Byla 2-18-347/2016
Dėl servituto nustatymo su trečiuoju asmeniu S. Š

1Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Ozolinia, sekretoriaujant Rasai Burbienei,

2dalyvaujant ieškovių atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui,

3atsakovams E. G., J. G. ir jų atstovui advokato padėjėjui Eugenijui Lukošiui,

4trečiajam asmeniui S. Š.,

5nedalyvaujant ieškovėms K. Z. ir Z. P.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių K. Z. ir Z. P. ieškinį atsakovams E. G. ir J. G. dėl servituto nustatymo su trečiuoju asmeniu S. Š.,

Nustatė

7ieškovės K. Z. ir Z. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), savininkėms ieškovėms K. Z. ir Z. P. kelio servituto teises į žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), nuosavybės teise priklausančio savininkams E. G. ir J. G., dalį, pažymėtą žemės sklypo plane tašku 4, kurio koordinatės ( - ); tašku 11, kurio koordinatės ( - ); tašku 12, kurio koordinatės ( - ); tašku 13, kurio koordinatės ( - ), kelio servituto plotas 345 m², suteikiant teisę naudotis nustatytu kelio servitutu, jų tarpe naudotis keliu kaip pėsčiųjų taku, važiuoti specialiomis plačių gabaritų mašinomis, varyti galvijus; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškovių K. Z. ir Z. P. atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir paaiškino, jog atsakovams buvo surašytas pasiūlymas klausimą dėl servituto nustatymo išspręsti taikiai. To padaryti nepavyko, dėl to ieškovės, negalėdamos tinkamai naudoti joms nuosavybės teise priklausančio daikto - žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kuriuo panaudos sutarties pagrindu naudojasi tretysis asmuo, kreipėsi į teismą. Nuo 2015 m. tretysis asmuo nebegali įvažiuoti į ieškovėms priklausantį trečiojo asmens valdomą žemės sklypą, jis tai gali padaryti tik turėdamas kitų gretimų sklypų savininkų gera valia duotą sutikimą. Nenustačius servituto jam priklausantis žemės sklypas negali būti naudojamas normaliomis sąlygomis, servituto nustatymas yra objektyviai būtinas. Servituto teisių į žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), nustatymas šiuo atveju būtų racionaliausias būdas minimaliomis sąnaudomis išspręsti trečiajam asmeniui priklausančio daikto naudojimo galimybes.

9Atsakovai J. G. ir E. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovių teiginys, jog S. Š. artimiausias kelias yra per atsakovų žemę, yra nepagrįstas. Ieškovių sklypas ribojasi ir su sklypu, kadastrinis Nr. ( - ), kuris priklauso atsakovams, ir kurio valdytojas yra S. Š., per jį galima patekti į ieškovių sklypą. Faktas, jog patekdamas į ieškovių sklypą S. Š. patiria sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, nėra pakankamas pagrindas varžyti jų nuosavybės teisę. Atsakovų manymu, pateiktas servituto projektas nėra kvalifikuotas. Be to, servitutas yra atlygintinis, servituto nustatymo atveju nustatytinas atlyginimas už naudojimąsi atsakovų turtu – 800 Eur/ mėn.

10Atsakovas J. G. posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovai uždraudė trečiajam asmeniui važiuoti per jų sklypą, kadangi S. Š. dirbantys asmenys ten visuomet važinėdavo nevaržomai ir taip jį niokojo, servituto nustatymas šių problemų neišspręstų. Taip pat nurodė, jog su S. Š. derinant kompensacijos klausimą, jo buvo prašoma atsakovams suteikti tapatų žemės sklypą, tačiau S. Š. pateiktas pasiūlymas buvo neadekvatus. Be to, nustačius servitutą, jis negalėtų užsėti žemės sklypo norima kultūra.

11Atsakovė E. G. posėdžio metu nurodė, kad susitarimo su trečiuoju asmeniu būti negali, kadangi jis turi privažiavimą prie ieškovėms priklausančio žemės sklypo per ( - ). Be to, S. Š. galėtų įsirengti pralaidą pravažiavimui šalia anksčiau buvusios pralaidos ir tokiu būdu patektų į ieškovių sklypą. Nuo 2012 m. tretysis asmuo nuarė 13 arų atsakovams priklausančio sklypo, tačiau jokios kompensacijos jiems nesuteikė.

12Atsakovų atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovės šioje byloje apskritai neturi jokios reikalavimo teisės, kadangi jų teisės nėra pažeidžiamos. Nepaisant to, net jeigu šalys ir yra tinkamos, tretysis asmuo turi kitą privažiavimą prie ieškovių sklypo – jam priklauso du sklypai, per upelį besiribojantys su ieškovių sklypu. Tretysis asmuo gali įsirengti pralaidą ir naudotis sklypu. Tai, jog tretysis asmuo dirba savo sklypus, rodo, kad į juos patekti gali.

13Tretysis asmuo S. Š. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Patvirtino ieškinyje išdėstytas ir ieškovių atstovo posėdžio metu nurodytas aplinkybes.

14Liudytoja L. Š. parodė, kad ji yra vieno iš gretimų žemės sklypų savininkė. Turinčių esminės reikšmės šiai bylai aplinkybių nenurodė.

15Liudytojas A. Ž. paaiškino, jog pralaidos įrengimas turi atitikti tam tikrus tikslius reikalavimus. Iš byloje esančio servituto plano matyti, kad palei upelį ( - ), toje vietoje kur norima įrengti servitutą, nėra nurodytas jo apsauginės zonos plotis, todėl projektas netikslus. Yra galimybė įrengti pralaidą valstybės finansuojamomis lėšomis, tokiu atveju kainuoja tik projekto parengimas. Šiuo atveju toks šios problemos išsprendimo būdas yra galimas.

16Ieškovių K. Z. ir Z. P. ieškinys atmestinas.

17Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 str.1d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2006, Nr.3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008.). Teismas tiria ir vertina pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas vertina esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str. 1d.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrą faktinių aplinkybių buvimą konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamo fakto nebuvus, nei jo buvus. Teisme civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. (LR CPK 12 str.).

18Iš šalių paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovėms K. Z. ir Z. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (K. Z. – 29418/58931 dalys, Z. P. – 29513/58931 dalys), kurį jos 2008-10-14 įgijo dovanojimo sutarties Nr. 1-9834 pagrindu. Apribojimų, servitutų nėra. Privačios žemės panaudos sutarties pagrindu ieškovės žemės sklypą suteikusios K. Z. tėvui ūkininkui S. Š. panaudai (b. l. 15).

19Iš byloje esančių planų matyti, jog ieškovių sklypas ribojasi su trimis aplinkiniais sklypais – su sklypu, kadastrinis Nr. ( - ), sklypu, kadastrinis Nr. ( - ) ir sklypu, kadastrinis Nr. ( - ) bei ( - ) upeliu (b. l. 5, 11). Ieškovės pagal parengtą IĮ „Georumbas“ servituto planą prašo nustatyti servitutinį kelią per atsakovams priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ).

202013-12-27 Kėdainių r. 2 - ojo notaro biuro notarės patvirtintos žemės sklypo ir pastato pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 74-80) S. Š. įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą – sandėlį, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), ir žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ).

212015-07-28 ieškovės pateikė atsakovams pasiūlymą dėl servituto nustatymo sandoriu (b. l. 8), 2015-08-08 atsakovai pasiūlymą atmetė (b. l. 9).

22Pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015-10-19 raštą Nr. (3.4.23.)TS-29 (b. l. 81) S. Š. nuosavybės teisės įregistruotos į žemės sklypus, kurių registro Nr. yra ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - ), tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b. l. 82-94).

232015-12-04 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė 2015-05-20 paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškoje E. G. deklaruotų žemės sklypų žemėlapių fragmentų kopijas (b. l. 115-134), byloje pateikti ir S. Š. 2015 m. paraiškoje deklaruotų laukų žemėlapių fragmentai (b. l. 107-109).

242015-12-15 Kėdainių r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus rašte Nr. AS-4942 išaiškinama, kad melioracijos statiniai, tarp jų ir tiltas ar vandens pralaida statomi parengus techninį projektą ir turint statybos leidimą, nurodomi teisės aktai, kuriais remiantis vykdomos šios procedūros (b. l. 136).

25Pagal lokalinę sąmatą Nr. S002 pralaidos įrengimas kainuotų 589,25 Eur (b. l. 141), pagal lokalinę sąmatą Nr. S001 – 8478,32 Eur (b. l. 142).

26Lietuvos Respublikos CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

27Lietuvos Respublikos CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu (CK 4.126 str. 2 d.).

28Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008). Visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta byloje AB „Lifosa“ v. Z. D. N., bylos Nr. 3K-3-321/2005), nuosavybės teisė turi prioritetą prieš servituto nustatymą.

29Teismas, spręsdamas dėl konkrečių ieškovui prašomų suteikti teisių, faktinių bylos aplinkybių pagrindu kiekvieną jų turi įvertinti pagal prieš tai nurodytus įstatyme įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2014).

30Taigi, servituto turinį kiekvienu konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Šioje situacijoje tretysis asmuo turi galimybę patekti į jam priklausantį sklypą, pirmiausia, per kaimyninius sklypus (kadastriniai Nr. ( - ), ( - )), besiribojančius su ieškovių sklypu, per savo paties valdomus sklypus (plane pažymėtus 251-2, 248-2, b. l. 7) arba per iš valstybės nuomojamą ir deklaruotą sklypą (plane pažymėtą 249-3, kadastrinis Nr. ( - )) įsirengus pralaidą per ( - ) upelį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina faktą, kad S. Š. žemę dirbo, t. y., į sklypą buvo patenkama, byloje nėra duomenų apie trečiojo asmens įvažiuojant į ieškovių sklypą patirtus nuostolius. Ieškovių atstovo ir trečiojo asmens teiginiai apie tai, kad galimybė patekti į minėtą sklypą priklauso nuo kaimyninių sklypų savininkų valios, yra hipotetinio pobūdžio. Teismas, įvertinęs trečiojo asmens galimybę įdirbti ieškovių žemės sklypą, į jį patekti per kitus sklypus arba įrengus pralaidą konstatuoja faktą, kad kliūčių patekimui į ieškovėms priklausantį žemės sklypą nėra. Atsakovų nuosavybės teisė šiuo atžvilgiu turi prioritetą prieš siekį į ieškovėms priklausantį žemės sklypą patekti patogiau.

31Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta galimybė įrengti pralaidą per ( - ) upelį, kuria tretysis asmuo patektų į ieškovių sklypą. Lokalinėse sąmatose, nors ir skirtingos, nurodytos pralaidos įrengimo kainos, apie pralaidos įrengimo galimybes tiksliai paaiškino ir liudytoju apklaustas A. Ž.. Akivaizdu, kad šioje situacijoje ieškovės sukūrė tariamą servituto būtinumą, jo iš tikrųjų nėra, ieškovės neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Nagrinėjamu atveju bylos įrodymais nepatvirtinamas ginčo kelio servituto objektyvus būtinumas ateityje.

32Dėl kitos sąlygos, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu – savininkų nesutarimo – kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, kad savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, jog siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visai ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymai patvirtina, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdus, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2014). Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos proceso, šalims dėl servituto ar kitos galimybės naudotis atsakovų žemės sklypu susitarti nepavyko, todėl ginčas yra sprendžiamas teisme, turi būti vertinamos ir analizuojamos visos sąlygos būtinos servituto nustatymui.

33Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškovės neįrodė, jog nenustačius servituto joms neįmanoma normaliomis sąlygomis naudotis ginčo sklypu pagal paskirtį.

34Nagrinėjamo klausimo kontekste teismas nori atkreipti dėmesį ir į tai, kad, nepaisant to, jog servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Servituto atlygintinumo klausimas gali turėti reikšmės sprendžiant ir dėl servituto būtinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl suvaržymų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų naudojimosi svetimu daiktu būdų (pvz., sutarčių sudarymas) ar net visiškai kitų susidariusios situacijos sprendimų (pvz., turto išpirkimas, mainymas ar nuostolių padengimas kitu turtu, turto paėmimas valstybės ar visuomenės poreikiams teisingai atlyginant), kad iš anksto būtų pasirūpinta galimų savininko nuostolių atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pateikto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

35Nagrinėjamu atveju ieškovės ir tretysis asmuo atsakovams nepateikė jokios jiems tinkamos žemės sklypo dalies kaip kompensacijos dėl atsakovų žemės sklypo ploto praradimo, apskaičiavus apytikrį atsakovų metinį pelną ir posėdžio metu pasiūlius tokią sumą jiems mokėti, susitarimas taip pat nebuvo pasiektas. Teismas sprendžia, kad šis klausimas negali būti svarstomas iki ieškovės neturės teisėto pagrindo naudotis ginčo sklypu.

36Ieškinį atmestus, ieškovių patirtos išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos.

37Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisią iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus iš ieškovų atsakovams priteistinos 810,00 Eur išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą (b. l. 26-28, 145-149).

38Ieškinį atmetus iš ieškovių valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,80 Eur.

39Vadovaudamasis LR CPK 259, 265, 268, 270 straipsniais teismas,

Nutarė

40Ieškinį atmesti.

41Priteisti iš ieškovės K. Z., a. k. ( - ) atsakovams E. G., a. k. ( - ) ir J. G., a. k. ( - ) 405,00 Eur (keturis šimtus penkis eurus 00 ct) išlaidų dalyvavusio byloje advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

42Priteisti iš ieškovės Z. P., a. k. ( - ) atsakovams E. G., a. k. ( - ) ir J. G., a. k. ( - ) 405,00 Eur (keturis šimtus penkis eurus 00 ct) išlaidų dalyvavusio byloje advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

43Priteisti iš ieškovės K. Z., a. k. ( - ) 2,90 Eur (du eurus 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

44Priteisti iš ieškovės Z. P., a. k. ( - ) 2,90 Eur (du eurus 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

45Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Ozolinia, sekretoriaujant... 2. dalyvaujant ieškovių atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui,... 3. atsakovams E. G., J. G. ir jų atstovui advokato padėjėjui Eugenijui... 4. trečiajam asmeniui S. Š.,... 5. nedalyvaujant ieškovėms K. Z. ir Z. P.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 7. ieškovės K. Z. ir Z. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo... 8. Ieškovių K. Z. ir Z. P. atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir... 9. Atsakovai J. G. ir E. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 10. Atsakovas J. G. posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovai uždraudė... 11. Atsakovė E. G. posėdžio metu nurodė, kad susitarimo su trečiuoju asmeniu... 12. Atsakovų atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovės šioje byloje... 13. Tretysis asmuo S. Š. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Patvirtino... 14. Liudytoja L. Š. parodė, kad ji yra vieno iš gretimų žemės sklypų... 15. Liudytojas A. Ž. paaiškino, jog pralaidos įrengimas turi atitikti tam tikrus... 16. Ieškovių K. Z. ir Z. P. ieškinys atmestinas.... 17. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 18. Iš šalių paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad... 19. Iš byloje esančių planų matyti, jog ieškovių sklypas ribojasi su trimis... 20. 2013-12-27 Kėdainių r. 2 - ojo notaro biuro notarės patvirtintos žemės... 21. 2015-07-28 ieškovės pateikė atsakovams pasiūlymą dėl servituto nustatymo... 22. Pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015-10-19 raštą Nr. (3.4.23.)TS-29... 23. 2015-12-04 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos... 24. 2015-12-15 Kėdainių r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir... 25. Pagal lokalinę sąmatą Nr. S002 pralaidos įrengimas kainuotų 589,25 Eur (b.... 26. Lietuvos Respublikos CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas –... 27. Lietuvos Respublikos CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant... 28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali... 29. Teismas, spręsdamas dėl konkrečių ieškovui prašomų suteikti teisių,... 30. Taigi, servituto turinį kiekvienu konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo... 31. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta galimybė... 32. Dėl kitos sąlygos, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu –... 33. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių... 34. Nagrinėjamo klausimo kontekste teismas nori atkreipti dėmesį ir į tai, kad,... 35. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir tretysis asmuo atsakovams nepateikė jokios... 36. Ieškinį atmestus, ieškovių patirtos išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos.... 37. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas... 38. Ieškinį atmetus iš ieškovių valstybei priteistinos išlaidos, susijusios... 39. Vadovaudamasis LR CPK 259, 265, 268, 270 straipsniais teismas,... 40. Ieškinį atmesti.... 41. Priteisti iš ieškovės K. Z., a. k. ( - ) atsakovams E. G., a. k. ( - ) ir J.... 42. Priteisti iš ieškovės Z. P., a. k. ( - ) atsakovams E. G., a. k. ( - ) ir J.... 43. Priteisti iš ieškovės K. Z., a. k. ( - ) 2,90 Eur (du eurus 90 ct)... 44. Priteisti iš ieškovės Z. P., a. k. ( - ) 2,90 Eur (du eurus 90 ct)... 45. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...