Byla eATP-424-312/2017
Dėl nuostolių atlyginimo paliktas nenagrinėtas

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau tekste – ir VMI) ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovo advokato R. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarimo, A. V. pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 506 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 500 Eur bauda, o Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo paliktas nenagrinėtas,

Nustatė

2Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarimu A. V. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „L. a.“ (toliau tekste – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas, kad Bendrovė nevykdo įsipareigojimų VMI ir turi mokestinę nepriemoką valstybės ir savivaldybės biudžetams, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, o būtent:

31) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 30 d. Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 2 879,55 Eur – laikotarpio pradžiai ir 3 851,55 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 14 444,18 Eur, iš kurių 12 890,43 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais;

42) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 3 879,44 Eur – laikotarpio pradžiai ir 4 077,09 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 16 176,61 Eur, iš kurių 15 419,16 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais;

53) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 4 110,62 Eur – laikotarpio pradžiai ir 4 462,62 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 21 354,07 Eur, iš kurių 18 676,30 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais;

64) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 28 d. Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 4 503,19 Eur – laikotarpio pradžiai ir 4 764,96 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 20 403,33 Eur, iš kurių 17 411,55 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais;

75) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 4 242,33 Eur – laikotarpio pradžiai ir 5 389,31 Eur – laikotarpio pabaigai (Priedas Nr. 5, 1–2 lapai), kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 20 731,26 Eur, iš kurių 18 704,33 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais;

86) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 5 430,54 Eur – laikotarpio pradžiai ir 4 580,06 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 18 500,02 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais;

97) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 4 623,16 Eur – laikotarpio pradžiai ir 4 661,68 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 17 261,02 Eur, iš kurių 16 230,54 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais;

108) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 26 d. Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 4 698,77 Eur – laikotarpio pradžiai ir 7 074,51 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 10 889,26 Eur, iš kurių 7 503,52 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais;

119) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 6 912,23 Eur – laikotarpio pradžiai ir 7 657,23 Eur – laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 8 643,60 Eur, iš kurių 8 010,12 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais, tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI teises ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 506 straipsnio 1 dalyje.

12Apeliaciniu skundu VMI prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarimą dalyje dėl nuostolių atlyginimo panaikinti ir priimti naują nutarimą, t. y. pripažinti VMI nukentėjusiąja ir priteisti jos naudai iš UAB „L. a.“ vadovo A. V. 7 657,23 Eur nuostolių atlyginimo.

13Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių motyvų, kodėl paliko VMI prašymą dėl nuostolių atlygimo nenagrinėtą. VMI nesutinka su skundžiamame nutarime minimoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-1294-1033/2017 padaryta išvada, kad dėl žalos padarymo dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo turi būti sprendžiama analogiškai, kaip ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimo įmonės bankroto atveju, bei su išvada, kad nuostolių atlyginimas kreditoriui VMI negali būti priteistas. Skirtingai nei pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimo įmonės bankroto atveju, kuomet visų kreditorių padėtis iki bankroto bylos iškėlimo yra vienoda ir vadovo veiksmai/neveikimas įtakoja visus kreditorius vienodai, žalos padarymo dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo atveju VMI padėtis yra išskirtinė, t. y. įstatymas imperatyviai nustato pareigą vadovui laikytis CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo, kuriame atsiskaitymas su VMI iškeltas aukščiau kitų kreditorių. Vadovui nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, žala padaroma ne visiems kreditoriams, bet išskirtinai valstybės, savivaldybės biudžetams ir valstybės pinigų fondams (konkrečiu atveju administruojamiems VMI), todėl dėl neteisėtų vadovo veiksmų VMI padaryta žala turi būti atlyginta nesilaikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytos tvarkos.

14Apeliaciniame skunde, cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pažymima, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatyta, jog A. V. neteisėti veiksmai buvo nukreipti konkrečiai prieš VMI, todėl yra visos sąlygos tiesioginiam ieškiniui pareikšti. Tikimybės atgauti skolą Bendrovės bankroto procese nėra. Tą patvirtina aplinkybė, kad net ir antstoliams areštavus Bendrovės turtą, jo nepakako, kad būtų padengtas įsiskolinimas. A. V. atlyginus dėl jo neteisėtų veiksmų VMI patirtus 7 657,23 Eur nuostolius, šia suma sumažėtų VMI kreditorinis reikalavimas Bendrovės bankroto procese.

15Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovas advokatas R. Č. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarimą dalyje dėl UAB „L. a.“ vadovo A. V. pripažinimo kaltu, padarius ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, o bylos nagrinėjimo metu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 12 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 31, 109 straipsniams bei joje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui.

16Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytą eiliškumo sąvoką, nurodydamas, kad ši teisės norma nustato, kaip turi būti vykdomos visos prievolės visiems kreditoriams, nors ji reglamentuoja tik tuos teisinius santykius, kurie atsiranda dėl prievolių vykdymo, kai jos patvirtinamos specifinės teisinės formos dokumentais - pagal vykdomuosius ar kreditoriaus sudarytus mokėjimo dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). VMI savo pareiškimą teismui turėjo grįsti jos pateiktų konkrečių vykdomųjų ar mokėjimo dokumentų neapmokėjimu, reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grįsti tuose dokumentuose nurodytų mokestinių prievolių neįvykdymu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš viso Bendrovė per aktualų laikotarpį sumokėjo 3 566,56 Eur, mokestinės nepriemokos išieškojimas buvo vykdomas nuo 2016 m. balandžio 1 d., teikiant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitos ir sprendimą antstoliui išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau neidentifikavo konkrečių dokumentų, jų turinio, šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nepaaiškino ir VMI atstovas. Administracinio teisės pažeidimo byloje nesant vykdomųjų ar mokėjimo dokumentų, konstatuotina, kad nėra jokių faktinių aplinkybių dėl galimo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 506 straipsnio 1 dalyje. Apelianto nuomone, plečiamasis CK 6.9301 straipsnio 1 dalies aiškinimas administracinės atsakomybės kontekste nėra galimas, nes tai reikštų, kad tokia atsakomybė taikoma už draudimus, kurie nėra aiškiai nurodyti įstatyme.

17Apeliaciniame skunde pažymima, kad ANK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo vertinimas kaip mažai pavojingo galimas tik tuomet, kai administracinis nusižengimas turi ANK 12 straipsnio 1 dalyje išvardintuose ANK straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymių. ANK 12 straipsnio taikymas būtinas ir tais atvejais, kai sprendžiamas administracinės atsakomybės pagal ATPK po 2017 m. sausio 1 d. klausimas. ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų sudėčių požymių analizė leidžia teigti, jog tai nusižengimai, kurių požymiai nėra išvardinti įstatymuose ir yra susiję su vertinamaisiais kriterijais, blanketinėmis teisės normomis, kurios reguliariai keičiasi. Į tą sąrašą nėra įtraukta ATPK 506 straipsnio 1 dalis (ANK 120 straipsnio 1 dalis), dėl to nė viena institucija nėra patvirtinusi jokių kriterijų dėl tokio pažeidimo pripažinimo mažai pavojingu. Toks selektyvus ir perdėtai griežtas reglamentavimas (reikalavimas už bet kokį kreditorių teisių pažeidimą taikyti administracinę atsakomybę) neatitinka konstitucinių teisingumo ir teisinės valstybės principų. Esant tokioms aplinkybėms, turėtų būti inicijuojamas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ANK 12 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 31, 109 straipsniams bei joje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui dėl to, kad mažai pavojingomis veikomis, kurios neužtraukia administracinės atsakomybės, leidžiama pripažinti tik konkrečiuose ANK straipsniuose nurodytas veikas, o ne veikas pagal jų faktinį pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nepasisakė. Tokio reglamentavimo išaiškinimas ir taikymas nagrinėjamoje byloje yra aktualus, nes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VMI tik aktualaus laikotarpio pradžiai inicijavo mokestinius nurodymus dėl pinigų nurašymo, tuo metu Bendrovė turėjo 2 879,55 Eur mokestinę nepriemoką, tuo tarpu, iki aktualaus laikotarpio pabaigos Bendrovė padengė (neskaitant mokestinių prievolių užskaitymo) 3 566,56 Eur, t. y. VMI interesų pažeidimo nebuvo, nes teisiškai aktuali mokestinės nepriemokos suma buvo padengta.

18Apeliaciniame skunde nepagrįstu laikomas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nagrinėjamu atveju, netaikytina šešių mėnesių patraukimo administracinėn atsakomybėn senatis, nes pažeidimas laikytinas trunkamuoju. VMI pareiškimas grindžiamas konkrečiais skaičiavimais konkrečiais mokestinės nepriemokos laikotarpiais. Nepriemokos dydis kito, priklausomai nuo vykdytos komercinės veiklos. Kreditoriaus interesų pažeidimas pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį yra konkretaus dydžio reikalavimo konkrečiu momentu neįvykdymas. Jei ir yra pagrindas konstatuoti, kad pažeidimas buvo trunkamasis, tai tik tokiu atveju, jei konkrečios pareigos nevykdymas pasireiškė kokiu nors delsimu. Nagrinėjamoje byloje VMI savo teisių pažeidimu laikė konkretaus dydžio pinigų sumų pervedimą kitiems kreditoriams. Tai reiškia, kad jei pažeidimas ir buvo padarytas, tai jis momentinis, o ne trunkamasis. Jeigu teismas laikė, kad šis pažeidimas trunkamasis, turėjo nustatyti pažeidimo pradžią, o ne vadovautis selektyviai VMI pasirinktu laikotarpiu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentus, kad Bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais dėl ankstesnės Bendrovės vadovės J. B. neteisėtų veiksmų, dėl kurių baudžiamoji byla yra perduota teismui. Šis asmuo ir yra kaltas dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo, todėl ji trauktina atsakomybėn, jai reikštini visi reikalavimai dėl žalos atlyginimo.

19Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovo advokato R. Č. apeliacinį skundą VMI prašo šį skundą atmesti.

20Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsiskaitymų eilė yra taikoma visoms prievolėms, tiesiog buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad šiame straipsnyje įtvirtinta sąvoka „pareikšti reikalavimai“ neturėtų būti suprantama formaliai, o tai negali būti tapatinama su plečiamuoju ATPK 506 straipsnio aiškinimu. Nagrinėjamoje byloje yra pateikti duomenys, kad VMI buvo pareiškusi savo reikalavimus kredito įstaigoms nurašyti lėšas nuo Bendrovės sąskaitų per PLAIS sistemą. VMI manymu, apelianto prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas. VMI gina viešąjį interesą - užtikrina, kad visi subjektai tinkamai vykdytų savo mokestines prievoles. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad mokesčiai yra esminė valstybės finansų sistemos dalis, jie sudaro pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį, yra viena pagrindinių valstybės gyvavimo sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 9 d., 2000 m. kovo 15 d. nutarimai). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad ATPK 506 straipsnyje (ANK 120 straipsnyje) numatytas pažeidimas yra mažareikšmis ar nepavojingas.

21Atsiliepime pažymima, kad VMI nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais dėl senaties termino taikymo. VMI operatyvų patikrinimą atliko 2016 m. gruodžio mėn. Patikrinimo metu buvo analizuojami duomenys nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ATPK 506 straipsnį, yra nurodyta, kad jei įmonė metų eigoje nemoka valstybei periodinių mokesčių, ji daro trunkamąjį teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-30-696/2016). Nagrinėjamoje byloje, priimant nutarimą, nebuvo praėję šeši mėnesiai nuo operatyvaus patikrinimo pabaigos, todėl senaties terminas nuobaudos skyrimui nebuvo pasibaigęs.

22Apeliaciniai skundai atmestini.

23ATPK 506 straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

24Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama ir CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Taigi iš minėtų įstatymų nuostatų matyti, kad kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai.

25Dėl A. V. atstovo advokato R. Č. apeliacinio skundo argumentų

26Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad UAB „L. a.“ direktorius A. V. pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, jog padarė vieną iš šioje ATPK normoje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

27VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2016 m. lapkričio 28 d. UAB „L. a.“ mokestinė nepriemoka (gyventojų pajamų, pridėtinės vertės mokesčių ir delspinigių) sudarė 7 657,23 Eur. Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2016 m. balandžio 1 d. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. nurašyta 3 566,56 Eur suma, iki 2016 m. gruodžio 15 d. nurašyta 4,40 Eur suma. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. Bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems finansiniams įsipareigojimams patenkinti, tuo tarpu, A. V. kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gaudavo pajamas, tačiau jas naudojo atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų pirmosios instancijos teisme turinio galima daryti pagrįstą išvadą, kad pastarasis žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį bei susidariusią mokestinę nepriemoką, A. V. paaiškino, kad pažeidė atsiskaitymų eiliškumą, norėdamas išsaugoti verslą ir paskirstyti atsiskaitymus su kreditoriais prioritetine tvarka. Taigi, iš to akivaizdu, kad A. V., žinodamas apie savo vadovaujamos Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad UAB „L. a.“ neturi pakankamai lėšų visiems finansiniams įsipareigojimams patenkinti, tyčia nevykdė prievolės mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, o vietoje to atsiskaitinėjo su kitais, žemesnės eilės kreditoriais, taip pažeisdamas kreditorių reikalavimų atsiskaityti eiliškumą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad A. V. pagrįstai pripažintas kaltu, padarius ATPK 506 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą. Pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams, o UAB „L. a.“ vadovu 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu buvo būtent A. V., todėl nėra jokio teisinio pagrindo svarstyti buvusios Bendrovės vadovės J. B. administracinės atsakomybės klausimą dėl šio pažeidimo padarymo.

28Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad CK 6.9301 straipsnyje vartojama sąvoka „pareikšti reikalavimai“ neturėtų būti suprantama formaliai, t. y. kaip oficialiai pareikštas reikalavimas skolininkui įvykdyti prievolę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimų, taip pat nėra pasisakoma, kad asmens kaltei dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo konstatuoti yra būtini konkretūs specifinės teisinės formos – vykdomieji ar mokėjimo – dokumentai, kuriuose nurodytos mokestinės prievolės yra neįvykdytos. Nustatinėjant įmonės vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės finansinę padėtį ir savo turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015). Šios aplinkybės šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra nustatytos. Be to, mokestinės nepriemokos išieškojimas, nagrinėjamu atveju, buvo vykdomas nuo 2016 m. balandžio 1 d., teikiant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitos, taip pat išieškojimą vykdė ir antstolis pagal VMI 2016 m. gegužės 2 d. išduotą vykdomąjį dokumentą (sprendimą Nr. 23.31-08)467-87111), areštuodamas Bendrovės turtą (pinigines lėšas).

29Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl A. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo vertinimo kaip mažai pavojingo galimybės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad A. V. padarytą veiką laikyti mažai pavojinga nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Kaip pagrįstai nurodoma VMI atsiliepime, ši institucija gina viešąjį interesą, t. y. užtikrina, kad visi subjektai tinkamai vykdytų savo mokestines prievoles. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad mokesčiai yra esminė valstybės finansų sistemos dalis, jie sudaro pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį, yra viena pagrindinių valstybės gyvavimo sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 9 d., 2000 m. kovo 15 d. nutarimai). ATPK 506 straipsnio 1 dalies sankcijos griežtumas tik patvirtina valstybės požiūrį į tokius administracinius teisės pažeidimus, jais yra pažeidžiami visos visuomenės teisėti interesai. Tyčinis mokesčių valstybei nemokėjimas, kai mokestinė nepriemoka yra pakankamai didelė (VMI nurodoma suma - 7 657,23 Eur), negali būti laikomas mažai pavojingu. Tai, kad dalis mokestinės nepriemokos buvo padengta, nesumažina administracinio teisės pažeidimo pavojingumo, kadangi ši suma buvo priverstinai nurašyta iš Bendrovės banko sąskaitos, o ne sumokėta savanoriškai. Taigi, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra aktualus ANK 12 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 31, 109 straipsniams bei joje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui klausimas, todėl kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nėra pagrindo. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šiuo atveju, nėra jokio pagrindo vadovautis teismų praktika, suformuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime bei 2008 m. sausio 21 d. nutarime, Europos žmogaus teisių teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendime Nr. 9631/04, 2009 m. vasario 10 d. sprendime Nr. 14939/03, 2014 m. gegužės 20 d. sprendime Nr. 11828/11, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N62-1916/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170/2012, nes šių bylų ir nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) yra visiškai skirtingos. Apeliaciniame skunde cituojamoje teismų praktikoje kalbama apie švelnesnės negu numatyta įstatyme bausmės skyrimo galimybes, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, A. V. ir buvo paskirta švelnesnė administracinė nuobauda negu numatyta ATPK 506 straipsnio 1 dalies sankcijoje, vadovaujantis ATPK 301 straipsnio nuostatomis.

30Iš 2016 m. gruodžio 20 d. VMI operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad VMI tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos nemokėjimo priežastis ir sumokėjimo galimybes, 2016 m. gruodžio 7 d. buvo pradėtas UAB „L. a.“ operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2016 m. gruodžio 15 d. Tikrintas laikotarpis nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. Nustatyta, kad per nurodytą laikotarpį Bendrovė vykdė veiklą, gavo pajamas ir vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tačiau nemokėjo atitinkamų mokesčių VMI. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ATPK 506 straipsnyje numatytą pažeidimą laikė trunkamuoju, todėl nepagrįstai nenutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos, suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

31Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas įpareigoja įmones vesti buhalterinę apskaitą, sudaryti buhalterinę atskaitomybę. Pagal buhalterinės atskaitomybės duomenis įmonės privalo mokėti valstybei mokesčius, taip pat atsiskaityti su kitais kreditoriais. Pridėtinės vertės mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio, Pelno mokesčio ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymuose nustatyta, kad įmonės mokesčius valstybei moka nustatytais periodais. Yra mėnesiniai, metiniai mokesčių periodai. Taigi, mokesčius įmonės valstybei moka ištisus metus. Jei įmonė metų eigoje nemoka valstybei periodinių mokesčių, ji daro trunkamąjį teisės pažeidimą. Dėl specifinio mokesčių mokėjimo teisinio reguliavimo, valstybė negali teisės pažeidimo išaiškinti mokesčio nesumokėjimo dieną. Pažeidimą galima nustatyti tik padarius mokestinį įmonės patikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-30-696/2016). Padarius mokestinį Bendrovės patikrinimą ir jį baigus, 2016 m. gruodžio 20 d. buvo nustatyti mokesčių įstatymų reikalavimų pažeidimai, t. y. būtent tada paaiškėjo ATPK 506 straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinės nuobaudos termino skaičiavimui, nagrinėjamu atveju, svarbus administracinio teisės pažeidimo paaiškėjimo, o ne jo darymo pradžios, momentas. Be to, iš A. V. suformuluoto kaltinimo matyti, kad administracinio teisės pažeidimo pradžia laikoma 2016 m. kovo 1 d., nuo kurios ir buvo atliekamas mokestinis Bendrovės patikrinimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 7 d. nutarimu pripažino A. V. kaltu dėl ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinės teisės pažeidimo padarymo ir paskyrė administracinę nuobaudą. Įstatymo nustatytas šešių mėnesių terminas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nebuvo praėjęs.

32Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo argumentų

33Vilniaus apylinkės teismas, skundžiamu nutarimu palikdamas VMI prašymą dėl nuostolių atlyginimo nenagrinėtą, nurodė, kad tuo atveju, kai įmonei yra iškelta bankroto byla, kreditorė VMI turi teisę įgyventi savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo per šios įmonės bankroto administratorių įstatymų numatytais pagrindais. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

34ATPK 506 straipsnio sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Taigi, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo veiksmais, t. y. nesilaikydamas CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne su VMI, taip pažeisdamas VMI kaip kreditorės, teises, ir tokiais savo veiksmais padarė ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Kadangi, kaip paminėta, ši veika yra formali, dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo VMI patirtos turtinės žalos (nuostolių) dydis nebuvo nustatinėjamas, todėl nebuvo pagrindo ir priteisti šią žalą iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens.

35Teismui pateiktame VMI pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo ir žalos atlyginimo, nurodyta, kad UAB „L. a.“ mokestinė nepriemoka tikrinto laikotarpio pabaigai (2016 m. lapkričio 30 d.) sudarė 7 657,23 Eur. Apeliaciniame skunde VMI nurodo, kad Bendrovės įsiskolinimas yra 10 124,97 Eur. Šis mokestinės nepriemokos dydis grindžiamas ne tik nesumokėtais mokesčiais ir rinkliavomis, bet ir delspinigiais už atitinkamus nustatytus mokesčius. Patenkinus VMI prašymą priteisti administracinio teisės pažeidimo byloje nuostolių atlyginimą VMI naudai, būtų apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė pateikti prieštaravimus dėl šių nuostolių dydžio, juo labiau, kad, kaip paminėta, ši suma proceso metu keitėsi, o tokie ginčai tarp šalių spręstini civilinio proceso tvarka.

36Pažymėtina, kad UAB „L. a.“ Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi iškelta bankroto byla Nr. eB2-3802-562/2017 ir įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „K.“. Kreditorių interesus gina bankrutuojančios įmonės administratorius (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas), o kreditorių interesai ginami, be kita ko, ir ginant bankrutuojančios įmonės interesus, tai bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos patvirtintiems kreditorių reikalavimams proporcingai tenkinti, laikantis Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis tik su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Priešingas aiškinimas, kad žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai - sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-130/2011). Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-508/2010).

37Atsižvelgiant formuojamą teismų praktiką įmonių bankroto atvejais, darytina išvada, kad nuostolių atlyginimas kreditoriui VMI šioje byloje iš A. V. negali būti priteistas, todėl reikalavimas dėl nuostolių priteisimo pagrįstai paliktas nenagrinėtas. Kreditorius VMI turi teisę įgyvendinti savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo iš A. V. per UAB „L. a.“ bankroto administratorių įstatymų numatytais pagrindais, o administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. turi teisę pateikti prieštaravimus dėl šių nuostolių dydžio.

38Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovo advokato R. Č. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

40Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarimu A. V.... 3. 1) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 30 d.... 4. 2) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m.... 5. 3) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės... 6. 4) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio... 7. 5) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d.... 8. 6) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m.... 9. 7) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo... 10. 8) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 26 d.... 11. 9) žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m.... 12. Apeliaciniu skundu VMI prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m.... 13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė... 14. Apeliaciniame skunde, cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką,... 15. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V.... 16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 17. Apeliaciniame skunde pažymima, kad ANK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 18. Apeliaciniame skunde nepagrįstu laikomas pirmosios instancijos teismo... 19. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovo... 20. Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog CK... 21. Atsiliepime pažymima, kad VMI nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais... 22. Apeliaciniai skundai atmestini.... 23. ATPK 506 straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių... 24. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama ir CK... 25. Dėl A. V. atstovo advokato R. Č. apeliacinio skundo argumentų... 26. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad UAB „L. a.“... 27. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2016 m. lapkričio... 28. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad CK... 29. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl A. V. padaryto... 30. Iš 2016 m. gruodžio 20 d. VMI operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad... 31. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas įpareigoja įmones... 32. Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų... 33. Vilniaus apylinkės teismas, skundžiamu nutarimu palikdamas VMI prašymą dėl... 34. ATPK 506 straipsnio sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka... 35. Teismui pateiktame VMI pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo... 36. Pažymėtina, kad UAB „L. a.“ Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio... 37. Atsižvelgiant formuojamą teismų praktiką įmonių bankroto atvejais,... 38. Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 39. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų... 40. Nutartis neskundžiama....