Byla AN2-96-365/2020
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovo advokato R. Č. (toliau – ir apeliantai) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo,

Nustatė

2I.

3Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

41.

5K. K. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „( - )“ (toliau – ir bendrovė, įmonė), įmonės kodas ( - ), vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos (nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.9301 straipsnį turinčiais įmonės kreditoriais, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Mokesčių inspekcija, Institucija, VMI), kaip kreditorės, teises. Tokiais veiksmais K. K. padarė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

62.

7Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimu K. K. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju K. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą yra įrodyta ir jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Apylinkės teismas, nenustatęs išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas K. K. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti, sprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant K. K. minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą (ANK 34 str. 2 d.).

8II.

9Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

103.

11Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. atstovas advokatas R. Č. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-18 nutarimą (toliau – ir skundžiamas Nutarimas) panaikinti ir priimti nutarimą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Mano, jog skundžiamas Nutarimas yra neteisingas ir nepagrįstas. Apeliantas, remdamasis teismų praktika, taip pat ir civilinėse bylose, dėl CK 6.9301 straipsnio nuostatų taikymo ir plačiai ją cituodamas, skunde nurodo, kad:

123.1.

13CK 6.9301 str. pažeidimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai kreditorius negauna savo reikalavimo patenkinimo – jam padaroma žala, nes skolininkas neturi pakankamai lėšų jo pateiktiems mokėjimo dokumentams apmokėti. Šis pažeidimas gali būti siejamas tik su pateiktų mokėjimo dokumentų neapmokėjimu, taip pat tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas CK 6.9301 str. teisės normą VMI prie FM atveju aiškino nepagrįstai plečiamai ir pareigą laikytis eiliškumo siejo ne su skolininkui pateiktais mokėjimo dokumentais, o su mokestinių prievolių įvykdymo terminais. Pabrėžiama, kad apylinkės teismas nenustatė, jog VMI aktualiu laikotarpiu būtų pateikusi kokius nors mokėjimo dokumentus Bendrovei.

143.2.

15Nėra pagrindo teigti, esant CK 6.9301 str. pažeidimui ir pagrindui taikyti ANK 120 str. numatytą administracinę atsakomybę, nes nėra ir kito svarbaus pažeidimo požymio – aplinkybės, kad aktualių mokėjimų atlikimo metu nuo 2018-09-01 iki 2019-03-31 Bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atkreipiamas dėmesys, kad VMI nebuvo pareiškusi jokių reikalavimų Bendrovei, o Bendrovė turėjo užsitikrinusi lėšų mokestinės prievolėms vykdyti tiksliniu kreditu. Dėl šių aplinkybių pirmos instancijos teismas iš esmės nepasisakė, nors dėl to K. K. pateikė dokumentus ir paaiškinimą 2019-11-27 raštu, duodamas parodymus teismo posėdyje. Šių aplinkybių visuma rodo, kad 2018 m. vasaros pabaigai Bendrovė buvo užsitikrinusi finansavimą mokestinėms prievolėms įvykdyti iš ( - ) filialo ir galutinai jis buvo įformintas 2018-09-05 kredito linijos sutartimi. Bendrovės veikla susijusi su nekilnojamojo turto vystymo projektais ir šios veiklos natūrali bei objektyvi pasekmė yra tai, kad tiek nuosavos lėšos, tiek skolintos lėšos investuojamos į įsigytuose žemės sklypuose vykdomas statybas (virsta materialiu turtu) ir piniginės lėšos sugrįžta į Bendrovę (t.y. turtas pakeičia savo būseną į pinigus) tą sukurtą turtą pardavus; kadangi pajamos iš to turto pardavimo apsimokestina pridėtinės vertės mokesčiu ir yra didelės vertės, tai to turto pardavimo atveju atsiranda ir didelės momentinės piniginės mokestinės prievolės, kadangi tas turtas įkeistas kreditoriui įstaigai – ( - ) filialui ir jis turi pirmenybės teisę į už įkeistą turtą gautas pinigines lėšas (CK 4.170 str. 3 d.), būtinas susitarimas su juo dėl dalies lėšų panaudojimo mokestinėms prievolėms vykdyti, kas ir buvo padaryta 2018-09-05 kredito linijos sutartimi. Kadangi Bendrovė buvo užsitikrinusi mokestinių prievolių vykdymui lėšas 2018-09-05 kredito linijos sutartimi su ( - ) filialas, nėra pagrindo teigti, kad laikotarpiu nuo 2018-09-01 iki 2019-03-31 ji pažeidė kokias nors VMI teises, tuo labiau CK 6.9301 str. reikalavimus dėl atsiskaitymo eiliškumo. 2018-09-01 datai mokestinė Bendrovės prievolė 57136 Eur sumai atsirado dėl pridėtinės vertės mokesčio, kuris atsirado dėl įvykdytų įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo, t.y. vykdant įprastinę Bendrovės veiklą, mokesčių sumokėjimas buvo įvertintas ir aptartas su ( - ) filialu ir užtikrintas jo kredito lėšomis, vėliau ir faktiškai padengti tie įsiskolinimai, kas savaime paneigia K. K. bet kokią tyčią pažeisti kreditoriaus – VMI interesus ar teises. Aplinkybė, kad įvykdymas užtruko (dėl to Bendrovei buvo pritaikyta atskira finansinė atsakomybė delspinigių forma, delspinigiai sumokėti), kad Bendrovės veikla remiasi ir kreditų gavimu, savaime nėra koks nors įstatymų pažeidimas, neleistina veikla ar fakto, kad Bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais, neturi lėšų atsiskaitymams su kreditoriais. Atkreipiamas dėmesys, kad bankai įstatymu yra įpareigoti kreditus duoti tik atitinkamus finansinius pajėgumus turintiems subjektams, įvertinti jų riziką ir valdyti ją (Finansų įstaigų įstatymo 31,32 str., Bankų įstatymo 47 str.).

163.3.

17Skundžiamo teismo nutarimo argumentai, kad ANK 120 str. numatyta administracinė atsakomybė už CK 6.9301 str. nustatyto eiliškumo pažeidimą taikytina nežiūrint tą eiliškumą pažeidusių mokėjimų skaičiaus ir sumų, nežiūrint realios žalos kreditoriui, kurio atžvilgiu galimai tas eiliškumas buvo pažeistas, atsiskaitymo su tuo kreditoriumi fakto, apelianto vertinami kritiškai, nes, anot advokato, tokiu atveju būtų paneigtas būtinumas atsižvelgti apskritai į padaryto pažeidimo pavojingumą, kas yra vienas bendriausių ir fundamentaliausių kriterijų/pagrindų patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Būtų paneigta teismo teisė pritaikyti teisinio poveikio priemones adekvačias padaryto pažeidimo faktinėms aplinkybėms, jo pavojingumui, ką numato ANK 34 str. Apeliantas teigia, jog, įvertinus kaltės formą, realias kreditoriaus teisių pažeidimo pasekmes, to pažeidimo apimtį ir faktines aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad K. K. atlikti veiksmai verti taikyti jam administracinę atsakomybę.

183.4.

19Apibendrindamas skundo argumentus, apeliantas mano jog VMI nesigilino į faktines aplinkybes, pareiškimą teisme inicijavo tam, kad padaryti spaudimą Bendrovei, jos vadovui, ir iš esmės remiasi ne ANK 120 str. ir CK 6.9301 str. reglamentavimu, o šiaip VMI pozicija, kad mokestinės prievolės turi būti vykdomos pagal teisės aktuose nustatytus terminus, patvirtina ir aplinkybės, kad dalis aplinkybių nebuvo tirta (dėl kredito linijos ir mokėjimų dokumentų pateikimo skolininkui), dalis jų ištirta klaidingai ir paviršutiniškai (dėl avansinių apyskaitų), sudarant įspūdį, kad Bendrovė tyčia nevykdo mokestinių prievolių ir dėl to jos vadovui taikytinos sankcijos. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad VMI nebuvo pateikusi jokių mokėjimo dokumentų dėl mokestinių prievolių jai vykdyti, kad Bendrovė buvo užsitikrinusi finansinius išteklius mokestines prievoles vykdyti (nebuvo kvalifikuojančio požymio – lėšų trūkumo mokėjimo dokumentams apmokėti – visi jie buvo apmokėti), dalis mokėjimų buvo vykdomi pirmesnės eilės kreditoriams (išmokos pagal darbo santykius), todėl nėra pagrindo konstatuoti ANK 120 str. numatyto administracinio nusižengimo sudėtį apskritai.

204.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovo advokato skundo netenkinti. Institucijos nuomone Vilniaus miesto apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes bei pagrįstai nustatė visas sąlygas K. K. administracinei atsakomybei kilti ir pripažinti jį kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimą.

22III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

23K. K. atstovo advokato R. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

245.

25ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl K. K. kaltės, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

266.

27Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas K. K. pagrįstai pripažino padariusį ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

287.

29Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VMI, vykdydama 2019-04-19 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. ( - ), nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. atliko UAB „( - )“ mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojo pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, įvykdymą už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., kuris įformintas 2019 m. gegužės 30 d. surašant operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. ( - ) (b.l. 11-14). Mokesčių inspekcijos Integruotos mokesčių informacinės sistemos duomenų bazės išrašai (b. l. 10, 30–39), operatyvaus patikrinimo pažymos kopija (b. l. 11–14), ( - ) banko sąskaitos išrašo kopija (b. l. 17–22), bendrovės kasos knygos išrašo kopija (b. l. 23), ( - ) paskolos ir palūkanų suderinimo aktų kopijos (b. l. 24–26), bendrovės atskaitingo asmens K. K. avansinių apyskaitų išrašų kopijos (b. l. 27–29), patvirtina, kad patikrinimo pavedimo išdavimo dieną (2019 m. balandžio 19 d.) bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 39 715,01 Eur (pridėtinės vertės mokestis ir delspinigiai). Bendrovė tikrinimui pateikė kasos knygos išrašus, kredito įstaigų ( - ) banko ir ( - ) sąskaitų išrašus, avansines apyskaitas, vadovo paaiškinimą ir kitus prašomus dokumentus. Operatyvaus patikrinimo metu (iš ( - )banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašo) nustatyta, kad tikrinamu laikotarpiu šios sąskaitos pajamos sudarė 9 650 Eur, o išlaidos – 10 709,82 Eur, iš kurių didžiausi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, turint įsiskolinimą valstybės biudžetui, buvo šie: 2018 m. spalio 17 d. UAB „( - )“ 110 Eur, UAB „( - )“4 800 Eur, UAB „( - )“ 3 000 Eur, UAB „( - )“ 1 450 Eur (kai nepriemoka valstybės biudžetui atsiskaitymo dieną buvo 46 421 Eur). Taip pat iš avansinės apyskaitos išrašų nustatyta, kad bendrovės pajamos tikrintu laikotarpiu sudarė 1 164,78 Eur, išlaidos – 1 164,78 Eur, iš kurių didžiausi atsiskaitymai (grynais) su kitais kreditoriais, turint įsiskolinimą valstybės biudžetui, buvo šie: 2018 m. rugpjūčio 31 d. MB „( - )“ 114,60 Eur (kai nepriemoka valstybės biudžetui atsiskaitymo dieną buvo 52 781,49 Eur), 2018 m. rugsėjo 19 d. UAB „( - )“ 271 Eur (kai nepriemoka valstybės biudžetui atsiskaitymo dieną buvo 51 741,78 Eur), du kartus 2018 m. rugsėjo 26 d. UAB „( - )“ po 110 Eur (kai nepriemoka valstybės biudžetui atsiskaitymo dieną buvo 51 374,22 Eur), du kartus 2018 m. rugsėjo 27 d. UAB „( - )“ po 200 Eur (kai nepriemoka valstybės biudžetui atsiskaitymo dieną buvo 46 374,22 Eur), 2018 m. rugsėjo 27 d. UAB „( - )“ 47,65 Eur (kai nepriemoka valstybės biudžetui atsiskaitymo dieną buvo 46 374,22 Eur). Be to, iš bendrovės kasos knygos išrašo nustatyta, kad tikrinamu laikotarpiu bendrovės kasos likutis sudarė 493,01 Eur, pajamos – 57,19 Eur, išlaidos – 550,20 Eur, iš kurių didžiausi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, turint įsiskolinimą valstybės biudžetui, buvo šie: K. K. 2018 m. rugsėjo 12 d. – 76 Eur (kai nepriemoka valstybės biudžetui atsiskaitymo dieną buvo 51 825,85 Eur), 2018 m. rugsėjo 19 d. – 299,40 Eur (kai nepriemoka valstybės biudžetui atsiskaitymo dieną buvo 51 741,78 Eur), 2018 m. spalio 2 d. – 60,80 Eur (kai nepriemoka valstybės biudžetui atsiskaitymo dieną buvo 46 406 Eur), 2018 m. lapkričio 13 d. – 60,80 Eur (kai nepriemoka valstybės biudžetui atsiskaitymo dieną buvo 15 332,45 Eur), 2018 m. gruodžio 11 d. – 53,20 Eur (kai nepriemoka valstybės biudžetui atsiskaitymo dieną buvo 15 722,12 Eur). Taip pat į bendrovės sąskaitą, esančią ( - ) filiale, iš fizinio asmens T. Š. buvo gauta 130 500 Eur, kurias bendrovė panaudojo ( - ) filialo suteiktos paskolos grąžinimui.

308.

31Remiantis duomenimis, aptartais šios nutarties 7 punkte, atmestini kaip nepagrįsti deklaratyvūs apeliantų argumentai, jog pagrindui taikyti ANK 120 str. numatytą administracinę atsakomybę nėra svarbaus pažeidimo požymio – aplinkybės, kad aktualių mokėjimų atlikimo metu (nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) Bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, kadangi 2018 m. vasaros pabaigai Bendrovė buvo užsitikrinusi lėšų mokestinėms prievolėms vykdyti tiksliniu kreditu. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs ir įvertinęs ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybę bei CK 6.9301 straipsnio nuostatas, kuriose įtvirtintas imperatyvus atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumas (kurių apeliacinės instancijos teismas nebekartoja), padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovė turto, pajamų, pelno ir apskritai lėšų tikrinamu laikotarpiu turėjo mažiau nei įsipareigojimų kreditoriams, bendrovei pareikštų reikalavimų. Tokią teismo išvadą patvirtina VMI pateikti duomenys apie susidariusią bendrovės mokestinę nepriemoką ir VMI pateiktas 2019 m. balandžio 30 d. UAB „( - )“ vadovo K. K. paaiškinimas, kad mokestinę nepriemoką įsipareigoja padengti iki 2019 m. gegužės 16 d. (b.l. 15,16), K. K. bei jo atstovo apylinkės teismo posėdžių metu duoti paaiškinimai bei apeliacinio skundo argumentai, iš kurių seka, kad kol UAB „( - )“ projektas buvo vystomas pagal grafiką, mokesčiai buvo mokami laiku, vėliau, kai užtruko UAB „( - )“ statomų objektų pardavimai, atsirado finansinių sunkumų, todėl 2018 m. vasarą buvo persiderama su banku, kuris nusprendė taikyti kitokį finansavimo mechanizmą, o UAB „( - )“ arba turėjo priimti banko sąlygas, arba tapti nemokia, po ko Bendrovė galutinai 2018-09-05 įformino kredito linijos sutartį. Tokie duomenys, priešingai nei vertina apeliantai, rodo apie Bendrovės turėtas pradelstas skolas suėjus terminui sumokėti įmokas į biudžetą ir liudija, jog UAB „( - )“ neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Todėl apelianto argumentai, jog Bendrovė turėjo užsitikrinusi lėšų mokestinėms prievolėms vykdyti minėtu kreditu ir tokiais veiksmais siekė užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą bei įsipareigojimų įvykdymą, užsitikrinant lėšas visų kreditorių reikalavimų įvykdymui, neatleidžia K. K. nuo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį. Nustatyti objektyvūs duomenys, kad lėšos buvo panaudotos atsiskaityti ne su valstybės biudžetu, o su kitais kreditoriais (net ir tos lėšos, kurios buvo gautos iš klientų už nekilnojamojo turto pardavimą, konkrečiai – 130 500 Eur iš fizinio asmens, pirmiausia buvo panaudotos atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi (( - )), o ne su VMI), turint įsiskolinimą valstybės biudžetui (pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimu nustatyta, jog Bendrovė visus įsiskolinimus padengė tik 2019 m. lapkričio 9 d.) patvirtina K. K. veikus tyčia. Kadangi byloje nustatyta, kad K. K. kaip bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės įsiskolinimą VMI, taip pat, kad bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką ir vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.9301 str. 1 d. numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos (t. y. atsiskaitymo prioritetą teikė ne VMI, o kitiems bendrovės kreditoriams) ir taip pažeidė kreditoriaus VMI teises bei interesus, įvertinus pažeidimo apimtį ir faktines aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog šioje byloje nėra teisinio pagrindo K. K. padarytą nusižengimą pripažinti mažai pavojingu ir netraukti jo administracinėn atsakomybėn ar kitais pagrindais nuo jos atleisti. Su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Aplinkybė, jog Bendrovė padengė visus įsiskolinimus, vėl gi, atsakomybės už padarytus veiksmus nešalina, nes atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises. Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje.

329.

33Kitas apeliacinio skundo argumentas, dėl ko apeliantai nesutinka su skundžiamu Nutarimu, yra tai, kad CK 6.9301 straipsnio pažeidimas gali būti siejamas tik su pateiktų mokėjimo dokumentų neapmokėjimu, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas CK 6.9301 straipsnio teisės normą VMI aiškino plečiamai ir pareigą laikytis eiliškumo siejo ne su skolininkui pateiktais mokėjimo dokumentais, o su mokestinių prievolių įvykdymo terminais. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 2 straipsnio 18 dalis, 40 straipsnio 1 punktas, 66 straipsnio 1 dalis, 81 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 1 dalis numato mokesčių mokėtojo pareigą laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, o pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 90 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki PVMĮ 85 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos (PVMĮ 85 straipsnio 1 dalis). Kadangi aptartas reglamentavimas bei pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „( - )“ mokestinę nepriemoką iš esmės sudarė pačios Bendrovės PVM, UAB „( - )“, teikdama mokesčių administratoriui PVM deklaracijas ir jose deklaruodama mokėtinas PVM sumas, jas privalėjo sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos, konstatuotina, kad jokių papildomų veiksmų mokėtinai mokestinei prievolei atsirasti mokesčių administratorius neturėjo atlikti, taip dėl to neturėjo papildomai teikti ir mokėjimo dokumentų, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus deklaruoto mokesčio atitinkamo įstatymo ar pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką (MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

3410.

35Apeliaciniame skunde teigiama, jog Bendrovė su kreditoriumi atsiskaitė, todėl ANK 120 str. taikymo prasme žalos nebuvimo faktas savaime paneigia administracinei atsakomybei taikyti būtiną CK 6.9301 str. 1 d. esančią sąlygą – kad skolininkas tyčia pažeidė įstatymo numatytą eiliškumą, žinodamas, kad neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tai, kad 2019 m. gegužės 16 d. dalis mokesčių buvo padengti, taip pat tam tikri mokėjimai buvo vykdomi 2019 m. liepos mėnesį, o visi įsiskolinimai buvo padengti 2019 m. lapkričio 7 d., vertintina kaip bendrovės vadovo viena iš pareigų – tinkamai organizuoti įmonės veiklą ir nepaneigia fakto, jog tikrintu laikotarpiu (nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) mokestinė nepriemoka vis dėlto nebuvo padengta. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymių turinio ir šios normos konstrukcijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, neapimanti padarinių, atsiradusių dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo. Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises. Padariniai, atsiradę dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimo, yra už administracinės bylos pagal ANK 120 straipsnį teisenos ribų. Todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Kaip teisingai pabrėžė apylinkės teismas, nei CK 6.9301 straipsnio 1 dalies imperatyvi norma, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada minėtų atsiskaitymų eiliškumo nuostatų būtų galima nepaisyti, bei jog jokie privačių subjektų civiliniai sandoriai negali pakeisti imperatyvių teisės normų reikalavimų ir nustatyti kitokius atsiskaitymo eiliškumą ar tvarką. Teismų praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-12-628/2019, 3K-3-130/2011, Nr. 3K-7-266/2006). Todėl K. K., atsiskaitydamas ne su VMI, o su žemesnės eilės kreditoriais ir prioritetą teikdamas kitiems bendrovės kreditoriams, prisiėmė atsakomybę už teisės aktų nevykdymą, todėl administracinė atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį jis patrauktas pagrįstai.

3611.

37Sekantis skundo argumentas grindžiamas manymu, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog K. K. atlikti veiksmai verti taikyti jam administracinę atsakomybę. Spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo apylinkės teismas įvertino visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teisės pažeidimo pobūdį, apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis ir, nenustatęs atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė apeliantui minimalią įstatymo numatyta baudą. Todėl šiuo atveju aukštesnysis teismas konstatuoja, kad administracinė nuobauda pažeidėjui nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, kuris yra vienas iš pavojingesnių (tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda), atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu apeliantui būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą baudą ar visai jos neskirti, nes tokių duomenų apeliantas nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui.

3812.

39Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Nutarė

41palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovo advokato R. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

42Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. I.... 3. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 4. 1.... 5. K. K. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „( - )“ (toliau – ir... 6. 2.... 7. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimu... 8. II.... 9. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai... 10. 3.... 11. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. atstovas... 12. 3.1.... 13. CK 6.9301 str. pažeidimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai kreditorius... 14. 3.2.... 15. Nėra pagrindo teigti, esant CK 6.9301 str. pažeidimui ir pagrindui taikyti... 16. 3.3.... 17. Skundžiamo teismo nutarimo argumentai, kad ANK 120 str. numatyta... 18. 3.4.... 19. Apibendrindamas skundo argumentus, apeliantas mano jog VMI nesigilino į... 20. 4.... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie... 22. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. K. K. atstovo advokato R. Č. apeliacinis skundas atmetamas.... 24. 5.... 25. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas... 26. 6.... 27. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo... 28. 7.... 29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VMI, vykdydama 2019-04-19 operatyvaus... 30. 8.... 31. Remiantis duomenimis, aptartais šios nutarties 7 punkte, atmestini kaip... 32. 9.... 33. Kitas apeliacinio skundo argumentas, dėl ko apeliantai nesutinka su... 34. 10.... 35. Apeliaciniame skunde teigiama, jog Bendrovė su kreditoriumi atsiskaitė,... 36. 11.... 37. Sekantis skundo argumentas grindžiamas manymu, kad nėra pagrindo konstatuoti,... 38. 12.... 39. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų... 41. palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimą... 42. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną....