Byla 2-1317-381/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rasos Gudžiūnienės ir Aldonos Tilindienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens D. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria patvirtintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nexus LT“ kreditorių sąrašas, pakeitimo, išbraukiant iš atsakovės kreditorių sąrašo bankrutavusią kredito bendrovę kredito uniją „Vilniaus taupomoji kasa“, civilinėje byloje Nr. B2-2450-656/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fisanta“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nexus LT“, trečiasis asmuo byloje – D. Č.,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 2 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nexus LT“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Lexforis“. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtintas atsakovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį įtrauktas ir įkaito turėtojos bankrutavusios kredito bendrovės kredito unijos (toliau – BKB KU) „Vilniaus taupomoji kasa“ finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi BUAB „Nexus LT“ bankroto byloje patvirtintas (patikslintas) kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 538 999,04 Eur finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartimi UAB „Nexus LT“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  2. 2017 m. liepos 20 d. pareiškėjas D. Č. teismui pateikė prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu bei išbraukti BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ iš BUAB „Nexus LT“ kreditorių sąrašo. Pareiškėjas nurodė, kad nėra BUAB „Nexus LT“ kreditorius, tačiau prašė įtraukti jį į bylą tuo pagrindu, jog jo turimi duomenys paneigia BUAB „Nexus LT“ bankroto byloje patvirtinto BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ finansinio reikalavimo pagrįstumą, be to BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ finansinis reikalavimas turi įtakos jo (pareiškėjo) teisėms ir pareigoms. Jo tvirtinimu, remiantis ir BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditoriniu reikalavimu, patvirtintu BUAB „Nexus LT“ bankroto byloje, BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo priteisti žalą iš D. Č. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1108-275/2018.
  3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi D. Č. buvo įtrauktas byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau teismas, laikydamas D. Č. netinkamu subjektu reikšti prašymą dėl kreditorių sąrašo tikslinimo, jo prašymą išbraukti kreditorių BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ iš BUAB „Nexus LT“ kreditorių sąrašo netenkino. Ta pačia nutartimi teismas įpareigojo BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorių UAB „Verslo konsultantai“ iki 2017 m. rugsėjo 22 d. pateikti teismui ir BUAB „Nexus LT bankroto administratoriaus UAB „Lexforis“ įgaliotam asmeniui D. D.: argumentus dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų kopijų (2013 m. gegužės 31 d. BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ padengtų paskolų sąrašas, 2013 m. gegužės 27 d. BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ administracijos vadovo D. Č. patvirtinimo apie BUAB „Nexus LT“ turimus įsipareigojimus kredito unijai) bei jų įtakos kreditorinio reikalavimo tvirtinimui, BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorinio reikalavimo BUAB „Nexus LT“ bankroto byloje pagrindžiančius įrodymus.
  4. 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pašalino D. Č. iš bankroto bylos (remdamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 6 dalimi) ir procesą pradėtą pagal D. Č. prašymą dėl kreditoriaus BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ išbraukimo iš BUAB „Nexus LT“ kreditorių sąrašo nutraukė. Teismas nurodė, kad kredito unijos finansinis reikalavimas BUAB „Nexus LT“ bankroto byloje yra pareikštas 2010 m. lapkričio 18 d. sutartinės hipotekos lakšto Nr. 01120100017420 pagrindu. D. Č. pateikti duomenys nepatvirtina, kad įkeitimo teisė į hipotekos lakštu užtikrintą BUAB „Nexus LT“ turtą yra pasibaigusi bei kad hipoteka pagal 2010 m. lapkričio 18 d. sutartinės hipotekos lakštą Nr. 01120100017420 yra pasibaigusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.197 straipsnyje įtvirtintais hipotekos pasibaigimo pagrindais ir yra išregistruota. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo pateikti duomenys ir argumentai neturi įtakos BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ finansinio reikalavimo teisėtumui.
  5. Trečiasis asmuo D. Č. pateikė atskirąjį skundą dėl 2017 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-341-330/2018 šią pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir pareiškėjo D. Č. prašymą dėl kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ išbraukimo iš BUAB „Nexus LT“ kreditorių sąrašo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalies nuostatas, o tai lėmė, jog pareiškėjo prašymą peržiūrėti ginčijamą finansinį reikalavimą atsisakyta nagrinėti (nutrauktas procesas pagal jo prašymą) be pakankamo teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas nėra bankrutavusios įmonės kreditorius (pareiškėjas to neginčijo), neįvertinus šio asmens interesų ir bankroto bylos teisinio ryšio, nesudarė pakankamo pagrindo pradėtą procesą nutraukti. Pirmosios instancijos teismas nei 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi įtraukdamas pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu, nei priimdamas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį, nevertino ir nenustatė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas jo suinteresuotumas bankroto bylos baigtimi (bankroto procesu), o tai lėmė, jog iš esmės nebuvo išspręstas šio asmens suinteresuotumo ir įtraukimo į bankroto procesą, kiek tai reikšminga vertinant jo subjektinę teisę inicijuoti finansinio reikalavimo peržiūros procedūrą, klausimas. Apeliacinės instancijos teisme dėl tokiai aplinkybei reikšmingų duomenų nebuvimo šio klausimo nagrinėjimas objektyviai negalimas.
  6. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ginčijamo finansinio reikalavimo peržiūros procedūra teismo iniciatyva (dėl byloje vyraujančio viešojo intereso) visgi buvo atlikta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti duomenys nepaneigia bankroto byloje patvirtinto kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ finansinio reikalavimo pagrįstumo. BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ finansinis reikalavimas kildinamas iš 2010 m. lapkričio 18 d. sutartinės hipotekos lakšto Nr. 01120100017420, kuris nėra išregistruotas, be to, į bylą nepateikta duomenų, jog prievolė pagal hipotekos sandorį yra pasibaigusi. Tačiau apeliacinio proceso metu nustatyta (Hipotekos registre nurodyta), kad hipotekos lakštas Nr. 01120100017420 išregistruotas, o Nekilnojamojo turto registre yra įrašas apie šio hipotekos lakšto išregistravimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tokios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nurodyto hipotekos lakšto egzistavimo apskųstosios nutarties priėmimo metu. Todėl tuo atveju, jeigu apelianto suinteresuotumas bankroto byla būtų pripažintas pakankamu inicijuoti patvirtinto finansinio reikalavimo peržiūros procedūrą, apeliaciniame procese išryškėjusios abejonės dėl aplinkybių, pagrindžiančių šio finansinio reikalavimo pagrįstumą, egzistavimo, turėtų būtų pašalintos pirmosios instancijos teisme pakartotinio nagrinėjimo metu objektyvių duomenų ištyrimo pagrindu atlikus finansinio reikalavimo pagrįstumo vertinimą.
  7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi įtraukė D. Č. į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ir įpareigojo D. Č. pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatytus trūkumus. Teismas nurodė, kad 2017 m. liepos 20 d. D. Č. padavė ne atskirąjį skundą, o prašymą dėl kreditorės išbraukimo iš sąrašo, tačiau trečiojo asmens dokumentas ne tik forma, bet ir turiniu neatitinka atskirajam skundui keliamų reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad trečiasis asmuo nesilaikė privalomos nutarties apskundimo tvarkos, todėl trečiąjį asmenį įpareigojo pateikti atskirąjį skundą, kuris atitiktų CPK 306, 311, 335 ir 338 straipsniuose atskiriesiems skundams keliamus reikalavimus.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtino BUAB „Nexus LT“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą – įtraukė įkaito turėtojos BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 317 026,83 Eur (1 094 630,24 Lt) finansinį reikalavimą.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi BUAB „Nexus LT“ bankroto byloje patvirtino patikslintą kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 538 999,04 Eur finansinį reikalavimą.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Trečiasis asmuo D. Č. atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 14 d. nutartį su visais vėlesniais pakeitimais, kurie buvo patvirtinti teismo 2015 m. gegužės 22 d. bei 2017 m. balandžio 13 d. nutartimis, išbraukiant BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ iš BUAB „Nexus LT“ kreditorių sąrašo.
  2. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad BUAB „Nexus LT“ ir BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2010 m. lapkričio 18 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 10-00344, kurios užtikrinimui sudarė 2010 m. lapkričio 18 d. hipotekos sandorį. 2013 m. gegužės 21 d. skolos perkėlimo sutartimi Nr. 20130521-1 BUAB „Nexus LT“ skola pagal minėtą paskolos sutartį buvo perkelta tretiesiems asmenims. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį visiškai neįvertino šios skolos perkėlimo sutarties ir skolos perkėlimo sąlygų, ar skola buvo perkelta su užtikrinimo priemonėmis ar be užtikrinimo priemonių. Tas faktas, kad BUAB „Nexus LT“ nėra BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ skolininkė, pagrindžia, kad BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ turi būti išbraukta iš atsakovės kreditorių sąrašo.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11Dėl bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, teismo patvirtintų finansinių reikalavimų tikslinimo bei nutarčių dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo apskundimo

  1. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę patenkinti reikalavimą ir teisę kitų įstatymų nustatyta tvarka imtis priemonių skoloms išieškoti, tačiau tos nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditorinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir arba reikalavimus teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.
  2. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Taigi, bankroto bylose esama viešojo intereso, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai.
  3. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad res judicata taisyklės taikymas teismo nutartims, kuriomis išsprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje, turi tam tikrų ypatumų: viena vertus, tokia nutartimi konstatuojamas kreditoriaus reikalavimo (ne)pagrįstumas ir jis atitinkamai patvirtinamas arba ne, teismo nutartis yra privaloma ir vykdytina, kreditorius negali antrą kartą reikšti to paties reikalavimo; kita vertus, bankroto teisėje egzistuoja kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 3 dalis), reiškiantis, kad tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti tikslinami po to, kai jie patvirtinti teismo nutartimi ir ši nutartis įsiteisėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015). Teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Vienok, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl kreditoriniai reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. Vis dėlto reikalavimų tikslinimo institutas negali būti naudojamas kaip dar viena nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, peržiūros forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015).
  4. ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos; kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik tuo atveju, jei jomis patvirtintų kreditorių reikalavimų suma viršija 72 Eur ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad šios normos tikslas yra ne nustatyti asmenis, galinčius skųsti minėtas nutartis, o apriboti mažareikšmių ginčų sprendimą instancine tvarka ir taip užtikrinti spartesnę ir sklandesnę bankroto proceso eigą. Kiekvienu atveju pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimas ir jos teisėtumo tikrinimas aukštesnės instancijos teisme ilgina bankroto bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nedidelius finansinius reikalavimus turinčių kreditorių teisių ir nutarčių, kuriomis patvirtinti nedideli finansiniai reikalavimai, apskundimo ribojimas pateisinamas ir yra proporcinga priemonė siekiant bankroto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo. Taigi ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyti nutarčių dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimais apskundimo ribojimai susiję ne su bankroto bylos dalyvių proceso padėtimi, o su materialinių teisinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei dydžiu ir šioje normoje nenustatyta, kad ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškę asmenys (ieškovai) ar tretieji asmenys, neturintys finansinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei, neturi teisės skųsti aptartų nutarčių. <...> Kitoks aptartos ĮBĮ normos aiškinimas pažeistų bankroto bylos trečiųjų asmenų, neturinčių finansinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei, tačiau turinčių materialinį teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi dėl patvirtinto finansinio reikalavimo, teises, nes jie, būdami bylos dalyviais, netektų galimybių visa CPK normų nustatyta apimtimi ginti pažeistas teises ir tai reikštų bankroto bylos dalyvių procesinio lygiateisiškumo ribojimą (CPK 17 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013).
  5. Kasacinis teismas, aiškindamas kreditorių teisę skųsti teismo nutartis kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar tikslinimo klausimais, yra nurodęs, kad kreditorius nuo jo tapimo byloje dalyvaujančiu asmeniu momento turi galimybę susipažinti su visomis byloje priimtomis nutartimis, todėl terminas atskirajam skundui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo nutarties, kuria patvirtinti jo finansiniai reikalavimai dienos, t. y. nuo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Taigi norint pasiekti bankroto proceso tikslų turi būti suteikiama teisė kreditoriui, tapus bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu, per septynias dienas skųsti teismo nutartį, kuria patvirtinti ginčijami kreditorių reikalavimai, jei ja patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 Eur ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 Eur (ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis civilinio proceso šalių lygiateisiškumo principu (CPK 17 straipsnis), kuris užtikrina proceso dalyvių vienodą teisių apsaugą, kasacinio teismo nurodyta termino atskirajam skundui paduoti skaičiavimo tvarka taikytina ne tik trečiaisiais asmenimis įtrauktiems kreditoriams, bet ir kitiems asmenims, kurie įrodė materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir yra įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013).
  6. Minėta, kad res judicata taisyklės taikymas teismo nutartims, kuriomis išsprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje, turi tam tikrų ypatumų, todėl šio bankroto byloje tarpinio proceso specifika lemia tai, kad nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, negali būti prilyginama teismo sprendimui, priimamam išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl to teismas, gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria be nagrinėjimo iš esmės teisme buvo patvirtinti kreditoriaus finansiniai reikalavimai, ir nustatęs, kad yra pagrindas sutikti su atskiruoju skundu, pats gali panaikinti skundžiamą nutartį ar jos dalį. Kadangi teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, o proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymasis ypač svarbus, norint pasiekti vieną esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų pagrįstų finansinių reikalavimų, todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto suteikiama teisė atskirąjį skundą gavusiam teismui pačiam panaikinti skundžiamą nutartį, turi būti taikoma bankroto procese skundžiant nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti išnagrinėtas tinkamai. Sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą kaip esminės gali būti vertinamos aplinkybės, ar egzistuoja bankrutuojančios įmonės prievolė tam kreditoriui, ar ji yra galiojanti ir nepasibaigusi, koks yra prievolės mastas. Jeigu pirmosios instancijos teismas kreditoriaus reikalavimą patvirtina neatskleidęs jo esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus jo pagrįstumo klausimo, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobūdį, nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo klausimą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011).

12Dėl D. Č. atskirojo skundo

  1. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad apeliantas D. Č. 2017 m. liepos 20 d. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje BUAB „Nexus LT“ bankroto byloje Nr. B2-2450-656/2018 pateikė prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu ir išbraukti BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ iš bendrovės kreditorių sąrašo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, atsižvelgdamas į D. Č. nurodytas aplinkybes dėl jo turimų duomenų, paneigiančių bankroto byloje patvirtinto BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorinio reikalavimo teisingumą, taip pat aplinkybę, kad patvirtintas kreditorinis reikalavimas turi įtakos apelianto teisėms ir pareigoms (be kita ko remiantis ir BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditoriniu reikalavimu, patvirtintu BUAB „Nexus LT“ bankroto byloje, BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo priteisti žalą iš D. Č. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.B2-2622-656/2016) sprendė, kad bankroto byloje priimti sprendimai turės įtakos D. Č. teisėms ir pareigoms, todėl įtraukė apeliantą į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Apelianto prašymo dėl BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ išbraukimo iš bendrovės kreditorių sąrašo teismas netenkino, tai grįsdamas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktu. Tačiau ta pačia nutartimi teismas įpareigojo BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorių iki 2017 m. rugsėjo 22 d. pateikti teismui ir BUAB „Nexus LT bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui: argumentus dėl D. Č. pateiktų dokumentų kopijų (2013 m. gegužės 31 d. BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ padengtų paskolų sąrašas, 2013 m. gegužės 27 d. BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ administracijos vadovo D. Č. patvirtinimas apie BUAB „Nexus LT“ turimus įsipareigojimus kredito unijai) bei jų įtakos kreditorinio reikalavimo tvirtinimui, BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorinį reikalavimą BUAB „Nexus LT“ bankroto byloje pagrindžiančius įrodymus.
  2. 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas D. Č. prašymą dėl BUAB „Nexus LT“ kreditorių sąrašo patikslinimo, nurodė, kad apeliantas nėra nei BUAB „Nexus LT“ kreditorius, nei bankroto administratorius, todėl jis laikytinas netinkamu subjektu reikšti prašymą dėl kreditorių sąrašo tikslinimo (ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalis). Dėl to jo prašymą buvo pagrindas atsisakyti priimti kaip pateiktą teisės inicijuoti kreditorių sąrašo pakeitimus neturinčio asmens (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Remdamasis šia aplinkybe bei tuo, kad apelianto prašymas byloje jau priimtas, teismas procesą pagal pateiktą D. Č. prašymą nutraukė, o D. Č. pašalino iš bylos (CPK 47 straipsnio 5 dalis, 293 straipsnio 9 punktas). Toje pačioje nutartyje teismas nurodė, kad BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ finansinis reikalavimas BUAB „Nexus LT“ bankroto byloje yra pareikštas 2010 m. lapkričio 18 d. sutartinės hipotekos lakšto Nr. 01120100017420 pagrindu, tačiau D. Č. pateikti duomenys nepatvirtina, kad įkeitimo teisė į hipotekos lakštu užtikrintą BUAB „Nexus LT“ turtą yra pasibaigusi, taip pat nepatvirtina, kad hipoteka pagal 2010 m. lapkričio 18 d. sutartinės hipotekos lakštą Nr. 01120100017420 yra pasibaigusi CK 4.197 straipsnyje įtvirtintais hipotekos pasibaigimo pagrindais ir yra išregistruota.
  3. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliantas pateikė atskirąjį skundą dėl 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-341-330/2018 šią pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir pareiškėjo D. Č. prašymą dėl kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ išbraukimo iš BUAB „Nexus LT“ kreditorių sąrašo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalies nuostatas, o tai lėmė, jog pareiškėjo prašymą peržiūrėti ginčijamą finansinį reikalavimą atsisakyta nagrinėti (nutrauktas procesas pagal jo prašymą) be pakankamo teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas nėra bankrutavusios įmonės kreditorius (pareiškėjas to neginčijo), neįvertinus šio asmens interesų ir bankroto bylos teisinio ryšio, nesudarė pakankamo pagrindo pradėtą procesą nutraukti. Pirmosios instancijos teismas nei 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi įtraukdamas pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu, nei priimdamas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį, nevertino ir nenustatė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas jo suinteresuotumas bankroto bylos baigtimi (bankroto procesu), o tai lėmė, jog iš esmės nebuvo išspręstas šio asmens suinteresuotumo ir įtraukimo į bankroto procesą, kiek tai reikšminga vertinant jo subjektinę teisę inicijuoti finansinio reikalavimo peržiūros procedūrą, klausimas. Apeliacinės instancijos teisme dėl tokiai aplinkybei reikšmingų duomenų nebuvimo šio klausimo nagrinėjimas objektyviai negalimas.
  4. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ginčijamo finansinio reikalavimo peržiūros procedūra teismo iniciatyva (dėl byloje vyraujančio viešojo intereso) visgi buvo atlikta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti duomenys nepaneigia bankroto byloje patvirtinto kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ finansinio reikalavimo pagrįstumo. Tačiau apeliacinio proceso metu nustatyta (Hipotekos registre nurodyta), kad 2010 m. lapkričio 18 d. hipotekos lakštas Nr. 01120100017420, iš kurio kildinamas BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ finansinis reikalavimas, yra išregistruotas, o Nekilnojamojo turto registre yra įrašas apie šio hipotekos lakšto išregistravimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tokios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nurodyto hipotekos lakšto egzistavimo apskųstosios nutarties priėmimo metu. Todėl tuo atveju, jeigu apelianto suinteresuotumas bankroto byla būtų pripažintas pakankamu inicijuoti patvirtinto finansinio reikalavimo peržiūros procedūrą, apeliaciniame procese išryškėjusios abejonės dėl aplinkybių, pagrindžiančių šio finansinio reikalavimo pagrįstumą, egzistavimo, turėtų būtų pašalintos pirmosios instancijos teisme pakartotinio nagrinėjimo metu objektyvių duomenų ištyrimo pagrindu atlikus finansinio reikalavimo pagrįstumo vertinimą.
  5. Pirmosios instancijos teismas remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties išaiškinimais 2018 m. sausio 11 d. nutartyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1108-275/2018 kreditorė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ yra pareiškusi žalos atlyginimo reikalavimus ir D. Č., kaip buvusiam kredito įstaigos administracijos vadovui, valdybos pirmininkui ir nariui. Žalos dydis siejamas ir įrodinėjamas taip pat ir remiantis BUAB „Nexus LT“ bankroto byloje patvirtintu 527 749,04 Eur dydžio BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditoriniu reikalavimu. Ieškinyje nurodyta, kad tokio dydžio žala liko neatlyginta dėl netinkamo paskolos išdavimo ir vėlesnio atsakingų asmenų kredito įstaigoje neveikimo. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad BUAB „Nexus LT“ bankroto byloje kreditorės pareikštas finansinis reikalavimas turi įtakos D. Č. materialinėms teisėms ir pareigoms, dėl to yra pagrindas jį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, suteikiant jam galimybę inicijuoti BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorinio reikalavimo ginčijimo procedūrą.
  6. Toje pačioje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog 2017 m. liepos 20 d. (nutarties 20 punktas) D. Č. padavė ne atskirąjį skundą, o prašymą dėl kreditorės išbraukimo iš sąrašo, tačiau jo dokumentas ne tik forma, bet ir turiniu neatitinka atskirajam skundui keliamų reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad trečiasis asmuo nesilaikė privalomos nutarties apskundimo tvarkos, todėl trečiąjį asmenį įpareigojo pateikti atskirąjį skundą, kuris atitiktų CPK 306, 311, 335 ir 338 straipsniuose atskiriesiems skundams keliamus reikalavimus, bei pateikti teismui prašymą dėl termino atnaujinimo, nurodant kada jis sužinojo apie ginčijamą nutartį, termino skundui pateikti praleidimo priežastis bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Trečiasis asmuo pirmosios instancijos teismui 2018 m. birželio 11 d. pateikė pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo bei atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties. Pirmosios instancijos teisme BUAB „Nexus LT“ bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas 2018 m. birželio 11 d. rezoliucijomis atnaujino terminą atskirajam skundui paduoti bei priėmė atskirąjį skundą.
  7. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas – teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas patvirtino BUAB „Nexus LT“ kreditorinius reikalavimus (taip pat ir apelianto prašomą pašalinti iš kreditorių sąrašo BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimą), kurie buvo patikslinti 2015 m. gegužės 22 d. bei 2017 m. balandžio 13 d. nutartimis (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis).
  8. Atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, akcentuotina, jog, visų pirma, D. Č. 2017 m. liepos 20 d. pateikė teismui ne atskirąjį skundą dėl teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties, bet prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu ir išbraukti BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ iš bendrovės kreditorių. Šią aplinkybę 2018 m. sausio 11 d. nutartyje konstatavo ir pats pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytos priežasties teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo 2018 m. sausio 11 d. nutartyje nustatyti D. Č. terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Antra, apeliantas 2018 m. birželio 11 d. pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties bei prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo suklaidintas pirmosios instancijos teismo. Trečia, nors civilinio proceso įstatymas numato, kad praleistas procesinis terminas gali būti atnaujintas (CPK 78 straipsnis), tačiau CPK 307 straipsnio 3 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, t. y. šioje normoje nustatytas naikinamasis procesinis terminas apeliacijos teisei įgyvendinti, kuriam pasibaigus, negalima spręsti klausimo dėl praleisto termino atnaujinimo. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Įvertinus tai, kad trečiasis asmuo atskirąjį skundą dėl teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties padavė praėjus daugiau nei dviem su puse metų po jos priėmimo, teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti D. Č. 2017 m. liepos 20 d. pateikto skundo (jeigu jis net ir būtų kvalifikuotas kaip atskirasis skundas) trūkumų šalinimo, skundo padavimo termino atnaujinimo ir atskirojo skundo priėmimo klausimų. Be to, net skaičiuojant atskirojo skundo padavimo terminą nuo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria buvo patikslinti 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai BUAB „Nexus LT“ bankroto byloje, priėmimo dienos, yra akivaizdu, kad apeliantas yra praleidęs trijų mėnesių naikinamąjį terminą atskirajam skundui paduoti. Kaip minėta nutarties 17 punkte, teismų praktikoje pripažįstama, jog terminas atskirajam skundui dėl teismo nutarties paduoti vėliau į bankroto bylą įtrauktiems dalyvaujantiems byloje asmenims (tretiesiems asmenims) pradedamas skaičiuoti nuo nutarties, kuria išspręstas jų įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu klausimas, priėmimo dienos, tačiau tai nereiškia, jog gali būti nepaisoma atskiriesiems skundams dėl bankroto procese priimtų teismo nutarčių paduoti nustatytų naikinamųjų procesinių terminų (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies prasmę ir paskirtį suinteresuoti asmenys reikalauti peržiūrėti teismo įsiteisėjusia nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų pagrįstumą turi teisę ne tik teismo nutarties apskundimo atskiruoju skundu procesine forma (ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalis), tačiau ir pateikdami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui motyvuotą prašymą šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-386-381/2016). Penkta, gavęs byloje papildomos informacijos dėl teismo įsiteisėjusia nutartimi patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, jeigu kreditoriaus reikalavimas buvo teismo nutartimi patvirtintas be bylos nagrinėjimo iš esmės, teismas ir savo iniciatyva turėtų svarstyti patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimą (žr. nutarties 13-18 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  9. Šios nutarties 26 punkte nurodytos aplinkybės lemia apeliacinio proceso, pradėto pagal trečiojo asmens D. Č. atskirąjį skundą, nutraukimą, kadangi atskirasis skundas pateiktas praleidus naikinamąjį procesinį terminą jam paduoti, dėl ko šis terminas negali būti atnaujintas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
  10. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimti sprendimai šioje byloje iš esmės patvirtina, kad teismas neįvertino šios bylos specifikos, kai trečiasis asmuo, neturintis finansinių reikalavimų bankroto byloje, tačiau suinteresuotas bankroto bylos baigtimi, prašo patikslinti bendrovės kreditorinius reikalavimus, pašalinant vieną iš kreditorių iš kreditorių sąrašo. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, 2014 m. gruodžio 12 d. patvirtindamas BUAB „Nexus LT“ kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašą neatliko bankroto administratorės UAB „Lexforis“ pateiktų atsakovės kreditorių pareikštų reikalavimų pagrįstumo patikrinimo. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad tik po to, kai trečiasis asmuo kreipėsi į teismą dėl BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorinio reikalavimo išbraukimo iš bendrovės kreditorių sąrašo, teismas įpareigojo atsakingus asmenis pateikti BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorinį reikalavimą BUAB „Nexus LT“ bankroto byloje pagrindžiančius įrodymus. Esant tokiai situacijai, kai bankrutuojančios bendrovės bankroto administratorius pritaria bendrovės kreditoriaus finansiniam reikalavimui, o teismas, spręsdamas šio finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, pritaria bankroto administratoriaus pozicijai, nenagrinėdamas šio reikalavimo pagrįstumo iš esmės, susidaro pagrįstos prielaidos abejoti patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydžio pagrįstumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, susidariusioje situacijoje trečiajam asmeniui iki bankroto bylos nutraukimo ir sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo pateikus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą dėl kreditoriaus patvirtinto finansinio reikalavimo patikslinimo, taip pat duomenis dėl jo materialiojo teisinio suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas, gindamas bankroto byloje vyraujantį viešąjį interesą, neturėjo apsiriboti vien formaliomis išvadomis dėl ĮBĮ numatytų subjektų, turinčių teisę apskųsti teismo nutartis dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo bei teikti prašymus dėl patvirtintų kreditorinių reikalavimų patikslinimo, tačiau turėjo spręsti klausimą dėl prašyme nurodytų aplinkybių tinkamo patikrinimo ir įvertinimo. Nustačius, jog D. Č. turi materialųjį suinteresuotumą dėl bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų, ir byloje esant duomenų, kad kreditoriaus patvirtintas finansinis reikalavimas, kurio pagrįstumas nebuvo nagrinėjamas iš esmės, gali būti nepagrįstas, teismas turėjo imtis visų įmanomų priemonių šio finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimui, siekiant užtikrinti tiek įmonės kreditorių, tiek bankrutuojančios bendrovės, tiek ir kitų suinteresuotų asmenų interesus. Priešingu atveju būtų paneigti bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai.
  11. Dėl to teismas, 2017 m. liepos 20 d. gavęs trečiojo asmens, kaip vėliau nustatė ir pats teismas, turinčio materialųjį teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, motyvuotą prašymą peržiūrėti kreditoriaus patvirtinto reikalavimo pagrįstumą, kai šis klausimas nebuvo nagrinėtas teisme iš esmės, ir kreditorinį reikalavimą patikslinti, turėjo šį klausimą priimti ir perduoti jį nagrinėti iš esmės teismo posėdyje (CPK 3 straipsnio 6 dalis, ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, iš esmės neįsigilinęs į trečiojo asmens pateiktus duomenis, pirmiausia procesą pagal jo prašymą dėl BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo nutraukė, o Lietuvos apeliaciniam teismui tokį jo sprendimą panaikinus ir sugrąžinus iš naujo spręsti aptariamą klausimą, vietoje to, kad atlikti išsamų kreditorinio reikalavimo pagrįstumo vertinimą, nurodė trečiajam asmeniui ištaisyti prašymo trūkumus ir pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas jam ĮBĮ numatytą pareigą – atlikti bankroto administratoriaus pateiktų tvirtinti kreditorinių reikalavimų patikrinimą – nepagrįstai perkėlė apeliacinės instancijos teismui. Kaip nurodyta šios nutarties 18 punkte pacituotoje teismų praktikoje, net ir tais atvejais, kai pateikiamas atskirasis skundas dėl teismo nutarties, kuria be nagrinėjimo iš esmės yra patvirtinti kreditorių reikalavimai, pirmosios instancijos teismas turėtų pats pasinaikinti skundžiamą nutartį ir ginčijamų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo klausimą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Priešingu atveju, jeigu nepaisant to pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą priima ir persiunčia jį nagrinėti apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas vis tiek neturi galimybės patikrinti žemesnės instancijos teismo skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, nes byloje nebūna atskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl, panaikinusi skundžiamą nutartį, turi grąžinti klausimą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Taigi, nagrinėjamu atveju netgi jei trečiasis asmuo nebūtų praleidęs procesinio termino atskirajam skundui pateikti, Lietuvos apeliacinis teismas dėl objektyvių duomenų byloje ir teismų informacinėje sistemoje Liteko trūkumo (byla nėra elektroninė, o kartu su atskiruoju skundu pateikta tik labai nedidelė bylos dalis) net ir neturėtų galimybės išspręsti klausimo iš esmės.
  12. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorinis reikalavimas yra kildinamas iš 2010 m. lapkričio 18 d. sutartinės hipotekos lakšto Nr. 01120100017420. Tuo tarpu hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolė įvykdymas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Taigi hipoteka savo esme nėra savarankiška prievolė, o yra tik jos įvykdymo užtikrinimo priemonė (CK 6.70 straipsnis). Kai skolininkas perkelia hipoteka užtikrintą skolą kitam asmeniui, hipoteka lieka galioti (CK 6.117 straipsnis). D. Č. skunde nurodytos aplinkybės apie 2010 m. lapkričio 18 d. paskolos sutarties Nr. 10-00344, kurios užtikrinimui ir buvo sudarytas 2010 m. lapkričio 18 d. hipotekos sandoris, pagrindu 2013 m. gegužės 21 d. skolos perkėlimo sutartimi Nr. 20130521-1 perkeltą skolą tretiesiems asmenims, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi nustatytos aplinkybės dėl 2010 m. lapkričio 18 d. hipotekos lakšto Nr. 01120100017420 išregistravimą, kelią abejones dėl BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pareikšto kreditorinio reikalavimo BUAB „Nexus LT“ bankroto byloje pagrįstumo. Hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo (CK 4.170 straipsnio 4 dalis), hipotekos pabaigos pagrindai išvardinti CK 4.197 straipsnio 2 dalyje. Todėl nustačius duomenis apie hipotekos išregistravimą (jos galiojimo pabaigą) būtina nustatyti aplinkybes dėl pagrindinės skolos galiojimo. Tuo tarpu, kaip teisingai nurodė apeliantas, teismas, priimdamas 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, nevertino skolos perkėlimo sutarties, skolos perkėlimo sąlygų (ar skola buvo perkelta su užtikrinimo priemonėmis ar be užtikrinimo priemonių), pagrindinės prievolės įvykdymo aplinkybių, taigi ir BUAB „Nexus LT“ prievolės kreditoriui BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ galiojimo. Tik nustačius šias aplinkybes, galima bus spręsti dėl BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorinio reikalavimo pagrindo ir dydžio BUAB „Nexus LT“ bankroto byloje. Kadangi pirmosios instancijos teismas iki šiol nėra išnagrinėjęs trečiojo asmens D. Č. 2017 m. liepos 20 d prašymo peržiūrėti kreditoriaus BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ patvirtinto reikalavimo pagrįstumo klausimą, jį teismas turi nedelsdamas išnagrinėti iš esmės.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

Nutarė

14Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal trečiojo asmens D. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties pakeitimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai