Byla 2-824-527/2014
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys: A. R. ir P. S.)

1Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant ieškovės administratoriui A. T. ir advokatui Raimundui Gargasui, atsakovės atstovams A. R. ir advokato padėjėjui Vytautui Breimeliui, trečiajam asmeniui P. S. ir jo atstovui advokatui Mariui Endzinui, trečiajam asmeniui A. R. ir jo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Breimeliui, viešame teismo posėdyje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dekaedras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys: A. R. ir P. S.),

Nustatė

2Ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 4–10) prašo pripažinti 2009-02-27 Susitarimą tarp ieškovės ir atsakovės negaliojančiu ir, pritaikius restituciją, iš atsakovės ieškovei priteisti 475 364,49 Lt bei bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2009-02-27 sudarė Susitarimą (toliau – Susitarimas arba ginčijamas sandoris), kuriuo konstatavo, kad atsakovė yra permokėjusi ieškovei už atliktus statybos rangos darbus pagal 2008-08-21 šalių sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 19/085, ir kuriuo ieškovė įsipareigojo grąžinti 475 364,49 Lt permoką atsakovei iki 2009-03-02. Ginčijamas sandoris yra nesąžiningas ir neteisėtas, prieštarauja vienam iš įmonės tikslų – pelno siekimui, sandoris pažeidžia ieškovės kreditorių teises, be to, sandoris nebuvo būtinas, jis sumažino ieškovės turto masę, iš kurios būtų galima atsiskaityti su kreditoriais, ginčo sandoris sudarytas su kitu juridiniu asmeniu, kuris turėjo žinoti, kad ieškovė sandorio sudarymo metu buvo nemoki. Atsižvelgiant į tai, Susitarimas pripažintinas negaliojančiu ir taikytina restitucija. Pagal 2008-08-21 Statybos rangos sutarties 5.1 punktą Sutartyje numatytų atlikti darbų kaina – 1 500 631 Lt, įskaitant PVM. Ši Sutarties kaina yra galutinė ir apima visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su darbais bei atskirais jų etapais, visų šioje Sutartyje rangovo prisiimtų įsipareigojimų vykdymu, o taip pat ir mokesčius, kurie yra privalomi mokėti LR teisės aktų nustatyta tvarka. Užsakovas (atsakovė) rangovui (ieškovei) sumokėjo 924 259 Lt, tai yra 576 372 Lt mažiau nei buvo sutarta. Civilinėje byloje Nr. B2-801-544/2009 priimta 2009-09-03 nutartimi, įsiteisėjusia 2009-09-14, ieškovei buvo iškelta bankroto byla, šioje nutartyje konstatuota, kad BUAB „Statyba“ yra nemoki, nes nevykdo mokestinių įsipareigojimų valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetams, neatsiskaito su darbuotojais, kitais kreditoriais, o pradelsti įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. 2009-12-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-801-544/2009 buvo nutarta patvirtinti bankrutuojančios UAB „Statyba“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus. Ieškovės bankroto administratorius, reikšdamas šį ieškinį, atstovauja tiek kreditoriams, kurių komitetas 2013-03-14 nutarimu Nr. 4.1 nutarė įpareigoti jį kreiptis į teismą su ieškiniu dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu, tiek bankrutuojančios įmonės interesams, todėl ieškovės bankroto administratorius turi neginčijamą reikalavimo teisę. Ieškovės ginčijamas sandoris su atsakove buvo sudarytas įmonei esant nemokiai, kadangi Panevėžio apygardos teismo 2009-09-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-801-544/2009 buvo konstatuota, kad pagal 2008-12-31 įmonės finansinę atskaitomybę ir balansą bendrovės turto vertė buvo 3 966 231 Lt, o pradelsti įsiskolinimai ir skolos – 2 207 096 Lt, taigi jau tada įmonė buvo nemoki. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ginčijamas sandoris, kurio pagrindu atsakovei buvo perleistos 475 364,49 Lt piniginės lėšos, turėjo tiesioginės įtakos ieškovės nemokumui, buvo sumažinta turto masė, iš kurios būtų tenkinami kreditorių reikalavimai, ir taip buvo pažeisti kreditorių bei įmonės teisėti interesai. Ieškovės administratorius apie ginčijamą sandorį 2013 m. sausio mėn. atsitiktinai sužinojo iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Archyvo bendrojo skyriaus, todėl ieškinio senaties terminas nėra suėjęs. Šie dokumentai bankroto administratoriui buvusių ieškovės valdymo organų niekada nebuvo perduoti. Šiuo atveju joks teisinis pagrindas šalims, tai yra ieškovei ir atsakovei, nustatęs prievolę sudaryti ginčo sandorį, neegzistavo, kadangi pagal 2008-08-21 Statybos rangos sutartį buvo nustatyta, kad darbų kaina yra 1 500 631 Lt, kuriuos atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei, ir šiuo atveju ieškovė neprivalėjo sudaryti sandorio, kuriuo grąžintų dalį pinigų atsakovei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog net ir įstatyme nustatyta pareiga įvykdyti savo prievolę (pareigą) savaime nereiškia asmens pareigos sudaryti sandorį. Pagal ginčijamą sandorį ieškovė, būdama nemoki, perleido 475 364,49 Lt atsakovei, dėl to ieškovei šis sandoris yra nenaudingas bei nuostolingas. Šalys, sudarydamos ginčijamą sandorį, elgėsi nesąžiningai, be to, toks sandoris sustiprino įmonės nemokumą. 2009-09-03 nutartyje iškelti ieškovei bankroto bylą yra konstatuota, kad jau 2008-12-31 įmonė buvo nemoki. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu ir taikytina restitucija. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.145 straipsnis numato: „Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.“ Šiuo atveju taikytina restitucija ir iš atsakovės ieškovei priteistina 475 364,49 Lt.

4Atsakovė atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 73–78) prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad 2008-10-08 ieškovė gavo statybos leidimą rekonstrukcijos darbams ( - ), Kaune atlikti. Ieškovė su atsakove dėl šių darbų sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 19/085, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus iki 2008-11-27, o atsakovė įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus 1 500 631 Lt. Tačiau visi sutarti darbai iki Sutartyje numatytos datos nebuvo atlikti, ieškovė neįvykdė savo sutartinės pareigos, todėl atsakovė įgijo pareigą sumokėti tik už atliktus statybos rangos darbus. Viso buvo atlikta darbų už 470 098 Lt, už kuriuos išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Darbai buvo atliekami panaudojant atsakovės medžiagas, kurias ji už 101 203,45 pardavė ieškovei, o ieškovė, išrašydama sąskaitą už atliktus darbus, medžiagas įtraukė į atliktų darbų kainą. Tačiau atsakovė dėl buhalterinės klaidos už atliktus darbus sumokėjo viso 924 259 Lt, t. y. žymiai daugiau negu turėjo sumokėti, tokiu būdu permokėdama 454 161 Lt. Todėl atsakovė įgijo teisę reikalauti grąžinti permoką. Tokiu būdu esant 475 364,49 Lt permokai ieškovė su atsakove sudarė 2009-02-27 Susitarimą dėl permokos grąžinimo, kuriuo abi šalys patvirtino, kad ieškovė nepagrįstai gavo daug didesnę sumą pinigų, nei pagal atliktus darbus turėjo gauti ir taip nepagrįstai praturtėjo, bei susitarė dėl permokos grąžinimo ir delspinigių sumokėjimo.

5Atsakovės nuomone, nėra visų būtinų actio Pauliana ieškiniui pareikšti sąlygų, todėl ieškinys turi būti atmestas. Visų pirma, yra praleistas įstatymų numatytas ieškinio senaties terminas pateikti actio Pauliana ieškinį. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2009-02-27. 2009-09-03 Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-801-544/2009 ieškovei iškelta bankroto byla, paskirtas bankroto administratorius. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodyta, kad ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo. Laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo arba turėjo sužinoti nuo įmonės dokumentų gavimo dienos. Šiuo atveju administratorius turėjo imtis visų būtinų veiksmų ir gauti visus įmonės dokumentus, išsiaiškinti apie visus įmonės sudarytus sandorius. Taip pat bankroto administratorius, turėdamas teisinį išsilavinimą, bankroto administratoriaus darbo patirtį ir reikiamą kvalifikaciją, turėjo elgtis ne tik pagal bonus pater familias elgesio etaloną, bet ir pagal dar aukštesnius jo funkcijoms keliamus atsargaus, atsakingo, sąžiningo, atidaus ir protingo elgesio standartus bei tikrinti įmonės balansą, kitus finansinius dokumentus, iš kurių akivaizdžiai matėsi visi įmonės sudaryti sandoriai, net ir nesant konkretaus susitarimo kopijos ar originalo. Visiškai nepagrįsti ieškovės argumentai, kad apie ginčijamą sandorį buvo sužinota tik 2013 m. sausio mėnesį, nes administratorius turėjo ir galėjo apie tokį sandorį sužinoti daug anksčiau iš kitų įmonės dokumentų, net ir nesat ginčijamos susitarimo kopijos ar originalo ar kitokios informacijos apie jį. Paneigus aplinkybę, kad šiuo atveju yra praleistas ieškinio senaties terminas, būtų paneigti teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principai, nebūtų užtikrintas teisinio reguliavimo tikrumas ir stabilumas, apsaugotos visų teisinių santykių subjektų teisės, įgytos teisės, gerbiami teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai. Senaties terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti šiuo atveju yra praleistas.

6Šiuo atveju ieškovė privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, todėl actio Pauliana ieškinys negali būti reiškiamas. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 str. 1 d.). Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Ieškovė privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį su atsakove ir ši pareiga išplaukė ne tik iš aplinkybių, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą, bet ir iš tiesiogiai įstatyme numatyto imperatyvo. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šio skyriaus taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai prievolės įvykdymas nesusijęs su daikto perdavimu, o tik su tam tikrų paslaugų suteikimu arba kai reikalavimas susijęs su daikto išreikalavimu iš svetimo neteisėto valdymo, su įvykdymo pagal negaliojantį sandorį grąžinimu, žalos atlyginimu ar prievolės šalių tarpusavio atsiskaitymais arba paslaugų teikimu. Šiuo atveju ieškovei dėl klaidos buvo pervesta daug didesnė pinigų suma, nei pinigų suma faktiškai atliktiems darbams apmokėti (atlikta darbų už 9 841,20 Lt, tuo tarpu pervesta suma 924 259 Lt), todėl pinigų permoka laikytina ieškovės nepagrįstu praturtėjimu, nes už perduotų pinigų dalį, t. y. 454 161,04 Lt, iki ginčijamo sandorio dienos su atsakove nebuvo atsiskaityta – neatlikti jokie darbai, neperduoti jokie daiktai, nesudaryta kita sutartis, pagal kurią ieškovė teisėtai įgytų pinigus ir pan. Visa Statybos rangos sutartimi sulygta suma ieškovei būtų atitekusi tik tuo atveju, kai būtų buvę atlikti visi sutarti statybos rangos darbai ir atitinkamai dėl klaidos pervesta pinigų suma būtų atitekusi ieškovei, jeigu ji būtų atlikusi tokią sumą atitinkantį kiekį darbų. Šiuo atveju abi ginčijamo sandorio šalys turėjo abipuses teises ir pareigas viena kitai. Ieškovė privalėjo atlikti statybos rangos darbus, dėl kurių buvo susitarusi su atsakove, ir turėjo teisę reikalauti atsiskaityti už atliktus darbus, o atsakovė turėjo pareigą sumokėti už visus atliktus darbus ir turėjo teisę reikalauti atlikti visus sutartus darbus. Tokiu būdu ieškovė nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita, nes nepagrįstai, be jokio teisinio pagrindo įgijo sumą pinigų, neatitinkančią atliktų darbų kiekio ir vertės. Todėl ieškovei kilo CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga grąžinti tai, ką ji be teisinio pagrindo įgijo. Nėra vienos iš būtinų sąlygų actio Pauliana ieškiniui reikšti – ieškovės neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį.

7Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip – CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio tenka atsakovams. Visais kitais atvejais asmuo laikomas sąžiningu, kol nėra įrodyta priešingai. Šiuo atveju nėra nei vienos iš CK 6.67 straipsnyje numatytų aplinkybių, ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą. Bet kokį atsakovės nesąžiningumą paneigia tai, kad atsakovė nesiekė neteisėtai pasipelnyti iš ieškovės. Ieškovei atlikus darbus, atsakovė už juos sumokėjo, tačiau dėl klaidos buvo pervesta žymiai didesnė suma, nei pateiktose sąskaitose faktūrose. Todėl atsakovė pagrįstai reikalavo grąžinti permoką ir sumokėti delspinigius už laikotarpį, kai ieškovė neteisėtai, be jokio pagrindo naudojosi atsakovės pinigais. Ieškovė, gaudama pinigus, už kuriuos neatliko jokių darbų, tik nepagrįstai praturtėjo, o atsakovė, sudarydama ginčijamą sandorį, susigrąžino tai, kas jai teisėtai priklausė. Taip pat ieškovė neginčija to, kad už atliktus darbus buvo atsiskaityta rinkos kaina, tinkamai. Tai, kad atsakovė veikė sąžiningai, parodo ir pridedama pranešimo dėl patikrinimo rezultatų kopija. Būtent pasikeitus ieškovės valdymo organams, dar kartą buvo patikrinti tarp šalių sudaryti sandoriai. Naujasis ieškovės generalinis direktorius nustatė, kad jokių pažeidimų nebuvo padaryta ir sandoriai atitinka abiejų šalių valią, yra skaidrūs ir sąžiningi. Taip pat atsakovės sąžiningumą patvirtina tai, kad, sudarant ginčijamą sandorį, ieškovei dar nebuvo iškelta bankroto byla, atsakovė nieko nežinojo apie ieškovės kreditorius ir galimai sudėtingą ieškovės finansinę būklę. Atsakovė susipažino su ieškovės balansu, tačiau vadovaujantis tik balansu neįmanoma nustatyti, ar juridinio asmens būklė yra itin bloga ir jam gresia bankrotas, nes yra matomas tik įsipareigojimų pasikeitimas per vienerius metus, o pradelstų įsipareigojimų mastas nenurodomas. Atsakovė žinojo apie tai, kad sutarties sudarymo metu ieškovė su AB „Swedbank“ sudaryta kredito sutartis buvo pratęsta, todėl pagrįstai manė, kad ieškovė yra moki, jos finansinė padėtis gera, jeigu bankas tęsia kredito sutartį su ja. Centrinės hipotekos įstaigos bei VĮ Registrų centro išrašai patvirtina, kad tuo metu, kai buvo sudaromas ginčijamas sandoris, ieškovės turtas nebuvo areštuotas ar kitaip suvaržytas. Taigi akivaizdu, kad ieškovė turėjo pakankamai turto vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, bankas pripažino jos finansinę būklę gera ir tęsė kredito sutartis, be to, nesant areštų, pagristai atsakovė manė, kad nėra pradelstų įsipareigojimų, kad ieškovė yra moki ir gali sudaryti įvairius sandorius bei neabejotinai buvo sąžininga. Ieškovė nepateikė jokių atsakovės nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų, duomenų, kad atsakovė, sudarydama ginčo sandorį, žinojo ar turėjo žinoti aplinkybes, dėl kurių ji neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio ar, kad sandoris pažeidžia kreditorių interesus.

8Dubliku (t. 1, b. l. 111–114) ieškovė prašo ieškinį tenkinti. Ieškovei iki šiol nėra perduoti visi įmonės dokumentai, todėl atsakovės teiginiai, neva PVM sąskaitų faktūrų buvo išrašyta už 470 098 Lt, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Labiau tikėtina, jog darbų atlikta bei sąskaitų išrašyta buvo už 924 259 Lt, negu buvo padaryta tariama klaida ir pervesta daugiau pinigų, nei ieškovė atliko darbų ir išrašė PVM sąskaitų faktūrų. Atsakovės argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatyta, jog administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo. Ieškovės administratorius apie ginčijamą sandorį 2013 m. sausio mėn. atsitiktinai sužinojo iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Archyvo bendrojo skyriaus, todėl akivaizdu, kad nėra suėjęs 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Šie dokumentai bankroto administratoriui buvusių ieškovės valdymo organų niekada nebuvo ir iki šiol nėra perduoti. Dokumentų bankroto administratoriui neperdavimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškinio senaties terminas nebuvo prasidėjęs iki pat 2013 m. sausio mėnesio. Atsakovė klaidingai teigia, kad bankroto administratorius turėjo ir galėjo apie ginčijamą sandorį sužinoti daug anksčiau iš kitų įmonės dokumentų, net ir nesant susitarimo kopijos ar originalo ar kitokios informacijos apie jį. Joks teisinis pagrindas šalims sudaryti ginčo sandorį neegzistavo, kadangi pagal 2008-08-21 Sutartį buvo nustatyta darbų kaina 1 500 631 Lt, kuriuos atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei, ir šiuo atveju ieškovė neprivalėjo sudaryti sandorio, kuriuo grąžintų dalį pinigų atsakovei. Kadangi iki šiol nėra perduoti visi bankrutavusios įmonės dokumentai, todėl neįmanoma nustatyti, ar atsakovei nebuvo išrašyta daugiau PVM sąskaitų faktūrų. Atsakovė, siekdama apginti savo poziciją, galimai teismui pateikia tik dalį informacijos. Atsakovė, siekdama teismą suklaidinti, nurodo, kad viso statybos rangos darbų buvo atlikta už 470 098 Lt, už kuriuos išrašytos PVM sąskaitos faktūros; antra, jog į atliktų darbų kainą buvo įskaityta 101 203,45 Lt; trečia, nurodo, kad dėl klaidos buvo pervesta daug didesnė pinigų suma, nei suma faktiškai atliktiems darbams apmokėti. Šiuo atveju teigia, jog darbų atlikta už 9 841,20 Lt, o pervesta suma – 924 259 Lt, kas absoliučiai neatitinka ir atsakovės anksčiau atsiliepime išdėstytos pozicijos. Atsakovė, sudarydama ginčijamą sandorį, elgėsi nesąžiningai, be to, toks sandoris sustiprino ieškovės nemokumą. 2009-09-03 nutartyje iškelti ieškovei bankroto bylą yra konstatuota, kad jau 2008-12-31 įmonė buvo nemoki. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu ir taikytina restitucija. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas, pvz., verslininkas ir kt. (LAT 2007-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Teismų praktikoje taip pat yra įtvirtinta nuostata, kad nagrinėdamas bylą teismas privalo nustatyti, ar turto įgijėjams buvo prieinama informacija apie skolininką, ar turto įgijėjai dėl savo nepakankamo atidumo, net nesidomėdami apie kitą sutarties šalį, kaip skolininkę, nesielgė neapdairiai ir dėl to, ar jie turi būti pripažinti nesąžiningais turto įgijėjais. Nustatant skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą užtenka, kad šis reikštųsi neatsargia forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumą, t. y. nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Atsakovė negali būti pripažįstama sąžiningu turto įgijėju, kadangi ji, šiuo atveju privalėdama būti apdairia, nepasidomėjo ieškovės finansine padėtimi.

9Atsakovė tripliku (t. 1, b. l. 119–121) prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, pagal kurią senaties terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti yra 1 metai ir prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. LAT, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku (LAT 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama atsižvelgiant ne tik į objektyvų elementą, bet ir subjektyvų elementą sandorį ginčijančio asmens turėjimą ir galėjimą sužinoti apie ginčijamą sandorį. Administratorius turėjo ir galėjo sužinoti apie ginčijamą sandorį daug ankščiau. Ieškovė net nenurodo, kokie dokumentai jai vis dar nepateikti, kokie dokumentai buvo pateikti. Tokiu būdu ieškovė bando nuslėpti tai, kad ji apie ginčijamą sandorį galėjo sužinoti daug ankščiau, tačiau to nesužinojo arba ieškinio laiku nepareiškė dėl aplaidžiai atliktų administratoriaus pareigų. Šiuo metu nuo bankroto administratoriaus paskyrimo jau yra praėję net 4 metai. Per tokį laikotarpį sąžiningai apdairiai, kreditorių interesais ir pagal įstatymus veikiantis administratorius privalėjo sužinoti visą apie bankrutuojančią įmonę reikiamą informaciją, esant poreikiui imtis teisinių veiksmų prieš asmenis, nepateikiančius dokumentų ir pan. Kilus neaiškumams administratorius galėjo kreiptis ir į atsakovę, prašydamas paaiškinti, ar toks sandoris egzistavo. Todėl visiškai nelogiška ir neįtikinama, kad ieškovė per tokį ilgą laiką niekaip nesugebėjo gauti visų dokumentų ar suvokti, kokie galimi sandoriai buvo sudaryti. Ieškovė, atsiliepdama į atsakovės teiginius apie tai, kad ginčijamą sandorį buvo privaloma sudaryti, nenurodo jokių argumentų, kurie paneigtų atsakovės atsiliepime išdėstytas aplinkybes dėl sandorio privalomumo. Aiškindama savo poziciją, ieškovė taip pat remiasi tikimybėmis, o ne įrodymais. Ieškovė teigia, kad dalis dokumentų jai yra neperduota, tačiau be jokių įrodymų ginčija atsakovės nurodytas faktines aplinkybes. 2008-11-28 buvo išrašyta 9 841,20 Lt PVM sąskaita faktūra Serija STA Nr. 1333, 2009-02-27 – 460 256,76 Lt sąskaita faktūra Serija STA Nr. 0135. Taigi viso bendra sąskaitų suma yra 470 098 Lt. Akivaizdu, kad darbai buvo atliekami etapais ir buvo išrašytos dvi skirtingos sąskaitos faktūros už skirtingus darbus, kurią vieną iš jų apmokant ir buvo padaryta klaida. Ieškovė dublike taip pat dar kartą ginčija atsakovės sąžiningumą. Atsakovė pabrėžia, kad susipažino su ieškovės balansu, tačiau, vadovaujantis tik balansu, neįmanoma nustatyti, ar juridinio asmens būklė yra itin bloga ir jam gresia bankrotas, nes yra matomas tik įsipareigojimų pasikeitimas per vienerius metus, o pradelstų įsipareigojimų mastas nenurodomas. Taip pat atsakovė jau pateikė VĮ Registrų centro išrašus, iš kurių matyti, kad tuo metu, kai buvo sudaromas ginčijamas sandoris, ieškovės turtas nebuvo areštuotas ar kitaip suvaržytas. Pridedama UAB „Ober haus“ preliminaraus rinkos vertės nustatymo ataskaita parodo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovės turtas buvo vertinamas net 1 000 000 Lt. Atsakovė galėjo daryti pagrįstą išvadą, kad turėdama pakankamai nekilnojamojo turto ieškovė pajėgi atsiskaityti. Tuo tarpu ieškovė nepaneigė prezumpcijos dėl atsakovės nesąžiningumo, nepateikė jokių svarių ir pagrįstų įrodymų ar argumentų.

10Trečiasis asmuo A. R. atsiliepime į ieškinį (t. 2, b. l. 31–35) prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodo, kad Statybos rangos sutarties Nr. 19/085 sudarymo metu jis ėjo atsakovės finansų direktoriaus pareigas, todėl žino Sutarties sudarymo tvarką, sutarties kainą ir objektą. Patalpose, kuriose turėjo būti atliekami statybos rangos darbai, atsakovė ketino įrengti restoraną, o tokio restorano įrengimui buvo paėmusi kreditą iš banko. Tačiau 2008-11-28 darbų buvo atlikta ir užaktuota tik už 9 841,20 Lt, o ieškovė nuolat nurodydavo, kad darbams atlikti trūksta lėšų. Pagal Sutartį nebuvo numatytas avansinis išankstinis mokėjimas, todėl darbai turėjo būti atliekami ieškovės lėšomis. Atsakovė, siekdama, kad darbai būtų kuo greičiau atlikti ir ji galėtų pabaigti įrengti restoraną, 2008-11-28 pervedė ieškovei 924 259 Lt avansą, vis dar tikėdamasi, kad ieškovė pabaigs darbus kuo greičiau (t. 2, b. l. 36). Tačiau, praėjus 3 mėnesiams po pinigų sumokėjimo, visi sutarti darbai vis dar nebuvo baigti, o darbų viso buvo užaktuota tik už 460 256,76 Lt. Tokie darbų atlikimo terminai ir tvarka akivaizdžiai netenkino atsakovės, nes pagal pradinį susitarimą visiems 1 500 631 Lt vertės darbams atlikti buvo skirta 3 mėnesiai, t. y. nuo rangos sutarties pasirašymo dienos (2008-08-21) iki 2008-11-27. Tokiu būdu ieškovė tik dalinai įvykdė savo sutartinę prievolę ir atliko tik dalį darbų. Atsakovė tinkamai ir laiku atsiskaitė su ieškove už atliktus darbus, bankiniu pavedimu sumokėdama atitinkamą sumą į ieškovės banko sąskaitą. Tačiau visiškai akivaizdu, kad ieškovė neatliko darbų už visus atsakovės sumokėtus pinigus, o tokiu būdu atsakovė sumokėjo žymiai daugiau, negu turėjo sumokėti pagal jau atliktų darbų vertę, permokėdama už atliktus darbus 454 161 Lt sumą.

11Taip pat atsakovė negalėjo pradėti restorano veiklos ir iš to gauti pajamų bei dengti paskolą ir palūkanas bankui, kaip buvo planuota. Dėl to atsakovė ne tik negavo planuotų pajamų iš restorano veiklos, bet turėjo dengti paskolą, paimtą restoranui įrengti iš savo einamųjų lėšų. Tokiu būdu atsakovė patyrė itin didelius nuostolius (t. 2, b. l. 37–38), todėl su ieškove nutraukė Sutartį. Ieškovė žinojo susidariusią situaciją, prisiėmė atsakomybę už tai, kad darbai nebuvo atlikti laiku, pripažino, kad yra kalta dėl susidariusių atsakovės nuostolių, įsipareigojo grąžinti sumokėtų pinigų ir atliktų darbų vertės skirtumą bei atlyginti atsakovės patirtus nuostolius.

12Tokiu būdu esant 475 364,49 Lt permokai ieškovė su atsakove sudarė 2009-02-27 susitarimą dėl permokos grąžinimo, kuriuo abi šalys patvirtino, kad ieškovė nepagrįstai gavo daug didesnę sumą pinigų, nei pagal atliktus darbus turėjo gauti ir taip nepagrįstai praturtėjo bei susitarė dėl permokos grąžinimo ir delspinigių sumokėjimo. Minėtą susitarimą A. R. pasirašė veikdamas kaip atsakovės atstovas, žinodamas visą susidariusią situaciją ir įsitikinęs, kad veikia teisingai, o susitarimas atitinka abiejų šalių valią ir interesus. Tačiau ir po susitarimo sudarymo jame numatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais ieškovė nemokėjo atsakovei susidariusio įsiskolinimo, todėl, atsakovei tikintis atgauti bent dalį įsiskolinimo, šalys susitarė, kad susidariusi ieškovės skola bus dengiama ieškovei perleidžiant atsakovei reikalavimus, t. y. sudarant reikalavimų perleidimo sutartis. 2009-06-19 buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „Statyba“ perleido atsakovei reikalavimo teises į 53 925,26 Lt pinigines skolininko ūkininko A. P., kuris šiuo metu 53 925,26 Lt skolą grąžino ir su atsakove yra atsiskaitęs. 2009-09-01 buvo sudarytas susitarimas dėl 2009-06-30 Reikalavimo perleidimo sutarties pakeitimo, kuriuo remiantis UAB „Statyba“ perleido atsakovei reikalavimo teisę į bendrą 47 745,30 Lt dydžio skolą AB „Rytų skirstomieji tinklai“, kurie su atsakove visiškai atsiskaitė. 2009-07-14 buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „Statyba“ perleido atsakovei reikalavimo teises į 376 470,22 Lt pinigines prievoles skolininko P. S. (pagrindinio ieškovės akcininko, būtent kuris nesugebėjo užtikrinti, kad ieškovė laiku ir tinkamai įvykdytų savo prievoles, atliktų darbus atsakovei, todėl šiam akcininkui nesukontroliavus įmonės veiklos, ieškovei atsiradusią prievolę jis laikė asmenine).

13Šiuo atveju yra praleistas įstatymų numatytas ieškinio senaties terminas pateikti actio Pauliana ieškinį. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2009-02-27. Panevėžio apygardos teismo 2009-09-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-801-544/2009 ieškovei iškelta bankroto byla. Laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo arba turėjo sužinoti nuo įmonės dokumentų gavimo dienos. Šiuo atveju administratorius turėjo imtis visų būtinų veiksmų ir gauti visus įmonės dokumentus, išsiaiškinti apie visus įmonės sudarytus sandorius. Visiškai nepagrįsti ieškovės argumentai, kad apie ginčijamą sandorį buvo sužinota tik 2013 m. sausio mėnesį, nes administratorius turėjo ir galėjo apie tokį sandorį sužinoti daug anksčiau iš kitų įmonės dokumentų, net ir nesat ginčijamo susitarimo kopijos ar originalo ar kitokios informacijos apie jį.

14Nagrinėjamuoju atveju ieškovė privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, todėl actio Pauliana ieškinys negali būti reiškiamas. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. CK 6.237 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šio skyriaus taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai prievolės įvykdymas nesusijęs su daikto perdavimu, o tik su tam tikrų paslaugų suteikimu arba kai reikalavimas susijęs su daikto išreikalavimu iš svetimo neteisėto valdymo, su įvykdymo pagal negaliojantį sandorį grąžinimu, žalos atlyginimu ar prievolės šalių tarpusavio atsiskaitymais arba paslaugų teikimu. Ieškovei buvo pervesta daug didesnė pinigų suma, nei pinigų suma faktiškai atliktiems darbams apmokėti, todėl pinigų permoka laikytina ieškovės nepagrįstu praturtėjimu, nes už perduotų pinigų dalį, t. y. 454 161,04 Lt iki ginčijamo sandorio dienos su atsakove nebuvo atsiskaityta – neatlikti jokie darbai, neperduoti jokie daiktai, nesudaryta kita sutartis pagal kurią ieškovė teisėtai įgytų pinigus ir pan. Ieškovė nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita, nes nepagrįstai, be jokio teisinio pagrindo įgijo sumą pinigų, neatitinkančią atliktų darbų kiekio ir vertės. Ieškovei kilo CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga grąžinti tai, ką ji be teisinio pagrindo įgijo.

15Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš CK 6.67 straipsnyje numatytų aplinkybių, todėl negalima teigti, kad atsakovė, sudarydama ginčijamą sandorį, buvo nesąžininga, ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą. Atsakovės nesąžiningumą paneigia tai, kad atsakovė nesiekė neteisėtai pasipelnyti iš ieškovės. Ieškovei atlikus darbus, atsakovė už juos sumokėjo, tačiau atsakovei buvo pervesta žymiai didesnė suma, nei atliktų darbų vertė. Todėl atsakovė pagrįstai reikalavo grąžinti permoką ir sumokėti delspinigius už laikotarpį, kai ieškovė neteisėtai, be jokio pagrindo naudojosi atsakovės pinigais. Ieškovė, gaudama pinigus, už kuriuos neatliko jokių darbų, tik nepagrįstai praturtėjo, o atsakovė, sudarydama ginčijamą sandorį, susigrąžino tai, kas jai teisėtai priklausė. Taip pat ieškovė neginčija to, kad už atliktus darbus buvo atsiskaityta rinkos kaina, tinkamai. Tiek atsakovė, tiek susitarimą atsakovės vardu pasirašęs A. R. buvo sąžiningi. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai, iš kurių matyti, kad tuo metu atsakovė turėjo informacijos apie tai, kad ieškovė turi didelės vertės turto, su ja buvo sudaryta paskolos sutartis, kurią bankas sudarė patikrinęs ieškovės finansinę būklę.

16Trečiasis asmuo P. S. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

172008-08-21 Sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti Sutartyje nurodytus prekybos patalpų rekonstrukcijos darbus, o atsakovė įsipareigojo už tinkamai atliktus darbus atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka (2.1 p.). Šalys susitarė, kad galutinė Sutartyje numatytų atlikti darbų kaina yra 1 500 631 Lt (5.1 p.). Ieškovė pradėjo Sutartimi sulygtus darbus, už atliktus darbus atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė apmokėjo. Atsakovė į ieškovės sąskaitą pervedė kur kas didesnę sumą pinigų, nei reikėjo pateiktoms sąskaitoms faktūroms apmokėti. Kadangi ieškovė taip ir nebaigė Sutartimi sutartų darbų, už kuriuos atsakovė jau buvo sumokėjusi, ir negrąžino atsakovei permokėtos sumos, atsakovė pradėjo skaičiuoti delspinigius už jos piniginių lėšų naudojimą. Ieškovė suprato, kad sutartų darbų atlikti nebegalės, kas reiškia, kad ji neturi pagrindo valdyti atsakovės permokėtus pinigus. Ieškovė taip pat suprato, kad kuo ilgiau bus delsiama atsakovei grąžinti jos permokėtus pinigus, tuo didesnius delspinigius reikės mokėti. Todėl šalys, suderinusios atsiskaitymus, 2009-02-27 Susitarimu konstatavo, kad jo pasirašymo dienai atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 475 364,49 Lt daugiau, todėl ieškovė permokėtą sumą įsipareigojo grąžinti.

18Tiek Sutarties, tiek 2009-02-27 susitarimo pasirašymo metu ieškovės vadovu buvo trečiasis asmuo. Vėliau, pasikeitus ieškovės vadovui, naujasis vadovas V. J. trečiąjį asmenį informavo, jog peržiūrėjo jam perduotus dokumentus, sutartis bei atliktų darbų aktus, buhalterinius ir kitus dokumentus, atsiskaitymus su atsakove ir jokių pažeidimų nenustatė.

19Panevėžio apygardos teismas 2009-09-03 ieškovei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė A. T.. Tačiau bankroto administratorius tik 2013 m. gegužės mėn. kreipėsi į teismą, prašydamas 2009-02-27 susitarimą pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. (actio Pauliana) pagrindu. Bankroto administratorius Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje yra kaltinamas trečiasis asmuo P. S., yra pareiškęs civilinį ieškinį P. S., kurio vienas iš reikalavimų kildinamas būtent iš Kauno apygardos teisme ginčijamo sandorio.

20Trečiasis asmuo su ieškinyje išdėstytais argumentais ir reikalavimais kategoriškai nesutinka, ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas dėl nurodytų motyvų. Ieškovės turi įrodyti visų sąlygų, būtinų actio Pauliana instituto taikymui, egzistavimą, tačiau išanalizavus ieškinio argumentus matyti, jog šios savo pareigos ieškovė neįvykdė. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, o skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą. Nagrinėjamu ieškovė, vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, ginčijamą sandorį sudaryti privalėjo, o ieškovė ieškinyje nepateikė jokių motyvų, leidžiančių prieiti priešingos išvados. Atsakovė ieškovei pervedė didesnę pinigų sumą, nei reikėjo. Kadangi ieškovė buvo atlikusi tik dalį darbų (tik už dalį jai sumokėtų pinigų), tai likusią ieškovei sumokėtos pinigų sumos dalį ji valdė be pagrindo. Tokia situacija, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, tiek ginčijamo sandorio sudarymo metu, tiek dabar reglamentuojama CK 6.237 straipsniu, kuris aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja tokį asmenį visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Ieškovei nesudarius ginčijamo sandorio (t. y. nevykdant pareigos grąžinti be pagrindo įgyto turto), atsakovė būtų galėjusi kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę, o šios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog ginčijamą sandorį šalys sudaryti privalėjo.

21Ieškinyje be jokio teisinio pagrindo teigiama, jog aplinkybė, kad Sutartyje buvo nustatyta galutinė darbų kaina – 1 500 631 Lt, reiškia, kad jokie pinigų grąžinimai negalėjo būti atliekami. Toks aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja elementariems logikos dėsniams, pamatiniams teisės principams, tokiems kaip teisingumas, sąžiningumas ir protingumas bei įprastai verslo praktikai. Pačioje Sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad 1 500 631 Lt – tai Sutartyje numatytų atlikti darbų kaina, kurią atsakovė apmoka pagal šalių pasirašytą darbų perdavimo–priėmimo aktą ir pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (Sutarties 5.1 ir 5.3 p.). Tai reiškia, kad ši suma ieškovei turėjo būti sumokėta tik tuomet, kai ji atliks visus Sutartimi sulygtus darbus. Kadangi ieškovė atliko tik dalį sulygtų darbų, atsakovė turėjo sumokėti tik už realiai atliktus darbus. Tuo tarpu ieškinyje bandoma aiškinti, kad atsakovė ieškovei turėjo sumokėti visą Sutarties kainą nepaisant to, ar kokie nors darbai apskritai buvo atlikti ir neatsižvelgiant į tai, kiek jų atlikta. Toks aiškinimas yra klaidingas ir nelogiškas. Šalys privalėjo sudaryt ginčijamą sandorį, todėl, esant sandorio privalomumui, actio Pauliana institutas negali būti taikomas.

22Ieškovė ir atsakovė, sudarydamos ginčijamą sandorį, buvo sąžiningos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto kaip nesąžiningo arba kalto. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumą. Ieškovė sandorio šalių nesąžiningumą privalo įrodyti konkrečiais faktais, o ne galimomis prielaidomis. Ieškinyje jokių konkrečių nesąžiningumą patvirtinančių faktų nepateikta. Ieškinyje nepateikti jokie įrodymai, leidžiantys daryti prielaidą, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, kad nesidomėjo sandorio šalies finansine padėtimi, turimais kreditoriais ir pan. Vien ieškovės samprotavimai apie galimą nesąžiningumą negali būti pagrindu tokiam faktui konstatuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. Todėl vien tai, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo kreditorių, nereiškia, kad šią aplinkybę žinodamos sandorio šalys, sudarydamos sandorį, elgėsi nesąžiningai. Natūralu, kad veiklą vykdančios įmonės nuolat turi kreditorių. Sandorio sudarymo metu nei ieškovė, nei atsakovė negalėjo įtarti, kad ieškovė yra nemoki, kadangi tuo metu buvusi finansinė įmonės padėtis buvo įprasta, lyginant ją su praėjusiais metais. Šiai aplinkybei patvirtinti teismui teikiami 2005–2007 m. ieškovės balansai, iš kurių matyti, kad 2009 m. buvusi įmonės finansinė padėtis iš esmės niekuo nesiskyrė nuo anksčiau buvusios. Todėl natūralu, kad nei viena iš sandorio šalių neturėjo objektyvaus pagrindo abejoti galėjimu jį sudaryti. Todėl ieškovė neįrodė nei skolininko, nei atsakovės nesąžiningumo sudarant ginčijamą sandorį. Kadangi jų sąžiningumas yra preziumuojamas, šalys neprivalo įrodinėti, kad buvo sąžiningos. Kadangi ieškovė neįrodė nei ieškovės, nei atsakovės nesąžiningumo, actio Pauliana institutas negali būti taikomas.

23Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad apie ginčijamą sandorį neva atsitiktinai sužinojo tik 2013 m. sausio mėnesį. Tačiau ieškovės bankroto administratoriumi A. T. buvo paskirtas dar 2009 m. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu, administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Teigdamas, kad ginčijami dokumentai jam niekada nebuvo perduoti, bankroto administratorius nepateikia jokių tai patvirtinančių dokumentų, nenurodo, kokių priemonių ėmėsi, kad vis dėlto tokie dokumentai jam būtų pateikti. Kyla klausimas, kokiu būdu 2009 m. sudarytas sandoris atsidūrė archyve, jeigu tais pačiais metais įmonei jau buvo iškelta bankroto byla. Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje bankroto administratorius A. T. kaip liudytojas yra davęs parodymus, kuriuose paaiškino, kad UAB „Statyba“ dokumentai suvežti į Kėdainių rajono savivaldybės archyvą tam, kad nepradingtų. Tai reiškia, kad archyve esančius dokumentus būtent pats A. T. ir pateikė. Todėl nesuprantama, kaip jis gali nežinoti apie dokumentus, kuriuos pats pateikė saugoti į archyvą. A. T., siekdamas atgauti prarastus ieškovės dokumentus, buvo įdarbinęs V. G., anksčiau dirbusią UAB „Statyba“ vyr. buhaltere. Iš baudžiamojoje byloje esančių V. G. parodymų matyti, kad jai buvo žinomos ginčijamo sandorio pasirašymo aplinkybės. 2009 m. UAB „Statyba“ balansas, kuriame turėjo atsispindėti ir ginčijamas sandoris, buvo sudarinėjamas padedant būtent V. G.. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad ieškovės bankroto administratorius turėjo visas galimybes pasidomėti ginčijamu sandoriu ir apie jį sužinoti laiku, tačiau tik dėl jam žinomų aplinkybių to nepadarė.

24Be to, faktas, kad bankroto administratorius atsitiktinai, kaip jis nurodo, sužinojo apie ginčijamą sandorį, tik įrodo, kad tinkamai vykdydamas savo pareigas bankroto administratorius apie tokį sandorį galėjo sužinoti ir neturėdamas konkretaus dokumento. Kyla pagrįstų abejonių, kodėl tas „atsitiktinumas“ įvyko tik 2013 m., ar atsižvelgiant į bankroto administratoriaus kvalifikaciją ir turimą patirtį šių aplinkybių jis negalėjo sužinoti anksčiau. Be to, kartu su ieškiniu nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad bankroto administratorius būtų rodęs bent minimalias pastangas ginčijamiems dokumentams gauti anksčiau, kad būtų kreipęsis pvz. į atsakovę su prašymu paaiškinti jam rūpimas aplinkybes ir pan. Daugiau nei 3 metų delsimas (nuo A. T. paskyrimo ieškovės bankroto administratoriumi ir tariamo sužinojimo apie ginčijamą sandorį) laikytinas nepagrįstu ir paneigiančiu teisinio stabilumo principą. Ieškinys reiškiamas ženkliai praleidus 1 metų senaties terminą. Be to, ieškovė nenurodo jokių tokį ilgą delsimą pateisinančių aplinkybių ir netgi neprašo atnaujinti praleistą terminą. Šios aplinkybės yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

25Ieškovė, reikšdama ieškinį, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes trečiajam asmeniui jau yra pareiškusi civilinį ieškinį Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurio reikalavimai taip pat kildinami iš šioje civilinėje byloje ginčijamo sandorio. Toks ieškovės elgesys, kai iš to paties sandorio keliami reikalavimai reiškiami ir baudžiamojoje, ir civilinėje bylose, laikytinas nesąžiningu, vertintinas kaip siekis daryti įtaką trečiajam asmeniui ir akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ieškovė privalo apsispręsti, kokiu teisių gynimo būdu nori pasinaudoti, ir neturi teisės tą patį reikalavimą reikšti naudodamasi visais įmanomais teisių gynimo būdais.

26Ieškinys atmestinas.

27Nustatyta, jog 2009-02-27 susitarimu (1 t., b. l. 11) ieškovė, atstovaujama tuometinio direktoriaus P. S. (trečiojo asmens), ir atsakovė, atstovaujama finansų direktoriaus A. R. (trečiojo asmens), konstatavo, kad atsakovė yra permokėjusi ieškovei už atliktus statybos rangos darbus 475 364,49 Lt (2 p.), kuriuos ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2009-03-02 (3 p.).

28Būtent 2009-02-27 Susitarimas (ginčo sandoris) ir yra ginčijamas šioje byloje ieškovės, kuriai bankroto byla iškelta Panevėžio apygardos teismo 2009-09-03 nutartimi (1 t., b. l. 28–30), bankroto administratoriaus pareikštu actio Pauliana ieškiniu, teigiant, jog šis ginčo sandoris pažeidžia ieškovės kreditorių teises.

29Pažymėtina, jog ieškovės atstovai, šios bylos nagrinėjimo metu kėlę prielaidą, kad galėjo būti papildomų UAB „Statyba“ išrašytų sąskaitų, kurios nebuvo pateiktos administratoriui, 2014-03-18 teismo posėdyje galiausiai pripažino faktą, jog ieškovės skola atsakovei ginčijamo sandorio dieną, t. y. 2009-02-27, buvo būtent 475 364,49 Lt. Tai, kad iš tiesų ieškovė atsakovei buvo skolinga būtent tokią sumą, patvirtina trečiojo asmens P. S. atstovo pateikta lentelė (3 t., b. l. 126), atitinkanti byloje pateiktus įrodymus apie tai, jog:

301) atsakovė sumokėjo ieškovei 924 259,45 Lt (2 t., b. l. 93) 2008-11-28 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1333 (1 t., b. l. 27), o ieškovė pagal pažymą 19/08S (2 t., b. l. 91) ir pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1333 (1 t., b. l. 25) atliko darbų už 9 841,2 Lt (8 340 x 0,18 proc. PVM) bei pagal pažymą 19/08S (1 t., b. l. 80) ir pagal 2009-02-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0135 (3 t., b. l. 107) atliko darbų už 460 256,76 Lt (386 770,39 x 0,19 proc. PVM), t. y. viso atliko darbų už 470 097,96 Lt;

312) atsakovė pagal 2009-01-29 PVM sąskaitą faktūrą Serija GVR Nr. 0475 (1 t., b. l. 83) pardavė ieškovei statybinių medžiagų už 101 203,45 L, o ieškovė sumokėjo atsakovei viso 80 000 Lt (30 000 + 20 000 + 30 000), t. y. kaip dalinį apmokėjimą už prekes pagal sąskaitą faktūrą Nr. 0475 30 000 Lt 2009-01-30 mokėjimo nurodymu Nr. 2009/0095 (2 t., b. l. 101), 20 000 Lt 2009-02-03 mokėjimo nurodymu Nr. 2009/0098 (2 t., b. l. 97) ir 30 000 Lt 2009-02-06 mokėjimo nurodymu Nr. 2009/0103 (2 t., b. l. 101);

32Vadinasi, pagal tarpusavio įsipareigojimų balansą 2009-02-27 ieškovė buvo skolinga atsakovei 475 364,49 Lt (924 259,45 + 101 203,45 - 470 097,96 – 80 000). Pažymėtina, jog, kaip teisingai nurodyta trečiojo asmens S. atstovo pateiktoje lentelėje (3 t., b. l. 126), būtent 914 417,80 Lt (924 259,45 – 9 841,20) ieškovės skola atsakovei, įvertinus atliktus darbus už 9 841,2 Lt, buvo fiksuota 2009-01-15 suderinimo akte 2009 m. gruodžio mėnesio 31 dienai (1 t., b. l. 100; 3 t., b. l. 104).

33Bylos duomenys patvirtina, jog po 2009-02-27 Susitarimo sudarymo ieškovė sumokėjo atsakovei 116 000 Lt sumą, t. y. 5 000 Lt 2009-03-13 mokėjimo nurodymu Nr. 2009/0195 ,,dalinis apmokėjimas už medžiagas“ (2 t., b. l. 99); 49 000 Lt 2009-03-19 mokėjimo nurodymu Nr. 2009/0209 ,,už medžiagas“ (2 t., b. l. 94, 100); 22 000 Lt 2009-05-28 mokėjimo nurodymu Nr. 2009/0499 ,,grąžinama permoka“ (2 t., b. l. 95); 20 000 Lt 2009-07-01 mokėjimo nurodymu Nr. 2009/0621 ,,grąžinamas avansas“ (2 t., b. l. 96); 20 000 Lt 2009-07-03 mokėjimo nurodymu Nr. 2009/0622 ,,grąžinamas avansas“ (2 t., b. l. 96)).

34Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog po 2009-02-27 Susitarimo sudarymo 2009-06-19 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Statyba“ perleido atsakovei reikalavimo teises į 53 925,26 Lt pinigines skolininko ūkininko A. P. prievoles; 2009-07-09 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Statyba“ perleido atsakovei reikalavimo teises į 44 719,64 Lt ūkininko P. S. skolą; 2009-06-30 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Statyba“ perleido atsakovei reikalavimo teises į AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 49 200 Lt skolą, kuri 2009-09-01 susitarimu buvo sumažinta iki 47 745,30 Lt; 2009-07-14 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Statyba“ perleido atsakovei reikalavimo teises į 376 470,22 Lt pinigines skolininko P. S. prievoles.

35Kadangi šioje byloje pareikštu ieškiniu nėra ginčijama nei 116 000 Lt sumos paminėtais mokėjimo nurodymais sumokėjimas atsakovei, nei paminėti ieškovės reikalavimo teisių perleidimai dėl ūkininko A. P., ūkininko P. S., AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir P. S. piniginių prievolių perleidimo, todėl teismas, negalėdamas išeiti už pareikšto ieškinio ribų, nevertina jų teisėtumo ir nesprendžia dėl jų pripažinimo negaliojančiais. Nors atsakovės ir trečiųjų asmenų atstovai bylos nagrinėjimo metu ne kartą kėlė klausimą, kad yra ginčijamas ne tas sandoris, tačiau ieškovės bankroto administratorius, atstovaujamas advokato, ieškinio netikslino, jokių papildomų reikalavimų nereiškė, jokių kitų sandorių šalių įtraukti dalyvauti šioje byloje neprašė. Teismo nuomone, šioje civilinėje byloje net nėra jokio pagrindo spręsti dėl po ginčo sandorio sudarymo sudarytų kitų sandorių, nors galimai ir susijusių, teisėtumo ir dėl jų pripažinimo negaliojančiais, tuo labiau, kad skolininkai, taip pat pasirašę reikalavimo perleidimo sutartis, nėra šios bylos nagrinėjimo dalyviai. Ieškovė, būdama atstovaujama net dviejų profesionalų, privalančių išmanyti teisę, t. y. advokato ir licencijuoto bankroto administratoriaus, teismo nuomone, turėjo visas galimybes įgyvendinti savo procesines teises ir pareigas, o jeigu kokių nors procesinių veiksmų nesiėmė, matyt, laikė taip esant reikalinga (CPK 13 str.). Net turint omenyje, kad vienas iš proceso dalyvių yra bankrutuojanti įmonė, tai savaime nesukelia pareigos teismui imtis ieškovo „advokato“ vaidmens, ypač kai ieškovė, kaip minėta, yra atstovaujama advokato. Be to, svarbi aplinkybė yra tai, jog 2009 m. liepos mėn. sudaryti reikalavimo (skolų) perkėlimo sandoriai ir jų teisėtumas yra kitos bylos vertinimo dalykas. Kaip matyti iš šioje byloje esančio įrodymo (t. 2, b. l. 5) – P. S. yra pareikšti įtarimai (o šiuo metu jau vyksta ir teisminis baudžiamosios bylos Nr. 1-12-673/2014 nagrinėjimas Kėdainių r. apylinkės teisme), be kita ko, būtent susiję su 2009 m. liepos mėn. sudarytų sandorių sudarymu (žr. pirmą įtarimų epizodą). Minėtoje Kėdainių r. apylinkės teisme nagrinėjamoje baudž. byloje Nr. 1-12-673/2014 ieškovė jau yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl žalos priteisimo (t. 2, b. l. 65); šiuo ieškiniu reikalaujama priteisti žalą, būtent kildinamą iš 2009 m. liepos mėn. UAB „Statyba“ reikalavimo perleidimo sandorių sudarymo (žr. ieškinio 1 lapą). Yra visiškai akivaizdu, kad P. S. atstovaujamos UAB „Statyba“ 2009 m. liepos mėn. sudarytų sandorių teisėtumo klausimas bus sprendžiamas būtent baudžiamojoje byloje – ir bus sprendžiamas ne tik baudžiamosios atsakomybės prasme, bet ir civilinės atsakomybės, nes sandorio neteisėtumas yra viena iš privalomų įrodyti sąlygų žalos priteisimui (CK 6.245, 6.246 str.). Ta byla (apimtyje dėl 2009 m. liepos mėn. sandorių) yra iškelta anksčiau, nei ši byla (kurioje jokių reikalavimų dėl pastarųjų sandorių iki šiol nėra pareikšta). Atitinkamai, kad ir kaip to norėtų ieškovė (su akivaizdžiu siekiu pasilengvinti sau įrodinėjimo naštą kitoje byloje), būtų netinkama šioje byloje – ir dar išeinant iš ieškinio ribų – spręsti klausimą, kuris yra nagrinėjamas kitoje byloje. Kita vertus, minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo ir stabdyti šios civ. bylos nagrinėjimą. Šioje byloje ginčijamas 2009-02-27 sandoris, nors ir susijęs su kitoje byloje vertinamais 2009 m. liepos mėn. sandoriais, tačiau yra savarankiškas, ir nėra su minėtais sandoriais susijęs taip, kad jų teisėtumo būtų neįmanoma išspręsti atskirai. Net jeigu 2009 m. liepos mėn. skolos perkėlimo sandoriai būtų pripažinti neteisėtais, tai neturėtų įtakos šios civ. bylos dalykui – sandoriui, kuriuo konstatuotas ieškovės skolos faktas. Dėl šios priežasties teismas plačiau dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarčių šioje civilinėje byloje nepasisako ir jų neaptaria.

36Šioje byloje ginčijamas sandoris, kuriuo šalys konstatavo, kad atsakovė yra permokėjusi ieškovei už atliktus statybos rangos darbus 475 364,49 Lt sumą (2 p.), kurią ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2009-03-02 (3 p.), kai iš tiesų, kaip nustatyta bylos medžiaga, būtent toks ieškovės įsiskolinimas atsakovei ginčijamo sandorio sudarymo metu ir egzistavo, teismo nuomone, niekaip negalėjo pažeisti ieškovės kreditorių teisių. Teismo giliu įsitikinimu, ieškovės kreditorių teisių pažeidimą galėjo sukelti tik įstatymo reikalavimų neatitinkantis reikalavimo perleidimo sandorių sudarymas bei / arba sudarymas atsiskaitymo sandorių, įformintų paminėtais mokėjimo nurodymais, būtent kurių pagrindu (o ne ginčijamo sandorio) ieškovė atsakovei sumokėjo 116 000 Lt ir perleido nurodytas reikalavimo teises, kurie šioje byloje pareikštu actio Pauliana nėra ginčijami. Tai, teismo nuomone, yra visiškai savarankiški sandoriai, kuriuos ieškovės administratorius galėjo ginčyti savalaikiai pareikšdamas ieškinį dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais.

37Dėl ieškinio senaties

38CK 6.66 straipsnio, būtent kurio pagrindu pareikštas ieškinys, 3 dalyje numatyta, jog ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindu galima pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie kreditorių teises pažeidžiantį sandorį. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog sprendžiant dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios, ne mažiau svarbus nei momentas, kada asmuo faktiškai sužinojo apie jo teisių pažeidimą, yra ir momentas, kada protingas ir rūpestingas asmuo atitinkamomis aplinkybėmis turėjo apie jį sužinoti: ,,Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieškinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieškinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumą, skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai <…> Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista. Reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą (teisės klaidos tikimybę), atsakovo asmenines savybes, jo veiksmų arba neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.” (LAT 2002-12-20 Teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-39. Teismų praktika. 2002, 18).

39Pažymėtina, jog bankroto administratoriaus pareigos susipažinti su bankrutuojančios įmonės sandoriais terminą ir momentą nustato imperatyvi specialioji norma – ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, nustatantis pareigą administratoriui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

40Kaip seka iš LAT formuojamos teismų praktikos (LAT 2013-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013, 2013-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2013), tiek bendrųjų ieškinio senatį reguliuojančių normų prasme, tiek CK 6.66 straipsnio prasme esminės svarbos turi realaus, o ne formalaus ieškovo sužinojimo (arba turėjimo sužinoti) momentas. Ieškovės bankroto administratorius A. T. 2014-03-18 teismo posėdyje nurodė, kad ir šiai dienai jis nėra „oficialiai“, t. y. formaliai, pasirašytinai, pagal aktą, perėmęs ieškovės dokumentų iš ankstesnio bendrovės vadovo. Vadovaujantis tokia logika, išeitų, kad bankroto administratorius ir šiuo metu neturi ginčo sandorio dokumento ir dėl to negali pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą ir atitinkamą sandorį ginčyti teisme. Tačiau šioje byloje pareikštas ieškinys ir prie jo pridėtas ginčo sandorio dokumentas (t. 1, b. l. 11) akivaizdžiai rodo, kad tokia ieškovės administratoriaus pozicija būtų visiškai nelogiška – ieškovės administratorius ne tik gali ginti savo teises teisme, bet ir realiai mėgina tai daryti, 2013-06-03 pateikdamas teismui ieškinį su tam reikalingais (administratoriaus manymu) dokumentus. Turint omenyje ieškinio senaties, kaip teisinio instituto tikslą – užtikrinti teisinių santykių stabilumą, darytina išvada, kad ieškinio senaties termino pradžia laikytinas momentas, kada asmuo (šiuo atveju – bankroto administratorius) realiai įgyja galimybę disponuoti dokumentais, reikalingais savo teisėms teisme apginti. Jeigu asmuo turi galimybę susipažinti su ginčo sandorio dokumentais, turi galimybę juos pateikti teismui, tačiau tokia galimybe nesinaudoja, tai ieškinio senaties termino eiga pagrįstai laikytina prasidėjusia. Atitinkamai ginčo atveju nustatinėtina, kada realiai ieškovo bankroto administratorius įgijo galimybę disponuoti ginčo sandorio dokumentu (t. 1, b. l. 11). Ieškinyje administratorius nurodo, kad ginčo sandorio dokumentų jis nėra gavęs, tik „atsitiktinai“ sužinojo apie sandorį Kėdainių r. savivaldybės archyve 2013 metais. Tačiau pažymėtina, jog byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, o ieškovės bankroto administratoriaus A. T. 2014-03-18 teismo posėdyje duoti paaiškinimai dėl šios aplinkybės yra nenuoseklūs ir neįtikinantys. Bankroto administratorius nurodė, kad dokumentus savivaldybės archyvui teikė be jokių lydraščių, tiesiog pagal žodinį prašymą (kas kelia didelių abejonių, nes archyvas – valstybinė, specialių teisės aktų nustatyta tvarka veikianti, įstaiga), nors net nesugebėjo prisiminti, kuris iš Kėdainių r. savivaldybės archyvo darbuotojų iš jo priėmė dokumentus pagal žodinį prašymą. Vėliau administratorius pakeitė poziciją ir ėmė teigti, kad tik „jis nepažįsta“ dokumentus priėmusių archyvo darbuotojų, nors tie darbuotojai „jį pažįsta“. Šiame itin abstrakčių administratoriaus „prisiminimų“ apie dokumentų pateikimą archyvui kontekste itin keistai ir neįtikinamai atrodo „prisiminimas“, kad ginčo sandorio dokumentas administratoriui buvo pateiktas būtent „2013 m. pradžioje“. Tačiau svarbiausia, teismo nuomone, šioje byloje yra tai, jog bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės bankroto administratorius ginčo sandorio dokumentais įgijo galimybę disponuoti kur kas anksčiau nei 2013 m. pradžioje. Visų pirma, pats administratorius 2014-03-18 teismo posėdyje pripažino, kad ginčo sandorio dokumentas buvo surastas ieškovės patalpose drauge su kitais bendrovės dokumentais („krūvoje“) dar 2009 m. spalio arba lapkričio mėnesį, ir surandant dokumentus jis dalyvavo asmeniškai (kas reiškia, jog būtent tuo metu administratorius realiai pradėjo disponuoti ir ginčo sandorio dokumentu). Tame pačiame teismo posėdyje administratorius patvirtino, kad tuomet (2009 m. spalio–lapkričio mėnesiais) ieškovės patalpose jis pradėjo dokumentus tvarkyti, rūšiuoti, dėti į dėžes, dokumentus rūšiuojant pagal juose nurodytą datą (t. y. administratorius realiai matė ir tvarkomų dokumentų turinį, vadinasi, atitinkamai turėjo matyti ir ginčo sandorio dokumentą). Tame pačiame teismo posėdyje administratorius patvirtino, kad taip surūšiuotus ieškovės dokumentus jis jau „2010 m. viduryje” pradėjo vežti į savivaldybės archyvą saugojimui (nors ir nepasirašytinai), jų net neišanalizavęs ir nevertinęs, t. y. nepatikrinęs, tuo pažeidžiant ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas. Nors dokumentai, anot administratoriaus, į archyvą buvo vežami iki pat 2012 m. pabaigos, tačiau paties bankroto administratoriaus apklausos ikiteisminiame tyrime protokolas (t. 1, b. l. 81) patvirtina, jog administratorius dar 2012-03-12 (t. y. daugiau nei prieš metus iki ieškinio pareiškimo dienos – kas reiškia, jog, net skaičiuojant nuo šios datos, ieškinio senatis būtų praleista) būtuoju laiku nurodė apie tai, kad „UAB „Statyba“ dokumentai yra suvežti į archyvą“. Teismo nuomone, išdėstyti įrodymai daugiau nei akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovės administratorius A. T. gerokai daugiau nei prieš metus laiko iki ieškinio šioje byloje pareiškimo disponavo ginčo sandorio dokumentais, nors oficialiai iš buvusio vadovo jų ir nebuvo perėmęs. Kadangi dokumentų oficialus neperėmimas jam netrukdė pareikšti šį ieškinį 2013-06-03, akivaizdu, jog vien ši aplinkybė negali pateisinti administratoriaus neveiklumo ir jo pareigų neatlikimo daugiau kaip trejus metus, nesugebėjus savalaikiai susipažinti su įmonės patalpose rastais dokumentais ir kompetentingai juos įvertinti. Pažymėtina, jog į bylą nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad bankroto administratorius būtų rodęs bent minimalias pastangas savalaikiai išsiaiškinti ginčijamo sandorio sudarymo ir atsiskaitymo su atsakove aplinkybes (kad, pavyzdžiui, būtų kreipęsis dėl to į atsakovę su prašymu ir pan.). Teismo įsitikinimu, toks bankroto administratoriaus elgesys yra nesąžiningas, nesuderinamas su jo profesinėmis pareigomis ir atidumo standartu, ir todėl nesudaro pagrindo laikyti ieškinio senaties terminą buvus nepraleistą arba atnaujintiną (tuo labiau, kad ieškovė to net neprašo). Pažymėtina, kad tokios aplinkybės, kaip didelis bankrutuojančios įmonės dokumentų kiekis ar netvarkingumas (daugiau negu akivaizdu, kad bankrutuojančių įmonių dokumentacija dažnai būna netvarkinga), didelis administratoriaus darbo krūvis arba jo darbuotojų trūkumas nesudaro pagrindo kitokiam ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimui ar senaties atnaujinimui, kadangi šie klausimai turi būti įvertinti bankroto administratoriui duodant sutikimą dėl konkrečios įmonės administravimo, taip prisiimant ir visas jam, kaip profesionalui (beje, turinčiam ir įstatymo nustatytą pareigą draustis savo civilinę atsakomybę), tenkančias rizikas. Daugiau nei 3 metų delsimas (nuo A. T. paskyrimo ieškovės bankroto administratoriumi iki tariamo sužinojimo apie ginčijamą sandorį), teismo nuomone, laikytinas iš esmės paneigiančiu teisinio stabilumo principą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog ieškovės administratorius šioje byloje be svarbių priežasčių ir iš esmės yra praleidęs ieškinio senaties terminą, kas yra savarankišku pagrindu atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.).

41Dėl actio Pauliana pagrindų buvimo

42Dėl prievolės ar neprievolės sudaryti ginčo sandorį

43Skolos (permokos), kurią teismo posėdyje galiausiai pripažino ir ieškovės atstovai ir kurios dydį pagrindžia į bylą pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, fakto konstatavimas ginčo sandoriu, teismo nuomone, nesukuria jokių naujų (savarankiškų) teisių ir pareigų, todėl jis per se negali būti neteisėtas ir niekaip negali pažeisti ieškovės kreditorių teisių.

44Nesant ginčo dėl to, kad ieškovė, neatlikusi Sutartyje numatytu terminu darbų ir galutinai paaiškėjus, kad ieškovė (jos pagrindiniams darbuotojams, kaip nurodė ieškovės direktorius, išvykus į užsienį) neturi jokių galimybių tuos darbus atlikti, 2009-02-27 buvo skolinga atsakovei ginčo sandoryje nurodytą ir pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais patvirtintiną sumą, prievolė atsiradusią permoką grąžinti kilo iš įstatymo. Tai pagrindžia CK 6.237 straipsnio 1 dalies, 6.222 straipsnio 1 dalies (restitucija), 6.658 straipsnio 4 dalies ir 6.671 straipsnio nuostatos. T. y., galutinai paaiškėjus, kad rangos sutartis yra pažeidžiama ir nebebus įvykdyta, atsakovė, anksčiau nereikalavusi permokos grąžinimo dėl planų įskaityti permoką į statybos rangos darbų kainą – įgijo teisę reikalauti, kad ieškovė sugrąžintų permoką. Pagal rangos sutarties (t. 1, b. l. 13) 3.5 punktą darbų terminas buvo 2008-11-27. Vadinasi, ieškovei pažeidus Sutartyje numatytą terminą, atsakovė visiškai pagrįstai galėjo reikalauti grąžinti savo pačios avansu sumokėtas lėšas, kurios nebuvo ieškovės panaudotos atsakovės interesais, ką atsakovė ir padarė, kartu su ieškove sutariant ir dėl delspinigių skaičiavimo už tai, kad be teisėto pagrindo naudojamasi atsakovės pinigais, skolintais iš banko, ir kad tokiu būdu ieškovė būtų skatinama kuo greičiau įvykdyti prievolę. Kadangi atitinkama atsakovės teisė į permokos grąžinimą kilo iš įstatymo, tai net jei ginčijamas sandoris ir nebūtų buvęs sudarytas, ieškovė vis tiek būtų buvusi skolinga ir turėtų grąžinti atsakovei tą pačią ginčijamame sandoryje nurodytą sumą. Dėl šios priežasties ieškinio tenkinimas apskritai nesukeltų jokių teisinių pasekmių, vien dėl ko ieškinys turi būti atmestas. Dėl tos pačios priežasties nėra CK 6.66 straipsnyje nustatytos sąlygos – sandoris, kaip nesukėlęs teisinių pasekmių, nesudarė žalos kreditoriams.

45Dėl kreditorių interesų pažeidimo

46Jau minėta, kad ginčo sandoris nepažeidė kreditorių interesų, kadangi nesukūrė jokių naujų teisių ir pareigų jo šalims.

47Be to, atskirai pasisakytina ir dėl ieškovės administratoriaus teiginio, jog ieškovė jau 2008-12-31 buvo nemoki. Vienintelis byloje esantis dokumentas, kuriuo šią savo poziciją grindžia ieškovės bankroto administratorius, yra Panevėžio apygardos teismo 2009-09-03 nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir joje esantis atitinkamas teiginys (t. 1, b. l. 29). Tačiau pažymėtina, jog pastaroji nutartis ir joje nurodyti faktai šiai nagrinėjamai bylai prejudicinės galios neturi, kadangi skiriasi šių abiejų bylų dalyviai (CPK 182 str. 2 p.) – UAB „Statyba“ bankroto byloje, teismui priimant nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, nedalyvavo nei UAB „Dekaedras“, nei kuris nors iš šios nagrinėjamos bylos trečiųjų asmenų. „Jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja nors vienas asmuo, nedalyvavęs anksčiau išnagrinėtoje civilinėje ar administracinėje byloje, ankstesniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės prejudicinės galios neturi.“ (A. Driukas ir kt. Civilinis procesas: teorija ir praktika: vadovėlis. T.2. Vilnius, Teisinės informacijos centras, 2005. Psl. 594.).

48Remiantis ĮBĮ 2 dalies 8 punktu, „įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės”. Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo, grindžiant išvadą dėl nemokumo (skaičiuojant pradelstų įsipareigojimų ir turto santykį), nurodyta, kad „pagal atsakovo finansinę atskaitomybę ir balansą 2008-12-31 dienai bendrovės <...> pradelsti įsipareigojimai – 2.207.096 Lt”. Pastaroji suma atitinka ieškovės 2008-12-31 balanso (2 t., b. l. 116–118) 75 eilutę, kurioje fiksuoti ne tik pradelsti, bet visi trumpalaikiai įsipareigojimai (t. y. ir pradelsti, ir nepradelsti). Pažymėtina, jog sąvoka „trumpalaikiai įsipareigojimai“ nėra tapati sąvokai „pradelsti įsipareigojimai“. Trumpalaikių įsipareigojimų sąvoką apibrėžia Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto direktoriaus 2003-12-18 nutarimu Nr. 1 „Dėl verslo apskaitos standartų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 20-616) patvirtinto 2-ojo verslo apskaitos standarto ,,Balansas” II d.: ,,Trumpalaikis įsipareigojimas – įsipareigojimas, už kurį įmonė privalės atsiskaityti per vienerius metus nuo balanso datos arba per vieną įmonės veiklos ciklą.“ Kitaip tariant – trumpalaikiai įsipareigojimai – tai tokie įsipareigojimai, kurių įvykdymo terminas yra vieneri metai ir / ar trumpiau (skaičiuojant nuo balanso datos, nagrinėjamu atveju nuo 2008-12-31). Tuo tarpu pradelsti įsipareigojimai suprantami kaip tokie įsipareigojimai, kurių įvykdymo terminas atitinkamu momentu jau yra suėjęs. Kaip nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2011-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-625/2011, „Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-02 nutartis byloje Nr. 2-1273/2010).“ Iš 2009-09-03 nutarties iškelti bankroto bylą ieškovei nematyti, kad teismas būtų vertinęs būtent pradelstus ieškovės įsipareigojimus 2008-12-31 dienai, t. y. tokių įrodymų nutartyje nėra aptarta; tokių įrodymų nėra pateikta ir į nagrinėjamą bylą, kas reiškia, jog ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo nemoki, yra neįrodyta. Be to, teismo nuomone, visiškai neįtikėtina, jog nemokiai ieškovei bankas 2009-07-09 susitarimu (t. 1, b. l. 147), t. y. praėjus keletui mėnesių po ginčijamo sandorio sudarymo, būtų tęsęs kreditavimą ir dar papildomai suteikęs 270 000 Lt kreditą, žinant, kad tokia procedūra apima patikrinimą įmonės turtinės būklės, kuri akivaizdu, kad bankui jokių įtarimų nesukėlė.

49Dėl tariamo šalių nesąžiningumo

50Teismo nuomone, šioje byloje nėra nustatytas joks ne tik atsakovės, bet ir ieškovės nesąžiningumas sudarant ginčo sandorį. Kaip jau minėta, bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovė jau ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nemoki, tuo labiau, kaip jau minėta, ieškovės tuometinė būklė nesukėlė jokių įtarimų net bankui, kuris 2009-07-09 susitarimu (t. 1, b. l. 147), t. y. praėjus keletui mėnesių po ginčijamo sandorio sudarymo, pratęsė kreditavimą ir dar papildomai suteikė 270 000 Lt kreditą. Nustatyta, jog ginčo sandorio metu ieškovės turtas nebuvo areštuotas, o ieškovės turto masė buvo pakankamai didelė.

51Dėl ieškovės finansinės atskaitomybės už 2008 metus (2 t., b. l. 116–118) pažymėtina, jog VĮ Registrų centrui, kaip matyti iš viešai skelbiamų duomenų, ji buvo pateikta tik 2009-08-14. Vadinasi, ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovė neturėjo jokios galimybės susipažinti su šios atskaitomybės duomenimis ir būtent iš jos nuspręsti apie ieškovės tariamą nemokumą (nors, kaip jau minėta prieš tai, šiame balanse 75 eilutėje nurodyta 2 207 096 Lt suma, kaip per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, jokiu būdu dar nereiškia, jog visa ši suma 2008-12-31 jau buvo pradelsta). Pažymėtina ir tai, jog ši 2008 metų finansinė atskaitomybė ginčijamo sandorio sudarymo metu 2009-02-27 net ir neprivalėjo būti sudaryta ir pateikta VĮ Registrų centrui. O tai, teismo nuomone, reiškia, jog ir pati ieškovė, tuo metu atstovaujama ginčijamą sandorį sudariusio trečiojo asmens P. S., taip pat neturėjo jokių galimybių iš šio dar net neturėjusio būti sudaryto balanso nuspręsti apie ieškovės nemokumą, kas paneigia ir ieškovės vardu ginčijamą sandorį sudariusio P. S. nesąžiningumą.

52Pažymėtina ir tai, jog ieškovės atstovai neginčijo atsakovės ir trečiųjų asmenų nurodytų aplinkybių, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo statybos objektų, 2009 m. vykdė darbus užsakovui UAB „RST“, dalyvavo konkursuose.

53Visos šios nustatyto aplinkybės, teismo nuomone, duoda pagrindą išvadai, jog ne tik atsakovė, bet ir pati ieškovė, t. y. jos tuometinis vadovas, neturėjo pagrindo laikyti, kad susitarimas dėl realiai egzistuojančios permokos grąžinimo atsakovei (juo labiau, kad tai aiškiai buvo net ne ieškovei priklausantys pinigai) galėtų būti neteisėtas ar nesąžiningas ir kad galėtų kaip nors pažeisti kitų kreditorių teises.

54Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta ieškinį kaip visiškai nepagrįstą ir neįrodytą, be to, kaip pateiktą teismui iš esmės ir be svarbių priežasčių praleidus ieškinio senaties terminą.

55Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

Nutarė

56ieškinį atmesti.

57Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Ievai... 2. Ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 4–10) prašo pripažinti 2009-02-27... 3. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2009-02-27 sudarė Susitarimą (toliau –... 4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 73–78) prašo ieškinį... 5. Atsakovės nuomone, nėra visų būtinų actio Pauliana ieškiniui pareikšti... 6. Šiuo atveju ieškovė privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, todėl actio... 7. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo... 8. Dubliku (t. 1, b. l. 111–114) ieškovė prašo ieškinį tenkinti. Ieškovei... 9. Atsakovė tripliku (t. 1, b. l. 119–121) prašo ieškinį atmesti, priteisti... 10. Trečiasis asmuo A. R. atsiliepime į ieškinį (t. 2, b. l. 31–35) prašo... 11. Taip pat atsakovė negalėjo pradėti restorano veiklos ir iš to gauti pajamų... 12. Tokiu būdu esant 475 364,49 Lt permokai ieškovė su atsakove sudarė... 13. Šiuo atveju yra praleistas įstatymų numatytas ieškinio senaties terminas... 14. Nagrinėjamuoju atveju ieškovė privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį,... 15. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš CK 6.67 straipsnyje numatytų... 16. Trečiasis asmuo P. S. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti,... 17. 2008-08-21 Sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti Sutartyje nurodytus... 18. Tiek Sutarties, tiek 2009-02-27 susitarimo pasirašymo metu ieškovės vadovu... 19. Panevėžio apygardos teismas 2009-09-03 ieškovei iškėlė bankroto bylą,... 20. Trečiasis asmuo su ieškinyje išdėstytais argumentais ir reikalavimais... 21. Ieškinyje be jokio teisinio pagrindo teigiama, jog aplinkybė, kad Sutartyje... 22. Ieškovė ir atsakovė, sudarydamos ginčijamą sandorį, buvo sąžiningos.... 23. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad apie ginčijamą sandorį neva... 24. Be to, faktas, kad bankroto administratorius atsitiktinai, kaip jis nurodo,... 25. Ieškovė, reikšdama ieškinį, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis,... 26. Ieškinys atmestinas.... 27. Nustatyta, jog 2009-02-27 susitarimu (1 t., b. l. 11) ieškovė, atstovaujama... 28. Būtent 2009-02-27 Susitarimas (ginčo sandoris) ir yra ginčijamas šioje... 29. Pažymėtina, jog ieškovės atstovai, šios bylos nagrinėjimo metu kėlę... 30. 1) atsakovė sumokėjo ieškovei 924 259,45 Lt (2 t., b. l. 93) 2008-11-28... 31. 2) atsakovė pagal 2009-01-29 PVM sąskaitą faktūrą Serija GVR Nr. 0475 (1... 32. Vadinasi, pagal tarpusavio įsipareigojimų balansą 2009-02-27 ieškovė buvo... 33. Bylos duomenys patvirtina, jog po 2009-02-27 Susitarimo sudarymo ieškovė... 34. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog po 2009-02-27 Susitarimo sudarymo... 35. Kadangi šioje byloje pareikštu ieškiniu nėra ginčijama nei 116 000 Lt... 36. Šioje byloje ginčijamas sandoris, kuriuo šalys konstatavo, kad atsakovė yra... 37. Dėl ieškinio senaties... 38. CK 6.66 straipsnio, būtent kurio pagrindu pareikštas ieškinys, 3 dalyje... 39. Pažymėtina, jog bankroto administratoriaus pareigos susipažinti su... 40. Kaip seka iš LAT formuojamos teismų praktikos (LAT 2013-05-17 nutartis... 41. Dėl actio Pauliana pagrindų buvimo... 42. Dėl prievolės ar neprievolės sudaryti ginčo sandorį... 43. Skolos (permokos), kurią teismo posėdyje galiausiai pripažino ir ieškovės... 44. Nesant ginčo dėl to, kad ieškovė, neatlikusi Sutartyje numatytu terminu... 45. Dėl kreditorių interesų pažeidimo... 46. Jau minėta, kad ginčo sandoris nepažeidė kreditorių interesų, kadangi... 47. Be to, atskirai pasisakytina ir dėl ieškovės administratoriaus teiginio, jog... 48. Remiantis ĮBĮ 2 dalies 8 punktu, „įmonės nemokumas – įmonės būsena,... 49. Dėl tariamo šalių nesąžiningumo... 50. Teismo nuomone, šioje byloje nėra nustatytas joks ne tik atsakovės, bet ir... 51. Dėl ieškovės finansinės atskaitomybės už 2008 metus (2 t., b. l.... 52. Pažymėtina ir tai, jog ieškovės atstovai neginčijo atsakovės ir... 53. Visos šios nustatyto aplinkybės, teismo nuomone, duoda pagrindą išvadai,... 54. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta ieškinį kaip... 55. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 56. ieškinį atmesti.... 57. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos...