Byla e2A-597-826/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Ivtoma“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sedeka“ ieškinius atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, tretiesiems asmenims B. M., akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, uždarajai akcinei bendrovei „VPA Logistics“, akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, Tokio Marine Kiln dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ivtoma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 6 133,77 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. atsakovės teritorijoje manevravimo metu garvežys atsitrenkė į UAB „Ivtoma“ priklausantį vilkiką „Volvo“, valstybinis numeris ( - ) su konteinerių gabenimo puspriekabe, valstybinis numeris DJ084, ant kurios buvo uždėtas konteineris Nr. SZLU9645554. Eismo įvykio metu buvo apgadinti puspriekabė ir konteineris. UAB „Marikonta“ 2015 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į UAB „Ivtoma“ dėl sugadinto konteinerio ir prašė apmokėti 1 263,77 Eur sugadinto konteinerio taisymo ir su tuo susijusias išlaidas. Vertinimo įmonė UAB „Autosigma“ įvertino, kad 2007 metų puspriekabės „Fliegl ( - ) rinkos vertė iki apgadinimo buvo 6 820,00 Eur, transporto priemonės atkūrimo kaštai sudaro 9 330,00 Eur, transporto priemonės likutinė vertė – 2 100,00 Eur. Už turto vertinimo atskaitą sumokėjo 150,00 Eur.
  3. Ieškovė UAB „Sedeka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 8 240,00 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  4. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. to paties įvykio metu atsakovės teritorijoje manevravimo metu garvežys atsitrenkė į stovintį, iškrovimui pastatytą vilkiką „Iveco“, valstybinis numeris ( - ) su šaldytuvo puspriekabe, valstybinis numeris YV 756. Eismo įvykio metu buvo apgadinta šaldytuvo puspriekabė. Vertinimo įmonė UAB „Autosigma“ nurodė, kad 2002 m. šaldytuvo puspriekabės „Schmitz Cargobull“ rinkos vertė iki apgadinimo buvo 10 590,00 Eur, transporto priemonės atkūrimo kaštai sudaro 8 090,00 Eur, transporto priemonės likutinė vertė – 3 300,00 Eur. Už turto vertinimo atskaitą sumokėjo 150,00 Eur.
  5. Nurodė, kad dėl šio įvykio yra atsakinga atsakovė, nes jos darbuotojas B. M. netinkamai atliko savo pareigas. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija) 2016 m. rugpjūčio mėn. sprendimu Nr. VS-944 nusprendė pritarti teikimui ir traukti stividorą (darbų vadovą) B. M. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK_ 1121 straipsnio 1 dalį. Vėliau administracinė atsakomybė jam panaikinta, tačiau konstatuota, jog B. M. pažeidė norminių teisės aktų reikalavimus. Yra visos įstatymo numatytos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovių ieškinius tenkino visiškai. Teismo motyvai:
    1. Nurodė, kad nustatyta, jog B. M. ne tik pažeidė norminius teisės aktus, bet ir jo elgesys neatitiko bendrųjų rūpestingumo ir apdairumo standartų. 2016 m. rugsėjo 8 d. Inspekcijos Saugos ir sąveikos skyriaus posėdžio protokole nurodyta, kad darbų vadovas (stividoras) pažeidė Krovos terminalo privažiuojamųjų geležinkelių kelių eismo organizavimo instrukcijos 3.8 punktą ir Krovos terminalo stividoro pareigų, saugos ir sveikatos instrukcijos 1.5 punktą, tačiau už šiuos pažeidimus ATPK nenumato administracinės atsakomybės. B. M. prieš leisdamas sąstatui judėti geležinkelio keliu Nr. 27 ne tik turėjo įsitikinti, kad jame nebūtų jokių kliūčių, ar pastatyti ženklą geležinkelio kelyje, tačiau ir garantuoti, kad nebūtų padaryta žala tretiesiems asmenims, bet to nepadarė.
    2. Nurodė, kad B. M. neveikimas – nevykdymas pareigos patikrinti, ar geležinkelio kelyje nėra kliūčių, įspėti žmones pasitraukti ir patraukti turtą į saugesnę vietą ir tik tada informuoti apie galimybę saugiai statyti vagonus – yra susijęs priežastiniu ryšiu su nukentėjusiųjų patirta žala ir atsiradę padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo – netinkamo pareigų atlikimo. Trečiojo asmens B. M. neveikimas laikytinas objektyviojo bendrininkavimo prasme susijusiu su subjektyviųjų bendrininkų (kitų asmenų) atliktais veiksmais ir dėl to atsakovė turi atsakyti kaip bendraskolė.
    3. Nurodė, kad dėl atsiradusios žalos yra kalta AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“.
      1. Byloje esantys įrodymai, šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovės teritorija yra saugoma, į ją įvažiuoti be leidimų negalima. Net jei atsakovė apie krovos darbus nebūtų informuota, ji turi visas galimybes organizuoti savo veiklą taip, kad jokie trečiųjų asmenų veiksmai jos saugomoje teritorijoje be jos žinių nebūtų atliekami.
      2. Byloje nustatyta, jog ieškovės darbuotojas ne tik pažeidė norminius teisės aktus, bet ir neatitiko bendrųjų rūpestingumo ir apdairumo standartų.
      3. UAB „VPA Logistics“ sudaryta paslaugų teikimo sutartis su atsakove teises ir pareigas sukuria tik jos šalims. Byloje nustatyta, jog ieškovės nebuvo šios sutarties šalimis. UAB „VPA Logistics“ asmens atsakomybė dėl netinkamai atliktų krovos darbų vertintina šios konkrečios sutarties pagrindu, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tokio pobūdžio bylose ieškovas negali būti pastatytas į tokią poziciją, kad grįsdamas ieškinį turėtų remtis sutarties, kurios šalis nėra, nuostatomis. Be to, šiuo atveju ieškovių ieškiniai yra pareikšti delikto, o ne sutarties pagrindu.
    4. Nurodė, kad ieškovės padarytos žalos dydį nustatė tinkamai vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatomis, jų pateikti rašytiniai įrodymai (UAB „Autosigma“ kilnojamojo turto vertinimo išvados), patvirtinantys nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį, yra leistini ir jokiais įrodymais nepaneigti. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nepateikė savo skaičiavimų apie patirtos žalos dydį, nenurodė, kiek ieškovių nurodytas žalos dydis turėtų būti mažinamas, ir savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Teismo vertinimu, žalos dydis visiškai atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Atsakovė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškinius atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad netinkamai buvo paskirstyta tarp šalių įrodinėjimo pareiga. Ieškovės, o ne ji turėjo įrodyti, jog B. M. veiksmai (ar neveikimas) sąlygojo joms kilusius nuostolius.
    2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė priežastinį ryšį kaip civilinės atsakomybės sąlygą. Inspekcijos protokole nurodyta, jog eismo įvykis įvyko dėl radijo stoties manipuliatoriaus gedimo, dėl to mašinistas negavo pranešimo sustoti ir nespėjo laiku sustabdyti sąstato. Tą patvirtino ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ traukinio derintojas R. P.. Skundžiamame sprendime nepasisakyta nieko apie pastatyto ženklo įtaką įvykiui. Vadinasi, riktas įvyko ne dėl jos darbuotojo B. M. veiksmų, t. y. neįrodytas priežastinis ryšys tarp darbuotojo veiksmų ir ieškovėms kilusių nuostolių.
    3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė, kodėl nesivadovauja Inspekcijos nutarimu ar protokolu. Šios institucijos kompetencija yra tirti geležinkelių transporto eismo įvykius, katastrofas ir riktus teisės aktų nustatyta tvarka. Šie dokumentai laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią.
    4. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ji yra atsakinga kaip bendraskolė. Byloje nebuvo keliamas klausimas dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybės, todėl negalėjo padaryti išvados, jog žala buvo sukelta bendrais šios bendrovės ir atsakovės veiksmais. Ieškovės neprašė taikyti solidariosios atsakomybės, todėl buvo peržengtos ieškinio ribos.
    5. Nurodė, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog savo teritorijoje valdo didesnio pavojaus šaltinius – geležinkelio bėgius ir jais judančius sąstatus, todėl turi iš to kylančias atitinkamas pareigas. Jie priklauso trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“, todėl ji yra atsakinga kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja.
    6. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog dėl atsiradusios žalos kalti patys ieškovių vairuotojai. Pastatydami vilkikus ant bėgių jie pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 11, 150.1 punktus ir sąlygojo atsiradusius nuostolius. Vairuotojai privalėjo suvokti situacijos pavojingumą, o nesilaikydami Kelių eismo taisyklių bei kartu nesielgdami apdairiai prisiėmė riziką. Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes, atsakovei civilinė atsakomybė turėtų būti netaikoma arba ji galėtų būti atleista nuo jos visiškai ar iš dalies.
  2. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovės darbuotojas pažeidė norminius aktus ir jo elgesys neatitinka bendrųjų rūpestingumo ir apdairumo standartų. Net jei žala atsirado ne tiesiogiai dėl minėtų pareigų nevykdymo, tokia sąlyga buvo būtina žalingiems padariniams atsirasti. Labai didelė tikimybė, kad atsakovės darbuotojui tinkamai atlikus savo funkcijas, buvo galima išvengti ieškovėms atsiradusių nuostolių. Faktas, jog eismo įvykio metu užfiksuotas radijo stoties „Motorola GP340“, kuria naudojosi AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai, gedimas, nepaneigia atsakovės darbuotojo kaltės. Be to, Inspekcija konstatavo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų R. P. ir S. P. veiksmuose pažeidimų nenustatyta.
    2. Nurodė, kad atsakovė ir ieškovės už eismo įvykį turėtų atsakyti solidariai. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Šiuo atveju ieškovių vairuotojai turėjo galimybę naudotis mobilia rampa ir būtent prie jos krauti prekes, nestatydami savo autotransporto ant geležinkelio bėgių.
  3. Ieškovės pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės darbuotojo veiksmus, pagrįstai atsižvelgė į Inspekcijos sprendime nurodytas aplinkybes, t. y. B. M. pažeidė Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 297, 3.1 punktą. Jis nagrinėjant administracinę bylą savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Vien faktas, jog vėliau šis nutarimas buvo panaikintas, nepaneigia atsakovės darbuotojo kaltės civilinės teisės prasme. Be to, jo veiksmai neatitiko bendrųjų rūpestingumo ir apdairumo standartų. Jei jis būtų įsitikinęs, kad nėra kliūčių ant bėgių, įspėjęs žmones pasitraukti ir patraukti turtą į saugią vietą ir tik tada leidęs statyti vagonus, nuostolių būtų buvę galima išvengti.
    2. Nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog tarp atsakovės darbuotojo veiksmų ir atsiradusių nuotolių nėra priežastinio ryšio. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pagrindinė veikla yra sandėliuoti ir perkrauti įvairius krovinius, tam naudojant didesnio pavojaus šaltinius. Todėl atsakovė savo darbą turi organizuoti taip, kad nuostolių atsiradimo rizika būtų kiek galima labiau mažesnė.
    3. Nurodė, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog dėl įvykio yra kalti ieškovės vairuotojai. Krovos darbus organizavo atsakovė ir vairuotojai savo transporto priemones pastatė tiksliai ten, kur buvo nurodyta.
    4. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netaikė solidariosios atsakomybės, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl solidariąją atsakomybę reglamentuojančių teisės normų netinkamo taikymo yra teisiškai nereikšmingi.
    5. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas detaliai motyvavo priteistinų nuostolių dydį ir apeliaciniame skunde nėra keliamas žalos dydžio klausimas.
  4. Trečiasis asmuo UAB „VPA Logistics“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ginčą išnagrinėti iš esmės – ieškovių ieškinius netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nurodė, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo pareigą nurodydamas, jog byloje surinkti įrodymai nepaneigia, jog riktas nebūtų įvykęs, jeigu nebūtų buvę B. M. neteisėtų veiksmų. Ieškovės turėjo įrodyti egzistuojant priežastinį ryšį, o ne atsakovė paneigti, kad jo nėra. Tokios pozicijos laikosi kasacinis teismas. Be to, Inspekcija nurodė, jog eismo įvykis įvyko dėl radijo stoties manipuliatoriaus gedimo, dėl to mašinistas negavo pranešimo sustoti ir nespėjo laiku sustabdyti sąstato. Ženklo pastatydamas šiuo atveju nebūtų užkirtęs kelią nuostoliams atsirasti. Atsakovės darbuotojas pareigos patraukti automobilius nuo bėgių neturėjo, o pagal praktiką tik pamačius traukinį, automobiliai patraukiami nuo bėgių. Nustatinėdamas priežastinį ryšį pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė.
    2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog žala atsirado dėl įvykių sekos, kurią sukėlė atsakovės ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmai. Todėl dėl atsiradusių nuostolių ieškovėms jos turėtų atsakyti bendrai. Bylą nagrinėjęs teismas tik nurodė skundžiamame sprendime, kad atsakovė, atlyginusi visą padarytą žalą ar didesnę, nei ji privalėtų atlyginti, žalos dalį, turi teisę, esant įstatymo nustatytiems pagrindams, regreso tvarka iš kito kalto asmens išsireikalauti žalos atlyginimo dalį.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13Faktinės bylos aplinkybės

  1. Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje manevravimo metu traukinio sąstatas atsitrenkė į UAB „Ivtoma“ priklausantį vilkiką „Volvo“ su konteinerių gabenimo puspriekabe, ant kurios buvo uždėtas ir konteineris. Įvykio metu buvo apgadinti puspriekabė ir konteineris. Ieškovė UAB „Ivtoma“ patyrė 6 133,77 Eur žalą. To paties įvykio metu buvo apgadintas UAB „Sedeka“ priklausantis vilkikas „Iveco“ su puspriekabe šaldytuvu. Įvykio metu buvo apgadinta puspriekabė šaldytuvas. Ieškovė UAB „Sedeka“ patyrė 8 240,00 Eur žalą. Duomenų, kad atsakovė atlygino ieškovėms žalą, nenustatyta.
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog byloje įrodytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos.
  3. Apeliantė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad netinkamai buvo nustatytas priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga, neatsižvelgta į pačių nukentėjusiųjų elgesį ir nespręsta dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimo. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
  5. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pirmosios instancijos teismas pagal CK 6.245–6.248 straipsnių nuostatas iš esmės teisingai nustatė, kad žalos atlyginimo priteisimui, kurį ieškovės grindžia deliktinės civilinės atsakomybės atsakovei taikymu, reikalinga būtinų sąlygų visuma – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų, atsiradusios žalos buvimą privalo įrodyti ieškovės, o žalos padarymo atveju ją padariusiojo kaltė preziumuojama.
  6. Byloje nustatyta ir šalys šių aplinkybių neginčija, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje manevravimo metu traukinio sąstatas atsitrenkė į UAB „Ivtoma“ priklausantį vilkiką „Volvo“ su konteinerių gabenimo puspriekabe, ant kurios buvo uždėtas konteineris, ir į UAB „Sedeka“ priklausantį vilkiką „Iveco“ su puspriekabe šaldytuvu (CPK 187 straipsnio 2 dalis). Ieškovės dėl šio įvykio patyrė nuostolius. Ieškovės joms padarytos žalos atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės motyvuodamos tuo, jog dėl AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojo B. M. veiksmų (neatliktų funkcijų) įvyko riktas, kurio metu buvo apgadintas joms priklausantis turtas.
  7. Pagal CK 6. 246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kasacinio teismo praktikoje CK 6.248 straipsnio 3 dalies nuostata, kad laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, yra aiškinama nurodant, kad civilinėje teisėje nesvarbus žalą padariusio asmens veiksmų vidinis vertinimas, asmens požiūris į savo veiksmus. Yra svarbus žalą padariusio asmens faktinio elgesio ir tam tikro elgesio standarto santykis. Atsakymas į klausimą, ar žalos padaręs asmuo yra kaltas ar ne, turi būti pateikiamas vertinant jo elgesį remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus (bonus pater familias) elgesio standartu. Jeigu apdairus, rūpestingas, atidus žmogus tokioje pat situacijoje būtų pasielgęs kitaip ir žalos išvengęs, žalos padaręs asmuo yra kaltas. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo pasielgti taip, kaip turėtų pasielgti protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2006).
  8. Vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 2 dalies, 6.264 straipsnio nuostatomis, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, – įstatymų leidėjas aiškiai nustato, jog už darbuotojų padarytą žalą atsakingas yra juos samdantis asmuo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, šalys to neginčijo, kad B. M., kuris 2015 m. spalio 13 d. geležinkelių transporto eismo įvykio akte nurodytas kaltu dėl eismo įvykio, yra atsakovės KLASCO darbuotojas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad B. M. pažeidė Krovos terminalo privažiuojamųjų geležinkelių kelių eismo organizavimo instrukcijoje bei Krovos terminalo stividoro pareigų, saugos ir sveikatos instrukcijoje įtvirtintas pareigas (7.13, 7.13, 7.13.1, 7.13.2, 7.13.3, 7.13.5 punktai) ir jo veiksmai neatitiko bendrųjų rūpestingumo ir apdairumo standartų, t. y. jis neįsitikino, ar nėra kliūčių, ir neįspėjo žmonių pasitraukti ir patrauki turto į saugesnę vietą arba neįsitikino, ar ant geležinkelio kelio Nr. 27 buvo pastatytas ženklas, kas galėjo padėti išvengti sunkių neigiamų pasekmių kilimo asmenims, esantiems AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje. Iš esmės apeliantė apeliaciniu skundu neginčija, jog jos darbuotojas ne tik pažeidė norminius teisės aktus, bet ir jo elgesys neatitiko bendrųjų rūpestingumo ir apdairumo standartų.
  9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog trečiojo asmens B. M. neveikimas – nevykdymas pareigos patikrinti, ar geležinkelio kelyje nėra kliūčių, įspėti žmones pasitraukti ir patraukti turtą į saugesnę vietą ir tik tada informuoti apie galimybę saugiai statyti vagonus – yra susijęs priežastiniu ryšiu su nukentėjusiųjų patirta žala ir atsiradę padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo – netinkamo pareigų atlikimo, todėl trečiojo asmens B. M. neveikimas laikytinas objektyviojo bendrininkavimo prasme susijusiu su subjektyviųjų bendrininkų (kitų asmenų) atliktais veiksmais ir dėl to atsakovė turi atsakyti kaip bendraskolė. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad buvo netinkamai nustatytas priežastinis ryšys tarp jos darbuotojo veiksmų ir ieškovėms atsiradusių nuostolių. Paaiškino, jog byloje esančiame Inspekcijos sprendime nurodyta, kad B. M. veiksmų neatlikimas šiuo atveju neturėjo įtakos riktui, nes jis įvyko dėl radijo stoties „Motorola GP340“, kuria naudojosi AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai, gedimo. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).
  11. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp atsakovės darbuotojo veiksmų ir ieškovėms atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, tačiau skundžiamame sprendime nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog riktas įvyko dėl visų aplinkybių sekos. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tik dėl atsakovės darbuotojo neveikimo ieškovėms padaryta žala. 2016 m. rugpjūčio mėn. Inspekcijos sprendime nurodyta, kad negalima nustatyti asmenų, kaltų dėl eismo įvykio, nes eismo įvykis įvyko dėl radijo stoties manipuliatoriaus grandinės gedimo. Susidūrimą nulėmė tai, kad mašinistas laiku neišgirdo traukinių derintojo R. P. komandos stabdyti vagonus, kadangi neveikė radijo stoties manipuliatorius, todėl laiku nebuvo informuota apie ant bėgių esančią kliūtį, kas sąlygojo vagonų ir transporto priemonių susidūrimą. Ši technika priklauso trečiajam asmeniui AB „Klaipėdos geležinkeliai“. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas priežastinį ryšį, nenustatinėjo, ar darbų vadovo (stividoro) B. M. Krovos terminalo privažiuojamųjų geležinkelių kelių eismo organizavimo instrukcijos 3.8 punkto ir Krovos terminalo stividoro pareigų, saugos ir sveikatos instrukcijos 1.5 punkto pažeidimai buvo būtinoji ar ne žalos atsiradimo priežastis.
  12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė, atlyginusi visą padarytą žalą ar didesnę, nei ji privalėtų atlyginti, žalos dalį, turi teisę, esant įstatymo nustatytiems pagrindams, regreso tvarka iš kito kalto asmens išsireikalauti žalos atlyginimo dalį (CK 6.9 straipsnis). CK 6.279 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, ir apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Nors ieškovės ieškinyje nurodė tik atsakovę, tačiau buvo keliamas klausimas ne tik dėl trečiojo asmens UAB „VPA Logistics“, bet ir dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybės. Kolegijos vertinimu, tai sudarė faktinį pagrindą pirmosios instancijos teismui vertinti ar dėl žalos atsiradimo yra atsakinga tik atsakovė ar ir tretieji asmenys bei ieškovės, t. y. ar ginčo atveju nėra mišri kaltė.
  13. Iš AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2014 m. gruodžio 10 d. Bendrųjų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos bei geležinkelio transporto saugaus eismo reikalavimų rangovams, vykdantiems darbus bendrovės teritorijoje nuostatų matyti, jog krovos terminalas yra įtrauktas į Pavojingų objektų registrą kaip II lygio pavojingas objektas dėl teritorijoje saugomų ir perkraunamų amonio nitrato trąšų. CK 6.270 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Taip pat nustatyta, kad geležinkelio bėgiai ir jais judantys sąstatai priklauso trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“. Vadinasi, ne tik atsakovė, bet ir trečiasis asmuo valdo didesnio pavojaus šaltinius, todėl turi užtikrinti savo darbuotojų teisių ir pareigų apimtis taip, kad būtų užtikrintas darbų saugumas ir darbuotojų susižinojimas (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir nevertino AB „Lietuvos geležinkeliai“ kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų įvykio metu ir jų įtakos žalos atsiradimui – nebuvo nustatinėjamas priežastinis ryšys tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmų ir kilusių pasekmių.
  14. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pačių nukentėjusiųjų, kurie pažeidė Kelių eismo taisykles, elgesio. Šiuo atveju turėjo būti sprendžiama dėl jos atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimo.
  15. Tam tikrais atvejais kreditoriaus (nukentėjusio asmens) kaltė gali būti pagrindas žalą padariusį asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis). Mišrios kaltės instituto tikslas yra tas, kad asmuo, kurio teisės pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu padarinius. Nukentėjusio (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015). Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiajam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016, 25 punktas; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016).
  16. Byloje nustatyta, kad UAB „VPA Logistics“ vežėjų (ieškovių) vilkikai stovėjo ant 27 geležinkelio kelio prie UAB „VPA Logistics“ sandėlio rampos. Iš bylos duomenų matyti, jog vairuotojai vilkikus pakrovimui galėjo pastatyti iš kitos pusės ne ant geležinkelio bėgių. Tretieji asmenys bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog vilkikų ant bėgių statymas kroviniams krauti yra normali praktika. 2014 m. gruodžio 10 d. Bendrųjų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos bei geležinkelio transporto saugaus eismo reikalavimų rangovams, vykdantiems darbus bendrovės teritorijoje 7 punkte numatyta, kad visi eismo dalyviai privalo vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Vadinasi, buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių punktas, numatantis draudimą statyti transporto priemones ant geležinkelio bėgių. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgus į AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijos pavojingumą, joje galiojančias Kelių eismo taisykles, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti, ar UAB „VPA Logistics“ darbuotojai, suderinę su atsakove, nurodė ieškovių vairuotojams vilkikus statyti ant bėgių, ar AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ tinkamai kontroliavo krovos darbus. Tik nustačius šias faktines aplinkybes galima spręsti dėl pačių nukentėjusiųjų elgesio, dėl kurio galėjo atsirasti nuostolių. Nustačius, jog ieškovių vairuotojai savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo, galima spręsti dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimo.
  17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Polygrade L.L.C.“ ir kt. v. M. S. firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-375/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. personalinė įmonė „RBPĮ“ v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-82/2005; ir kt.), kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygų, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

14Dėl procesinės bylos baigties

  1. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų reikšmingų aplinkybių ir jų neįvertino, nenustatė, ar žala padaryta tik dėl atsakovės ar ir dėl trečiųjų asmenų veiksmų, nenustatė, kokia atsakomybės rūšis (dalinė ar solidarioji) yra taikoma šiuo atveju. Taip pat nevertino pačių nukentėjusiųjų elgesio, galbūt lėmusio žalos atsiradimą, t. y. teismas neatskleidė bylos esmės. Visus anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, byloje būtina surinkti papildomus įrodymus, todėl byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  2. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš naujo ir nustatinėjant nutarties 24 – 28 punktuose nurodytas aplinkybes, svarstytina dėl byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėties tikslinimo (CPK 45 straipsnis).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, kadangi bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai