Byla 2A-313-619/2015
Dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų S. L. ir D. D. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams S. L. ir D. D. Ž., tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų UAB „Officeday“ ir UAB „ANK paslaugos“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka priteisimo,

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, n u s t a t ė :

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų S. L. ir D. D. Ž. 77692,17 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir draudėjo UAB „Officeday“ buvo sudaryta Įmonių turto draudimo sutartis, kuria apdraustas draudėjo turtas. Draudėjo turtas, esantis adresu ( - ) 2009 m. birželio 28 d. dėl trūkusios tualeto bakelio žarnelės buvo užlietas iš viršuje esančių patalpų, priklausančių atsakovui S. L., kurios išnuomotos atsakovei D.D. Ž.. Atsakovas S. L., kaip turto savininkas, o atsakovė D.D. Ž., kaip faktinė patalpų valdytoja, nevykdė pareigos rūpintis šių patalpų priežiūra, todėl remiantis CK 6.6 str., 6.266 str. atsakovams kyla prievolė solidariai atlyginti padarytą žalą. Ieškovas dėl padarytos žalos keturiais mokėjimo pavedimais išmokėjo 77692,17 Lt dydžio draudimo išmoką draudėjui, todėl remiantis CK 6.1015 str. 1 d. įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą.

4Atsakovas S. L. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Nepaaiškino, kodėl atsakovas yra solidariai atsakingas už pareigų nevykdančios atsakovės D.D.Ž. veiksmus. Solidarioji prievolė atsiranda tik įstatymų ir šalių numatytais atvejais, todėl šiuo atveju ieškovas turėjo įrodyti prievolės solidarumą. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad iš jam nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių ( - ), buvo užlietos žemiau esančios patalpos, tačiau nurodė, kad jis nėra atsakingas už kilusią žalą nei individualiai, nei solidariai, kadangi įvykio metu teisėtas patalpų valdytojas buvo ne jis, o atsakovė D.D. Ž., todėl ji ir turi pareigą atlyginti žalą.

5Atsakovė D. D. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą, nenustačius pagrindo taikyti senaties terminą, jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nepripažino, kad naudojosi patalpa, iš kurios buvo užlietas draudėjo turtas, kadangi ši patalpa faktiškai nebuvo perduoda. Jei teismas ir pripažintų, kad ji turėjo pareigą užtikrinti tinkamą minėtos patalpos būklę, atsakomybė turėtų būti proporcinga atsakovės valdytam 80 kv.m. plotui. Draudėjo prašoma priteisti žala neįrodyta ir dirbtinai išpūsta. Ieškinys neturėtų būti tenkintas dėl to, kad šiuo atveju yra suėję CK 1.125 str. 7 ir 8 d. numatyti ieškinio senaties terminai. Taip pat nurodė, kad nuo 2009 m. sausio 5 d. sudarė savo nuomojamų Patalpų administravimo sutartį, su kuria perleido bendrojo naudojimo patalpų priežiūrą UAB „ANK paslaugos“.

6Trečiasis asmuo UAB „ANK paslaugos“ prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad teikia atsakovei D. D. Ž. patalpų administravimo paslaugas. Trečiojo asmens nuomone, atsakovė D. D. Ž. yra atsakinga už žalą, kuri kilo tretiesiems asmenims, kadangi įvykio metu ji buvo atsakinga už nuomojamose patalpose esančios įrangos priežiūrą. Pagal 2009 m. sausio 5 d. sutartį UAB „ANK paslaugos“ nėra atsakingas už patalpose esančios tualeto įrangos priežiūrą.

7Trečiasis asmuo UAB „Officeday“ atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad teikdamas prašymą AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos pateikė visus patirtą žalą pagrindžiančius dokumentus ir įrodymus. Ieškovas vertino kiekvieno daikto sugadinimą. Ieškovo žalos byloje nustatytas UAB „Officeday“ patirtų nuostolių dydis yra pagrįstas.

8II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovų S. L. ir D. D. Ž. solidariai 77692 Lt nuostolių atlyginimo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat po 1915,70 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai, po 1273,83 – trečiojo asmens UAB „Officeday“ naudai, bei po 70 Lt – valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai S. L., kaip patalpų savininkas ir D. D. Ž., kaip teisėta patalpų valdytoja, pažeidė pareigą elgtis apdairai ir rūpestingai, kad jų valdomose ir naudojamose patalpose nekiltų vandens išsiliejimo grėsmė, todėl šie asmenys yra atsakingi už kilusią žalą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei liudytojų parodymus konstatavo, kad abejoti į bylą pateiktais įrodymais pagrindžiančiais ieškovo patirtos žalos dydį nėra pagrindo, o atsakovai nei rašytiniais, nei liudytojų parodymais nenuginčijo ieškovo nurodyto patirtos žalos dydžio. Teismas nesutiko su atsakovės D.D. Ž. argumentais dėl senaties termino skaičiavimo, kadangi ieškovas draudimo išmoką išmokėjo 2009 m. rugpjūčio – lapkričio mėnesiais, į teismą kreipėsi 2012 m. liepos 2 d., taigi šiuo atveju nėra praleistas CK 1.125 str. 8 d. numatytas ieškinio senaties terminas, kuris yra taikytinas susiklosčius teisiniams santykiams tarp draudiko ir žalą padariusio asmens.

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovas S. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą ir ieškinį jo atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

        1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.266 str. nuostatas, nesivadovavo teismine praktika, nesiaiškino bylos aplinkybių ir nevertino apelianto procesiniuose dokumentuose vardytų argumentų bei pažeidė materialines normas reglamentuojančias solidarią atsakovų atsakomybę. Solidarioji atsakomybė šiuo atveju netaikoma, nes ji nėra nustatyta nei įstatymo, nei sutarties pagrindu, nėra teismų praktikoje nurodomų sąlygų solidariajai atsakomybei kilti, tačiau pirmosios instancijos teismas to neanalizavo. Žalos atsiradimo metu patalpos buvo išnuomotos atsakovei, ji ir yra atsakinga už žalą, kadangi nuomos sutarties 3.6 p. ir 6.11 p. įsipareigojo atlyginti trečiųjų asmenų patirtus nuostolius.
        2. Teismas netinkamai nustatė padarytos žalos dydį, rėmėsi išimtinai tik ieškovo pateiktais įrodymais bei ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Officeday“ argumentais, nevertindamas jų kitų įrodymų kontekste. Pirmosios instancijos teismas deklaratyviai konstatavo, kad apelianto pateikti įrodymai, nepaneigia padarytos žalos dydžio, tačiau nepateikė motyvų, nevertino nei rašytinių įrodymų, nei liudytojų parodymų, nei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Neįvertino, ar ieškovo ir trečiojo asmens pateiktuose prekių nurašymo aktuose jos nurašytos pagrįstai.

12Atsakovė D. D. Ž. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Skundą grindė šiais argumentais:

              1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo žalos padarymo dienos, t.y. 2009 m. birželio 28 d., kadangi ieškovui reikalavimo teisė perėjo subrogacijos tvarka, ji įgyvendinama laikantis taisyklių nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 1 d.). Draudikas negali įgyti teisių į ilgesnį ieškinio senaties terminą. Ieškovas pirmą kartą ieškinį pareiškė 2012 m. rugsėjo 19 d., t.y. vėliau nei suėjo 3 m. ieškinio senaties terminas.
              2. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų faktinių aplinkybių, nepakankamai motyvavo sprendimą (CPK 268 str. 4 d., 270 str. 4 d. 1,4 p.), pažeidė CPK 177-185 str. ir kasacinio teismo praktikoje numatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi ne byloje esančių įrodymų visuma. Šalims negalint tiksliai įrodyti žalos dydžio, jį turėjo nustatyti teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Pažeistas ir CPK 184 str., kadangi atsakovams pareiškus apie defektavimo aktų suklastojimą neskyrė ekspertizės ir nepareikalavo ieškovo pateikti papildomus biuro technikos ir kompiuterių gedimo įrodymus. Priimant skundžiamą sprendimą pažeistos ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatos, kadangi nešališku buvo pripažintas ieškovo darbuotojas G. B., surašęs dokumentus, kuriais ieškovas grindžia žalos dydį, nors jie surašyti remiantis šališkų asmenų deklaratyviais raštais.
              3. Ieškovo į bylą pateikti dokumentai neįrodo žalos dydžio. 2009 m. birželio 29 d. Turto sunaikinimo akte ir 2009 m. liepos 21 d. Nuostolių ir draudimo išmokos apskaičiavime nurodytos prekės apskritai negalėjo būti sugadintos, nes jas saugojo pakuotė. Ieškovo pateikti defektavimo aktai nepatikimi, šališki ir negalėjo būti vieninteliu įrodymu šaltiniu nustatant žalos mastą, nes sudaryti didesnių nuostolių nustatymu suinteresuoto trečiojo asmens UAB „Officeday“ parinktų asmenų. Juose nenurodyti konkretūs sugadinimai, veiksmai siekiant nustatyti gedimus. 2009 m. rugsėjo 14 d. defektavimo akte nėra nurodyta, kurie konkrečiai baldai ir kaip jie sugadinti. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina aplinkybę, kad 80 proc. minėtame akte nurodytų baldų buvo ir toliau naudojami.
              4. Ieškovas negalėjo kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kadangi atsakovė su ieškovu sudarė 2012 m. rugsėjo 5 d. taikos sutartį civilinėje byloje Šiaulių m. apylinkės teisme.

13Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė juos atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

  1. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė dėl solidariosios atsakovų atsakomybės. S. L. atsakomybė kildinama iš CK 6.266 str. 1 d., kadangi jis buvo savininkas patalpų, kuriose kilo avarija. Taip pat atsakovas perduodamas patalpas pagal nuomos sutartį užtikrino, kad patalpos bus tinkamos kokybės, tame tarpe ir unitazo žarnelė (CK 6.483 str. 1d.). Atsakovės D.D. Ž. atsakomybė kyla iš nuomos sutarties 3.6-3.7 p., kuriais ji įsipareigojo materialiai atsakyti ir atlikti išnuomotų patalpų priežiūrą. Solidarioji atsakomybė šiuo atveju kilo, kadangi pareiga atlyginti žalą atsirado sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindu.
  2. Atmestini apeliantų argumentai dėl žalos dydžio. Antstolio 2013 m. birželio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas praėjus 4 m. po įvykio. UAB „ANK paslaugos“ apžiūrėtų prekių sąrašas buvo sudarytas paties atsakovo S. L., kuris neturi reikiamos kvalifikacijos ir vertino neobjektyviai, kadangi buvo suinteresuotas mažinti žalos dydį. Liudytojais apklausti kirpyklos darbuotojai neturėdami reikiamos kvalifikacijos negalėjo įvertinti padarytos žalos. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad žalos vertintojas S. B. pats neatliko žalos vertinimo. Apeliantas klausimo dėl trečiojo asmens UAB „Officeday“ pateiktų dokumentų patikimumo pirmosios instancijos teisme nekėlė ir vertimuose pateiktos informacijos neginčijo. Iš liudytojo P. P. parodymų negalima daryti išvados, kad ieškovo pateikti žalos dydį pagrindžiantys aktai surašyti atgaline data. Nepagrįsti atsakovo argumentai, dėl UAB „Konferencijų ir audiovizualinės sistemos“, UAB „Alna Intelligence“ glaudaus ryšio su trečiuoju asmeniu UAB „Officeday“. Ieškovas pažymėjo, kad UAB „Alna Intelligence“ kvalifikuotai ir kompetentingai nustatė įrenginių gedimo priežastis. Taigi, ieškovas pateikė visus žalos dydį pagrindžiančius dokumentus. Aprašus su nurodyta turto įsigijimo savikaina, likutine verte bei naujo daikto arba analogo šiai dienai vertę pateikė trečiasis asmuo UAB „Officeday“, pagal kuriuos įvertinta sugadinto gamybinio įrenginio išmokos suma. Apeliantai žalos dydį ginčija tik deklaratyviais teiginiais.
  3. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad civilinė byla turėjo būti nutraukta, nes apeliantė su ieškovu sudarė taikos sutartį 2012 m. rugsėjo 5 d. Ieškovas pažymi, kad taikos sutartis buvo sudaryta dėl kitoms patalpoms padarytos žalos, o ne UAB „Officeday“ priklausančio sugadinto turto.
  4. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas. Kadangi turto ir žalų vertintojas G. B. yra ieškovo darbuotojas, turintis teises ir pareigas nustatinėti žalos dydį.
  5. Atmestinas apeliantės argumentas dėl ieškinio senaties, kadangi tarp draudėjo ir žalą padariusio asmens susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos, todėl šiam atvejui taikytinas 3 m. ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.).

14Trečiasis asmuo UAB „Officeday“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašė juos atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė žalos dydį, tinkamai vertino visus šalių pateiktus įrodymus. Žalos faktą ir dydį nustatinėjo profesionalus turto vertintojas, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas pažeidė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas. Žalą ieškovas pagrindė draudėjo pateiktais rašytiniais įrodymais. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo S. L. sudarytus prekių sąrašus ir verčių paskaičiavimus, įvertinęs jo suinteresuotumą mažinti žalų dydžius, kvalifikacijos neturėjimą. Abu apeliantai argumentus dėl žalos dydžio grindžia prielaidomis.
  2. Atmestini apelianto argumentai dėl UAB „Konferencijų ir audiovizualinės sistemos“, UAB „Alna Intelligence“ ir UAB „VRB baldai“ aktai neturėtų būti vertinami kaip įrodymai, kadangi ankstesnis komercinių santykių turėjimas negali būti pagrindas konstatuoti šalis piktnaudžiavus teise ir atlikus dokumentų klastojimą.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovų pateiktų apeliacinio skundo ribose.

17Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės ir atsakingo už žalą asmens.

18Apelianto S. L. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė solidariąją atsakomybę, netinkamai taikė ir aiškino CK 6.266 str. 1 d. Apelianto vertinimu, šiuo atveju už kilusią žalą atsakinga atsakovė D. D. Ž., kuri buvo patalpų valdytoja įvykio metu. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų bei atsiliepimų į skundų argumentus, kolegija sutinka su šiais apelianto skundo teiginiais.

19Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, tai teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės klausimus priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių, nors žalą patyręs asmuo, reikšdamas ieškinio reikalavimą, būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė žalą solidariai iš abiejų atsakovų, laikydamas, kad atsakovas S. L., kaip patalpų savininkas, o atsakovė D. D. Ž., kaip patalpų valdytoja, pažeidė pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai.

20Pagal LR CK 6.266 str. nuostatas statinių, pastatų, įrengimų atsakomybės subjektu įvardytas savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Ši teisės norma taikoma ir tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai dėl vandentiekio avarijos pastato viršutinio aukšto patalpose yra užliejamas ir sužalojamas pastato žemesniame aukšte esantis turtas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Taigi, reiškiant ieškinį LR CK 6.266 str. pagrindu ieškovas privalo įrodyti šių aplinkybių visumą – žalą, šios žalos padarymą dėl pastato (statinio, įrengimo) sugriuvimo ar trūkumų, priežastinį ryšį tarp žalos ir pastato (statinio, įrengimo) sugriuvimo ar kitų jo trūkumų. Pagal CK 6.266 str. skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas, savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris nurodytas viešajame registre. Statinio, pastato ar jo konstrukcijos valdymas CK 6.266 str. prasme suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, naudotis, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-105/2012).

21Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad patalpų, iš kurių buvo užlietas ir sugadintas trečiajam asmeniui UAB „Officeday“ priklausantis turtas, savininkas yra atsakovas S. L.. 2009 m. sausio 5 d. patalpų nuomos sutartimi Nr. SL090105-1 atsakovas S. L. išnuomojo minėtas patalpas atsakovei D. D. Ž. (T.1., b.l. 52). Patalpų nuomos sutartis įregistruota viešame registre (T.1., b.l. 60). Minėtos sutarties 3.6 p., 3.7 p. ir 6.11 p. atsakovė D.D. Ž. įsipareigojo civiline atsakomybe atsakyti prieš kitus pastato naudotojus bei trečiuosius asmenis, tinkamai ir pagal paskirtį naudoti išnuomotas patalpas ir laikyti jas geros būklės, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Veikti pagal įstatymus, kitus teisės aktus, laikytis priešgaisrinių, sanitarijos, darbo saugos taisyklių, gamtos apsaugos reikalavimų bei materialiai už tai atsakyti bei savo sąskaita atlikti išnuomotų patalpų priežiūrą bei einamąjį remontą. Iš aukščiau išdėstyto seka, kad atsakovei D.D. Ž. prievolinės teisės pagrindu buvo pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą (tame tarpe inžinerinę įrangą, sanitarinius mazgus), t.y. ji nuomos sutartimi prisiėmė turto valdytojo atsakomybę pagal CK 6.266 str. nuostatas. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovės D. D. Ž. faktinio patalpų valdymo laikotarpiu, iš jos valdomų patalpų buvo užlietas UAB „Officeday“ turtas. Taigi, jos neteisėti veiksmai, šiuo atveju pasireiškė, kaip patalpų valdytojos nesugebėjimas naudotis savo valdomu turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Tuo tarpu sutiktina su atsakovo S. L. skundo argumentu, kad jo neteisėtų veiksmų byloje nėra nustatyta. Priešingai, byloje nėra ginčijama, kad S. L. perdavė atsakovei D. D. Ž. tinkamai ir naujai įrengtas patalpas, pripažintas tinkamomis naudoti 2008 m. gruodžio 31 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu.

22Pažymėtina, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis c.b.Nr. 3K-3-436/2012). Šiuo atveju solidarios atsakomybės taikymui turėjo būti nustatyti atsakovų bendri neteisėti veiksmai pasekmių atžvilgiu (CK 6.6 str., 6.279 str.). Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl ankščiau nurodytų aplinkybių, laikytina, kad pagal pareikštą ieškinį yra atsakinga faktinė patalpų valdytoja atsakovė D. D. Ž., todėl yra teisinis pagrindas priteisti ieškovui patirtus nuostolius tik iš šios atsakovės (CK 6.266 str.). Šios atsakovės neteisėti veiksmai susidėjo iš to, kad ji netinkamai rūpinosi pagal nuomos sutartį patalpų ir jų įrenginių technine būkle, jų inžinierine įranga, sanitarinių mazgų technine priežiūra ir tai buvo priežastiniame ryšyje su kilusia avarija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra nustatyta atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę abiejų atsakovų atžvilgiu.

23Atsižvelgiant į išdėstytą, tenkintinas apelianto S. L. apeliacinis skundas ir naikintinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimas dalyje, kuria nuspręsta priteisti 77 692,17 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentų procesinių palūkanų solidariai iš atsakovo S. L. ir ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovo S. L. atžvilgiu atmestinas.

24Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo nustatant žalos dydį

25Apeliantės D. D. Ž. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl to netinkamai nustatė žalos dydį.

26Pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma CPK 178 str. nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Taip pat atsakovas privalo įrodyti savo atsikirtimus, o jam šios pareigos nevykdant, atsiranda pagrindas teismui patenkinti pareikštus reikalavimus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 str. 1 d. vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Taigi, civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

27Apeliantė, teigdama, kad ieškovas neįrodė avarijos metu padarytos žalos dydžio, rėmėsi vien tuo, kad byloje esantys ieškovo pateikti defektavimo aktai surašyti, remiantis suinteresuoto žalos didinimu trečiojo asmens UAB „Officeday“ arba su juo sutartiniais santykiais susijusių asmenų deklaratyviais pareiškimais, juose nenurodyti konkretūs biuro technikos sugadinimai, nenurodyti patikrinimo veiksmai atlikti siekiant nustatyti gedimus, teiginiai apie sugadinimus nepatvirtinti vaizdine medžiaga. Todėl teismas vadovaudamasis CK 6.249 str. nuostatomis turėjo nustatyti žalos dydį. Kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

28CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, konstatavo, kad CK 6.249 str. 1 d. nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 str. 1 d., turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 str.). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-460/2008).

29Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas siekdamas įrodyti patirtų nuostolių dydį į bylą pateikė 2009 m. birželio 29 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktą ir jo papildomus lapus, kuriuose surašytas sugadintos techninės ir biuro įrangos sąrašas, įvardyti modeliai, kiekiai ir technikos sugadinimo pobūdis (T.1., b.l. 13-20) bei 2009 m. liepos 31 d. Nuostolių ir draudimo išmokos paskaičiavimus. Remiantis apžiūros metu nustatytu sugadintų daiktų sąrašu, pateiktos užklausos šių prekių gamintojams bei jų atstovams, dėl galimybės juos naudoti ateityje ir remonto galimybių. UAB „Konferencijų ir audiovizualinės sistemos“, UAB „Alna Intelligence“, UAB „VRB baldai“ pateikė išvadas, kuriomis rėmėsi ieškovas apskaičiuodamas žalos dydį (T.2., b.l.11-52,55,58-59,64). 2009 m. rugsėjo 3 d. akte, kuriuo rėmėsi draudimo išmoką skaičiavęs ieškovas įvardytos visos prekės kurios buvo sugadintos įvykio metu, procentais įvardintas jų sugadinimo laipsnis, prekių vertė. Į bylą yra pateiktos teismo išreikalautas sugadintų prekių sąskaitos – faktūros pagrindžiančios sugadintų turto įsigijimo savikainą, bei sąskaitos – faktūros pagrindžiančios prarasto turto atkuriamąją vertę.

30Nors apeliantė ir įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis draudimo bendrovės žalų vertintojo surašytais Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu ir Nuostolių ir draudimo išmokos apskaičiavimu, pažeidė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, apeliacinio teismo vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti šiuose dokumentuose esančiais duomenimis. Pažymėtina, kad minėtus dokumentus surašęs ir apžiūrą atlikęs asmuo yra kvalifikuotas AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojas, turintis teisę atlikti žalos vertinimą, o dokumentų paneigiančių šio asmens kompetenciją įvertinti padarytą žalą, apeliantė nepateikė. Be to, nesutiktina su apeliantės argumentais, kad minėti aktai surašyti tik remiantis suinteresuotų asmenų pateiktas deklaratyviais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad 2009 m. birželio 29 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas surašytas, draudimo bendrovės atstovui nebuvus įvykio vietoje. Aplinkybė, kad žala apskaičiuota remiantis UAB „Officeday“ pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais ir juose nurodytais sugadintų daiktų kainų dydžiais, nesudaro pagrindo abejoti draudimo bendrovės nustatytu žalos dydžiu, kadangi šie dokumentai yra patikimas ir leistinas įrodymas (T.2., b.l. 129-140). Tuo tarpu atsakovė nepateikė įrodymų sudarančių pagrindą abejoti minėtų dokumentų tikrumu. Taip pat, apeliacinio teismo vertinimu, nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas ir ieškovas nepagrįstai rėmėsi UAB „Konferencijų ir audiovizualinės sistemos“, UAB „Alna Intelligence“, UAB „VRB baldai“ pateiktais defektavimo aktais, kadangi juose nenurodyti konkretūs sugadinimai, jie surašyti šališkų asmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog šie asmenys susiję komerciniais santykiais su trečiuoju asmeniu UAB „Officeday“ nėra pagrindas abejoti defektavimo aktuose nurodytų duomenų tikrumu, skirtingai nei nurodo apeliantė, šie dokumentai pagrindžia sugadintų įrenginių remonto ir tolimesnio naudojimo galimybes, juose nurodyti konkretūs biuro technikos įrenginiai, jų modeliai, serijos numeriai, kokiu būdu vertintas sugadinimas, įvardytas sugadinimo pobūdis bei remonto tikslingumas.

31Apeliantė taip pat nesutinka su draudiko nustatytų prekių atsargų ir biuro baldų nuostolių dydžiu. Tačiau pažymėtina, kad nors apeliantė ir įrodinėja, kad daugelis kanceliarinių prekių buvo tinkamos naudoti ir naudojamos po įvykio, nes yra plastikinės, įpakuotos ir kt., apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šis sugadintas turtas buvo skirtas pardavimui, sutiktina su 2009 m. rugsėjo 3 d. akte dėstomais paaiškinimais, jog šios prekės yra jautrios drėgmei, po sąveikos su vandeniu praranda prekinę išvaizdą, tampa nebetinkamos naudoti, t.y. nebetinka spausdinimui, nebelimpa, susiklijuoja lapai, išplaukia tekstai, todėl draudėjui užsiimančiam pardavimų veikla, tokios prekės nebetinkamos pardavimui (T. 2., b.l. 140). Kad prekės po bet kokios jų sąveikos su vandeniu nėra tinkamos naudoti patvirtina ir ieškovo pateikti užsienio tiekėjų patvirtinimai dėl produkcijos tinkamumo naudoti (T.2., b.l.190-233). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė taip pat nepaaiškino kaip praėjus 4 m. po įvykio atliktas 2013 m. birželio 27 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas leidžia identifikuoti, kad jame užfiksuotos kanceliarinės prekės bei biuro baldai, yra tie patys, kurie buvo patalpose įvykio metu. Nors iš faktinių aplinkybių konstatavimo foto nuotraukų matyti, kad baldai nėra sugadinti, tačiau iš byloje pateiktų foto nuotraukų padarytų iš karto po įvykio matyti, jog žala baldams buvo padaryta, tai patvirtina ir 2009 m. rugsėjo 14 d. UAB „VRB baldai“ defektavimo aktas (T.2., b.l. 58), kuriame konstatuota, kad 80 proc. baldų nebetinka naudojimui, o 20 proc. galima remontuoti.

32Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas pasinaudodamas teise žalos dydį įrodinėti visais įstatymo leistinais įrodymais, pateikė žalos dydį pagrindžiančius dokumentus. Minėtų bylos įrodymų visuma, priešingai nei teigia apeliantė, leidžia daryti pagrįstas išvadas dėl avarijos metu sugadintų prekių, jų kiekio, padarytos žalos dydžio. Apeliantė, teigdama jog ieškovas neįrodė žalos dydžio, rėmėsi tik tuo argumentu, jog byloje esančiais įrodymais negalima remtis dėl vienų ar kitų priežasčių, tačiau jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktų duomenų tikrumą, patikimumą, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamas šalių ginčas nepriklauso tokioms byloms, kuriose teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva (pvz., CPK 376, 414, 443 str.). Kaip minėta, bylose, nesusijusiose su viešojo intereso gynimu, visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), teismas siūlo šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, negalimas įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 179 str.). Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas atmeta, apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neskirdamas byloje ekspertizės, defektavimo aktų tikrumui patvirtinti, pažeidė CPK 184 str. 1 d., kadangi byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų pateikusi tokį prašymą teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad avarijos metu apeliantė buvo teisėta patalpų valdytoja, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galėjo dalyvauti nustatant padarytą žalą, fiksuojant avarijos metu sugadintus daiktus bei pateikti teismui įrodymus ar alternatyvius skaičiavimus, kurie leistų suabejoti ieškovo pateiktais duomenimis. Tokių veiksmų apeliantė nesiėmė, jokiais objektyviais duomenimis nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų dėl įvykio metu sugadintų daiktų, jų vertės, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo teigti, jog byloje nebuvo įrodytas įvykio metu trečiajam asmeniui UAB „Officeday“ padarytos žalos, o taip pat ir išmokėtos draudimo išmokos dydis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantė neprašė teismo skirti byloje ekspertizę žalos dydžiui nustatyti, toks prašymas nepareikštas ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.249 str. 1 d. ir pagrįstai laikė, kad prašomą priteisti nuostolių dydį ieškovas įrodė į bylą pateiktais dokumentais, kurių tikrumui nenuneigti, atsakovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų.

33Dėl ieškinio senaties

34Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įstojo į deliktinius santykius būtent subrogacijos būdu CK 6.1015 straipsnio pagrindu. Ieškovas draudimo išmoką dėl įvykio patyrusiam žalą UAB „Officeday“ draudimo išmoką išmokėjo keturiais pavedimais, iš kurių paskutinis padarytas 2009 m. lapkričio 25 d.

35Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Dėl to subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 straipsnis) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina tai, kad reikia skirti ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymą, kai reiškiamas subrogacinis reikalavimas, ir draudiko subrogacijos teisės atsiradimo momentą: minėta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal tai, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis); tuo tarpu draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą – draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

36Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senaties terminus reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo žalos atlyginimo momento.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Pagal CPK 93 str. bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Tenkinus atsakovo S. L. apeliacinį skundą, perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus apie 434,55 EUR susijusių su advokato atstovavimu bei 675,10 EUR žyminio mokesčio išlaidų. Trečiasis asmuo pirmosios instancijos teisme patyrė 737,85 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atsakovės D. D. Ž. atžvilgiu tenkintas pilnai, o atsakovo atžvilgiu atmestas, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ turėtos 217,28 EUR išlaidos advokato pagalbai ir 675,10 EUR žyminio mokesčio bei trečiojo asmens UAB „Officeday“ 737,85 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš D. D. Ž.. Iš atsakovės D.D. Ž. priteistos 40.54 EUR bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai, priteistinos iš ieškovo.

39Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ iki bylos nagrinėjimo iš esmės pateikė prašymą priteisti 140,17 EUR už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Trečiasis asmuo UAB „Officeday“ patyrė 716,65 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atsakovės D. D. Ž. apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovo tenkintas, ieškovo ir trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš jos. Spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010 m. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo). Kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsakovo ir trečiojo asmens patirtos išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, neviršija rekomenduojamų dydžių, yra realios ir pagrįstos, pagrindų jas mažinti nėra nustatyta. Dėl nurodytų aplinkybių, iš atsakovės D. D. Ž. priteistinos 70,08 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai ir 716,65 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos trečiojo asmens UAB „Officeday“ naudai. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto S. L. apeliacinis skundas tenkintas ir ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys jo atžvilgiu atmestas, jo turėtos 675,10 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos už žyminį mokestį, priteistinos iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“. Atsakovė D. D. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi yra atidėtas žyminio mokesčio dalies sumokėjimas. Atmetus jos apeliacinį skundą, 530,29 EUR dydžio žyminio mokesčio dalis iš atsakovės D. D. Ž. priteistina valstybės naudai.

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

41Tenkinti atsakovo S. L. apeliacinį skundą.

42Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai iš atsakovo S. L. solidariai priteista 77692,17 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovo S. L. atžvilgiu atmesti.

43Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Perskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išdėstyti jas taip:

45Priteisti iš atsakovės Danutės D. Ž. (a.k. ( - ) 892,38 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ( į.k. 110051834) naudai.

46Priteisti iš atsakovės Danutės D. Ž. (a.k. ( - ) 737,85 EUR bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „Officeday“ (į.k.124931353) naudai.

47Priteisti iš atsakovės Danutės D. Ž. (a.k. ( - ) 40,54 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

48Priteisti iš atsakovės D. D. Ž. (a.k. ( - ) 70,08 EUR apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų „AB Lietuvos draudimas“ ( į.k. 110051834) naudai.

49Priteisti iš atsakovės D. D. Ž. (a.k. ( - ) 716,65 EUR apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų UAB „Officeday“ (į.k.124931353) naudai.

50Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110051834) 675,10 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovo S. L. (a.k. ( - ) naudai.

51Priteisti iš atsakovės Danutės D. Ž. (a.k. ( - ) 530,29 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, n u s t a t ė :
    3. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą ir patikslintu... 4. Atsakovas S. L. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti ir priteisti... 5. Atsakovė D. D. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties... 6. Trečiasis asmuo UAB „ANK paslaugos“ prašė ginčą spręsti teismo... 7. Trečiasis asmuo UAB „Officeday“ atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad... 8. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 11. Apeliaciniu skundu atsakovas S. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 12. Atsakovė D. D. Ž. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto... 13. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovas AB „Lietuvos... 14. Trečiasis asmuo UAB „Officeday“ atsiliepimu į apeliacinius skundus... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 17. Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės ir atsakingo už žalą asmens. ... 18. Apelianto S. L. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė... 19. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą... 20. Pagal LR CK 6.266 str. nuostatas statinių, pastatų, įrengimų atsakomybės... 21. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad patalpų, iš kurių buvo... 22. Pažymėtina, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose... 23. Atsižvelgiant į išdėstytą, tenkintinas apelianto S. L. apeliacinis skundas... 24. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo nustatant žalos dydį... 25. Apeliantės D. D. Ž. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas... 26. Pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai... 27. Apeliantė, teigdama, kad ieškovas neįrodė avarijos metu padarytos žalos... 28. CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba... 29. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas siekdamas... 30. Nors apeliantė ir įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis... 31. Apeliantė taip pat nesutinka su draudiko nustatytų prekių atsargų ir biuro... 32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas pasinaudodamas teise... 33. Dėl ieškinio senaties... 34. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė... 35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad subrogacija yra įstatymo... 36. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. Pagal CPK 93 str. bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios... 39. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ iki bylos nagrinėjimo iš esmės... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 41. Tenkinti atsakovo S. L. apeliacinį skundą.... 42. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimo... 43. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą... 44. Perskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi... 45. Priteisti iš atsakovės Danutės D. Ž. (a.k. ( - ) 892,38 EUR bylinėjimosi... 46. Priteisti iš atsakovės Danutės D. Ž. (a.k. ( - ) 737,85 EUR bylinėjimosi... 47. Priteisti iš atsakovės Danutės D. Ž. (a.k. ( - ) 40,54 EUR bylinėjimosi... 48. Priteisti iš atsakovės D. D. Ž. (a.k. ( - ) 70,08 EUR apeliacinės... 49. Priteisti iš atsakovės D. D. Ž. (a.k. ( - ) 716,65 EUR apeliacinės... 50. Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110051834) 675,10 EUR... 51. Priteisti iš atsakovės Danutės D. Ž. (a.k. ( - ) 530,29 EUR bylinėjimosi...