Byla 2-1221/2009

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ervin“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. nutarties, kuria teismas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ervin“ ieškinį paliko nenagrinėtą civilinėje byloje Nr. 2-3724-565/2009, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ervin“ ieškinį atsakovui Švedijos karalystėje registruotai bendrovei Ageratec AB dėl patirtų išlaidų priteisimo ir nuostolių atlyginimo, tretysis asmenys ieškovo pusėje UAB „Hanza lizingas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas UAB ,,ERVIN“ ieškiniu prašė teismo:

51) Priteisti iš atsakovo Švedijos karalystėje registruotos bendrovės Ageratec AB 742 706,12 Lt sumą, į kurią išskaičiuota ieškovo sumokėta atsakovui pirkimo kainos dalis ir patirti nuostoliai;

62) Priteisti iš atsakovo 911 539,20 Lt trečiojo asmens ieškovo pusėje UAB ,,Hanza lizingas“ naudai;

73) Taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą savo sąskaita atsiimti biodyzelino gamybos įrenginį P 16000 iš ieškovo sandėlio, nurodant, kad ieškovui nevykdant įpareigojimo, bus taikomi CPK 273 straipsnyje nurmatyti sprendimo nevykdymo padariniai.

8Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2006 m. vasario 7 d. su atsakovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl naujo biodyzelino gamybos įrenginio P 16000 pirkimo iš atsakovo už 330 000 eurų (1 139 424 Lt). Ieškovas sumokėjo atsakovui avansą, kuris sudaro 1/5 daikto vertės. Pirkimo-pardavimo sutartyje šalys susitarė, kad visi ginčai tarp šalių bus sprendžiami pagal Lenkijos teisės reglamentuotas procedūras, o sutarties nuostatos taikomos ir aiškinamos remiantis Europos Sąjungos teisės normomis.

92006 m. balandžio 3 d. ieškovas, atsakovas ir UAB „Hanza lizingas“ (lizingo davėjas) sudarė lizingo sutartį, pagal kurią lizingo davėjas nupirko iš atsakovo biodyzelino gamybos įrenginį P 16000 ir perdavė jį valdyti bei naudoti ieškovui verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą daikto kainą jis pereis ieškovo nuosavybėn. Lizingo davėjas įsigijo daiktą iš atsakovo ir 2006 m. gruodžio 28 d. priėmimo-perdavimo aktu perdavė jį ieškovui. Tačiau lizinguojamas biodyzelino gamybos įrenginys neveikė, o atsakovas nesugebėjo pašalinti daikto trūkumų. Atsakovui (pardavėjui) iš esmės pažeidus daikto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, ieškovas ir lizingo davėjas 2008 m. lapkričio 17 d. raštu vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį ir kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo bei restitucijos taikymo. Bylos teismingumą Lietuvos teismams ieškovas motyvavo tuo, kad ginčas kildinamas iš 2006 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties, o šalių susitarimas dėl Lenkijos teisės procedūrų taikymo ginčo išsprendimui netaikomas, kadangi tai draudžia 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 1b papunktis bei Lietuvos Respublikos CPK 27 straipsnio nuostatos, kurios numato, jog tokie ginčai turi būti nagrinėjami pagal sutarties įvykdymo vietos teisę. Ieškovo nuomone, šalys susitarimu negali pakeisti šios Reglamento nuostatos.

10Atsakovas Švedijos karalystėje registruota bendrovė Ageratec AB atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ginčas byloje yra kildinamas ne iš pirkimo-pardavimo, o iš lizingo sutarties nuostatų. Lizingo sutartyje šalys susitarė, kad ankstesnė tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis yra lizingo sutarties priedas. Tuo pačiu lizingo sutarties 9 straipsnyje šalys atsisakė pirkimo-pardavimo sutartyje numatyto ginčų sprendimo būdo ir susitarė ginčus, kylančius iš lizingo sutarties nagrinėti pagal Londono Tarptautinio Arbitražo Teismo (LCIA) taisykles. Atsakovo nuomone, toks trišalis susitarimas pakeitė šalių ankstesnį susitarimą ginčus tarp ieškovo ir atsakovo dėl pirkimo-pardavimo sutarties nagrinėti kitose institucijose. Šalių arbitražinis susitarimas yra aiškus, galiojantis ir turi būti vykdomas. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas prašė teismo ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 9 p.).

11Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 23 d. nutartimi, remdamasis CPK 296 straipsnio pirmosios dalies 9 punktu, ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais dėl ginčo sprendimo būdo ir vietos. Teismas nurodė, kad 2006 m. balandžio 3 d. šalys lizingo sutarties 2 straipsnyje susitarė, jog ieškovas perduoda trečiajam asmeniui visas savo teises ir įsipareigojimus pagal 2006 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, o 9 straipsnyje šalys susitarė dėl arbitražinės išlygos, kad visi iš šio susitarimo arba su juo susiję ginčai bus sprendžiami arbitraže pagal LCIA taisykles nesikreipiant į teismus. Šalys susitarė, kad arbitražo vieta bus Ciurichas/Šveicarija, arbitražo procedūros bus atliekamos vokiečių arba anglų kalba. Teismo nuomone, sudarius trišalį susitarimą, į teisinį santykį įstojo papildoma šalis, t. y. tretysis asmuo, ir atitinkamai buvo įtvirtintas naujas ginčų sprendimo būdas - arbitražas. Susitarimo preambulėje nustatyta, jog pirkimo-pardavimo sutartis prie šio susitarimo pridedama kaip priedas. Nutartyje pažymima, jog sudarydamos šį susitarimą, šalys atsisakė pirkimo-pardavimo sutartyje numatyto ginčų sprendimo būdo ir susitarė dėl visų ginčų, kylančių iš susitarimo, įskaitant ir pirkimo-pardavimo sutartį, sprendimo arbitraže pagal Londono Tarptautinio Arbitražo Teismo taisykles. Arbitražinis susitarimas yra aiškus ir galiojantis, neprieštarauja įstatymui ar Tarybos reglamentui (EB) Nr.44/2001, galiojančių įstatymų kolizijos dėl šio ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai nėra, arbitražinį susitarimą galima įgyvendinti, todėl ginčą nagrinėti teisme nėra jokio pagrindo (CPK 24 str.).

12Ieškovas UAB „Ervin“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš esmės. Skundą grindžia šiais argumentais:

131) Pagal 2006 m. vasario 7 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas turėjo sutartą daiktą perduoti ieškovui iki 2006 m. birželio 8 d., o perdavė šį daiktą pagal lizingo sutartį ir tik 2006 m. gruodžio 28 d. Šių aplinkybių teismas nevertino.

142) Pagal 2006 m. balandžio 3 d. lizingo sutartį šalys neturėjo ketinimų keisti 2006 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyto ginčų nagrinėjimo būdo. Lizingo sutartis įvardijama kaip susitarimas, kuriame išskirtos sutarties ir susitarimo sąvokos. Sutartis – tai tarp atsakovo ir lizingo gavėjo 2006 m. vasario 7 d. sudaryta daikto pirkimo-pardavimo sutartis dėl prekių tiekimo, kuri vertinama kaip priedas prie susitarimo, o susitarimas – tai įsipareigojimas perleisti sutarties vykdymą lizingo davėjui. Šalys arbitraže susitarė spręsti tik iš susitarimo, o ne iš sutarties kylančius ginčus. Be to, teismų kompetencija pagal įstatymą platesnė už kitų institucijų (CPK 24 str. 2 d.).

153) Ieškinio teismingumas Lietuvos teisimams grindžiamas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 1b papunkčio nuostatomis.

16Tretysis asmuo ieškovo pusėje prisidėjime prie atskirojo skundo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, o ieškovo atskirąjį skundą patenkinti. Prisidėjimą grindžia šiais argumentais:

171) Trišaliame susitarime numatyta arbitražinė išlyga netaikoma sprendžiant dvišalio sandorio tarp ieškovo ir atsakovo galiojimo ir su juo susijusių ginčų nagrinėjimo klausimus.

182) Trišalis susitarimas susijęs su galimu ginču dėl nuosavybės teisės į daiktą įgijimo, lizingo gavėjo įsipareigojimai lizingo davėjui ir pan. Vien tai, kad dvišaliuose santykiuose tarp ieškovo ir atsakovo dalyvauja tretysis asmuo, nekeičia ir negali keisti tarp ieškovo bei atsakovo kylančių sutartinių ginčų nagrinėjimo būdo.

19Atsakovas Švedijos karalystėje registruota bendrovė Ageratec AB atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

201) Lizingo sutartimi šalys susitarė perduoti arbitražui spręsti ne tik ginčus, kylančius iš lizingo sutarties, bet ir iš su ja kylančių sutarčių. Ieškovo pareikštas reikalavimas byloje kyla iš 2006 m. balandžio 3 d. lizingo sutarties bei 2006 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuri yra sudėtine lizingo sutarties dalimi. Šalys, sudarydamas 2006 m. balandžio 3 d., kitaip susitarė dėl ginčų nagrinėjimo būdo negu 2006 m. vasario 7 d. sutartyje.

212) Sutarties ir susitarimo sąvokų išskyrimas įtvirtintas siekiant pabrėžti skirtingą jų turinį, reikšmę bei vietą šalių teisiniuose santykiuose dėl daikto pirkimo-paradavimo, bet ne skirtingus iš šių sandorių kylančius ginčų sprendimo būdus. Be to, lizingo sutarties 9 straipsnyje neminimi nei susitarimai, nei sutartys, o tik pažymima, jog bet kokie ginčai, susiję su lizingo sutartimi, sprendžiami arbitražine tvarka.

223) Apelianto argumentai dėl poreikio taikyti 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 1b papunktį nepagrįsti, kadangi tarp šalių yra galiojantis arbitražinis susitarimas ir nurodyto Reglamento normos netaikomos.

23Atskirasis skundas netenkintinas.

24Šioje byloje sprendžiamas ginčo priskirtinumo klausimas – ar jis turi būti nagrinėjamas teismine tvarka, jei taip, Lietuvos ar kitos valsybės teismuose, ar arbitražine tvarka. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina atsižvelgti į teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, pobūdį, teisinio kvalifikavimo ypatumus, šalių valią dėl ginčo sprendimo būdo, taip pat ar šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą dėl ginčo būdo ir vietos, ar šis susitarimas galioja, ar toks ginčas pagal įstatymus apskritai gali būti nagrinėjamas arbitraže.

25Arbitražinis susitarimas yra rašytine forma sudaryta sutartis, kuria šalys susitaria spręsti tarpusavio ginčus arbitražu, o ne teismine tvarka (CK 1.73 str. 1 d. 5 p., 6.154 str., Komercinio arbitražo įstatymo 9 str. 1 d.). Arbitražinio susitarimo tikslas yra atsisakyti bet kurios valstybės teismų jurisdikcijos ir perduoti ginčą spręsti arbitražui, t.y. arbitražinio susitarimo sudarymas kartu reiškia, kad šalys atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme. Sudarytas arbitražinis susitarimas šalims yra privalomas ir jos negali vienašališkai šio keisti, nes sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Be to, šalys negali arbitražinio susitarimo pažeisti, t. y. kilus ginčui, rinktis vietoje arbitražo kitą, pavyzdžiui, teisminį ginčo sprendimo būdą. Arbitražinis susitarimas yra privalomas ne tik jos šalims, bet ir teismui, todėl esant arbitražinei išlygai, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos ir turi nukreipti sutartį pažeidusią šalį įvykdyti sutartinę prievolę, t.y. kilus ginčui kreiptis į arbitražą. Teismas, jei į jį patenka ieškinys tokiu klausimu, dėl kurio šalys sudarė arbitražinį susitarimą, turi, vienai iš šalių prašant, nusiųsti šalis į arbitražą, jeigu nenustato, kad nurodytas susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis ar jo negalima įvykdyti (1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo II str. 3 d.). Arbitražinis susitarimas gali būti laikomas niekiniu ir teismas spręsdamas ginčo priskirtinumo klausimą gali į jį neatsižvelgti, kai niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis yra akivaizdus, t. y. turi būti akivaizdu, jog toks susitarimas prieštarauja tos valstybės viešajai tvarkai ar imperatyviajai nacionalinės teisės normai. Taigi teismas ex officio gali pripažinti arbitražinį susitarimą negaliojančiu arba gali nepripažinti arbitražinio susitarimo tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ar imperatyviai įstatymo normai, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-62/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-178/2009).

26Tarp šalių sudarytas arbitražinis susitarimas įpareigoja teismą atsisakyti priimti ieškinį, jeigu atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme ir reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo (CPK 137 str. 2 d. 6 p.). Tuomet, jeigu teismas iškelia civilinę bylą ir atsakovas pareiškia prieštaravimus dėl ginčo nagrinėjimo teisme, reikalaudamas laikytis arbitražinio susitarimo, teismas ieškinį turi palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 9 p.).

27Kai ieškovas paduoda ieškinį teisme, ginčo priskirtinumą teismams grįsdamas viena sutartimi, o atsakovas atsikirtimuose nurodo, jog ginčas yra arbitruotinas, kadangi kildinamas iš kitos sutarties, kurioje šalys susitarė dėl jo nagrinėjimo arbitraže, būtina išanalizuoti, iš kokių sutartinių teisinių santykių iš tiesų kildinami pareikšti reikalavimai, jeigu tai lemia skirtingą priskirtinumą.

28Nagrinėjamoje byloje ieškovas – privatusis juridinis asmuo pareiškė reikalavimus kitam privačiajam juridiniam asmeniui - Švedijoje registruotai įmonei dėl patirtų išlaidų priteisimo ir nuostolių atlyginimo ieškovo ir trečiojo asmens ieškovo pusėje naudai. Ginčo priskirtinumą teismams ieškovas grindžia remdamasis tarp jo ir atsakovo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi, o teismingumą Lietuvos teismams - 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 1b papunkčio nuostatomis. Tokie ieškovo argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo pareikšti reikalavimai iš esmės yra kildinami iš 2006 m. balandžio 3 d. sudarytos trišalės lizingo sutarties, kurią sutarties šalys įvardija kaip susitarimą, o ne iš 2006 m. vasario 7 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties. Tai visų pirma, įrodo paties ieškovo pareikšti reikalavimai, kuriais prašoma priteisti patirtas išlaidas dėl iš atsakovo įsigyto netinkamos kokybės daikto. Ieškovas į bylos nagrinėjimą įtraukė tris asmenis – visas lizingo sutarties šalis, o ne du asmenis – pirkėją ir pardavėją. Ieškinio patenkinimo atveju pinigai būtų priteisti ne tik ieškovui, bet ir trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje patrauktam lizingo davėjui, kuris turėtų būti laikomas bendraieškiu byloje. Jeigu reikalavimas būtų kildinamas tik iš pirkimo-pardavimo sutarties, pinigai apskritai negalėtų būti priteisimai lizingo davėjui iš pardavėjo. Antra, pats ginčo dalykas - biodyzelino gamybos įrenginys, dėl kurio kokybės ir ginčijasi šalys, buvo perduotas ieškovui pagal lizingo, o ne pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Trečia, skiriasi nuosavybės teisės į ieškovui perduotą daiktą įgijimo momentas pagal pirkimo-pardavimo ir lizingo sutartis. Ketvirta, šalių vėlesnis susitarimas keičia jų ankstesnį susitarimą. Tai, kad ieškovas ir atsakovas iš pradžių sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas sumokėjo 20 procentų perkamo daikto vertės avansą atsakovui, o vėliau šalys sudarė lizingo sutartį kartu su lizingo davėju kitomis sąlygomis, reiškia, jog pirkimo-pardavimo sutarties šalys laisva valia susitarė kitokiu būdu ir forma įforminti savo susitarimą, kuris pakeitė jų ankstesnę sutartį (CK 6.156 str.). Penkta, trišalio susitarimo dėl lizinguojamo daikto 2 straipsnyje šalys susitarė, jog lizingo gavėjas perduoda lizingo davėjui visas savo teises pagal pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 33). Tai reiškia, jog iš pirkimo-pardavimo sutarties kylančios prievolės ta apimtimi, kiek tai susiję su ieškovo (pirkėjo) teisėmis bei pareigomis, buvo perleistos trečiajam asmeniui (lizingo davėjui). Tačiau šalys lizingo sutartyje nesusitarė dėl ginčų nagrinėjimo tokio paties būdo kaip pirkimo-pardavimo sutartyje. Atvirkščiai, jos nusprendė, jog visi iš lizingo sutarties kylantys arba su juo susiję ginčai bus sprendžiami arbitražine tvarka pagal LCIA taisykles Ciuriche (Lizingo sutarties 9 straipsnis, b.l. 34-35). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovo ir trečiojo asmens pareikšti reikalavimai yra kildinami iš lizingo sutarties, taip pat ir iš su ja susijusios pirkimo-paradavimo sutarties, ir visi šie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami arbitražine tvarka.

29Šalių sudarytas susitarimas dėl arbitražinės išlygos yra įformintas rašytine forma, ginčai dėl lizingo sutartinių teisinių santykių bei su jais susijusių pirkimo-pardavimo teisinių santykių gali būti nagrinėjami arbitraže, šalių susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, todėl pirmosios instancijos teismas, atsakovui pareiškus prieštaravimus dėl ginčo nagrinėjimo teisme pagal pareikštus reikalavimus, pagrįstai nutarė ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio pirmosios dalies 9 punkto pagrindu.

30Atskirajame skunde išdėstyti apelianto argumentai dėl 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 nuostatų taikymo byloje, nustatant ginčo priskirtinumą, nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, kadangi nurodyto Reglamento normos nėra taikomos tuomet, kai šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą ir šis susitarimas galioja (2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 1 straipsnio 2 dalies „d“ punktas). Apelianto argumentai dėl ginčo daikto perdavimo momento nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

31Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ieškovas UAB ,,ERVIN“ ieškiniu prašė teismo:... 5. 1) Priteisti iš atsakovo Švedijos karalystėje registruotos bendrovės... 6. 2) Priteisti iš atsakovo 911 539,20 Lt trečiojo asmens ieškovo pusėje UAB... 7. 3) Taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą savo sąskaita atsiimti... 8. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2006 m. vasario 7 d. su atsakovu sudarė... 9. 2006 m. balandžio 3 d. ieškovas, atsakovas ir UAB „Hanza lizingas“... 10. Atsakovas Švedijos karalystėje registruota bendrovė Ageratec AB atsiliepime... 11. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 23 d. nutartimi, remdamasis CPK 296... 12. Ieškovas UAB „Ervin“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo... 13. 1) Pagal 2006 m. vasario 7 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą... 14. 2) Pagal 2006 m. balandžio 3 d. lizingo sutartį šalys neturėjo ketinimų... 15. 3) Ieškinio teismingumas Lietuvos teisimams grindžiamas 2000 m. gruodžio 22... 16. Tretysis asmuo ieškovo pusėje prisidėjime prie atskirojo skundo prašo... 17. 1) Trišaliame susitarime numatyta arbitražinė išlyga netaikoma sprendžiant... 18. 2) Trišalis susitarimas susijęs su galimu ginču dėl nuosavybės teisės į... 19. Atsakovas Švedijos karalystėje registruota bendrovė Ageratec AB atsiliepime... 20. 1) Lizingo sutartimi šalys susitarė perduoti arbitražui spręsti ne tik... 21. 2) Sutarties ir susitarimo sąvokų išskyrimas įtvirtintas siekiant... 22. 3) Apelianto argumentai dėl poreikio taikyti 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos... 23. Atskirasis skundas netenkintinas.... 24. Šioje byloje sprendžiamas ginčo priskirtinumo klausimas – ar jis turi... 25. Arbitražinis susitarimas yra rašytine forma sudaryta sutartis, kuria šalys... 26. Tarp šalių sudarytas arbitražinis susitarimas įpareigoja teismą atsisakyti... 27. Kai ieškovas paduoda ieškinį teisme, ginčo priskirtinumą teismams... 28. Nagrinėjamoje byloje ieškovas – privatusis juridinis asmuo pareiškė... 29. Šalių sudarytas susitarimas dėl arbitražinės išlygos yra įformintas... 30. Atskirajame skunde išdėstyti apelianto argumentai dėl 2000 m. gruodžio 22... 31. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų... 33. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą....