Byla 2A-1145/2013
Dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo įskaityti mokesčio permoką panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos BUAB „Sklypo servisas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-393-450/2012 pagal pareiškėjos BUAB „Sklypo servisas“, atstovaujamos administratorės UAB „Admivita“, skundą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo įskaityti mokesčio permoką panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus teisės įskaityti mokesčio permoką kai įmonei yra iškelta bankroto byla.

5Pareiškėjos teigimu, PVM mokesčio prievolė yra susidariusi iki bankroto bylos UAB „Sklypo servisas“ iškėlimo, todėl 299 032,17 Lt dydžio delspinigių priskaičiavimas nuo 2011 m. balandžio 6 d. deklaruoto PVM mokesčio už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 10 d. nuo 3 356 141 Lt sumos yra neteisėtas. Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) draudžia bet kokius tarpusavio įsiskolinimų įskaitymus, iškėlus įmonei bankroto bylą, o skundžiamas sprendimas priimtas nesilaikant įstatymų nuostatų taikymo eiliškumo. Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos dėl mokesčių permokų įskaitymo mokestinei nepriemokai padengti negali būti taikomos bankroto bylos kontekste, nes toks taikymas prieštarautų ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktui. Skundžiamas sprendimas neatitinka ir formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-697/2009). Atkreipė dėmesį, kad 2011 m. gegužės 16 d. administratorius, laikydamasis privalomos ikiteisminės mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarkos, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl skundžiamo sprendimo įskaityti mokesčio permoką. Administratorius 2011 m. liepos 11 d. gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą, kuriame nurodyta, kad mokestiniai ginčai, susiję su bankrutuojančia įmone, yra nagrinėtini bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.

6Suinteresuoto asmens manymu, BUAB „Sklypo servisas“ prievolė sumokėti mokesčio nepriemokas atsirado po bankroto bylos iškėlimo bei yra susijusi su bankroto procedūrų vykdymu – bankrutuojančios įmonės nekilnojamojo turto realizacija, todėl skundžiamas sprendimas įskaityti mokestinę nepriemoką yra visiškai pagrįstas bei teisėtas. Atkreipė dėmesį, kad mokestiniams ginčams nustatoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra. Ši procedūra privaloma ir įmonėms, kurioms iškelta bankroto byla, tačiau pareiškėja nepateikė centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriuo buvo atmestas jos skundas dėl nesumokėtų palūkanų nuo ne laiku grąžintos PVM permokos.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos BUAB „Sklypo servisas“, atstovaujamos administratorės UAB „Admivita“, skundą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo įskaityti mokesčio permoką panaikinimo ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nusprendė, kad sprendimu įskaitytos BUAB „Sklypo servisas“ mokestinės prievolės atsirado po nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, todėl toks įskaitymas teisėtas ir pagrįstas, kurio naikinti teismine tvarka nėra pagrindo.

9III. Apeliacinio skundo argumentai

10Pareiškėja, nesutikdama su teismo sprendimu, padavė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Taip pat prašė iš suinteresuoto asmens priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą pagrindė šiais argumentais:

  1. Teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes ir neteisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.
  2. Beveik 300 tūkst. Lt PVM delspinigių priskaičiuoti nuo neegzistuojančios prievolės. PVM delspinigiai tokiai sumai nesusidarė, todėl negalimas ir tokios tariamos mokestinės nepriemokos ar jos dalies įskaitymas.
  3. Teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su BUAB „Sklypo servisas“ išregistravimu iš PVM mokėtojų registro ir pakartotiniu įregistravimu, kurios yra esminės vertinant mokesčių administratoriaus sprendimo įskaityti mokesčio nepriemoką teisėtumą.
  4. Teismas nevertino, ar mokestinė nepriemoka yra nustatyta pagrįstai ir teisėtai, ar mokesčių administratorius tiesiog piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis.
  5. Teismas klaidingai nurodė, kad šalutinė prievolė nuo nesumokėto žemės mokesčio atsirado pasibaigus 2009 m., būtent dėl to ji apskaičiuota ir įskaityta pagrįstai. ĮBĮ įtvirtintas įstatyminis reguliavimas aiškiai nurodo, kad po bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų mokėjimą.
  6. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias mokesčių nepriemokos įskaitymo galimybę (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.) bei teisės normas, nustatančias mokesčių bei kitų privalomųjų įmokų, atsiradusių dėl ūkinės–komercinės veiklos, mokėjimą (ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p.).
  7. Teismas neteisingai konstatavo, kad mokestinės prievolės atsiradimas bankrutuojančiai įmonei vykdant ūkinę–komercinę veiklą yra tapatus mokestinės prievolės atsiradimui, realizuojant turtą bankroto procedūrų metu.
  8. Įskaitymo metu galiojusio ĮBĮ redakcijoje nustatyta, kad kai įmonei iškeliama bankroto bylą, mokesčių administratorius praranda galimybę Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka įskaityti mokesčių permokas mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti.

11Atsiliepimas į apeliacinį skundą byloje nepateiktas.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

14CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje teisės normoje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-3-470/2009).

15Byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus teisės įskaityti mokesčio permoką kai įmonei iškelta bankroto byla. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, siekiant teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, kada atsirado mokestinė prievolė – iki bankroto bylos įmonei iškėlimo ar po jos. Teisėjų kolegija, be kita ko, akcentuoja, kad minėtas aspektas apsprendžia, kokio teisės akto normomis remiantis kvalifikuotinas ginčo teisinis santykis, ar pagal Įmonių bankroto įstatymą (toliau – ir ĮBĮ), ar Mokesčių administravimo įstatymą (toliau – ir MAĮ).

16Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes ir neteisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, nes PVM mokesčio prievolė yra susidariusi iki bankroto bylos UAB „Sklypo servisas“ iškėlimo, todėl MAĮ nuostatos dėl mokesčių permokų įskaitymo mokestinei nepriemokai padengti negali būti taikomos, nes toks taikymas prieštarautų ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktui. Mokesčių administratoriaus nuomone, pareiškėjai prievolė sumokėti mokesčio nepriemokas atsirado po bankroto bylos iškėlimo bei yra susijusi su bankroto procedūrų vykdymu – bankrutuojančios įmonės nekilnojamojo turto realizacija, todėl skundžiamas sprendimas įskaityti mokestinę nepriemoką yra visiškai pagrįstas bei teisėtas.

17Vadovaudamasi teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad įmonei bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2009 m. birželio 4 d. Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2-760/2009. BUAB „Sklypo servisas“ administratorė 2011 m. balandžio 6 d. pateikė mokesčių administratoriui patikslintas PVM deklaracijas už laikotarpius nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 10 d. bei nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjos nurodymu, ji taip pat pateikė ir juridinių asmenų žemės mokesčio deklaraciją už 2009 m. Deklaracijų duomenys tvirtina, kad administratorė kreipėsi į mokesčių administratorių dėl PVM skirtumo grąžinimo į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą. Teritorinis mokesčių administratorius, remdamasis pateikto prašymo duomenimis, atliko mokestinį tyrimą ir nustatė, kadangi susidarė grąžintinas PVM skirtumas dėl bankroto administratoriaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir kitų paslaugų teikimo, todėl skundžiamu sprendimu įskaitė BUAB „Sklypo servisas“ PVM permoką, sudarančią 59 905 Lt, t. y. 12 896 Lt įmonės mokėtino žemės mokesčio, 618,84 Lt žemės mokesčio delspinigių bei PVM 46 390,16 Lt delspinigių dalį. Įskaitytą nepriemoką sudaro: 1) žemės mokestis 12 896 Lt, kuris susidarė pagal dvi deklaracijas, t. y. deklaruotą 6 521 Lt už 2009 m. ir 6 521 Lt už 2010 m.; 2) žemės mokesčio delspinigiai 618,84 Lt, kurie susidarė nuo žemės mokesčio deklaracijos už 2009 m. nuo 6 521 Lt sumos; 3) PVM delspinigių dalis 46 390,16 Lt, kuri susidarė pagal deklaruotą 3 356 141 Lt PVM sumą už 2009 m. gruodžio mėn.

18Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėja iš esmės neginčijo aplinkybių, kad bendrovės įskaityta 59 905 Lt dydžio PVM permoka susidarė po bankroto bylos UAB „Sklypo servisas“ iškėlimo, taip pat neginčijo apskaičiuotų bei įskaitytų mokesčių, įskaitant delspinigius, dydžio, tačiau, kaip minėta, mano, kad įmonei iškėlus bankroto bylą negalimas mokesčio permokos įskaitymas, nes tai prieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka, laiko juos nepagrįstais, todėl atmestinais.

19Skundžiamo sprendimo metu galiojęs ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas nustatė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Tuo pačiu nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktas reglamentavo, jeigu dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos atsiranda mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų įstatymuose numatytų apmokestinamų objektų, įmonė mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas moka vadovaudamasi įstatymais.

20Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 2-548/2012, kuria iš esmės ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas, užtikrindamas iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), o taip pat ir jurisprudencijos tęstinumą, t. y. kad žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; Teismų įstatymo 33 str. 4 d.), yra pateiktas nagrinėjamam ginčui aktualių teisės normų išaiškinimas, ir tuo pačiu daro išvadą, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo kurti naują precedentą.

21Nurodytoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas, be kita ko, yra pabrėžęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkto formuluotė, nurodanti, kad „jeigu dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos atsiranda mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų įstatymuose numatytų apmokestinamų objektų, įmonė mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas moka vadovaudamasi įstatymais“ iš esmės reiškia, kad gali būti taikomos ir bankroto instituto esmei neprieštaraujančios mokesčių administravimo procedūros, tame tarpe ir MAĮ 87 straipsnyje reglamentuotas mokesčių permokos įskaitymas. Mokesčių permokos įskaitymas šiuo atveju neprieštarauja bankroto instituto esmei, nes mokesčių administratoriaus reikalavimas, atsiradęs iš įmonės ūkinės komercinės veiklos, turėjo būti tenkinamas bendra tvarka iš šios veiklos pajamų, taigi turi prioritetą prieš senųjų kreditorių reikalavimus, kurie tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Toks įskaitymas galimas ir dėl mokesčių permokos, atsiradusios po bankroto bylos iškėlimo, tame tarpe ir kylančios iš bankroto administravimo veiklos, nes nėra teisinių imperatyvų, kurie draustų tokį įskaitymą. Nesudaro kliūčių įskaityti mokesčių administratoriaus reikalavimą, kilusį iš ūkinės–komercinės veiklos į mokesčio permoką, kilusią iš administravimo veiklos. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkto formuluotė, įpareigojanti dėl įmonės ūkinės–komercinės veiklos atsirandančius mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas mokėti vadovaujantis įstatymais negali būti paneigta tuo, kad nebeliko ūkinės–komercinės veiklos pajamų, nors yra kitos rūšies pajamų (PVM permoka, kylanti iš administracinės veiklos). Tokių kliūčių nesudaro ir ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies formuluotė, kurioje nurodoma, kad prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine–komercine veikla. Ši teisės norma draudžia išlaidas, susijusias su ūkine–komercine veikla apmokėti iš administravimo išlaidų sąmatos, bet nedraudžia šių išlaidų apmokėti iš administravimo veiklos pajamų, jei tokių būtų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548/2012). Nagrinėjamu atveju mokestinės prievolės atsirado po bankroto bylos iškėlimo ir yra susijusios su bankroto procedūrų vykdymu, bankrutuojančios įmonės nekilnojamojo turto realizacija, bankroto administratoriaus, buhalterinės apskaitos tvarkymo ir kitų paslaugų įsigijimu.

22Pareigą bankrutuojančiai įmonei mokesčius mokėti bendra tvarka yra patvirtinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-39-46/2008. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad remiantis Aukščiausiojo Teismo praktika (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2010) iškėlus įmonei bankroto bylą draudžiamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, o šis draudimas taikomas ir mokesčių administratoriaus bei bankrutuojančios įmonės priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams. Visgi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas įskaitymo draudimas apima atvejus, kai priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklės, draudžiančios mokesčių administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai mokesčių administratoriaus reikalavimas atsirado po bankroto bylos iškėlimo iš įmonės vykdytos ūkinės–komercinės veiklos. Teisėjų kolegija pastebi, kad nuo 2012 m. kovo 1 d. įsigaliojo pakeista ĮBĮ 21 straipsnio 5 dalis, nustatanti teisę kreditoriui bet kuriuo bankroto proceso metu atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

23Anksčiau nurodytų teisės normų sisteminė analizė ir pateikti teismų išaiškinimai, o taip pat objektyviai ir visapusiškai ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, kad pareiškėja netinkamai aiškina ĮBĮ įtvirtintas teisės normas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes ir tinkamai jas kvalifikavo, todėl padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad ginčijamu sprendimu įskaitytos BUAB „Sklypo servisas“ mokestinės prievolės atsirado po nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, todėl toks įskaitymas teisėtas ir pagrįstas, kurio naikinti teismine tvarka nėra pagrindo.

24Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą kyla iš Konstitucijos. Teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

25Taigi, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.), vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010, 3K-3-52/2011 ir kt.), taip pat atsižvelgdama į tai, kad apeliantė tiesiog kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų vertinimo bei kvalifikavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindų.

26Nurodytais motyvais atmetus apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apelianto skundo argumentų, nes jie teisėjų kolegijos pripažintini teisiškai nereikšmingais nagrinėjamos bylos kontekste.

27Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

28CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

29Kadangi nagrinėjamu atveju bylos baigtis nėra naudinga pareiškėjai, todėl, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėja ir prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus teisės įskaityti... 5. Pareiškėjos teigimu, PVM mokesčio prievolė yra susidariusi iki bankroto... 6. Suinteresuoto asmens manymu, BUAB „Sklypo servisas“ prievolė sumokėti... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos... 9. III. Apeliacinio skundo argumentai... 10. Pareiškėja, nesutikdama su teismo sprendimu, padavė teismui apeliacinį... 11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą byloje nepateiktas.... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi... 15. Byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus teisės įskaityti... 16. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos... 17. Vadovaudamasi teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teisėjų... 18. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėja iš esmės neginčijo... 19. Skundžiamo sprendimo metu galiojęs ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas... 20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo... 21. Nurodytoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas, be kita ko, yra pabrėžęs,... 22. Pareigą bankrutuojančiai įmonei mokesčius mokėti bendra tvarka yra... 23. Anksčiau nurodytų teisės normų sisteminė analizė ir pateikti teismų... 24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra... 25. Taigi, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, nurodytų... 26. Nurodytais motyvais atmetus apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, teisėjų... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 29. Kadangi nagrinėjamu atveju bylos baigtis nėra naudinga pareiškėjai, todėl,... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą nepakeistą....