Byla 2-1371/2009

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Driuko (pranešėjas) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Nordea Bank Finliand Plc (AB) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje, kuria patenkintas ieškovo Nordea Bank Finliand Plc (AB) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr.2-6219-585/09 pagal ieškovo Nordea Bank Finliand Plc (AB) ieškinį atsakovams G. Ž. , L. Ž. , A. A. , S. A. , V. K. , L. K. , M. K. , R. K. , A. K. , T. A. , V. Ž. , uždarajai akcinei bendrovei „Alitis“ dėl įsiskolinimų pagal kreditavimo sutartis priteisimo ir sandorių, kuriais atsakovai perleido turtą, pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-6219-585/09, kurioje teismas 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi tenkino ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) (toliau – ieškovas arba bankas) 2009 m. rugpjūčio 26 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo dienos ir areštavo atsakovams UAB „Alitis“, V. Ž. , T. A. , A. K. priklausantį, atsakovų V. K. , Genadijaus ir L. Ž. , A. A. perleistą nekilnojamąjį turtą. Šios nutarties rezoliucinė dalis buvo taisyta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai.

5Ieškovas 2009 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams G. Ž. , L. Ž. , A. A. , S. A. , V. K. , L. K. , M. K. , R. K. , A. K. , T. A. , V. Ž. , UAB „Alitis“. Ieškiniu prašė:

61. Priteisti solidariai iš G. Ž. , A. A. , V. K. bei jų sutuoktinių L. Ž. , S. A. , L. K. Nordea Bank Finland Plc (AB) naudai 1 547 403,18 litų įsiskolinimą, susidariusį pagal 2006 m. lapkričio 6 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK 06/11/17D.

72. Priteisti solidariai iš G. Ž. , L. Ž. , A. A. , S. A. , M. K. bei R. K. Nordea Bank Finland Plc (AB) naudai 6 951 361,26 litų įsiskolinimą, susidariusį pagal 2007 m. liepos 3 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK 06/11/01D.

83. Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento:

9a. 2009 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartį, kuria V. K. perleido A. K. 304/3056 dalis 30,56 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo ( - );

10b. 2009 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartį, kuria V. K. perleido A. K. 1/6 dalį 9,0300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo ( - );

11c. 2009 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutartį, kuria V. K. perleido A. K. 1/2 dalį 1,3100 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo ( - );

12d. 2009 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutartį, kuria V. K. perleido A. K. 1/2 dalį 2,0900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo ( - );

13e. 2009 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutartį, kuria V. K. perleido A. K. 2 kambarių butą ( - ) - ir taikyti restituciją paminėtą nekilnojamąjį turtą grąžinant V. K. nuosavybėn bei išieškojimą pagal Nordea Bank Finland Plc (AB) reikalavimą dėl 1 547 403,18 litų įsiskolinimo pagal 2006 m. lapkričio 6 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK 06/11/17D priteisimo nukreipiant į šiais sandoriais perleistą nekilnojamąjį turtą, jo vertę ar lėšas.

144. Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento:

15a.

162008 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria G. Ž. ir L. Ž. perleido UAB „Alitis“ 1/2 dalį pastato-sandėlio ( - );

17b. 2009 m. sausio 5 d. dovanojimo sutartį, kuria G. Ž. ir L. Ž. perleido V. Ž. 217/3090 dalių žemės sklypo ( - );

18c.

192008 m. gruodžio 17 d. dovanojimo sutartį, kuria G. Ž. ir L. Ž. perleido V. Ž. 20518/155300 dalių žemės sklypo ( - );

20d. 2008 m. gruodžio 17 d. dovanojimo sutartį, kuria G. Ž. ir L. Ž. perleido V. Ž. 3 kambarių butą ( - );

21e.

222009 m. sausio 5 d. dovanojimo sutartį, kuria G. Ž. ir L. Ž. perleido V. Ž. gyvenamąjį namą ( - );

23f.

242008 m. gruodžio 29 d., dovanojimo sutartį, kuria A. A. perleido T. A. gyvenamąjį namą ( - ) ;

25g.

262008 m. gruodžio 29 d. dovanojimo sutartį, kuria A. A. perleido T. A. 239/3090 dalis žemės sklypo ( - ) - ir taikyti restituciją paminėtą nekilnojamąjį turtą grąžinant G. Ž. ir L. Ž. , A. A. nuosavybėn bei išieškojimą pagal Nordea Bank Finland Plc (AB) reikalavimą dėl 6 951 361,26 litų įsiskolinimo pagal 2007 m. liepos 3 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK 06/11/01D priteisimo nukreipiant į šiais sandoriais perleistą turtą, jo vertę ar lėšas.

275. Bankas taip pat reiškė kitus papildomus bei iš bylos nagrinėjimo proceso kylančius reikalavimus: priteisti bylinėjimosi išlaidas, priteisti solidariai 16 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išreikalauti reikalingus įrodymus (turto perleidimo sandorių kopijas).

28Ieškovas savo reikalavimus grindė šiais argumentais:

29Su atsakovais bankas pasirašė dvi kreditavimo sutartis. Pagal pirmąją 2006 m. lapkričio 6 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. KK 06/11/17D (toliau – pirmoji kreditavimo sutartis) bankas suteikė solidariai G. Ž. , A. A. ir V. K. 1 400 000 litų kreditą. Prievolių pagal šią kreditavimo sutartį įvykdymui G. Ž. , A. A. ir V. K. banko naudai įkeitė du žemės sklypus ( - ), kurie jiems priklauso bendrąja dalinės nuosavybės teise. Be to 2006 m. lapkričio 6 d. bankas su L. Ž. , L. K. ir S. A. sudarė Laidavimo sutartis Nr. LKK 06/11/09D, Nr. LKK 06/11/07D ir Nr. LKK 06/11/08D, kuriomis laiduotojos įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu G. Ž. , A. A. ir V. K. neįvykdys visos prievolės ar jos dalies. Pagal antrąją 2007 m. liepos 3 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. KK 07/07/01D (toliau – antroji kreditavimo sutartis) ir papildomus susitarimus bankas suteikė G. Ž. , L. Ž. , A. A. , S. A. , M. K. bei R. K. 6 270 000 litų kreditą. Prievolių pagal šią kreditavimo sutartį kredito gavėjai banko naudai įkeitė du žemės sklypus ( - ), kurių savininkas yra UAB „Alodas“. Šie sklypai vėliau buvo dalijami ir juose buvo suformuoti nauji nekilnojamojo turto objektai, kurie buvo įkeisti bankui.

30Kredito gavėjams tinkamai nevykdant kredito sutarčių bankas jas nutraukė. Nutraukus pirmąją kreditavimo sutartį, kredito gavėjų ir laiduotojų skola bankui sudaro 1 547 403,18 litų. Nutraukus antrąją kreditavimo sutartį, kredito gavėjų skola bankui sudaro 6 951 361,26 litų.

31Pasikeitus įkeisto turto vertei, kredito gavėjų (pagal abi kreditavimo sutartis) skola bankui siekia 8 498 764,44 litų, o atėmus įkeisto nekilnojamojo turto vertę, ši skola siekia 6 168 764,44 litų. Nesąžiningai atsakovų perleisto turto vertė sudaro 3 717 501 ,01 litų.

32Kredito gavėjai ir laiduotojos jokio nesuvaržyto ir likvidaus turto neturi. Bankas, patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis, sužinojo ir tai, kad kredito gavėjai netrukus po to, kai pradėjo nebemokėti bankui palūkanų, taip pat netrukus po pirmosios kreditavimo sutarties ir antrosios kreditavimo sutarties nutraukimo, žinodami, kad yra skolingi didelę sumą bankui, dovanojimo sutartimis, taip pat pirkimo-pardavimo sutartimi perleido jiems nuosavybės teise priklausantį turtą.

33Bankas reiškia reikalavimą dėl visų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais visa apimtimi ir išieškojimo nukreipimo į ginčijamais sandoriais perleistą visą nekilnojamąjį turtą, kadangi banko turima reikalavimo teisė, sudaranti 8 498 764,44 litus, yra daug didesnė nei ginčijamais sandoriais perleisto turto vertė, pagal VĮ Registrų centro duomenis siekianti 3 717 501,01 litų sumą.

34Dviejų turtą perleidusių atsakovų (A. A. ir G. Ž. ) atstovas 2009 m. rugsėjo 11 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2009 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį bei išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš esmės atmetant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Savo prašymą grindžia šiais motyvais:

351. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto klausimus, neturėtų remtis UAB „Ober-Haus Nekilnojamas turtas“ preliminariais rinkos vertės nustatymo aktais, kadangi UAB „Ober-Haus Nekilnojamas turtas“ yra Nordea Bank Finland Plc (AB) verslo partneris. Ieškovas oficialiai siūlo šio turto vertintojo paslaugas, reikalauja, jog prieš suteikiant kreditą atitinkamam nekilnojamajam turtui įsigyti pas šį būtų atliktas vertinimas. Tai patvirtina internetiniame tinklapyje www.nordea.lt skelbiama informacija. Šis turto vertintojas tarp siūlomų verslo partnerių yra pažymėtas pirmu numeriu ir siekdamas palaikyti gerus santykius su ieškovu, galimai jam pateikė palankius turto vertinimus.

36VĮ Registrų centras ir UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ atlikti bankui įkeisto turto įvertinimai ženkliai skiriasi nuo atliktų UAB „Ober-Haus Nekilnojamas turtas“. Pagal pirmąją kreditavimo sutartį bankui įkeisto turto vertės pagal VĮ „Registrų centras“ vidutinių rinkos verčių nustatymo metodiką yra: 760000,00 (žemės sklypo ( - )) ir 612000,00 (žemės sklypo ( - )). Atsakovų iniciatyva „UAB Baltijos turto vertinimo agentūra“, kuri taip pat yra ieškovo partnerių sąraše, 2009 m. rugsėjo 9 d. įvertino įkeistą turtą ir nustatė, kad pagal pirmąją kreditavimo sutartį įkeisto turto bendra vertė – 1 620 000,00 litų (žemės sklypo ( - ) rinkos vertė – 900 000,00 litų, o žemės sklypo ( - ) rinkos vertė – 720 000,00 litų). Taip pat buvo nustatyta, kad pagal antrąją kreditavimo sutartį įkeistų žemės sklypų bendra rinkos vertė – 9 670 000,00 litų.

372. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo principo, kurio būtina laikytis vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika (2009 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-876/2009). Kadangi, kaip nurodoma ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo dienos, pirmosios kreditavimo sutarties pagrindu kredito gavėjai yra nesumokėję 1 537 730,72 litų, o antrosios – 6 907 872,99 litų, ieškovo turtiniams reikalavimams pagal minėtas kreditavimo sutartis padengti pakanka įkeisto turto (žemės sklypų), nes, remiantis UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ turto vertinimais, bendra ieškovui įkeistų žemės sklypų rinkos vertė yra 11 290 000,00 litų.

383. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 03 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-899/2009, pasisakė, kad prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Be to, šioje nutartyje pažymėjo, kad, kadangi ieškovo pareikšti reikalavimai yra visiškai užtikrinti jam įkeistų pagrindinio skolininko žemės sklypų verte, nėra objektyvaus pagrindo taikyti papildomus ribojimus atsakovams. Kaip jau pažymėta, prievolės užtikrinimas įkeitimu (hipoteka) iš esmės atitinka tuos tikslus, kurių siekiama taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Šiuo atveju, ieškovo teisė rinktis, ar iš pradžių vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto, ar reikalauti išieškojimo iš kito skolininko ar laiduotojo turto, nesudaro pagrindo taikyti papildomus ribojimus (laikinąsias apsaugos priemones) atsakovams ir taip papildomai varžyti jų teises. Tokią išvadą Lietuvos apeliacinis teismas padarė ir 2009 m. liepos 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-652/2009.

394. Teismas be kito turto areštavęs ir turtą, kuris yra vienintelė byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamoji vieta, ir turtą, su kuriuo siejama ūkinės - komercinės veiklos sėkmė, pažeidė proporcingumo principą, nepaisė šalių interesu pusiausvyros.

40Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir jame teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti galioti. Savo prašymą grindžia šiais argumentais:

411. Nustatęs grėsmę būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis), teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo ginčijamais sandoriais perleistą nekilnojamąjį turtą. Atskirajame skunde atsakovų nurodyti motyvai dėl turto vertės yra bylos nagrinėjimo dalykas vertinant actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, t.y., ar ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į kredito gavėjus ginčijamų sandorių sudarymo metu. Užtikrinant kredito gavėjų prievoles pagal kredito sutartis įkeisto turto vertės nustatymas yra bylos nagrinėjimo iš esmės klausimas, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra grėsmė, kad jų nepritaikius palankus ieškovui teismo sprendimas nebus įvykdytas.

422. Visi atsakovų teiginiai dėl preliminarių rinkos vertės nustatymo aktų neobjektyvumo yra tik prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais. Tiek ieškovui paslaugas teikęs turto vertintojas UAB „Ober-Haus Nekilnojamas turtas“, tiek atsakovų pasirinktas turto vertintojas UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ yra ieškovo partneriai. Kiekvienas turto vertintojas, vertindamas turtą, vadovaujasi teisės aktais nustatytais standartais ir principais.

433. VĮ Registrų centras ir UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ pateiktais nekilnojamojo turto (pagal kreditavimo sutartis įkeistų žemės sklypų) vertinimais teismas neturėtų vadovautis dėl kelių priežasčių. VĮ Registrų centro pagal kreditavimo sutartis įkeistų žemės sklypų vidutinės rinkos vertės buvo nustatytos dar 2009 m. vasario 1 d., atlikus masinį sklypų vertinimą, o pats vertinimas buvo atliktas pagal 2008 m. birželio 1 d. rinkos būklę. Tuo tarpu, UAB „Ober-Haus Nekilnojamas turtas“ vertinimas buvo atliktas ir turto vertė nustatyta aktualiu ginčui laikotarpiu, t.y. 2009 m. rugpjūčio 21 dienai. UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ pateiktose turto rinkos vertės nustatymo pažymose nurodyta, kad ši pažyma yra informacinio pobūdžio ir negalioja įkeitimo, draudimo, teisminių ginčų bei kitais nenumatytais atvejais. Be to, vertindama žemės sklypus, kurie buvo suformuoti iš pagal kreditavimo sutartis įkeisto 6,70 ha žemės sklypo ( - ) ir 7,10 ha žemės sklypo ( - ) UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ neatsižvelgė į šių sklypų vertę mažinančias aplinkybes (nurodytų žemės sklypų likvidumas yra žemas, privažiavimas prie sklypų nesuformuotas, o aplinka neišvystyta).

444. Tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis), reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

455. Teismo sprendinio neįvykdymo grėsmė egzistuoja ir dėl to, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ginčo objektų atžvilgiu, atsakovai turėtų realią galimybę pakartotinai be jokių kliūčių perleisti nekilnojamuosius objektus kitiems asmenims ir tuomet teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui, įvykdymas būtų iš viso neįmanomas (CK 4.96 straipsnis).

466. Skiriasi faktinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2-899/2009 (nutartis priimta 2009 m. rugsėjo 3 d.). Civilinėje byloje Nr. 2-899/2009 pareikštų reikalavimų suma buvo mažesnė nei įkeistų daiktų rinkos vertė, nurodyta šalių sudarytose kreditavimo sutartyse, taip pat mažesnė už priverstinio pardavimo vertę, o kadangi apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad bylos nagrinėjimo metu nurodyto turto vertė būtų ženkliai mažesnė už atsakovams pareikštų reikalavimų sumą, byloje nebuvo objektyvaus pagrindo taikyti papildomus apribojimus atsakovams. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-899/2009, kaip ir byloje Nr. 2-652/2009 (nutartis priimta 2009 m. liepos 9 d.), buvo nagrinėjamas ginčas dėl skolos ir delspinigių priteisimo, o šiuo atveju ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atitinkamus sandorius, kuriais nesąžiningai buvo perleistas atsakovų turtas.

477. Pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones turtui, kuris yra vienintelė byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamoji vieta, dovana vestuvių proga, turtas, su kuriuo siejama ūkinės - komercinės veiklos sėkmė, teismas nepažeidė proporcingumo principo. Šiuo turtu savininkai ir toliau gali naudotis.

488. Atskirasis skundas paduotas asmenų, neturinčių teisės jį paduoti. Turto, kurio atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, savininkai Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutarties neskundė. Atskirąjį skundą padavė atsakovai, nesantys turto, kurio atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, savininkais. Jie nėra suinteresuoti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu.

49

50Atsakovų A. A. ir G. Ž. atskirasis skundas netenkintinas.

51

52Apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305 straipsnis). Ši norma taip pat apibrėžia ir subjektų, turinčių teisę paduoti atskirąjį skundą, ratą (CPK 338 straipsnis). Atsakovai yra dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 37 straipsnio 2 dalis). Todėl nagrinėjamoje byloje atsakovai, nors nebėra perleisto ir taikant laikinąsias apsaugos priemones areštuoto turto savininkai, turėjo teisę paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas paduotas asmenų, turinčių teisę jį paduoti.

53Teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet atsakovui sukeltų tik minimalius neigiamus padarinius.

54Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė atsakovams skirtingo pobūdžio reikalavimus: įvykdyti prievoles pagal su ieškovu sudarytas kreditavimo sutartis ir pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento atsakovų turto perleidimo sutartis (actio Pauliana) bei taikyti restituciją. Perleistas atsakovų turtas buvo areštuotas užtikrinant reikalavimus pripažinti šio turto perleidimo sutartis negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir taikyti restituciją. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkų perleisto turto naujieji savininkai galėtų jį perleisti tretiesiems asmenims, o tada restitucija, kurios prašo ieškovas, būtų negalima (CK 4.96 straipsnis). Tai rodo, kad yra grėsmė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti negalimas. Todėl buvo pagrindas ieškovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

55Ieškovo reikalavimų taikyti restituciją įvykdymo užtikrinimas įmanomas tik areštavus būtent turtą, dėl kurio neteisėto perleidimo restitucijos prašo ieškovas. Tai, kad perleistas turtas yra vienintelė byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamoji vieta, dovana, ar turtas, su kuriuo siejama atsakovo ūkinės - komercinės veiklos sėkmė, nereiškia, kad buvo pažeistas proporcingumo taikant laikinąsias apsaugos priemones principas ar kad nebuvo siekta užtikrinti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ir neigiamais padariniais atsakovui. Nagrinėjamu atveju, siekiant sumažinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovams kylančius neigiamus padarinius nebuvo įmanoma taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones ar areštuoti kitą atsakovams priklausantį turtą, kadangi būtent areštuoto turto perleidimas reikštų, jog ieškovui palankus sprendimas toje dalyje, kurioje gali būti patenkinti ieškovo reikalavimai dėl restitucijos taikymo, nebegalėtų būti įvykdytas.

56Tarp šalių kilęs ginčas dėl įkeisto turto vertės, t.y., ar šio turto pakanka užtikrinti piniginių prievolių pagal su ieškovu sudarytas kreditavimo sutartis įvykdymą, nagrinėjant šį atskirąjį skundą nėra reikšmingas. Kaip jau minėta, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos užtikrinti kitus ieškovo reikalavimus, t.y. reikalavimus pripažinti atsakovų turto perleidimo sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją. Argumentai dėl pagal kreditavimo sutartis įkeisto turto vertės būtų reikšmingi sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinant ieškovo reikalavimų dėl iš kreditavimo sutarčių ir dėl jų nutraukimo atsiradusių prievolių įvykdymą. Kadangi atskirojo skundo išnagrinėjimui pripažinti nereikšmingais argumentai dėl įkeisto turto vertės, teismas nepasisako ir dėl apeliacinio proceso dalyvių argumentų dėl negalimumo vadovautis UAB „Ober-Haus Nekilnojamas turtas“, VĮ Registrų centras, „Baltijos turto vertinimo agentūra“ atliktais įkeisto turto įvertinimais.

57Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

58Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d.nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija... 4. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-6219-585/09,... 5. Ieškovas 2009 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su... 6. 1. Priteisti solidariai iš G. Ž. , A. A. , V. K. bei jų sutuoktinių L. Ž.... 7. 2. Priteisti solidariai iš G. Ž. , L. Ž. , A. A. , S. A. , M. K. bei R. K.... 8. 3. Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento:... 9. a. 2009 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartį, kuria V. K. perleido A. K.... 10. b. 2009 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartį, kuria V. K. perleido A. K. 1/6... 11. c. 2009 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutartį, kuria V. K. perleido A. K. 1/2... 12. d. 2009 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutartį, kuria V. K. perleido A. K. 1/2... 13. e. 2009 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutartį, kuria V. K. perleido A. K. 2... 14. 4. Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento:... 15. a.... 16. 2008 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria G. Ž. ir L. Ž.... 17. b. 2009 m. sausio 5 d. dovanojimo sutartį, kuria G. Ž. ir L. Ž. perleido V.... 18. c.... 19. 2008 m. gruodžio 17 d. dovanojimo sutartį, kuria G. Ž. ir L. Ž. perleido... 20. d. 2008 m. gruodžio 17 d. dovanojimo sutartį, kuria G. Ž. ir L. Ž.... 21. e.... 22. 2009 m. sausio 5 d. dovanojimo sutartį, kuria G. Ž. ir L. Ž. perleido V. Ž.... 23. f.... 24. 2008 m. gruodžio 29 d., dovanojimo sutartį, kuria A. A. perleido T. A.... 25. g.... 26. 2008 m. gruodžio 29 d. dovanojimo sutartį, kuria A. A. perleido T. A.... 27. 5. Bankas taip pat reiškė kitus papildomus bei iš bylos nagrinėjimo proceso... 28. Ieškovas savo reikalavimus grindė šiais argumentais:... 29. Su atsakovais bankas pasirašė dvi kreditavimo sutartis. Pagal pirmąją 2006... 30. Kredito gavėjams tinkamai nevykdant kredito sutarčių bankas jas nutraukė.... 31. Pasikeitus įkeisto turto vertei, kredito gavėjų (pagal abi kreditavimo... 32. Kredito gavėjai ir laiduotojos jokio nesuvaržyto ir likvidaus turto neturi.... 33. Bankas reiškia reikalavimą dėl visų perleidimo sandorių pripažinimo... 34. Dviejų turtą perleidusių atsakovų (A. A. ir G. Ž. ) atstovas 2009 m.... 35. 1. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto... 36. VĮ Registrų centras ir UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ atlikti... 37. 2. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo... 38. 3. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 03 d. nutartyje, priimtoje... 39. 4. Teismas be kito turto areštavęs ir turtą, kuris yra vienintelė byloje... 40. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir jame teismo prašo... 41. 1. Nustatęs grėsmę būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 straipsnio... 42. 2. Visi atsakovų teiginiai dėl preliminarių rinkos vertės nustatymo aktų... 43. 3. VĮ Registrų centras ir UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“... 44. 4. Tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis... 45. 5. Teismo sprendinio neįvykdymo grėsmė egzistuoja ir dėl to, kad panaikinus... 46. 6. Skiriasi faktinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje ir Lietuvos apeliacinio... 47. 7. Pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones turtui, kuris yra vienintelė... 48. 8. Atskirasis skundas paduotas asmenų, neturinčių teisės jį paduoti.... 49. ... 50. Atsakovų A. A. ir G. Ž. atskirasis skundas netenkintinas.... 51. ... 52. Apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305... 53. Teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali... 54. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė atsakovams skirtingo pobūdžio... 55. Ieškovo reikalavimų taikyti restituciją įvykdymo užtikrinimas įmanomas... 56. Tarp šalių kilęs ginčas dėl įkeisto turto vertės, t.y., ar šio turto... 57. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 58. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d.nutartį palikti...