Byla 2-341-330/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria pareiškėjas D. Č. pašalintas iš bylos ir nutrauktas procesas, pradėtas pagal pareiškėjo D. Č. prašymą dėl kreditorės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ išbraukimo iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nexus LT“ kreditorių sąrašo, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Nexus LT“ bankroto byloje (Nr. B2-923-656/2017).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 2 d. nutartimi UAB „Nexus LT“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Lexforis“. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Nexus LT“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį įtrauktas ir įkaito turėtojo BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi UAB „Nexus LT“ bankroto byloje patvirtintas (patikslintas) kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 538 999,04 Eur finansinis reikalavimas.
  2. Pareiškėjas D. Č. teismui pateikė prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu. Pareiškėjas nurodė, kad nėra BUAB „Nexus LT“ kreditorius, tačiau prašė įtraukti jį į bylą tuo pagrindu, jog jo turimi duomenys paneigia UAB „Nexus LT“ bankroto byloje patvirtinto BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ finansinio reikalavimo pagrįstumą, be to BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ finansinis reikalavimas turi įtakos jo (pareiškėjo) teisėms ir pareigoms.
  3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi D. Č. buvo įtrauktas byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėją D. Č. pašalino iš UAB „Nexus LT“ bankroto bylos, o procesą, pradėtą pagal pareiškėjo prašymą dėl kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ išbraukimo iš BUAB „Nexus LT“ kreditorių sąrašo, nutraukė.
  2. Teismas pažymėjo, kad pagal įstatymą nutartis dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos; kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik tuo atveju, jei jomis patvirtintų kreditorių reikalavimų suma viršija 72 eurus ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, kuris nėra įmonės kreditorius ar bankroto administratorius, nėra tinkamas subjektas reikšti prašymą dėl kreditorių sąrašo tikslinimo (kreditoriaus išbraukimo iš sąrašo), dėl šios priežasties procesas, pradėtas pagal pareiškėjo prašymą, nutrauktinas.
  3. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti duomenys nepaneigia bankroto byloje patvirtinto kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ finansinio reikalavimo pagrįstumo. Pažymėjo, kad BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ finansinis reikalavimas kildinamas iš 2010 m. lapkričio 18 d. sutartinės hipotekos lakšto Nr.01120100017420, kuris nėra išregistruotas, be to, į bylą nepateikta duomenų, jog prievolė pagal hipotekos sandorį yra pasibaigusi.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. Č. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pašalinti iš BUAB „Nexus LT“ kreditorių sąrašo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad UAB „Nexus LT“ ir KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2010 m. lapkričio 18 d. sudarė paskolos sutartį, o prievolei pagal šią sutartį užtikrinti tą pačią dieną sudarė ir hipotekos sandorį. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad 2013 m. gegužės 21 d. skolos perkėlimo sutartimi UAB „Nexus LT“ skola pagal paskolos sutartį buvo perkelta tretiesiems asmenims. Teismas, priimdamas apskųstąją nutartį, nevertino skolos perkėlimo sutarties sąlygų.
    2. Vien skolos perkėlimo faktas sudaro pagrindą išvadai, kad BUAB „Nexus LT“ nėra BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ skolininkė, todėl BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ turi būti išbraukta iš kreditorių sąrašo.
  2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
    1. Kreditorės finansinis reikalavimas pareikštas ne paskolos sutarties, o hipotekos sandorio pagrindu. Nors skola pagal paskolos sutartį buvo perkelta tretiesiems asmenims, prievolė pagal hipotekos sandorį neišnyko ir nepasibaigė. Hipotekos lakštas nėra išregistruotas ar pakeistas. Šią aplinkybę nustatęs teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo išbraukti BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ iš BUAB „Nexus LT“ kreditorių sąrašo.
    2. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, įkeitimo teisės į skolininko turtą, kai skolininkas perkelia įkeitimu (hipoteka) užtikrintą skolą, lieka galioti. Todėl perkėlus skolą, hipotekos sandoris liko galioti.
    3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisės inicijuoti finansinio reikalavimo peržiūrėjimo procedūros, todėl procesinis sprendimas pašalinti pareiškėją iš bylos yra teisėtas.
  3. 2017 m. gruodžio 18 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti pareiškėjo D. Č. rašytiniai paaiškinimai.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis, kuria pareiškėjas D. Č. pašalintas iš UAB „Nexus LT“ bankroto bylos, o procesas, pradėtas pagal jo prašymą dėl kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ išbraukimo iš BUAB „Nexus LT“ kreditorių sąrašo, nutrauktas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).
  2. 2017 m. gruodžio 18 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti pareiškėjo D. Č. (apelianto) rašytiniai paaiškinimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Kolegija, įvertinusi D. Č. rašytinių paaiškinimų turinį, konstatuoja, jog jais, pažeidžiant CPK 323 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, yra iš esmės pildomas atskirasis skundas. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija apelianto rašytinius paaiškinimus atsisako priimti. Kadangi kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktas įrodymas (Nekilnojamojo turto registro išrašas) yra neatsiejamai susijęs su procesinio dokumento, kuris pripažintas neleistinu atskirojo skundo papildymu, turiniu, teisėjų kolegija taip pat atsisako priimti šį įrodymą (CPK 314 straipsnis).
  3. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog apeliantas nėra BUAB „Nexus LT“ kreditorius. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patenkino D. Č. prašymą ir jį įtraukė į UAB „Nexus LT“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pareiškėjas, prašydamas įtraukti jį į bankroto bylą, aiškiai patvirtino nesąs BUAB „Nexus LT“ kreditoriumi, tačiau nurodė turįs duomenų, esą paneigiančių bankroto byloje patvirtinto kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ finansinio reikalavimo pagrįstumą. Pareiškėjas nurodė esmines aplinkybes, kurių pagrindu, jo nuomone, jis (pareiškėjas) turėtų būti pripažintas turinčiu teisinį suinteresuotumą UAB „Nexus LT“ bankroto procesu.
  4. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi (apskųstoji nutartis) pareiškėją D. Č. pašalino iš UAB „Nexus LT“ bankroto bylos, o procesą, pradėtą pagal pareiškėjo prašymą dėl kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ išbraukimo iš BUAB „Nexus LT“ kreditorių sąrašo, nutraukė. Apskųstasis pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 6 dalimi, kuri, pirmosios instancijos teismo vertinimu, teisę ginčyti finansinius reikalavimus suteikia tik bankroto administratoriui ir įmonės kreditoriams. Taigi pirmosios instancijos teismas remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu iš esmės pripažino, kad patvirtinto finansinio reikalavimo peržiūrėjimo procedūra buvo pradėta neteisėtai, todėl ją nutraukė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir byloje priimtu procesiniu sprendimu.
  5. Įmonių bankroto teisiniai santykiai reglamentuojami specialiajame teisės norminiame akte – Įmonių bankroto įstatyme, kuriame nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir teisme nagrinėjamos bendra Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šiuo įstatymu nustatytas išimtis (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ išvardyti asmenys, turintys teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, apibrėžtos kreditorių teisės, administratoriaus teisės ir pareigos, bankroto proceso stadijos ir pan., t. y. reglamentuojamos bendros ir būtinos bankroto procedūros, kurios užtikrina optimalų bankroto procesą, kreditorių interesų tenkinimą ir bankrutuojančios įmonės likvidavimą, tačiau nenustato bankroto bylos dalyvių ir nepateikia klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, teisinio reglamentavimo, todėl šie spręstini CPK nustatyta tvarka (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis).
  6. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją; asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis); asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Taigi tretieji asmenys turi teisę naudotis visomis šalies procesinėmis teisėmis (įskaitant teisę apskųsti teismo sprendimus bei nutartis), kurias šalims suteikia CPK 42 straipsnis ir kitos normos, išskyrus pirmiau nurodytus apribojimus tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių yra tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Minėta, kad bankroto procese taikomos CPK nustatytos bendrosios taisyklės dėl proceso dalyvių teisinės padėties, jeigu ĮBĮ nenustatyta kitaip.
  7. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl asmenų įtraukimo į bankroto bylą, yra išaiškinęs bankrutuojančios įmonės kreditorių (ĮBĮ 21 straipsnis) procesinę padėtį ir įtraukimo į bankroto bylą tvarką. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog asmuo yra kreditorius ĮBĮ prasme, savaime nedaro kreditoriaus dalyvaujančiu byloje asmeniu. Kreditorius, pateikdamas teismui pareiškimą, gali įstoti į bylą bankroto bylos iškėlimo stadijoje iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo tiktai teismo nutarčiai, kuria patvirtinti kreditoriaus finansiniai reikalavimai, įsiteisėjus, bankrutuojančios įmonės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyja visas kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).
  8. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrąja prasme įmonės akcininkai, šiai įmonei bankrutuojant, nėra proceso dalyviai bankroto byloje, tačiau ši bendroji taisyklė turi išimčių, kai savininko (akcininko, nario) teisės yra pakankamai veikiamos apribojimų, pritaikytų juridiniam asmeniui, kad gali būti pateisintas ir jų dalyvavimas bankroto procese; bankrutuojančios įmonės akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu; sprendžiant akcininkų įtraukimo į bylą klausimą turi būti įvertintas jų faktinis bei teisinis suinteresuotumas (turimo intereso reikšmingumas, dalyvavimo bankroto byloje tikslingumas ir pan. aplinkybės) dalyvauti bankroto procedūroje. Akcininko (juridinio asmens dalyvio) teisinis suinteresuotumas priklauso nuo faktų, kurių pagrindu ir nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros. Taigi teisinio reikalavimo turėjimas tokiam subjektui nėra būtina prielaida dalyvauti procese, o trečiojo asmens materialusis teisinis ryšys su byla gali būti pagrįstas ir kitomis aplinkybėmis, nei teisinio reikalavimo turėjimas. Atsižvelgiant į šias nuostatas kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, tačiau tam jie turi įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialinį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013).
  9. Nagrinėjamu atveju UAB „Nexus LT“ bankroto byloje patvirtinto kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ finansinio reikalavimo peržiūrėjimo procedūrą inicijavo pareiškėjas, kuris pats pripažino nesąs BUAB „Nexus LT“ kreditoriumi. Tačiau pirmosios instancijos teismui pareiškėjas, kaip su kreditore BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ susijęs asmuo, nurodė turįs reikšmingos informacijos vertinant ginčijamo finansinio reikalavimo pagrįstumą, be to, dėl ginčijamo finansinio reikalavimo dydžio turįs asmeninį teisinį suinteresuotumą, kadangi kitoje civilinėje byloje BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ jam pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo procesinį dokumentą (prašymą), pagal aptartą teismų praktiką turėjo aiškintis dėl jo subjektyviųjų interesų ir bankroto bylos materialinio teisinio ryšio, spręsti, ar yra teisinis pagrindas pareiškėją įtraukti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, t. y. ar jo suinteresuotumas konkrečiu bankroto procesu yra pakankamas, o tuo pagrindu kilusi priežastis įtraukti jį į bankroto procesą pagrįsta ir būtina. Nors pirmosios instancijos teismas pareiškėją buvo įtraukęs į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, tačiau teisinio ryšio tarp pareiškėjo interesų ir bankroto bylos nevertino bei nenustatė. Teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties motyvai teikia pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas nors ir patenkino pareiškėjo prašymą dėl įtraukimo į vykstantį bankroto bylos procesą, tačiau nurodė, kad pagal ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalies nuostatas pareiškėjas neturi teisės inicijuoti finansinio reikalavimo peržiūros procedūros. Tokie motyvai jau nurodytos nutarties priėmimo metu leido numatyti, kad, nepaisant asmens įtraukimo trečiuoju asmeniu fakto, išsami (pagal asmens suformuluotus reikalavimus) peržiūros procedūra nebus vykdoma. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir suteikė pareiškėjui trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinį statusą, tačiau nenustatė jo suinteresuotumo ir bankroto bylos teisinio ryšio, nors šis vertinimas pagal ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalį finansinio reikalavimo peržiūros procedūrai pradėti turėjo būti esminis. Taip pat toks vertinimas nebuvo atliktas ir apskųstojo procesinio sprendimo pašalinti apeliantą iš bankroto bylos priėmimo metu. Kaip minėta, pareiškėjo pašalinimą iš bylos ir pradėto finansinio reikalavimo peržiūrėjimo proceso nutraukimą lėmė vien ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalies nuostatų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, leidžiančių tokį procesą inicijuoti tik administratoriui ir kreditoriams, taikymas.
  10. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstąjį procesinį sprendimą pašalinti pareiškėją iš bylos, o jo iniciatyva pradėtą teisminį (finansinio reikalavimo peržiūros) procesą nutraukti, nurodė, kad pareiškėjas, nebūdamas bankrutavusios įmonės kreditoriumi, neturėjo teisės inicijuoti finansinio reikalavimo peržiūrėjimo. Tokią išvadą teismas grindė ĮBĮ 26 straipsnio aiškinimu.
  11. Minėta, kad bankroto bylos nagrinėjamos CPK normų nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ normų nustatytas išimtis. Viena tokių apibrėžta ĮBĮ 26 straipsnyje, kurio 6 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos; kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik tuo atveju, jei jomis patvirtintų kreditorių reikalavimų suma viršija 72 eurus ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus. Pirmosios instancijos teismo pateikta šios normos analizė, leidžianti daryti išvadą, jog normoje nurodytas baigtinis asmenų, galinčių skųsti nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti, sąrašas, yra nepagrįsta, nes šios normos tikslas yra ne nustatyti asmenis, galinčius skųsti minėtas nutartis, o apriboti mažareikšmių ginčų sprendimą instancine tvarka ir taip užtikrinti spartesnę ir sklandesnę bankroto proceso eigą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013). Taigi ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyti nutarčių dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo apskundimo ribojimai susiję ne su bankroto bylos dalyvių proceso padėtimi, o su materialinių teisinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei dydžiu, ir šioje normoje nenustatyta, kad ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškę asmenys (ieškovai) ar tretieji asmenys, neturintys finansinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei, neturi teisės skųsti aptartų nutarčių, todėl apeliacinis teismas sprendžia, kad tretieji asmenys, neturintys finansinių reikalavimų, kaip ir juos turintys kreditoriai, turi teisę skųsti teismo nutartis kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimais, jeigu ginčijamo patvirtinto ar patikslinto kreditoriaus reikalavimo suma viršija 72 eurus (ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalis). Kasacinis teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013, nurodė, jog kitoks aptartos ĮBĮ normos aiškinimas pažeistų bankroto bylos trečiųjų asmenų, neturinčių finansinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei, tačiau turinčių materialinį teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi dėl patvirtinto finansinio reikalavimo, teises, nes jie, būdami bylos dalyviais, netektų galimybių visa CPK normų nustatyta apimtimi ginti pažeistas teises ir tai reikštų bankroto bylos dalyvių procesinio lygiateisiškumo ribojimą (CPK 17 straipsnis).
  12. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalies nuostatas, o tai lėmė, jog pareiškėjo prašymą peržiūrėti ginčijamą finansinį reikalavimą atsisakyta nagrinėti (nutrauktas procesas pagal jo prašymą) be pakankamo teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas nėra bankrutavusios įmonės kreditorius (pareiškėjas to neginčijo), neįvertinus šio asmens interesų ir bankroto bylos teisinio ryšio, nesudarė pakankamo pagrindo pradėtą procesą nutraukti. Pirmosios instancijos teismas nei 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi įtraukdamas pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu, nei priimdamas apskųstąją nutartį, nevertino ir nenustatė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas jo suinteresuotumas bankroto bylos baigtimi (bankroto procesu), o tai lėmė, jog iš esmės nebuvo išspręstas šio asmens suinteresuotumo ir įtraukimo į bankroto procesą, kiek tai reikšminga vertinant jo subjektinę teisę inicijuoti finansinio reikalavimo peržiūros procedūrą, klausimas. Apeliacinės instancijos teisme dėl tokiai aplinkybei reikšmingų duomenų nebuvimo šio klausimo nagrinėjimas objektyviai negalimas. Tiek apelianto nurodyta informacija, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla, kurioje BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ yra pareiškusi reikalavimus buvusiems šio juridinio asmens darbuotojams (be kita ko, ir apeliantui), tačiau tokie duomenys nėra pakankami tam, kad apeliacinės instancijos teisme būtų nustatytas apelianto interesų ir BUAB „Nexus LT“ bankroto bylos materialusis teisinis ryšys, juolab toks, kuris patvirtintų ar paneigtų apelianto teisę inicijuoti patvirtinto finansinio reikalavimo peržiūros procedūrą. Kita vertus, klausimo sprendimas tokia apimtimi, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas nedavė eigos pareiškėjo prašymui, neatitiktų apeliacinio proceso esmės ir tikslo.
  13. Pirmosios instancijos teismas apskųstąja nutartimi pareiškėją pašalino iš bylos, o jo iniciatyva pradėtą teisminį procesą nutraukė. Tačiau, kaip matyti iš apskųstosios nutarties motyvų, ginčijamo finansinio reikalavimo peržiūros procedūra teismo iniciatyva (dėl byloje vyraujančio viešojo intereso) visgi buvo atlikta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti duomenys nepaneigia bankroto byloje patvirtinto kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ finansinio reikalavimo pagrįstumo. Pažymėjo, kad BKB „Vilniaus taupomoji kasa“ finansinis reikalavimas kildinamas iš 2010 m. lapkričio 18 d. sutartinės hipotekos lakšto Nr. 01120100017420, kuris nėra išregistruotas, be to, į bylą nepateikta duomenų, jog prievolė pagal hipotekos sandorį yra pasibaigusi. Tačiau apeliacinio proceso metu nustatyta (Hipotekos registre nurodyta), kad hipotekos lakštas Nr. 01120100017420 išregistruotas, o Nekilnojamojo turto registre yra įrašas apie šio hipotekos lakšto išregistravimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tokios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nurodyto hipotekos lakšto egzistavimo apskųstosios nutarties priėmimo metu. Todėl tuo atveju, jeigu apelianto suinteresuotumas bankroto byla būtų pripažintas pakankamu inicijuoti patvirtinto finansinio reikalavimo peržiūros procedūrą, apeliaciniame procese išryškėjusios abejonės dėl aplinkybių, pagrindžiančių šio finansinio reikalavimo pagrįstumą, egzistavimo, turėtų būtų pašalintos pirmosios instancijos teisme pakartotinio nagrinėjimo metu objektyvių duomenų ištyrimo pagrindu atlikus finansinio reikalavimo pagrįstumo vertinimą.
  14. Dėl nurodytų aplinkybių apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria D. Č. pašalintas iš bylos, o jo prašymo pagrindu pradėtas teisminis procesas nutrauktas, yra nepagrįsta, todėl naikintina, o D. Č. prašymas dėl kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ išbraukimo iš BUAB „Nexus LT“ kreditorių sąrašo perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

7Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo D. Č. prašymą dėl kreditorės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ išbraukimo iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nexus LT“ kreditorių sąrašo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai