Byla 2A-1525-254/2013
Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Algimantas Kukalis (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1606-748/2013 pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei R. B. dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas pareiškė Kauno apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 17 871,98 Lt nuostolių atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog jis patyrė nuostolius atsakovei nesumokėjus už 2009 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius nuomos mokesčio už butą, esantį Kaune, ( - ) g. ( - )-1, iš viso 1 600 Lt, bei už komunalines paslaugas: elektros energiją – 1 272,25 Lt, šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą – 236,78 Lt, gyvenamųjų patalpų apsaugą – 350 Lt, telefono/interneto ryšį – 202,08 Lt. Be to, atsakovė pablogino nuomotų patalpų būklę, dėl ko ieškovui reikėjo daryti buto remontą ir jis patyrė iš viso 13 955,87 Lt išlaidų, t. y. 1 083,37 Lt išlaido medžiagoms ir 12 872,50 Lt sumokėjo už bute atliktus darbus, bei už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą sumokėjo 255 Lt (t. 1, b. l. 17).

5Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo nuomotojui, nuomininkui nevykdant pareigos apmokėti už nuomą ir komunalines paslaugas bei dėl žalos atlyginimo už patalpų pabloginimą bei kitų susijusių nuostolių.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės 15 876,86 Lt nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 15 876,86 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 744,18 Lt bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmetė šiais motyvais:

81. Dėl nuomos mokesčio. Atsakovė atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes įrodinėjo savo paaiškinimais ir liudytojos E. M. parodymais, kuri patvirtino, kad 2009 m. gegužės-gruodžio mėn. laikotarpiu ieškovui kiekvieną mėnesį buvo sumokamas nuomos mokestis, nurodė, kad su ieškovu atsiskaitydavo atsakovė, kuriai liudytoja perduodavo 400 Lt, t. y. pusę nuomos mokesčio sumos ir tokiu būdu liudytoja sumokėjo iš viso 2 800 Lt už 7 mėnesių nuomą. Ieškovas pripažino, kad 2009 m. gegužės 8 d. prieš pasirašant nuomos sutartį gavo iš atsakovės 800 Lt už nuomą. Šią aplinkybę patvirtina rašytinis įrodymas - raštelio kopija (t. 1, b. l. 16). Atsakovė nurodė, kad 2009 m. gegužės 8 d. sutarties pasirašymo metu, sumokėjo ieškovui dar 1 600 Lt už dviejų mėnesių nuomą, tačiau dokumento nesurašė. Atsakovė paaiškinimuose nurodė, jog paskutinį kartą sumokėjo nuomos mokestį 2009 m. spalio mėn., ieškovas šios aplinkybės neginčijo, todėl, teismas, įvertinęs, kad atsakovė buvo sumokėjusi 800 Lt prieš sudarant sutartį, padarė išvadą, kad yra sumokėta už nuomos laikotarpio dalį - už 2009 m. gegužės-lapkričio mėnesius ir nėra sumokėta už 2009 m. gruodžio mėn. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo remtis liudytojos E. M. parodymais, nes ji ne visada dalyvaudavo, kai atsakovė atsiskaitydavo su ieškovu už nuomą. Teismas priteisė ieškovui 587 Lt nesumokėto nuomos mokesčio (už 2009 m. gruodžio mėnesio 1-22 dienas).

92. Dėl komunalinių paslaugų. Teismas nustatė, kad atsakovė 2009 gruodžio mėnesio viduryje paskutinį kartą už paslaugas apmokėjo tiesiogiai ieškovui, o ieškovas turėjo apmokėti paslaugas teikiančioms įmonėms. Tokius atsakovės paaiškinimus patvirtino liudytoja E. M.. Ieškovas nurodė, kad atsakovė jam atsiskaitydavo už komunalines ir kitas paslaugas, bet nuo 2009 m. rugpjūčio ėmė nebemokėti ir su juo neatsiskaitė už elektros energiją, telefono ir ryšio paslaugas, šaltą vandenį ir nuotekas, patalpų apsaugą. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad apmokėjo paslaugų tiekėjams už butui teiktas paslaugas: įmokas už elektros energiją pagal atsiskaitomąją knygelę 1 272,25 Lt (2009-11-03 sumokėta 78,40 Lt, atsiskaitymo laikotarpis – 07 mėn., ir 472,15 Lt, atsiskaitymo laikotarpis – 10 mėn.; 2010-01-20 sumokėta 721,70 už 11 mėn. atsiskaitymo laikotarpį – t. 1, b. l. 18, 19, 20, 34); šaltą vandenį ir nuotekas 134,62 Lt (2009-11-03 už 09 mėn., skaitiklio parodymai nuo 103 iki 133, sumokėta 134,62 Lt – t. 1, b. l. 23). Elektroninės saugos sutartis patvirtina, kad buvo teikiama patalpų apsauga 2 objektams, iš jų – ir ( - ) g. ( - ), Kauno m. (t. 1, b. l. 25-26). SEB banko išrašai patvirtino, kad už apsaugą buvo apmokėta nurašant lėšas iš V. B. asmeninės sąskaitos (t. 1, b. l. 27-29). Elektroninės saugos sutartyje nustatyta kaina už ( - ) g. ( - ), Kaunas, objekto apsaugą - 75,06 Lt už mėn. su 2 proc. nuolaida - bei tiesioginio debeto atsiskaitymas pagrindžia ieškovo prašymą priteisti jo turėtus nuostolius dėl apmokėjimo už 5 mėn. atsakovei išnuomotų patalpų apsaugą 350 Lt. Šie įrodymai, teismo nuomone, patvirtina, kad ieškovas apmokėjo už atsakovės gautas paslaugas 1 756,87 Lt.

103. Dėl atsakomybės už išnuomotų patalpų apgadinimą. Šalys sudarydamos sutartį numatė, kad atsakovė turės atlyginti visus dėl patalpų būklės pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus nuostolius, atsiradusius dėl natūralaus nusidėvėjimo (panaudos sutarties 4. 4 p., t. 1, b. l. 13). Teismas atsakovės argumentą, jog ji sutartį pasirašė jos neperskaičiusi, antraip, būtų nepasirašiusi, atmetė, tokį elgesį laikydamas jos pačios rizika. Teismas nustatė, jog šalims sudarius nuomos sutartį, gyvenamosios patalpos buvo perduotos atsakovei priėmimo-perdavimo aktu Nr.1 (t. 1, b. l. 15). Atsakovė, priimdama patalpas iš ieškovo, patvirtino, kad patalpos yra geros būklės ir atitinka Panaudos sutarties 4.2 punktą (perdavimo-priėmimo akto 2 p.). Šalių pasirašytos panaudos sutarties 4.2 punkte pažymėta, kad patalpos perimamos naujai suremontuotos ir tvarkingos, visi inžineriniai tinklai ir prie jų prijungti prietaisai yra veikiantys, patalpos atitinka priešgaisrinės saugos, higienos, sanitarinius bei kitus reikalavimus bei normas, atsakovė su patalpų būkle yra susipažinusi ir dėl jos neturi jokių priekaištų (t.1, b. l. 13). Atsakovei išsikėlus iš nuomojamų patalpų perdavimo-priėmimo aktas šalių nebuvo pasirašytas, tačiau faktinės aplinkybės buvo konstatuotos 2009 m. gruodžio 22 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0022/09/0068, nuotraukomis, filmuota medžiaga (t.1, b. l. 35-38, 9). Atsakovė neginčijo, kad šiame protokole fiksuoti duomenys neatitiktų tikrovės. Iš statybos rangos sutarties Nr. 2010/02/01 teismas sprendė, kad 2010 m. vasario 1 d. ieškovas sudarė sutartį dėl buto remonto pagal suderintą sąmatą – 12 872,50 Lt (t. 1, b. l. 39). 2010 m. vasario 26 d. atliktų darbų aktu rangovas perdavė atliktus remonto darbus, ieškovas juos priėmė. Atliktų darbų akte nurodyta, kad buvo atlikta darbų už 12 872,50 Lt (t.1, b. l. 41). Kadangi atsakovė nepateikė patikimų įrodymų šiam aktui nuginčyti, teismas laikė, kad ieškovas patyrė 12 872,50 Lt nuostolių dėl remonto darbų. Be to, kasos čekiai (21,15 Lt, 193,57 Lt, 190,77 Lt) atitinka remonto laikotarpį, naudotas remontui medžiagas, todėl teismas laikė, kad šie dokumentai įrodo ieškovo išlaidas įsigyti remonto medžiagoms – iš viso 405,49 Lt. Be to, teismas 2011 m. balandžio 11 d. pats atliko buto vietos apžiūrą ir nustatė, jog jame daug trūkumų (t. 1, b. l. 95-98). Teismo atliktos vietos apžiūros metu rasta padėtis bute atitiko atsakovės pateiktose fotonuotraukose užfiksuotą vaizdą (t.1, b. l. 100-108). Taip pat teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 255 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Atsakovė (toliau apeliantė) apeliaciniu skundu prašo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti šiais argumentais:

131. Dėl nuomos mokesčio. Šalys buvo susitarusios, jog už nuomą ir komunalines paslaugas kiekvieną mėnesį nuomininkė atsiskaitys nuomotojui. Teismas be jokių įrodymų, vadovaudamasis vien tik ieškovo ieškiniu, nustatė, kad apeliantė nesumokėjo nuomos mokesčio už gruodžio mėnesį, nors ji nuomos mokestį už ateinantį mėnesį mokėdavo mėnesio pabaigoje, t. y. avansu. Liudytoja E. M. patvirtino, kad ji, kadangi irgi gyveno mano nuomojamuose patalpose, sumokėjo nuomos mokestį po 400 Lt už 7 mėnesius, iš viso 2 800 Lt. Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. gruodį, kai ji su savo augintiniu lankėsi šunų kirpykloje Linkuvos g. 7, į kirpyklą atvažiavo ieškovas ir apeliantė jam padavė kažkokius pinigus. Tuomet apeliantė galutinai atsiskaitė su ieškovu už jo bute pragyventas dienas 2009 m. gruodį ir komunalinius patarnavimus. Apeliantė ieškovo žmonai D. B. 2009 m. gegužės 8 d. sumokėjo 800 Lt rankpinigius už buto nuomą, ką patvirtina jos pasirašytas raštelis. Apeliantė 2009 m. gegužės 8 d. pasirašydama buto panaudos sutartį, ieškovui sumokėjo 1 600 Lt nuomos mokestį avansu, t. y. už du paskutinius nuomos mėnesius. Kiekvieno mėnesio apie 20 d. apeliantė mokėdavo 800 Lt nuomos mokestį už einamąjį mėnesį. Nutraukus sutartį nuomos mokestis už 2009 m. gruodį jau buvo sumokėtas, todėl teismas neturėjo teisės priteisti dar kartą sumokėti nuomos mokestį už 2009 m. gruodį, iš viso 587 Lt.

142. Dėl komunalinių paslaugų. Apeliantė kiekvieno mėnesio apie 20 d. sąžiningai, pagal skaitiklių rodmenis ir pateiktas sąskaitas, sumokėdavo komunalinius mokesčius grynais pinigais, dažniausiai ieškovo žmonai. Kuris iš jų mokėdavo pagal atsiskaitymo knygeles ir sąskaitas paslaugų tiekėjams apeliantė nežino. Ieškovas su paslaugų tiekėjais atsiskaitydavo nesavalaikiai, nors iš apeliantės grynus pinigus už komunalines paslaugas gaudavo savalaikiai. Jis pateikė už suvartotą elektrą apmokėtas tris sąskaitas: 1) už 2009 m. liepą. - 78,4 Lt - sumokėta 2009-11-03; 2) už 2009 m. spalį - 472,15 Lt - sumokėta 2009-11-03; 3) už 2009 m. lapkritį - 721,7 Lt - sumokėta 2010-01-20. Už sunaudotą elektros energiją birželio, rugpjūčio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais nėra sumokėta. Ieškovas už elektros tiekimą 2010 m. sausio 20 d. sumokėjo tik gavęs pranešimą, kad bus atjungta elektra. Analogiškai ieškovas į bylą pateikė apmokėjimo už sunaudotą vandenį sąskaitas: 1) už 2009 m. rugsėjį sumokėta 2009-11-03 - už 30 m3 134,62 Lt; 2) už 2010 m. kovą sumokėta 2010-04-21 - už 22 m3 102,16 Lt. Ieškovas už sunaudotą vandenį nemokėjo nei gegužės, nei birželio, nei liepos, nei rugpjūčio, nei spalio, nei lapkričio, nei gruodžio mėnesiais. Apeliantė iš nuomojamų patalpų išsikrausčiau 2009 m. gruodžio 22 d., o teismas priteisė mokėti už 2010 m. kovą sunaudotą vandenį. Ieškovas tik su buto apsaugos tiekėjais atsiskaitydavo laiku, nes neatsiskaičius laiku, šie nesaugodavo buto. Apeliantė už buto apsaugą kiekvieną mėnesį mokėjo ieškovui po 161,26 Lt, o jis apmokėdavo pagal sąskaitą, taip buvo sumokėta: 1) 2009-09-15 - 317,20 Lt; 2009-10-15 - 161,26 Lt; 3) 2009-11-16 - 161,26 Lt; 4) 2009-12-15 - 161,26 Lt.

153. Dėl atsakomybės už išnuomotų patalpų apgadinimą. Apeliantė teikdama, jog teismas nepagrįstai priteisė nuostolius už patalpų apgadinimą, nurodo šiuos argumentus:

163.1. Iš vietos apžiūros protokolo matyti, kad tik trijose patalpose (t. y. 1-3, 1-4, 1-5) naujai ištapetuotas vienas trečdalis, t. y. 1,2 m aukščio visų šių patalpų sienų perimetrų, kas sudaro apie 40 kv. m. Teismas vietos apžiūros metu taip pat nustatė, kad tapetuotos sienos neglaistytos, nes ryškūs sienų nelygumai. Jokių kitų remonto darbų patalpose nebuvo atlikta. Teismo vietos apžiūros 2011 m. balandžio 11 d. protokole nėra užfiksuota, kad būtų rasta naujai nudažyta 38,9 kv. m sienų, tuo pačiu ir jų paruošimo dažymui, todėl teismas neteisėtai priteisė 1 556 Lt (778 Lt + 778 Lt). Teismas tvirtina, kad sienų ištapetuota 115,2 kv. m. Lygiai tas pats su sienų paruošimu tapetavimui, nors teismo vietos apžiūros protokole nurodyta, kad tapetai užtapetuoti ant neglaistyto paviršiaus. Teismas sprendime pripažįsta, kad sienų paruošimas tapetavimui - 115,2 kv. m - ieškovui kainavo 1 728 Lt, o sienų tapetavimas - net 2 304 Lt.

173.2. Vietos apžiūros metu nerasta jokių šildymo sistemos virinimo ir dažymo darbų, ką patvirtino ir teismo ekspertas V. S. savo ekspertizės akte. Atvirkščiai, teismas vietos apžiūros akte užfiksavo, kad kiekvienoje patalpoje esančių radiatorių ir vamzdynų dažai nusilaupę, vietomis nukritę, lenda rūdys. Teismas be jokio pagrindo pripažįsta, kad ieškovas atliko radiatorių ir vamzdynų dažymo darbus, už kuriuos sumokėjo 1 600 Lt (320 Lt+1 280 Lt) ir šią pinigų sumą priteisė.

183.3. Antstolio M. L. faktinių aplinkybių protokolas ir teismo eksperto V. Š. 2012 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės aktas įrodo, kad patalpų temperatūrai esant + 5,5° C, nei šildymo sistema, nei dujų šilumokaitis užšalti negali. Todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovui nuostolių dėl šilumokaičio išmontavimo, sumontavimo ir jo remonto net 930 Lt (300 Lt + 630 Lt). Šilumokaitis dujų katile - visiškai neremontuotina detalė, ji turi būti keičiama nauja.

193.4. Teismas vietos apžiūros protokole pažymėjo, kad langų dažai atsilaupę, vietomis nukritę, langų rėmai purvini. Tą faktą patvirtino ir teismo ekspertas teismo ekspertizės akte : „Langų rėmai dažyti senai, vizualiai matosi, kad dažai seni, labai sutrūkinėję, atsilupę“. Tačiau teismas, priešingai aukščiau įvardintiems įrodymams, pripažįsta, kad ieškovas dėl atsakovės kaltės turėjo 640 Lt nuostolių už langų rėmų dažymą

203.5. Analogiškai ir dėl grindjuosčių (plintusų) montavimo. Atsakovė teisme paaiškino, kad ieškovas leido trijose patalpose (t. y. 1-2, 1-4 ir 1-5) pasikloti „plaukiojantį“ parketą ant jo kiliminės dangos. Kadangi grindjuostės buvo atsakovės, ji jas išsikeliant nusiardė.

213.6. Trijų langų stiklai buvo sutrūkę iki atsakovei atsikraustant. Ji ne vieną kartą prašė juos perstiklinti, tačiau ieškovas jų neperstiklino, todėl privalėjo įstiklinti iš naujo išnuomojant patalpas. Teismas pagal 2010 m. vasario 26 d. atliktų darbų aktą neteisėtai priteisė 790 Lt (150 Lt + 640 Lt) už langų įstiklinimą ir plintusų montavimą.

223.7. Apeliantė nusiėmė tris savo šviestuvus, o ieškovo buvusius paliko ant grindų, ką užfiksavo antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Ieškovas iki patalpų išnuomavimo naujiems klientams privalėjo sutvarkyti elektros instaliaciją, nes vietomis ji buvo netvarkinga. Todėl teismas neteisėtai priteisė 720 Lt (480 Lt+240Lt) už šveistuvus ir elektros instaliacijos darbus.

233.8. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2009-12-22 protokole Nr. 0022/09/0068 nėra užfiksuota jokių šiukšlių, todėl teismas nepagrįstai priteisė 500 Lt nuostolių už šiukšlių išvežimą ir patalpų valymą.

243.9. Teismo ekspertizės 2012 m. rugsėjo 28 d. akte nurodyta, kad „darbų užsakovas P. B. apžiūros metu negalėjo atsakyti, kur ir kam, ir kokios pagalbinės medžiagos buvo panaudotos, už kurias mokėjo pagal rangovo E. G. atliktų darbų aktą 1 200 Lt“ (t. 1, 41 pus.), tačiau teismas juo priteisė.

253.10. Teismas iš apeliantės neteisėtai priteisė net 874,50 Lt už kiliminės dangos išsiurbimą, kas tolygu jos naujos kainai.

26Be to, teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, jog ieškovas apeliantei pateikė pasirašyti patalpų panaudos sutartį ir patalpų perdavimo aktą, jos gimimo dieną, likus pusvalandžiui iki svečių atėjimo. Kadangi apeliantė pasitikėjo ieškovu, ji neskaitė jo pateiktos patalpų panaudos sutarties ir patalpų priėmimo-perdavimo akto, kuriame melagingai buvo parašyta, kad „Panaudos gavėjas patvirtina, kad patalpos yra geros būklės ir atitinka Panaudos sutarties 4.2 punktą“. Liudytojai E. M., R. Š., A. J., R. G. patvirtino, jog bute nebuvo padarytas naujas remontas, jis buvo gan apleistas (t. 2, b. 88-90, 91). Teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tą faktą, kad darbai iš tikrųjų nebuvo atlikti, o ir rangos sutartis tarp ieškovo ir E. G., bei atliktų darbų aktas, buvo pasirašyti fiktyviai. Teismo ekspertas V. S. ekspertizės akte konstatavo, kad „Atliktų darbų 2010 m. vasario 26 d. akte įvardyti darbai neatitinka faktiškai atliktiems vidaus remonto darbams bute ( - ) g. ( - )-1, Kaune“. Taip pat teismo ekspertas patvirtino, kad atliktų darbų įkainiai, nurodyti 2010 m. vasario 26 d. akte, neatitinka tuo metu rinkoje buvusių įkainių. Be to, statybos remonto darbų atlikėjui E. G. verslo liudijimas buvo išduotas 2010 m. sausio 21 d., o statybos rangos sutartis sudaryta po 9 dienų, t. y. 2010 m. vasario 1 d., darbai pagal aktą baigti 2010 m. vasario 26 d. E. G. verslo liudijimo galiojimo terminas iki 2010 m. vasario 22 d. Atrodo, kad verslo liudijimas išduotas tik ieškovo patalpų remontui, o svarbiausia, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (Šiaulių skyrius) E. G. išdavė verslo liudijimą, leidžiantį veiklą vykdyti tik Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje (t. 1, b. 1. 117). Šis įrodymas patvirtina, kad E. G. ieškovo bute jokių remonto darbų neatliko, o tik fiktyviai surašė statybos darbų rangos sutartį ir darbų atlikimo aktą.

27Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:

281. Dėl nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų. Ieškovas byloje yra pateikęs rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog būtent ieškovas atsiskaitė su komunalinių paslaugų tiekėjais. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nepateikia jokių įrodymų savo argumentams pagrįsti. Priešingai, pati apeliantė patvirtina, kad ieškovas gavęs pranešimą, kad bus atjungta elektra pats sumokėjo už elektros tiekimą. Apeliantė teigia, kad sąskaitos už jai suteiktų paslaugų tiekimą buvo neapmokamos laiku, todėl, kad su paslaugų tiekėjais laiku neatsiskaitydavo ieškovas. Ieškovas neginčija to fakto, kad su paslaugų tiekėjais buvo atsiskaitoma pavėluotai, tačiau tai vyko ne dėl ieškovo kaltės, o dėl apeliantės, kuri nemokėjo už jai suteiktas paslaugas laiku.

292. Dėl atsakomybės už išnuomotų patalpų apgadinimą. Ieškovas nesutikdamas su apeliantės argumentais, jog teismas nepagrįstai priteisė nuostolius už patalpų apgadinimą, nurodo šiuos argumentus:

302.1. Remonto darbų atlikimo faktą, o taip pat ir 38,9 kv. m sienų paruošimo ir dažymo darbus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: statybos rangos sutartis Nr. 2010/02/01 (t. t, b. l. 39-40), 2010 02 26 atliktų darbų aktas (t. 1, b. l. 41), 2011 m. sausio 14 d. nuostolių skaičiuotė (t. I, b. l. 17) ir ją patvirtinantys dokumentai bei fotonuotraukos. Apeliantė iš buto išsikraustė 2009 m. gruodžio 22 d. ir tą pačią dieną antstolis surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame yra užfiksuotos buto perdavimo aplinkybės (t. 1, b. l. 35-38). Teismo vietos apžiūros protokolas buvo atliktas tik 2011 m. balandžio 16 d. Minėtu laikotarpiu nuo atsakovės išsikraustymo iki teismo vietos apžiūros protokolo atlikimo nuolat gyveno kiti asmenys, patalpos buvo naudojamos pagal paskirtį, todėl teismas pagrįstai motyvavo savo sprendimą priteisdamas 1 556 Lt sumą, teigdamas, kad teismo atliktos vietos apžiūros metu gauti rezultatai neįrodo atsakovės nurodytų aplinkybių. Laikotarpiu nuo atsakovės išsikraustymo iki teismo vietos apžiūros atlikimo, patalpos buvo naudojamos pagal paskirtį, jose nuolat gyveno nuomininkai, todėl teismas pagrįstai nesivadovavo vien tik teismo vietos apžiūros protokolu, teisingai įvertino ieškovo byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei pagrįstai nesivadovavo apeliantės pasiūlyto eksperto V. Š. atlikta teismo ekspertize, nes šis ekspertas ekspertizę atliko neteisingai. Ekspertas atlikdamas ekspertizę neįvertino daugiau nei pusės ekspertuojamų patalpų, kurias apžiūrėti teismas pavedė atliekant papildomą ekspertizę. Atliekant papildomą ekspertizę ekspertas nekeitė pirminės sąmatos ir joje nurodytų skaičiavimų, tik ją papildė kitų patalpų remonto darbų sąmatiniais skaičiavimais. Ekspertas atlikdamas sąmatinius skaičiavimus tiek ekspertizės akte, tiek dvejuose jos patikslinimuose padarė daugybę skaičiavimo klaidų: ekspertizei atlikti naudojo netinkamo laikotarpio įkainius (šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta eksperto A. Z. išvada (t. 2, b. l. 107-108), o taip pat patvirtino pats ekspertas, kuomet buvo iškviestas apklausai), skaičiuojant paruošimo tapetavimu darbų kainą, neteisingai apskaičiuotas darbo užmokestis, tapetų kiekis įkainyje paskaičiuotas taip pat neteisingai, nes tapetų kiekis apskaičiuotas netaikant norminio koeficiento (norma 112), kuris įvertina tapetų išeigą klijuojant. Ekspertas atlikdamas sąmatinius skaičiavimus nenaudojo medžiagų kainų, kurios, nurodytos prekių įsigijimo kvituose, nors pats ekspertas patvirtino, kad šios medžiagos buvo panaudotos bei padarė daugybę kitų skaičiavimo klaidų, kurios įrodo, kad ekspertizė buvo atlikta netinkamai, todėl teismas padarė teisingą išvadą nesiremdamas V. Š. atliktos ekspertizės ir jos patikslinimų duomenimis. Priešingai nei nurodo apeliantė, ekspertas savo ekspertizės akte naudojo 2009 m. spalio mėn. įkainius, tik kai kuriems darbams, o kitiems naudojo 2009 m. kovo mėnesio ir 2011 m. kovo mėnesio įkainius, šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta eksperto A. Z. išvada, be to, tai patvirtino ir pats ekspertas V. Š. 2012 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu, paklausus eksperto, kodėl jis naudojo netinkamo laikotarpio įkainius, ekspertas negalėjo to paaiškinti. Šie įkainiai taip ir liko nepakeisti, nors buvo pateikti du ekspertizės patikslinimai. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertas, atlikdamas ekspertizę, naudojo ne tuos įkainius, kurie galiojo remonto atlikimo metu, o visai kito laikotarpio, todėl sąmatiniai skaičiavimai, paremti minėtais įkainiais yra neteisingi. Pažymėtina, kad ekspertas, atlikdamas ekspertizę neįvertino daugiau nei pusės ekspertuojamų patalpų, kurias turėjo įvertinti.

312.2. Patalpų perdavimo-priėmimo aktas (t. 1, b. l. 15), pasirašytas apeliantės jai atsikraustant, patvirtina, kad patalpos buvo tvarkingos. Jokių pretenzijų ar pastabų dėl pasirašyto perdavimo-priėmimo akto apeliantė nepateikė ieškovui per visą nuomos laikotarpį ir tik po to, kai ieškovas pateikė ieškinį teismui, apeliantė bandydama išvengti civilinės atsakomybės už ieškovui padarytus nuostolius, melagingai teigia, kad butas apeliantei buvo perduotas su minėtais trūkumais. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 1, b. l. 35-38) aiškiai užfiksuota, jog grindjuosčių patalpose, plane pažymėtose 1-2, 1-4, 1-5, nėra. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat patvirtina aplinkybę, kad trijų langų stiklai buvo sutrūkę. Teismo vietos apžiūros protokole neužfiksuota, kad patalpų langai vis dar būtų sutrūkę ir, kad grindjuosčių patalpose pažymėtoje 1-2, 1-4 ir 1-5 nėra. Ieškovas taip pat yra pateikęs rašytinius įrodymus byloje, patvirtinančius langų įstiklinimo ir grindjuosčių montavimo faktą bei išlaidas, todėl apeliantės argumentas, kad teismas neteisėtai priteisė ieškovui 790 Lt už langų įstiklinimą ir grindjuosčių montavimą, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl yra nepagrįstas ir atmestinas.

322.3. Iki atsikraustant apeliantei, visose nuomojamose patalpose elektros instaliacija buvo tvarkinga bei buvo sukabinti šviestuvai, apeliantė pati nusprendė dalį jų pakeisti naujais, todėl nukabino ieškovui priklausančius šviestuvus ir jų vietoje sumontavo naujus. Apeliantė savo apeliaciniame skunde pati pripažįsta, kad išsikraustydama ir nusiimdama savo šviestuvus paliko ieškovui netvarkingą instaliaciją. Kitaip tariant numontuodama šviestuvus apeliantė sugadino elektros instaliaciją, kurią ieškovas turėjo sutvarkyti savo lėšomis bei pakabinti naujus šviestuvus. Byloje yra pateikti visi įrodymai šiai sumai pagrįsti, o būtent su rangovu E. G. sudaryta rangos sutartis, atliktų darbų aktas, statybinių medžiagų, reikalingų šiems remonto darbams atlikti, įsigijimo dokumentai (kvitai) (t. 1, b. l. 30-32) bei fotonuotraukos, esančios byloje.

332.4. Ieškovas patyrė išlaidas išvežant šiukšles ne dėl to, kad nuomojamose patalpose jas būtų palikusi apeliantė, bet dėl to, kad reikėjo remontuoti apeliantės netvarkingai paliktas patalpas. Akivaizdu, kad remontuojant patalpas (keičiant senus tapetus naujais, tvarkant elektros instaliaciją ir t. t.) atsiranda daug su remonto darbais susijusių šiukšlių. Įrodymai, patvirtinantys šiukšlių išvežimo bei patalpų valymo faktą, yra pateikti byloje (T. t, b. l. 17, 32, 41).

342.5. Nepaisant to, kad ieškovas ir negalėjo pasakyti, kur pagalbinės medžiagos buvo panaudotos pagal rangovo E. G. atliktų darbų aktą remontuojame bute, tai nereiškia, kad pagalbinės medžiagos nebuvo panaudotos ir nepaneigia atliktų darbų akte nurodytos šių medžiagų kainos bei jų panaudojimo fakto. Akivaizdu, jog ieškovas negali žinoti apie kiekvieną rangovo panaudotos statybinės medžiagos tikslią vietą ir tikslą, nes rangovas, kaip savo srities specialistas, įvertina, kokios pagalbinės medžiagos jam yra reikalingos.

352.6. 874,50 Lt buvo priteista ne už kiliminės dangos išsiurbimą, kaip apeliantė teigia, bet už kiliminės dangos cheminį valymą. Tai patvirtina prekių/paslaugų prikimo-pardavimo kvitas bei 2012 m. vasario 26 d. atliktų darbų aktas (t. 1, b. l. 32, 41). Atsakovė pati pripažino, kad nuomojamose patalpose augino šunis, todėl paprastu būdu kiliminės dangos išvalyti buvo neįmanoma, tam buvo reikalingas cheminis valymas.

362.7. Atsakovė teigdama, kad darbai, nurodyti 2010 m. vasario 26 d. atliktų darbų akte iš tikrųjų nebuvo atlikti, o rangos sutartis sudaryta fiktyvi, nepateikia jokių įrodymų šiam faktui įrodyti. Pažymėtina, kad verslo liudijimo E. G. išdavimo aplinkybės bei sąlygos nėra niekaip susijusios su šia byla ir nepaneigia darbų atlikimo fakto bei ieškovo patirtų nuostolių.

37IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38Apeliantė prašo jos skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) CPK 322 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Byloje pakankant rašytinių įrodymų, kolegija pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas šioje byloje nėra būtinas.

39Ieškovas ieškinį grindė 2009 m. gegužės 18 d. Gyvenamųjų patalpų panaudos sutartimi Nr. 3-2009 dėl 80 kv. m bendro gyvenamojo ploto patalpų, esančių Kaune, ( - ) g. ( - )-1, perdavimo atsakovei valdyti ir naudoti (t. 1, b. l. 12–14, CK 6.629 str.). Šalių pasirašyta panaudos sutartis turi priedą - 2009 m. gegužės 18 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1 (t. 1, b. l. 15), kurio 1 punktu šalys patvirtino patalpų perdavimo panaudai faktą. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė ir šalys to neginčija, kad ši rašytinė sutartis, kurią parengė ir atsakovei pateikė pasirašyti ieškovas, visiškai neatspindėjo šalių valios, nes jau jos pasirašymo metu šalys susitarė, kad atsakovė mokės po 800 Lt kas mėnesį nuomos mokestį. Šią aplinkybę patvirtino ir rašytinis įrodymas – ieškovo sutuoktinės V. B. ir atsakovės pasirašytas raštelis, kuriame nurodyta, kad iš atsakovės yra gauti 800 Lt už namo nuomą (I t., b. l. 16). Taigi šalys sudarė gyvenamosios patalpos ne panaudos, bet nuomos sutartį (CK 6.575 str.) ir tik žodžiu susitarė dėl nuomos mokesčio dydžio ir jo mokėjimo sąlygų ir terminų. Rašytinėje panaudos sutartyje buvo susitarta, kad atsakovė kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos, apmoka ieškovui arba tiesiogiai paslaugas teikiančioms įmonėms patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius už praėjusį mėnesį (2.1 punktas). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė buvo susitarusi nuomos mokestį mokėti iki kiekvieno mėnesio 20 dienos už einamąjį mėnesį, nors ieškovo atstovas paaiškino, kad nuomos mokestis turėjo būti mokamas sutartyje nurodytomis sąlygomis ir ieškovas išduodavo atsakovei pakvitavimus apie jo sumokėjimą, kurių ji teismui nepateikė (I t., b. l. 85). Kolegija sprendžia, kad ne ieškovas, o atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad iki sutarties nutraukimo – 2009-12-22 ji yra sumokėjusi ieškovui nuomos mokestį (CPK 178 str.). Byloje yra rašytinis įrodymas apie 800 Lt, nuomos mokesčio sumokėjimą, kas tikėtinai pagrindžia ieškovo paaiškinimą, jog atsakovei buvo išduodami rašytiniai patvirtinimai apie nuomos mokesčio gavimą. Apeliantė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie 1 600 Lt nuomos mokesčio sumokėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus, pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog sumokėjo 587 Lt nuomos mokesčio už 2009 m. gruodžio mėn. ir sprendimą šioje dalyje panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ieškovas paaiškino, kad nuomos sutartį nutraukė prieš terminą todėl, kad atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio ir patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčių, o apeliantė sutarties nutraukimo šiuo pagrindu (5.2.3 punktas) prieš terminą neginčijo.

40Sprendžiant dėl apeliantės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo sprendimu dėl komunalinių ir kitų paslaugų mokesčių priteisimo konstatuotina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovas, teigdamas, kad apeliantė neįvykdė savo sutartinės prievolės sumokėti už jai nuomotą butą nuomą ir komunalines paslaugas, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą, tačiau neprivalėjo įrodinėti, kad su juo nebuvo atsiskaityta; tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turėjo įrodyti apeliantė, atsikirsdama į ieškovo reikalavimą. Atsižvelgiant į tokią apeliantei (skolininkei) tenkančią įrodinėjimo naštą, ji turi būti suinteresuota tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą, kad galėtų apsisaugoti nuo nesąžiningo ieškovo (kreditoriaus) reikalavimo įvykdyti prievolę pakartotinai. Pagal šalių sutarties sąlygas atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius sumokėjo arba tiesiogiai paslaugas teikiančioms įmonėms, arba reikiamo dydžio pinigines lėšas perdavė ieškovui, kaip tai buvo numatyta šalių sutarties 2.1 punkte. Atsakovė nenurodė, kad ginčo mokesčius sumokėjo tiesiogiai paslaugų įmonėmis, o atsikirtimą į ieškinį ir savo apeliacinį skundą grindžia paaiškinimais, kad pinigus ieškovui perduodavo savalaikiai, o pastarasis nesavalaikiai atsiskaitinėjo su paslaugas teikiančioms įmonėmis. Ieškovas nepripažįsta tokio atsakovės paaiškinimo, o pastaroji rašytinių įrodymų apie tinkamą prievolės įvykdymą nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas nesąžiningai paaiškina, jog atsakovė nuo 2009-08 mėn. komunalinių mokesčių nemokėjo arba nesąžiningai reikalauja sumokėti pakartotinai. Apeliantės argumentai, kad mokesčiai už suvartotą elektros energiją apmokėti trimis sąskaitomis, iš kurių dvi pirmosios 2009-11-03, o paskutinioji tik 2010-01-20, neduoda pagrindo laikyti sumokėtus mokesčius už atsakovės nuomos laikotarpį, kuomet pastarajame įmokos sumokėjimo kvite (I t., b. l. 20) nurodytas rodmuo, iki kurio sumokama mokestis - 42022, buvo užfiksuotas patalpų perdavimo dieną 2009-12-22 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (I t., b. l. 36). Vandens skaitiklio rodmenys, patalpų perdavimo metu buvo 4658, o pastarajame protokole buvo užfiksuoti virtuvėje esančių vandens skaitiklių rodmenys – 00154 kub. m ir 04740 kub. m. Įvertinus 2009-11-03 ir 2010-04-21 mokėjimo kvitų rodmenis (I t., b. l. 23, 24) yra akivaizdu, kad mokėjimai yra už atsakovės nuomos laikotarpį. Analogiškai teisėjų kolegija sprendžia ir dėl mokėjimų už buto apsaugą, todėl nepriklausomai kada ieškovas už atsakovei suteiktas paslaugas sumokėjo paslaugų teikėjams, ji privalo ieškovui atlyginti 1 756,87 Lt nuostolius, kuomet byloje nėra surinkta įrodymų apie atsakovės atsiskaitymą už jas su ieškovu ar paslaugų teikėjais tiesiogiai (CPK 178 str.).

41Dėl atsakomybės už išnuomotų gyvenamųjų patalpų apgadinimą

42Kaip jau minėta pirmiau, ieškovas ieškinį grindė 2009 m. gegužės 18 d. Gyvenamųjų patalpų panaudos sutartimi Nr. 3-2009 dėl 80 kv. m bendro gyvenamojo ploto patalpų, esančių Kaune, ( - ) g. ( - )-1 perdavimo atsakovei valdyti ir naudoti (t. 1, b. l. 12–14), tačiau šalis siejo nuomos teisiniai santykiai. Ieškovo atstovas teisme paaiškino, kad šalys neturėjo teisininko, todėl pasirašė tokios formos sutartį (I t., b. l. 85). Iš sutarties akivaizdu, kad ji buvo tipinės formos ir ją sudarydamos šalys įrašė tik savo asmens duomenis, nuomojamą objektą identifikuojančius duomenis ir pataisė sutarties terminą (I t., b. l. 12,14). Analogiški įrašai padaryti sutarties priede – patalpų priėmimo-perdavimo akte. Kolegija sprendžia, kad esant tokioms sutarties sudarymo aplinkybėms, šalys išnuomotų patalpų būklės jų perdavimo-priėmimo metu konkrečiai neaptarė, todėl byloje kilus ginčui dėl atsakovės atsakomybės už ieškovui padarytus nuostolius pastarasis turėjo pareigą įrodyti jos neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) (6.245 str. 1 d., 6.246 - 6.249 str.). Šiuo atveju skolininko kaltė preziumuojama. Aplinkybė, kad atsakovė patalpų neperdavė ieškovui pagal priėmimo-perdavimo aktą, kaip nurodyta sutarties 3.2.9 punkte, nelaikytina pakankama konstatuoti atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste.

43Ieškovas ieškinį grindė 2009-12-22 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis dėl patalpų defektų, kurios buvo nurodytos ir teismo sprendime (I t., b. l. 36). Pirmosios instancijos teismas 2012-03-02 nutartimi paskyrė byloje statybos darbų ekspertizę (II t., b. l. 14-15). 2012-09-28 teismo ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodyta, kad ten, kur nurodė P. B. vamzdyno virinimo darbai nebuvo atlikti, namo apšildymo prietaisų patalpoje 1-7 pakeista dalis vamzdynų, o buto patalpose vamzdynai nekeisti. Namo apšildymo patalpoje esantis boileris prarūdijęs, iš jo teka vanduo (nuotrauka Nr. 2). Ekspertas konstatavo, kad negalima nustatyti ar dalis vamzdynų jau atitarnavo ir buvo surūdiję, ar dėl kitų priežasčių vamzdynus reikėjo keisti, o esant +5,5 laipsnių (Celsijaus) buto temperatūrai bute, dujų šilumokaitis ir šildymo sistemos vamzdynai užšalti negalėjo (II t., b. l. 55-58). Pažymėtina, kad ekspertas 2012-09-28 papildė 2012-09-28 ekspertizės aktą dėl neapskaitytų į sąmatą grindjuosčių ir nurodė, kad bendra atliktų darbų sąmata yra 855,33 Lt. Apklausiamas teisme ekspertas paaiškino, kad patalpos galėjo būti dažytos prieš 5-10 metų, atlikti remonto darbai atitinka tik kosmetinio remonto sąvoką (II t., b. l. 122-124). Pažymėtina, kad V. Š. yra teismo ekspertas ir tai patvirtina Teisingumo ministerijos paskelbtas Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašas (2013-10-01 duomenys). Jam neterminuotai suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, kiti statiniai). Ieškovas šio eksperto atliktą ekspertizę siekė nuginčyti 2012-11-22 UAB „Skena“ išvada Nr. 12-11/09, pasirašyta eksperto A. Z. (II t., b. l. 107-108), kuris nėra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. UAB „Skena“ prie išvados net nepridėjo savo skaičiavimų – sąmatos dėl nuostolių dydžio. Po eksperto apklausos teisme paaiškėjus, kad darant ekspertizę jam buvo leista apžiūrėti tik dalis buto, 2012-11-28 nutartimi teismas paskyrė papildomą ekspertizę (II t., b. l. 128-129) ir 2012-12-20 buvo gautas 2012-09-28 teismo ekspertizės akto papildymas dėl sąmatos įvertinus visų ginčo patalpų remonto išlaidas, kurios sudaro 2920,60 Lt (III t., b. l. 59-63). Teismas nesirėmė šia ekspertize todėl, kad ji buvo pateikta ne kaip vientisas dokumentas, tačiau kolegijos vertinimu dėl tokių formos trūkumų, ekspertizės aktą laikyti nepatikimu įrodymu ir nevertinti jo su byloje surinktų įrodymų visuma, nagrinėjamu atveju buvo neteisinga.

44Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą pasisakęs, kad CPK 185 str. įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Pirmosios instancijos teismas nepatikimais įrodymais laikė ne tik ekspertizės išvadą, bet ir atsakovės liudytojų E. M., R. Š., A. J. ir R. G. parodymus vien todėl, kad jie neatitinka 2009-05-18 priėmimo-perdavimo akto dėl perduotų patalpų būklės. Tačiau jau pirmiau kolegija konstatavo, kad tiek patalpų panaudos sutartyje, tiek ir šiame akte nebuvo konkrečiai aptarta perduodamų patalpų būklė, o tik užpildyta standartinė forma su standartinėmis sąlygomis. Esant tokioms aplinkybėms, kai pasirašoma sutartis su standartinėmis sąlygomis (CK 6.185 str.), atsakovės paaiškinimu, dar jos gimimo dieną, kai pas ją buvo svečių, neturint jai galimybės tinkamai susipažinti su sutarties sąlygomis (I t., b. l. 88), jos turi būti aiškinamos tokią sutartį pasiūliusio pasirašyti ieškovo nenaudai ir jas priėmusios atsakovės naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Be to, nors šalys pasirašė panaudos sutartį, visgi juos siejo nuomos teisiniai santykiai, todėl standartinės sutarties pagrindu perduotų patalpų būklė turėjo būti nustatinėjama vertinant visų byloje surinktų įrodymų visumą. Ieškovo pateiktas atliktų darbų aktas (I t., b. l. 41), įvertinus antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, eksperto išvados aprašomojoje dalyje nustatytas aplinkybes ir sudarytą sąmatą, aplinkybes dėl patalpų stovio vietos apžiūros protokole, paminėtų liudytojų parodymus, nesudaro pagrindo nustatyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį su ieškovui padaryta žala didesnei negu eksperto išvadoje nurodytai 2920,60 Lt sumai (CK 6.246, 6.247 str., 6.249 str. 1d.). Pažymėtina, kad ieškovas, o ne atsakovė turėjo įrodyti šildymo sistemos sugadinimus, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokia konkrečiai šildymo sistema buvo įrengta ieškovo nuomojamose patalpose, koks dujų katilas buvo naudojamas, kokia jo dalis buvo remontuojama ir kas ją remontavo, nes dujų katilo remonto darbai nėra priskirtini statybos rangos darbams (I t., b. l. 39).

45Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nevisapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino byloje esančių įrodymų visetą (CPK 185 str.), todėl skundžiamas teismo sprendimas dėl atsakomybės už išnuomotų gyvenamųjų patalpų apgadinimą pakeistinas ir priteista iš atsakovės 13 277,99 Lt (12 872,50 Lt + 405,49 Lt) nuostolių suma dėl patalpų remonto darbų ir medžiagų sumažinama iki 2 920,60 Lt, o bendra priteista 15 876,86 Lt nuostolių suma (CPK 88 str. 1 d. 9 p.) (587 Lt + 1 756,87 Lt + 12 872,50 Lt + 405,49 Lt + 255 Lt ) sumažinama iki 5 519,47 Lt (587 Lt + 1 756,87 Lt +2 920,60 Lt + 255 Lt), ieškovo ieškinį tenkinant iš dalies (31%) ir apeliacinį skundą tenkinant iš dalies (65 %) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

46Pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 536 Lt žyminio mokesčio, 300 Lt už eksperto apklausą (II t., b. l. 96, 101, 120) ir 500 Lt už UAB „Skena” išvadą (II t., b. l. 102-103), tačiau šia išvada teismai nesirėmė, todėl iš viso ieškovas turėjo 836 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindė byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsakovė turėjo 3000 Lt advokato atstovavimo išlaidų (I t., b. l. 56, II t., b. l. 86) ir 2000 Lt ekspertizės išlaidų (I t., b. l. 140), t.y. iš viso patyrė 5000 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindė rašytiniais įrodymais. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškovui priteisiama 259,16 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės (31% ieškovo patenkintų reikalavimų dalis), o atsakovei iš ieškovo - 3450 Lt (69% ieškovo atmestų reikalavimų dalis). Atlikus vienarūšių išlaidų įskaitymą iš ieškovo atsakovei priteisiama 3190,84 Lt pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

47Byloje buvo patirta 99,34 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos valstybei, jas paskirstant tarp šalių taip: iš ieškovo priteistos šios bylinėjimosi išlaidos padidinamos iki 68,54 Lt, o iš atsakovės priteistos 88,41 Lt išlaidos sumažinamos iki 30,80 Lt., todėl teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje pakeičiamas (CPK 93 str. 5 d., 326 str. 1 d. 3 p.).

48Apeliacinės instancijos teisme apeliantė turėjo 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą apmokėti ir 476 Lt žyminį mokestį. Jos apeliacinį skundą tenkinant 65%, iš ieškovo apeliantei priteisiama 959,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.

49Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

50apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti.

51Iš atsakovės R. B. ieškovui P. B. priteistų 15 876,86 Lt nuostolių sumą sumažinti iki 5 519,47 Lt (penkių tūkstančių penkių šimtų devyniolikos litų 47 ct) ir 5 % metines palūkanas skaičiuoti nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-01-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Panaikinti sprendimo dalį dėl 744,18 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui iš atsakovės.

52Iš ieškovo P. B. atsakovei R. B. priteistas 330 Lt bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 3190,84 Lt (trijų tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt litų 84 ct).

53Pakeisti sprendimo dalį dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir valstybei iš ieškovo P. B. priteistas 10,93 Lt išlaidas padidinti iki 68,54 Lt, o iš atsakovės R. B. priteistas 88,41 lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 30,80 Lt

54Priteisti iš ieškovo P. B. apeliantei R. B. 959,4 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas pareiškė Kauno apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė... 5. Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo nuomotojui, nuomininkui... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. 1. Dėl nuomos mokesčio. Atsakovė atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes... 9. 2. Dėl komunalinių paslaugų. Teismas nustatė, kad atsakovė 2009 gruodžio... 10. 3. Dėl atsakomybės už išnuomotų patalpų apgadinimą. Šalys sudarydamos... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Atsakovė (toliau apeliantė) apeliaciniu skundu prašo 2013 m. balandžio 15... 13. 1. Dėl nuomos mokesčio. Šalys buvo susitarusios, jog už nuomą ir... 14. 2. Dėl komunalinių paslaugų. Apeliantė kiekvieno mėnesio apie 20 d.... 15. 3. Dėl atsakomybės už išnuomotų patalpų apgadinimą. Apeliantė teikdama,... 16. 3.1. Iš vietos apžiūros protokolo matyti, kad tik trijose patalpose (t. y.... 17. 3.2. Vietos apžiūros metu nerasta jokių šildymo sistemos virinimo ir... 18. 3.3. Antstolio M. L. faktinių aplinkybių protokolas ir teismo eksperto V. Š.... 19. 3.4. Teismas vietos apžiūros protokole pažymėjo, kad langų dažai... 20. 3.5. Analogiškai ir dėl grindjuosčių (plintusų) montavimo. Atsakovė... 21. 3.6. Trijų langų stiklai buvo sutrūkę iki atsakovei atsikraustant. Ji ne... 22. 3.7. Apeliantė nusiėmė tris savo šviestuvus, o ieškovo buvusius paliko ant... 23. 3.8. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2009-12-22 protokole Nr.... 24. 3.9. Teismo ekspertizės 2012 m. rugsėjo 28 d. akte nurodyta, kad „darbų... 25. 3.10. Teismas iš apeliantės neteisėtai priteisė net 874,50 Lt už... 26. Be to, teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, jog ieškovas apeliantei... 27. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 28. 1. Dėl nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų. Ieškovas byloje yra... 29. 2. Dėl atsakomybės už išnuomotų patalpų apgadinimą. Ieškovas... 30. 2.1. Remonto darbų atlikimo faktą, o taip pat ir 38,9 kv. m sienų paruošimo... 31. 2.2. Patalpų perdavimo-priėmimo aktas (t. 1, b. l. 15), pasirašytas... 32. 2.3. Iki atsikraustant apeliantei, visose nuomojamose patalpose elektros... 33. 2.4. Ieškovas patyrė išlaidas išvežant šiukšles ne dėl to, kad... 34. 2.5. Nepaisant to, kad ieškovas ir negalėjo pasakyti, kur pagalbinės... 35. 2.6. 874,50 Lt buvo priteista ne už kiliminės dangos išsiurbimą, kaip... 36. 2.7. Atsakovė teigdama, kad darbai, nurodyti 2010 m. vasario 26 d. atliktų... 37. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 38. Apeliantė prašo jos skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Civilinio... 39. Ieškovas ieškinį grindė 2009 m. gegužės 18 d. Gyvenamųjų patalpų... 40. Sprendžiant dėl apeliantės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su... 41. Dėl atsakomybės už išnuomotų gyvenamųjų patalpų apgadinimą... 42. Kaip jau minėta pirmiau, ieškovas ieškinį grindė 2009 m. gegužės 18 d.... 43. Ieškovas ieškinį grindė 2009-12-22 Faktinių aplinkybių konstatavimo... 44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką dėl CPK... 45. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė... 46. Pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 536 Lt žyminio mokesčio, 300... 47. Byloje buvo patirta 99,34 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 48. Apeliacinės instancijos teisme apeliantė turėjo 1 000 Lt išlaidų advokato... 49. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2013 m.... 51. Iš atsakovės R. B. ieškovui P. B. priteistų 15 876,86 Lt nuostolių sumą... 52. Iš ieškovo P. B. atsakovei R. B. priteistas 330 Lt bylinėjimosi išlaidas... 53. Pakeisti sprendimo dalį dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 54. Priteisti iš ieškovo P. B. apeliantei R. B. 959,4 Lt bylinėjimosi išlaidų,...