Byla 2S-1079-392/2013
Dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal I. D. ieškinį atsakovui S. I. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal I. D. ieškinį atsakovui S. I. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

4Į 2013 m. kovo 18 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį ieškovė neatvyko. Teismo šaukimas ieškovei siųstas ieškinyje nurodytu adresu grįžo neįteiktas.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Nurodė, kad LR CPK 121 str. numatyta, jog dalyvaujantys asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo nesilaiko nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais. Taip pat teismui iki teismo posėdžio pradžios nepateikta duomenų apie ieškovės negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje pateisinančias priežastis, nėra prašymo bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant. Paaiškino, kad ieškinio palikimas nenagrinėto neatima ir nepanaikina ieškovės teisės pakartotinai kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo

6Ieškovė atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti. Nurodė, kad teismo šaukimas jai įteiktas nebuvo. Todėl ji ne tik negalėjo atvykti į posėdį, apie kurį jai nebuvo žinome, bet ir teikti bet kokius prašymus. Teismo šaukimo ji negavo, nes greičiausiai, atėjus pašto darbuotojui, buvo išėjusi pas gydytojus. Be to byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, o buvo paskirtas tik pirmas parengiamasis posėdis. Ieškovė nevilkino proceso ir nepiktnaudžiavo savo teisėmis.

7Atsakovas S. I. atsiliepimu į atskirąjį skundą su jame keliamais reikalavimais ir argumentais nesutiko. Prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

8Atskirasis skundas tenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo paliktas ieškovės I. D. ieškinys nenagrinėtas teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje nustatyta, kad nutarties priėmimo dieną vyko pirmasis parengiamasis posėdis, apie kurį ieškovei pranešta nebuvo. Jai siųstas šaukimas grįžo neįteiktas.

11Teisės būti išklausytam, žodinio proceso ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi dalyvaujantys byloje asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis.

12Tuo pačiu Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau priimtų teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes reglamentuoja CPK 246 str. Šio straipsnio pirmoji dalis nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas, jo atstovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių.

13Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio palikimo nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 5 p. pagrindu paskirtis – užkirsti galimybes šalims piktnaudžiauti procesu jį vilkinant. Beje, pripažintina, kad neatvykimas į teismo posėdį ne visada gali reikšti piktnaudžiavimą procesu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-303/2008). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė apie parengiamąjį teismo posėdį aplamai nebuvo informuota. Duomenų, leidžiančių spręsti, kad ieškovė nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką ginčo klausimu. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 5 p. pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012 BUAB„AVG statyba“ v UAB „Medtec‘o LT“, UAB „Schato“ ir UAB „Vilso prekyba“). Pakartotinai pažymėtina, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

14Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors ieškinio palikimas nenagrinėtu paprastai neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu reikalavimu (CPK 297 str. 2 d.), tačiau situaciją visada būtina vertinti ir protingumo aspektu. Nagrinėjamu atveju naujas ieškovo kreipimasis į teismą su tuo pačiu ieškiniu padidintų šalių ir teismo laiko bei finansines sąnaudas atlikinėjant tuos pačius veiksmus.

15Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK normas ir nepagrįstai nusprendė palikti ieškinį nenagrinėtą. Toks teismo procesinis sprendimas proceso koncentracijos ir operatyvumo siekius nepagrįstai iškeltų aukščiau vieno svarbiausių civilinio proceso tikslo – ginčo išsprendimo ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo atskirasis skundas tenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui.

16Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

17Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą pagal I. D. ieškinį atsakovui S. I. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Ryšiai