Byla e2A-231-440/2017
Dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovės E. R. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. e2-1926-766/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Radviliškio būstas“ ieškinį atsakovei E. R. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2Teismas,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Radviliškio būstas“ prašė priteisti iš atsakovės E. R. 593,27 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patikslino ieškinį nurodydama, kad skola atsakovei susidarė laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. Skolos pagrįstumas patvirtinamas atliktų darbų aktais, suvestiniu apyvartų žiniaraščiu dėl elektros sunaudojimo, statinių apžiūros aktu, bendro naudojimo objektų aprašu, statinio techninės priežiūros žurnalo kopija, 2012 m. gruodžio 31 d. sutartimi, kuria sutarta dėl šilumos ūkio priežiūros ir kitų darbų, dokumentais apie suteiktas paslaugas 2014-2015 metais, kitais dokumentais. Nurodė, kad atsakovei butas priklauso nuosavybės teise, ji privalo mokėti lėšas namo išlaikymui. Atsakovės pareiga mokėti kyla iš įstatymo, o ne iš atskirųjų sutarčių, tačiau atsakovė nemokėjo jokių mokesčių, atliko tik vieną 74,01 Eur įmoką.
  1. Atsakovė E. R. su ieškiniu nesutiko, prašė ji atmesti. Nurodė, kad UAB „Radviliškio būstas“ nepateikė dokumentų, įrodančių, kad teikia namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdama 2007 m. vasario 7 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriaus paskyrimo Nr. 14v“ pagrindu. Nepateikė ataskaitų, darbų atlikimo aktų apie atliktus darbus, neatsiskaitė už pinigų naudojimą, surinktas lėšas naudoja ne pagal paskirtį, pažeidžiant reglamentuojančius teisės aktus, mokesčius skaičiuoja didesniais tarifais, savavališkai nusprendė, kad be gyventojų žinios vykdys namo techninę priežiūrą. Su UAB „Radviliškio būstas“ atsakovė jokių sutarčių dėl paslaugų teikimo nėra pasirašiusi. Atsakovė mano, kad ieškinio suma nepagrįsta dokumentais, įrodančiais šios sumos teisėtumą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės E. R. ieškovei UAB „Radviliškio būstas“, 593,27 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2016-07-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71,16 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  1. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalimi butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymų nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti, nepriklausomai nuo to ar buto savininkas gyvena bute ar ne. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad atsakovė butu, esančiu ( - ), naudojosi, yra šio buto savininkė, todėl privalėjo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių skolų valdymo ataskaitoje laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. nurodytą 593,27 Eur sumą. Teismas padarė išvadą, kad reikalavimas teisėtas, pagrįstas byloje pateiktais įrodymais.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė E. R. prašo panaikinti 2016 m. lapkričio 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti kitą sprendimą –ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

95.1. Nesutinka su teismo sprendimu nes sprendimas formalus, nesant paaiškinimų, teisinių įrodymų vertinimų, motyvų. Atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės, įrodymai neįvertinti. Pažymėta pagrindinė aplinkybė, kad bute, ieškovė gyvena, butu naudojasi, todėl privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti. Ieškovė nepateikė jokio konkretaus rašytinio įrodymo apie patirtas išlaidas 593,27 Eur sumai. Nepateikė jokio galiojančio teisės akto, kuriuo būtų paskirtas bendro naudojimo objektų administratoriumi. Nebūdams, teisėtu administratoriumi, piktnaudžiaudama savo padėtimi, nors paslaugų neteikia, skaičiuoja ieškovei išlaidas norimais tarifais, ir nesant rajono tarybos sprendimo, dėl įkainių patvirtinimo. Sprendime teismas nurodė, bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė, remiantis 2007 m. vasario 7 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriaus paskyrimo Nr. 14v“ pagrindu, teikė administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame ( - ). Minėto administracijos direktoriaus įsakymo byloje nėra, aktas nėra įregistruotas viešajame nekilnojamo turto registre, aktas neturi juridinės galios. Atsakovei pareiga mokėti už administravimo išlaidas galėtų atsirasti tik tuo atveju, jeigu ieškovė būtų paskirta daugiabučio namo administratoriumi teisės aktų nustatyta tvarka.

105.2. Skolų valdymo ataskaita nepatvirtina, kad paslaugos buvo suteiktos. Nesuprantamas mokėjimo atsiradimas iš priimtų įstatymų. Teismas nepasisakė ir nevertino kaip įrodymų visumos pateiktų administracinių aktų. Nurodomas reikalavimas mokėti, bet nenurodomos ieškinyje ieškovo patirtos konkrečios išlaidos. Atsakovės vertinimu 2013 m. birželio 29 d. įsigaliojus 2013 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui Nr. 567 „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ baigėsi UAB „Radviliškio būstas“ teisė vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Laikotarpyje nuo 2013 m birželio 29 d. iki 2014m. balandžio 2 d. nėra priimto jokio savivaldybės administracijos direktorės ar kito įgalioto asmens įsakymo dėl ieškovės, kaip administratoriaus paskyrimo. Ieškovė tuo laikotarpiu rinko pinigus, nors neturėjo teisinio pagrindo. Posėdžio metu ieškovė pažymėjo, kad negali teikti paslaugų. Iš byloje pateiktos sutarties matyti, kad šiame punkte išvardintas paslaugas teikia UAB „Mano būstas LT“. Ataskaitos duomenys - apie priskaičiuotas ir sumokėtas sumas, nėra informacijos apie surinktų lėšų panaudojimą, kokiems tikslams, kokie pinigų likučiai. Byloje yra tik 2014 m. ir 2015 m. ataskaitos apie pinigų surinkimą. Bet kam ir kiek konkrečiai išleista ieškovas neteikė informacijos. Per reikalavimo laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. imtinai iki 2016 m. gegužės 31d. imtinai UAB „Radviliškio būstas“ iš viso susirinko 8795,53 Eur. (Su PVM). Byloje yra vieninteliai du aktai, kai buvo pakeisti du karšto vandens šilumokaičiai. Už šilumokaičius yra atsiskaičiusi. Pateikti dokumentai, kad gyvenamajam namui ( - ). ieškovė patyrė išlaidų už 1036,20 Eur. Kitokių patirtų išlaidų ieškovė nenurodė, nepateikė aktų, sąskaitų, kitų rašytinių įrodymų.

115.3. CK 4.82 straipsnis nenustato pareigos mokėti administravimo išlaidų. Jai, apeliantei CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata suteikia teisę kaip buto savininkei nemokėti išlaidas, dėl kurių ji nėra davusi sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kokias konkrečiai padarė išlaidas namui prižiūrėti, išlaikyti, išsaugoti. Kokias teikė eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Radviliškio būstas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

126.1. Nesutinka su atsakovės teiginiais dėl ieškovės kaip namo ( - ) administratoriaus veiklos neteisėtumo. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu patikslino, jog ieškinyje yra padaryta techninė klaida - vietoje 2007 m. įsakymo Nr. 14v turėjo būti 2002 m. sprendimas Nr. 14v, kurio pagrindu ieškovė buvo paskirta namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Be to, ieškovė į bylą pateikė 2007 m. vasario 22 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriaus paskyrimo Nr. A-149-(8.2)“, remiantis kuriuo, daugiabučių namų (pagal priedą) bendrosios nuosavybės administratoriumi paskirtas UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“, o prieš tai galiojęs minėtas 2002 m. sprendimas Nr. v14 neteko galios. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį, kad 2012 m. gegužės 23 d. vienintelio akcininko sprendimu UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Radviliškio būstas“. Ieškovės įgaliojimai administruoti namą ( - ), pratęsti iki 2018 m. balandžio 18 d. , vėliau ieškovė paskirta iki 2020 vasario 10 d. administruoti priede nurodytus namus, tarp jų ir namą ( - ). Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės administravimas laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. butų nutrūkęs ar, kad 2007 m. vasario 22 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriaus paskyrimo Nr. A-149-(8.2)“ butų panaikintas. Atsakovė neįrodė, nepagrindė savo teiginių dėl ieškovės administravimo pasibaigimo.

136.2. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad prašoma priteisti skola yra nepagrįsta. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. teikė namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas ir atliko visas savo funkcijas, numatytas Vyriausybės patvirtintuose Nuostatuose. Ieškovė 2016 m. spalio 17 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškiniu prašomos priteisti skolos susidarymo, kuriuose detaliai išdėstė kiek už kiekvieną paslaugą ir kokiu pagrindu buvo skaičiuojami mokesčiai atsakovei visu ieškinio laikotarpiu. Nuostatų 8 punktas numato, kad namo administratorius proporcingai patalpų savininkų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus remiantis savivaldybės tarybos nustatytais maksimalių tarifų dydžiais. Ieškovė būtent savivaldybės tarybos priimtų sprendimų pagrindu apskaičiavo mokesčius, o atsakovė nepateikė jokių objektyvių skaičiavimų, kurie paneigtų ieškovės 2016 m. spalio 17 d. rašytinius paaiškinimus.

146.3. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ieškovės iniciatyva nebuvo atliekamos išlaidos gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų pagerinimui, išsaugojimui. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų viseto matyti, kad statinio techninės priežiūros žurnale buvo fiksuojamos tiek mėnesinės, tiek kasmetinės namo ( - ), apžiūros, fiksuojami defektai. Ieškovė organizavo susirinkimus, balsavimą raštu dėl stogo dangos keitimo darbų, rangovo parinkimo ir kt. Atkreipia dėmesį, jog atsakovė byloje nėra pateikusi įrodymų, jog kreipėsi į ieškovę su pretenzijomis dėl atliekamų/neatliekamų darbų. Priešingai, atsakovė nedalyvaudavo susirinkimuose sprendžiant klausimus dėl namo remonto darbų.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl skolos už suteiktas paslaugas.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
  1. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013). Teismas pažymi, kad, prašydama apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliantė nenurodo jokių priežasčių, kurios suponuotų esant neabejotiną poreikį bylą nagrinėti žodžiu. Bylos šalims nebuvo užkirstas kelias teikti įrodymus, dėl ginčo esmės pasisakyti žodžiu pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  1. Byloje nustatyta, kad 2002 m. sprendimu Nr. 14v, ieškovė buvo paskirta namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. 2007 m. vasario 22 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriaus paskyrimo Nr. A-149-(8.2)“ daugiabučių namų (pagal priedą) bendrosios nuosavybės administratoriumi paskirta UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“, prieš tai galiojęs 2002 m. sprendimas Nr. v14 neteko galios. Bylos duomenimis 2012 m. gegužės 23 d. vienintelio akcininko sprendimu UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ pavadinimas pakeistas į UAB „Radviliškio būstas“. Byloje pateiktas 2014 m. balandžio 2 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl Radviliškio rajono daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriaus pakyrimo pratęsimo Nr. A-290-(8.2)“, kuris 2014 m. liepos 25 d. buvo pakeistas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-04-02 įsakymo Nr. A-290-(8.2) „Dėl Radviliškio rajono daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriaus paskyrimo pratęsimo“ pakeitimo Nr. A-726-(8.2)“, remiantis kuriuo ieškovės įgaliojimai administruoti namą ( - ), buvo pratęsti iki 2018 m. balandžio 18 d. 2015 m. vasario 9 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo Nr. A-111-(8.2)“, remiantis kuriuo ieškovė paskirta iki 2020 vasario 10 d. administruoti priede nurodytus namus, tarp jų ir namą ( - ). Visi administraciniai aktai skelbiami viešai. Minėtas įsakymas nors ir nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau buvo viešai paskelbtas Radviliškio rajono savivaldybės tinklalapyje ir yra galiojantis.
  1. Remiantis CK 4.84 straipsniu butų ir kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Administravimas pasibaigia CK 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Byloje nėra pateikta duomenų, kad name ( - ), būtų įsteigta bendrija, sudaryta jungtinės veiklos sutartis ar kitų CK 4.250 straipsnyje numatytų pagrindų.
  1. Apeliantė teigia, kad teismas sprendime nurodė, kad ieškovė, remiantis 2007 m. vasario 7 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriaus paskyrimo Nr. 14v“ pagrindu, teikė administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame ( - ). Apeliantės teigimu minėto administracijos direktoriaus įsakymo byloje nėra, tokios datos administracinis aktas nėra įregistruotas viešajame nekilnojamo turto registre, jis neturi juridinės galios. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad direktoriaus įsakymo minėtos datos byloje nėra, tačiau apeliacinio teismo pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ieškinyje nurodžiusi, kad ieškovė paskirta namo ( - ), administratoriumi remiantis 2007 m. vasario 7 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriaus paskyrimo Nr. 14v“ pagrindu, vėliau bylos nagrinėjimo metu patikslino, jog ieškinyje yra padaryta techninė klaida, nes vietoje 2007 m. įsakymo Nr. 14v turėjo būti 2002 m. sprendimas Nr. 14v, kurio pagrindu ieškovė buvo paskirta namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą 2007 m. vasario 7 d. datos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, taip pat reikia vertinti, kaip techninę klaidą, kuri iš esmės neįtakoja teismo sprendimo ir įvertinus kitus byloje esančius duomenis nepaneigia teismo nustatytų faktinių aplinkybių.
  1. Apeliantė apeliaciniame skunde pasisako dėl ieškovės kaip administratoriaus paskyrimo, veiksmų, veiklos pratęsimo, neteisėtumo. Nurodė, kad 2013-2014 metais Seimo kontrolierius atliko tikrinimą, gavęs gyventojų skundą dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), atliekant Namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, veiklos priežiūrą ir kontrolę, kad seimo kontrolierius rekomenduoja Radviliškio savivaldybės administracijai panaikinti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. A-290-(8.2), kuriuo iki 2018 m. balandžio 18 d. pratęsiama ieškovės veikla (paskyrimas) administruojant Radviliškio rajono savivaldybėje esančių daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus, kaip nepagrįstą teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis. Taip pat teigia, kad teismo sprendime paminėtas 2015 m. vasario 9 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo“ nėra įregistruotas viešame Nekilnojamo turto registre, nurodo kitas aplinkybes, ir iš esmės teigia, kad teismas nepasisakė ir nevertino kaip įrodymų visumos pateiktų administracinių aktų teisėtumo, galiojimo. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad atsakovė neginčijo konkrečių administracinių aktų, nepateikė duomenų, kad jie buvo ginčijami ar yra panaikinti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės administravimas laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. butų nutrūkęs ar, kad 2007 m. vasario 22 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriaus paskyrimo Nr. A-149-(8.2)“ bei kiti administraciniai aktai butų panaikinti. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir nėra tikslinga išsamiai atsakyti į kiekvieną apeliantės argumentą. Pažymėtina, kad atsakovė neigdama ieškovės argumentus nepateikė savo argumentus patvirtinančių įrodymų, nepateikė duomenų, kad ieškovės įgaliojimai teikti administravimo paslaugas buvo pasibaigę.
  1. Apeliantė teigdama apie administracinių aktų neteisėtumą pareiškė prašymą priimti papildomus įrodymus. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju iš apelianto pateikto rašto turinio matyti, kad minėtas raštas gautas po bylos išnagrinėjimo. Tačiau CPK 253 straipsnyje numatyta, kad draudžiama baigiamosiose kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymai, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje, taip pat CPK 312 straipsnio nuostatos numato draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Atsakovė nenurodė dėl konkretaus dokumento dėl galimo 2014 m. balandžio 2 d. įsakymo neteisėtumo kodėl nepateikė anksčiau, nekėlė konkrečių reikalavimų, kaip minėta administraciniai aktai nebuvo ginčijami ir nėra panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta atsisakytina priimti, tirti ir vertinti ieškovės prašomus priimti papildomus įrodymus. (CPK 314 straipsnis).
  1. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieškiniu prašoma priteisti skola nepagrįsta jokiais įrodymais. Apeliacinio teismo vertinimu apeliantės argumentai nepagrįsti, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Ieškovė teismo vertinimu pagrindė ieškinio reikalavimo pagrįstumą, įrodė patirtas išlaidas. Ieškovė nurodė faktines aplinkybes ir pateikė patikslintus duomenis, kurie pagrindė ieškovės, kaip namo administratoriaus, teiktas paslaugas. Byloje pateiktas Statinio techninės priežiūros žurnalas, 2012 m. gruodžio 31 d. sutartis, 2014 m. birželio 17 d., 2015 m. kovo 3 d. patalpų savininkų susirinkimo protokolai, 2014 m. lapkričio 19 d. balsų skaičiavimo komisijos protokolas, 2015 m. kovo 9 d., 2016 m. kovo 4 d. butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučiu namu ataskaitos. 2014 m. balandžio 30 d. , 2015 m. birželio 2 d. statinių apžiūros bei kiti aktai, kas patvirtina, kad nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., ieškovė teikė namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. 2016 m. spalio 17 d. paaiškinimuose ieškovė pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus kiek už kiekvieną paslaugą ir kokiu pagrindu buvo skaičiuojami mokesčiai. Ieškovė pagrįstai pažymėjo, kad Nuostatų 8 punktas numato, kad namo administratorius proporcingai patalpų savininkų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus remiantis savivaldybės tarybos nustatytais maksimalių tarifų dydžiais. Ieškovės vertinimu atsakovė nepateikė jokių objektyvių skaičiavimų, kurie paneigtų ieškovės 2016 m. spalio 17 d. rašytinius paaiškinimus. Iš esmės apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės pozicijai. Ieškovė plačiai pasisakė dėl ieškovės reikalavimo nepagrįstumo, tačiau nepateikė jokių įrodymų paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus ( CPK 178 straipsnis).
  1. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) nurodytas išlaidas gali atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka ir 2) kai išlaidos nesusijusios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Tuo atveju, kai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą nėra eliminuojama, net ir nesant asmens sutikimo dėl atitinkamų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016).
  1. Apeliantė teigia, kad ieškovė neįrodė atliktų paslaugų pagrįstumo. Teigia, kad ieškovės iniciatyva nebuvo atliekamos išlaidos gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų pagerinimui, išsaugojimui, kad tai matyti iš pateikto namo priežiūros žurnalo ir techninės apžiūros aktų ir įrašų. Kaip pagrįstai nurodė ir pateikė duomenis ieškovė iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad statinio techninės priežiūros žurnale buvo fiksuojamos namo ( - ), apžiūros, fiksuojami defektai, kurių pagrindu kaip nurodė ieškovė organizavo susirinkimus, balsavimą raštu dėl stogo dangos keitimo darbų, rangovo parinkimo ir tai patvirtina patalpų savininkų susirinkimo protokolas Nr. RB-SPG-000032; 2015 m. kovo 3 d. patalpų savininkų susirinkimo protokolas Nr. RB-SPG-000048; 2014 m. lapkričio 19 d. balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. RB-SPV-000151. Ieškovė pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė byloje nėra pateikusi įrodymų, jog būtų kreipusis į ieškovę su pretenzijomis dėl atliekamų ar neatliekamų darbų. Priešingai, ieškovė nurodo, kad atsakovė, kas matyti iš susirinkimų protokolų, nedalyvaudavo susirinkimuose sprendžiant klausimus dėl namo remonto darbų.
  1. Pažymėtina, kad buto savininkas negali atsisakyti apmokėti išlaidų, susijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Ši nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Butų savininkai turi ne tik pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, bet ir pareigą reguliariai kaupti lėšas namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio3 dalis, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d., 4.82 straipsnio 4 dalis, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bendrijos išlaidų priskyrimą administravimo išlaidoms turi įrodyti bendrija. Jei dėl tokių išlaidų, prilyginamų administravimo išlaidoms, dydžio yra priimtas atitinkamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, tai su jų dydžiu nesutinkantis buto savininkas turi skųsti tokį sprendimą teismui. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepriėmė sprendimo dėl šių išlaidų dydžio, tai tokių išlaidų dydžio neracionalumą ir neproporcingumą gali įrodinėti buto savininkas, iš kurio prašoma tokias išlaidas priteisti.
  1. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Ir kaip jau minėta neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka ( CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą ( CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą.
  1. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės su apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, kad kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus bylos duomenis, apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.
  1. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą ieškinį tenkino. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti.
  1. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, kurios suformuluotos CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie-turinčius didesnę įrodomąją galią), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Apeliacinio teismo vertinimu tai, kad teismas plačiau nepasisakė dėl byloje esančių konkrečių įrodymų, ar padarė techninę klaidą nurodydamas administracinį aktą, nėra pagrindo išvadai, kad teismas formaliai įvertino ir ištyrė byloje esančius įrodymus. Atsižvelgiant į visumą byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų apeliantės apeliacinio skundo argumentus spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Daroma išvada, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  1. Bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
  1. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

17Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

19Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai