Byla 2-417-178/2016
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-93-590/2015 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui S. Š. ir A. D. dėl lėšų, gautų pagal įgaliojimą, priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo S. Š. priešieškinį dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-4) atsakovui S. Š. prašydama priteisti iš atsakovo 1 300 000 Lt sumą, gautą pagal įgaliojimą, ir 325 178,08 Lt palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas S. Š. teikė priešieškinį ieškovei J. V. dėl 73 594,84 Lt skolos ir palūkanų priteisimo (b. l. 19-22).

5Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui S. Š. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 1 625 178,08 Lt sumos. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštavo atsakovui priklausančias turtines teises ir pinigines lėšas. Atsakovas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį skundė atskiruoju skundu, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1234/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį paliko nepakeistą (b. l. 152-155).

6Atsakovas S. Š. 2015 m. spalio 22 d. pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, prašydamas įpareigoti ieškovę į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 35 301,30 Eur nuostolių, atsiradusių dėl atsakovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimui užtikrinti arba pateikti banko garantiją šiai sumai. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškovė veikia prieš greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą, o jos reikalavimo užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. apribotas turto disponavimas 470 684,11 Eur sumai, sąlygoja atsakovo patirtų ir tikėtinų bei realiai prognozuotinų nuostolių atsiradimą ateityje. Negautos pajamos yra lėšos, kurias atsakovas būtų galėjęs gauti, jei nebūtų taikytas draudimas disponuoti savo turtu. Ieškovės turtinė padėtis nepatvirtina jos galimybės atlyginti realiai tikėtinus atsakovo nuostolius.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi (b. l. 161-162) atmetė atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Teismas nurodė, jog atsakovas pateikė nuostolių, kurie galėtų atsirasti paskaičiavimą, tačiau vien CK 6.210 straipsnyje nustatytų 5 procentų palūkanų normos nurodymas jų nepagrindžia. Į bylą nepateikti konkretūs pasiūlymai dėl suvaržyto turto pardavimo, nuomos ar kitokio eksploatavimo galimybių. Deklaratyvūs teiginiai neįrodo galimai atsirasiančių atsakovo nuostolių.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Atsakovas S. Š. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį ir priimti naują nutartį – apelianto prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkinti visa apimtimi, t. y. įpareigoti ieškovę į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 35 301,30 Eur nuostolių, atsiradusių dėl apeliantui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimui užtikrinti arba pateikti banko garantiją šiai sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

111. Teismo teiginys, kad turi būti pateikti konkretūs įrodymai, pagrindžiantys suvaržyto turto realizavimo galimybę, yra nepagrįstas, kadangi teismų praktikoje nurodoma, jog pakanka įrodyti nuostolių atsiradimo tikimybę, jų prognozę, preliminarų dydį, taigi nėra būtini konkretūs skaičiavimai. Be to, apeliantas neturi įrodyti, kad jau faktiškai patyrė nuostolius.

122. Apeliantas pagrįstai savo realiai negautas pajamas vertina turtinių lėšų dydžiu, kurias jis būtų galėjęs gauti, jeigu galėtų disponuoti savo turtu, t. y. parduoti areštuotą turtą ar kitaip juo nevaržomai disponuoti. Apelianto nuostoliai įvertintini kaip negautos visų rūšių pajamos, kurios minimaliai įvertintinos, kaip 5 procentai metinių palūkanų nuo areštuotos sumos.

133. Teismas klaidingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nepagrįsta tikimybė, jog ieškovė vengs atlyginti galimai kilsiančius nuostolius. Ieškovė nuolat teigia, kad ji neturi nei piniginių lėšų, nei gyvenamosios vietos ir jos finansinė padėtis yra ypatingai sunki. Prastą finansinę padėtį pagrindžia ir teismui teikti prašymai dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl akivaizdu, jog ieškovė bus finansiškai nepajėgi padengti atsirasiančius nuostolius.

144. Ieškovė, siekdama išvengti neigiamų padarinių, prieš pateikdama ieškinį, nutraukė seifo nuomos sutartį AB Medicinos banke. Ieškovės veiksmai parodo, kad ji gali vengti atlyginti nuostolius. Be to, ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vilkina bylos nagrinėjimą.

15Ieškovė J. V. atsiliepime prašo atmesti atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

161. Apeliantas nepateikė areštuoto turto realią vidutinę vertę pagrindžiančių įrodymų, todėl menamai patiriamų nuostolių skaičiavimas pagal CK 6.210 straipsnyje įtvirtintą 5 procentų palūkanų normą, nieko nepagrindžia. Jokios palūkanos už turimą turtą nėra mokamos.

172. Apeliantas remiasi ikiteisminio tyrimo metu neva išsakytais teiginiais bei seifo nuomos sutarties nutraukimu, tačiau šių teiginių nepatvirtina byloje esantys įrodymai, taigi tai tik deklaratyvūs apelianto pamąstymai.

183. Bylą nagrinėjančio teismo nutartys, priešingai nei teigia apeliantas, patvirtina, jog ieškovės finansinė būklė nėra labai sunki.

194. Ieškovės reikalavimų preliminarus pagrįstumas yra nustatytas išsprendus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl atmestini apelianto teiginiai apie neva nepagrįsto ieškinio pateikimą. Be to, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nustatyta, kad didžioji dalis apelianto turto yra apsunkinta hipoteka, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis proporcingumo principo.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

21CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

22Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

23Atskirasis skundas netenkintinas.

24Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisminės praktikos suformuluotomis taisyklėmis (apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodytų teisminės praktikos pavyzdžių nekartoja), pagrįstai nurodė, kad CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma visuma dviejų sąlygų: 1) realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas (arba jau dėl šių priemonių taikymo atsiradę nuostoliai); 2) tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo. Iš esmės tokios teismo išvados neneigia ir apeliantas.

25Apeliantas nurodė, kad, jo nuomone, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jau yra patyręs 35 301 Eur nuostolių. Fiziniam asmeniui tokia suma paprastai yra didelė. Taigi, jei ieškovės ieškinys būtų atmestas bei būtų pagrindas konstatuoti, jog apeliantas jo nurodomo dydžio žalą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrė, pakankamai tikėtina, kad ieškovei ją atlyginti galėtų būti sudėtinga. Juo labiau apelianto nurodomų aplinkybių kontekste – pati ieškovė savo sunkią finansinę padėtį yra nurodžiusi patikslintame ieškinyje, prašė dėl to atleisti nuo žyminio mokesčio ir kt. Todėl antrosios iš dviejų pirmiau paminėtų sąlygos egzistavimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės neatmestinas. Tačiau, kaip minėta, apelianto prašymo tenkinimui būtina dar ir kita sąlyga – tikėtinas nuostolių atsiradimas arba jų egzistavimas jau prašymo pateikimo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiai išvadai pagrindo nėra. Šiame kontekste paminėtina, kad apeliantas negrindė savo prašymo nuostolių atsiradimo tikimybe ateityje, todėl šis aspektas klausimo išsprendimui nėra aktualus.

26Apeliantas prašymą grindžia aplinkybe, kad jis per pusantrų metų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį nuostolius jau patyrė. Teisminėje praktikoje yra nurodyta, kad tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgą - Teismų praktika Nr. 34). Todėl, keliant paminėtą aiškumo ir pagrįstumo reikalavimą nuostolių susidarymo mechanizmui (tik) tikėtiniems nuostoliams, juo labiau tai turi būti taikoma jau atsiradusiems nuostoliams. Tuo tarpu šiuo atveju apelianto nurodomas nuostolių susidarymo mechanizmas ne tik nėra aiškus ir pagrįstas, bet ir nelaikytinas realiu. Savo prašyme apeliantas nuostolius nurodo negautų pajamų pavidalu ir jų dydį nustato vadovaudamasis 5 proc. metinėmis palūkanomis nuo areštuoto turto vertės, nes jis negali disponuoti savo turtu (parduoti ir pan.). Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis turėjo galimybę ar apskritai bent jau ketino parduoti areštuotą turtą ir tik būtent pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tam sukliudė. Juo labiau, kad tokia galimybė ir ketinimai menkai tikėtini, nes iš bylos duomenų matyti, jog didelė jo turto dalis yra apsunkinta hipoteka. Todėl vien apelianto deklaratyvūs teiginiai apie patirtus nuostolius negautų pajamų pavidalu, t.y. pajamų, kurias jis būtų galėjęs gauti nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, negali būti pripažinti pagrindu jo pareikšto prašymo tenkinimui.

27Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas, padarė teisingas išvadas, ir keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

28Ieškovė prašo jai priteisti išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Tačiau šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas atliekamas priimant galutinį sprendimą byloje (CPK 270 str. 5 d. 3 p.), o ne išsprendus atskirus tarpinius procesinius veiksmus. Todėl šioje bylos stadijoje toks klausimas nespręstinas.

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-4) atsakovui S. Š.... 5. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi tenkino... 6. Atsakovas S. Š. 2015 m. spalio 22 d. pateikė teismui prašymą dėl... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi (b. l. 161-162)... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. Atsakovas S. Š. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti... 11. 1. Teismo teiginys, kad turi būti pateikti konkretūs įrodymai,... 12. 2. Apeliantas pagrįstai savo realiai negautas pajamas vertina turtinių... 13. 3. Teismas klaidingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nepagrįsta tikimybė,... 14. 4. Ieškovė, siekdama išvengti neigiamų padarinių, prieš pateikdama... 15. Ieškovė J. V. atsiliepime prašo atmesti atskirąjį skundą, Vilniaus... 16. 1. Apeliantas nepateikė areštuoto turto realią vidutinę vertę... 17. 2. Apeliantas remiasi ikiteisminio tyrimo metu neva išsakytais teiginiais bei... 18. 3. Bylą nagrinėjančio teismo nutartys, priešingai nei teigia apeliantas,... 19. 4. Ieškovės reikalavimų preliminarus pagrįstumas yra nustatytas išsprendus... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 21. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 22. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 16... 23. Atskirasis skundas netenkintinas.... 24. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisminės praktikos suformuluotomis... 25. Apeliantas nurodė, kad, jo nuomone, dėl taikytų laikinųjų apsaugos... 26. Apeliantas prašymą grindžia aplinkybe, kad jis per pusantrų metų... 27. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 28. Ieškovė prašo jai priteisti išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 30. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti...