutartį. Šiame konkurse visa partnerių darbų kaina sudarys 40 %”. Lingvistiškai aiškinant šią sąlygą darytina išvada, kad šalys 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutartį sudarė siekdamos sudaryti kitą jungtinės veiklos sutartį su UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ir UAB „Anrestas“ ir dalyvauti darbų pirkimo konkurse. Minėta jungtinės veiklos sutartimi šalys ne tik išreiškė valią dėl jungtinės veiklos sutarties su UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ir UAB „Anrestas“ sudarymo bei dalyvavimo viešame konkurse, bet ir sutarė deleguoti pagrindinį partnerį UAB „Steiner“ sudarant nurodytą jungtinės veiklos sutartį veikti visų partnerių vardu. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas - tam tikros veiklos vystymas ar tikslo siekimas. Vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir vieningas jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių. 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutarties sudarymo tikslas yra aiškus - dalyvavimas viešajame konkurse, prieš tai apjungus turtą, darbą, žinias su kitais asmenimis, jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Jungtinės veiklos sutarties šalys, būdamos laisvos, nurodė, kad jungtinės veiklos sutartis sudaryta tikslu dalyvauti atvirame konkurse, sudarius dar vieną jungtinės veiklos sutartį, todėl konstatuota, jog šalių susitarimas sudaryti 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutartį yra teisėtas ir nenuginčijamas. Deleguodami pagrindinį partnerį UAB „Steiner“ sudaryti jungtinės veiklos sutartį su UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ bei UAB „Anrestas“, kiti partneriai UAB „Debitas“ ir UAB „Vilniaus hidroprojektas“ ne tik suteikė pagrindiniam partneriui įgaliojimus formaliai pasirašyti jungtinės veiklos sutartį, bet ir atlikti visus kitus ikisutartinius bei sutartinius veiksmus - suderinti sutarties sąlygas, numatyti konkrečius partnerių darbus, apibrėžti atsakomybę, suderinti kitas sutarties sąlygas. UAB „Steiner“, dalyvaudamas derybose dėl 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutarties sudarymo partnerių vardu, derindamas sutarties sąlygas, o vėliau pasirašydamas jungtinės veiklos sutartį, vykdė partnerių UAB „Debitas“ ir UAB „Vilniaus hidroprojektas“ valią, įgyvendino šių partnerių jam suteiktus įgaliojimus, šių įgaliojimų neviršijo, todėl teiginiai, kad UAB „Steiner“ neturėjo kompetencijos pasirašyti sutarties partnerių vardu, suderinti sutarties sąlygų, yra nepagrįsti.
    5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo pateiktas pasiūlymas atmestinas vadovaujantis Konkurso sąlygų 4.2.4 punktu bei VPĮ 33 straipsnio 2 dalimi, kuriuose numatytas draudimas viešame konkurse dalyvauti tiekėjams, sudariusiems taikos sutartį (-is) su kreditoriais. Teismas netinkamai aiškino VPĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatas. VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte taikos sutarties sudarymas su kreditoriais aiškinamas kaip tiekėjo ir kreditorių susitarimas tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditorius sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti. Taikos sutarties apibrėžimas, pateiktas VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte (jis yra nurodytas ir pirkimo sąlygose), yra perkeltas iš ĮBĮ 2 straipsnio 11 punkte pateiktos taikos sutarties sąvokos apibrėžimo. Vertinant tiekėjo galimumą dalyvauti viešajame pirkime VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, yra reikalinga nustatyti, ar šis tiekėjas nėra sudaręs taikos sutartį su įmonės kreditoriais, kurios tikslas yra aiškus ir vienareikšmis - tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti. Nesudarius taikos sutarties su kreditoriais, įmonės veikla būtų nutraukta bankroto procedūros rezultate. Kadangi taikos sutarties, nurodytos VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir Konkurso sąlygų 4.2.4 punkte, apibrėžimas yra identiškas taikos sutarties, pateiktos ĮBĮ 2 straipsnio 11 punkte, apibrėžimui, darytina išvada, kad įstatymo leidėjas, numatydamas taikos sutartį VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte, turėjo omenyje būtent taikos sutartį, sudaromą įmonės su kreditoriais bankroto proceso metu, tuo siekdamas apsaugoti perkančiosios organizacijos interesus bei užkirsti kelią dalyvauti viešajame pirkime tiekėjams, turintiems finansinių sunkumų, neturintiems galimybės tinkamai įvykdyti sutartį. Apeliantui nėra iškelta bankroto byla, jis nėra sudaręs taikos sutarties su kreditoriais, siekdamas išsaugoti savo veiklą. Skundžiamame teismo sprendime nurodytų taikos sutarčių esmė neatitinka taikos sutarčių, nurodytų VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte, esmės. Teismo nurodytos taikos sutartys - tai sutartys, kuriomis yra baigiamas teisminis ginčas ir nutraukiama civilinė byla. Teismas netinkamai aiškino VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir atitinkamai Konkurso sąlygų 4.2.4 punkte įtvirtintą nuostatą, numatančią taikos sutarties sudarymą, todėl padarė neteisingas išvadas apie apelianto neatitikimą pirkimo dokumentų bei VPĮ reikalavimams.

12Atsakovas UAB „Šilalės vandenys“ atsiliepime prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti; pridėti prie bylos papildomus įrodymus, kurie buvo gauti išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, dėstomos faktinės aplinkybės yra skirtingos nei nagrinėjamoje byloje. Tarp ginčo šalių buvo suderinta valia dėl notarinės formos taikymo jungtinės veiklos sandoriui. Ieškovas konkurso sąlygų teismui neskundė, todėl turėjo jas vykdyti besąlygiškai. Tarp 2011 m. liepos 26 d. ir liepos 27 d. jungtinės veiklos sutarčių buvo esminių prieštaravimų. Teismas teisingai pritaikė VPĮ 33 straipsnio nuostatas. UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ nereagavo į perkančiosios organizacijos prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą, todėl laikytina, jog atsisakė toliau dalyvauti pirkimo konkurse.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

14Ieškovo atstovaujamos ūkio subjektų grupės pasiūlymas buvo atmestas perkančiosios organizacijos (byloje – atsakovo) Viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. rugsėjo 5 d. posėdžio protokole Nr. 9 išdėstytais argumentais. Šio teisminio ginčo dalykas – patikrinimas ir įvertinimas, ar perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. rugsėjo 5 d. nutarimo pripažinti pirkimo pasiūlymą teikiantį jungtinės veiklos dalyvį (ūkio subjektų grupę) neatitinkantį minimalių kvalifikacijos reikalavimų, o patį pasiūlymą – neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų turinį sudarantys argumentai yra pagrįsti ir teisėti, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas nepažeidžia viešųjų pirkimų principų ir neprieštarauja VPĮ įtvirtintam pirkimų tikslui.

15Vykdydamas darbų pirkimo „Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtra Laukuvoje“ supaprastintą atvirą konkursą atsakovas Konkurso sąlygų 1 skirsnio A dalies „Bendrosios nuostatos“ 4 straipsnyje nustatė minimalius kvalifikacijos reikalavimus dalyviams dėl sąlygų, draudžiančių arba ribojančių tiekėjų dalyvavimą konkurse. Jame išskirti reikalavimai pavieniam tiekėjui (konkurse savarankiškai dalyvaujančiam konkrečiam ūkio subjektui), taip pat pasiūlymą teikiančiai ūkio subjektų grupei, veikiančiai jungtinės veiklos sutarties pagrindu (jungtinės veiklos dalyviui). Konkurso sąlygų 4 straipsnio 4.7 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai pasiūlymą teikia jungtinės veiklos dalyvis, kartu su pasiūlymu turi būti pateikta jungtinės veiklos sutartis, kuri turi tenkinti šio punkto 4.7.1 – 4.7.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus. Sprendžiant pagal atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. rugsėjo 5 d. posėdyje priimto nutarimo formuluotes, ūkio subjektų grupės, veikiančios 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu, vardu ieškovo paduotas pasiūlymas buvo atmestas dėl jungtinės veiklos dalyvio kvalifikacijos ir jo pasiūlymo neatitikimo Konkurso sąlygų 4 straipsnio 4.7 punkte numatytiems reikalavimams (2 t., b. l. 130-133). Viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. rugsėjo 5 d. posėdžio protokolo turinys leidžia daryti išvadą, kad perkančioji organizacija jungtinės veiklos dalyvio pasiūlymą atmetė dėl šių argumentų: 1) netinkamo jungtinės veiklos įforminimo (Konkurso sąlygų 4.7.1 papunktis); 2) netinkamo ir prieštaringo jungtinės veiklos sutarčių sąlygų turinio (Konkurso sąlygų 4.7.2 papunktis); 3) netinkamo jungtinės veiklos partnerių atstovavimo (Konkurso sąlygų 4.7.4 papunktis). Be to, atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos nuomone, pasiūlymą teikiančios ūkio subjektų grupės jungtinės veiklos darinys apskritai neatitinka CK normų nustatyto jungtinės veiklos teisinio reguliavimo bei Konkurso sąlygų 4.7 punkto reikalavimų. Teisėjų kolegija pasisako dėl minėtų perkančiosios organizacijos motyvų atmetant jungtinės veiklos dalyvio pasiūlymą teisėtumo ir pagrįstumo CK šeštosios knygos LI skyriaus normų taikymo bei VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų principų bei pirkimų tikslo aiškinimo aspektais, taip pat įvertina pirmosios instancijos teismo išvadas šiais esminiais ginčo klausimais.

16Dėl ūkio subjektų bendro dalyvavimo pirkimo konkurse teisinės formos

17CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Penkių juridinių asmenų (ūkio subjektų) grupė – UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“, UAB „Anrestas“, UAB „Steiner“, UAB „Vilniaus hidroprojektas“, UAB „Debitas“, kurios deleguotas pagrindinis partneris UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ šios grupės vardu pateikė pasiūlymą konkursui, suderintą tikslą dalyvauti pirkime, o jį laimėjus – bendromis jėgomis ir veikla įvykdyti pirkimo sutartį – įgyvendino pasirinkdami teisinį veikimo modelį pagal 2011 m. liepos 27 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį (2 t., b. l. 173-177). Trys iš penkių ūkio subjektų grupės narių – UAB „Steiner“, UAB „Vilniaus hidroprojektas“, UAB „Debitas“ tikslą bendrai dalyvauti viešame pirkime nutarė įgyvendinti 2011 m. liepos 26 d. tarpusavyje sudarydami jungtinės veiklos sutartį, kuria delegavo vieną iš partnerių UAB „Steiner“ sudaryti ir pasirašyti jungtinės veiklos sutartį dėl dalyvavimo darbų pirkimo konkurse su kitais dviem partneriais – UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ bei UAB „Anrestas“ (2 t., b. l. 178-180). 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutartį sąlyginai galima laikyti organizaciniu arba preliminariu (išankstiniu) grupės ūkio subjektų susitarimu dėl ketinimo bendrai dalyvauti darbų pirkimo konkurse ir tokio ketinimo realizavimui deleguoti vieną iš sutarties partnerių UAB „Steiner“ šios grupės vardu pasirašyti jungtinės veiklos sutartį su kitais partneriais UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ir UAB „Anrestas“ (2011-07-26 jungtinės veiklos sutarties 1.1 p.). Organizacinio pobūdžio susitarimu 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutartį galima kvalifikuoti ta prasme, kad be bendros veiklos apjungimo su dar dviem juridiniais asmenimis 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutarties dalyviai neturėtų galimybės ir nebūtų pajėgūs dalyvauti darbų pirkimo konkurse pagal šio pirkimo reikalavimus ir sąlygas. Taigi 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslas buvo ketinimas dalyvauti darbų pirkimo konkurse sudarant kitą tam tikslui pasiekti reikalingą jungtinės veiklos sutartį su dar dviem jungtinės veiklos dalyviais.

18CK 6.156 straipsnio normos įtvirtina sutarčių sudarymo laisvės principą, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų (straipsnio 3 dalis), t. y. gali sudaryti mišrias pagal turinį sutartis. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (straipsnio 4 dalis). Sutarčių laisvės principą įtvirtinanti įstatymo norma yra bendroji sutarčių teisės norma, todėl ji taikoma visoms sutartims, atsižvelgiant į sutarčių prigimtį (CK 6.155 str. nuostata). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CK 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas reiškia asmens universalią teisę savo pasirinkimu ir laisva valia pradėti derybas, sudaryti preliminariąją sutartį dėl pagrindinės sutarties, sudaryti vienos ar kelių rūšių sutarčių elementų turinčią sutartį, nurodyti sąlygines sandorio sąlygas ir pan. Tai reiškia, kad sutarties laisvės principas leidžia asmeniui savo valia spręsti ir sudaryti CK normomis reglamentuotas ir šiomis normomis tiesiogiai nereglamentuotas, tačiau imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančias sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009). Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 straipsnis). Dėl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos vystymas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008; ir kt.). 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutartimi buvo įgyvendinti įstatymui neprieštaraujantys grupės asmenų ketinimai siekti bendro tikslo – dalyvavimo atsakovo vykdytame darbų pirkimo konkurse, kuris būtų realizuojamas sudarant jungtinės veiklos sutartį su dar dviem to paties tikslo siekiančiais juridiniais asmenimis. Esminę reikšmę čia turi aiškiai išreikštas visų jungtinės veiklos dalyvių tikslo bendrumas – dalyvavimas suvienytomis pajėgomis darbų pirkimo konkurse. Jau pažymėta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) formą jos dalyviai gali laisvai pasirinkti bet kokiai įstatymui neprieštaraujančiai bendrai veiklai vykdyti ar bendram tikslui siekti. Įstatymas nedraudžia sudaryti jungtinės veiklos sutarties, kuria jos dalyviai (partneriai), siekdami bendros veiklos ar bendro tikslo, realizuotų ketinimą kooperuotis platesnėje jungtinėje veikloje su kitais asmenimis, jeigu jų dalyvavimas tokioje veikloje padės ir bus nukreiptas siekti to vieningo tikslo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisijos nuostata, jog su ieškovo pasiūlymu pateiktas ūkio subjektų grupės (jungtinės veiklos dalyvio) bendros veiklos darinys prieštarauja Civilinio kodekso normoms ir pirkimo dokumentų (Konkurso sąlygų) 4.7 punktui, yra teisiškai nepagrįsta. Remiantis tais pačiais argumentais pripažįstama nepagrįsta Viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. rugsėjo 11 d. posėdžio protokole formuluojama jos narių nuomonė, esą ūkio subjektų grupės bendro veikimo būdo ydingumą lemia tai, jog įstatymas nenumato galimybės jungtinės veiklos partneriui tuo pačiu būti kitos jungtinės veiklos dalyviu. Kaip akcentuota, esminę reikšmę turi nustatymas, ar toks jungtinės veiklos būdas įstatymo yra draudžiamas, ar toks draudimas įstatyme nėra įtvirtintas. Formavimas nuostatos, kad teisėta yra tik tai, ką leidžia ar numato įstatymas, neatitinka pamatinių sutarčių teisės normų ir civilinių teisinių santykių reguliavimo dispozityvumo principo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad įstatymas neriboja ir nedraudžia jungtinės veiklos partnerių teisės kartu vykdyti tuos pačius darbus, nedraudžia vieną jungtinės veiklos dalyvių įgalioti atstovauti visus partnerius kartu kitoje platesnėje jungtinėje veikloje, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais ir juos palaikančiomis pirmosios instancijos teismo nuostatomis, jog ieškovo, kaip jungtinės veiklos dalyvio, su pasiūlymu pateiktos jungtinės veiklos sutartys pagal turinį ir formą neatitiko Konkurso sąlygų 4.7 punkte suformuluotų reikalavimų

19Dėl reikalavimo jungtinės veiklos sutarties formai

20Atsakovo vykdyto darbų pirkimo Konkurso sąlygų 4.7 punkto 4.7.1 papunktyje numatytas reikalavimas pasiūlymą teikiančiam jungtinės veiklos dalyviui pateikti notariškai patvirtintą jungtinės veiklos sutartį. Ieškovas pateikė konkursui pasiūlymą ūkio subjektų grupės – UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“, UAB „Anrestas“, UAB „Steiner“, UAB „Debitas“, UAB „Vilniaus hidroprojektas“, veikiančių pagal 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutartį, vardu (2 t., b. l. 163). Šią jungtinės veiklos sutartį pasirašė jungtinės veiklos partnerių UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“, UAB „Anrestas“ įgalioti atstovai, taip pat partnerio UAB „Steiner“, veikiančio savo bei 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutarties partnerių vardu, įgaliotas atstovas. 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutarties partneris UAB „Steiner“ buvo deleguotas kitų šios sutarties dalyvių UAB „Debitas“ ir UAB „Vilniaus hidroprojektas“ pasirašyti visų partnerių vardu kitą jungtinės veiklos sutartį su dar dviem partneriais UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“, UAB „Anrestas“ (2011-07-26 sutarties 1.1 p.). Įgalinimai visų 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutarties partnerių vardu pasirašyti kitą tokios rūšies sutartį su kitais dviem nurodytais partneriais buvo suteikti partnerio UAB „Steiner“ atstovui D. P. (2011-07-26 sutarties 2.2 p.). Pasirašydamas notaro patvirtintą 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutartį už UAB „Steiner“ D. P. veikė pagal šio juridinio asmens įstatyminio atstovo (administracijos vadovo) įgaliojimą, o pasirašydamas šią sutartį UAB „Debitas“ ir UAB „Vilniaus hidroprojektas“ vardu D. P. veikė pagal 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutartimi deleguotas atstovavimo funkcijas (šios sutarties 1.1 ir 2.2 p.). CK 2.133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamajam civilines teises ir pareigas. Sudarant ir pasirašant 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutartį, kurią patvirtino notaras, 2011 m. liepos 26 d. sutarties dalyvių atstovavimo faktas buvo atskleistas, šių asmenų atstovas veikė neviršydamas suteiktų teisių, todėl visi ūkio subjektų grupės nariai, įskaitant ir UAB „Debitas“ bei UAB „Vilniaus hidroprojektas“, yra susaistyti 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutartyje nurodytų sąlygų. Atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. rugsėjo 5 d. posėdžio protokole suformuluota komisijos narių pozicija, esą jungtinėje veikloje dalyvaujančių UAB „Debitas“ bei UAB „Vilniaus hidroprojektas“ su perkančiąja organizacija nesieja notariškai patvirtinta sutartis, yra teisiškai nepagrįsta, o šios komisijos išvada, jog nurodytų įmonių dalyvavimas pirkime neatitinka viešojo konkurso sąlygų – neteisėta. Penkių ūkio subjektų grupė, kaip jungtinis pirkimo konkurso dalyvis, pateikė notariškai patvirtintą 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutartį, todėl visiškai įvykdė Konkurso sąlygų 4.7 punkto 4.7.1 papunktyje nurodytus reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutarties notarinis įforminimas apskritai nebuvo reikalingas, o visų penkių ūkio subjektų grupės narių (partnerių) dalyvavimas viešame pirkime pagrįstas notaro patvirtinta 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutartimi, kuri buvo pateikta su konkurso pasiūlymu. Teisinė ūkio subjektų jungtinės veiklos forma atitiko Konkurso sąlygų reikalavimus, todėl perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti šios grupės vardu ieškovo paduotą pasiūlymą dėl neatitikties Konkurso sąlygų 4.7.1 papunktyje nustatytam reikalavimui pripažįstamas neteisėtu.

21Pasisakydama dėl atsakovo vykdyto pirkimo konkurso sąlygose nustatytos griežtos ūkio subjektų grupės dalyvavimo pirkime teisinės formos, t. y. būtinumo pateikti tik notaro patvirtintą jungtinės veiklos sutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tokio pobūdžio reikalavimų nustatymas paprastai yra perteklinis, neatitinkantis VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų principų ir pirkimų tikslo viršenybės prieš pirkimo procedūrų formalumus nuostatų.

22Nežiūrint aplinkybės, kad Konkurso sąlygų 4.7.1 papunktis („Jungtinės veiklos sutartis privalo būti sudaryta pagal galiojančius teisės aktus ir patvirtinta notaro“) yra sudėtinė pirkimo sąlygų 4 straipsnio „Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai dalyviams ir dalyvio kvalifikaciją įrodantys dokumentai. (Sąlygos draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą konkurse)“ dalis, jame išdėstyta sąlyga dėl jungtinės veiklos sutarties formos nekvalifikuotina reikalavimu tiekėjų kvalifikacijai, kaip tokiai, o pripažintina sąlyga (reikalavimu) dėl pasiūlymo rengimo, dalyvavimo konkurse bei viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir vykdymo. VPĮ nustatytos kelios reikalavimų konkurso dalyviams rūšys: reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai, negatyvaus pobūdžio reikalavimai, kurie riboja ar draudžia tiekėjų dalyvavimą konkurse, bei kiti reikalavimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimai, susiję su jungtinės veiklos sutartimi, priskirtini kitiems reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Reikalavimas tiekėjams pateikti jungtinės veiklos sutartį (šiuo atveju – notaro patvirtintą sutartį) nėra reikalavimas tiekėjų kvalifikacijai, kaip tokiai (nors su ja ir susijęs), todėl atitikties Konkurso sąlygų 4.7.1 pupunkčio reikalavimams nustatymui ir atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, dėl to priimtų sprendimų teisėtumo įvertinimui netaikytinos VPĮ nuostatos dėl tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo (VPĮ 32 str. 5 d.) ar pasiūlymų vertinimo (VPĮ 39 str. 1 d.). Kita vertus, tokio pobūdžio reikalavimui tiekėjams VPĮ nenustatyta konkrečios atitikties vertinimo tvarkos. Vis dėlto tai per se negali lemti absoliutaus draudimo perkančiajai organizacijai tokių dokumentų vertinti tinkamais, jei formos ar kitokio pobūdžio netikslumai nekeičia jų esmės. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad ūkio subjektų grupės 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutartis yra patvirtinta notaro, o dalies šios grupės dalyvių sudaryta ankstesnė 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutartis, nors notaro ir nepatvirtinta, savo sudarymo tikslu ir turiniu yra iš esmės analogiška notariškai patvirtintajai. Notariškai patvirtintos formos jungtinės veiklos sutarties nebuvimas nekeičia nei ūkio subjektų grupės kvalifikacijos atitiktį, nei šios grupės pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms sudarančių dokumentų esmės. Tokiu būdu, notarinis 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutarties patvirtinimas esminės teisinės reikšmės neturėtų, tuo labiau reikšmės neturėtų 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutarties notarinis patvirtinimas. Jei būtų priešingai, net ir mažiausia formali nurodytų dokumentų neatitiktis, nekeičianti jų turinio esmės, lemtų perkančiosios organizacijos formalią pareigą visą tiekėjo pasiūlymą atmesti, kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų.

23Pagal VPĮ 32 straipsnio 3 dalį prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais; tiekėjas tik privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. VPĮ 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė; jeigu tokia grupė nori pateikti pasiūlymą, perkančioji organizacija iš šios grupės neturi reikalauti, kad ji įgytų tam tikrą teisinę formą, tačiau, perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą su pasirinkta grupe sudaryti pirkimo sutartį, iš jos gali būti reikalaujama įgyti tam tikrą teisinę formą, jei tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Kokia būtinybė lėmė, kad vykdant šį konkretų darbų pirkimą buvo reikalaujama dar pasiūlymų pateikimo stadijoje reikalauti, kad ūkio subjektų grupė veiktų tik pagal griežtai formalizuotą teisinę veiklos formą, byloje nebuvo įtikinamai paaiškinta. Pirmosios instancijos teismo sprendime išsakytos hipotetinio pobūdžio prielaidos, kad aukštų reikalavimų tiekėjų jungtinės veiklos formai dar pasiūlymų teikimo etape nustatymas užkirstų grėsmės savalaikiam ir tinkamam projekto įgyvendinimui atsiradimą, jeigu kiltų ginčų tarp jungtinės veiklos sutarties dalyvių, nepagrindžia itin aukštų formalių reikalavimų nustatymo tikslo.

24Viešųjų pirkimų bylų teisminėje praktikoje suformuotos principinės nuostatos, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (pvz., dokumento formos reikalavimai), o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, išplaukiančio iš VPĮ 3 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo (pvz., siekis užtikrinti ir skatinti tiekėjų konkurenciją). Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus. Šis vertinimas atliekamas atsižvelgiant inter alia į aktualias teisės normas dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo bei viešųjų pirkimų principus (VPĮ 3, 32, 39 straipsniai, taip pat žr. paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus vertintina, kad formalūs jungtinės veiklos sutarties (formos ar turinio) netikslumai patys savaime nesudaro pagrindo perkančiajai organizacijai dėl to atmesti tiekėjo ar jų grupės pasiūlymą. Jau pačios jungtinės veiklos sutarties sudarymas ir pateikimas – tiekėjų valios išraiška kartu dalyvaujant konkurse siekti viešojo pirkimo sutarties sudarymo, todėl formalios neatitiktys jos nepaneigia. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sutartiniai santykiai tarp jungtinės veiklos sutarties šalių yra reikšmingi tiek, kiek užtikrina antrąjį sutartinį santykį, kuris gali kilti ieškovui laimėjus konkursą tarp jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių partnerių ir perkančiosios organizacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad nors Konkurso sąlygų 4.7 punkto 4.7.1 papunkčio reikalavimas pateikti tik notaro patvirtintą jungtinės veiklos sutartį, nors ir nepažeidžia VPĮ ar viešųjų pirkimų principų, tačiau iš esmės yra perteklinis.

25Šioje byloje pažymėtina, kad ieškovo ir kitų jungtinės veiklos partnerių sudaryta 2011 m. liepos 27 d. sutartis ir ją papildanti bei detalizuojanti dalies partnerių 2011 m. liepos 26 d. sudaryta organizacinė jungtinės veiklos sutartis yra teisėtos ir galiojančios (CK 6.969 straipsnio 1, 4 dalys); jų vykdymas perkančiajai organizacijai nekeltų objektyvios rizikos nei pateikiant pasiūlymą, nei realios ar potencialios grėsmės sudarant arba vykdant pirkimo sutartį. Notarinis jungtinės veiklos sutarties patvirtinimas per se nekeičia ieškovo ir kitų šios jungtinės grupės partnerių pasiūlymo esmės, nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti tokių tiekėjų kvalifikacija, patikimumu ir valia dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose. Sprendimas atmesti ūkio subjektų grupės pasiūlymą tuo pagrindu, kad dalies jų sudaryta 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutartis nebuvo patvirtinta notaro, paneigia pirkimo sąlygose įtvirtintus tikslus ir viešojo pirkimo procedūrų esmę, yra formalus ir neproporcingas. Tokią teisinę poziciją teisėjų kolegija išreiškia laikydamasi aukščiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

26Dėl reikalavimo jungtinės veiklos sutarties turiniui

27Atsakovo vykdyto darbų pirkimo Konkurso sąlygų 4.7 punkto 4.7.2 papunktyje numatytas reikalavimas, kad kartu su jungtinės veiklos dalyvio pasiūlymu teikiamoje jungtinės veiklos sutartyje būtų nurodyta informacija apie visų jungtinės veiklos partnerių įgaliojimų, atsakomybės bei numatomų vykdyti darbų pasiskirstymą (įsipareigojimų dalis bendroje pasiūlymo kainoje). Atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. rugsėjo 5 d. posėdžio protokole įrašyta, kad 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutartyje nėra atskirai nurodoma, kokius darbus vykdant pirkimo sutartį atliktų du ūkio subjektų grupės dalyviai – UAB „Vilniaus hidroprojektas“ ir UAB „Debitas“. Be to, 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutartyje yra nurodyta, kad UAB „Vilniaus hidroprojektas“ turėtų atlikti melioracijos statinių projektavimo darbus, UAB „Debitas“ – melioracijos darbus, tačiau 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutartyje numatyta, jog projektavimo ir kitus darbus atliks UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“. Remdamasi šiomis nurodytomis aplinkybėmis Viešųjų pirkimų komisija sprendė, jog 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutartyje nurodyti partneriai UAB „Vilniaus hidroprojektas“ ir UAB „Debitas“ nei darbu, nei kitokio pobūdžio įnašais neprisideda prie jungtinės veiklos, o tokį dalyvavimą draudžia įstatymas (CK LI skyriaus normos). Pirmosios instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su atsakovo argumentais dėl pateiktų jungtinės veiklos sutarčių neatitikimo Konkurso sąlygų 4.7.2 papunktyje nustatytam reikalavimui, rėmėsi tuo, kad 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutartyje ir 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutartyje nurodytos sąlygos dėl jungtinės veiklos dalyvių įsipareigojimų ir numatomų atlikti darbų yra prieštaringo turinio (pvz., 2011 m. liepos 26 d. sutartyje nurodyta, kad melioracijos projektavimo darbus atliktų UAB „Vilniaus hidroprojektas“, tačiau 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutartyje įrašyta, kad projektavimo darbus atliks UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“), be to, pirmosios instancijos teismas ieškovo teiginius apie tai, jog partnerių įsipareigojimai nėra prieštaringo turinio, o tik iš dalies sutampantys, pripažino nepagrįstais.

28Su perkančiosios organizacijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu dėl ūkio subjektų grupės formalizuoto bendros veiklos turinio neatitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams teisėjų kolegija nesutinka.

29Teisėjų kolegija nepritaria atsakovo teiginiams bei pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad jungtinės veiklos sutartyje nenurodyti kiekvienos iš šios sutarties šalies įsipareigojimai vykdant viešojo pirkimo sutartį arba kad tokių įsipareigojimų nurodymas yra prieštaringo turinio. Partnerių įsipareigojimai vykdant numatomą su perkančiąja organizacija sudaryti pirkimo sutartį bei šių įsipareigojimų vertės dalys nustatyti ir aptarti abiejų jungtinės veiklos sutarčių 5 punkte „Dalyvavimas ir kontribucija“. Abiejose jungtinės veiklos sutartyse aiškiai išskirta, kokius darbus atliks kiekvienas partneris ir kokią pasiūlymo kainos dalį šie darbai sudarys. Pagal jungtinės veiklos sutartyse išdėstytas sąlygas galima daryti išvadą, kad kai kurių partnerių įsipareigojimai iš dalies sutampa, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog tokia aplinkybė nesudaro pagrindo tvirtinti, esą jungtinės veiklos dalyviai nenurodė savo įsipareigojimų dalies, ar esą jų sutartas darbų tarpusavio paskirstymas yra prieštaringas. 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutartyje numatyta, kad ją sudarančių trijų ūkio subjektų (partnerių) atliekamų darbų dalis sudarys 40 proc. visos kartu su kitais dviem partneriais pateikiamo pirkimo pasiūlymo kainos (2011-07-26 sutarties 1.1 p.). Tokia pati tų trijų partnerių atliekamų darbų vertės dalis bendroje pasiūlymo kainoje yra nurodyta ir 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutarties 5 straipsnyje, pažymint, kad kiekvieno iš šių trijų partnerių atliekamų darbų apimtys nustatytos tarpusavio sutartyje. 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutartyje nurodyta, kad trijų partnerių, veikiančių 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu, grupė – UAB „Steiner“, UAB „Vilniaus hidroprojektas“ ir UAB „Debitas“, vykdant visų penkių veiklą apjungusių partnerių daugeto bendrą pasiūlymą, atliks žemės darbus, vandentiekio, nuotekų tinklų įrengimo darbus ir kitus darbus. Toks darbų turinio nurodymas iš esmės atitinka 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutartyje šios grupės suderintą tarpusavio darbų pasiskirstymą. Atkreiptinas dėmesys, kad šios trijų ūkio subjektų grupės atliktinų darbų, sudarančių 40 proc. bendros pasiūlymo kainos dalį, apimtyje partneriams UAB „Vilniaus hidroprojektas“ ir UAB „Debitas“ tenka vos po 2,5 proc. vertės darbų dalis. Esant tokiai aplinkybei laikytina, kad šių partnerių atliekamų darbų turinio ir apimčių, aiškiai išskirtų 2011 m. liepos 26 d. sutarties 5 straipsnyje, pažodinis neperkėlimas į 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutarties tekstą, nedaro pastarosios sutarties sąlygų neaiškiomis, ydingomis arba prieštaringomis, o pačios sutarties – neatitinkančios Konkurso sąlygų 4 punkto 4.7.2 papunktyje nurodyto reikalavimo esmės ir turinio. Bendroje pasiūlymo kainoje itin nežymią dalį sudaranti partnerių UAB „Vilniaus hidroprojektas“ ir UAB „Debitas“ atliktinų darbų apimtis 2011 m. liepos 27 d. sutartyje perkelta į partnerių UAB „Steiner“, UAB „Vilniaus hidroprojektas“ ir UAB „Debitas“ atliktinų „kitų darbų“ sudėtį, nurodant, kad šių partnerių atliekamų darbų konkrečios rūšys ir darbų apimtys nustatytos jų sudarytoje 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutartyje. Pagal Konkurso sąlygų 4 punkto 4.7.2 papunkčio reikalavimus visų jungtinės veiklos dalyvių įgaliojimai, atsakomybė bei numatomų vykdyti darbų pasiskirstymas aiškiai apibrėžti 2011 m. liepos 27 d. sutarties sąlygų (dėl įgaliojimų – sutarties 1.7 - 1.9 p., 21 – 2.2 p., dėl atsakomybės – sutarties 2.3.1 – 2.3.2 ir 3.1 p., dėl darbų pasiskirstymo ir įsipareigojimų dalies bendroje pasiūlymų kainoje – sutarties 5 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad Konkurso sąlygų 4.7 punkto 4.7.2 papunktyje nenustatyta, kokiu detalumu jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyta informacija apie jungtinės veiklos partnerių įsipareigojimus, įgaliojimus ar darbų pasiskirstymą. Atsakovas, kaip perkančioji organizacija, neturėjo pagrindo daryti išvados, jog 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutartyje nėra numatyta jokių darbų ūkio subjektų grupės partneriams UAB „Vilniaus hidroprojektas“ ir UAB „Debitas“, nes tokia išvada neatitinka 2011 m. liepos 27 d. ir 2011 m. liepos 26 d. sutarčių turinio ir jose išreikštos suderintos asmenų valios bendrai veikti konkrečiam tikslui. Atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. rugsėjo 5 d. posėdžio protokole išdėstyta nuomonė apie tai, kad partneriai UAB „Vilniaus hidroprojektas“ ir UAB „Debitas“ faktiškai niekuo neprisideda prie dalyvavimo jungtinėje veikloje, nes 2011 m. liepos 26 d. sutartyje šiems partneriams numatytus melioracijos ir projektavimo darbus esą atliks 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutarties dalyvis UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“, nėra patvirtinta įrodymais. Byloje neįrodyta, kad UAB Vilniaus hidroprojektas“ ir UAB „Debitas“ dalyvavimas jungtinėje grupėje dėl aptariamo darbų pirkimo būtų fiktyvus arba šie asmenys pirkimo konkurse dalyvautų pro forma būdu (formaliai, tik dėl akių).

30Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto argumentais, kad jungtinės veiklos sutartyse nurodytas partnerių darbų pasiskirstymas nėra prieštaringas ir reiškia tik tiek, kad tam tikri darbai priskirti keliems partneriams. Tai, kad jungtinės veiklos sutartyse nurodyti partnerių įsipareigojimai iš dalies sutampa, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog jungtinės veiklos dalyviai nenurodė savo įsipareigojimų, nesusitarė dėl įgaliojimų ar atsakomybės. Įstatymai nedraudžia jungtinės veiklos partneriams kartu vykdyti tuos pačius darbus, todėl dalies įsipareigojimų sutapimas jungtinės veiklos sutarčių nedaro prieštaringomis. Atsižvelgiant į tai, kad darbų pasiskirstymas tarp jungtinės veiklos sutarties partnerių nėra prieštaringas, negalima sutikti, jog ūkio subjektų grupės pasiūlymas neatitiko aptariamo Konkurso sąlygų reikalavimo.

31Šioje nutartyje jau pažymėta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamajam civilines teises ir pareigas (CK 2.133 str. 1 d.). Ši įstatymo nuostata įgalina visus 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutarties dalyvius laikyti sudariusiais ir pasirašiusiais šią sutartį, todėl atsakovo sprendimas pripažinti, jog ūkio subjektų grupė pateikė pasiūlyme netikslius ar neišsamius duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams tik todėl, kad du iš jungtinės veiklos partnerių UAB „Vilniaus hidroprojektas“ ir UAB „Debitas“ tiesiogiai nepasirašė 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutarties ir joje atskirai neaptarė savo įgaliojimų, atsakomybės ir darbų apimties, yra nepagrįstas. Dėl šios priežasties vertintina, kad be teisėto pagrindo atsakovas pripažino ūkio subjektų grupės vardu veikusio ieškovo neatitikimą Konkurso sąlygų 5.1.6 punkte nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui dėl dokumentų, suteikiančių teisę Lietuvos Respublikoje atlikti pirkimo dokumentuose nurodytus melioracijos statinių projektavimo ir statybos darbus, nes pagal byloje esančius duomenis tokią teisę turi ir atitinkamus dokumentus pateikė ūkio subjektų grupės dalyvis UAB „Vilniaus hidroprojektas“. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reikalavimas tiekėjams pateikti sudarytą jungtinės veiklos sutartį neabejotinai susijęs su jų kvalifikacija, tačiau šis reikalavimas žymi ne vienam ar keliems tiekėjams priskiriamas savybes, kaip tokias, bet parodo, jog bendrai konkurse dalyvaujančių tiekėjų pajėgumai bus patikimai sujungti siekiant bendro tikslo – sudaryti ir tinkamai vykdyti viešojo pirkimo sutartį. Jei vienas iš bendrai dalyvaujančių tiekėjų (kai to pakanka) pateikia perkančiosios organizacijos reikalaujamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą (pvz., aptariamu atveju kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę atlikti melioracijos statinių projektavimo darbus), tai tokio jungtinio tiekėjo kvalifikacija iš esmės turėtų būti pripažįstama tinkama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).

32Remiantis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo paaiškinimus dėl jungtinės veiklos dalyvių sutartinių įsipareigojimų turinio ir be pagrindo sutiko su atsakovo atsikirtimais dėl UAB „Debitas“ ir UAB „Vilniaus hidroprojektas“ suteiktų įgalinimų partneriui UAB „Steiner“ veikti jų vardu pasirašant kitą jungtinės veiklos sutartį. Teismo išvada apie tai, kad 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutartyje įgaliotinio UAB „Steiner“ teisės nedetalizuotos Konkurso sąlygų 4.7.2 punkte (papunktyje) atitinkančiu būdu, prieštarauja tiek šio Konkurso sąlygos reikalavimo esmei, tiek turiniui, be to, viršija pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentų reikalavimams vertinimo ribas, nes apima jungtinės veiklos dalyvių tarpusavio teisių ir pareigų, o ne jų teisių ir pareigų santykiuose su perkančiąja organizaciją, vertinimą. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad savo ir kitų 2011 m. liepos 26 d. sutarties dalyvių vardu sudarydamas ir pasirašydamas 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutartį partneris UAB „Steiner“ veikė ultra vires (viršydamas įgaliojimus), nes tokių aplinkybių buvimą paneigia visų ūkio subjektų grupės dalyvių sutampanti pozicija dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pasiūlymą neigiamo vertinimo.

33Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, argumentus dėl 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotinio D. P. klaidingo asmens kodo nurodymo, vertinant ūkio subjektų grupės pasiūlymo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams (sutarties 2.2 p.), todėl dėl šios aplinkybės teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

34Apeliacinės instancijos teismo nutartyje jau išdėstytos išvados, kad pasirašydamas 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutartį už UAB „Steiner“ D. P. veikė pagal šio juridinio asmens įstatyminio atstovo (administracijos vadovo) įgaliojimą, o pasirašydamas šią sutartį UAB „Debitas“ ir UAB „Vilniaus hidroprojektas“ vardu D. P. teisėtai veikė pagal 2011 m. liepos 26 d. jungtinės veiklos sutartimi deleguotas atstovavimo funkcijas (šios sutarties 1.1 ir 2.2 p.), todėl šių išvadų pagrindą sudarančių motyvų teisėjų kolegija nekartoja.

35Atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. rugsėjo 5 d. posėdžio protokole įrašytas teiginys dėl jungtinės veiklos dalyvio pasiūlymo neatitikimo Konkurso sąlygų 4 punkto 4.7.4 papunkčio reikalavimui yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes ūkio subjektų grupės pasiūlymą pasirašiusio (2 t., b. l. 163-165) UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ generalinio direktoriaus V. P. įgalinimai pasirašyti pasiūlymą nustatyti 2011 m. liepos 27 d. jungtinės veiklos sutartyje (sutarties 2.2 p.).

36Vertindamas ieškinio reikalavimų dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ūkio subjektų grupės pasiūlymą pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas įvardijo ir aplinkybes apie tai, kad ieškovas yra skolingas valstybei, kad su pasiūlymu pateiktose sąžiningumo deklaracijose ieškovas nenurodė, jog dviejose civilinėse bylose buvo sudaręs taikos sutartis, kurių pagrindu turėjo vykdyti pinigines prievoles. Teisėjų kolegija pastebi, kad šios aplinkybės nebuvo perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ūkio subjektų grupės pasiūlymą pagrindas, todėl jų analizė ir vertinimas išeina už šio teisminio ginčo pagrindo ir dalyko ribų. Antra vertus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo sudarytų taikos sutarčių ir jų pagrindu atsiradusių prievolių, netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 33 straipsnio 2 dalies normą.

37VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, jog paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas, be kita ko, su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti). Taigi, šioje įstatymo normoje pateiktos taikos sutarties turinys suprantamas kaip tiekėjo ir kreditorių taikus susitarimas tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti. Kaip akcentuojama apeliaciniame skunde, tokio turinio taikos sutarties apibrėžimas identiškas Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 2 straipsnio 11 dalyje išdėstytai taikos sutarties turinio sampratai. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad vertinant tiekėjo galimumą dalyvauti viešajame pirkime VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, reikia nustatyti, ar tiekėjas, kuris buvo susidūręs su finansiniais sunkumais (mokumo problemomis) ir kuriam dėl to buvo pradėtos teisminės arba neteisminės bankroto procedūros, nėra sudaręs taikos sutarties su kreditoriais, kurios tikslas yra tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o jos kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.

38Taikos sutartis yra specifinė sutarčių rūšis, sudaroma proceso šalių iniciatyva civiliniame procese įgyvendinant dispozityvumo principą, kai procesas baigiasi šalių iniciatyva. Taikos sutarties sudarymo galimybė bankroto procese atsiranda tada, kai bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai susitaria, kad naudingiau tęsti bendradarbiavimą ne bankroto procedūromis, o sudarant galimybę nemokiai įmonei skolininkei toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir sukurti naujas materialines vertybes, atkurti skolininko mokumą bei pajėgumą vykdyti finansinius įsipareigojimus įmonės kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Tokiu atveju, pagal ĮBĮ 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtintos normos turinį taikos sutartis apibrėžiama kaip kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti. Būtent tokios taikos sutarties sudarymo faktą, kaip tiekėjo kvalifikacijos vertinimo vieną iš kriterijų, įtvirtino įstatymų leidėjas VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Teisėjų kolegija pritaria apelianto motyvams, kad įstatymo leidėjas įtvirtino normą dėl taikos sutarties, įmonės sudarytos su kreditoriais bankroto proceso metu, tuo siekiant apsaugoti perkančiosios organizacijos interesus bei užkirsti kelią dalyvauti viešajame pirkime tiekėjams, turintiems finansinių sunkumų ir suvaržytiems padidėjusios rizikos tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Skundžiamame teismo sprendime paminėtų ieškovo sudarytų taikos sutarčių turinys neatitinka VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos taikos sutarties esmės. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto normos turinį, perkeltą į Konkurso sąlygų 4 punkto 4.2.4 papunktį, todėl padarė neteisingą išvadą dėl ieškovo neatitikimo šiam pirkimo dokumentų reikalavimui.

39Dėl bylos procesinės baigties

40Teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinti ieškovo pateiktą jungtinės veiklos dalyvių pasiūlymą atmestinu (nepriimtinu), motyvai yra nepagrįsti, pažeidžiantys VPĮ tikslus ir principus, o ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų neteisėtumo ir nepagrįstumo yra iš esmės teisingi. Pripažinus ginčijamus perkančiosios organizacijos sprendimus neužtikrinusiais VPĮ 39 straipsnyje jai nustatytų pareigų įgyvendinimo ir kartu pažeidusiais VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, kurių pažeidimas pagal nusistovėjusią kasacinę jurisprudenciją prilyginamas imperatyviųjų teisės normų pažeidimui, turėtų būti sprendžiama dėl ginčijamų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir viešojo pirkimo šalių grąžinimo į iki pažeidimo padarymo buvusią pirminę padėtį, kurioje perkančioji organizacija, remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, privalėtų vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas iš naujo įvertinant viešojo pirkimo dalyvių kvalifikacijos ir pasiūlymų atitiktį pirkimo dokumentų (Konkurso sąlygų) reikalavimams. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju konkurso dalyvių grąžinimas į pirminę padėtį (į padėtį, buvusią iki perkančiosios organizacijos nepagrįsto sprendimo atmesti ūkio subjektų grupės vardu ieškovo paduotą pasiūlymą priėmimo) yra teisiškai netikslingas ir neracionalus.

41Pagal formuojamą teismų praktiką dėl įvairiausių VPĮ nuostatų taikymo, kai teismai, išsprendę perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčus, pripažįsta ieškovo (tiekėjo) reikalavimų (reikalavimų dalies) pagrįstumą, ne visada turėtų juos tenkinti iš esmės, nes taip būtų veikiama už pačią perkančiąją organizaciją, kompetentingą ir atsakingą už konkretų pirkimą, susiaurinama jos galimų priimti sprendimų apimtis, nežinant jos poreikių ir galimybių. Dėl šių priežasčių kasacinio teismo spręsta dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų šalis grąžinti į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kad būtų pakartotinai bei teisėtai atliktos pirkimo procedūros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; ir kt.). Teismai, nustatę VPĮ pažeidimą, turėtų sudaryti prielaidas, kad tam tikrus tiekėjų reikalavimus (pvz., iš naujo įvertinti pasiūlymą) de facto tenkintų pati perkančioji organizacija. Šalių negrąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį galima tik dėl to ir tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos sprendimas būtų toks pats, koks buvo priimtas jau anksčiau (pvz., kai perkančioji organizacija negalėtų priimti kitokio sprendimo, kaip tik vėl atmesti tiekėjo pasiūlymą). Būtent tokia faktinė situacija susidarė šioje byloje nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje sprendžiant tiekėjo (tiekėjų grupės) ir perkančiosios organizacijos ginčą, kaip teisiškai reikšmingos negalima nevertinti po bylos pirmosios instancijos teisme iš esmės išnagrinėjimo atsiradusios naujos faktinės aplinkybės – restruktūrizavimo bylos ieškovui UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ iškėlimo (restruktūrizavimo byla ieškovui iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartimi). Tokia aplinkybė anksčiau nebuvo ir negalėjo būti šioje byloje nagrinėjamo ginčo objektas, juolab kad dėl tokios aplinkybės reikšmės vertinant tiekėjo ar tiekėjų grupės kvalifikaciją turėtų spręsti perkančioji organizacija, vadovaudamasi pirkimo dokumentų reikalavimais. Tačiau aplinkybė dėl restruktūrizavimo bylos jungtinės veiklos dalyviui iškėlimo šiuo metu yra objektyviai egzistuojantis teisinę reikšmę turintis faktas, kuris reiškia, kad iš naujo vertinant šio jungtinės veiklos dalyvio pasiūlymą jis negalėtų būti priimtinas dėl vieno iš partnerių kvalifikacijos neatitikties Konkurso sąlygų 4 straipsnio 4.2 punkto 4.2.4 papunktyje įrašytam reikalavimui, nustatančiam sąlygas, draudžiančias ar ribojančias tiekėjų dalyvavimą pirkimo konkurse, kadangi jungtinės veiklos dalyvio pagrindiniam partneriui UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ iškelta restruktūrizavimo byla (VPĮ 33 str. 2 d. 2 p. nuostata). Kadangi pagal šio pirkimo dokumentų reikalavimus pasiūlymas privalo būti atmetamas, jeigu bet kuriam iš jungtinės veiklos partnerių yra iškelta restruktūrizavimo byla, o tokia byla yra iškelta ūkio subjektų grupės (jungtinės veiklos dalyvio) pagrindiniam partneriui (byloje – ieškovui) UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“, todėl panaikinus ieškiniu ginčijamus atsakovo sprendimus ir grąžinus pirkimo procedūras į tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo stadiją, perkančioji organizaciją privalėtų atmesti šio jungtinės veiklos dalyvio pasiūlymą dėl kvalifikacinių duomenų neatitikimo Konkurso sąlygų 4.2 punkto 4.2.4 papunkčio reikalavimams. Kasacinio teismo jau konstatuota, kad šalių grąžinimo į pirminę padėtį apimtis priklauso nuo to, ar yra pagrindas grąžinti konkretų dalyvį į pirminę padėtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Konstatavus, kad iš naujo vertinant ūkio subjektų grupės vardu ieškovo pateiktą pasiūlymą, šiuo metu perkančioji organizacija negalėtų priimti jokio kito sprendimo, kaip tik tokio tiekėjo pasiūlymą atmesti dėl aukščiau nurodytų objektyvių aplinkybių, nėra pagrindo grąžinti pirkimo konkurso procedūrų į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškinio reikalavimai dėl atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo pakartotinai atlikti atitinkamus pirkimo procedūrų veiksmus.

42Pažymėtina, kad ši apeliacinės instancijos teismo nutartis yra vientisas procesinis dokumentas, todėl privalu laikytis ne tik rezoliucinėje jos dalyje nurodyto sprendimo, bet ir vadovautis motyvuojamojoje dalyje išdėstytais išaiškinimais bei konstatuotomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinį šioje byloje pateikusio tiekėjo ir jo partnerių (jungtinės veiklos dalyvio) pažeistos teisės apginamos tiek, kiek yra pripažįstama, jog atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, argumentai, kuriais remdamasis jis priėmė sprendimą atmesti šio tiekėjo pateiktą konkurso pasiūlymą, buvo nepagrįsti, jog pasiūlymas buvo vertinamas pažeidžiant VPĮ įtvirtintus viešųjų pirkimų principus ir tikslą. Tokia apeliacinės instancijos teismo nuostata reiškia ginčijamų atsakovo sprendimų neteisėtumą ir šiuo atveju sudaro prielaidas ieškovui ir kitiems ūkio subjektų grupės (jungtinio dalyvio) partneriams, kurių teisėti interesai vykdant viešąjį pirkimą buvo pažeisti, įgyvendinti reikalavimo teisę į patirtos žalos atlyginimą pagal VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 96 straipsnį.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Teisėjų kolegija, nors ir palieka nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys, motyvuojamojoje šios nutarties dalyje yra konstatavusi, kad ūkio subjektų grupės vardu ieškovo pateiktas pirkimo konkurso pasiūlymas buvo atmestas nepagrįstai. Dėl šios priežasties pripažintina, kad ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių teisinis įvertinimas yra palankus ieškovui, jam naudingas, nes tos aplinkybės patvirtintos teismo procesiniu sprendimu. Atsižvelgiant į tai, yra teisinga ir sąžininga ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą 139 Lt žyminį mokestį už ieškinį ir 1 000 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą – priteisti iš atsakovo, o atsakovui nepriteisti šio turėtų advokato teisinės pagalbos surašant atsiliepimą į skundą išlaidų.

45Ieškovui grąžintina žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą permoka – 392 Lt (nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusios redakcijos CPK 80 str. 1 d. 4 p. nurodyto dydžio žyminis mokestis neturėjo būti indeksuojamas).

46Priimdama procesinį sprendimą teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje paminėta Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas – buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartimi (bylos kopijos 4 tomas, b. l. 82-84).

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

48Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

49Priteisti restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų inžineriniai tinklai“ (kodas 300620901) iš uždarosios akcinės bendrovės „Šilalės vandenys“ (kodas 176523470) 1 139 (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt devynis) Lt bylinėjimosi išlaidų.

50Gražinti restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų inžineriniai tinklai“ (kodas 300620901) 392 (tris šimtus devyniasdešimt du) Lt žyminio mokesčio dalį (mokestis mokėtas „Swedbank“, AB Vakarų Lietuvos filiale 2002 m. vasario 20 d. mokėjimo kvitu).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškiniu prašė: panaikinti... 5. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas kartu su jungtinės veiklos partneriais... 6. Atsakovas UAB „Šilalės vandenys“ su ieškiniu nesutiko. Tretieji asmenys... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovo UAB... 8. Teismas, sutikdamas su atsakovo atsikirtimais, atmetė ieškovo argumentus dėl... 9. Teismas, sutikdamas su ieškovo argumentais, atmetė atsakovo atsikirtimus dėl... 10. Atsakovas triplike pateikė duomenis, kad ieškovas yra skolingas valstybei. Be... 11. Ieškovas UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ apeliaciniu skundu prašo... 12. Atsakovas UAB „Šilalės vandenys“ atsiliepime prašo teismo sprendimą... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai... 14. Ieškovo atstovaujamos ūkio subjektų grupės pasiūlymas buvo atmestas... 15. Vykdydamas darbų pirkimo „Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtra... 16. Dėl ūkio subjektų bendro dalyvavimo pirkimo konkurse teisinės formos... 17. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės)... 18. CK 6.156 straipsnio normos įtvirtina sutarčių sudarymo laisvės principą,... 19. Dėl reikalavimo jungtinės veiklos sutarties formai... 20. Atsakovo vykdyto darbų pirkimo Konkurso sąlygų 4.7 punkto 4.7.1 papunktyje... 21. Pasisakydama dėl atsakovo vykdyto pirkimo konkurso sąlygose nustatytos... 22. Nežiūrint aplinkybės, kad Konkurso sąlygų 4.7.1 papunktis („Jungtinės... 23. Pagal VPĮ 32 straipsnio 3 dalį prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas... 24. Viešųjų pirkimų bylų teisminėje praktikoje suformuotos principinės... 25. Šioje byloje pažymėtina, kad ieškovo ir kitų jungtinės veiklos partnerių... 26. Dėl reikalavimo jungtinės veiklos sutarties turiniui... 27. Atsakovo vykdyto darbų pirkimo Konkurso sąlygų 4.7 punkto 4.7.2 papunktyje... 28. Su perkančiosios organizacijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu... 29. Teisėjų kolegija nepritaria atsakovo teiginiams bei pirmosios instancijos... 30. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto argumentais, kad jungtinės... 31. Šioje nutartyje jau pažymėta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris... 32. Remiantis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 33. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo, kaip perkančiosios... 34. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje jau išdėstytos išvados, kad... 35. Atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. rugsėjo 5 d. posėdžio... 36. Vertindamas ieškinio reikalavimų dėl perkančiosios organizacijos sprendimo... 37. VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija... 38. Taikos sutartis yra specifinė sutarčių rūšis, sudaroma proceso šalių... 39. Dėl bylos procesinės baigties ... 40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančiosios organizacijos sprendimo... 41. Pagal formuojamą teismų praktiką dėl įvairiausių VPĮ nuostatų taikymo,... 42. Pažymėtina, kad ši apeliacinės instancijos teismo nutartis yra vientisas... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 44. Teisėjų kolegija, nors ir palieka nepakeistą pirmosios instancijos teismo... 45. Ieškovui grąžintina žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą... 46. Priimdama procesinį sprendimą teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę,... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 48. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą palikti... 49. Priteisti restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų... 50. Gražinti restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų...