Byla 2A-1448-798/2013
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys O. R., A. Š., I. Š. ir V. T

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos ir trečiųjų asmenų O. R., A. Š., I. Š. ir V. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. R. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys O. R., A. Š., I. Š. ir V. T..

2Kolegija išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ginčo esmė

4Ieškovė T. R. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie LR žemės ūkio ministerijos nustatyti įsiterpusio 0,04 ha valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ) g., Vilniuje (unikalus Nr. ( - ) pardavimo kainą ir sudaryti su ieškove notariškai patvirtintą nurodyto valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) pirkimo- pardavimo sutartį.

5Nurodė, kad būdama vienintele 15 arų žemės sklypo, esančio Vilniuje, ( - ) g. ( - ) savininke ir turėdama tikslą nupirkti iš valstybės 4 arų žemė sklypą tokiu būdu padidindama jau turimą žemės sklypą iki 19 arų, ji 2005 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administraciją dėl detalaus plano organizavimo. Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. balandžio 25 d. priėmė įsakymą Nr.2.3-4866-(01), kuriuo greta 1500 m2 sklypo suformavo 400 m2 ploto laisvos žemės sklypą, nustatė, kad sklypai bus naudojami kartu, patvirtino sklypo kainą – 41 736 Lt ir pardavė ieškovei išsimokėtinai. Ieškovei buvo nustatytas vieno mėnesio terminas (5.1 p) įmokėti 20 procentų sklypo kainos (8 347,20 Lt), o kitą kainos dalis turėjo būti sumokėta per 14 metų. Jai nesumokėjus minėtos 20 procentų dydžio pradinės įmokos, sandoris galėjo būti nesudarytas. Todėl vykdydama įsakymo nurodymą ieškovė 2008 m. gegužės 27 d. sumokėjo 1000,00 Lt sumą, o likusią 7 347,20 Lt sumą sumokėjo 2009 m. liepos 23 d. Atlikusi mokėjimą ji pateikė prašymą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašydama parduoti 400 m² ploto žemės sklypą, kartu pateikė visus reikiamus dokumentus. Tačiau 2009 m. spalio 22 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštu jai buvo pranešta, jog ji negali įsigyti valstybinės žemės sklypo, nes neįvykdė įsakymo 5.1 punkto ir laiku neįmokėjo 20 procentų dydžio įmokos. Minėtu atsakymu ieškovė buvo informuota apie tai, kad jos ketinamą žemės sklypą nori įsigyti ir tretieji asmenys. Su šiuo Vilniaus apskrities viršininko administracijos (nuo 2010-07-01 – Nacionalinės –žemės tarnybos) sprendimu nesutiko. Prašė nustatyti įsiterpusio 0,04 ha valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ) g., Vilniuje (unikalus Nr. ( - ) pardavimo kainą ir sudaryti su ieškove notariškai patvirtintą nurodyto valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. (duomenys nesklebtini) pirkimo - pardavimo sutartį.

6Atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos, atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė, kaip įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pirkėja, neatliko žemės sklypo pirkimui reikalingų veiksmų (per vieno mėnesio nuo įsakymo įteikimo dienos terminą nesumokėjo 20 proc. žemės sklypo kainos), todėl minėto žemės sklypo pirkimo – pardavimo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo nesusiklostė. Taip pat teigė, kad sutartyse, sudarytose tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų, nėra aiškiai išreikšto žemės sklypo bendraturčių atsisakymo įsigyti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalį.

7Tretieji asmenys – A. Š. ir I. Š. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 25 d. išleistas įsakymas Nr. 2.3-4866-(01) dėl žemės sklypo pardavimo ieškovei dalyje dėl jo pardavimo neteko galios, nes ji neįvykdė įsakyme jai nustatytos prievolės, sumokėti 20 procentų kainos. Teigė, kad su ieškove sudarydami dalies žemės sklypo dalies buto pirkimo-pardavimo ir naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo sutartį, neatsisakė teisės galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka pirkti papildomo žemės sklypo dalį ir siekia šią teisę realizuoti

8Trečias asmuo – O. R. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad apskrities viršininko 2008 m. balandžio 25 d. išleistas įsakymas Nr. 2.3-4866-(01) su jo pardavimu susijusioje dalyje neteko galios ieškovei neįvykdžius minėtame įsakyme numatytų prievolių per vieną mėnesį sumokėti 20 proc. įsiterpusio žemės sklypo kainos. Teigė, kad įsiterpęs žemės sklypas turi būti parduotas visiems turintiems teisę ir pageidaujantiems jį įsigyti asmenims.

9Trečias asmuo – V. T. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad apskrities viršininko 2008 m. balandžio 25 d. išleistas įsakymas Nr. 2.3-4866-(01) su jo pardavimu susijusioje dalyje neteko galios ieškovei neįvykdžius minėtame įsakyme numatytų prievolių per vieną mėnesį sumokėti 20 proc. įsiterpusio žemės sklypo kainos. Teigė, kad tretieji asmenys su ieškove sudarydami dalies žemės sklypo dalies buto pirkimo-pardavimo ir naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo sutartį, negalėjo atsisakyti ateityje įsigyti naujai formuojamą žemės sklypą (kurio sutarčių sudarymo metu nebuvo).

10Trečias asmuo - Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašė bylą nagrinėti pagal teisės aktų reikalavimus ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos įpareigota atlikti veiksmus, susijusius su Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-25 įsakymo Nr. 2.3-4866-(01) įgyvendinimu, t.y. nustatyti įsiterpusio 0,04 ha valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ) g., Vilniuje (unikalus Nr. ( - ) pardavimo kainą. Kitoje dalyje ieškinys atmestas. Iš atsakovo valstybės naudai priteista 1446,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

13Teismas nustatė, kad ieškovė būdama 0,15 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ) kaime, Trakų Vokės seniūnijoje, Vilniaus rajone (dabartinis adresas ( - ), Vilniuje) savininke, 2005 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl detaliojo plano organizavimo siekiant padidinti jai priklausantį 0,15 ha žemės sklypą 0,04 ha valstybinės žemės sklypu. Atlikus administracines procedūras sklypo naudotojams buvo pasiūlyta kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl valstybinės žemė sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Vilniaus m. savivaldybės taryba 2007 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. I-232 pritarė prašymui parduoti 400 m2 valstybinės žemės sklypą prie žemės sklypo ( - ), Vilniuje (kadastro Nr. ( - ). Vilniaus apskrities viršininkas, gavęs 2008 m. kovo 15 d. Teisės departamento išvadą, 2008 m. balandžio 25 d. priėmė įsakymą Nr. 2.3-4866-(01) „Dėl įsiterpusio žemės sklypo greta sklypo ( - ), Vilniuje (kadastrinis Nr. ( - ) suformavimo, pardavimo kainos ir naudojimo sąlygų patvirtinimo bei pardavimo T. R.“ (toliau- Įsakymas). Minėtu įsakymu buvo priimtas sprendimas dėl minėto žemės sklypo pardavimo ieškovei. Nustatyta jo kaina – 41 736,00 Lt. Ieškovė įpareigota per mėnesį sumokėti 20 procentų žemės sklypo kainos, o likusią sumą per 14 metų, pradedant mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Įsakymo 7 p. nustatyta, jog pirkėjai neįvykdžius 5.1 p. nurodytų įpareigojimų, netenka galios Įsakymo 3 p., buvo patvirtinta sklypo pardavimo kaina. Ieškovė 2008-04-28 raštu buvo informuota apie tai, kad per mėnesį turi sumokėti įsakyme nurodytą sumą. 2008 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 2.3-4866-(01) pagrindu 2008 m. gegužės 6 d. nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 400 m2 žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr.( - ) Vilniaus m. I t. b.l. 27). Ieškovė negalėdama įvykdyti įpareigojimo ir sumokėti 20 procentų dydžio pradinę įmokos, 2008 m. gegužės 19 d. Vilniaus apskrities viršininkui pateikė prašymą dėl įmokos mokėjimo atidėjimo iki 2008 m. lapkričio 30 d., o 2008 m. gegužės 27 d. mokėjimu iškovė sumokėjo 1000,00 Lt iš 5.1 p. nurodytos 8347,20 Lt sumos. 2009 m. liepos 23 d. sumokėjusi likusią įsakymo 5.1 p. nurodytą 20 proc. įmokos dalį – 7347,20 Lt, ieškovė 2009 m. rugpjūčio 8 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių prašydama parduoti laisvos valstybinės žemės sklypą, kartu papildomai pateikdama žemės sklypo ( - ), Vilniuje (kadastrinis Nr. ( - ) bendraturčių atsisakymus dėl minėto sklypo įsigijimo. Tačiau gavo atsakymą, jog sutarties sudaryti negali, kadangi laiku neįmokėjo 20 procentų dydžio pradinės įmokos, dėl ko neteko galios įsakymo 3 p., kuriuo buvo patvirtinta įsiterpusio sklypo pardavimo kaina. Taip pat nurodoma, jog prašymus parduoti įsiterpusį 400 m2 žemės sklypą pateikė ir kiti pagrindinio sklypo ( - ), Vilniuje, bendraturčiai O. R. ir A. Š., todėl pagal LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr.692, 2.15 p. prašymus įsigyti pateikus keliems besiribojančių sklypų savininkams, parduodamo sklypo dydis nustatomas pagal jų susitarimą, o jeigu jo nėra – lygiomis dalimis. Išnagrinėjusi ieškovės prašymą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. gruodžio 2 d. raštu Nr.3B-(7.5)-R-684-1201 pateikė atsakymą, kuriuo palaikė Vilniaus apskrities viršininko rašte nurodytus argumentus.

14Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog ieškovei buvo pateiktas pasiūlymas sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Įsakyme nustatytomis sąlygomis. Teismo vertinimu, ieškovė su pateiktu pasiūlymu sutiko, tačiau per nustatytą terminą sumokėjo tik dalį kainos (5.1 p.). Todėl minėto įsipareigojimo neįvykdymas padarė negaliojančia Įsakymo 3 punkte nustatytą kainą, tačiau nedarė negaliojančio viso sprendimo (Įsakymo). Sprendė, kad šiuo atveju kaina gali būti nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 ir apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius, parengtus laikantis nustatytų taisyklių (Nutarimo 5.5 p.), o ieškovei laiku neįvykdžius įsakymo 5.1 p. įpareigojimų, atsirado pagrindas atlikti žemės sklypo pardavimo kainos perskaičiavimus.

15Spręsdamas dėl trečiųjų asmenų O. R., A. Š. bei I. Š. teisės įgyti dalį ginčo žemės sklypo (400 m2), teismas pažymėjo, jog 2008-04-25 įsakymo priėmimo metu tretieji asmenys O. R., A. Š., I. Š. ir V. T. nebuvo pateikę prašymų dėl įsiterpusio žemės sklypo įsigijimo, o nebūdami 1500 m2 žemės sklypo savininkais neturėjo teisinio pagrindo minėtus prašymus pateikti, todėl jų teisėti lūkesčiai ir teisės pažeistos nebuvo. Teismo vertinimu, 2008 m. spalio 10 d. Vilniaus apygardos teismo patvirtinta taikos sutartimi ir 2008-11-19 ieškovės su O. R. sudarytos sutarties 10 punktu, trečias asmuo sutiko, jog ieškovė atliktų visus reikiamus veiksmus sklypo dalies (pažymėtos plane Nr. XII) atidalinimui ir prijungimui prie naujai formuojamo žemės sklypo, sutiko su žemės sklypo padalinimu į du atskirus sklypus – 13 arų ir 6 arų, taip pat su tuo, jog 6 arų sklype ieškovė netrukdomai galės statyti gyvenamąjį namą. 2009 m. sausio 21 d. ieškovės su A. Š. bei I. Š. sudarytos sutarties 1.10, 6.6-6.8, punktuose numatyta, jog tretieji asmenys sutinka kad 2 arų sklypo dalis būtų atidalinta, įregistruota ieškovės vardu, taip pat sutinka su 15 arų ir 4 arų žemės sklypų sujungimu, 19 arų sklypo padalinimu į 13 ir 6 arų sklypus, servituto per 13 arų sklypą nustatymu, taip pat namo naujai suformuotame 6 arų sklype statyba. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, jog tretieji asmenys sutartyse aiškiai išreiškė sutikimą su 2 arų sklypo atidalinimu ir prijungimu prie ieškovės perkamo 4 arų sklypo, naujo 6 arų sklypo, kuriame bus statomas namas, suformavimu. Teismas konstatavo, kad sutarties šalys laisvos susitarti dėl būsimų veiksmų, todėl ta aplinkybė, jog susitarimų pasirašymo metu 4 arų sklypas priklausė valstybei, nedarė šių ieškovės ir trečiųjų asmenų susitarimų negaliojančiais.

16Atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, teismas konstatavo, jog šis reikalavimas negali būti tenkinamas, nes sutartis sudaroma šalių laisva valia, atlikus teisės aktuose nustatytus būtinus veiksmus, t.y. atsakovui pagal imperatyvias teisės aktų nuostatas patikslinus parduodamo 400 m2 žemės sklypo kainą, ieškovei sutikus su šia kaina bei atlikus būtinus mokėjimus ir kt. Tik tuomet, kai atsakovui vykdant įsakymo nuostatas būtų nustatyta nauja žemės sklypo kaina (jei ši keistųsi), o ieškovė su ja sutiktų ir sumokėtų šios kainos skirtumą (jei toks būtų), ieškovė įgytų teisę reikalauti, kad atsakovas sudarytų notariškai patvirtintą ginčo pirkimo-pardavimo sutartį.

17Paskirstant bylinėjimosi išlaidas, teismas sprendė, jog ieškovei buvo teikiama antrinė valstybės garantuojama pagalba, apmokant 100 proc. jos išlaidų (2010-05-28 sprendimas Nr.(1.7.)-S-1428-10, 2010-11-26 sprendimas Nr.(1.7.)-STP-64-10, 2011-03-28 sprendimas Nr.(1.7.)-S-994-11). Valstybės apmokėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 2891,80 Lt (2011-11-03 pažyma Nr.(4.22.)-TPA-917-11). Todėl ieškovės reikalavimus patenkinus iš dalies valstybei iš atsakovo buvo priteistos išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 1446 Lt bylinėjimosi išlaidų (CK 1.109 str., 1.138 str. 1 d. 1 p., Žemės įstatymo 10 str., 1 d., 5 d. 4 p.; Žemės reformos įstatymo 8 str., 2 d., LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2008, CPK 93 str. 1 d.).

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamojo teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

20Nurodo, kad priteisiant iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, nes bylinėjimosi išlaidos už valstybės teiktą teisinę pagalbą yra paskirstomos vadovaujantis CPK 96 straipsniu (CPK 99 str.). Teigia, jog remiantis CPK 96 straipsnio 3 ir 4 dalimis ieškinį patenkinus iš dalies, o atsakovui esant atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo jų apmokėjimo proporcingai atmestai jo reikalavimų daliai; jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto. Pažymi, kad atsakovas, Yra kaip Valstybės žemės patikėjimo teisės subjektas ir tokio pobūdžio bylose atstovauja valstybei bei gina valstybės interesą. Todėl remdamasis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu teigia, kad atsakovas turėjo būti atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Kadangi teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas netaikė CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 96 straipsnio 4 dalies nuostatų, todėl nepagrįstai iš atsakovo – Nacionalinės žemės tarnybos priteisė 1446,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

21Tretieji asmenys O. R., A. Š., I. Š. ir V. T. (toliau – Apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą dėl ieškinio patenkinimo iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą atlikti veiksmus, susijusius su 2008 m. balandžio 25 d. priimto bei ieškovės neįvykdyto Įsakymo įgyvendinimu, yra nepagrįstas bei prieštaraujantis teisės aktų normoms, nes teisės aktuose Nacionalinei žemės tarnybai nėra numatyta teisė keisti savo paties (ar asmens, kurio teises ji perėmė) priimtus administracinius aktus. Tuo tarpu teismas įpareigojo atsakovą atlikti veiksmus, kurių, vadovaujantis teisės aktais, jis atlikti negali. Nesutinka su teismo išvada, jog aplinkybė, kad vėliau tapę žemės sklypo savininkais ir pateikę prašymus dėl ginčo žemės sklypo dalies įsigijimo neturi įtakos esant nustatyta tvarka priimtam, galiojančiam ir nenuginčijamam sprendimui ginčo sklypą perduoto ieškovei. Mano, jog tokia teismo išvada prieštarauja CPK 185 straipsnio nuostatoms. Teigia, kad teisė gretimo sklypo savininkui įsigyti valstybinę įsiterpusią žemę yra įstatyminė teisė, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurio pagrindu turintys teisę įsigyti įsiterpusį žemės sklypą asmenys netenka šios teisės, yra neteisėtas. Apeliantų manymu, sprendžiant klausimą dėl įsiterpusio žemės sklypo pardavimo bei leidžiant atitinkamą naują įsakymą, turi būti vertintos visos su šio sklypo pardavimu susijusios aplinkybės, tame tarpe ir naujų asmenų, turinčių teisę į įsiterpusį žemės sklypą bei pateikusių atitinkamus prašymus, teisės.

23Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė T. R. prašo teismo apeliacinius atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei trečiųjų asmenų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir išreikalauti iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir priteisti iš apeliantų šias išlaidas valstybės naudai. Ieškovė visiškai palaiko skundžiamame teismo sprendime nurodytus argumentus, kurie jos nuomone, atitinka teismo nustatytas faktines aplinkybes, tiek teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad Apeliantai nenurodė jokių pagrįstų teisinių argumentų ar faktinių aplinkybių, kurių būtų nevertinęs teismas ir dėl kurių ginčijamą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1448-798/2013 reikėtų pakeisti ar panaikinti.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

25teisiniai argumentai ir išvados

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys). Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

27Dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus apeliacinio skundo.

28Skundas tenkintinas.

29Atsakovas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš jo priteisimo.

30Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys reiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį interesą, valstybės ar savivaldybės interesą – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą.

31Apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie ūkio ministerijos atlikti veiksmus susijusius su Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 2.3-4866-(01) įgyvendinimu, t.y. nustatyti įsiterpusio 0,04 ha valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ) Vilniuje (unikalus Nr. ( - ) pardavimo kainą.

32Nacionalinė žemės tarnyba yra Vilniaus apskrities viršininko teisių perėmėjas, t.y. subjektas, kurio atžvilgiu yra nukreiptas ieškovės materialinis teisinis reikalavimas: nustatyti virš nurodyto žemės sklypo kainą ir sudaryti su ja valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Pati ieškovė byloje taip pat naudojosi valstybės garantuojama teisine pagalba (b.l. 8-9, 67; 187-193, T1, b.l. 10-11;147;183-185, T2).

33Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės įstaiga, atstovaujanti valstybės interesus, nustatant įpareigojimus dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo kainos nustatymo, o ieškovė taip pat naudojosi valstybės teisine pagalba, t.y. iš esmės buvo atstovaujama valstybės suteikto teisininko teikiančio antrinę teisinę pagalbą, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo, tokiu atveju nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

34Dėl šios priežasties naikintina apylinkės teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus priteisimo.

35Dėl trečiųjų asmenų apeliacinio skundo

36

37Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Todėl jų nebekartoja. Faktinės bylos aplinkybės bus analizuojamos apeliacinio skundo kontekste.

38Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamoje dalyje, skundžiamo sprendimo panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

39Apeliacinis skundas atmestinas.

40Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo santykius reglamentuoja ne tik Civilinio kodekso, bet ir kitų įstatymų bei lydimųjų teisės aktų normos. Pagal CK 6.155 straipsnio 2 dalį atskirų rūšių sutarčių specialiosios normos gali būti nustatytos ir kituose įstatymuose, 6.305 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad atskirų rūšių daiktų pirkimo–pardavimo ypatumus gali nustatyti atitinkami įstatymai. Žemės įstatyme nurodyta, kad valstybinę žemę, išskyrus išvardytus žemės sklypus, parduoda ar kitaip privačion nuosavybėn perleidžia apskričių viršininkai Civilinio kodekso, kitų įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka (10 straipsnio 1 dalis). Valstybinės žemės sklypai privačių žemės sklypų savininkams parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp šių privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio (10 straipsnio 5 dalies 4 punktas).Valstybinio žemės sklypo pardavimo be aukciono tvarką nustato Vyriausybė (10 straipsnio 7 dalis). Pagal Žemės reformos įstatymą ne žemės ūkio paskirčiai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka (8 straipsnio 2 dalis), taip pat nurodyta, kad parduodamos valstybinės žemės įvertinimo bei mokėjimo už perkamą žemę tvarką nustato Vyriausybė (8 straipsnio 3 dalis).

41Teisėjų kolegija nesutinka su Apeliantų teiginiais, kad atsakovas negali pakeisti savo priimto administracinio akto dėl ieškovės atžvilgiu priimto 2008 balandžio 25 d. įsakymo Nr. 2.3-4866-(01) „Dėl įsiterpusio žemės sklypo greta sklypo ( - ), Vilniuje (kadastrinis Nr. ( - ) suformavimo, pardavimo kainos ir naudojimo sąlygų patvirtinimo bei pardavimo T. R.“, nes ieškovė nebuvo įvykdžius Įsakymo 5.1 papunkčio reikalavimo per vieną mėnesį sumokėti 20 procentų įsakymo 3 punkte nurodytos sumos, t.y. 8 347,20 Lt.

42Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nurodyta, kad suformuotų įsiterpusių valstybinės žemės sklypų pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205. Apskrities viršininko sprendimu tokie sklypai gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių privačios žemės sklypų savininkams, jeigu jie sutinka su žemės sklypų pardavimo kaina.

43Kaip matyti iš virš minėto administracinio akto - įsakymo, 3 punkte buvo patvirtinta, jog įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo pardavimo kaina 41 736 Lt. Įsakymo 4 punkte nustatyta, jog žemės sklypas parduodamas T. R. išsimokėtinai, pirkėjui iš karto sumokant 20 procentų žemės sklypo kainos, kitą dalį per 14 metų, pradedant mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Įsakymo 5 punkto 5.1 papunkčiu ieškovė įpareigojama per vieną mėnesį nuo šio įsakymo įteikimo dienos sumokėti 20 procentų, šio įsakymo 3 punkte, nurodytos sumos dalį į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento sąskaitą. Įsakymo 6.2 punkte nustatyta, jog valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis su ieškove gali būti sudaroma, pirkėjai sumokėjus šio įsakymo 5.1 papunktyje nustatytą pinigų sumą. 7 punkte nurodyta, kad šio įsakymo 3 punktas netenka galios ieškovei neįvykdžius 5.1 papunktyje nurodytų įpareigojimų (b.l. 23-24, T1).

44Bylos duomenys rodo, jog 2008 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 2.3-4866-(01) pagrindu 2008 m. gegužės 6 d. nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 400 m2 žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr.( - ) Vilniaus m. k.v., b.l. 27, T1). Ieškovė 2008 m. balandžio 28 d., raštu buvo informuota apie tai, kad per mėnesį turi sumokėti įsakyme nurodytą sumą (b.l. 119, T1). Byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos finansų departamento biudžeto skyriaus 2009 m. gegužės 27 d., raštas Nr. A51-12183)3.3.15.4-PD4) tvirtina, jog ieškovė 2008 m. gegužės 27 d., sumokėjo 1 000 Lt į įsakyme nurodytą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento sąskaitą (b.l. 115-116, T1). 2009 m. liepos 23 d. ieškovė sumokėjo likusią įsakymo 5.1 p. nurodytą 20 procentų įmokos dalį – 7347,20 Lt (b.l. 25, T1) ir 2009 m. rugpjūčio 8 d. prašymu kreipėsi Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus m žemėtvarkos skyrių prašydama parduoti laisvos valstybinės žemės sklypą, kartu papildomai pateikdama žemės sklypo ( - ), Vilniuje (kadastrinis Nr. ( - ) bendraturčių atsisakymus dėl minėto sklypo įsigijimo (b.l. 28, T1).

45Taigi, virš paminėti rašytiniai įrodymai (CPK 177-178, 183, 185 str., str.) tvirtina, kad ieškovei pateikus prašymą dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą, kuriame nurodė ieškovės ketinamo įsigyti sklypo kainą, jos sumokėjimo tvarką, žemės sklypą įregistravo nekilnojamojo turto registre, kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą (b.l. 27, T1). Ieškovė sutiko su nurodyta kaina ir žemės įsigijimo sąlygomis. Įmokėjusi 1000 Lt pradinę įmoką ieškovė pradėjo valstybinės žemės įgijimo procedūrą ir įgijo teisėtą lūkestį, jog sumokėjusi nustatytą sumą ji įgys nuosavybės teises į suformuotą žemės sklypą.

46Teisėjų kolegija sprendžia, jog aplinkybė, kad ieškovė likusią 7 347,20 Lt sumą sumokėjo iš esmės po vienerių metų, pažeidė 2008 balandžio 25 d. įsakymo 5.1 papunkčio reikalavimus, tačiau visgi paties administracinio akto savaime nepadarė negaliojančiu. Nei atsakovas, nei tretieji asmenys 2008 balandžio 25 d. įsakymo Nr. 2.3-4866-(01) „Dėl įsiterpusio žemės sklypo greta sklypo ( - ), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys enskelbtini) suformavimo, pardavimo kainos ir naudojimo sąlygų patvirtinimo bei pardavimo T. R.“ neginčijo. Apeliantai ginčijo tik praleistą mokėjimo terminą, kuris jų nuomone, nelikus esminės sąlygos – susitarimo dėl kainos, padarė negaliojantį visą administracinį aktą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtame administraciniame akte – Įsakyme nustatyta kaina gali būti keičiama teisės aktų nustatyta tvarka ir vien aplinkybė, jog ieškovė pavėlavo sumokėti reikiamą sumą (20 proc.) per mėnesį negali būti vertinama, kaip jos atsisakymas sudaryti minėtą valstybinės žemės sutartį, juo labiau, kad pinigus, nors ir pavėlavusi ji sumokėjo. Tokiu būdu, priešingai nei teigia Apeliantai, perskaičiavus valstybinės žemės sklypo kainą susiklostys tokia teisinė situacija, kai pats administracinis aktas nebus keičiamas, o bus keičiama tik administracinio akto dalis ir perskaičiuojama parduodamos valstybinės žemės kaina. Todėl minėto administracinio akto - Įsakymo nepripažinus neteisėtu, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog ieškovei laiku neįvykdžius įsakymo 5.1 p. įpareigojimų, atsirado pagrindas žemės sklypo pardavimo kainos perskaičiavimui vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, kuri apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius, parengtus laikantis nustatytų taisyklių (Nutarimo 5.5 p.).

47Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

48Teisėjų kolegija nesutinka su trečiųjų asmenų argumentais susijusiais su gretimo sklypo savininko teisėmis įsigyti valstybinę įsiterpusią žemę ir atmeta juos remdamasis apylinkės teismo argumentais ir išvadomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

49Nurodytais argumentais trečiųjų asmenų apeliacinis skundas atmestinas.

50Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

51Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą.

52Patenkinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą.

53Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį dėl 1446,00 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus.

54Kitą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija išnagrinėjusi bylą,... 3. Ginčo esmė... 4. Ieškovė T. R. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti Nacionalinę žemės... 5. Nurodė, kad būdama vienintele 15 arų žemės sklypo, esančio Vilniuje, ( -... 6. Atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos,... 7. Tretieji asmenys – A. Š. ir I. Š. atsiliepime prašė ieškinį atmesti.... 8. Trečias asmuo – O. R. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad... 9. Trečias asmuo – V. T. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad... 10. Trečias asmuo - Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašė bylą... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu... 13. Teismas nustatė, kad ieškovė būdama 0,15 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (... 14. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog ieškovei buvo... 15. Spręsdamas dėl trečiųjų asmenų O. R., A. Š. bei I. Š. teisės įgyti... 16. Atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo sudaryti... 17. Paskirstant bylinėjimosi išlaidas, teismas sprendė, jog ieškovei buvo... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 19. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau... 20. Nurodo, kad priteisiant iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas teismas... 21. Tretieji asmenys O. R., A. Š., I. Š. ir V. T. (toliau – Apeliantai)... 22. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino... 23. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė T. R. prašo teismo apeliacinius... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 25. teisiniai argumentai ir išvados... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 27. Dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos... 28. Skundas tenkintinas.... 29. Atsakovas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi... 30. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą nuo bylinėjimosi išlaidų yra... 31. Apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 32. Nacionalinė žemės tarnyba yra Vilniaus apskrities viršininko teisių... 33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinė... 34. Dėl šios priežasties naikintina apylinkės teismo sprendimo dalis dėl... 35. Dėl trečiųjų asmenų apeliacinio skundo... 36. ... 37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nustatytomis... 38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą... 39. Apeliacinis skundas atmestinas.... 40. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo santykius reglamentuoja ne tik... 41. Teisėjų kolegija nesutinka su Apeliantų teiginiais, kad atsakovas negali... 42. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692... 43. Kaip matyti iš virš minėto administracinio akto - įsakymo, 3 punkte buvo... 44. Bylos duomenys rodo, jog 2008 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 2.3-4866-(01)... 45. Taigi, virš paminėti rašytiniai įrodymai (CPK 177-178, 183, 185 str., str.)... 46. Teisėjų kolegija sprendžia, jog aplinkybė, kad ieškovė likusią 7 347,20... 47. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 48. Teisėjų kolegija nesutinka su trečiųjų asmenų argumentais susijusiais su... 49. Nurodytais argumentais trečiųjų asmenų apeliacinis skundas atmestinas.... 50. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 51. Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d.... 52. Patenkinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos... 53. Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d.... 54. Kitą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo...