Byla e2-255-798/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3767-585/2017 pagal atsakovų D. G. ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Asleta“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Skadora“ ieškinį atsakovams D. G. bei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Asleta“ dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3767-585/2017 tenkino ieškovų D. D. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skadora“ ieškinį atsakovams D. G. bei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Asleta“ dėl žalos atlyginimo.
  2. Atsakovai BUAB „Asleta“ ir D. G. pareiškimais prašė peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą už akių.
  3. Atsakovė BUAB „Asleta“ teigė, kad teismas neturėjo teisės priimti sprendimo už akių, nes BUAB „Asleta“ neatvyko į teismo posėdį dėl svarbios priežasties, t. y. atsakovei teismo 2017m. liepos 21 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017m. rugpjūčio 1 d., buvo iškelta bankroto byla, todėl įmonės vadovas neteko įgaliojimų, su paskirtuoju bankroto administratoriumi nebendradarbiavo, neperdavė įmonės veiklos dokumentų, todėl administratorius nežinojo apie paskirtą teismo posėdį. Be to, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 15 straipsnio 2 dalį civilinė byla po bankroto bylos iškėlimo turi būti perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Atsakovas D. G. nurodė, jog teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovų pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis ir netinkamai įvertino ieškovų pateiktus įrodymus.
  4. Ieškovai D. D. ir UAB „Skadora“ atsiliepimu nesutiko su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi atsakovų pareiškimų dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
  2. Teismas nustatė, jog atsakovui D. G. apie teismo posėdį pranešta per jo atstovą (advokatą) 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi. Nors advokatas 2017m. rugpjūčio 18 d. informavo teismą, kad nutraukė teisinių paslaugų sutartį, informavimo pareiga advokatui išliko, tačiau advokatas neinformavo teismo, kad egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių procesinių dokumentų perdavimas atstovaujamajam negalimas. Be to, atsakovas D. G. 2017 m. rugpjūčio 25 d. asmeniškai kreipėsi į teismą dėl prieigos prie elektroninės bylos suteikimo. Tai rodo akivaizdų atsakovo D. G. informavimo apie teismo posėdį tinkamumą. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo minėtas atsakovas nenurodė jokių (net nereikšmingų) savo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, bet kritikuoja teismo atliktą įrodymų vertinimą, nepateikdamas jokių naujų įrodymų. Taip pat teismas nustatė, jog atsakovė BUAB „Asleta“ pareiškimą dėl sprendimo už akių grindžia bankroto administratoriaus realiu negalėjimu žinoti apie teismo posėdį, kadangi buvęs įmonės vadovas su administratoriumi nebendradarbiauja, neteikia jam informacijos. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, jog bankroto administratorius savo pareigas pradėjo eiti 2017m. rugpjūčio 1 d. įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą atsakovei BUAB „Asleta“, o teismo posėdis, kuriame buvo priimtas sprendimas už akių, įvyko 2017 m. rugpjūčio 28 d., sprendė, kad ieškovui negali tekti neigiamos atsakovo valdymo organo pasikeitimo pasekmės. Savaime juridinio asmens valdymo organo pasikeitimas negali būti pagrindu pripažinti, kad juridinis asmuo nebuvo informuotas apie teismo posėdį, jeigu apie teismo posėdį buvo informuotas ankstesnis valdymo organas. Atsakovas D. G., buvęs BUAB „Asleta“ direktorius, nenurodė nebuvęs informuotas apie teismo posėdį. Kaip ir atsakovo D. G. atveju, apie teismo posėdį buvo informuotas BUAB „Asleta“ atstovas (advokatas). Advokatui nutraukus atstovavimo sutartį ir apie tai informavus teismą, nepasibaigė advokato pareiga informuoti atsakovą apie teismo posėdį ir perduoti jam visus iš teismo gautus procesinius dokumentus. Be to, BUAB „Asleta“ bankroto administratorius turėjo realią galimybę teismų elektroninėje informacijos sistemoje patikrinti visų bankrutuojančios įmonės bylų teisme sąrašą, tačiau to nepadarė. Nenustatęs sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindų, numatytų įstatyme, teismas atsakovų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atskirajame skunde atsakovas D. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti šį klausimą iš esmės.
  2. Nurodo, jog atsakovo D. G. neatvykimą į teismo posėdį lėmė šios priežastys: 1) sunki materialinė padėtis ir 2) teisinių žinių trūkumas apie neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, t. y. manė, jog vykimas iš Klaipėdos į Vilnių nėra ypatingai svarbus, nes bylą toliau nagrinės Klaipėdos apygardos teismas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškime kritikuoja teismo priimtą sprendimą už akių, atliktą įrodymų vertinimą, nepateikdamas jokių naujų įrodymų. Teigia, kad teismo procesinio sprendimo nekritikavo, o nurodė faktines aplinkybes dėl ieškovų materialinės žalos dydžio. Naujų įrodymų negali pateikti, nes neina BUAB „Asleta“ direktoriaus pareigų ir neturi įmonės dokumentų.
  3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai D. D. ir UAB „Skadora“ prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį nepakeistą.
  4. Nurodo, kad apeliantas nepateikė jokių neatvykimo į teismą priežastis pagrindžiančių įrodymų. Apelianto advokatas 2017 m. rugpjūčio 18 d. informavo teismą, kad apelianto prašymu nutraukė teisinių paslaugų sutartį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog advokatas neinformavo teismo, kad egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių procesinių dokumentų įteikimas apeliantui negalimas. Be to, atskirajame skunde pripažįstama, jog dar prieš posėdį apeliantas kreipėsi į teismą dėl prieigos prie elektroninės bylos suteikimo. Kadangi teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenagrinėja bylos iš esmės, todėl apelianto argumentai, jog negalima tapatinti ieškovų neva patirtos materialinės žalos dydį su atsakovų atliktomis investicijomis į UAB „Asleta“ veiklą <...> šios investicijos savaime nereiškia žalos atsiradimo, yra teisiškai nereikšmingi.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos ribų

  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (lot. k. ex officio) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria netenkinti atsakovų pareiškimai dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

12Dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3767-585/2017 ieškinį tenkino: priteisė ieškovams D. D. ir uždarajai akcinei bendrovei „Skadora“ solidariai iš atsakovų D. G. ir UAB „Asleta“ 15 000,00 Eur žalos atlyginimą; priteisė ieškovams iš atsakovės UAB „Asleta“ 1 755,62 Eur palūkanas; priteisė ieškovams iš atsakovo D. G. 6 procentų palūkanas už priteistą 15 000,00 Eur žalos atlyginimą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisė ieškovams iš atsakovų D. G. ir UAB „Asleta“ (lygiomis dalimis) 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Išaiškino, jog atsakovai negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, bet turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; ieškovai turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti Lietuvos apeliaciniam teismui (per Vilniaus apygardos teismą) apeliacinį skundą.
  2. CPK 287 straipsnio normos numato specialiam procesiniam dokumentui – pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių, keliamus reikalavimus, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-235-370/2017).
  3. Vadovaujantis CPK 288 straipsniu, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės jei nustato dviejų sąlygų visumą: 1) atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių ir 2) teismui pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir / ar pagrįstumui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pripažino, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Taigi, siekdamas sprendimo už akių panaikinimo, atsakovas turi įrodyti egzistuojant abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, išskyrus tuos atvejus, kai teismui pateikiami įrodymai akivaizdžiai patvirtina teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir / ar nepagrįstumą.
  4. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateiktų akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių nepagrįstumą bei neteisėtumą, todėl toliau spręstina, ar apeliantas įrodė egzistuojant CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas.

13Dėl atsakovo neatvyko į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių

  1. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 str.1 d.). Sprendimas už akių gali būti priimtas, kai būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.
  2. Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3686-881/2016 atmestas ieškovų D. D. ir UAB „Skadora“ ieškinys atsakovams D. G. ir UAB „Asleta“ dėl neteisėto žymens „Pankolis“ naudojimo ir prekių ženklo „Pankolis, fig.“ registracijos Nr. 70653 pripažinimo negaliojančia. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-153-407/2017 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą dėl dalies ieškovų reikalavimų; ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia atsakovo D. G. prekių ženklo „Pankolis, fig.“ registraciją Nr. 70653; uždraudė atsakovams naudoti prekės ženklą „Pankolis, fig.“ 43 klasės paslaugoms; bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi skyrė bylos pagal ieškovų D. D. ir UAB „Skadora“ ieškinį atsakovams D. G. ir UAB „Asleta“ dėl turtinės žalos atlyginimo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka 2017 m. rugpjūčio 28 d. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą teismo šaukimais buvo informuoti šalių atstovai advokatai E. S. ir R. G.. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-599-460/2018 iškelta bankroto byla UAB „Asleta“, bankroto administratore paskirta UAB „Bankrotas“; ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovų atstovas advokatas R. G. pateikė teismui 2017 m. rugpjūčio 18 d. pranešimą dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo (pranešimas teisme registruotas 2017-08-18, reg. Nr. DOK-44210), kuriame nurodė, kad atstovavimo sutartys, sudarytos su D. G. ir UAB „Asleta“ buvo nutrauktos. Nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. advokatas R. G. pašalintas iš aktyvių sąrašo bylos kortelėje. Atsakovas D. G. pateikė teismui 2017 m rugpjūčio 24 d. prašymą dėl prijungimo prie elektroninės bylos (teisme gautas 2017-08-25, reg. Nr. DOK45367). Taigi, nagrinėjama civilinė byla buvo iškelta 2015 m., pirmosios instancijos teisme išnagrinėta 2016 m. bei 2017 m. kovo mėn. bylos dalis dėl reikalavimo atlyginti žalą perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad vienas civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159 ir kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010; 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012). Kadangi į 2017 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus apygardos teismo posėdį neatvyko atsakovai ir buvo gautas jų atstovo pranešimas apie atstovavimo sutarčių nutraukimą, o ieškovų atstovas prašė priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas turėjo du procesinio sprendimo variantus: 1) atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 155 str. 1 d., 156 str. 1 d.), 2) priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d.). Atskirajame skunde teigiama, jog atsakovo D. G. neatvykimo į teismo posėdį priežastys buvo sunki materialinė padėtis ir teisinių žinių trūkumas apie neatvykimo į posėdį pasekmes, taip pat manymas, jog po bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Asleta“ toliau bylą nagrinės Klaipėdos apygardos teismas. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip deklaratyvius. Pirma, apeliantą beveik visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nuo 2015-08-28 iki 2017-08-18 atstovavo advokatas, todėl apie posėdžio vietą, datą ir laiką atsakovai buvo informuoti bei neatvykimo į teismo posėdį pasekmės jiems buvo išaiškintos arba turėjo būti išaiškintos; taip pat atsakovams buvo žinoma apie atstovavimo sutarties nutraukimą su advokatu R. G.. Antra, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas buvo informuotas apie tai, kad pasibaigus atstovavimo santykiams advokatas R. G. dėl objektyvių priežasčių negalėjo informuoti savo buvusių atstovaujamųjų (atsakovų) apie 2017 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdį (CPK 118 str. 2 d.). Trečia, D. G. 2017 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl prieigos prie elektroninės bylos suteikimo; taigi, elektroninės bylos medžiaga jam buvo prieinama, šalių pateikti ir teismo priimti procesiniai dokumentai žinomi, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog apie 2017 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdį jis žinojo (buvo tinkamai informuotas). Ketvirta, atsakovai iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio pradžios (prieš dešimt dienų iki teismo posėdžio pradžios nutraukę atstovavimo sutartis su advokatu) nepateikė teismui jokių prašymų / paaiškinimų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, bylos nagrinėjimo iš esmės jiems nedalyvaujant, teismo posėdžio perkėlimo ir pan. Penkta, apeliantas, prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė paaiškinimų ir / ar dokumentų, pateisinančių jo sunkią materialinę padėtį, dėl kurios jis negalėjo atvykti į 2017 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus apygardos teismo posėdį (CPK 178 str.). Šešta, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovės bankroto administratorius pareigas pradėjo eiti 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti atsakovei UAB „Asleta“ bankroto bylą, todėl turėjo beveik mėnesį laiko teismų elektroninėje informacijos sistemoje patikrinti visų bankrutuojančios įmonės bylų teisme sąrašą, tačiau to nepadarė. Taigi, iki teismo posėdžio pradžios (2017-08-28) atsakovės BUAB „Asleta“ administratorius buvo pasyvus. Septinta, ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalies pagrindu visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. CPK 163 straipsnio 5 punktas nustato, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla. Pagal CPK 166 straipsnio 2 dalį kai byla, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai yra sustabdoma ir perduodama atsakovo bankroto bylą iškėlusiam teismui, šis teismas ją atnaujina ir prideda prie bankroto bylos. Taigi teisės aktai imperatyviai nustato, jog kai iki nutarties skirti nagrinėti civilinę bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla, civilinė byla turi būti sustabdoma ir perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kuris ją atnaujina ir prideda prie bankroto bylos. Šiuo atveju po 2017 m. balandžio 6 d. nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje, priėmimo paaiškėjo aplinkybė apie 2017 m. liepos 21 d. nutartimi iškeltą bankroto bylą atsakovei UAB „Asleta“, todėl civilinė byla pagrįstai ir teisėtai nebuvo sustabdyta ir perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Apeliantas iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis, todėl galėjo sužinoti, kad byla nebus perduota Klaipėdos apygardos teismui. Apibendrinus išdėstytą konstatuotina, jog šiuo atveju sprendimas už akių yra atsakovų netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys, tačiau pažymėtina, jog sprendimo už akių panaikinimo sąlyga nėra vien tik atsakovų neatvykimas į teismo posėdį be svarbių priežasčių ir jų pasyvumą pateisinančios / nepateisinančios priežastys, bet ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Net ir svarbių priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį, buvimas nėra viena sprendimo už akių panaikinimo sąlygų pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012). Bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikšmę turi ne atsakovo pasyvumą pateisinančios ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-235-370/2017).

14Dėl įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui / pagrįstumui

  1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad D. G. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kritikuoja sprendime už akių atliktą įrodymų vertinimą, nepateikdamas jokių naujų įrodymų. Paaiškino, jog pareiškime nurodė faktines aplinkybes, kad ieškovų nurodytu laikotarpiu atsakovė BUAB „Asleta“ investavo savo lėšas į patalpų paruošimą maisto gamybai bei specializuotos įrangos supirkimą; ieškovų žalios dydis artimas atsakovės investuotų lėšų dydžiui, todėl negalima tapatinti ieškovų materialinės žalos su atsakovės atliktomis investicijomis. Apeliantas nemotyvavo teiginio dėl ieškovų žalos dydžio artimumo atsakovės investuotų lėšų dydžiui bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovų reikalaujamos žalos dydžio sąsajas ir / ar atitiktį su atsakovės BUAB „Asleta“ investuotų lėšų dydžiu, tačiau teigia, jog naujų įrodymų negali pateikti, nes daugiau kaip dvejus metus neina BUAB „Asleta“ direktoriaus pareigų ir neturi prieigos prie įmonės dokumentų. Akcentuotina, kad pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo stadijoje teismas nenagrinėja bylos iš esmės, tačiau vertina įrodymus, susijusius su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Šiuo atveju apeliantas pripažįsta, kad įrodymų neturi, nes jie yra BUAB „Asleta“ žinioje. Taigi, apeliantui, kaip buvusiam BUAB „Asleta“ vadovui, teigiančiam, kad ieškovų reikalaujamas žalos dydis artimas atsakovės BUAB „Asleta“ investuotų lėšų į patalpų paruošimą maisto gamybai bei specializuotos įrangos supirkimą dydžiui, nėra užkirstas kelias ginti savo pažeistas teises teisme. Šiuo atveju nesant įrodymų, susijusių su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu, nėra pagrindo tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

15Dėl bylos procesinės baigties

  1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
  2. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

16Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai