Byla 2K-476/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Gintaro Godos ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė R. G. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

4UAB ,,A“ reikalavimas dėl 60 3178,55 Lt turtinės žalos priteisimo paliktas nenagrinėtas.

5Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 6, 7 dalimis, laikinai apribotos P. G. nuosavybės teisės į butą, kurio unikalus „( - )“, esantį „( - )“.

6Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 31 d. nutartis, kuria nuteistosios R. G. apeliacinis skundas atmestas.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

Nustatė

8R. G. nuteista už tai, kad dirbdama UAB „A“, buveinės adresas „( - )“ , Klaipėda vyr. finansininke apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 2006 m. balandžio 28 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės „A“ veiklos, jos komercinės, ūkinės, finansinės būklės ir rezultatų, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei pinigų panaudojimo.

9Ji, pagal darbo sutartis būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, o pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį - materialiai atsakinga už įmonės materialines vertybes, pažeisdama 1992 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 4 straipsnį, 12 straipsnį, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnį, nuo 1996 m. liepos 18 d. iki 2002 m. gruodžio 30 d. bendrovės „A“ apskaitos registruose neužregistravo 160 atvejų atskaitingų asmenų 641 000 Lt skolos bendrovei „A“.

10Be to, R. G. 2006 m. vasario 15 d. nepagrįstai iš UAB „A“ sąskaitos Nr. „( - )“ AB banke „Hansabankas“ į jai priklausančią sąskaitą Nr. „( - )“ AB banke „Hansabankas“ pervedė 1455 Lt darbo užmokesčio už 2006 m. sausio mėnesį ir 1723,55 Lt darbo užmokesčio už 2006 m. vasario mėnesį, nors darbo užmokestis už minėtą laikotarpį jai buvo išmokėtas: 2006 m. sausio 20 d., 2006 m. vasario 9 d., 2006 m. vasario 22 d. ir 2006 m. kovo 9 d.

11Taip pat R. G. nuteista už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą dokumentą panaudojo. Ji, dirbdama UAB „A“ vyr. finansininke nuo 1997 m. gegužės 5 d. iki 2001 m. balandžio 20 d. Lietuvos taupomojo banko Klaipėdos miesto skyriuje, UAB „A“ iš viso 78 banko knygelės čekiuose: Nr. „( - )“ pasirašė I. Š. vardu ir šiuos banko knygelės čekius pateikė banko darbuotojui.

12Taip pat R. G. nuteista už tai, kad pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Ji, dirbdama UAB „A“ vyr. finansininke ir pagal darbo sutartis būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, o pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdama materialiai atsakinga už įmonės materialines vertybes, pažeidė 1992 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 4 straipsnį ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 10 punktą ir nuo 1997 m. sausio 6 d. iki 2000 m. liepos 5 d., turėdama tikslą jai patikėtą UAB „A“ didelės vertės turtą pasisavinti, 85 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais 316 000 Lt panaudojimo. Po to R. G. E. J. (K.) vardu bankui pateiktuose čekiuose 85 atvejais iš UAB „A“ sąskaitos Nr. „( - )“ Lietuvos taupomojo banko Klaipėdos miesto skyriuje gavo 1 674 000 Lt, iš šios jai patikėtos sumos pasisavino UAB „A“ priklausančius pinigus – 316 000 Lt.

13Be to, R. G. laikotarpiu nuo 2000 m. liepos 21 d. iki 2001m. balandžio 20 d., turėdama tikslą jai patikėtą UAB „A“ didelės vertės turtą pasisavinti, 18 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais 74 000 Lt panaudojimo bei I. Š. (N.) vardu bankui pateiktuose čekiuose per 18 atvejų gavusi iš UAB „A“ sąskaitos Nr. „( - )“ Lietuvos taupomojo banko jai patikėtus 358 000 Lt ir iš šios jai patikėtos sumos pasisavino UAB „A“ priklausančius 74000 Lt.

14Be to, ji laikotarpiu nuo 2001 m. gegužės 18 d. iki 2002 m. gruodžio 30 d. 46 atvejais iš UAB „A“ sąskaitos Nr. „( - )“ Lietuvos taupomojo banko ir „( - )“ AB „Hansabankas“ gavo 83 6000 Lt ir iš šios jai patikėtos sumos pasisavino UAB „A“ priklausančius 210 000 Lt.

15Kasaciniu skundu nuteistoji R. G. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir paskirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, taip pat panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jos sūnui priklausantį butą.

16Kasatorė nurodo, kad teismai tinkamai neįvertino, ar bausmės paskirtis nebus pasiekta jai paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ir prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veikas ir iš dalies padėjo išaiškinti veiką, susijusią su dokumentų klastojimu. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismai nenustatė. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 59 straipsnio 1 dalies reikalavimus nepripažindamas atsakomybę lengvinančia tos aplinkybės, kad kasatorė ikiteisminio tyrimo metu iš dalies atlygino padarytą žalą – sumokėjo 53 293,30 Lt.

17Nepaisant to, kad ekspertizės išvadose pripažinta, jog dėl sveikatos būklės R. G. gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jos sveikatos būklė nuolat blogėja, jai būtina vengti stresinių situacijų ir vartoti psichiatro paskirtus vaistus. Teismai nevertino, ar dėl sveikatos būklės kasatorė gali atlikti laisvės atėmimo bausmę (BK 76 straipsnis) bei ar nėra pagrindo jai skirti pakartotinę ekspertizę.

18Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, palikę civilinį ieškinį nenagrinėtą, nepagrįstai nepanaikino laikino nuosavybės teisės apribojimo į butą, kuris priklauso ne nuteistajai, o jos sūnui. Byloje esantys dokumentai akivaizdžiai įrodo, kad butas pirktas už sąžiningai uždirbtus pinigus. Jį kasatorė įsigijo savo vardu už vyro R. G. turėtas santaupas ir 2006 m. kovo 29 d. padovanojo sūnui.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Sergejus Stulginskis prašo nuteistosios R. G. kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad jai paskirtos bausmės atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti savanaudiški tyčiniai nusikaltimai, pasisavinta labai didelė pinigu suma, suklastotas didelis skaičius dokumentų), kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kasatorės asmenybę. Be nurodytų aplinkybių, šis teismas, atsižvelgdamas į nuteistosios R. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, iš dalies padėjo išaiškinti veiką, susijusią su dokumentų klastojimu), į sveikatos būklę (neįgali), asmenybę (neteista, administracine tvarka nebausta), motyvuotai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai yra mažesni už jai inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmių vidurkius.

20Teismai pagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kasatorė atlygino dalį padarytos turtinės žalos. Ji pagal susitarimą su bendrove „A" 53 293,30 Lt pervedė dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Tuo tarpu bylos ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant ją teisiamajame posėdyje padarytos žalos ar jos dalies kasatorė neatlygino.

21Byloje buvo atliktos dvi R. G. sveikatos būklės ekspertizės, kuriomis nustatyta, kad nuteistoji nepagydomomis lygomis, dėl kurių galėtų būti atleista nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos neserga, ji gali atlikti bausmę ir laisvės atėmimo vietose, o sveikatai pablogėjus, medicinos pagalba gali būti suteikta bausmės atlikimo vietų ligoninėje. Be to, pablogėjus sveikatai gali būti keliamas klausimas dėl kasatorės atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo vadovaujantis BK 76 straipsnio nuostatomis.

22Kasatorės prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį atmestinas, nes teismai nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios leistų skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, tokių aplinkybių savo skunde nenurodė ir R. G.

23Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas nepažeidžiant BPK 151 straipsnio reikalavimų. Nuosavybės teise priklausantį butą R. G. prieš pat baudžiamosios bylos iškėlimą perregistravo savo sūnaus P. G. vardu. Ji neturi lėšų turtinei žalai atlyginti, pastaruosius dvejus metus niekur nedirbo. UAB „Ąžuolino valda" reikalavimas atlyginti 603 178,55 Lt turtinę žalą paliktas nenagrinėtas, todėl žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimas gali apsunkinti ginčo dėl žalos atlyginimo išsprendimą.

24Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

25Dėl paskirtos bausmės

26

27Kasacinio skundo argumentai dėl nuteistajai R. G. paskirtų bausmių atmestini. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 369 straipsnio 1,2 dalimis, paskirtą bausmę gali sušvelninti tik tada, kai jos paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu.

28Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias privalu atsižvelgti skiriant bausmę, o BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Visos šios aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę, jas įvertinęs teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

29Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai R. G. bausmę, bei apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs jos apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma paskirti švelnesnę bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skirdamas bausmes nuteistajai R. G. šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, t. y. į tai, kad padaryti savanaudiški tyčiniai nusikaltimai, pasisavinta didelė pinigų suma, suklastotas didelis skaičius dokumentų, taip pat buvo atsižvelgta į kasatorės asmenybę (neteista, administracine tvarka nebausta). Teismas, priešingai nei teigia kasatorė, įvertino ir jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, iš dalies padėjo išaiškinti veiką, susijusią su dokumentų klastojimu, taip pat jos sveikatos būklę. Išanalizavęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas motyvuotai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai yra mažesni už R. G. inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmių vidurkius.

30Kasatorė prašo pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jai švelnesnę bausmę nei numatyta jai inkriminuotų nusikaltimų sankcijose nurodydama, kad teismai be pagrindo netaikė minėto straipsnio. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

31Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, leidžiančių teismui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, todėl teismai pagrįstai šio straipsnio netaikė. Kasatorės minimos aplinkybės, susijusios su jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymu bei sveikatos būkle, vertinant kartu su byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma, negali būti laikomos išimtinėmis, leidžiančioms jai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnes nei įstatymo numatyta bausmes. R. G. paskirtos bausmės švelninti nėra pagrindo.

32Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nevertino, ar nėra pagrindo nuteistajai taikyti BK 76 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo bausmės dėl ligos. Pažymėtina, kad BK 76 straipsnio 1 dalis numato ne teismo pareigą, o galimybę nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Spręsdamas dėl BK 76 straipsnio taikymo, teismas atsižvelgia į sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, taip pat padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir pan. Didelę reikšmę turi ir tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai, nes jeigu tokia liga asmuo jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga paprastai negali būti pripažinta pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės bylos Nr. 2K-337/2010, 2K-95/2010, 2K-92/2010, 2K-69/2009, 2K-496/2008, 2K-438/2008).

33Byloje esančiame ekspertizės akte Nr. EG 540/09(03) nustatyta, kad medicininiuose dokumentuose neužfiksuotas objektyvus R. G. sveikatos būklės pablogėjimas nei anksčiau, ir tai įvertinta, kaip jos lėtinių ligų agravacija. Taip pat konstatuota, kad R. G. nepagydomomis ligomis, dėl kurių galėtų būti atleista nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos, neserga ir gali atlikti bausmę laisvės atėmimo vietose. Kasatorės liga nėra įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 (T. 9, b. l. 52). Atsižvelgiant į šio ekspertizės akto išvadoje nurodytą nuteistosios R. G. ligos pobūdį, taip pat į kitas bylos aplinkybes, taikyti jai BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatų nebuvo teisinio pagrindo.

34Jeigu bausmės atlikimo vietoje kasatorės sveikatos būklė blogėtų, liga progresuotų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės užtikrinti tinkamo gydymo, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl jos atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnis, BPK 359, 362 straipsniai).

35Dėl turtinės žalos atlyginimo pripažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe

36Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismai turėjo pripažinti nuteistosios R. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji atlygino dalį padarytos žalos.

37Padarytos žalos atlyginimas, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Nuteistoji R. G. visos bendrovei „A“ padarytos žalos neatlygino, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos jai negalėjo būti taikomos. Kita vertus, teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, priklausomai nuo bylos aplinkybių gali pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir dalinį padarytos žalos atlyginimą. Tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiems (civiliniams ieškovams) tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės bylos Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009). Tokių aplinkybių šioje byloje taip pat nenustatyta. Nuteistoji R. G. pagal susitarimą su bendrove „A" pervedė 53 293,30 Lt – tai tik nedidelė jos nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dalis. Be to, žinodama apie padarytą žalą ir galimus civilinius ieškinius, ji savo sūnui pagal neatlygintiną sandorį (dovanojimo sutartį) perleido turtą (butą), iš kurio pareikšti ieškiniai galėjo būti tenkinami. Vėliau, viso proceso metu ji susilaikė nuo tolesnio žalos atlyginimo. Šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas abejoti kasatorės pastangų atlyginti padarytą žalą nuoširdumu, todėl teismai pagrįstai nepripažino jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

38Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

39Kasacinio skundo argumentai, kad teismai be pagrindo nepanaikino laikino nuosavybės teisės apribojimo į nuteistosios R. G. sūnui priklausantį butą iš dalies pagrįsti.

40Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, numatytas BPK 151 straipsnyje, yra procesinė prievartos priemonė, skiriama esant vienam iš dviejų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ir asmenys, kuriems gali būti taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas - įtariamajam, pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą. Pirmosios instancijos teismas BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis nesivadovavo ir nuosprendyje neteisingai nurodė nuteistosios R. G. sūnui P. G. pritaikyto nuosavybės teisės apribojimo į jam priklausantį butą teisinį pagrindą – BPK 151 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes šioje normoje reglamentuotas nuosavybės teisės apribojimas juridiniams asmenims. Apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė, todėl jau vien dėl to laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas šioje byloje negali būti pripažįstamas pagrįstu.

41Priimdamas nuosprendį, teismas turi išspręsti klausimą ir dėl procesinių prievartos priemonių taikymo. Tais atvejais, kai civilinis ieškinys tenkinamas ir priteistai sumai esant didesnei nei turto, kuriam taikomas nuosavybės teisių apribojimas, teismas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paprastai pratęsia šios priemonės taikymą iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo įvykdymo. Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas siekiant užtikrinti civilinio ieškovo galimybes išieškoti padarytos žalos atlyginimą, tačiau teismas nusprendė ieškinį palikti nenagrinėtą, nes jis neatitiko CPK 135 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktų reikalavimų. Ieškinį palikus nenagrinėtą pasibaigė procesas dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje ir kartu išnyko pagrindas laikinam nuosavybės teisės apribojimui taikyti, todėl ši procesinės prievartos priemonė turėjo būti panaikinta. Palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą, civiliniai ieškovai turi galimybę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka ir prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vadovaudamiesi CPK nuostatomis.

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

43Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 31 d. nutartį pakeisti. Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į butą, esantį „( - )“ Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi,... 4. UAB ,,A“ reikalavimas dėl 60 3178,55 Lt turtinės žalos priteisimo paliktas... 5. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 6, 7 dalimis, laikinai... 6. Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 31 d. nutartis, kuria... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą ir... 8. R. G. nuteista už tai, kad dirbdama UAB „A“, buveinės adresas „( -... 9. Ji, pagal darbo sutartis būdama atsakinga už buhalterinių įrašų... 10. Be to, R. G. 2006 m. vasario 15 d. nepagrįstai iš UAB „A“ sąskaitos Nr.... 11. Taip pat R. G. nuteista už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai... 12. Taip pat R. G. nuteista už tai, kad pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje... 13. Be to, R. G. laikotarpiu nuo 2000 m. liepos 21 d. iki 2001m. balandžio 20 d.,... 14. Be to, ji laikotarpiu nuo 2001 m. gegužės 18 d. iki 2002 m. gruodžio 30 d.... 15. Kasaciniu skundu nuteistoji R. G. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 16. Kasatorė nurodo, kad teismai tinkamai neįvertino, ar bausmės paskirtis nebus... 17. Nepaisant to, kad ekspertizės išvadose pripažinta, jog dėl sveikatos... 18. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Generalinės prokuratūros... 20. Teismai pagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos... 21. Byloje buvo atliktos dvi R. G. sveikatos būklės ekspertizės, kuriomis... 22. Kasatorės prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį atmestinas, nes teismai... 23. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas nepažeidžiant BPK 151... 24. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 25. Dėl paskirtos bausmės... 26. ... 27. Kasacinio skundo argumentai dėl nuteistajai R. G. paskirtų bausmių... 28. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis... 29. Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai... 30. Kasatorė prašo pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jai... 31. Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, leidžiančių teismui taikyti BK... 32. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nevertino, ar nėra pagrindo... 33. Byloje esančiame ekspertizės akte Nr. EG 540/09(03) nustatyta, kad... 34. Jeigu bausmės atlikimo vietoje kasatorės sveikatos būklė blogėtų, liga... 35. Dėl turtinės žalos atlyginimo pripažinimo atsakomybę lengvinančia... 36. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismai turėjo pripažinti... 37. Padarytos žalos atlyginimas, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta... 38. Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo... 39. Kasacinio skundo argumentai, kad teismai be pagrindo nepanaikino laikino... 40. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, numatytas BPK 151 straipsnyje, yra... 41. Priimdamas nuosprendį, teismas turi išspręsti klausimą ir dėl procesinių... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6... 43. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir Lietuvos...