Byla e2-14-420/2016
Dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba, D. R., ir atsakovo D. R. priešieškinį dėl kelio servituto nustatymo

1Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Vladimiras Kurasovas, sekretoriaujant Žydrūnei Naujikienei, dalyvaujant ieškovui E. M., ieškovo atstovui adv. Ingai Maskoliūnaitei, atsakovui D. R., atsakovo atstovui adv. J. S., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus atstovui V. Č. tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų D. R. ir A. P., viešame teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovams D. R., I. K. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba, D. R., ir atsakovo D. R. priešieškinį dėl kelio servituto nustatymo,

Nustatė

2Ieškovas prašė nustatyti 6 metrų pločio ir 0,4350 ha ploto atlygintinį kelio servitutą atsakovo žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Avilių k.v., esančiame ( - ) pagal 2015-04-02 R. J. įmonės parengtą schemą, suteikiantį ieškovui teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis juo kaip pėsčiųjų taku, varyti galvijas bei tiesti požemines ir antžemines komunikacijas į ieškovui priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Avilių k.v., esantį ( - ) viešpataujančio daikto savininkui mokant 0,13 procentų dydžio šiam žemės sklypui nustatyto žemės mokesčio dydžio kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui.

3Atsakovas D. R. ir trečiasis asmuo I. K. pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka.

4Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškovo ieškinio reikalavimais, kuriais prašoma nustatyti kelio ir komunikacijų žemės servitutus atsakovo D. R. žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - ) Avilių k.v.), ( - ) .

5Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti 0,3703 ha ploto 4 metrų kelio servitutą 30,8000 ha žemės sklype Nr. ( - ), esančiame ( - ) , pagal UAB „Jirgema“ matininko I. B. žemės sklypo plane nurodytas koordinates; iš ieškovo atsakovo naudai servituto nustatymo nuostoliams atlyginti priteisti periodines išmokas po 50 Eur kas mėnesį; suteikti ieškovui užstatymo teise rengti požemines komunikacijas žemės sklype Nr. ( - ), esančiame ( - ) , kelio krašto 3 metrų pločio juostoje bei už užstatymo teisės suteikimą iš ieškovo priteisti atsakovui 10 000 Eur dydžio vienkartinę sumą.

6Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, atsakovo siūloma servituto vieta ir kryptis ieškovui nepriimtina.

7Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrius pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su atsakovo priešieškiniu siūlomo kelio servituto nustatymo reikalavimui, 30,80 ha žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - ) Avilių k.v.), ( - ).

82015-12-01 šalys pateikė teismui prašymą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriame ieškovas nurodė, kad iš dalies atsisako ieškinio reikalavimų ir prašo nustatyti 30,8000 ha žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ) (tarnaujantis daiktas) neatlygintinį 4 m pločio ir 0,4350 ha ploto kelio servitutą pagal 2015 m. balandžio 2 d. R. J. įmonės parengtą servituto nustatymo schemą suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus į 30,8000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (viešpataujantis daiktas) iki upelio (pagal R. J. įmonės parengtą servituto nustatymo schemą iki taškų 8 ir 44). Ieškovas E. M., atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai, prasidėjus bylos nagrinėjimui, įrengė kelią, sutinka su priešieškinio reikalavimu dėl kelio servituto nustatymo pagal UAB „Jiregma“ matininko I. B. parengtą planą. Atsakovai D. R. ir I. K. sutiko su ieškovo E. M. reikalavimu nustatyti 30,8000 ha žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ) (tarnaujantis daiktas) atlygintinį 4 m pločio ir 0,4350 ha ploto kelio servitutą pagal 2015 m. balandžio 2 d. R. J. įmonės parengtą servituto nustatymo schemą suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus į 30,8000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (viešpataujantis daiktas) iki upelio (pagal R. J. įmonės parengtą servituto nustatymo schemą iki taškų 8 ir 44). Kadangi ieškovas E. M. atsisakė reikalavimo suteikti teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, atsakovai D. R. ir I. K. atsisakė priešieškinio reikalavimo priteisti vienkartinę 10 000 eurų sumą ir reikalavimo suteikti ieškovui E. M. užstatymo teisę rengti požemines komunikacijas.

9Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad iš dalies palaiko ieškinį, t. y. prašo nustatyti kelio servitutą iki upelio pagal parengtą servituto nustatymo schemą, kaip siūlo atsakovai. Ieškovas atsisako mokėti atsakovui kompensaciją už naudojimąsi servitutiniu keliu. Ieškovo argumentas tas, kad sklypus formavo Nacionalinė žemės tarnyba, tuo metu Utenos apskrities viršininko administracija, ir tai yra valstybės padaryta klaida, kad nebuvo padarytas privažiavimas prie ieškovo sklypo ir ta valstybės padaryta klaida negali būti sprendžiama ieškovo sąskaita. Be to, atsakovas kelią padarė ne tik tam, kad ieškovas patektų į savo žemės sklypą, bet ir savo poreikiam tenkinti, t. y. kad pats atsakovas galėtų važiuoti per visą savo sklypą. Mano, kad kelio įrengimo išlaidų atlyginimo klausimas yra kitos bylos dalykas ir toje byloje atsakovu turėtų būti valstybė. Šiuo metu ieškovas neketina į savo sklypą tiesti jokių komunikacijų. Prašo atmesti atsakovo prašymą dėl servituto atlygintinumo. 2016-01-25 teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas atsisako ieškinio reikalavimo nustatyti atsakovo žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), kelio servitutą pagal 2015 m. balandžio 2 d. R. J. įmonės parengtą servituto nustatymo schemą (iki upelio) ir sutinka, kad atsakovo žemės sklype būtų nustatytas kelio servitutas pagal UAB „Jiregma“ matininko I. B. parengtą planą. Prašo atmesti atsakovo prašymą dėl servituto atlygintinumo.

10Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad šiuo metu tarp šalių nėra ginčo dėl kelio servituto nustatymo, atsakovas įrengė kelią, kuriuo ieškovas gali patekti į savo sklypą. Atsakovas taip pat naudosis servitutiniu keliu. Šiuo metu atsakovo žemės sklype yra formuojami atskiri žemės sklypai ir būtent pagal šių sklypų konfigūraciją eina servitutinis kelias. Šalims nepavyko susitarti dėl kompensacijos už naudojimąsi servitutiniu keliu. Prašo priteisti iš ieškovo 50 Eur kas mėnesį periodinę išmoką atsakovui D. R. už naudojimąsi servitutiniu keliu.

11Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas nurodė, kad žemės sklypai, kuriuos šiuo metu valdo ieškovas ir atsakovas, buvo suformuoti 1994 metais. Tuo metu formuojant žemės sklypus dalyvavo buvę savininkai S. G. ir P. M., kurie sutiko su tokiom sąlygom, kad tuose žemės sklypuose nebuvo nustatyta kelio servituto. S. G. ir P. M. turėjo teisė nuginčyti priimtus sprendimus, tačiau tokia teise nepasinaudojo, todėl šiuo metu nei ieškovas, nei atsakovas neturi teisės ginčyti priimtus sprendimus ir reikšti pretenzijas valstybės institucijoms dėl žemės sklypų formavimo. Atsakovas įrengė naują servitutinį kelią savo iniciatyva, atsakovo niekas neįpareigojo to daryti.

12Trečiasis asmuo D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2014 metų nuomojasi iš E. M. 30,8 ha žemės sklypą, esantį ( - ) Iki dabar negalėjo patekti į nuomojamą žemės sklypą, nes nebuvo servitutinio kelio. Anksčiau buvusiame kelyje D. R. išėmė perlaidą ir uždėjo užkardą. Šis kelias buvo geras, netoli nuo kelio buvo ežero pakrantė. Šiuo metu atsakovo padarytas kelia nėra labai geras, jis yra šlapias, sunkiai pravažiuojamas.

13Trečiasis asmuo A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra žemės sklypo, besiribojančio su D. R. žemės sklypu, savininkas. Pro jo kiemą eina kelias, šis kelias yra įrengtas D. R. žemės sklype, tačiau kelias ribojasi su jo žemės sklypu ir eina šalia jo sodybos. Dėl šios priežasties šis naujai padarytas kelias jam sukelia nepatogumų, nes šalia kelio pavojinga būti vaikams, kyla dulkės. Be to, anksčiau senu keliu buvo patogu prie ežero privežti valties motorą, dabar reikia važiuot beveik kilometrą iki ežero.

14Dėl servituto nustatymo

15Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, reglamentuojamas teisės aktuose. CK 4.111 str. 1 d. nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 str. 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

16Atsakovui ieškinį dalyje dėl servituto nustatymo pripažinus sprendimas dėl kelio servituto nustatyto grįstinas sutrumpintais motyvais (LR CPK 268 str. 5 d.).

17Ieškovo E. M. 30,8 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) yra Avilio ežero pusiasalyje ir turi bendrą ribą tik su atsakovo D. R. žemės sklypu, unikalus Nr. Nr. ( - ), esančiu ( - ) t.y. ieškovas į savo žemės sklypą sausumos keliu gali patekti tik per atsakovo D. R. žemės sklypą.

18Bylos nagrinėjimo metu šalys sutarė dėl servitutinio kelio, t. y. atsakovas savo sklype įrengė kelią, kuriuo ieškovas gali patekti į savo žemės sklypą. Ieškovas nurodė, kad jam yra priimtinas atsakovo įrengtas servitutinis kelias. 2015-12-01 šalys pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad ginčą dėl kelio servituto išsprendė abipusiu sutarimu, todėl šiuo atveju tvirtintinas šalių siūlomas servituto planas (b. l. 74) (LR CK 4.124 str. 1 d.).

19Dėl servituto atlygintinumo

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kuris reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Dėl to šiole byloje nustatytinas atlygintinis servitutas. Turi būti nustatoma nuosavybės teisės apribojimui adekvati kompensacija, kitu atveju tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis būtų neproporcingai iškreipta, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis. Kasacinio teismo konstatuota, kad servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti toje pačioje byloje nustatant servitutą, nes taip užtikrinamas bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).

21Atsakovas neprašo priteisti nuostolių, susijusių su servitutinio kelio įrengimu, nepateikė jokių šiuos nuostolius patvirtinančių įrodymų, tačiau prašo priteisti iš ieškovo po 50 Eur kas mėnesį periodinę išmoką už naudojimąsi servitutiniu keliu. Kadangi servitutinis kelias yra atsakovui priklausančiame žemės sklype, atsakovui neįrodinėjant nuostolių dydžio, spręstinas kompensacijos dydžio atsakovui už naudojimąsi jo žeme, klausimas.

22Pagal teismų praktiką padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija, kaip asmens turtinių interesų gynimo būdas, taikomas tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti. Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Pagal bendrąsias taisykles, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal Civilinio kodekso 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2015-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

23Nuostolių dydį tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti, tačiau atsakovas atsisakė juos įrodinėti, o prašė priteisti kasmėnesinę 50 Eur dydžio piniginę kompensaciją už servituto nustatymą (CPK 178 str.). Atsakovas nepaaiškino prašomos kompensacijos apskaičiavimo būdo, o ieškovas prašė nustatyti neatlygintinį servitutą arba susieti kompensacija su žemės nuomos mokesčiu.

24Kaip jau buvo nurodyta, teismas nusprendžia nustatyti atlygintinį kelio servitutą. Nustatant kompensacijos dydį, teismas nesaistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Šioje byloje atsižvelgtina į tai, kad kelio servitutas užima 0,3703 ha. Atsakovas nepateikė jokių šios sklypo dalies skaičiavimų, nepateikė įrodymų, ar žemės sklypo vertė sumažės. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad viso 30,8 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 10500 Eur, o kelias užima tik apie 1/83 šio sklypo dalį, kurios vertė būtų apie 126 Eur (rinkos vertė nustatyta 2015-09-02) (b. l. 77-82). Pažymėtina, kad ir atsakovas naudojasi šiuo keliu pagal jo paskirtį. Be to, iš Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo ir byloje esančio žemės sklypo plano (b. l. 28, 33), matyti, kad šiuo metu atsakovo žemės sklype yra formuojami 6 atskiri žemės sklypai ir būtent pagal šių sklypų konfigūraciją eina servitutinis kelias. Tai dar kartą patvirtiną, kad servitutinis kelias reikalingas ir naudingas ir pačiam atsakovui.

25Kartu teismas atsižvelgia ir į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią kompensacijos už naudojimąsi kelio servitutu dydis gali būti siejamas su žemės nuomos mokesčio dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636-706/2015). Paskaičiavus, remiantis Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2015-04-24 sprendimu Nr. T-66 nustatytais valstybinei žemei nuomos mokesčio tarifais 2015 metams, ieškovui tenkantį nuomos mokestį servitutinio kelio užimamam plotui, esančiam atsakovo žemės sklype, šis mokestis sudarytų apie 4 Eur per metus. 2016 metams žemės nuomos mokesčio tarifai dar nenustatyti (b. l. 170-173).

26Teismas atsižvelgia ir į tai, kad žemės sklypai, kuriuos šiuo metu valdo ieškovas ir atsakovas, buvo suformuoti 1994 metais pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (tuo metu atstatymo) įstatymą. Formuojant žemės sklypus kelio servitutas nustatytas nebuvo, nors servituto objektyvi būtinybė egzistavo jau ir tada, nes į ieškovo žemės sklypą galima patekti tik per atsakovo žemės sklypą. Tai reiškia, kad ginčo kilimui šioje byloje turėjo reikšmės ir valstybės institucijų netinkamai atliktos funkcijos.

27Teismas, nepaneigdamas atsakovo teisės kitoje byloje įrodinėti galimų nuostolių dydį, šioje byloje, atsižvelgdamas į teismų praktiką panašiose bylose, nesant patvirtintos kompensacijų apskaičiavimo metodikos, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad servitutas nustatomas neterminuotai, valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai 2016 metams dar nenustatyti, be to, šie tarifai kas 3 metai peržiūrimi, kad servitutinis kalias reikalingas ir naudingas ir atsakovui, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, siekdamas išvengti tarp šalių ateityje galimų ginčų dėl kompensacijos dydžio indeksavimo ar mokėjimo tvarkos, sprendžia, kad atsakovui turi būti nustatyta vienkartinė kompensacija už nuosavybės teisių suvaržymą. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, iš ieškovo E. M. tarnaujančiojo daikto savininkui atsakovui D. R. priteistina 300 Eur vienkartinė piniginė kompensacija. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio kompensacija atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei šios konkrečios bylos aplinkybes.

28Dėl bylinėjimosi išlaidų

29LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

30Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinį byloje kilusį ginčą dėl kelio servituto nustatymo šalys išsprendė taikiai, t. y. sprendimu patenkinama didžioji dalis abiejų šalių interesų, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas laiko, jog byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos valstybei (28,52 Eur), priteistinos iš šalių po lygiai (po 14,26 Eur), o bylinėjimosi išlaidos paliktinos šalių sąskaita (CPK CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 4 d.).

31Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263 – 265 str., 268 str., 270 str.,

Nutarė

32Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

33Nustatyti 30,8000 ha žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ) (tarnaujantis daiktas) atlygintinį 4 m pločio ir 0,3703 ha ploto kelio servitutą, plane pažymėtą indeksu „S-4“, pagal UAB „Jiregma“ matininko I. B. 2015-08-24 parengtą planą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus į 30,8000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (viešpataujantis daiktas).

34Priteisti iš ieškovo E. M., a. k. ( - ) 300 Eur (trijų šimtų eurų) vienkartinę piniginę kompensaciją atsakovui D. R..

35Priteisti iš ieškovo E. M. 14,26 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

36Priteisti iš atsakovo D. R. ir I. K. 14,26 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

37Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

38Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti 2015 m. rugsėjo 18 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

39Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Vladimiras... 2. Ieškovas prašė nustatyti 6 metrų pločio ir 0,4350 ha ploto atlygintinį... 3. Atsakovas D. R. ir trečiasis asmuo I. K. pateikė atsiliepimus į ieškinį,... 4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų –... 5. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti 0,3703 ha ploto 4... 6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame nurodė,... 7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų –... 8. 2015-12-01 šalys pateikė teismui prašymą dėl ieškinio reikalavimų... 9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad iš dalies palaiko... 10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad šiuo metu tarp šalių... 11. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas... 12. Trečiasis asmuo D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2014 metų... 13. Trečiasis asmuo A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra žemės... 14. Dėl servituto nustatymo... 15. Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas,... 16. Atsakovui ieškinį dalyje dėl servituto nustatymo pripažinus sprendimas dėl... 17. Ieškovo E. M. 30,8 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) yra... 18. Bylos nagrinėjimo metu šalys sutarė dėl servitutinio kelio, t. y. atsakovas... 19. Dėl servituto atlygintinumo... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo... 21. Atsakovas neprašo priteisti nuostolių, susijusių su servitutinio kelio... 22. Pagal teismų praktiką padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių... 23. Nuostolių dydį tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti, tačiau... 24. Kaip jau buvo nurodyta, teismas nusprendžia nustatyti atlygintinį kelio... 25. Kartu teismas atsižvelgia ir į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią... 26. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad žemės sklypai, kuriuos šiuo metu valdo... 27. Teismas, nepaneigdamas atsakovo teisės kitoje byloje įrodinėti galimų... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 29. LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 30. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinį byloje kilusį ginčą dėl kelio... 31. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263 – 265 str., 268 str., 270 str.,... 32. Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 33. Nustatyti 30,8000 ha žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - )... 34. Priteisti iš ieškovo E. M., a. k. ( - ) 300 Eur (trijų šimtų eurų)... 35. Priteisti iš ieškovo E. M. 14,26 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei,... 36. Priteisti iš atsakovo D. R. ir I. K. 14,26 Eur bylinėjimosi išlaidų... 37. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 38. Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti 2015 m. rugsėjo 18 d. Zarasų... 39. Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...