Byla e2A-759-459/2018
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko, Aušros Maškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Simpatija“ ir A. U. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tomadas“ ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų UAB „Simpatija“ ir A. U. 6 383,08 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė tuo, kad UAB „Simpatija“, kaip transporto priemonės „V. P.“ valst. Nr. ( - ) savininkė, bei A. U., kaip transporto priemonės valdytojas, privalo atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas. To UAB „Simpatija“ ir A. U. nepadarė, todėl ieškovė yra priversta savo pažeistas teises ginti teismine tvarka.
  2. 2017-11-29 atsakovė UAB „Simpatija“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais ir prašė šios atsakovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad UAB „Simpatija“ yra bankrutuojančios mažosios bendrijos „MAG Kaunas“ bankroto administratorė, t. y. nėra transporto priemonės, kurią priverstinai nuvežus saugo ieškovė, savininkė, todėl jai nekyla prievolė solidariai su transporto priemonės valdytoju atlyginti ieškovo reikalaujamą skolą.
  3. 2017-12-28 ieškovė pateikė teismui ieškinio atsisakymą atsakovei UAB „Simpatija“, prašydama atmesti UAB „Simpatija“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje priteisimo. Teigia, kad iki civilinės bylos užvedimo atsakovei UAB „Simpatija“ ieškovei nebuvo žinoma, jog ši bendrovė nėra ir niekada nebuvo transporto priemonės V.P., valst. Nr. ( - ) ident. Nr. ( - ), savininkė. Automobilis jo priverstinio nuvežimo metu (2016-02-21) priklausė MB „MAG Kaunas“. Jei atsakovė UAB „Simpatija“ laiku (gavus ieškovės 2017-05-19 ir 2017-06-05 informacinius pranešimus) būtų pranešusi ieškovei apie tai, kad atsakovė UAB „Simpatija“ nebuvo automobilio savininkė jo priverstinio nuvežimo metu, o MB „MAG Kaunas“ yra pradėtos bankroto procedūros, ieškinio atsakovei UAB „Simpatija“ ieškovė apskritai būtų nepareiškusi. Šiuo atveju išskirtinai paties atsakovės UAB „Simpatija“ veiksmai (neveikimas bei nerūpestingumas) lėmė civilinės bylos užvedimą, kai ieškovė gynė savo pažeistą teisę bei vadovavosi oficialių institucijų teikiamais rašytiniais įrodymais (Vilniaus apskrities VPK Raštas) apie automobilio savininką.
  4. Atsakovė UAB „Simpatija“, gavusi teismo persiųstą ieškovės ieškinio atsisakymą dėl šios atsakovės, pateikė teismui prašymą dėl turėtų 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad ieškinio padavimo teismui dieną ieškovei buvo žinoma ta aplinkybė, jog transporto priemonės savininkė yra MB „MAG Kaunas“, o ne UAB „Simpatija“, todėl ieškovė ieškinį atsakovei UAB „Simpatija“ pareiškė dėl savo neapdairumo ir kaltės.

5II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6

  1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 9 d. sprendimu priimtas ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinio atsisakymas atsakovei UAB „Simpatija“ ir priteistos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės UAB „Tomadas“ atsakovei UAB „Simpatija“. Teismo motyvai:
    1. Teismas nurodė, kad ieškovė atsisakė ieškinio tik gavusi UAB „Simpatija“ atsiliepimą į ieškinį, nors dar 2017-10-23 teismo nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo ieškovei buvo nurodyta, kad UAB „Simpatija“ yra transporto priemonės V. P., valst. Nr. ( - ) savininkės MB „MAG Kaunas“ bankroto administratorė, ne šios priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkė.
    2. Nurodė, kad iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad visur kaip priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininku nurodoma MB „MAG Kaunas“, net ir ieškovės minimame Vilniaus apskrities VPK 2017-04-18 rašte, adresuotame tiek UAB „Tomadas“, tiek UAB „Simpatija“, nurodyta, kad šio automobilio, kurį vairavo A. U., savininkas yra MB „MAG Kaunas“, o šį automobilį leidžiama grąžinti savininkui ar jo valdytojui UAB „Simpatija“ ar jų įgaliotiems asmenims.
    3. Pažymėjo, kad kilus neaiškumų dėl šio rašto, kam grąžinti automobilį ir ar MB „MAG Kaunas“ tebėra šio automobilio savininkas, UAB „Tomadas“ privalėjo užklausti šių duomenų VĮ „Regitra“, taip pat turėjo užklausti raštą rašiusią instituciją, kokiu pagrindu UAB „Simpatija“ buvo to automobilio valdytoju ir ar būtent šiai bendrovei reikia grąžinti priverstinai nuvežtą automobilį.
    4. Nurodė, kad iš ieškovės teismui kartu su ieškiniu pateiktos užklausos apie UAB „Simpatija“ matyti, kad kaip pagrindinė šios bendrovės veikla yra nurodyta teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas.
    5. Nurodė, kad ieškovė 2017-05-19 ir 2017-06-05 raštais tiesiogiai automobilio savininko bankroto administratoriaus reikalavo apmokėti skolas kaip tariamą šio automobilio valdytoją, raštuose net nenurodydama šio automobilio savininko, iš kurio bankroto administratoriui būtų aišku, kad reikalavimai yra kildinami iš bankrutuojančios bendrovės prievolių ir kad ieškovės žinioje yra konkrečios bankrutuojančios bendrovės turtas. Tokie raštai neįpareigojo UAB „Simpatija“, kuri nėra šio automobilio savininkė ar faktinė valdytoja (nėra duomenų, kad šis turtas jai būtų perduotas), privalomai atsakyti į šiuos raštus.
    6. Pažymėjo, kad UAB „Tomadas“ nesidomėjo viešų registrų duomenimis, ar automobilio savininkas nebankrutuoja ir kas jo bankroto administratorius. UAB „Tomadas“ nesikreipė su atitinkamu kreditiniu reikalavimu MB „MAG Kaunas“ bankroto byloje, iškeltoje Kauno apygardos teismo 2017-02-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1536-390/2017, ir neprašė perimti šio automobilio bankroto administratoriaus.
    7. Pripažino, kad ieškovė veikė neapdairiai pareikšdama aiškiai nepagrįstą solidarų reikalavimą UAB „Simpatija“ ir tik šiai parašius atsiliepime į ieškinį motyvuotus atsikirtimus, kodėl ši bendrovė negali būti laikoma atsakove, atsisakė ieškinio jai. Toks ieškovės elgesys vertintinas kaip netinkamas, todėl atsakovė UAB „Simpatija“ dėl būtinybės atsikirtinėti į nepagrįstus ieškinio reikalavimus turi teisę į dėl to patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Ieškovė UAB „Tomadas“ (toliau – Apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 9 d. sprendimo dalį dėl 400 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo UAB „Simpatija“ iš ieškovės UAB „Tomadas“ panaikinti ir bylinėjimosi išlaidų iš UAB „Tomadas“ nepriteisti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Apeliantė pažymėjo, kad ieškovė 2017-05-19 ir 2017-06-05 pranešimais UAB „Simpatija“ informavo apie būtinybę atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį bei atlyginti susidariusias automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Tik išbandžiusi taikius ginčo sprendimo būdus ir nesulaukusi jokio atsakymo iš UAB „Simpatija“, ieškovė dėl skolos išieškojimo buvo priversta kreiptis į teismą. Būtent toks UAB „Simpatija“ abejingumas ir nerūpestingumas iš esmės ir lėmė ieškinio pateikimą UAB „Simpatija“.
    2. Apeliantė nurodo, kad UAB „Simpatija“ negalėjo nežinoti ir nesuprasti, kad ieškovės siunčiami pranešimai turėtų būti adresuojami MB „MAG Kaunas“. Ieškovės pranešimuose buvo aiškiai nurodoma, už kokios konkrečios transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą prašoma atlyginti susidariusį įsiskolinimą. UAB „Simpatija“, kaip MB „MAG Kaunas“ bankroto administratorei, negalėjo būti nežinoma, koks turtas priklauso jos administruojamai bankrutuojančiai įmonei.
    3. Apeliantė nurodo, kad nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog ieškovė privalėjo tikrinti VĮ „Regitra“ duomenis ir automatiškai atsakove traukti VĮ „Regitra“ duomenyse nurodytą automobilio savininką. Paminėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodyta, jog automobilio įregistravimas nėra nuosavybės atsiradimo pagrindas, kad daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).
    4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės veiksmai nėra tinkami, kadangi ieškovė veikė aktyviai ir siekė, kad byla būtų išnagrinėta teisingai. Ieškovė pateikė ieškinį UAB „Simpatija“ vadovaudamasi Vilniaus VPK pateiktu raštu bei tik UAB „Simpatija“ nereaguojant į siunčiamas pretenzijas, o gavusi informaciją apie tikrąjį savininką tikrino nurodytus duomenis ir dar iki numatyto posėdžio pareiškė ieškinio atsisakymą dėl reikalavimų UAB „Simpatija“.
    5. Nurodo, kad apeliantės nuomone, UAB „Simpatija“ įvykdė pinigų pervedimo sandorius tik po to, kai ieškovė pateikė ieškinio atsisakymą UAB „Simpatija“ atžvilgiu, tuo akivaizdžiai siekdama kuo didesnių neva patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
    6. Nurodo, kad UAB „Simpatija“ teismui pateiktoje 2017-12-22 sąskaitoje už teisinę pagalbą Nr. VP17-93 nurodyta, jog sąskaita išrašyta už susipažinimą su dokumentais ir atsiliepimo į 2017-10-16 ieškinį parengimą, o tai neva užtruko 4 val. ir kainavo 400 Eur (po 100 Eur už kiekvieną valandą). Apeliantės nuomone, nei darbo sąnaudų trukmė, nei nustatytas valandinis įkainis neatitinka UAB „Simpatija“ atsiliepimo turinio ir bylos dalyko sudėtingumo.
    7. Prašo pridėti prie civilinės bylos medžiagos AB „Lietuvos paštas“ 2017-05-24 ir 2017-06-07 registruotųjų pašto siuntų sąrašus (siuntų numeriai ( - )), patvirtinančius UAB „Tomadas“ 2017-05-19 ir 2017-06-05 raginimų dėl įsiskolinimo išsiuntimą UAB „Simpatija“. Nurodo, kad būtinybė šių dokumentų pridėjimui atsirado tik teismui priėmus sprendimą nutraukti civilinę bylą UAB „Simpatija“ ir priteisus jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovė UAB „Simpatija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Nurodo, kad atsakovės buveinė, nurodyta Juridinių asmenų registre, yra ( - ), atsakovės vykdomos veiklos adresas yra ( - ). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė pranešimus atsakovei siuntė adresu ( - ), jeigu atsakovė šiuo adresu nėra nei registruota Juridinių asmenų registre, nei vykdo veiklą.
    2. Nurodo, kad ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė yra gavusi ieškovės 2017-05-19 ir 2017-06-05 pranešimus ar bet kokius kitus ieškovės pranešimus.
    3. Pažymi, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog „2016-10-10 VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio savininkas yra įmonė MB „MAG Kaunas“. Taigi ieškovei jau ieškinio padavimo dieną buvo žinoma, jog transporto priemonės savininkas yra „MB „MAG Kaunas“, o ne atsakovė, tačiau nepaisant to, jog turėjo visą informaciją apie transporto priemonės savininką, ieškinį padavė ir atsakovui. Tokie ieškovės veiksmai vertintini kaip elementarus neapdairumas ir nerūpestingumas, rengiant procesinius dokumentus.
    4. Nurodo, kad dėl ieškovės neapdairumo ir galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, atsakovė privalėjo kreiptis į atitinkamą kompetenciją turintį asmenį – advokatą dėl atsiliepimo į ieškinį parengimo. Advokatas privalėjo parengti ne tik atsiliepimą į ieškinį, tačiau prieš rengiant atsiliepimą privalėjo susipažinti su ieškiniu bei ieškinio priedais. Atsakovės sumokėtas atlygis advokatui atitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, taip pat atitinka 2015-03-19 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas.
    5. Nurodo, kad ieškovė piktnaudžiauja jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis ir tokiu akivaizdžiai nepagrįstu apeliaciniu skundu sunkina tiek teismų, tiek atsakovės veiklą, todėl prašo paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas netenkintinas

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  3. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo už akių, kuriuo priteistos bylinėjimosi išlaidos atsisakius ieškinio, pagrįstumo ir teisėtumo.
  4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015-11-04 UAB „Tomadas“ su Vilniaus apskrities VPK sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-286 (I tomas, b. l. 4–10). 2016-02-21 ieškovė gavo Vilniaus apskrities VPK pareigūnų iškvietimą atvykti į įvykio vietą priverstinai nuvežti transporto priemonę V. P., valstybinis Nr. ( - ) identifikacinis Nr. ( - ), tai patvirtina 2016-02-21 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (I tomas, b. l. 12). 2016-10-06 Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus bei 2016-10-10 VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio savininkas yra įmonė MB „MAC Kaunas“ (I tomas, b. l. 13–15). 2017-04-18 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus rašte nurodoma, kad automobilio valdytojas sulaikymo metu buvo A. U., kuris vairavo MB „MAG Kaunas“ nuosavybės teise priklausantį automobilį, bei kad minėtą automobilį leidžiama grąžinti savininkei (valdytojai) UAB „Simpatija“ (I tomas, b. l. 17). UAB „Tomadas“ 2017-05-19 ir 2017-06-05 siuntė pranešimus UAB „Simpatija“ adresu ( - ), dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą sumokėjimo (I tomas, b. l. 20–21, 81–84). Ieškovė 2017-10-16 ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų UAB „Simpatija“ ir A. U. 6 383,08 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (I tomas, b. l. 1–3). Po 2017-10-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo (I tomas, b. l. 33–34), ieškinio trūkumus pašalino (I tomas, b. l. 37–38). Po 2017-11-29 atsakovės UAB „Simpatija“ atsiliepimo į ieškinį (I tomas, b. l. 42–43), ieškovė 2017-12-27 ieškinio atsakovei UAB „Simpatija“ atsisakė (I tomas, b. l. 56–58). Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 9 d. sprendimu už akių priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą atsakovei UAB „Simpatija“ ir priteisė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės atsakovei UAB „Simpatija“.

12Dėl naujų įrodymų pridėjimo

  1. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – AB „Lietuvos paštas“ 2017-05-24 ir 2017-06-07 registruotųjų pašto siuntų sąrašus. Nurodė, kad būtinybė šių dokumentų pridėjimui atsirado tik teismui priėmus sprendimą nutraukti civilinę bylą UAB „Simpatija“ ir priteisus jai bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.
  2. CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 str. straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
  3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, Nr. 3K-3-371/2005). Kadangi nauji įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nėra pagrindo išvadai, jog šių įrodymų pateikimas gali vilkinti bylos nagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas naujus pateiktus įrodymus prideda prie bylos ir juos vertina.

13Dėl apeliacinio skundo argumentų

  1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 d.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
  2. Apeliantė pažymėjo, kad ji 2017-05-19 ir 2017-06-05 pranešimais informavo UAB „Simpatija“ apie būtinybę atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį bei atlyginti susidariusias automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas ir tik išbandžiusi taikius ginčo sprendimo būdus ir nesulaukusi jokio atsakymo iš UAB „Simpatija“, dėl skolos išieškojimo buvo priversta kreiptis į teismą. Būtent toks UAB „Simpatija“ abejingumas ir nerūpestingumas iš esmės ir lėmė ieškinio pateikimą UAB „Simpatija“. Prie apeliacinio skundo ieškovė pateikė AB „Lietuvos paštas“ 2017-05-24 ir 2017-06-07 registruotųjų pašto siuntų sąrašus, patvirtinančius UAB „Tomadas“ 2017-05-19 ir 2017-06-05 raginimų dėl įsiskolinimo išsiuntimą UAB „Simpatija“.
  3. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus, kadangi iš pateiktų AB „Lietuvos paštas“ 2017-05-24 ir 2017-06-07 registruotųjų pašto siuntų sąrašų matyti, kad siuntos gavėjas yra UAB „Simpatija“, o gavėjo adresas ( - ), tačiau nematyti, kad siuntos, t. y. apeliantės raginimai dėl įsiskolinimo būtų pristatytos atsakovei. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės siųsti pranešimai atsakovei UAB „Simpatija“ buvo tinkamai įteikti. Taip pat pažymėtina, kad pranešimai atsakovei buvo siųsti adresu ( - ), nors atsakovės buveinė, nurodyta Juridinių asmenų registre, yra ( - ), o Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodytas atsakovės vykdomos veiklos adresas yra ( - ). Todėl apeliantės teiginiai, kad būtent atsakovė elgėsi abejingai ir nerūpestingai neatsakydama į gautus pranešimus, o tai ir lėmė ieškinio pateikimą UAB „Simpatija“, laikytini visiškai nepagrįstais.
  4. Apeliantė nurodo, kad UAB „Simpatija“ negalėjo nežinoti ir nesuprasti, kad ieškovės siunčiami pranešimai turėtų būti adresuojami MB „MAG Kaunas“, nes pranešimuose buvo aiškiai nurodoma, už kokios transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą prašoma atlyginti susidariusį įsiskolinimą, o UAB „Simpatija“ kaip MB „MAG Kaunas“ bankroto administratorei negalėjo būti nežinoma, koks turtas priklauso jos administruojamai bankrutuojančiai įmonei.
  5. Tokie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi, kaip konstatuota anksčiau, apeliantė neįrodė, kad atsakovė apskritai siųstus pranešimus gavo, o net jeigu ir būtų gavusi, pranešimų turinyje nenurodyta, kam apskritai priklauso transporto priemonė, tuo tarpu atsakovė kaip bankroto administratorė negali žinoti, kad minėta transporto priemonė yra jos administruojamos įmonės turtas, kadangi vienu metu bankroto administratorė gali vykdyti dešimtis skirtingų įmonių bankroto procedūrų.
  6. Apeliantė nurodo, kad nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog ieškovė privalėjo tikrinti VĮ „Regitra“ duomenis ir automatiškai atsakove traukti VĮ „Regitra“ duomenyse nurodytą automobilio savininką. Paminėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodyta, jog automobilio įregistravimas nėra nuosavybės atsiradimo pagrindas, kad daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).
  7. Pažymėtina, kad apeliantės minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-11 nutartyje Nr. 3K-7-309/2010 minima, jog tik įstatyme, bet ne įstatymo įgyvendinamajame akte gali būti nustatyta privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija, ir kad įstatymuose nėra nustatyta reikalavimo privalomai įregistruoti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Šioje byloje kilo ginčas dėl pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo ir daikto savininko statuso, kai tokia sutartis neįregistruota. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei apeliantės minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, nėra įvykę jokių pirkimo–pardavimo sandorių ir transporto priemonės nuosavybės teisės niekada nebuvo perduotos tretiesiems asmenims, o visada priklausė MB „MAG Kaunas“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė pareikšdama ieškinį pirmiausia turėjo pasitikrinti oficialius VĮ „Regitra“ skelbiamus duomenis apie transporto priemonės savininką.
  8. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės veiksmai nėra tinkami, kadangi ieškovė veikė aktyviai ir siekė, kad byla būtų išnagrinėta teisingai. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei rašytinius įrodymus ir teisingai nustatė, kad ieškovė veikė neapdairiai, todėl pareiškusi aiškiai nepagrįstą solidarų reikalavimą UAB „Simpatija“ atžvilgiu ir tik šiai atsiliepime į ieškinį nurodžius motyvuotus atsikirtimus, kodėl ši bendrovė negali būti laikoma atsakove, dėl jos ieškinio atsisakė, nors dar 2017-10-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo ieškovei buvo nurodyta, kad UAB „Simpatija“ yra transporto priemonės V. P., valstybinis Nr. ( - ) savininkės MB „MAG Kaunas“ bankroto administratorė, bet ne šios priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkė. Be to, iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad visur kaip privestinai nuvežtos transporto priemonės savininke nurodoma MB „MAG Kaunas“, net ir apeliantės minimame Vilniaus apskrities VPK

    142017-04-18 rašte, adresuotame tiek UAB „Tomadas“, tiek UAB „Simpatija“, yra nurodyta, kad šio automobilio, kurį vairavo A. U., savininkė yra MB „MAG Kaunas“. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl tokio apeliantės elgesio atsakovė patyrė būtinybę atsikirtinėti į nepagrįstus ieškinio reikalavimus ir turi teisę į patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą.

  9. Apeliantės nuomone, atsakovė siekė kuo didesnių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodo, kad teismui pateiktoje 2017-12-22 sąskaitoje už teisinę pagalbą Nr. VP17-93 nei darbo sąnaudų trukmė, nei nustatytas valandinis įkainis neatitinka UAB „Simpatija“ atsiliepimo turinio ir bylos dalyko sudėtingumo, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos.
  10. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 94 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, nusprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
  11. Apeliacinės instancijos teismas aplinkybių, rodančių, kad atsakovė nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai atliko procesines pareigas, nenustatė (CPK 94 straipsnio 1 d.). Atsakovė procesiniams dokumentams parengti sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu; advokatas, susipažindamas su ieškiniu ir ieškinio priedais, rengdamas atsiliepimą į ieškinį, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, tai patvirtina sąskaitoje už teisinę pagalbą detalizuoti atlikti darbai ir jų apimtis, t. y. atsakovė išlaidas patyrė realiai ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 12 str., 178 str.).
  12. Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.
  13. Atsakovė prašė priteisti 400 Eur atstovavimo išlaidų. Įvertinus pateiktus įrodymus apie patirtas atstovavimo išlaidas, vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 400 Eur atsakovės patirtų atstovavimų išlaidų iš ieškovės. Iš atsakovės pateiktos sąskaitos už teisinę pagalbą, teisinių paslaugų sutarties ir pinigų priėmimo kvito nustatyta, kad už susipažinimą su dokumentais (ieškiniu ir ieškinio priedais) ir atsiliepimo į ieškinį parengimą sumokėta 400 Eur. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų nuostatomis, maksimalus advokato atlyginimas už atsiliepimo į ieškinį parengimą gali būti 2096,75 Eur (Rekomendacijų 8.2 p., 2,5 x 838,70). Tai reiškia, kad patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą nesiekia net penktadalio Rekomendacijomis nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo už atsiliepimo į ieškinį parengimą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, yra realios ir pagrįstos ir nėra pagrindo manyti, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas galėtų būti atsakovės pasipelnymo šaltinis, kaip nepagrįstai teigia apeliantė. Taigi konstatuotina, kad nėra pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės atsakovei UAB „Simpatija“.

15Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

  1. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti ieškovei baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, reiškiant aiškiai nepagrįstą apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
  2. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
  3. Nagrinėjamu atveju ieškovė padavė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 9 d. sprendimo už akių, kuriuo pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Simpatija“. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliacinio skundo pateikimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovė, naudodamasi procesine teise apskųsti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą, siekdama apginti savo interesus. Tokio kreipimosi į teismą negalima laikyti ieškovės nesąžiningu elgesiu ar akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkintinas.

16Dėl bylos procesinės baigties

  1. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
  2. Atsakovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

19Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai