Byla 2-5279-944/2015
Dėl skolos priteisimo ir atsakovo E. L. priešieškinį ieškovei 206-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, tretiesiems asmenims UAB „Interjerų sistemos“, P. S., UAB „Aliuminio profilių pasaulis“ dėl atleidimo nuo prievolės

1Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovės 206-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui, atsakovo E. L. įgaliotam asmeniui A. L. ir atstovui advokatui Dominykui Varnui, trečiajam asmeniui P. V. S., trečiojo asmens UAB „Interjero sistemos“ atstovui direktoriui K. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 206-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui E. L., tretiesiems asmenims UAB „Interjero sistemos“, P. S., UAB „Aliuminio profilių pasaulis“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo E. L. priešieškinį ieškovei 206-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, tretiesiems asmenims UAB „Interjerų sistemos“, P. S., UAB „Aliuminio profilių pasaulis“ dėl atleidimo nuo prievolės

Nustatė

2ieškovė 206-osios daugiabučio namo savininkų bendrija ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. L. 1074,98 Eur (3711,68 Lt) sumą, kurią sudaro 859,98 Eur (2969,34 Lt) skola ir 215 Eur (742,34 Lt) palūkanos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 16–22). Nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas yra ieškovo administruojamame name esančio buto, adresu ( - ), savininkas. Bendrijos narių ir namo patalpų savininkų sprendimais buvo nuspręsta dalyvauti daugiabučių namų modernizavimo programoje ir renovuoti (rekonstruoti) daugiabutį namą, esantį Adresu ( - ). Šiuo metu modernizavimo darbai yra atlikti, tačiau atsakovas kaip daugiabučio namo bendrasavininkas nesumoka visų įmokų, susijusių su namo rekonstravimu. Atsakovui tenkanti išlaidų dalis už namo rekonstravimą yra 3412,95 Eur (11784,23 Lt), atsakovas iš dalies yra apmokėjęs išlaidas, tačiau liko skolingas 859,98 Eur (2969,34 Lt). 2009 m. gegužės 28 d. įvykusiame susirinkime buvo nutarta visą renovavimo darbams reikalingą sumą mokėti lygiomis dalimis po 1/6 apskaičiuotos sumos kas mėnesį, pradedant birželio mėnesiu, paskutinio mokėjimo sumą koreguoti pagal faktines išlaidas. Atsakovas turėjo pilnai atsiskaityti iki 2009 m. spalio 31 d., bet šios prievolės neįvykdė, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 215 Eur (742,34 Lt) palūkanų už penkerių metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos.

3Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė visiškai atleisti jį nuo 859,98 Eur (2969,34 Lt) skolos su 215 Eur (742,34 Lt) palūkanomis bei procesinėmis palūkanomis mokėjimo prievolės 206-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai vykdymo su sąlyga, t. y. tol, kol 206-oji daugiabučio namo savininkų bendrija neįvertins išlaidų dėl 2015-02-09 Ekspertizės akte nurodytų buto, adresu ( - ), balkono apskardinimo, apšiltinimo ir izoliavimo darbų defektų pašalinimo, nesikreips į UAB „Interjerų sistemos“ su pretenzija dėl šių defektų pašalinimo ir šie defektai nebus pašalinti neatlygintinai (t. 3, b. l. 19-23). Vėliau atsakovas sumažino priešieškinio dalyką ir prašė visiškai atleisti jį nuo 859,98 Eur (2969,34 Lt) skolos su 215 Eur (742,34 Lt) palūkanomis bei procesinėmis palūkanomis mokėjimo prievolės 206-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai vykdymo, kol 206-oji daugiabučio namo savininkų bendrija nepašalins 2015-02-09 Ekspertizės akte nurodytų buto, adresu ( - ), balkono apskardinimo, apšiltinimo ir izoliavimo darbų defektų neatlygintinai (t. 3, b. l. 109). Nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2010 m. atliekant renovacijos darbus, savo lėšomis ir pasamdęs rangovus įstiklino savo buto balkoną, o tik po to buvo baigti viso namo sienų (įskaitant ir vietas prie jo balkono) apšiltinimo, apdailos ir sandarinimo darbai. Todėl UAB „Interjerų sistemos“ privalėjo užsandarinti visus galimus plyšius ir tarpus, kad per sandūras su balkono elementais į jo butą ir balkoną nepatektų drėgmė. Šių UAB „Interjerų sistemos“ darbų trūkumai paaiškėjo tik vėliau. Jie nebuvo užfiksuoti 2011-04-18 priimant atliktus visus renovavimo darbus bei surašant statybos užbaigimo aktą. 2011-02-08 kreipėsi į ieškovą su prašymais pašalinti renovavimo darbų trūkumus, o nesulaukiant teigiamo darbų trūkumų šalinimo darbų, kurių ieškovas su UAB „Interjerų sistemos“ ėmėsi, rezultato, 2014-03-10 raštu priminė ieškovui, kad atidėjo, t. y. sulaikė paskutinės įmokos už jo butui priskirtą renovavimo kainą mokėjimą ir nurodė, kad darbų garantinis laikotarpis dar nesibaigė ir bendrija gali reikalauti atlikti remontą; pasiūlė, jog bendrija pasirūpintų sutvarkymu ir netinkamai atliktų apšiltinimo, apdailos bei sandarinimo darbų ištaisymu, tada jis sumokės likusią reikalaujamą skolą, arba kad tvarkysis pats ir esant mažesniems trūkumų šalinimo kaštams, galimai esantį skolos ieškovui likutį taip pat sumokės. Atsakovo nuomone, bendrija, kaip juridinis asmuo, su trečiuoju asmeniu sudaręs rangos sutartį, turi sutartyje numatytas teises bei iš daugiabučio namo administravimo teisinių santykių išplaukiančią pareigą atsakyti už tinkamą 2009-08-06 Rangos sutarties, kurią ji sudarė su UAB „Interjerų sistemos“, vykdymą. Jei ji šios pareigos nevykdo, jis neturi teisės reikalauti iš UAB „Interjerų sistemos“ atlikti darbus Rangos sutarties pagrindu, kadangi nėra rangos teisinių santykių šalis. Paaiškina, kad visi renovavimo darbai buvo baigti atlikti tik 2011-06-15, o dvi pirmąsias pretenzijas dėl jų trūkumų pareiškė dar 2011-02-08 ir 2011-03-08, t. y. dar iki darbų perdavimo ieškovui 2011-04-18 aktu, laikytina, kad ieškovas gerai žinojo apie darbų trūkumus ir dar iki darbų priėmimo turėjo bei dabar turi galimybę reikalauti iš UAB „Interjerų sistemos“ atitinkamo veikimo. Taigi, kad nepagrįstai skaičiuojamos palūkanos, nes skolos mokėjimo terminas nėra pasibaigęs, t. y. nėra ištaisyti nurodyti darbų trūkumai.

4Ieškovė 206-oji daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepimu į priešieškinį nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas pats pasamdė rangovą, kuris atliko atsakovui priklausančio buto balkono įstiklinimo ir apskardinimo darbus. Be to, atsakovas įstiklino balkoną nesilaikydamas namo rekonstrukcijos techniniame projekte nurodytų sprendinių. Rangovas UAB „Interjero sistemos“ atliko tik rangos sutartyje su juo sutartus darbus. Atsakovui savavališkai atlikus balkono įstiklinimo ir apskardinimo darbus dėl jau esamo atsakovo balkono apskardinimo buvo pakeisti virš atsakovo esančio balkono fasadinės plokštės sprendiniai. Pagal atitinkamus sprendinius buvo numatyta, kad bus neliečiami atsakovo atlikti balkono įstiklinimo darbai ir paliekamas tarpas tarp jų. Ieškovas nėra pažeidęs jokių įsipareigojimų atsakovo atžvilgiu, todėl atsakovas neturi teisės reikalauti ir atleisti jį nuo prievolės prieš ieškovą. Bendrijos narių susirinkimas galėjo apsvarstyti įmokų mokėjimo terminų pakeitimo klausimas, tačiau to nepadarius, galiojo anksčiau priimti sprendimai (3 t., b. l. 53-56).

5Trečiasis asmuo UAB „Interjerų sistemos“ atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad dėl nei vienos iš šalių reikalavimų nepasisako, nes jiems tiesiogiai jokie reikalavimai nereiškiami. Nesutinka, kad netinkamai atliko darbus apskardinant atsakovo balkoną, nes atsakovui priklausančio buto įstiklinimo ir apskardinimo darbų neatliko. Atsakovas su niekuo nesiderindamas atliko savo balkono įstiklinimo ir apskardinimo darbus nukrypstant nuo techniniame projekte numatytų balkonų įstiklinimo sprendinių. Dėl šios priežasties UAB „Interjerų sistemos“ ir techninis prižiūrėtojas trečiasis asmuo P. S. nekontroliavo ir neprisilietė prie atsakovo atliktų balkono įstiklinimo darbų. Virš atsakovo balkono esančio balkono fasado plokštė buvo apskardinta ne siekiant apsaugoti šią plokštę ar atsakovui priklausantį balkoną nuo kritulių, o tam, kad paslėpti fasado plokščių tvirtinimo konstrukcijas, t. y. dėl estetinių priežasčių.

6Trečiasis asmuo P. S. atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimas, su priešieškinio reikalavimais nesutiko.

7Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

8Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2007-09-01 įvyko daugiabučio namo savininkų bendrijos 206-osios susirinkimas, kurio metu nutarta dalyvauti daugiabučių namų modernizavimo programoje, pritarti ir patvirtinti energetinį auditą ir investicinį projektą, patvirtinti įgaliotą asmenį programos administratoriumi (t.1, b. l. 71–73). 2007-11-15 susirinkimo metu nutarta: pritarti ir patvirtinti energetinį auditą ir investicijų projektą bei rengti techninį pastato renovacijos projektą; pradėti kaupti lėšas (t. 1, b. l. 78–80). 2008-06-26 susirinkimo metu nutarta įpareigoti bendrijos valdybą priimti sprendimą organizuoti namo renovacijos darbus pagal 2007-11-15 susirinkimo protokolo renovacijos objektų ir darbų sąrašą (t. 1, b. l. 90–91). 2009-05-28 susirinkimo metu nutarta neimti iš banko paskolos, visas išlaidas dengti savo lėšomis; renovavimo darbams apmokėti siūlomą visą reikalingą sumą mokėti lygiomis dalimis po 1/6 apskaičiuotos sumos kas mėnesį, pradedant birželio mėnesiu, paskutinę mokėjimo sumą koreguojant pagal faktines išlaidas (t. 1, b. l. 95–96). 2010-06-03 valdybos posėdžio protokolu nuspręsta organizuoti balsavimą raštu (t. 1, b. l. 105–106). 2010-06-21 valdybos posėdžio protokolu patvirtinti balsavimo raštu skaičiavimo raštu rezultatai (t. 1, b. l. 108). 2009-04-16 pasirašyta Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo pagal Daugiabučių namų modernizavimo programa sutartis Nr. VP/09-2 (t. 1, b. l. 111–118). Ieškovė mokėjimo pavedimais 2008-12-11 Nr. 48 (t. 1., b. l. 126), 2008-09-12 Nr. 28 (t. 1, b. l. 134), 2009-06-15 Nr. 1 (t. 1, b. l. 135), 2009-06-16 Nr. 2 (t. 1, b. l. 140), 2009-05-29 Nr. 41 (t. 1, b. l. 142), 2009-07-02 Nr. 42 (t. 1, b. l. 144), 2009-07-31 Nr. 61 (t. 1, b. l. 149), 2009-09-28 Nr. 14 (t. 2, b. l. 9–11), 2009-08-18 Nr. 4 (t. 2, b. l. 58), 2009-10-22 Nr. 15 (t. 2, b. l. 69), 2009-11-23 Nr. 21 (t. 2, b. l. 74), 2009-12-22 Nr. 30 (t. 1, b. l. 79), 2010-02-02 Nr. 5 (t. 2, b. l. 85), 2010-03-15 Nr. 11 (t. 2, b. l. 90), 2010-05-07 Nr. 22 (t. 2, b. l. 94), 2010-06-19 Nr. 27 (t. 2, b. l. 104), 2010-07-21 Nr. 36 (t. 2, b. l. 113–114) atsiskaitė už suteitas paslaugas ir atliktus darbus, išmokėjo darbo užmokestį (t. 1, b. l. 150–151). 2011-06-15 pasirašytas statybos užbaigimo aktas (t. 2, b. l. 126–127). Teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ); atsakovas taip pat yra bendrijos narys. Ieškovė prašo priteisti likusią dalį skolos už atliktą namo renovaciją, atsakovė prašo atleisti nuo šio prievolės, nes atlikti renovacijos darbai su trūkumais.

9Teismas nurodo, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (LR CK 4.82 str. 1 d.). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (LR CK 4.83 str. 3 d.). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (LR CK 4.75 str. 1 d.), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (LR CK 4.85 str. 1 d.). LR CK 4.85 str. įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (LR CK 4.85 str. 6 d.).

10Šiuo atveju pagal bylos duomenis nustatyta, kad bendrijos susirikinimo metu buvo nuspręsta dėl namo renovavimo, atnaujinimo darbų. Šie bendrijos susirinkimo metu priimti sprendimai yra galiojantys ir vykdytini visiems bendrijos nariams, ginčo dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo byloje nėra. Atsakovas teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jis yra bendrijos narys, todėl jam kaip bendrijos nariui priimti sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo yra privalomi (LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 3 d. 3 p., LR CK 4.85 str. 6 d.).

11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis bylos Nr. Nr. 3K-7-345/2007); Teismas nurodo, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu, t. y. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (LR CK 4.82 str. 3, 5 d.).

12Pagal ieškovo pateiktus skaičiavimus atsakovui tenkanti suma už ginčo namo renovavimą apskaičiuota 3412,95 EUR (11784,23 Lt) sumai, kurią sudarė 83,05 EUR (286,74 Lt) už balansinių ventilių pakeitimą, 75,28 EUR (259,93 Lt) už techninio projekto parengimą, 3,85 EUR (13,28 Lt) už viešųjų konkursų organizavimą, 91,71 EUR (316,66 Lt) už administravimą, 119,91 EUR (414,02 Lt) už techninę priežiūrą, 31,38 EUR (108,37 Lt) už rūsio lango pakeitimą, 145,39 EUR (502,01 Lt) už laiptinių langų ir bendrų rūsio langų pakeitimą, 2525,09 EUR (8718,62 Lt) už sienų šiltinimą, 337,29 EUR (1164,60 Lt) už stogo darbus. Pastebėtina, kad už visus atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, susijusias su namo renovacija, ieškovė atsiskaitė. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti mokėjimo pavedimai. Pagal atliktus mokėjimus ieškovė apskaičiavo atsakovui tenkančią mokėtiną dalį už atliktą namo renovaciją. Pagal ieškovo pateiktą skaičiavimą ši suma apskaičiuota pagal atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto plotą, t. y. išlaikytas proporcingumo reikalavimas. Atsakovas didžiąją dalį sumos sumokėjo, liko nepadengta 859,98 EUR (2969,34 Lt) suma. Atsakovas atsiliepime, priešieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo dėl šios sumos, jos apskaičiavimo ir likusio įsiskolinimo dydžio nėra, t. y. sutiko, kad ieškovo nurodoma suma apskaičiuota teisingai, tačiau jos neapmoka dėl, jo nuomone, renovacijos darbų trūkumų. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad pats ieškovės reikalavimo dydis yra teisėtas ir pagrįstas, ginčas keliamas tik dėl atsakovo reikalavimo atleisti nuo šios prievolės vykdymo.

13Atkreiptinas dėmesys, kad LR CK 1.137 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su jo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. LR CK 1.138 str. nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Pastebėtina, kad pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą. Šiuo atveju atsakovas savo teises gina reikšdamas reikalavimą atleisti jį nuo prievolės vykdymo LR CK 6.64 str. 2 d. pagrindu. Išaiškintina, kad atskiri civilinių teisių gynimo būdai lemia ir skirtingą pareikšto reikalavimo įrodinėjimo dalyką bei apimtį, todėl šiuo atveju atsakovas turi gerai apsvarstyti ir nuspręsti, kuris teisių gynimo būdas efektyviausiai užtikrins jo teises ir teisėtus interesus.

14LR CK 6.64 str. reglamentuoja atvejus, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, ir skolininko gynybos būdus. Šios teisės normos 1 d. nustatyta, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę kai, skolininkas negali vykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės; kreditorius dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl to skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės vykdymą. Kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo (LR CK 6.64 str. 2 d.). Darytina išvada, kad skolininkas (atsakovas) siekdamas pasinaudoti šiuo teisių gynimo būdu turi įrodyti prievolės pažeidimą dėl kreditoriaus kaltės, ir kad dėl tokio kreditoriaus elgesio skolininkas negali (negalėjo) vykdyti savo prievolės. Šis teisių gynimo būdas galima tik tais atvejais, kai šalis tarpusavyje sieja prievoliniai teisiniai santykiai.

15Nagrinėjamu atveju priešieškiniu atsakovas reiškia reikalavimą ieškovei daugiabučių namų savininkų bendrijai – visiškai atleisti atsakovą nuo 859,98 Eur (2969,34 Lt) skolos su 215 Eur (742,34 Lt) palūkanomis bei procesinėmis palūkanomis mokėjimo prievolės 206-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai vykdymo, kol 206-oji daugiabučio namo savininkų bendrija nepašalins 2015-02-09 Ekspertizės akte nurodytų buto, adresu ( - ), balkono apskardinimo, apšiltinimo ir izoliavimo darbų defektų neatlygintinai. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė vykdydama bendrijos susirinko priimtus sprendimus dėl ginčo namo renovacijos darbų sudarė eilę sutarčių, pvz. su UAB „Vikis“ (t. 1, b. l. 122–123 ), su UAB „Statybos projektų vykdymo centras“ (t. 1, b. l. 127–130), su G. Z., su UAB „Aveplast“ (t. 1, b. l. 155) ir kt., tarp jų ir su trečiuoju asmeniu UAB „Interjero sistemos“ dėl sienų šiltinimo, stogo dangos renovacijos, balkonų stiklinimo (t. 2, b. l. 16–20). Pagal pastarosios sutarties sąlygas užsakovė buvo bendrija, kuri atstovavo visus gyvenamojo namo bendrarturčius, o rangovu – trečiasis asmuo UAB „Interjero sistemos“, dėl šio asmens atliktų darbų atsakovas reiškia pretenzijas, t. y. reikalavimas grindžiamas netinkamai atliktais rangos darbais, kuriuos atliko, ne ieškovė, o trečiasis asmuo UAB „Interjerų sistemos“. Pagal susiklosčiusius tarp šalių teisinius santykius matyti, kad ieškovę ir atsakovą nesiejo jokie rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovas galėtų reikalauti, kad ieškovė ištaisytų trečiojo asmens galimai padarytus darbų trūkumus. Teismui nustačius, kad šalių nesiejo prievoliniai rangos teisiniai santykiai, nėra teisinio pagrindo svarstyti dėl ieškovės, kaip kreditoriaus, kaltės dėl prievolės pažeidimo LR CK 6.64 str. 1 d. nustatyta prasme. Atsakovo nuomone, jis neturi reikalavimo teises trečiajam asmeniui UAB „Interjerų sistemos“ dėl sudarytos sutarties uždarumo principo, t. y. reikalavimus dėl sutarties vykdymo turi tik sutarties šalys, todėl tik ieškovė turi teisę reikalauti per garantinių terminą pašalinti darbų trūkumus. Teismas nesutinka su tokais priešieškinio motyvais.

16Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad priešieškinio reikalavimas reiškiamas bendrijos nario, (bendrosios dalinė nuosavybės savininko) bendrijai, t. y. subjektui įsteigtam bendro naudojimo objektams valdyti. Taigi daugiabučio, esančio ( - ), namo savininkų bendrija (t. 1., b. l. 23–31) yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nors pagal LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d. bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, turintys disponavimo šiais objektais teisę. Šie asmenys, o ne bendrija, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (LR CK 4.83 str. 6 d.), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (LR CK 4.82 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Nurodytoje nutartyje taip pat pažymėta, kad, įgyvendinant šias teises ir vykdant pareigas, butų savininkus, kaip bendraturčius, saisto vidiniai, o bendriją, įgyvendinančią šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiuosius asmenis – išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai.

17Pagal LR CK 4.72 str. 1 d. bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, esantis visų bendraturčių nuosavybe, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (LR CK 4.75 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės atveju susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai: bendraturčių kaip vieno subjekto santykiai su trečiaisiais asmenimis (santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas), vadinamieji išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, ir bendraturčių tarpusavio santykiai, vadinamieji vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. V. L. N., bylos Nr. 3K-3-229/2012). LR CK 4.83 str. 3 d. nustatytos bendraturčių pareigos bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Jos atsiranda tiek tarp daugiabučio namo bendrijos, namo administratoriaus ir trečiųjų asmenų, tiek ir tarp bendraturčių ir trečiųjų asmenų tiesiogiai. Daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai, su kitais bendraturčiais bendru sutarimu tvarkydami bendrosios nuosavybės objektą, turi teisę sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu dėl daugiabučio namo dalių, esančių bendrąja nuosavybe, priežiūros, remonto ar kitokio tvarkymo arba įgalioti vieną iš bendraturčių ar kitą asmenį atstovauti jiems santykiuose su trečiuoju asmeniu, pavyzdžiui, rangovu. Sutarties sudarymas tokiomis sąlygomis nepaneigia daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio teisių, tarp jų – teisės kreiptis į teismą dėl netinkamo su trečiuoju asmeniu sudarytos sutarties vykdymo. LR CK 4.85 str. 6 d. įtvirtina nuostatą, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo negali apriboti šių savininkų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. LR CK, LR CPK ir kitų įstatymų nuostatos neriboja procesinės bendraturčio teisės kreiptis į teismą dėl daugiabučio gyvenamojo namo savininkų vardu sudarytos sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-02-06 nutartis, Nr. 3K-3-11/2013). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir teismų formuojamai praktikai, darytina išvada, kad bendrija atstovauja savo narius išoriniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tačiau bendrijos sudarytoms sutartims nėra taikomas sutarties uždarumo principas, nes bet kuris bendraturtis turi teisę ir pareigą kontroliuoti sudarytos sutarties vykdymą. Darytina išvada, kad nėra teisės aktuose nustatyto reikalavimo, kad savo teises bendrijos narys galėtų ginti tik per bendriją, t. y. ją įpareigodamas atlikti tam tikrus veiksmus. Darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovas turi procesinę teisę reikšti visus reikalavimus susijusius su rangos sutarties vykdymu, t. y. dėl darbų kokybės, ar netinkamai atliktų darbų tiesiogiai rangovui – UAB „Interjerų sistemos, kuris ir yra atsakingas už tinkamą šių darbų atlikimą.

18Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas reikšdamas reikalavimą atleisti nuo prievolės LR CK 6.64 str. 2 d. pagrindu pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nes tarp ieškovės ir atsakovo nėra susiklosčiusių prievolinių rangos teisinių santykių, kurių pagrindu atsakovas galėtų reikalauti ieškovės pašalinti rangos sutarties pagrindu atliktų darbų trūkumus, be to, atsakovas turi teisę tiesiogiai reikalauti iš UAB „Interjerų sistemos“ pašalinti darbų trūkumus. Atsakovas priešieškinyje ir teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo aplinkybes dėl rangos darbų trūkumų, dėl savo iniciatyva atliktos ekspertizės akte nurodytų galimų darbų trūkumų. Teismui nustačius, kad su trečiuoju asmeniu UAB „Interjerų sistemos“ yra visiškai atsiskaityta, o reikalavimai dėl galimų darbų trūkumų, gali būti reiškiami tiesiogiai rangovui (kuriam šioje byloje nėra reiškiami jokie reikalavimai), ir gali sudaryti kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, todėl šioje byloje teismas neturi pagrindo pasisakyti ir vertinti aplinkybių susijusių su trečiojo asmens atliktų darbų kokybe.

19Jau minėta, kad pagal bylos duomenis visi renovacijos darbai buvo priimti ir apmokėti, 2011-06-15 pasirašytas statybos užbaigimo aktas (t. 2, b. l. 126–127), t. y. buvo visiškai atsiskaityta ir su trečiuoju asmeniu UAB „Interjerų sistemos“. Darytina išvada, kad net ir tenkinus priešieškinį, teisines pasekmes jis sukeltų ne trečiajam asmeniui UAB „Interjerų sistemos“, bet visiems gyvenamojo namo bendrijos nariams, nes atsakovui mokėtina suma turėtų būti padalyta proporcingai visiems bendraturčiams. Teismas pažymi, jeigu bendrija, kaip bendrąją dalinę nuosavybę administruojantis subjektas, pažeidė jai nustatytus susirinkimo metu įpareigojimus, pareigas ar pažeidė teisės aktų reikalavimus (pvz., galimai nepagrįstai priėmė trečiojo asmens UAB „Interjerų sistemos“ darbus, už juos apmokėjo ir pan.), tai gali taip pat būti kitos bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. atsakovas galėtų reikalauti atlyginti žalą dėl galimai netinkamai atliktų bendrijos pareigų. Šiuo atveju tokio pobūdžio reikalavimai ieškovei taip pat nėra keliami. Darytina išvada, kad priešieškinio reikalavimo tenkinimas ir atleidimas atsakovo nuo likusios mokėtinos sumos pažeistų kitų bendrosios dalinės nuosavybės teises ir teisėtus interesus, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (LR CK 1.5 str.).

20Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.), o ieškinio reikalavimas priteisti likusią įmokos sumą – 859,98 EUR (2969,34 Lt), tenkintas, kaip įrodytas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

21Ieškovė prašo priteisti 215 EUR (742,34 Lt) palūkanas. Nurodė, kad susirinkimo metu buvo nuspręsta surinkti įmokas, kadangi atsakovas nemokėjo susirinkimo metu priimtų įmokų nustatytais terminais turi mokėti prašomo dydžio palūkanas, kurios apskaičiuotos už penkerių metų laikotarpį.

22Teismas nurodo, kad kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją (LR CK 6.37, 6.210, 6.261 str.). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2006, 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-751/2003, 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190/2003; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2005, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006). Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (LR CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005).

23Šiuo atveju pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad bendrijos susirinkimo, vykusio 2009-05-28, buvo svarstoma renovacijos eiga: 6.2 p. nuspręsta renovavimo darbams apmokėti siūloma visą reikiamą sumą mokėti lygiomis dalimis po 1/6 apskaičiuotos sumos kas mėnesį, pradedant birželio mėnesiu, paskutinio mokėjimo sumą koreguojant pagal faktines išlaidas. Šiuo atveju pagal priimtą susirinkimo metu sprendimą yra aiškus įmokų mokėjimo pradžios momentas, t. y. pirmosios įmokos terminas 2009 m. birželio mėnuo, tačiau paskutinės įmokos terminas nėra susietas su konkrečia data, nes buvo sprendžiama, kad paskutinės įmokos suma bus koreguojama. Pagal esančius duomenis matyti, kad renovacijai skirta suma buvo didinama dėl pasikeitusio PVM mokesčio, t. y. buvo pasirašytas susitarimas dėl 2009-08-06 rangos darbų sutarties Nr. 08/03 pakeitimo (t. 2, b. l. 36), pagal techninį-ekonominį pagrindimą matyti, kad užsakovė (bendrija) ir rangovė (UAB „Interjerų sistemos) susitarė, kad nuostolius dėl pasikeitusio mokesčio dengs po lygiai – 2030,56 EUR (7011,11 Lt). Šie duomenys patvirtina, kad renovacijos darbų kaina kito, nors ir nežymiai. Tikslių duomenų, kaip ir kada buvo perskaičiuojamos įmokų sumos kiekvienam butui byloje nėra pateikta, taip pat nėra pateikta detalių skaičiavimų kiekvienam butui pagal 2009-05-28 susirinkime priimtą sprendimą. Dėl šių aplinkybių nėra galimybės įvertinti, nuo kada atsakovas pažeidė susirinkimo metu priimto sprendimo vykdymą, kokia tiksliai apimtimi ir pan. Šias aplinkybes turėjo pagrįsti ir įrodyti ieškove leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o visos abejonės vertinamos atsakovo naudai (LR CPK 178 str.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismo vertinimu galutinė tiksli mokėtina suma kiekvienam butui buvo apskaičiuota 2011-05-31 ( t. 2, b. l. 128–129), statybos užbaigimo aktas priimtas 2009-06-05, pagal šiuos duomenis ieškovė reiškia reikalavimus šioje byloje. Neesant kitų duomenų dėl paskutinės įmokos mokėjimo termino, pripažintina, kad paskutinės įmokos mokėjimo terminas yra 2011 m. birželis. Nuo šios datos iki civilinė bylos iškėlimo – 2014-12-11, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti palūkanas. Už minėtą laikotarpį ieškovei priklauso 147,02 EUR. Esant šioms aplinkybėms reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteistina 147,02 EUR palūkanų.

24Pagal LR CK 6.37 str. 2 d. po bylos iškėlimo skaičiuojamos procesinės palūkanos. Jos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įstatyme nustatyta, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (LR CK 6.37 str. 2 d.). Šią sumą sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkinus visiškai, o dėl palūkanų iš dalies, nuo bendros priteistinos sumos – 1007 EUR, priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teise dienos – 2014-12-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). šiuo atveju ieškinio reikalavimai patenkinti 94 proc., priešieškinis atmestinas visiškai. Pagal bylos duomenis ieškovė iš viso turėjo 934,61 EUR išlaidų teisinei pagalbai apmokėti bei 100 EUR dėl liudytojo apklausos (iš viso: 1034,61 EUR), todėl jai priteistina iš viso 973 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo priešieškinis atmestas visiškai, todėl išlaidos dėl šio procesinio dokumento surašymo nepriteistinos, pagal pateiktus duomenis dėl atstovavimo posėdžių metu atsakovas turėjo iš viso 344 EUR išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, todėl atsakovui priteistina 24 EUR išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

26Ieškovė pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo sumokėjo dalį žyminio mokesčio už reiškiamą reikalavimą – 8,11 EUR (28 Lt) (t. 1, b. l. 4). Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 31 EUR žyminį mokestį (t. 3, b. l. 24). Vadovaujantis LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d. butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui šalys neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio, todėl jis LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (LR CPK 87 str. 3 d.).

27Šioje byloje už procesinių dokumentų siuntimą iš viso patirta 23,86 EUR, todėl iš ieškovės valstybei turėtų priteista 1,43 EUR suma, o iš atsakovės valstybei priteistina – 22,42 EUR suma (LR CPK 96 str. 6 d.). Kadangi ieškovei mokėtina suma už procesinių dokumentų siuntimą yra mažesnė nei minimali, todėl ji nepriteistina.

28Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas

Nutarė

29ieškinį tenkinti iš dalies:

30priteisti ieškovei 206-oji daugiabučio namo savininkų bendrijai, kodas 135333784, iš atsakovo E. L., asmens kodas ( - ), gyvenančio ( - ), 859,98 EUR (2969,34 Lt) skolos, 147,02 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-12-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1034,61 EUR bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmesti.

31Priešieškinį atmesti. Priteisti atsakovui E. L., asmens kodas ( - ) gyvenančiam ( - ), iš ieškovės 206-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos, kodas 135333784, 24 EUR bylinėjimosi išlaidų.

32Grąžinti ieškovei 206-oji daugiabučio namo savininkų bendrijai, kodas 135333784, 8,11 EUR (28 Lt) žyminį mokestį. Šią sprendimo dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

33Grąžinti atsakovui E. L., asmens kodas ( - ) gyvenančiam ( - ), 31 EUR žyminį mokestį. Šią sprendimo dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

34Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), valstybei 22,42 EUR išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą.

35Bylinėjimosi išlaidos priteistos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus šias išlaidas pateikti teismui tai patvirtinančius duomenis.

36Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Erikai... 2. ieškovė 206-osios daugiabučio namo savininkų bendrija ieškiniu prašė... 3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė... 4. Ieškovė 206-oji daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepimu į... 5. Trečiasis asmuo UAB „Interjerų sistemos“ atsiliepime į ieškinį ir... 6. Trečiasis asmuo P. S. atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį nepateikė,... 7. Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.... 8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2007-09-01 įvyko daugiabučio namo... 9. Teismas nurodo, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams... 10. Šiuo atveju pagal bylos duomenis nustatyta, kad bendrijos susirikinimo metu... 11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų... 12. Pagal ieškovo pateiktus skaičiavimus atsakovui tenkanti suma už ginčo namo... 13. Atkreiptinas dėmesys, kad LR CK 1.137 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys savo... 14. LR CK 6.64 str. reglamentuoja atvejus, kai kreditorius laikomas pažeidusiu... 15. Nagrinėjamu atveju priešieškiniu atsakovas reiškia reikalavimą ieškovei... 16. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad priešieškinio reikalavimas reiškiamas... 17. Pagal LR CK 4.72 str. 1 d. bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių... 18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas reikšdamas... 19. Jau minėta, kad pagal bylos duomenis visi renovacijos darbai buvo priimti ir... 20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes priešieškinis atmestinas kaip... 21. Ieškovė prašo priteisti 215 EUR (742,34 Lt) palūkanas. Nurodė, kad... 22. Teismas nurodo, kad kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai... 23. Šiuo atveju pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad bendrijos... 24. Pagal LR CK 6.37 str. 2 d. po bylos iškėlimo skaičiuojamos procesinės... 25. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas atlygintinos jos turėtos... 26. Ieškovė pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo sumokėjo... 27. Šioje byloje už procesinių dokumentų siuntimą iš viso patirta 23,86 EUR,... 28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas... 29. ieškinį tenkinti iš dalies:... 30. priteisti ieškovei 206-oji daugiabučio namo savininkų bendrijai, kodas... 31. Priešieškinį atmesti. Priteisti atsakovui E. L., asmens kodas ( - )... 32. Grąžinti ieškovei 206-oji daugiabučio namo savininkų bendrijai, kodas... 33. Grąžinti atsakovui E. L., asmens kodas ( - ) gyvenančiam ( - ), 31 EUR... 34. Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), valstybei... 35. Bylinėjimosi išlaidos priteistos valstybei turi būti sumokėtos į... 36. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...