Byla 2-28-739/2012
Dėl skolos už šilumos energiją priteisimo ir šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo nutraukta pagal ieškovo UAB „Litesko“ ieškinį atsakovei J. K. ir atsakovės J. K. priešieškinį ieškovui UAB „Litesko“, tretiesiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, D. P., I. G., L. L., R. J., M. J., L. Z

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Pranckienė, sekretoriaujant tesimo posėdžių sekretorei Daivai Einorienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Litesko“ atstovei G. B., atsakovės J. K. atstovams advokatei Reginai Butnevičienei, I. A., P. M., Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovui R. M.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos už šilumos energiją priteisimo ir šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo nutraukta pagal ieškovo UAB „Litesko“ ieškinį atsakovei J. K. ir atsakovės J. K. priešieškinį ieškovui UAB „Litesko“, tretiesiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, D. P., I. G., L. L., R. J., M. J., L. Z. ir

Nustatė

3Ieškovas Panevėžio miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovei dėl 2428,64Lt skolos už patalpų šildymą laikotarpiu 2010-11-01 iki 2010-04-30 ir 45,89Lt delspinigių, priteisimo.O atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti atsakovės buto šilumos vartojimo sutartį nutraukta nuo buto vartotojo šildymo įrenginių atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos – 2009-09-23 (b.l.191-196). Atsakovė su ieškiniu nesutinka, kadangi jos bute esantys šildymo įrenginiai yra atjungti nuo centrinio šildymo sistemos. Ieškovas su priešieškiniu nesutinka, nes atsakovė nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių buto šildymo būdo pakeitimą, reikalavimų.

4Tretieji asmenys L. L. ir L. Z. atsiliepimuose prašo ieškinį tenkinti.

5Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

6Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė yra buto ( - ) savininkė. Iš viso daugiabučiame name ( - ) yra 10 butų. Iš jų 4 butai anksčiau galiojusių įstatymų nustatyta tvarka yra atsijungę nuo namo bendros šildymo sistemos. Į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukti asmenys yra namo ( - ) butų, kurie yra šildomi centralizuotai, savininkai ir gyventojai. Ieškovas ir atsakovė nebuvo pasirašę šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau ieškovas tiekė atsakovei šilumos energiją, o atsakovė už ją atsiskaitydavo, todėl pripažįstama, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykiai, grindžiami šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniai šilumos vartotojais standartinėmis sąlygomis ( Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnis, LR ūkio ministro 2003-10-10 įsakymas Nr.4-289).2009-09-22 atsakovė nupjovė į jos butą patenkančius namo centralizuoto šildymo sistemos vamzdžius, juos užaklino, atjungė radiatorius, tai yra atsakovės buto šildymo įrenginiai buvo atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos. Faktinis atsakovės buto šildymo įrenginių atjungimas nuo namo bendrosios šildymo sistemos yra užfiksuotas 2009-09-23 antstolės Vidos Daugirdienės faktinių aplinkybių nustatymo protokolu ir tarp šalių dėl šio fakto ginčo nėra.

72009-09-25 atsakovė ieškovui pateiktu aktu pranešė apie buto šildymo įrenginių atjungimą nuo namo bendros šildymo sistemos.Už šilumos energiją, gautą iki atsijungimo, atsakovė atsiskaitė. Po to, kai atsakovė atjungė buto šildymo įrenginius nuo bendros namo šildymo sistemos, ji už butui priskiriamą šilumos energiją nebemokėjo, tačiau yra atlikusi mokėjimus už namo bendro naudojimo patalpų šildymą.Atsakovė savo bute įsivedė autonominį šildymą elektra.Ieškovas reikalauja, kad atsakovė vykdytų prievolę mokėti ieškovui už tiekiamą šilumą laikotarpiu nuo 2009-11-01 – iki 2010-04-30. Atsakovė reikalauja, kad būtų pripažinta, jog ieškovo ir jos šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis būtų laikoma nutraukta nuo 2009-09-23.Byloje yra svarbu nustatyti, ar atsakovė turi prievolę ieškovui mokėti už jos butui laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2010-04-30 priskirtą šilumos energiją, kokie teisės aktai reglamentavo daugiabučiame name gyvenančio šilumos energijos vartotojo buto šilumos įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo sistemos įrenginių tvarką ginčo laikotarpiu. Pagal Lietuvos aukščiausiojo teismo formuojamą vienodą teismų praktiką asmenų teisė atjungti savo patalpose(bute) šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos yra reglamentuojama ginčo laikotarpiu galiojusių CK 6.390 bei Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsniais, Lietuvos respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr.4-258 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis (2008-12-04 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-617 redakcija, su 2009-06-16 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 4-258 padarytais pakeitimais, toliau tekste-Taisyklės)(Lietuvos aukščiausiojo teismo 2007-10-24 nutartis civ.byloje Nr.3K-7-359/2007; 2010-12-14 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-519/2010; 2012-02-22 nutartis civ.byloje Nr.3k-3-44/2012).Pagal CK 6.390 straipsnio 1dalį atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu ji yra visiškai sumokėjusi už sunaudotą šilumos energiją ir jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį; o buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas).Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimu vykdyti prievolę atsiskaityti už šilumos energiją ginčo laikotarpiu, nurodo, jog ji neturėjo pareigos laikytis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis nustatytų buto šilumos įrenginių atjungimo nuo namo bendros šildymo sistemos procedūrų, nes Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.Todėl Taisyklės prieštarauja šiai įstatymo nuostatai, jos iš viso negali reglamentuoti statybos darbų, nes statybos darbų vykdymo tvarkos reglamentavimas nepriskiriamas Taisykles įsakymu patvirtinusio Lietuvos Respublikos ūkio ministro kompetencijai. Atsakovė teigia, kad atjungdama savo buto šildymo įrenginius nuo daugiabučio namo bendros šildymo sistemos, ji atliko paprastojo remonto darbus, kuriems nereikalingas nei projektas, nei statybos leidimas, nei jų priėmimas. Ji įsivedė autonominį buto šildymą elektra, todėl šildymo sezono metu jai elektra apšildant butą, kiti daugiabučio namo gyventojai jokios žalos nepatyrė, ką, atsakovės manymu, patvirtino V.Trutnevio mokslinės projektavimo-montavimo firmos „Aras“ atliktas įvertinimas bei kitų butų gyventojų sutikimai dėl atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos.

8Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis, reglamentuodamas vartotojo teisę nutraukti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, tais atvejais, kai yra keičiamas šildymo būdas, vartotoją nukreipia į Statybos įstatymą. Su statyba susijusius ir tam tikrus atskirus teisinius santykius reguliuoja Statybos įstatymas, o be Statybos įstatymo dar ir kiti teisės aktai, tarp jų ir statybos techniniai reglamentai, kurie detalizuoja Statybos įstatymo nustatytus bendruosius reikalavimus.Šilumos ūkio įstatymas reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę. LR Energetikos įstatymo 6 straipsnio 3 ir 6 punktai nustato, kad Energetikos ministerija(iki 2009-02-01 – Ūkio ministerija)rengia ir tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius tiekimo saugumo, energetikos objektų ir įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, efektyvaus naudojimo bei kitus techninius klausimus, o taip pat tvirtina energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles(2009-01-12 įstatymo Nr.XI-130 redakcija).Šildymo būdo keitimą vartotojo iniciatyva atsakovės buto šildymo įrenginių atjungimo nuo namo bendros šildymo sistemos metu – 2009-09-23 reglamentavo tiek Statybos įstatymas, statybos techniniai reglamentai, tiek ir Šilumos ūkio įstatymas bei LR ūkio ministro 2008-12-04 įsakymo Nr.4-617 redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, su vėlesniais jau Energetikos ministro įsakymais šių taisyklių pakeitimais. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės buvo parengtos pagal tuo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymą ir jį detalizavusius statybos techninius reglamentus bei kitus teisės aktus(Taisyklių 1 priedas). Iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 18 dalyje buvo numatyta, kad prie statinio rekonstravimo priskiriami darbai, kai statinyje yra pertvarkomos statinio bendrosios inžinerinės sistemos, keičiant jų tipą, pralaidumą. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d.) 23 straipsnio 1 dalis nustatė tik dvi išimtis, kada statybos leidimas yra nereikalingas: nesudėtingų statinių statyba ir statinio paprastas remontas. Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 48.1 punkte buvo numatyta, kad statybos leidimas šildymo sistemą atsijungti nuo daugiabučio namo bendrosios šildymo sistemos ir įsirengti autonominę šildymo sistemą išduodamas pateikus Reglamento 15.1,15.3, 15.5, 15.10 papunkčiuose nurodytus dokumentus ir šilumos tiekėjo sutikimą bei atsijungimo nuo bendrosios šildymo sistemos technines sąlygas. Nors įsigaliojo nuo 2010-10-01, tačiau bendrą tuometinių teisės aktų nuostatą dėl to, kad vykdant statinio bendrųjų inžinierinių sistemų, kurioms priskiriami daugiabučio namo buto šildymo įrenginiai(Statybos įstatymo 2str.62d, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2str.5p.)statybą, nebūtų prieštaravimų statinio inžinierinių sistemų ir technologinių inžinierinių sistemų reikalavimams(Statybos įstatymo 8str.5d., LR Vyriausybės 2004-10-21 nutarimas Nr. 1316) atskleidžia 2009-09-29 LR Energetikos ministro įsakymu Nr.1-172 patvirtintas Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių( šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašas, šildymo sistemos pertvarkymo dėl buto, patalpos šildymo būdo keitimo darbus priskirdamas prie statinio rekonstrukcijos.Šiuo aprašu taip pat nustatyta, kad šildymo sistemos prietaisų keitimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose atliekamas tik pagal šildymo sistemos įrangos techninį projektą, o atliktų darbų atitikimą techniniam projektui turi patvirtinti pastatui šilumą tiekiančios įmonės atstovas. 2002-05-14 Aplinkos ministro įsakymu Nr.242 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002“Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ su pakeitimais galiojusiais 2009-09-23, 5p.2d. nustatė, kad energetikos įrenginių pakeitimo, rekonstrukcijos bei remonto darbai priimami Lietuvos Respublikos ūkio ministro nustatyta tvarka. Be to, Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002„Statinio statybos rūšys“ 18p.nustatė, kad netgi statinio bendrosios inžinierinės sistemos paprastojo remonto darbai turi būti patikrinti nustatyta tvarka.Nors atsakovė yra pateikusi teismui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos ministerijos prie aplinkos ministerijos rašytinę nuomonę, kuria manoma, kad ieškovės atlikti darbai turėtų būti priskiriami prie paprastojo remonto darbų, tačiau teismas šio rašytinio įrodymo nelaiko didesnės įrodomosios galios įrodymu, kadangi raštą atsakovei parašiusi institucija nėra įgaliota oficialiai aiškinti įstatymus ar kitus teisės aktus, be to, atsakovei savo nuomonę išsakė be atliktų darbų patikrinimo vietoje. Tačiau ir ši institucija pripažįsta, kad energetikos įrenginių pakeitimo, rekonstrukcijos ir remonto darbai priimami LR ūkio ministro nustatyta tvarka bei kad norint atsakovei užbaigti šildymo įrenginių atjungimo nuo namo bendrosios šildymo sistemos darbus, ji privalėjo laikytis ne tik statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų, bet ir specialiųjų aktų, tai yra Šilumos ūkio įstatymo bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių. Tiek statybos darbams teisės aktų keliamais reikalavimais, tiek ir specialiais energetikos srities teisės aktais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų Todėl sistemiškai vertinant atsakovės buto šildymo įrenginių atjungimo nuo namo bendros šildymo sistemos metu galiojusių statybos teisinius santykius reglamentavusių teisės aktų nuostatas šioje byloje nagrinėjamo ginčo klausimu, teismas daro išvadą, kad ginčo sprendimui taikytinas ir Statybos įstatymas bei jį detalizuojantys poįstatyminiai aktai, o taip pat ir Šilumos ūkio įstatymas bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės.Taisyklių 250 punkte nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą. Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlieka pagal teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 26, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 37, 45 punktai) reikalavimus, išduotas projektavimo sąlygas ir jas atitinkantį projektą savo lėšomis (Taisyklių 255 punktas). Taisyklių 255 punkte nurodytus darbus, daugiabučio namo buto savininkas – buitinis šilumos vartotojas privalo gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą bei teisės akte(Taisyklių 1 priedo 32 punktas)nustatyta tvarka gauti pastato šildymo sistemos, rekonstruotų dėl atjungimo, įrenginių bei buto šilumos vartojimo įrenginių jungčių su pastato šildymo sistema išardymo, kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekimo ir (ar) kitų įrenginių ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą ir jų kopijas pateikti šilumos tiekėjui ir kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekėjui( Taisyklių 259 punktas).Buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato valdytojo (administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams; baigus buto ar kitų patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato valdytojas (administratorius) ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą (Taisyklių 260 punktas).Buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 260 punkte nurodyto atjungimo akto pasirašymo datos, jeigu šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip (Taisyklių 261 punktas). Buto ar kitų patalpų, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkų – buitinių šilumos vartotojų su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys laikomos pakeistomis pagal Taisyklių 250.5 punkto nuostatas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento (Taisyklių 262 punktas). Buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų (Taisyklių 263 punktas). Taigi, pagal teisinį reglamentavimą šilumos vartotojams įtvirtinta teisė atjungti savo buto patalpų šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos.Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ginčo laikotarpiu būtų laikiusis nurodytuose teisės aktuose reglamentuotų patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos procedūrų.Nors atsakovė teismui yra pateikusi kitos jos pasirinktos energijos rūšies – elektros įrenginių prijungimo technines sąlygas, kitus dokumentus bei elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą Nr.14-042-634, tačiau nei ieškovui, nei kitos pasirinktos rūšies šilumos tiekėjui atsakovė nėra pateikusi Taisyklių 255 punkte nurodytų dokumentų, o patikrinimo aktas – pažyma šiuo atveju išduotas ne dėl šilumos įrenginių techninės būklės, o dėl elektros galios atsakovės bute didinimo bei elektrinės viryklės pajungimo, nes taip nurodyta šiame akte-pažymoje. Atsakovė, norėdama įgyvendinti teisę atjungti savo buto šildymo įrenginius nuo namo bendros šildymo sistemos, privalo įrodyti , jog dėl jos buto šildymo sistemų atjungimo ir šildymo būdo pakeitimo kiti to namo butų ar kitų savininkai nepatiria papildomų išlaidų, ar dėl to nėra pažeidžiamos jų teisės. Šių išlaidų buvimas ar nebuvimas įrodomas iš savivaldybės institucijos įgaliotos ar teisės aktų nustatytos kitos institucijos gauta išvada, kad kiti namo butų ar kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų, arba šių išlaidų, išklotine (Taisyklių 250.4punktas). Be to, iš Taisyklių 256.1, 256.2 punktų darytina išvada, kad atjungdama butą nuo bendros šildymo sistemos, atsakovė, kad nebūtų padaryta žala kitų butų savininkų teisėms ar teisėtiems interesams, privalo pateikti lyginamųjų šilumos nuostolių per išorines atitvaras ir vidines atitvaras, ribojančias svetimas gretimas patalpas, skaičiuotę. Jeigu lyginamieji šilumos nuostoliai per vidines atitvaras didesni už lyginamuosius nuostolius per išorines atitvaras, tuomet turi būti pateikiami jų rekonstravimo, sumažinančio lyginamuosius šilumos nuostolius, nustatytus teisės akte(LR aplinkos ministro 2005-03-18 įsakymu Nr.D-156 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 2.05.01:2005“ Pastatų atitvarų šiluminė technika“), iki neviršijančių per išorines atitvaras brėžiniai. Atsakovės pateiktus įrodymus dėl to, kad kitų namo butų savininkai jokių nepatogumų dėl temperatūrinių svyravimų bei žalos nepatyrė, paremtus V.Trutnevio mokslinės projektavimo-montavimo firmos „Aras“ įvertinimu, kuriuo nebuvo atlikti lyginamųjų šilumos nuostolių per vidines ir išorines atitvaras skaičiuotės, savo atiliepimu paneigė tretysis asmuo – greta atsakovės buto esančio buto savininkė L. Z., teigdama, kad atsakovės butas nebuvo reikiamai šildomas ir dėl to trečiojo asmens bute buvo šalta. Nors atsakovė teigia, kad ji yra gavusi kitų namo butų, kurie naudojasi namo bendro šildymo sistema, sutikimus dėl jos buto atjungimo nuo namo bendros šildymo sistemos, tačiau iš byloje esančių šių butų savininkų sutikimų turinio ir kitų bylos rašytinių įrodymų visumos nustatyta, kad sutikimai buvo duoti viso namo atjungimui nuo miesto centrinio šildymo sistemos, be to, atjungimą atliekant visiems butų savininkams vienu metu, tuo tarpu savo buto šildymo įrenginius atsakovė atjungė viena. Dėl visų šių nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad atjungiant jos buto šildymo įrenginius nuo namo bendros šildymo sistemos, nebuvo padaryta žala kitiems namo butų savininkams.

9Nors atsakovė yra fizinis asmuo – vartotoja, naudojanti šilumos energiją buitinėms reikmėms ir turi teisę nutraukti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau pagal Lietuvos aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką visus veiksmus, susijusius su buto šildymo įrenginių atjungimu nuo naudotos šilumos tiekėjo tinklų , vartotojas turi atlikti teisėtai, tai yra pagal norminių aktų, reglamentuojančių tokius veiksmus reikalavimus. Šioje byloje nustatyta, o taip pat tokią išvadą byloje pateikė ir Valstybinės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, kad atsakovė ginčo laikotarpiu, įgyvendindama savo civilines teises, nesilaikė norminių aktų nustatytos tvarkos, todėl daroma išvada, kad ji savo teises įgyvendino piktnaudžiaudama teise. Kadangi atsakovė, atjungdama buto šildymo įrenginius pažeidė Šilumos ūkio įstatymą, statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų ir šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus, ginčo laikotarpiu ji išliko ieškovo tiekiamos šilumos energijos vartotoja.Be jau byloje nustatytų aplinkybių tą patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, kad ginčo laikotarpiu atsakovės butas yra šildomas iš centralizuotų sistemų( 1t. 6-7 b.l.).Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės buto šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis yra nutraukta nuo buto šildymo įrenginių faktinio atjungimo nuo namo bendros šildymo sistemos, tai yra nuo 2009-09-23.Esant šioms aplinkybėms atsakovės priešieškinys atmetamas.Byloje yra surinkti duomenys, kad pasibaigus šioje byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiui, tai yra jau po 2010-04-30, atsakovė ėmėsi veiksmų jos buto šilumos įrenginių atjungimo nuo namo bendrosios šildymo sistemos įteisinimui. Tačiau šio ginčo sprendimui tai neturi įtakos, nes byloje nagrinėjamas ginčas dėl šalių teisių ir prievolių iki 2010-04-30.

10Pripažinus, kad nėra pagrindo atsakovės šilumos energijos vartojimo pirkimo – pardavimo santykius pripažinti nutrūkusiais, sprendžiama dėl atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškovu. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Iš bylos įrodymų nustatyta, ieškovas turi šilumos tiekimo licenciją ir teisėtai tiekia šilumos energiją ( - ), kuriame yra atsakovės butas, yra prijungtas prie ieškovo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų. Teisės aktais nustatyta tvarka yra atlikta namo atsiskaitomojo šilumos prietaiso metrologinė patikra. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Ši įstatymo nuostata perkelta į ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 14 punktą, papildomai nurodant, kad visas buitinių šilumos vartotojų gyvenamajame name suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal namo įvade įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Nurodytose sąlygose nustatyta šilumos kiekio paskirstymo tvarka pagal Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus. Namo Vytauto g.24 patalpų savininkai nėra teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkę name suvartoto šilumos kiekio paskirstymo metodo, todėl atsižvelgiant į namo šildymo sistemą bei įrengtą atsiskaitomąjį apskaitos prietaisą, paskirstant name suvartotą šilumos energiją yra taikomi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr.03-41 patvirtintas šilumos paskirstymo metodas Nr.4 ir 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintas šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr.5. Kadangi pagal galiojančius teisės aktus, iki kol namo butų ar kitų patalpų savininkai patys pasirinks name suvartoto šilumos kiekio paskirstymo metodą, ieškovas taikyti kito metodo, nei labiausiai atitinkančio namo šildymo sistemą bei įrengtą atsiskaitomąjį apskaitos prietaisą, neturi teisės, tai daroma išvada, kad namo butų ar kitų patalpų savininkai atsiskaito už šilumos energiją pagal teisės reglamentuotą tvarką. Atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos, ieškovas neturi teisinio pagrindo keisti pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) vartotojams tvarkos, taigi ir atsakovės patalpoms pagal nurodytus teisės aktus apskaičiuoto šilumos kiekio ir atitinkamai – už šį kiekį apskaičiuoto mokesčio. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu atsakovei, kaip patalpų savininkei ir šilumos energijos vartotojai, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją iki ji teisės aktų nustatyta tvarka įteisins patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimą nuo bendros namo šildymo sistemos. Nors atsakovė mano, kad šilumos paskirstymo metodas Nr. 5 prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, tačiau ginčo laikotarpiu atsakovė ieškovui yra apmokėjusi taikant šį metodą už bendrojo naudojimo patalpų šildymą atsakovei apskaičiuotas sumas, todėl ginčo laikotarpiui šie atsakovės atsikirtimai nėra aktualūs.CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Terminą piniginei prievolei įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Kadangi atsakovė yra praleidusi terminą apmokėti už šilumos energiją, tai iš jos atsakovo naudai pagrįstai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 48 punktas).Remiantis prievolių vykdymą reglamentuojančiomis teisės normomis ir Šilumos ūkio 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šilumos vartotojų prievole apmokėti tiekėjui už šilumos energiją, ieškovo reikalavimas atsakovei įvykdyti prievolę – apmokėti 2298,26Lt už jos patalpoms laikotarpiui nuo 2009-11-01 iki 2010-04-30 apskaičiuotą šilumos kiekį ir 45,89Lt palūkanų, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas.Iš atsakovės ieškovui priteisiamos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu: 74Lt žyminio mokesčio, 5,9Lt nekilnojamojo turto registro ir gyventojų registro duomenų gavimo kaštų, į valstybės biudžetą priteisiamos 25,4Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu( CPK 88str., 92str., 93str.).

11Vadovaudamasis CPK 259, 270, 279 straipsniais, teismas

Nutarė

12Ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.

13Priteisti iš J. K., a.k( - ) UAB „Litesko“, veikiančiam per filialą „Palangos šiluma“, į.k.110818317, filialo k. 1085913, 2344,15Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2010-06-08(bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 79,9Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, į valstybės biudžetą priteisti 25,4Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.