Byla 1A-899-327-2013
Dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, nuteistajam L. M., jo gynėjui advokatui Remigijui Uckui, nuteistajam E. B., jo gynėjui advokatui Romualdui Drakšui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinį skundą, nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Romualdo Drakšo apeliacinį skundą ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

2L. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. dvejų metų laisvės atėmimo bausme ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2012-10-19 iki 2013-03-20.

3Pagal BK 253 str. 1 d. L. M. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

4E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2012-10-19 iki 2013-03-20.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių,

Nustatė

6L. M. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2012 m. spalio 19 d., ( - ), tiksliau nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, veikdamas bendrininkų grupėje su E. B., įgijo ir laikė 12 tablečių su psichotropine medžiaga – MDMA, kurios masė 1,247g, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, kurios 2012-10-19, apie 20 val., ( - ) sulaikius policijos pareigūnams buvo rastos ir paimtos.

7Be to, L. M. buvo kaltinamas tuo, kad tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo du 5,6 mm kalibro šovinius bei vieną 9 mm kalibro ,,MAKAROV“ šovinį ir neturėdamas leidimo laikė savo bute, esančiame ( - ), kurie 2012 m. spalio 23 d. kratos metu buvo rasti ir paimti.

8Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu išteisindamas L. M. dėl veikos, numatytos BK 253 str. 1 d., konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad L. M. laikė 3 šovinius ir tai kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia nusikaltimo padarymas. L. M. veikos teisinis vertinimas pagal BK 253 str. 1 d. neatitinka konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo tik teisme principų.

9E. B. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2012 m. spalio 19 d., ( - ), tiksliau nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, veikdamas bendrininkų grupėje su L. M., įgijo ir laikė 26 tabletes su psichotropine medžiaga – MDMA, kurios masė 3,023 g, plastikinį maišelį su narkotine medžiaga – kanapėmis ir jų dalimis, kurios masė 1,403 g, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, kurios 2012-10-19, apie 20 val., ( - ) sulaikius policijos pareigūnams buvo rastos ir paimtos.

10Nuteistasis L. M. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį pakeisti BPK 328 str. 1 p. ir 2 p. numatytais pagrindais ir priimti naują nuosprendį, o atmetus apeliacinį skundą, L. M. paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Skunde nurodo, kad nuosprendis jo atžvilgiu yra neteisingas, neteisėtas, priimtas neišsamiai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, neatsižvelgiant į jo, liudytojų teisme nurodytas bylai svarbias faktines aplinkybes, be to, pažeidžiant BPK 20 str. nuostatas, kadangi teismas nevertino tikslą platinti psichotropines medžiagas paneigiančias aplinkybes, vadovavosi bylą tyrusių šališkų pareigūnų nuomone, nors tokie jų parodymai gali būti vertinami tik kaip prielaidos, ir jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima. Jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d. sudėties, nes nebuvo nustatytas tikslas platinti psichotropines medžiagas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais, ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Pas L. M. surasta 12 vnt. tablečių, kuriose bendras MDMA kiekis tik 1,247 g. L. M. šį kiekį turėjo savo reikmėms ir ši aplinkybė nebuvo paneigta neginčijamais įrodymais. Rastų tablečių kiekis nelaikytinas kiekiu, viršijančiu narkotines ar psichotropines medžiagas vartojančio žmogaus poreikius. Remiantis nuteistųjų E. B. ir L. M. parodymais, tokio kiekio įsigijimo kaina – 100-150 litų, o per vakarą galima suvartoti po 3-4 tabletes. Be to, pas L. M. rasta tik vienos rūšies psichotropinė medžiaga. Esant tikslui platinti, narkotinės ar psichotropinės medžiagos laikomos surūšiuotos, supakuotos dozėmis ir išdėstytos skirtingose vietose tikslingai, suplanuotam pardavimui, turint tikslą atsiradus poreikiui, bet kuriuo metu jas parduoti, tačiau L. M. atveju visos 12 tablečių rastos pas jį vienoje vietoje. Pas jį nerasta priemonių psichotropines medžiagas matuoti, sverti, supakuoti ir pan. Aplinkybė, kad L. M. šlapime nebuvo rasta MDMA pėdsakų, negali būti vienareikšmiškai traktuojama kaip aplinkybė, kad jis pats šios medžiagos nevartojo, o todėl galimai platino, kadangi šlapimo tyrimas buvo atliktas praėjus 4 dienoms po sulaikymo. Todėl atsižvelgiant į L. M. nurodytą suvartotą kiekį – 1 tabletę, tyrimo metu jau buvo iš jo organizmo pasišalinusi. Galimas tikslas platinti psichotropines medžiagas nepatvirtintas jokiais liudytojų parodymais. Teismas rėmėsi liudytojo Ž. Š. parodymais, kad jis iš E. B. pokalbių telefonu žargono nustatė, jog E. B. padeda L. M. ir abu platina psichotropines medžiagas. Tačiau skirtingi asmenys tas pačias sąvokas, pareigūno įvardijamas kaip žargonas, naudoja skirtingomis prasmėmis. Iš E. B. pokalbių su L. M., jokių Ž. Š. paminėtų žargonų neužfiksuota. Liudytojai M. P., J. P., M. B., I. V., S. K. nepatvirtino, kad L. M. platina kažkokias medžiagas. Kaltininkų parodymus teismas vertino kaip „nelogiškus, nepatikimus, nes jie negalėjo tiksliai ir konkrečiai paaiškinti savo pokalbių turinio”. Tačiau praėjus metams ir daugiau laiko, neįmanoma prisiminti visų SMS žinučių turinio ar vykusių pokalbių. Tokiu būdu teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi tik prielaidomis, išsakytomis liudytojo Ž. Š., kuris buvo suinteresuotas, kad jo atliktas tyrimas būtų realizuotas teismo nuosprendžiu.

11Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad pakeičiant nuosprendį ir skiriant bausmę, atsižvelgtina į L. M. jauną amžių, tai, kad jis nebaustas administracine tvarka, teisiamas pirmą kartą, mokosi, charakterizuojamas teigiamai, jo socialiniai ryšiai su šeima tvirti, jis laikosi paskirtos kardomosios priemonės. L. M. apibūdinančios aplinkybės turi būti įvertintos kaip išimtinės ir jo atžvilgiu gali būti taikomos BK 55 str. 3 d. numatytos nuostatos.

12Nuteistasis E. B. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį, o jei prašymas bus atmestas – pakeisti paskirtą bausmę į su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Skunde nurodoma, kad teismas, atmesdamas liudytojų M. P., J. P., M. B., I. V. parodymus, pripažindamas E. B. kaltu bei konstatuodamas tikslo platinti narkotines medžiagas buvimą, rėmėsi policijos pareigūno Ž. Š. parodymais bei telefoniniais pokalbiais. Ž. Š. bandė šifruoti kaltinamųjų telefoninius pokalbius bei daryti išvadas, kad kalbama apie narkotinių medžiagų platinimą. Tačiau teismas neatsižvelgė, kad tai tik pareigūno spėliojimai. Skirtingi asmenys tas pačias sąvokas naudoja visiškai skirtingomis prasmėmis. Teismas negali vadovautis spėlionėmis, jei nėra objektyvių aplinkybių, kurios jas patvirtintų. E. B. vartojo narkotikus ir juos pirkdavo savo reikmėms. Narkotikai, kurie rasti pas E. B., buvo skirti jo reikmėms ir negali būti kaip įrodymas tikslui platinti narkotines medžiagas. Apeliantas nurodo, kad šioje byloje nenustatytas nei vienas E. B. atlikto narkotikų platinimo faktas, pas E. B. nebuvo rasta įrodymų, kurie galėtų objektyviai patvirtinti tikslą platinti narkotines medžiagas.

13Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, vertindamas BK 54 str. 3 d. pritaikymo galimybę ieškojo išimtinių aplinkybių, kurios atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Ieškodamas aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 str. 3 d., teismas be reikalo kaip įprastas vertino tokias aplinkybes: E. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nurodė asmenį, iš kurio įsigydavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų; iki dabar teisiamasis nevartoja psichotropinių ir narkotinių medžiagų, vengia kontaktų su asmenimis, su kuriais anksčiau jas vartodavo. Teisiamasis supranta, kad jo neteisėtus veiksmus iš esmės lėmė netinkama aplinka ir jo valios trūkumas šiai aplinkai atsispirti, griežtai laikosi jam paskirtos kardomosios priemonės, suvokia jam skirtinos bausmės neišvengiamumą; socialiniai ryšiai su šeima yra stiprūs, teisiamasis apibūdinamas kaip socialiai atsakingas ir sąžiningas asmuo, dirba tėvų ūkyje, iki šiol netrauktas baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn. Tokių aplinkybių rinkinys yra išskirtinai retas ir parodantis ne tik asmenybės bruožus, bet ir tai, kad E. B. išmoko pamoką ir siekia tapti socialiai atsakingu visuomenės nariu. Jis atsisakė narkotikų ir jų visiškai nebevartoja. Tai išimtinės aplinkybės, kurios parodo, kad teisingumo principas neleidžia E. B. taikyti laisvės atėmimo bausmės. Laisvės atėmimo bausmės taikymas E. B. ne tik nepasieks asmens pataisymo tikslo, bet ir veiks priešingai.

14Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo L. M. pripažinti kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir 253 str. 1 d. ir nuteisti: pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 m., pagal BK 253 str. 1 d. areštu 50 paroms, BK 63 str. 4 d. pagrindu bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti – laisvės atėmimą 5 m. 1 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. E. B. pripažinti kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 5 m., bausmę atliekant pataisos namuose.

15Prokuroro skunde nurodoma, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai kaltinamąjį L. M. išteisino pagal BK 253 str. 1 d. Taip pat teismas nepagrįstai kaltinamiesiems L. M. ir E. B. paskyrė aiškiai per švelnias bausmes pagal BK 260 str. 1 d. Teismas, išteisindamas kaltinamąjį L. M. pagal BK 253 str. 1 d. rėmėsi konstituciniais teisingumo, proporcingumo principais ir padarė išvadą, kad L. M. veika nesiekia pavojingumo laipsnio, už kurį būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 253 str. 1 d., bei papildomai konstatavo, kad L. M. veiksmuose nėra subjektyvinės pusės požymio – kaltės. Tokias išvadas teismas padarė išskirtinai sureikšmindamas L. M. parodymus. Teismas neadekvačiai įvertino bylos aplinkybes. BK 253 str. 1 d. numatyta veika laikoma apysunkiu nusikaltimu, už kurį numatyta maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų, todėl prieštarauja šio įstatymo prasmei, veiką, atitinkančią šio nusikaltimo požymius, savo pavojingumu nuvertinti iki visiško nebaudžiamumo. Įstatymas nenumato minimalaus neteisėtai įgyjamų, laikomų šaudmenų kiekio, kuris užtraukia baudžiamąją atsakomybę, todėl laikytina, kad šiuo įstatymu saugomas objektas – visuomenės saugumas yra pažeidžiamas net ir minimaliu šaudmenų kiekiu. Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato kitokios (pvz. administracinės) atsakomybės už neteisėtą disponavimą šaudmenimis, todėl laikytina, kad pavojų visuomenei kelia net ir minimalus šaudmenų kiekis. Teismo manymu, kad tai, jog teisiamasis L. M. negalėjo paaiškinti šovinių atsiradimo jo kambaryje aplinkybių, vien tik šovinių suradimo fakto nepakanka jo patraukimui baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo atveju teismui kaltinamojo L. M. parodymai apie jo kambaryje rastus šaudmenis neturėtų būti tie esminiai duomenys, leidžiantys spręsti apie nusikaltimo buvimą ar nebuvimą. Teismo manymu, kita aplinkybė ta, kad bute gyvena kiti asmenys ir nenustatyta, kad šoviniai buvo laikomi L. M. iniciatyva. Tačiau ir kiti šeimos nariai nežinojo apie kambaryje laikomus šaudmenis, jie šovinių ten nepadėjo. Be to, L. M. už neteisėtą šaudmenų įgijimą ir laikymą buvo kaltinamas tik pagal BK 253 str. 1 d., todėl neturi būti įrodinėjami jo ketinimai ir galėjimai antivisuomeniškai panaudoti šaudmenis. Be to, teismas nėra nuoseklus vertindamas L. M. parodymus: dėl veikos, numatytos BK 260 str. 1 d. juos teismas atmetė kaip neteisingus, o parodymus dėl kaltinimo pagal BK 253 str. 1 d. – kur L. M. taip pat neigia savo kaltę, laikė teisingais ir įrodančiais jo nekaltumą.

16Prokuroro skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai pagal BK 260 str. 1 d. L. M. paskyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę, o E. B. – neženkliai bausmės minimumą viršijančią bausmę, motyvuodamas tuo, kad nėra teisiamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nusikaltimas padarytas esant tiesioginiai tyčiai, teisiamieji anksčiau neteisti, charakterizuojami teigiamai, yra jauno amžiaus, mokosi, turi tvirtus socialinius ryšius su savo šeimomis, todėl, siekiant pasiekti bausmės tikslus, nėra tikslinga kaltinamuosius ilgai izoliuoti iš visuomenės ir jiems skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį ir artima minimaliai. Tačiau atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei kitas bylos aplinkybes, prokuroro nuomone, teismo paskirtos bausmės yra akivaizdžiai per švelnios, iškraipo teisingumo principą ir neatitinka suformuotos teismų praktikos. Kaip pabrėžia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertinant kaltinamojo asmenybę, jo pavojingumą visuomenei nulemia požymiai, jį apibūdinantys iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo įvykdymo metu bei po nusikaltimo padarymo. E. B. ir L. M. savo kaltę neigė, nesigailėjo įvykdę nusikaltimą. L. M. ir E. B. dalinis prisipažinimas yra įtakotas tik objektyvių aplinkybių – psichotropinės ir narkotinės medžiagos rastos betarpiškai prie jų, dėl ko nelieka galimybės neigti jų turėjimą. Be išvardintų kriterijų teismas privalėjo atsižvelgti ir į paruoštų platinimui neleistinų medžiagų kiekį, tai, kad įvykdytas nusikaltimas nebuvo kaltinamųjų atsitiktinė, spontaniška ir vienkartinė veika – iš pokalbių išklotinių nustatyta, kad psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimas jau buvo vykdomas keletą mėnesių. Nusikalstama veika buvo gerai apgalvota ir organizuota: užmegzti pasitikėjimu paremti ryšiai su kitais psichotropinių medžiagų platintojais ir pirkėjais, ir t.t. Socialinės aplinkybės kaltinamųjų nusikalsti nevertė, todėl kaltinamųjų padarytų nusikaltimų negalima laikyti minimaliai pavojingais. Be to, teismas skirdamas per švelnias bausmes nepagrįstai nesivadovavo BK 61 str. numatytomis taisyklėmis ir skirdamas bausmę neatsižvelgė į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių balansą.

17Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti jų apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais, prokuratūros skundą atmesti.

18Prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų skundus atmesti.

19Nuteistųjų L. M. ir jo gynėjo, E. B. ir jo gynėjo, ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros apeliaciniai skundai atmetami.

20Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

21Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas L. M. ir E. B. kaltais pagal BK 260 str. 1 d. ir išteisindamas L. M. pagal BK 253 str. 1 d. rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas.

22Nors nuteistieji apeliaciniuose skunduose neigia savo kaltę dėl BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, tačiau jų kaltė byloje įrodyta objektyviais duomenimis, gautais atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę. Šiais duomenimis nustatyta, kad teisiamieji 2012 m. spalio 19 d. rengiasi vykti į renginį vykstantį ( - ). Buvo žinoma, jog jie platino narkotines medžiagas tokiame pačiame renginyje prieš dvi savaites, apie kurį vėliau vieno pokalbio metu E. B. nurodė, jog „visi ( - ) užjudėjo“. Supratus, kad 2012 m. spalio 19 d. E. B. ir L. M. galimai gabens automobiliu narkotines ar psichotropines medžiagas, buvo nuspręsta juos sulaikyti. Sulaikymo metu pas juos rasta – 12 tablečių su psichotropine medžiaga MDMA pas L. M., 26 tabletės su psichotropine medžiaga MDMA bei plastikinis maišelis su narkotine medžiaga kanapėmis ir jų dalimis pas E. B..

23Atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę taip pat buvo nustatyta, kad E. B. ir L. M., naudodami užmaskuotas frazes, tarėsi su pažįstamais asmenimis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimo-pardavimo. Kontroliuojant E. B. mobiliojo ryšio telefonu perduodamą informaciją, nustatyta, kad jis, užslėpta forma su savo pažįstamais kalbėdamas apie „lazdas“, „dzindiliukus“, „apvalumus“, „papus“ ir pan., tarpusavyje derina klausimus dėl narkotinių medžiagų pardavimo, jų kiekio, susitikimų vietų ir laiko. Iš L. M. naudojamo mobiliojo ryšio telefono „Nokia 6300“ paimtų SMS žinučių, kuriomis jis nuo 2012 m. spalio 4 d. iki sulaikymo momento susirašinėjo su įvairiais asmenimis, matyti, kad L. M. yra prašoma „dūmų“, „obuoliukų“, „lazdų“, „pusės“, „partijos“.

24Taip pat nuteistųjų kaltė dėl BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo byloje pagrįsta ir liudytojo – policijos pareigūno Ž. Š. parodymais, kad 2012 m. atliekant operatyvinį darbą buvo nustatyta, jog E. B. bendraudavo su įvairiais asmenimis, daug asmenų žargonais ar tiesiogiai jo prašė narkotinių ir psichotropinių medžiagų. E. B. padėdavo draugas, vardu L.. Narkotines ir psichotropines medžiagas įsigydavo ( - ) arba ( - ). Kad kalbama apie psichotropines medžiagas, buvo nustatyta iš pokalbių pagal sutartinius pavadinimus. Jos buvo vadinamos „ratais“, „rutuliukais“, „dūmais“ ir pan. Kai nebūdavo ( - ), tai sakydavo, kad ( - ) turgus. Iš tų pokalbių suprato, kad kalbama apie psichotropines medžiagas. Ž. Š. teigė, kad 10 metų dirba su narkotinėmis medžiagomis ir keičiasi informacija su kolegomis, todėl žino narkotinių ir psichotropinių medžiagų platintojų vartojamą žargoną, bei parodė, kad „žolė“ vadinama „dūmais“, „arbata“ ir pan., o tabletės nurodomos vienetais ir vadinamos „obuoliukais“, „rutuliukais“, „apvaliais“. Kad nagrinėjamoje byloje buvo kalbama apie psichotropines medžiagas, matyti ir iš to, kad buvo kalbama ir apie jų poveikį.

25Teisėjų kolegija atmeta nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinių skundų argumentus, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi tik bylą tyrusių šališkų ir suinteresuotų pareigūnų teisme išsakyta nuomone ir tokie jų parodymai gali būti vertinami tik kaip prielaidos ir spėliojimai. Tačiau šie nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniuose skunduose nurodyti teiginiai apie kitokias nuteistųjų pokalbiuose ir žinutėse naudojamų žodžių reikšmes jokiais įrodymais nepagrįsti, todėl vertintini kaip deklaratyvūs. Apylinkės teismas dėl liudytojo Ž. Š. parodymų pasisakė ir tinkamai juos įvertino patikimumo požiūriu. Bylos medžiagoje nenustatyta, o ir patys apeliantai skunduose nenurodo jokių kitų šio pareigūno šališkumą ar suinteresuotumą patvirtinti galinčių duomenų. Teismas laiko, jog šio liudytojo parodymai vertinami kaip patikimi, jie atitinka telefoninių pokalbių stenogramose užfiksuotas aplinkybes. Ž. Š. daug metų dirba su narkotikų bylomis, kas dar labiau suteikia pagrindo pasitikėti šio liudytojo profesionalumu ir sustiprina pagrindą tikėti jo parodymų teisingumu, ypač dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų žargoninių pavadinimų.

26Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistųjų pokalbiuose ir SMS žinutėse minėtos „lazdos“, „obuoliai“, „apvalumai“, „dzindziliukai“ turi perkeltinę reikšmę, o įvertinus SMS ir pokalbių turinį, jų seką, tarpusavio sąsajas, intensyvumą, padarė išvadą, kad pokalbiai vyksta apie narkotines ir psichotropines medžiagas. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šie duomenys parodo, jog tiek E. B., tiek ir L. M. ne tik patys vartojo, ką jie patys pripažino, bet ir kitiems parūpindavo, duodavo, parduodavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

27Nuteistųjų ir jų gynėjų skunduose teigiama, kad nei iš E. B. pokalbių išklotinių, nei iš L. M. telefone rastų žinučių turinio jokių liudytojų Ž. Š. paminėtų žargonų nenustatyta, jose nėra vienareikšmiškai nurodoma, ko konkrečiai asmenys nori ir tikisi gauti, o liudytojais apklausti M. P., J. P., M. B., I. V., S. K. taip pat nepatvirtino, kad L. M. vartoja ar platina kažkokias medžiagas. Be to, praėjus metams ir daugiau laiko neprisimena SMS žinučių turinio ar vykusių pokalbių.

28Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nuteistųjų parodymus pagrįstai vertino kaip nepatikimus, kadangi teismo posėdžio metu nuteistieji negalėjo konkrečiai paaiškinti savo pokalbių turinio, dažnai sakydami, jog nežino apie ką kalbėjo, nesupranta, ką norėjo pasakyti skambinę ar rašę asmenys. Tokius jų parodymus paneigia byloje esančios skambučių ir SMS žinučių išklotinės, kurios patvirtina, nuteistieji epizodiškai bendravo su jais susisiekiančiais asmenimis, suprasdami jiems pasakomo teksto prasmę. Apylinkės teismas liudytojų, neigusių akivaizdžius narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimo-pardavimo ar kitokio įsigijimo iš nuteistųjų santykius, parodymus taip pat vertino kritiškai, kadangi visi apklausti liudytojai yra vieno ar kito nuteistojo pažįstami, bičiuliai ar net artimi draugai. Be to, pagal baudžiamąjį įstatymą atsakomybėn traukiami asmenys ir už tai, kad vartoja psichotropines ar narkotines medžiagas, neturėdami tikslo jas platinti, todėl apklausiami liudytojai yra ir suinteresuoti neprisipažinti kaip įsigyjantys ir vartojantys psichotropines ar narkotines medžiagas.

29Nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nuteistieji narkotikus pirkdavo savo reikmėms ir jų radimas pas nuteistuosius ir negali būti vertinamas kaip tikslo platinti narkotines medžiagas įrodymas, nėra nustatytas nei vienas platinimo faktas, nerasta svarstyklių psichotropinėms medžiagoms sverti, pakuočių šioms medžiagoms sudėti ir kt.

30Teisėjų kolegija sutinka, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais, ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji palaikė nevienkartinius ryšius su kitais asmenimis dėl psichotropinių medžiagų platinimo. Taip pat nustatyta, kad E. B. ir L. M. įgijo psichotropinę medžiagą 2012 m. spalio 17 d. ir vežėsi į ( - ) vykstantį renginį. Abu turėjo palyginti po nemažą kiekį – L. M. 12 tablečių, E. B. 26 tabletes psichotropinės medžiagos. Jau vien tokia šios medžiagos forma – tabletės, ir jų kiekis leidžia vertinti, jog ši psichotropinė medžiaga buvo skirta platinimui. Toks psichotropinės medžiagos formatas – tabletės, pats savaime nereikalauja atskiro supakavimo dozėmis ir išdėstymo, jos yra pritaikytos atsiradus poreikiui, bet kuriuo momentu jas realizuoti. Todėl aplinkybė, kad visos tabletės pas kaltinamuosius rastos vienoje vietoje ir kad pas juos nerasta jokių priemonių, skirtų psichotropines medžiagas matuoti, sverti, supakuoti ir pan., bei tai, kad pas L. M. buvo surasta tik 12 vnt. vienos rūšies tablečių, kuriose bendras MDMA kiekis tik 1,247 g, nepaneigia nuteistųjų kaltės ir tyčios platinti šią medžiagą buvimo. Taip pat ir dėl L. M. ir jo gynėjo skundo argumento, jog L. M. šlapime nerasta MDMA pėdsakų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas jo tikslo platinti tokias medžiagas nebuvimo nepatvirtina.

31Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir pirmosios instancijos teismo išvada dėl L. M. išteisinimo pagal BK 253 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). BK 253 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad L. M. laikė 3 šovinius ir kad toks laikymas galėjo kelti pavojų visuomenės saugumui. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 str. 1 d. gali būti taikoma tik tuo atveju, kai disponavusio nurodytais objektais asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamosios atsakomybės taikymui pavojingumo laipsnį. Teisiamasis L. M. negalėjo paaiškinti šovinių atsiradimo jo kambaryje aplinkybių, jų laikymo fakto ir tikslo, o vien tik šovinių suradimo kratos metu fakto nepakanka L. M. patraukimui baudžiamojon atsakomybėn. Nors prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad BK 253 str. 1 d. numatytą veiką, atitinkančią šio nusikaltimo požymius, savo pavojingumu nuvertinti iki visiško nebaudžiamumo yra visiškai neteisinga ir prieštarauja BK prasmei, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadose jokių prieštaravimų ir neatitikimų neįžvelgia.

32Prokuroras skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstas išvadas dėl BK 253 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos nebuvimo padarė išskirtinai sureikšmindamas L. M. parodymus ir neadekvačiai įvertinus bylos aplinkybes. Tačiau byloje buvo nustatyta aplinkybė, kad bute gyvena ir kiti asmenys. Todėl, nors prokuroro teigimu, L. M. šeimos nariai nurodė nieko nežinantys apie kambaryje laikomus šaudmenis, jie šovinių ten nepadėjo, tačiau tai nesuteikia pagrindo manyti, kad šovinius laikė L. M.. Inkriminuojant BK 253 str. 1 d. vien formalaus konstatavimo, jog buvo pažeista jame nurodytų objektų disponavimo tvarka, nepakanka. L. M. ir jo šeimos nariai nesuvokė, jog jų namuose yra šovinių. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad L. M. veiksmuose nėra subjektyvinės pusės požymio – kaltės bei tokio pavojingumo laipsnio, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.

33Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmeta ir prokuroro skundo argumentus, kad apylinkės teismas, vertindamas L. M. parodymus, nebuvo nuoseklus, nes dėl veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., jo parodymais, kad jis psichotropines medžiagas įgijo ir laikė asmeniniams poreikiams, o ne platinimui, netikėjo, o parodymus dėl kaltinimo pagal BK 253 str. 1 d., kur L. M. taip pat neigia savo kaltę, laikė teisingais ir įrodančiais jo nekaltumą. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinius skundus pateikusiems asmenims nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Vertindamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamųjų duotus parodymus, teismas remiasi ta jų parodymų dalimi, kuri atitinka kitais įrodymais nustatytas objektyvias bylos aplinkybes.

34Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtų bausmių teisingumu. Skirdamas nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes, pirmosios instancijos teismas BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į nuteistųjų asmenybes apibūdinančių aplinkybių visumą, į visas bylos aplinkybes ir skiriamas bausmes tinkamai motyvavo. Nors nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra per griežtos, o prokuroro skunde – per švelnios, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistiesiems paskirtos bausmės yra adekvačios jų padarytiems nusikaltimams, atitinka bausmės paskirtį, teisingumo ir proporcingumo principus.

35BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė – terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistieji L. M. ir E. B. padarė tyčinius sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu žmogaus sveikatai pavojingomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Priešingai nei nurodoma nuteistųjų ir jų gynėjų bei prokuroro apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistųjų padarytų nusikaltimų aplinkybes, įvertino nusikalstamos veikos padarinius, rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšį, kiekį ir jų poveikio žmogui ypatybes, atsižvelgė į tai, kad nuteistieji anksčiau neteisti, charakterizuojami teigiamai, yra jauno amžiaus, mokosi, turi tvirtus socialinius ryšius su savo šeimomis. Taip pat į tai, kad įvykdytas nusikaltimas nebuvo jų atsitiktinė, spontaniška ir vienkartinė veika. E. B. ir L. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, nesigailėjo įvykdę nusikaltimą, o dalinis prisipažinimas buvo įtakotas tik objektyvių aplinkybių – psichotropinės ir narkotinės medžiagos rastos betarpiškai prie jų, dėl ko nelieka galimybės neigti jų turėjimą.

36Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta viena nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

37Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir L. M. pagrįstai paskyrė BK 260 str. 1 d. numatytą minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę, o E. B. – nežymiai šios bausmės minimumą viršijančią bausmę, kadangi sulaikymo metu pas jį buvo rasta didesnis kiekis psichotropinės medžiagos, jis dar turėjo ir narkotinę medžiagą. Be to, byloje nustatyta, kad jo veikla buvo aktyvesnė, t. y. būtent jis dažniausiai parūpindavo L. M. psichotropinių medžiagų. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistiesiems yra proporcingas jų asmenybėms ir padarytiems nusikaltimams bei neprieštarauja teisingumo principui.

38Nuteistųjų L. M., E. B. ir jų gynėjų skunduose prašoma nuteistiesiems taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti jiems su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Pažymėtina, kad BK 54 str. 3 d. taikymo galimybė buvo svarstyta pirmosios instancijos teisme, kuris nenustatė išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad nuteistųjų padaryti sunkūs nusikaltimai yra mažiau pavojingi, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo dar labiau švelninti nuteistųjų atsakomybę. .

39Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 str. 3 d.). Todėl pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatą yra aiškus prieštaravimas teisingumo principui skiriant bausmes. Tačiau BK neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 str. 2 d. apibrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 str. 2 d. pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-259/2011). Remiantis teismų praktika, švelnindamas bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.)

40Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytos bei nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo spręsti dėl BK 54 str. 3 d. taikymo galimybės. Šiuose skunduose nurodytos aplinkybės, kad nuteistieji anksčiau neteisti, administracine tvarka nebausti, yra jauno amžiaus, mokosi, griežtai laikėsi paskirtų kardomųjų priemonių, nebevartoja psichotropinių ar narkotinių medžiagų, vengia kontaktų su asmenimis, su kuriais anksčiau jas vartodavo, nuoširdžiai galisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, negali būti vertinamos kaip išimtinės ir neduoda pagrindo manyti, kad BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jiems su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Socialinės aplinkybės nuteistųjų nusikalsti nevertė. Jų padarytų nusikaltimų nėra pagrindo laikyti minimaliai pavojingais. Konstatuotina, kad paminėtos aplinkybės yra daugiau tipinės (kasdieninio pobūdžio), negu išimtinės, nes teismų praktikoje dažni tokie atvejai, kai jauni, besimokantys ar dirbantys, turintys šeimą ir vaikų ar skolų asmenys ir tuomet, kai yra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir net nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių už sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymą nuteisiami realia laisvės atėmimo bausme (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-213/2012).

41Remiantis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistųjų kaltės, bausmių rūšies ir jų dydžio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo. Teismas nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistųjų teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

42Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo L. M. ir jo gynėjo, nuteistojo E. B. ir jo gynėjo bei Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

44Nuteistųjų L. M., E. B. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. L. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 3. Pagal BK 253 str. 1 d. L. M. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios... 4. E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. dvejų metų... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių,... 6. L. M. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2012 m. spalio 19 d., ( - ),... 7. Be to, L. M. buvo kaltinamas tuo, kad tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai... 8. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu... 9. E. B. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2012 m. spalio 19 d., ( - ),... 10. Nuteistasis L. M. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo Šakių rajono... 11. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad pakeičiant nuosprendį ir... 12. Nuteistasis E. B. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti... 13. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, vertindamas BK 54 str. 3 d. pritaikymo... 14. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra... 15. Prokuroro skunde nurodoma, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį... 16. Prokuroro skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai pagal BK 260 str.... 17. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti jų apeliacinius... 18. Prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų... 19. Nuteistųjų L. M. ir jo gynėjo, E. B. ir jo gynėjo, ir Kauno apygardos... 20. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305... 21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios... 22. Nors nuteistieji apeliaciniuose skunduose neigia savo kaltę dėl BK 260 str. 1... 23. Atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę taip... 24. Taip pat nuteistųjų kaltė dėl BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos... 25. Teisėjų kolegija atmeta nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinių skundų... 26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistųjų pokalbiuose... 27. Nuteistųjų ir jų gynėjų skunduose teigiama, kad nei iš E. B. pokalbių... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nuteistųjų parodymus... 29. Nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nuteistieji... 30. Teisėjų kolegija sutinka, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą... 31. Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir pirmosios instancijos teismo išvada... 32. Prokuroras skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstas išvadas dėl BK... 33. Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmeta ir prokuroro skundo... 34. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir skundžiamu nuosprendžiu... 35. BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama... 36. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, jog teismas, skirdamas bausmę,... 37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje... 38. Nuteistųjų L. M., E. B. ir jų gynėjų skunduose prašoma nuteistiesiems... 39. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės... 40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje... 41. Remiantis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 42. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 44. Nuteistųjų L. M., E. B. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės...