Byla A-2050-520/2016
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras ir Kėdainių rajono savivaldybė) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. (3.4.5)KAS-550; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. cspr1-92; 3) įpareigoti atsakovą ištaisyti klaidą, padarytą 2002 m. gruodžio 16 d. išduotame pažymėjime (reg. Nr. 20/239322) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (registro versija Nr. 6), ir nurodyti teisingą informaciją (registro versija Nr. 5).

6Pareiškėjas nurodė, kad 2002 m. gruodžio 16 d. išduotame pažymėjime (reg. Nr. 20/239322) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (registro versijos Nr. 6) atsakovas neteisėtai, savavališkai ištaisė Nekilnojamojo turto registre nurodytą informaciją ir vietoje (4.1) statinio tipas: patalpa pastate, paskirtis / pavadinimas: gyvenamoji / butas su ½ dalimi kiemo rūsio 6I1p / buvęs 6F1p (unikalus Nr. ( - ), užstatymo plotas 59 kv. m); unikalus Nr. ( - ); kadastro duomenys užfiksuoti 1992 m. sausio 15 d., nurodė kitą neteisingą ir neatitinkančią Namų valdybos techninės apskaitos kortelės duomenų informaciją, t. y. (4.1) statinio tipas: patalpa pastate, paskirtis / pavadinimas: gyvenamoji / butas unikalus Nr. ( - ); kadastro duomenys užfiksuoti 1992 m. sausio 15 d. Šioje versijoje Nr. 6 nėra įrašo apie juridinius faktus, t. y. įrašo apie 1993 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį bei Kėdainių rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 18 d. nutartį.

7Pareiškėjo teigimu, atsakovas šias klaidas ištaisyti atsisakė, nurodydamas, jog vykdant 2002 m. spalio 18 d. teismo nutartį, kiemo rūsys 6I1p unikaliu Nr. ( - ) buvo aprašytas registro įraše, adresu ( - ), Kėdainiai. Taip pat atsakovas nurodė, jog išsiaiškinus, kad šis pastatas jau 1998 m. liepos 31 d. iškeltas į kadastrinių duomenų bylą adresu ( - ), Kėdainiai, ir jam jau suteiktas unikalus Nr. ( - ), 2002 m. gruodžio 16 d. klaida buvo ištaisyta ir pareiškėjo nuosavybės teisė perrašyta į ½ dalį kiemo rūsio 6I1p (unikalus Nr. ( - )), o nekilnojamasis daiktas unikaliu Nr. ( - ) Nekilnojamojo turto centriniame duomenų banke panaikintas kaip sudubliuotas.

8Pareiškėjas nurodė, jog jis 1992 metais privatizavo dalį gyvenamojo namo 3A1p, esančio ( - ), Kėdainiuose, bei jo priklausinius – ūkinį pastatą 6F1p ir šulinį. Pastatas 6F1p yra negyvenamas, skirtas ūkinei veiklai, jis yra namo 3A1p priklausinys, toks jis buvo nuo pastatymo momento – 1960 metais. VĮ Registrų centro Kauno filialas ginčijamą sprendimą grindė prielaidomis, neteisėtais įrodymais, kurie prieštarauja faktiniams dokumentuose nurodytiems duomenims, savavališkai nusprendė, jog padaryta klaida, nesivadovavo Namų valdybos techninės apskaitos kortelės duomenimis, todėl ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti.

9Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10Atsakovas paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto įrašą, tačiau kaip buto ar patalpos priklausinys Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruotas tik kitas tame pačiame statinyje esantis nekilnojamasis daiktas. Statinys gali būti įregistruotas tik kaip žemės sklypo, kuriame jis yra, priklausinys, t. y. įstatymai nenustato galimybės registruoti kitame žemės sklype esančio statinio (kiemo rūsio) dalies pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio buto priklausiniu.

11Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1420-02/2002 pareiškėjui pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį (viršutinę dalį) rūsio 6I1p (buvęs 6Flp), esančio ( - ) (buvęs adresas – ( - )), Kėdainiuose. Šiuo metu kiemo rūsio 6Ilp adresas yra pakeistas, 2012 m. birželio 26 d. suformavus žemės sklypą, esantį ( - ), Kėdainiuose, į kurio ribas ir patenka kiemo rūsys 6I1p. Vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 18 d. nutartį, kiemo rūsys 6I1p, unikalus Nr. ( - ), buvo aprašytas registro įraše adresu ( - ), Kėdainiai, tačiau vėliau išsiaiškinus, kad šis pastatas 1998 m. liepos 31 d. iškeltas į nekilnojamojo turto, esančio adresu ( - ), Kėdainiuose, kadastrinių matavimų bylą, ir jam jau buvo suteiktas unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teisė pareiškėjui 2002 m. gruodžio 16 d. įregistruota į ½ dalį kiemo rūsio 6Ilp, unikalus Nr. ( - ), o nekilnojamasis daiktas, kurio unikalus Nr. ( - ), Nekilnojamojo turto registre panaikintas kaip sudubliuotas.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybė atsiliepime į skundą nurodė, kad palaiko atsakovo atsiliepimą į skundą ir jame išdėstytus motyvus.

13II.

14Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo V. V. skundą atmetė.

15Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nuo 1992 m. rugsėjo 5 d. nuosavybės teisė į 60,12 kv. m bendro ploto butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Kėdainiuose, įregistruota pareiškėjui 1992 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3-5393 pagrindu. Nuosavybės teisė į ½ dalį kiemo rūsio 6I1p, buvęs 6Flp, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Kėdainiuose (buvę adresai – ( - )), nuo 2002 m. gruodžio 16 d. įregistruota pareiškėjui 1993 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3-4793 ir Kėdainių rajono apylinkės 2002 m. spalio 18 d. teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1420-02/2002 pagrindu. Teismas pažymėjo, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1420-02/2002 pareiškėjui pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį (viršutinę dalį) rūsio 6I1p (buvęs 6Flp), esančio ( - ) (buvęs adresas – ( - )), Kėdainiuose, tačiau šiuo metu kiemo rūsio 6Ilp adresas yra pakeistas, 2012 m. birželio 26 d. suformavus žemės sklypą, esantį adresu ( - ), Kėdainiuose, į kurio ribas ir patenka kiemo rūsys 6I1p.

16Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 1 straipsniu, 10 straipsnio 1–3 dalimis, 22 straipsniu ir konstatavo, kad įstatymai nenustato galimybės registruoti kitame žemės sklype esančio statinio (kiemo rūsio) dalies pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio buto priklausiniu. Teismo vertinimu, byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, kad atsakovas, vykdydamas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 18 d. nutartį, kiemo rūsį 6I1p, unikalus Nr. ( - ), aprašė registro įraše adresu ( - ), Kėdainiai, tačiau vėliau išsiaiškinęs, kad šis pastatas 1998 m. liepos 31 d. iškeltas į nekilnojamojo turto, esančio ( - ), Kėdainiuose, kadastrinių matavimų bylą, ir jam jau buvo suteiktas unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teisę pareiškėjui 2002 m. gruodžio 16 d. įregistravo į ½ dalį kiemo rūsio 6Ilp, unikalus Nr. ( - ), o nekilnojamąjį daiktą, kurio unikalus Nr. ( - ), Nekilnojamojo turto registre panaikino kaip sudubliuotą.

17Teismas, vadovaudamasis NTRĮ 33 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, sprendė, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą yra padaromos techninės klaidos. Šiuo atveju nagrinėjant pareiškėjo 2015 m. balandžio 20 d. prašymą nebuvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys neatitinka registravimui pateiktų dokumentų ar kad 2002 m. gruodžio 16 d. įrašant duomenis buvo padaryta techninė klaida. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą priklausinio sampratą ir įvertinęs pareiškėjo teismui pateiktą situacijos planą bei byloje esančią kadastro žemėlapio ištrauką darė išvadą, kad kiemo rūsys 6I1p yra kitame nei gyvenamasis namas žemės sklype ir negali būti laikomas savarankišku pagrindiniam daiktui tarnauti skirtu antraeiliu daiktu.

18Teismas pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys gali būti pripažinti netiksliais, neteisingais ar neišsamiais tuomet, kai jie neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti, tačiau tokių duomenų teismas šioje byloje nenustatė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

19III.

20Pareiškėjas V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

211. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime buvo netinkamai įvertinti į šią administracinę bylą pateikti įrodymai ir padarytos nepagrįstos bei neteisėtos išvados apie šios administracinės bylos esmę. Atsakovo argumentai prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams ir pareiškėjo byloje duotiems paaiškinimams. VĮ Registrų centras savavališkai nusprendė, kad padaryta klaida, nesivadovavo Namų valdybos techninės apskaitos kortelės duomenimis ir ištaisė informaciją bei juridinius faktus pagal savo vidinį įsitikinimą, nepranešęs pareiškėjui, nors registratoriaus priimami sprendimai turi būti objektyvūs, t. y. informacija turi būti pagrįsta juridiniais faktais ir teisėtai surinktais objektyviais įrodymais. Registratoriaus sprendimai negali būti grindžiami prielaidomis ir spėjimais bei medžiaga, kuri nėra tinkamas informacijos šaltinis ar įrodymas apie nekilnojamąjį turtą, statinius (butus, patalpas) ir teises į juos.

222. VĮ Registrų centras padarė visiškai nepagrįstą išvadą, prieštaraujančią faktinei situacijai ir byloje esantiems įrodymams, kad kiemo rūsys 1998 m. liepos 31 d. iškeltas į nekilnojamojo turto, esančio ( - ), Kėdainiuose, kadastrinių matavimų bylą, ir jam jau buvo suteiktas unikalus Nr. ( - ). Pastato 6Flp, esančio ( - ), Kėdainiuose, viršutinė dalis privatizuota 1993 m. lapkričio 15 d., 1998 metais savo turėtą sklypą M. Daukšos vidurinė mokykla (toliau – ir Mokykla) padidino iki 26 550 kv. m ( - ) sklypo sąskaita, ūkinis pastatas į Mokyklos sklypą pateko pažeidus Centrinės privatizacijos komisijos 1992 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 26 (1.1 ir 1.2 punktai). Nagrinėjant šią administracinę bylą buvo nustatyta, jog pareiškėjas 1992 metais privatizavo dalį gyvenamojo namo 3Alp, esančio ( - ), Kėdainiuose, bei jo priklausinius, t. y. ūkinį pastatą 6Flp ir šulinį. Pagal namų valdos ( - ) 1988 metų inventorizacijos duomenis valdos sklypo faktiškai naudojamas plotas buvo 16 174 kv. m, o Mokykla tuo metu ne tik kad nevaldė šios žemės, bet ir neturėjo savo žinioje ūkinio pastato 6Flp (dabar 6I1p). Ginčo pastatas 6Flp buvo statytas 1960 metais, o Mokykla statyta 1976 metais, ūkinis pastatas 6Flp rūsys nebuvo susijęs jokiais ryšiais su Mokykla, nuo 1975 metų šiuo pastatu naudojosi namo, esančio ( - ), Kėdainiuose, gyventojai, įskaitant ir pareiškėją.

233. Nors naudojimosi žeme tvarka ir žemės sklypų ribų nustatymas yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad yra grubiai pažeidžiamos pareiškėjo teisės, nes jis daug metų negali pasinaudoti jam priklausančia teise privatizuoti namų valdos žemės sklypą, kurią įgijo nuo 1992 metų, kai privatizavo dalį gyvenamojo namo 3Alp, esančio ( - ), Kėdainiuose, bei jo priklausinius, t. y. ūkinį pastatą 6Flp bei šulinį. Kadangi pareiškėjas valdo nuosavybės teise pastatus, jis turi teisę naudotis žemės sklypais, būtinais jam nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatacijai, o kiti savininkai, įgyvendindami savo nuosavybės teisę, privalo laikytis įstatymų, gerbti kitų savininkų teises ir jų nepažeisti (CK 96 str.). Įstatymas nereikalauja, kad pagrindinis daiktas ir jo priklausinys būtų šalia, t. y. daikto priklausinys gali būti ir kitoje vietoje nei pagrindinis daiktas, tik svarbu, kad abu daiktai būtų susiję bendra ūkine paskirtimi ir vienas tarnautų kitam, nes įstatymas, nusakydamas pagrindinio daikto ir priklausinio sąsajas, kalba ne apie fizinį, bet apie funkcinį jų ryšį. Todėl pareiškėjo reikalavimas ištaisyti klaidą ir palikti turimą ½ dalį rūsio jo gyvenamojo namo priklausiniu yra pagrįstas ir neprieštarauja CK įtvirtintoms daiktinės teisės nuostatoms.

244. Pagal lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principą teisės norminiuose aktuose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto įsigaliojimo, tačiau ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra ignoruojamos objektyvios aplinkybės, kad pareiškėjas nuosavybės teisę į ½ rūsio pastato įregistravo 1993 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, t. y. tada, kai NTRĮ dar negaliojo.

25Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

261. Pareiškėjui buvo išduotas naujas 2002 m. gruodžio 16 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kurio kopiją pareiškėjas yra pridėjęs prie skundo teismui, t. y. apie 2002 m. gruodžio 16 d. registro tvarkytojo priimtą sprendimą pareiškėjui yra žinoma daugiau nei 10 metų ir šio sprendimo jis niekada neskundė. Nagrinėjant pareiškėjo 2015 m. balandžio 20 d. prašymą nebuvo nustatyta, kad šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys neatitinka registravimui pateiktų dokumentų ar 2002 m. gruodžio 16 d. įrašant duomenis buvo padarytos techninės klaidos.

272. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi teisės daryti savarankiškų išvadų dėl daikto, kaip priklausinio, teisinio statuso, jei tai nėra nustatyta dokumentuose, kurių pagrindu atlikta nekilnojamojo daikto teisinė registracija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kiemo rūsys 6I1p yra kitame nei gyvenamasis namas žemės sklype ir negali būti laikomas savarankišku pagrindiniam daiktui tarnauti skirtu antraeiliu daiktu. Nors pareiškėjas nurodo, kad jis privatizavo dalį gyvenamojo namo 3Alp, esančio ( - ), Kėdainiuose, kartu su jo priklausiniais – ūkiniu pastatu 6Flp bei šuliniu, tačiau jokie dokumentai šios aplinkybės nepatvirtina, t. y. nė viename dokumente nėra konstatuota, jog kiemo rūsys 6I1p (buvęs 6Flp) yra buto, esančio ( - ), Kėdainiuose, priklausinys. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad 2002 m. gruodžio 16 d. įrašant duomenis buvo padaryta techninė klaida ar kad registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti.

283. Atsižvelgiant į šioje byloje kilusio ginčo pobūdį, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo atsižvelgti į pareiškėjo akcentuojamą aplinkybę, jog jis negali pasinaudoti jam priklausančia teise privatizuoti namų valdos žemės sklypą.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV.

31Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

32Nagrinėjamos bylos esminis dalykas – atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. (3.4.5)KAS-550 pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas šioje byloje ginčydamas šį sprendimą siekia, kad atsakovas būtų įpareigotas ištaisyti klaidą, padarytą 2002 m. gruodžio 16 d. išduotame pažymėjime (reg. Nr. 20/239322) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (registro versija Nr. 6), t. y. kad nurodytų teisingą informaciją (registro versija Nr. 5) apie pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį gyvenamosios patalpos (buto), esančios ( - ), Kėdainiuose, priklausinį – ½ dalį kiemo rūsio 6I1p (buvęs 6F1p, unikalus Nr. ( - )).

33Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų, padaręs išvadą, kad atsakovas, išnagrinėjęs 2015 m. balandžio 20 d. gautą pareiškėjo prašymą, pagrįstai ir teisėtai nenustatė, jog 2002 m. gruodžio 16 d. įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą buvo padaryta techninė klaida ar Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys neatitinka registracijai atlikti pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą (kiemo rūsį 6I1p) ir daiktines teises į jį. Pareiškėjas nesutinka su šia išvada ir apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. (3.4.5)KAS-550 turėjo būti panaikintas, nes šis sprendimas grindžiamas prielaidomis, neteisėtais įrodymais, kurie prieštarauja faktiniams dokumentuose nurodytiems duomenims, atsakovas be teisėto pagrindo nesivadovavo Namų valdybos techninės apskaitos kortelės duomenimis bei 2002 m. gruodžio 16 d. savavališkai sprendė, kad padaryta klaida. Pareiškėjas akcentuoja, kad 1992 metais jis privatizavo dalį gyvenamojo namo 3A1p, esančio ( - ), Kėdainiuose, kartu su jo priklausiniais – ūkiniu pastatu 6F1p (buvęs 6F1p) ir šuliniu. Pareiškėjas taip pat apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su žemės sklypų suformavimu, teigdamas, kad ūkinis pastatas 6F1p į Mokyklos sklypą pateko, pažeidus Centrinės privatizacijos komisijos 1992 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 26, namas, esantis ( - ), Kėdainiuose, turėjo daug didesnį žemės sklypą ir iš šio sklypo turėjo būti suformuota namų valda dviems minėto gyvenamojo namo bendrasavininkiams, be to, pareiškėjas turi teisę naudotis žemės sklypais, būtinais jam eksploatuoti nuosavybės teise priklausančius pastatus.

34Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad šioje byloje pareiškėjas nėra pareiškęs reikalavimo panaikinti atsakovo 2002 m. gruodžio 16 d. sprendimą, kuriuo buvo ištaisyti 2002 m. lapkričio 11 d. įrašyti Nekilnojamojo turto registro duomenys apie pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį ( - ), Kėdainiuose, t. y. nurodyta, kad statinio tipas: patalpa pastate, paskirtis / pavadinimas: gyvenamoji / butas unikalus Nr. ( - ); kadastro duomenys užfiksuoti 1992 m. sausio 15 d., nuosavybės atsiradimo juridinis pagrindas – 1992 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 3-5393 (b. l. 18). Taip pat šioje byloje nebuvo apskųstas atsakovo 2002 m. gruodžio 16 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pastatas – ½ dalis kiemo rūsio, pažymėto indeksu 6I1p (paskirtis – pagalbinio naudojimo), buvęs indeksas 6F1p, buvo įregistruotas atskirai nuo minėto buto, nurodant, kad yra sklype, esančiame ( - ), Kėdainiuose (tame sklype, kur yra ir pastatas–Mokykla), kad nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1993 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 3-4793, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1420-02/2002 (b. l. 45–50). Taigi šioje byloje nesprendžiama ir nenagrinėjama, ar atsakovo 2002 m. gruodžio 16 d. sprendimai buvo teisėti ir pagrįsti. Be to, akcentuotina ir tai, kad šioje byloje nėra nagrinėjamos ir aplinkybės, susijusios su žemės sklypų, esančių ( - ), Kėdainiuose, suformavimu (nesuformavimu), kiemo rūsio, pažymėto indeksu 6I1p (buvęs 6F1/p), kadastro duomenų 1998 m. liepos 31 d. įrašymu į Nekilnojamojo turto kadastrą (duomenų, kad šis statinys nuo 1998 m. liepos 31 d. nurodomas kaip esantis kitame žemės sklype, t. y. žemės sklype žemės sklype, esančiame ( - ), Kėdainiuose (nuo 2012 m. birželio 27 d. žemės sklype, esančiame ( - ), Kėdainiuose)).

35Byloje nustatyta, kad 2015 m. balandžio 20 d. atsakovas gavo pareiškėjo prašymą ištaisyti 2012 m. gruodžio 16 d. atliktos registracijos trūkumus ir nurodyti, kokiomis aplinkybėmis kiemo rūsys 6I1p (buvęs 6F1p) atiteko Mokyklai ir yra Mokyklos sklype, kodėl kito šio pastato unikalus numeris. Iš šio pareiškėjo prašymo turinio matyti, jog pareiškėjas prašė ištaisyti registraciją tokiu būdu, kad pastato 6F1p, buvusio ( - ), Kėdainiuose (dabar esančio ( - ), Kėdainiuose), kuris Nekilnojamojo turto registre nurodomas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, ½ dalis būtų nurodyta kaip pareiškėjui priklausančio buto, esančio name 3A1p (( - ), Kėdainiai), priklausinys. Atsakovas atsisakė taisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis pagal šį prašymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsniu bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsniu, remdamasis 1993 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3-4793, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1420-02/2002 duomenimis (b. l. 13–14).

36Atsižvelgiant į šioje byloje kilusio ginčo pobūdį, primintina, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio (redakcija, galiojusi 2012 m. gruodžio mėnesį) 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai: 1) žemės sklypas; 2) statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį; 3) patalpa, šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti: patalpos (bendrojo naudojimo patalpos, kambariai butuose ir pan.), kurių negalima suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu; kt. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris: 1) žemės sklypai; 2) statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) patalpos. Nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą. Registruojant nekilnojamąjį daiktą į Nekilnojamojo turto registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 2 d.).

37Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnį registruojami daiktai turi būti atskiri ir jiems turi būti suteiktas unikalus numeris. Šie duomenys reikalingi nekilnojamam daiktui kaip kadastriniam vienetui suformuoti ir registravimo įrašui padaryti, bet jie nenulemia daikto paskirties ir ryšių su kitais daiktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013).

38Pagal CK 4.12 straipsnį pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. CK 4.13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. CK 4.19 straipsnio 1 dalyje priklausiniai apibrėžiami kaip savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi, o kurį daiktą pripažinti pagrindiniu, o kurį – antraeiliu, yra kiekvieno konkretaus atvejo įvertinimo pagal faktinius duomenis, galiojančius įstatymus ir sutartis rezultatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2007).

39Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio, reglamentuojančio nekilnojamųjų daiktų kaip priklausinių registravimą, 1 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Kaip buto ar patalpos priklausinys Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruotas tik kitas tame pačiame statinyje esantis nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 str. 2 d.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad žemės sklypas negali būti registruojamas kaip priklausinys, žemės sklypo priklausiniu gali būti tik statinys; statinys gali būti įregistruotas tik kaip žemės sklypo, kuriame jis yra, priklausinys. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 4 dalį Nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami ir nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris. Tokie nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto registre įregistruojami kaip priklausiniai pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įraše padarant šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytą žymą.

40Kai įstatyme nenustatyta kitaip, būtent daikto savininkas sprendžia, kokį teisinį statusą suteikti daiktui – suformuoti nekilnojamojo turto kadastro nustatyta tvarka daiktą kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą ir įregistruoti savarankiškai (pagrindiniu) daiktu ar šį daiktą įregistruoti kito (pagrindinio daikto (žemės sklypo, statinio) – priklausiniu, jeigu tai leidžia daikto prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011). Pažymėtina, kad ginčus dėl daikto pripažinimo priklausiniu, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, kurie aplinkybę, ar daiktas yra priklausinys, ar ne, nustato atsižvelgdami į įrodymų vertinimo taisykles, suformuluotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-383-969/2015).

41Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.). Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir CK 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

42Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012, kt.).

43Aptartos įstatymų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises.

44Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. To paties įstatymo 2 dalyje nurodyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Apibendrinant šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo, nuostatas, pažymėtina, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012). Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti pripažintas tenkintinu tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo, bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015).

45Iš minėto pareiškėjo prašymo turinio, šioje byloje tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui išsakytų pareiškėjo argumentų darytina išvada, kad pareiškėjas siekia, jog būtų ištaisyti į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys dėl to, kad jie neatitinka dokumentų, kurių pagrindu buvo įrašyti, t. y. 2002 m. gruodžio 16 d. įrašytus duomenis vertina kaip klaidingus duomenis. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi šioje byloje pareiškėjo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėjas šioje byloje neįrodė savo argumentų pagrįstumo.

46Nagrinėjamu atveju atsakovas, kuris yra Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1420-02/2002, įrašė pasikeitusius duomenis apie kiemo rūsio, pažymėto indeksu 6I1p (buvęs 6F1p), nuosavybės teisę į Nekilnojamojo turto registrą. Pažymėtina, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2002 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo, atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo (buvęs Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Kauno filialas) ir Kėdainių rajono savivaldybės, kuria Kėdainių rajono savivaldybė pripažino pareiškėjo nuosavybės teises į ½ dalį (viršutinę dalį) rūsio 6I1p (buvęs 6F1p) ( - ) (buvęs adresas ( - )), Kėdainiuose, ir sutiko, kad pareiškėjo nuosavybės teisės į ½ dalį minėto pastato būtų įregistruotos pareiškėjo vardu Nekilnojamojo turto registre, padarant atitinkamus pataisymus Nekilnojamojo turto registre, o VĮ Registrų centro Kauno filialas (buvęs Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Kauno filialas) įsipareigojo pareiškėjui pateikus prašymą ir pirkimo–pardavimo sutartį bei šią nutartį įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į ½ dalį rūsio 6I1p ( - ), Nekilnojamojo turto registre bei patikslinti duomenis apie Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teises į rūsį 6I1p ( - ). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo patvirtintoje taikos sutartyje nėra jokių nuorodų apie tai, jog ½ dalis rūsio 6I1p ( - ), Kėdainiuose, t. y. esančio kitame žemės sklype nei kad yra pareiškėjui priklausantis butas, turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip pareiškėjui priklausančio buto priklausinys.

471993 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartyje (b. l. 21) taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas nupirko ½ dalį rūsio (viršutinę dalį), kaip buto priklausinį. Šioje sutartyje rūsio adresas nurodytas toks pat kaip ir pareiškėjo buto, tačiau 1998 m. liepos 31 d. buvo nustatyti kiemo rūsio kadastro duomenys, įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ne kaip pareiškėjui priklausančio buto priklausinys, kiemo rūsys buvo įrašytas kitu adresu: ( - ), Kėdainiai (b. l. 47).

48Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, buvusių iki taikos sutarties patvirtinimo 2002 metais, matyti, kad nuo 1998 m. rugpjūčio 11 d. iki 2002 m. gruodžio 16 d. nuosavybės teisė į minėtą kiemo rūsį buvo įregistruota Kėdainių rajono savivaldybės tarybos, kuriai nuosavybės teise priklauso pastatas – Mokykla, esanti ( - ), Kėdainiuose, vardu. Be to, 2002 m. gruodžio 16 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įrašyta, kad ½ dalis kiemo rūsio nuosavybės teise priklauso Kėdainių rajono savivaldybės tarybai, kuriai nuosavybės teise priklauso pastatas – Mokykla, esanti ( - ), Kėdainiuose (b. l. 48). Akcentuotina, kad pareiškėjui nuosavybės teise visas kiemo rūsys nepriklauso, byloje nepateikti įrodymai, jog kiemo rūsio savininkai teikė atsakovui prašymus, kad kiemo rūsys būtų įregistruotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio buto priklausiniu.

49Taigi atsakovas šiuo atveju įvykdė taikos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į ½ dalį rūsio 6I1p ( - ), Nekilnojamojo turto registre bei patikslinti duomenis apie Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teises į rūsį 6I1p ( - ), Kėdainiuose, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 16 d. į Nekilnojamojo turto registrą įrašė duomenis, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso ½ dalis pastato – kiemo rūsio 6I1p (buvęs 6F1p), esančio ( - ), Kėdainiuose. Taip pat Nekilnojamojo turto registre teisingai buvo nurodyti dokumentai, kurių pagrindu įregistruota pareiškėjui nuosavybės teisė, o būtent: 1993 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 3-4793, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1420-02/2002.

50Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, būtina pabrėžti, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nėra įtvirtinta jokių sąlygų, pagal kurias atsakovas turėjo atstatyti 1993 m. gruodžio 1 d. atliktos teisinės registracijos duomenis, kai pareiškėjui priklausantis butas ir ½ dalis kiemo rūsio 6F1p buvo įregistruoti kaip nuosavybės teise priklausantys pareiškėjui ir esantys toje pačioje namų valdoje (( - ), Kėdainiuose) (b. l. 23–25), t. y. kad į Nekilnojamojo turto registrą būtų perrašyti duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure.

51Be to, minėtoje taikos sutartyje nebuvo nurodytos sąlygos, pagal kurias atsakovas turėjo pakeisti 1998 m. liepos 31 d. kadastro duomenis, pagal kuriuos kiemo rūsys buvo įregistruotas ( - ), Kėdainiuose. Pažymėtina, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties turinys suponuoja išvadą, kad pareiškėjui tvirtinant šią taikos sutartį buvo žinoma apie kadastro duomenų pasikeitimus, nes taikos sutartyje kiemo rūsio indeksas bei adresas nurodomas visiškai kitokie, nei kad buvo nurodyti 1993 m. gruodžio 1 d. atliekant teisinę registraciją.

52Iš pareiškėjo šioje byloje nurodomų argumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog ½ dalį minėto rūsio kaip buto priklausinį jis įsigijo pagal 1992 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3-5393, ir todėl Nekilnojamojo turto registre turėjo būti įregistruota, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos (buto), esančios ( - ), Kėdainiuose, su priklausiniu, t. y. ½ dalimi kiemo rūsio 6I1p (buvęs 6F1p, unikalus Nr. ( - )). Su tokia pareiškėjo pozicija nesutiktina, nes 1992 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 3-5393 nėra nurodyta, kad pareiškėjas kartu su butu įsigijo priklausinį – ½ dalį kiemo rūsio 6I1p.

53Be to, tai akivaizdžiai paneigia ir 1993 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas atskirai nupirko ½ dalį kiemo rūsio 6I1p (buvęs 6F1p). Be to, pareiškėjui Valstybinė komisija, sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. I-118, gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ne dėl jų pačių kaltės, pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms teikti, 1993 m. rugsėjo 27 d. sprendimu leido privatizuoti 24 kv. m ūkinio pastato viršutinės dalies (šis sprendimas yra įrašytas ir 1993 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartyje).

54Byloje nustatyta, kad 2012 metais kiemo rūsys 6I1p buvo ne žemės sklype, esančiame ( - ), Kėdainiuose, o žemės sklype, esančiame ( - ), Kėdainiuose, šie kadastro duomenys nėra nuginčyti. Be to, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje taip pat yra nurodoma, kad atsakovas įsipareigoja įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į ½ dalį rūsio 6I1p ( - ), Kėdainiuose. Taigi atsakovas neturėjo teisinio pagrindo registruoti pareiškėjui nuosavybės teisės į kitame žemės sklype esantį statinį, kaip buto, esančio ( - ), Kėdainiuose, priklausinį.

55Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas 2012 m. gruodžio 16 d. Nekilnojamojo turto registre įrašus padarė, vykdydamas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas bei remdamasis dokumentais, patvirtinančiais pareiškėjo nuosavybės teisę į butą bei į ½ dalį kiemo rūsio 6I1p, atsižvelgdamas į Nekilnojamojo turto kadastre bei registre įregistruotus pareiškėjui priklausančio buto bei kiemo rūsio duomenis.

56Apibendrinant tai, kad išdėstyta šioje nutartyje, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė teisiškai reikšmingus faktus ir juos kvalifikavo, tinkamai pritaikydamas materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų dėl atsakovo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

57Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

58Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

59Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

60Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 6. Pareiškėjas nurodė, kad 2002 m. gruodžio 16 d. išduotame pažymėjime... 7. Pareiškėjo teigimu, atsakovas šias klaidas ištaisyti atsisakė,... 8. Pareiškėjas nurodė, jog jis 1992 metais privatizavo dalį gyvenamojo namo... 9. Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į skundą prašė... 10. Atsakovas paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai... 11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2002 m.... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybė atsiliepime į... 13. II.... 14. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 14 d. sprendimu... 15. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 16. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo... 17. Teismas, vadovaudamasis NTRĮ 33 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintu teisiniu... 18. Teismas pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4... 19. III.... 20. Pareiškėjas V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos... 21. 1. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime buvo netinkamai... 22. 2. VĮ Registrų centras padarė visiškai nepagrįstą išvadą,... 23. 3. Nors naudojimosi žeme tvarka ir žemės sklypų ribų nustatymas yra kitos... 24. 4. Pagal lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principą teisės... 25. Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į apeliacinį... 26. 1. Pareiškėjui buvo išduotas naujas 2002 m. gruodžio 16 d. pažymėjimas... 27. 2. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi teisės daryti... 28. 3. Atsižvelgiant į šioje byloje kilusio ginčo pobūdį, pirmosios... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV.... 31. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 32. Nagrinėjamos bylos esminis dalykas – atsakovo VĮ Registrų centro Kauno... 33. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų,... 34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus,... 35. Byloje nustatyta, kad 2015 m. balandžio 20 d. atsakovas gavo pareiškėjo... 36. Atsižvelgiant į šioje byloje kilusio ginčo pobūdį, primintina, kad... 37. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnį registruojami daiktai... 38. Pagal CK 4.12 straipsnį pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti... 39. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio, reglamentuojančio... 40. Kai įstatyme nenustatyta kitaip, būtent daikto savininkas sprendžia, kokį... 41. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nekilnojamojo turto... 42. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo... 43. Aptartos įstatymų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad... 44. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 45. Iš minėto pareiškėjo prašymo turinio, šioje byloje tiek pirmosios... 46. Nagrinėjamu atveju atsakovas, kuris yra Nekilnojamojo turto registro... 47. 1993 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartyje (b. l. 21) taip pat... 48. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, buvusių iki taikos sutarties... 49. Taigi atsakovas šiuo atveju įvykdė taikos sutartimi prisiimtą... 50. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, būtina... 51. Be to, minėtoje taikos sutartyje nebuvo nurodytos sąlygos, pagal kurias... 52. Iš pareiškėjo šioje byloje nurodomų argumentų galima daryti išvadą, kad... 53. Be to, tai akivaizdžiai paneigia ir 1993 m. lapkričio 15 d.... 54. Byloje nustatyta, kad 2012 metais kiemo rūsys 6I1p buvo ne žemės sklype,... 55. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas šios bylos faktines ir teisines... 56. Apibendrinant tai, kad išdėstyta šioje nutartyje, konstatuotina, kad... 57. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 58. Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą atmesti.... 59. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimą palikti... 60. Nutartis neskundžiama....