Byla 2S-337-544/2013

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) J. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarties atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-28-739/2012 pagal ieškovės UAB „Litesko“ ieškinį atsakovei J. K. ir atsakovės J. K. priešieškinį ieškovui UAB „Litesko“ dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo nutraukta, tretieji asmenys: Palangos miesto savivaldybė, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, D. P., I. G., L. L., R. J., M. J., L. Z., ir

Nustatė

2Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 9 p. nurodytais pagrindais atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-28-739/2012, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-05 sprendimą byloje Nr. 2-28-739/2012, 2012-09-25 Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį minėtą sprendimą palikti nepakeistą kaip neteisėtas ir nepagrįstas bei priimti byloje naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. LVAT 2013-01-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-35/2012 buvo konstatuota, kad šilumos tiekimo ir vartojimo normos, kuriomis buvo pagrįstas ieškinys ir prašomi atnaujinti teismų sprendimai, prieštaravo Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d., todėl jos pripažintos negaliojančiomis. Apeliacinės instancijos teismas, žinodamas, kad yra pradėta nagrinėti administracinė byla, atsisakė sustabdyti bylos nagrinėjimą. Teismai padarė aiškias teisės normų taikymo klaidas, kurios galėjo turėti įtakos priimant neteisėtus sprendimus. Teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bei materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo LAT ir LVAT suformuotos praktikos. Civilinėje byloje Nr. 2-28-739/2012 iš jos buvo priteista skola už šilumos energiją, tačiau skola priteista nepagrįstai, nes šilumos energijos tiekimo sutartį dar iki skolos susidarymo laikotarpio pradžios ji buvo nutraukusi teisės aktų nustatyta tvarka, skolos susidarymo laikotarpiu energija nesinaudojo. Tai paaiškėjo po 2013-01-17 LVAT sprendimo priėmimo, todėl yra virš nurodyti pagrindai atnaujinti procesą byloje (6 t., b. l. 2-23).

3Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-03-05 nutartimi pagal pareiškėjos prašymą atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-28-739/2012. Teismas nurodė, kad procesas dėl teisės normų taikymo klaidos negali būti atnaujintas, kadangi sprendimas byloje Nr. 2-28-739/2012 buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, o prašymą atnaujinti procesą pateikė ne Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Procesas byloje negali būti atnaujintas ir dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikoma įstatymų nuostatos, teisės normų aiškinimai. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad 2013-01-17 LVAT sprendimu konstatavo tam tikrų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių prieštaravimas įstatymams ir Vyriausybės nutarimui, neturi esminės reikšmės išnagrinėtai bylai. Minėtame sprendime teismas konstatavo, kad taisyklių nuostatos, įtvirtinančios vartotojo pareigą nepažeisti kitų butų ir patalpų savininkų teisių ir interesų, atjungimo projektavimo bei įrengimo ir kt. su atsijungimu susijusius darbus atlikti teisės aktų nustatyta tvarka, gauti Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, atjungti įrenginius, dalyvaujant pastato valdytojo ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams, baigus atjungimo darbus, su minėtais asmenimis pasirašyti įrenginių atjungimo aktą, taip pat įtvirtinančios teisės aktų reikalavimų nesilaikymo teisines pasekmes (neįteisinęs darbų vartotojas ir toliau išlieka šilumos vartotoju), neprieštarauja įstatymams. Šioje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-28-739/2012 nustatyta, kad virš nurodyti Taisyklių bei CK 6.390 str. reikalavimai skolos susidarymo laikotarpiu įgyvendinti nebuvo, nors juos pareiškėja privalėjo vykdyti. Todėl teismas sprendė, jog 2013-01-17 LVAT sprendimas neturi reikšmės byloje Nr. 2-28-739/2012, ir šiuo metu byloje būtų pagrindas priimti analogišką sprendimą jau priimtam. Teismo nuomone, kitos pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės (netinkamas teisės normų taikymas, įrodymų vertinimas, nukrypimas nuo kasacinio teismo praktikos ir kt.) yra bylos nagrinėjimo instancine tvarka pagrindai, kurie ir buvo patikrinti nagrinėjant bylą šia tvarka, todėl šios aplinkybės negali būti proceso atnaujinimo pagrindu (6 t., b. l. 81-82).

4Apeliantė (pareiškėja) atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-05 nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o bylą dėl įsiskolinimo perduoti nagrinėti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirajam skundui pagrįsti nurodė, kad procesas šioje byloje turi būti atnaujintas LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 9 p. pagrindais. LVAT administracinėje byloje 1438 -35/2012 buvo konstatuota, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių normos, kuriomis buvo pagrįstas ieškinys ir prašomi atnaujinti teismų sprendimai, prieštaravo Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d., todėl pripažinti negaliojančiais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, žinodamas, kad pradėta nagrinėti administracinė byla, atsisakė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir sulaukti sprendimo administracinėje byloje. Jei civilinė byla būtų buvusi sustabdyta, LVAT 2013-01-17 sprendimas administracinėje byloje būtų taikomas prašomoje atnaujinti civilinėje byloje. Pirmosis ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai pažeidžia įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bei materialines ir procesines teisės normas. Byloje yra padaryti esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurių negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl, procesą atnaujinus, byla perduotina pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą gindama ne tik savo pažeistas teises, bet ir viešąjį interesą, nes minėta teismų praktika iš esmės pažeidžia daugelio Lietuvos vartotojų teises ir interesus, kadangi verčia mokėti už negautą šilumos energiją (6 t., b. l. 88-129).

5Atsiliepimų į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Litesko“ prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teisingai nusprendė, kad pareiškimas turi būti atmestas LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, nes sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, o prašymą atnaujinti procesą pateikė ne LR Generalinis prokuroras. Taip pat pagrįsta teismo išvada, jog procesas negali būti atnaujintas ir LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nes naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikoma įstatymų nuostatos, teisės normų aiškinimai, naujai paaiškėjusia aplinkybė privalo turėti esminę reikšmę bylai. Pagal LVAT sprendimą vartotojas savo buto šildymo įrenginių atjungimo/šildymo būdo pakeitimo darbus privalo atlikti laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir nepažeisdamas kitų namo butų vartotojų teisių ir teisėtų interesų. LVAT nutarimas neturi esminės reikšmės, nes, neįvykdžius taisyklių reikalavimų, kurie nepripažinti prieštaraujančiais įstatymams ir poįstatyminiams aktams, nepateikus įrodymų apie tai, kad atsijungimu nepažeisti kitų butų ir savininkų teisės ir teisėti interesai, ir šiuo metu byloje būtų priimtas analogiškas priimtajam sprendimas (6 t., b. l. b. l. 155-157).

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Valstybinė Energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė skundą, nes pateikti pareiškimą LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu gali tik generalinis prokuroras. LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu byla negali būti atnaujinama, nes aplinkybė, kad LVAT nagrinėjama administracinė byla dėl Šilumos ir vartojimo taisyklių teisėtumo, buvo žinoma. Pareiškėja nenurodė, kaip šis sprendimas gali turėti įtaką kitiems Lietuvos gyventojams, taip pat nenurodė ir teisinio pagrindo, suteikiančio jai teisę ginti viešąjį interesą (6 t., b. l. 161-183).

7Atskirasis skundas netenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė nagrinėjamo klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, argumentams ir motyvams, kurių pagrindu buvo padaryta išvada atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl visų jų nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).

8Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-28-739/2012 dviem pagrindais, nustatytais CPK 366 str. 1 d. 2 ir 9 p: 1) naujai paaiškėjus esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir 2) jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

9Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

10CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas peržiūrint bylą instancine tvarka. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo nustato, ar subjektas įgijo jo nurodomas teises, kad būtų galima spręsti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia šio subjekto teises.

11Vienas iš nurodytų pagrindų procesui atnaujinti, kurio, apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai netaikė, yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. naujai byloje paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas, naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius, turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus, patenkintus reikalavimus atmesti, o nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad procesas šioje byloje pareiškėjos nurodytu faktiniu pagrindu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių negali būti atnaujintas, nes naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikoma įstatymų nuostatos, teisės normų aiškinimai ir pan.

12Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 str. 1 d. nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, savo sprendimu gali nustatyti, jog panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. LVAT administracinėje byloje Nr. I438-35/2012, 2013-01-17 sprendime konstatavo, kad kai kurios LR Vyriausybės 2002-02-26 nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įgyvendinimo“ nuostatos prieštaravo Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d. Šiame sprendime LVAT taip pat pažymėjo, kad „Taisyklių 255 punktas ta apimtimi, kiek nustatyta pareiga atitinkamus darbus atlikti pagal kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus vartotojo lėšomis, 257 punktas ta apimtimi, kiek nustatyta pareigą nepažeisti kitų butų ir patalpų savininkų teisių bei teisėtų interesų, 258 punktas, taip pat 259 punktas ta apimtimi, kiek numatyta pareiga gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie ŪM šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, ir 260-263 punktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas nepatenka į Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d. (tiek, kiek nustato, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka), Statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 20 str. 11 d. ir Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 1.2.18 punktu reguliuojamų teisinių santykių sritį, todėl negali prieštarauti šioms aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms.“ (LVAT 2013 m. sausio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I438-35/2012). Panevėžio apygardos teismas 2012-09-25 įsiteisėjusiose nutartyje pasisakė, kad, jeigu bus konstatuotas Šilumos ir vartojimo taisyklių neteisėtumas, tai tų taisyklių reikalavimai bus nebetaikomi nuo nutarimų priėmimo dienos, o nagrinėjamu atveju J. K. atliko veiksmus 2009 metais, kai taisyklių reikalavimai turėjo būti taikomi. Nenustatyta, dėl kokių priežasčių atsakovė nesilaikė nustatytos tvarkos, kas trukdo jai įteisinti atliktus atsijungimo veiksmus (5 t., b. l. 119-126). Kadangi nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-28-739/2013 aplinkybės apie LVAT nagrinėjamos bylos pagrindą ir dalyką buvo žinomos, dėl to pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, o pareiškėja nesutinka su įrodymų vertinimu ir materialinės teisės normų taikymu byloje, kuri užbaigta įsiteisėjusius sprendimu, tai prašymas atnaujinti procesą vadovaujantis LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. dėl naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių, taip kaip jos pateiktos prašyme atnaujinti procesą, negali būti tenkinamas.

13Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu pagal pareiškėjo prašymą bylos atnaujinimas negalimas. Remiantis CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik esant visoms žemiau nurodytoms sąlygoms: a) procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (išskyrus, kai prašymą šiuo pagrindu pateikia Generalinis prokuroras); b) teismas sprendime padarė aiškią materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidą – akivaizdžią, lengvai suvokiamą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas; c) ši teisės taikymo klaida turi būti esminė, t. y. tokia, kuri sprendimą daro neteisėtą, ir tokią klaidą būtina ištaisyti. Klaida laikoma esmine, kai ji daro sprendimą (nutartį) galimai neteisėtą bei nepagrįstą ir dėl to yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje E. K. prieš A. O. T.; bylos Nr. 3K-3-125/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. R. N. v. Utenos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-7/2005). Pareiškėjos prašomoje atnaujinti civilinėje byloje priimtas pirmosios instancijos sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Apeliantė nėra subjektas, galintis teikti pareiškimą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, todėl bylos atnaujinimas šiuo pagrindu pagal pareiškėjos prašymą negalimas. Pareiškėja taip pat nėra asmuo, kuriam suteikta teisė ginti viešąjį interesą.

14Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

15Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 337 str. 1 p.,

Nutarė

16Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai