Byla 1-408-655/2013

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,

2sekretoriaujant Rūtai Pečkytei,

3dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,

4gynėjui advokatui Vitalij Burinskij,

5civilinio ieškovo atstovui E. M.,

6viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a.k. ( - ) gim. ( - ) Trakų raj., LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis, gyv, ( - ), Trakuose, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 1dalyje ir BK 300 straipsnio 1dalyje, padarymu

7Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

8A. R. kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą, o būtent tuo, kad jis, nuo 2008-01-03 iki 2008-12-31, eidamas UAB „K. M. B" inžinieriaus pareigas, būdamas visiškai materialiai atsakingas už jam patikėtą UAB „K. M. B“ turtą, turėdamas tikslą tyčia išvaistyti svetimą turtą, nepateikė jo žinioje buvusių UAB „K. M. B" priklausiusių 74 vienetų materialinių vertybių, kurių vertė 10743,65 Lt, turėtų iki 2009-01-01 bei nepateikė dokumentų, pagrindžiančių tų vertybių panaudojimą, iš jų nepagrindė panaudojimo 38 vnt. materialinių vertybių - tonerių, kurių vertė 6897,89 Lt, bendrovės apskaitai pateikdamas suklastotus serviso darbų aktus, kuriuose nurodė, jog materialinių vertybių (tonerių) realizuota 38 vienetais (6897,89 lt vertės) daugiau nei pagal tuos pačius pirkėjams paliktus ir dalies jų pateiktus serviso darbų aktus, ir šiuos 74 vienetus materialinių vertybių perduodamas nenustatytiems asmenims, iššvaistė jam patikėtą svetimą UAB „K. M. B" priklausantį 10743,65 Lt turtą, tuo padarydamas UAB „K. M. B" 10743,65 litų turtinę žalą,

9Be to, A. R. kaltinamas tuo, kad jis suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo. Jis, laikotarpyje nuo 2008-01-03 iki 2008-12-31, eidamas UAB „K. M. B" inžinieriaus pareigas, būdamas visiškai materialiai atsakingas už jam patikėtą UAB „K. M. B" turtą, suklastojo UAB „K. M. B" apskaitoje naudojamus tikrus dokumentus: serviso darbų aktą Nr. SO 130986, dokumento vietoje, kur yra serijos numeris ir prekės pavadinimas, prirašydamas žodį „Corona", ( reiškiantį prekės-viela-pavadinimą), žodį „blade" ( reiškiantį prekės-peilis-pavadinimą ), serviso darbų aktą Nr. SO 137220, dokumento vietoje, kur yra serijos numeris ir prekės pavadinimas, prirašydamas žodį „IU", (reiškiantį ryškinimo mazgą), serviso darbų aktą Nr. SO 145380, dokumento vietoje, kur yra serijos numeris ir prekės pavadinimas, prirašydamas žodį „IU", ( reiškiantį ryškinimo mazgą ), žodį „Starter" ( reiškiantį prekės- starteris-pavadinimą), žodį „develop",( reiškiantį ryškinimo mazgą ), serviso darbų aktą Nr. SO 136656, dokumento vietoje, kur yra serijos numeris ir prekės pavadinimas, prirašydamas žodį „blade",( reiškiantį prekės-peilis-pavadinimą), serviso darbų aktą Nr. SO 125264, dokumento vietoje, kur yra serijos numeris ir prekės pavadinimas, prirašydamas žodį „drum", ( reiškiantį prekės-cilindras-pavadinimą), žodį „starter", (reiškiantį prekės-starteris-pavadinimą), serviso darbų aktą Nr. SO 130418, dokumento vietoje, kur yra serijos numeris ir prekės pavadinimas, prirašydamas žodį „lever", ( reiškiantį prekės-svirtis-pavadinimą ), serviso darbų aktą Nr. SO 122937, dokumento vietoje, kur yra serijos numeris ir prekės pavadinimas, prirašydamas žodį „drum", (reiškiantį prekės-cilindras-pavadinimą) ir šiuos suklastotus serviso darbų aktus patvirtinęs savo parašu ir pateikė juos UAB „K. M. B" buhalterijai, adresu ( - ), Vilniuje, laikotarpyje nuo 2008-01-03 iki 2008-12-31.

10Kaltinamasis A. R. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, kad įmonėje dirbo nuo 2004 m. Esminių nuobaudų neturėjo, 2008 m. pabaigoje prasidėjo krizė, sumažėjo iškvietimų, pasigirdo kalbos, kad bus atleidimas iš darbo. Gruodžio 12 d. per įmonės Kalėdinį vakarėlį pastebėjo, kad su juo keistai ėmė bendrauti direktorius A. B., o gruodžio 15 d. gavo direktoriaus kvietimą vakare po darbo užeiti pas jį į kabinetą pasikalbėti. Kilo įtarimas, kad kažkas negerai, todėl paprašė sąrašo iš logistikos prekių sandėlio, kiek pas jį sandėlyje yra prekių. Pagal gautą sąrašą matėsi, kad pas kaltinamąjį labai daug prekių, todėl žymėjosi, kurias prekes turi. Tuo metu gavo iškvietimą pas klientą, todėl žymėjimą atidėjo. Vakare direktorius pasakė, kad labai mažai darbų ir padėkojo už darbą. Kaltinamajam nesutikus būti atleistam, direktorius pasakė, kad tokiu atveju teks išsiskirti bloguoju. Mano, kad būtent todėl jis kaltinamas turto iššvaistymu ir žalos padarymu. A. R. teismui paaiškino, kad į visas meistrų mašinas buvo įstatyti „vabaliukai“, kad administracija galėtų kontroliuoti meistrų buvimo vietą. Kompiuterinė Navision programa skaičiuoja ne tik atliktą darbą, bet ir kurą, nuvažiuotą kelią, todėl pats direktorius meistrams nurodė nepildyti dviejų vieno darbo atlikimo aktų, nes tuomet kompiuterinė programa fiksuoja kaip du atskirus darbus, o tai sudaro papildomus kaštus. Apklausų metu direktorius A. B. neneigė, kad meistrams buvo liepęs taip daryti. Iškviestas gruodžio 15 d. vakare pas direktorių rašė direktoriui pasiaiškinimą, dėl ko tušinuku aktuose padaryti taisymai, tačiau direktorius jam pasakė, kad niekas šitom nesąmonėm netikės. Padavė tą patį prekių, neva esančių kaltinamojo sandėlyje sąrašą, ir liepė pasitikrinti. Paėmęs tą lapą išvažiavo namo, nes blogai jautėsi. Kitą dieną irgi buvo bloga, todėl važiavo į polikliniką. Dar prieš tą gruodžio 15 d. buvo nuvažiavęs į sandėlį priduoti prekes, bet sandėlininkai negalėjo jo aptarnauti, todėl prekes jiems paliko. Taip ne kartą elgėsi ir anksčiau, tarp jo ir sandėlininkų buvo nusistovėję draugiški santykiai, vienas kitu pasitikėjo. Gruodžio 16 d. jis darbe nebuvo, administracijai pranešė, kad susirgo ir gydėsi apie pusę metų. Kaltinamasis akcentavo, kad egzistuoja du prekių sąrašai, t.y. sudaryti gruodžio 15 d. ir gruodžio 16 d. Gruodžio 15 d. sąraše pateiktos prekės atitinka tas, kurios buvo pas jį sandėlyje, o gruodžio 16 d. sąrašas jo turėtų prekių neatitinka. Mano, kad jo vardu kažkas prekes sugrąžino į sandėlį. Ligos metu jam atjungę tarnybinį telefoną, todėl el. paštu pranešė administracijai naują telefono numerį. Jam paskambino, kad reikia grąžinti automobilį. Laikydamasis gydytojų rekomendacijos kol kas nuo darbovietės atsiriboti, jis neišėjo į kiemą, o paprašė, kaimyno prižiūrėti įmonės automobilį, kol bendradarbiai atvažiuos jo pasiimti. Darbo metu naudojosi nedideliu automobiliu, todėl jam perduotos prekės mašinoje fiziškai netilpo, todėl dalį jų palikdavo servise. Būtent jas ir grąžino į sandėlį. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad jo manymu įmonėje pastebėtas trūkumas turi būti ir užfiksuotas. Jis tų nuostolių nepadarė, o mano, kad tai yra kerštas dėl civilinės bylos. Su prekių priėmimo-perdavimo tvarkos taisyklėmis nebuvo pasirašytinai supažindintas, jas pirmą kartą pamatė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Atsakydamas į prokurorės klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad įmonės automobilis su jame esančiomis prekėmis, buvo laikomas prie jo namų, atvažiuojantiems jo paimti, raktelius paliko mašinoje. Perduoti automobilio neišėjo, nes labai blogai jautėsi, gruodžio 17 d. buvo paskirtas vizitas pas psichiatrą. Tuo metu jo psichologinė būsena buvo bloga, negalėjo susikoncentruoti. Dabar yra sveikas ir mąsto racionaliai, todėl supranta, kad viską buvo galima kitaip daryti. Atsakydamas į civilinio ieškovo klausimus, kaltinamasis patikslino, kad privalomų vežiotis prekių sąraše buvo numatyta: 8 toneriai, fotocilindrai, fiksavimo mazgų detalės. Atsakydamas į gynėjo klausimą kaltinamasis patikslino, kad A. B. jam sakė sumokėti pinigus ir parašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru. Yra kategoriškai įsitikinęs, kad kai kurie prirašymai jo atliktų darbų aktuose yra padaryti ne jo ranka, konkrečiai nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nes tie aktai buvo jam parodyti. Jokių detalių nesiskolino ,o E. T. jį apšneka. Tai daroma direktoriaus paliepimu, nes pas jį buvo rastas trūkumas ir tas trūkumas buvo prirašytas kaltinamajam, nes vyko etatų mažinimas, o jis nenorėjo būti atleistas iš darbo savo noru.

11Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, kita rašytine bylos medžiaga.

12Civilinio ieškovo atstovas teismui paaiškino, kad 2008 m. buvo pastebėta, kad A. R. automobilinis sandėlis yra per didelis ir prie darbų atlikimų aktų yra prirašymų ant antrojo ir trečiojo egzemplioriaus, todėl buvo nuspręsta padaryti jo sandėlio inventorizaciją, kurioje A. R. nedalyvavo dėl ligos. Jis dalį prekių pridavė į sandėlį. Po ligos į darbą kaltinamasis grįžo tik 2009 m. pradžioje, grąžino dalį nepriduotų prekių, tačiau dalis jų nebuvo atiduota. Vėliau jis buvo atleistas iš darbo. Direktorius siūlė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, bet susitarti nepavyko. Dėl prekių, pasiskolintų iš E. T., girdėjo tik kalbas. Atsakydamas į prokurorės klausimus, atstovas paaiškino, kad yra dokumentai, kurie parodo, kiek yra prekių, kiek jų buvo priimta, taip pat jų nurašymo aktai ir matosi skirtumas, t.y. trūkumas. Įmonėje K. M. B. įdiegta buhalterinė programa Navision, ji neleidžia padaryti jokių operacijų, kurios neišliktų. Visi dokumentai, kurie pateikti, padaryti šia programa. Kiekvienais metais įmonę tikrina akcininkų parinkta audito kompanija. Įmonės inžinieriai darbo stalų neturėjo, buvo tik serviso patalpos, kuriuose vyko aparatų taisymas, jei juos parsiveždavo į servisą. Tokie parsivežimai nebuvo dažni. Civilinis ieškinys pateiktas 14915 Lt., atstovui neteko susipažinti su specialisto išvada, kur pateikta nuostolių suma 10000 Lt, todėl pateiktą civilinį ieškinį pilnai palaiko. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, E. M. patikslino, kad galbūt kažkas padarė aritmetinę klaidą, dėl to ir yra skirtumas su specialisto išvada. Pradinė suma buvo skaičiuota remiantis buhalterinės programos išvadomis. Gal kažkur padaryta skaičiavimo klaida dėl šių neatitikimų ar tam tikrų dokumentų neturėjimas. Neturtinę žalą padarytą dėl kaltinamojo veiksmų vertina 30000 Lt, kadangi dėl to smuko įmonės prestižas, pakenkta įmonės reputacijai. Žalos dydį nustatė vadovaudamiesi proto ribomis. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus atstovas detaliai paaiškino prekių įgijimo ir jų apskaitos tvarką įmonėje, nurodė prekių požymius, pagal kuriuos jos atskiriamos. Atsakydamas į kaltinamojo ir jo gynėjo klausimus, E. M. paaiškino, kad įmonė pati iniciavo aiškinimąsi su klientais, nes reikėjo patvirtinimų, todėl raštu klausdavo klientų, gautųs atsakymus sulygindavo su įmonėje esančiais atliktų darbų priėmimo aktais. Žino, kad serviso direktorius kalbėjo su kaltinamuoju, kad nutrauktų darbo sutartį bendru susitarimu, o negadinti jam reputacijos ir kreiptis į policiją. Asmeniškai kreipimosi į teisėsaugos institucijas, neinicijavo. Buvo įgaliotas susitarti su kaltinamuoju gražiuoju prieš teismo procesą, dabar tokių įgaliojimų neturi.

13Specialistė A. B. teismui patvirtina savo ankstesnę išvadą. Ir nurodo, kad išvados susijusios tik su tyrimui pateiktais dokumentais, kuriuos atsiuntė ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Tyrimo metu buvo tikrinami visi pateikti dokumentai, atskaitos taškas - 2008 m. inventorizacijos aprašas. Tyrimo metu buvo paimtas nurodytas atskaitos taškas ir suvesti visi priedai, t.y. kiek gauta ir kiek nurašyta, išvestas vidurkis. Kalbant apie panaudotus tonerius, tyrimo metu nustatyta, kad pirkėjams jų atiduota daugiau nei kaltinamasis turėjo, t.y. taip nustatyta pagal tyrimui pateiktus dokumentus. Atsakydama į prokurorės klausimą specialistė paaiškino, kad pagal jai pateiktus dokumentus, susidarė įspūdį, kad įmonėje apskaita buvo tvarkinga, vyravo apskaitos vidaus politika. Vidinės apskaitos tvarkos dėka greitai nustatomi pažeidimai. Viskas įtraukiama į programą.

14Liudytoja L. T. teismui paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį A. R., kadangi kartu dirbo UAB ,,K. M. B“. Dirba įmonėje nuo 2006 m., yra administratorė. A. R. buvo inžinierius, kurio atliktus darbus ji nurašinėdavo, t.y. inžinierius pateikdavo atliktų darbų aktą, o ji duomenų bazėje turėdavo pažymėti, kas yra atlikta, padaryta. Kadangi neseniai dirbo tose pareigose, jai kilo klausimas, kodėl kai kuriuose aktuose yra ranka prirašyta. Dėl to kreipėsi į direktorių, pradėjo tikrinti visus aktus. Neprisimena, ar tuo metu ji kreipėsi į inžinierių, kurio aktuose buvo šie prirašymai. Aktai yra savaime kopijuojantys jie yra trimis egzemplioriais, kurių pirmas paliekamas klientui, o antras ir trečias grąžinami įmonei. Vienas jų likdavo pas liudytoją, o kitas reikalingas buhalterijai. Užtekdavo prirašyti antrame lape, kad trečiame atsikopijuotų. Tiksliai nepamena, kiek buvo tokių aktų su prirašymais, bet daugiau negu du. Aktus su prirašymais atnešdavo tik inžinierius A. R.. Atsakydama į prokurorės klausimą liudytoja nurodė, kad pagal nustatytą tvarką administratorės užregistruodavo problemą, o kolegė V. M. paskirstydavo darbus inžinieriams. Žino, kad jeigu inžinierius vyksta pas klientą dėl gedimo, tai visus tuos gedimus surašo viename akte, o jei trūksta detalės, kuriuos jis tuo metu neturi, tada duomenų bazėje sukuriamas naujas darbas, nurodant problemą ir kokių priemonių reikės. Registruojama pati problema, o meistras pats surašo, ką jis yra padaręs spręsdamas tą problemą. Tame pačiame akte prie atlikto darbo turi pasirašyti klientas. Nurodyti savo rekvizitus: vardą, pavardę ir parašą. Dauguma klientų tik pasirašydavo. Inžinierius negali duoti klientui pasirašyti už 2 vienetus, jei jis pakeitė tik vieną. Visuose akto lapuose turėjo būti viena ir ta pati informacija. Atsakydama į gynėjo advokato klausimą, liudytoja patikslino, kad įmonės inžinieriai darbo ataskaitos aktus palikdavo lentynėlėje, prie kurios pašalinis žmogus negali prieiti. Atliktus darbus liudytoja suvesdavo į Navision duomenų bazę. Ši duomenų bazė rodo kiek prekių buvo pateikta tam tikram klientui per atitinkamą laikotarpį. Atsakydama į kaltinamojo ir jo gynėjo klausimus, liudytoja paaiškino, kad akte turi būti kliento parašas, kitaip ji tokio akto negali nurašyti, turi būti ir jos parašas, nes ji priima aktą. Jei kildavo klausimų, klausdavo inžinierių, tačiau neprisimena, ką šie atsakydavo. Jei nebūdavo parašo, tą aktą vis tiek priimdavo, nes tai yra dokumentas. Ar buvo reglamentuota tų aktų pildymo tvarka, neprisimena. Ant blanko turi būti nurodyti rekvizitai: vardas, pavardė, parašas. Jei nėra parašo, tas prekes kartais nurašydavo, nes inžinierius paaiškindavo, kad labai skubėjo, nebuvo kam pasirašyti, tačiau tai labai retas atvejis. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja paaiškino, kad duomenų bazėje pildomas užsakymas, popierinis užsakymas ir darbo ataskaitos lapas yra skirtingi dokumentai. Nurašyti darbai buvo saugomi segtuve mėnesį, o po to perduodami į archyvą. Prie to segtuvo kiti darbuotojai prieiti negalėjo, nes jis buvo šalia liudytojos ir jeigu inžinieriai paprašydavo surasti aktą, pati jį parodydavo. Inžinieriai savo darbo vietos neturi.

15Liudytoja V. S. teismui paaiškino, kad pažįsta A. R., kartu dirbo UAB ,,K. M. B“, liudytoja - administratore, o A. R. buvo inžinierius. Pagal pareigas jai reikėdavo inžinierių atneštus serviso atlikimo darbų aktus, kuriuos ji suvesdavo į duomenų bazę. Nurašytus aktus segdavo į segtuvą ir mėnesio gale atiduodavo į archyvą. Yra gavusi aktų su pataisymais, kurių buvo daugiau nei du. Tokius aktus su prierašais pateikdavo ne visi inžinieriai, o tik A. R.. Liudytoja to yra klaususi pas šį inžinierių, o jis paaiškino, kad per kalkę nelabai gerai matosi, jai toks paaiškinimas tiko. Administratorės priimdavo klientų užsakymus, klausdavo, kokia yra problema, o kokių detalių tai problemai išspręsti reikėdavo, spręsdavo inžinieriai. Jei inžinieriui nuvykus pas klientą paaiškėja, kad reikia papildomai pakeisti ir tonerį, tai jis turi pranešti. Tokiu atveju užregistruodavo naują darbą, o administratorė nuspręsdavo, ar jis pats važiuos ir pakeis, ar tai padarys kas nors kitas. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja paaiškino, kad inžinieriai savo darbo vietos neturi. Ji darbus užregistruodavo ir nurašydavo, o paskirstydavo kita administratorė. Prekės išduodamos iš sandėlio, įmonė dirba su juridiniais asmenimis, fizinių klientų turi nedaug. Rekvizituose juridinio asmens pavadinimas atsispindi. Darbo laikas, data ir trukmė fiksuojami duomenų bazėje ir akte. Duomenys buvo nurašomi programos Navision pagalba. Nežino, ar kas nors tikrindavo prekių sunaudojimą, negalima priimti akto be kliento parašo. Išimtinių atvejų nebuvo. Dažniausiai aktus nurašinėdavo liudytoja ir aktų be parašų nepriimdavo. Tuomet inžinierius turėdavo važiuoti pas klientą, kad jis pasirašytų. Neatsimena, kad inžinieriai, nesuremontavę kopijavimo aparato vietoje, jį atsivežtų į servisą.

16Liudytojas J. Ž. teismui paaiškino, kad kartu dirbo UAB ,,K. M. B“, sandėlyje kartu su T. Z.. Į sandėlį atėjo A. R. ir atnešė priduoti prekes. Tuo momentu buvo užsiėmę, todėl pasakė, kad šis ateitų vėliau. Jis paliko savo detales, kurias atnešė priduoti ir pasakė, kad liudytojas jas patikrinęs pasirašytų. Kaip atsilaisvino, patikrino, kokias detales atnešė, ir pasirašė. Liudytojas pažymėjo prekes, kurias rado dėžėje ir kurios buvo pateiktos pagal A. R. dokumentą. Prekes priėmė atgal į sandėlį. Su viena preke įvyko toks atvejis, kad ją priėmė kaip originalą, nes dėžutė atrodė tvarkinga ir perdavė kitam meistrui. Šis po kiek laiko sugrįžo ir pasakė, kad ši prekė panaudota. Todėl jam paaiškino, kad šią prekę atnešė A. R.. Administracijos nurodymu prekė buvo „išminusuota“ iš sandėlio ir atgal perkelta A. R.. Esant iškvietimui pas klientą, inžinieriai pasiima papildomų prekių, kurios pas juos susikaupia, todėl po kurio laiko jie prekes grąžina į sandėlį. Darbus paskirsto administratorė ir išrašo orderį, su tuo orderiu inžinieriai ateina į sandėlį pasiimti prekių.. Apskaitininkei pranešdavo, kad iš to ar to prekės gautos atgal į sandėlį. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas patikslino, kad kaltinamojo grąžinta dėžutė atrodė kaip originalas, ji vadinosi ( - ) tai ryškinimo mazgas. Pagal dokumentus jam ta prekė kažkada buvo išduota, nes jeigu atneštų tai, ko nebuvo pasiėmęs, į sandėlį nepriimtų. Sandėlyje buvo tik ta vienintelė prekė, todėl liudytojas įsitikinęs, kad ją atnešė A. R.. Detalių grąžinimą į sandėlį turi pasirašyti inžinierius, tačiau tąkart A. R. sakė, kad užeis vėliau ir pasirašys. Apskaitininkei atidavė savo sąrašą ir tą, kurį paliko A. R.. Tarp tų sąrašų buvo skirtumas, tik dabar nepamena koks. Ta aplinkybė, kad T. buvo paėmęs prekes, o jas atidavė R., liudytojui žinoma. Sandėlyje inventorizacijos nebuvo, inventorizacija buvo atlikta tik pas meistrus. Visos į sandėlį grąžintos prekės turėjo artikulo numerį ant įpakavimo. Nežino, ar apie neeilinę inventorizaciją A. R. buvo pranešta. Centrinio sandėlio inventorizacijoje R. neprivalėjo dalyvauti. Sandėlyje svetimų prekių būti negali, todėl grąžintos atgal užpajamuojamos. Negali pasakyti ar kaltinamasis iš sandėlio galėjo gauti nekokybišką prekę, nes tai nebuvo unikali prekė, ją meistrai dažnai imdavo. Nežino, kodėl ant kaltinamojo prekių perkėlimo nėra jo parašo.

17Liudytojas T. Z. teismui paaiškino, kad dirba UAB ,,K. M. B“ sandėlininku. Į sandėlį inžinieriai ateina su prekių išdavimo dokumentu, vadinamu transferiu, kurį išduoda vadybininkė. Pagal tą dokumentą jiems išduodamos prekės iš sandėlio. Kur ir kaip jas panaudoja meistrai, nežino. Daugmaž žino, kokias prekes koks meistras ima, nes vieni taiso tik spalvotai kopijuojančius aparatus, o kiti paprastus. Yra meistrų, kurie pasiima didelį prekių kiekį, nes važiuoja iš karto pas kelis klientus. Savo nuožiūra prekių neišduoda, grąžinant prekes į sandėlį, sutikrina, kokios prekės atneštos. Gautas prekes surašo ant balto popieriaus lapo ir pasirašo, tuomet meistras eina pas administratorių, kuris permeta tas prekes atgal į sandėlį. Popierius pasirašo tas, kas priima prekes, A. R. atneštas prekes priėmė J. Ž.. Neprisimena, ar pastarasis tada sakė, kad yra neatitikimų. Jam žinomas atvejis, kai vietoje naujos buvo išduota panaudota prekė. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas paaiškino, kad nebuvo atvejo, kad iš gamintojo gautų seną brokuotą prekę. Tuo momentu kai tikrino A. R. prekes, jo nebuvo, nebuvo paliktas joks raštelis. Neatsimena, ar matė, kad J. Ž. paliktas prekes skaičiuotų. Meistrai tingėdavo palaukti, todėl tiesiog palikdavo prekes, nors inžinierius turi dalyvauti. Su J. Ž. už sandėlį buvo materialiai atsakingi, todėl jį prižiūri, o meistrai nežino, kur kuri prekė guli. Iki darbo dienos pabaigos, atneštos grąžinti prekės turi būti pervestos atgal į sandėlį, nes svetimų prekių sandėlyje negali būti. Sandėlio darbo laikas yra nuo 7.30 val. iki 16.30 val. ir skiriasi nuo ofiso darbo laiko. Atsimena atvejį dėl T. prekių, nes jam buvo keista, kodėl šis meistras ima prekes, reikalingas tiems aparatams, su kuriais jis nedirba. Klausiamas T. atsakė, kad jo prašė A., nes pats nespėjo pasiimti. Kito meistro vardu užsakymas negali būti priimamas. Buvo meistrų, kurie naudojo tokią pačią prekę kaip ta, kuri buvo panaudota ir grąžinta kaip nauja. Prekės turėjo artikulo numerius ir BAR kodus. Meistrų paliktos prekės, skirtos grąžinti atgal į sandėlį, paliekamos bendroje patalpoje prie durų. Iki darbo pabaigos paliktos prekės turi būti perkeltos į sandėlį ir reikalingas meistro parašas ar jis sutinka su nurašymu. Nežino, kiek inžinierių darbui naudojo tokią detalę, kuri buvo grąžinta panaudota.

18Liudytojas R. M. teismui paaiškino, kad su A. R. dirbo toje pačioje įmonėje. Liudytojas yra logistikos skyriaus direktorius, o kaltinamasis buvo inžinierius, atlikdavo technikos remontą. Pas jį sandėlyje buvo daug prekių, paprastai pas inžinierius taip nebūdavo, todėl tai sukėlė įtarimą. Atliktų darbų aktų nepriimdavo, neskirstydavo darbų, o tik užsakydavo prekes į sandėlį. Kiekvieno konkretaus atvejo nesekdavo, domino tik bendras prekių judėjimas. Atlikęs darbą inžinierius pildo darbų atlikimo aktą, kuriame surašomos panaudotos detalės, aprašoma darbų eiga. Aktą pasirašo inžinierius ir klientas. Tai yra save kopijuojantis A4 formato dokumentas, kurio originalas likdavo klientui, o 2 kopijos buvo įmonėje, būtent jose buvo įrašų tušinuku. Per dieną kelis kartus važiuojant pas klientą, pasirašomas tik galutinis darbo aktas, arba kartu dar defekto aktas. A. R. atvežė prekes, paliko sandėlyje ir nedalyvavo prekių sutikrinime. Sandėlininkai patys jas sutikrino, bet tai nebuvo visos prekės, kurias jis parašė kaip grąžintinas. Buvo paprašyta grąžinti visas prekes, nepriklausomai nuo jų kainos. R. gavo nedarbingumo pažymą ir darbe nebepasirodė. Direktoriaus pavedimu T. ir Č. turėjo perimti A. R. naudotą įmonės automobilį, kurį jis paliko prie savo namo esančiame kieme, rakteliai buvo mašinos viduje. Asmeniškai netikrino, bet inžinieriai raštu patvirtino, kad prekių automobilyje nebuvo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas patikslino, kad įmonė kas kiek laiko keisdavo automobilius. R. naudojosi 2 automobiliais, tačiau informacinėje sistemoje įrašas nebuvo pakeistas. Ikiteisminio tyrimo metu, liudytojui tyrėja rodė aktą, kuriame nėra kliento pavardės. Įmonėje manoma, kad tą aktą surašė A. R., kad jis buvo priduotas kaip ir kiti aktai. Kažkiek aktų, kurie neturi serijos numerių, savo lagamine turi kiekvienas inžinierius. R. grąžino tik dalį prekių. Buvo atvejis, kai inžinierius, nuvykęs pas klientą, pamatė, kad iš sandėlio paėmė naudotą prekę ir sandėlio darbuotojai paaiškino, kad tą prekę į sandėlį grąžino kaltinamasis. Iš gamintojų negaudavo panaudotų prekių. Prekės, inžinierių laikomos automobiliniuose sandėliuose, yra draustos. Neprisimena atvejo, kad prekės būtų paimtos be inžinieriaus parašo ir jei tokio parašo nėra, tai yra įmonės darbo brokas. Mano, kad tos prekės buvo paimtos, bet kaltinamasis už jas nepasirašė. Nurodymų inžinieriams didinti sandėlį nebuvo, bet buvo rekomendacija vežiotis būtiniausias prekes. Buvo rekomenduojamų dalių sąrašas, jis sudarytas remiantis produktų specialistų įžvalgomis. Žino, kad A. R. paprašė E. T. paskolinti jam prekes tuomet, kai jo buvo pareikalauta jas grąžinti. Tada tas pačias prekes A. R. grąžino į sandėlį savo vardu, todėl atsirado trūkumas pas T..

19Liudytojas E. T. teismui paaiškino, kad su A. R., kartu dirbo ,,K. M. B“. Pagal nustatytą tvarką, iš administratorės meistras gaudavo užsakymą, kuriame būdavo parašyta, kokių detalių reikės, su juo eidavo į sandėlį pasiimti prekių, už kurias pasirašydavo. Būdavo meistrų asmeniniai sandėliai ir savo prekes visi laikydavo automobiliuose. Nežino, ar prekės buvo draustos. Nelabai praktikuodavo skolintis iš kito meistro prekių, o ne imti jas iš sandėlio. Pasiskolinimo atveju administratorė permeta prekę išskolinančio meistro sandėlio į besiskolinančiojo sandėlį. Kai skolino A. R., buvo neseniai pradėjęs dirbti, nelabai žinojo nustatytą tvarką, todėl ir paskolino. Daugiau niekas apie šį susitarimą nežinojo. Prašydamas paskolinti prekių A. R. paaiškino, kad pas jį yra daug detalių ir prekių, o sandėlys nustatė limitą, todėl jis negali imti iš sandėlio. Nors limitas, kaip sužinojo vėliau, iš tikrųjų nebuvo nustatytas. A. R. pasiskolino ryškinimo mazgus, tonerius ir kitas prekes. Jokio popieriaus dėl susitarimo tarpusavyje nepasirašinėjo. Inventorizacija buvo 2008 m. pabaigoje, todėl prašė A. R., kad grąžintų prekes, kurias jis prieš tai pasiskolino, tačiau jis grąžinimą vis atidėliodavo. Inventorizacijos rezultatas buvo toks, kad liudytojo sandėlyje trūko tų pačių prekių, kurias buvo paskolinęs A. R.. Įmonei dėl trūkumo sumokėjo 4500 Lt, kuriuos išskaičiavo iš atlyginimo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad jo ir kaltinamojo susitarimas buvo žodinis. A. R. arba turėjo nueiti pas administratorę ir padaryti perkėlimą iš liudytojo sandėlio į savo sandėlį, arba turėjo fiziškai atiduoti prekes. Liudytojo žiniomis, kaltinamasis tas pasiskolintas prekes grąžino į sandėlį savo vardu, todėl A. R. jį apgavo. Oficialios tvarkos kaip pildyti serviso darbų aktą nebuvo, bet vadovas išaiškino pildymo tvarką. Serviso darbų aktą sudaro vienas egzempliorius iš 3 lapų, kurių pirmą palikdavo klientui, o 2 ir 3 parveždavo administratorei, kuri nurašydavo prekes. Būdavo atvejų, kaip dėl kliento parašo nebuvimo važiuodavo antrą kartą. Ryškinimo blokai yra viena iš pagrindinių detalių, jie kainuoja apie 1000 Lt. Kiekvienas kopijavimo aparatas turi skirtingą ryškinimo bloką. Neatsimena, ar tarp kaltinamajam paskolintų prekių buvo ryškinimo blokas spalvotai kopijuojančiam aparatui. Dalyvavo perimant A. R. automobilį, asmeniškai nuvežė Č. prie A. R. palikto automobilio. Ten rado tik automobilio raktelius, dokumentus ir serviso siurblį. Rašė priėmimo raštą, kas rasta, kiek kuro bake. Atsakydamas į kaltinamojo ir jo gynėjo klausimus, liudytojas paaiškino, kad pirmą kartą girdi apie etatų mažinimą. Niekas jo neprašė apšnekėti kaltinamojo, todėl mano, kad A. R. yra melagis. Pas liudytoją nebuvo nustatytas trūkumas kitų detalių, išskyrus tas, kurias paskolino kaltinamajam.

20Liudytoja G. E. B. teismui paaiškino, kad ji kaltinamojo nepažįsta, dirba Trakų pirminės sveikatos priežiūros centre, darbe naudojasi kopijavimo aparatu, kurį įsigijo iš UAB ,,K. M. B“. Buvo mokama už kopijų skaičių, todėl ši įmonė buvo įsipareigojusi profilaktiškai keisti kopijavimo aparato tonerius bei atlikti remonto darbus. Gedimų buvo nedaug, dažniausiai užsakinėdavo kopijavimo kasetes, t.y. kai jos baigiasi - paskambina ir kurjeriai jas atveža. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu tyrėjas jai rodė krovinio atvežimo važtaraštį, kuriame buvo liudytojos parašas. Kabinete dirba dviese, bet tą kartą pasirašė liudytoja. Atliekant remonto darbus, atvykę darbuotojai, tarp kurių gal būt buvo ir kaltinamasis, palikdavo aktą, kuriame nurodyta, kas yra atlikta. Atsakydama į prokurorės klausimą, liudytoja patikslino, kad užsakinėdavo po 2 kasetes, kad vyktų nenutrūkstamas darbas. Prieš 3-4 metus atveždavo po 2 kasetes, dabar veža tik po vieną. Atsakydama į teismo klausimą, liudytoja patikslino, kad dabar ji neatsimena, ar ant to dokumento, kurį jai rodė apklausos metu, buvo kažkokių taisymų bet jeigu ankstesnės apklausos metu yra sakiusi, jog yra taisymai, tuomet tai yra tiesa. Atsakydama į kaltinamojo klausimus, liudytoja paaiškino, kad jai dirbant nebuvo tokio atvejo, kad atvažiavęs darbuotojas pasakytų, jog dėl tam tikro gedimo atvažiuos ir sutaisys kitą dieną. Nėra sulaukę pretenzijų iš UAB ,,K. M. B“ pretenzijų dėl to, kad išnaudoja per daug tonerių ar dėl kitų gedimų.

21Liudytoja I. J. teismui paaiškino, kad tik iš matymo pažįsta kaltinamąjį, jo pavardės nežino. Jis atvažiuodavo taisyti kopijavimo aparato į įmonę ,,Vilniaus reklama“, kurioje ji dirba vadybininke. Meistrus dėl aparato gedimų ar dėl tonerio pakeitimo, ji išsikviesdavo telefonu. Atvežtą tonerį pakeisdavo pati, senąjį išmesdavo. Už tonerius pasirašinėdavo pati arba priimamojo darbuotojos. Kaip vyko apmokėjimas už paslaugas, nežino, pasirašytų važtaraščių nesaugodavo, kas juose parašyta, neskaitydavo. Nebuvo tokio atvejo, kad keičiant tonerį atliktų dar ir kitus darbus. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja patikslino, kad ikiteisminio tyrimo metu jai rodė aktą, kuriame buvo jos parašas. Buvo atvejų, kai meistrams pritrūkdavo detalių ir jie sakydavo, kad atveš vėliau, tokiu atveju aktą pasirašydavo po to, kai buvo atlikti visi darbai. Ryškinimo mazgą keisdavo dažnai, patys meistrai tuo stebėdavosi.

22Liudytoja R. V. teismui paaiškino, kad dirbo Trakų pašte operatore, darbo metu teko pasirašyti už atliktą kopijavimo aparato tonerio pakeitimą. Kitų darbų, be tonerio keitimo nebuvo atlikta. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu, jai buvo parodytas atliktų darbų aktas, kuriame buvo prirašyta ir kitų darbų. Šis aktas buvo jos pasirašytas. Tai buvo vienintelis kartais, kai ji pasirašė tokį aktą.

23Liudytoja R. U. teismui paaiškino, kad jai dirbant Trakų pašte, ten buvo ,,K. M. B“ kopijavimo aparatas, kurio kaltinamasis atvažiuodavo taisyti, pakeisti detalių. Atvažiuodavo ir kiti meistrai. Baigus darbus ji pasirašydavo darbų atlikimo aktus. Kiek aktuose būdavo išvardinta darbų, neatsimena. Aktus, kurie buvo likę pristatė policijai ikiteisminio tyrimo metu. Neatsimena, ar ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jai rodė dokumentus. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja patikslino, kad kopijavimo aparatą dažniausiai pataisydavo tą pačią dieną, neprisimena, kad dėl to paties darbo meistrai būtų važiavę kitą dieną. Svirtis spausdintuve galėjo būti pakeista.

24Liudytoja G. J. teismui paaiškino, kad dirba administratore, todėl kai pritrūkdavo spausdinimo kasečių ar kopijavimo aparatas sugesdavo, skambindavo į ,,K. M. B“ ir jie atsiųsdavo meistrą. Kaltinamasis yra matytas, nes atvažiuodavo taisyti aparato. Atvažiuodavo ir kiti meistrai. Atlikus darbus pasirašydavo aktą, kuris buvo iš 3 lapų su savaiminio kopijavimo funkcija. Kiekvieną lapą pasirašinėdavo atskirai. Šiuo metu neprisimena, ar tyrėja rodė kažkokį aktą apklausos metu, bet jeigu ikiteisminio tyrimo metu yra nurodžiusi tokią aplinkybę, reikia tikėti ankstesniais jos parodymais. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja patikslino, kad būdavo atvejų, kai meistrai sakydavo, jog atvažiuos vėliau, nes neturi su savimi reikiamos detalės. Aktus pasirašinėdavo po darbų atlikimo, aktų turinio netikrino.

25Liudytojas A. E. teismui paaiškino, kad dirba VIM agentūroje vadybininku. Kopijavimo aparatai buvo agentūros, o jų aptarnavimui su K. M. B. buvo sudaryta sutartis, todėl gedimo atveju skambindavo į servisą. Yra pasirašęs darbų atlikimo aktu, kuriuos prieš tai sutikrindavo. Aktai buvo rašomi ranka, jo vienas egzempliorius likdavo agentūroje, kitus paimdavo tas, kuris aptarnaudavo. Apklausų metu matė skirtumą tarp akto egzemplioriaus, kuris buvo likęs agentūroje, ir to, kurį jam parodė tyrėją. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas patikslino, kad šiuo metu neatsimena atvejo, kad meistras būtų atvažiavęs antrą kartą.

26Liudytoja S. M. teismui paaiškino, kad 2008 m. dirbo sekretore UAB ,,B. s.“, naudojosi kopijavimo aparatu. Neatsimena tiksliai aplinkybių, kodėl būtent ji pasirašė vieną iš darbų priėmimo aktų, kadangi tam galėjo būti daug priežasčių. Paprastai kopijavimo aparatų remontu rūpinosi ūkio skyrius. Tyrėja apklausos metu rodė kažkokį dokumentą su liudytojos parašu, tačiau j. negali prisiminti, kas buvo prirašyta tame akte.

27Liudytoja K. V. teismui paaiškino, kad anksčiau dirbo SEB banke, ir jai yra tekę dalyvauti kopijavimo aparato taisyme. Atsiradus gedimui pati kvietė meistrą iš K. M. B, kuriam atvykus, parodė, kas neveikia. Kai meistras atliko kažkokį darbą, ji pasirašė atliktų darbų aktą. Vienas egzempliorius liko banke, o kitas - meistrui. Buhalterijai akto nereikėjo, todėl įsidėjo jį į specialų segtuvą. Tyrėja apklausos metu jai rodė egzempliorių su prierašu, kad keistas ir toneris, tačiau tą kartą tonerio tikrai nekeitė. Egzemplioriuje, kuris liko banke, parašyta, kad keičiamas mygtukas, o ant kitų ranka prirašyta, kad keistas ir toneris.

28Liudytoja Ž. D. teismui paaiškino, kad 2008 m. dirbo administratore SEB banke, naudojosi kopijavimo aparatu, kuris gesdavo, todėl kviesdavo meistrą iš K. M. B. Atlikus darbus, liudytoja pasirašydavo atliktų darbų aktus, kurių buvo daug. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja nurodė, kad tyrėjas rodė aktą, prisimena, kad matė savo pavardę ir parašą, tačiau neprisimena ar akte buvo prierašų. Neatsimena, ar buvo toks atvejis, kad inžinierius būtų kelis kartus per dieną atvažiavęs.

29Liudytoja E. F. teismui paaiškino, kad savo darbe naudodavosi kopijavimo aparatu. Gedimo atveju kviesdavo meistrus, po to patikrindavo, ar gedimą panaikino ir pasirašydavo ant darbų atlikimo akto. Pasirašydavo ant dviejų užpildytų akto egzempliorių, tai būdavo savaiminio kopijavimo lapas. Įmonėje sutartis sudaryta dėl kopijų skaičiaus, bet ne dėl detalių. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja paaiškino, kad apklausos metu tyrėjas rodė dokumentus ir ji matė, kad buvo ranka prirašyta ant geltono popierėlio. Detalė buvo parašyta ta pati, kurią ir keitė, tik prie jos buvo ranka prirašytas dar vienas artikulas. Atliktų darbų aktų įmonėje nesaugodavo. Meistrai keisdavo tik detales, nes tonerius keisdavosi patys, o jie tik atveždavo.

30Liudytojas I. D. teismui paaiškino, kad 2008 m. jis dirbo Ūkio banko investicinėje grupėje teisininku. Žino, kad buvo sutartis su K. M. B dėl kopijavimo aparatų remonto ir priežiūros. Prisimena, kad buvo atvažiavęs vaikinas, kuris pakeitė tonerį ir liudytojas pasirašė serviso darbų atlikimo aktą. Ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs kad tonerį pakeitė, bet papildomo nepaliko. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė detales, todėl ankstesni parodymai yra tikslesni. Yra rašęs laišką Konica M. B administratorei, nes buvo gautas užklausimas dėl tonerio keitimo.

31Liudytoja V. L. teismui paaiškino, kad ji 2008 m. ji dirbo UAB „P. P.“ administratore-sekretore. Žino, kad M. B. serviso darbuotojai yra prirašę jog kasetės keičiamos ,o tai nebuvo daroma. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja rodė kvitelius ir jos su kolege pastebėjo, kad yra taisymų, t.y. pirmasis ir antrasis egzemplioriai skyrėsi. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja paaiškino, kad ji pati pasirašė ant serviso akto, kurį rodė tyrėja. Kažkas buvo užėję, neprisimena, ar iš M., ar iš policijos, ir sakė, kad ten kažkas negero vyksta. Ji pati nieko nesiaiškino. Kiek atsimena, tai atvažiuodavo 2 meistrai. Būdavo atvejų, kad meistras atvažiuodavo kitą dieną, nes jam trūkdavo detalių. Ji pasirašinėdavo už kiekvieną atvažiuotą kartą.

32Liudytoja I. B. teismui paaiškino, kad kaltinamasis aptarnaudavo „M.“ parduotuvėje esantį kopijavimo aparatą. Aparatui sugedus, liudytoja iškviesdavo meistrą, šiam atlikus darbus, pasirašydavo darbų atlikimo aktą. Pasirašinėdavo ir kiti darbuotojai, kurie tuo metu būdavo patalpoje. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad nepamena, kokius aktus rodė tyrėja. Prisimena, kad „K. M. B.“ atstovas klausinėjo dėl vieno dokumento, bet liudytoja jo neturėjo. Tyrėja rodė liudytojos pasirašytą aktą, kuriame prirašymų nebuvo. Prisimena, kad yra buvę, kad atvažiavęs meistras neturėdavo detalės, todėl atvažiuodavo vėliau. Darbų aktus liudytoja pasirašydavo kaip sutvarkydavo atvažiavęs antrą kartą. Atsakydama į prokurorės klausimą, liudytoja patikslino, kad tuo metu, kaip susirašinėjo su „K. M. B.“ atstovu, apie tonerį nekalbėjo

33Liudytoja I. B. teismui paaiškino, kad kaltinamasis yra „K. M. B.“ darbuotojas, kuris atveždavo kopijavimo kasetes ir taisydavo aparatus. Neprisimena, ar meistras kelis kartus per dieną atvažiuodavo. Tonerio kasetes keisdavo pati, jas atvežusysis palikdavo. Reikėdavo pasirašyti dokumentus. Būdavo atvejų, kai užsakydavo du tonerius, tuomet vienas likdavo atsargai. Policijai pristatė reikalaujamus dokumentus. Tai buvo krovinio važtaraštis ir atliktų darbų aktas. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja nurodė, kad ji neatsimena, koks būdavo dokumentas tada, kai atveždavo tonerius ir ar ji yra juos pasirašiusi. Negali pasakyti, kad tik vienas kaltinamasis aptarnaudavo įmonę ar tai darė ir kiti darbuotojai.

34Liudytoja I. V. teismui paaiškino, kad ji 2008 m. dirbo Centrinėje projektų valdymo agentūroje, į kurią atvažiuodavo meistrai tvarkyti kopijavimo aparatų. Atlikus darbus reikėdavo pasirašyti aktus. Dažniausiai būdavo keičiami toneriai, kartais taisydavo aparatus. Meistrai patys keisdavo tonelius, jokių atsarginių nepalikdavo, senąją kasetę pasiimdavo. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja lyg ir rodė kažkokį dokumentą, tačiau, agentūroje jo nebuvo. Sąskaitas išrašydavo mėnesiui. Nepamena kaip tiksliai vadinosi ta aptarnavimo sutartis.

35Liudytoja D. G. (Kliukinė) ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2008 m. dirbo UAB „K. T. grupė“ administratore. Žino, kad bendrovėje buvo kopijavimo aparatas, kurį aptarnavo UAB „K. M. B“. Kokios sutarties pagrindu tai buvo daroma, nežino. Tyrėjos jai parodytą darbų priėmimo aktą yra pasirašiusi. Serviso darbų akto egzempliorių, kuris buvo paliktas bendrovėje, pateikė 3 PK ( b.t.1, b.l. 197).

36Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 1 d. atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 4 d.).

37Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. vasario 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31/2011).

38Nors kaltinamasis savo kaltės dėl įkaltintų nusikalstamų veikų padarymo nepripažįsta ir nurodo, kad baudžiamoji byla jam iškelta „K. M. B.“ vadovybei turint tikslą atkeršyti už civilines bylas, A. R. kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

39Įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę dėl jam patikėto turto iššvaistymo, teismas pripažįsta inventorizacijos aprašą Nr. BEO-26, kuris patvirtina, kad 2008-01-03 A. R. automobiliniame sandėlyje yra 87 vnt. prekių, kurių bendra kaina 13.118,61 Lt. A. R. savo parašu patvirtino, kad inventorizacijos duomenys yra teisingi (b.t. 2, b.l. 13-16).

402009-01-05, atlikta prekių, išduotų iš sandėlio į kaltinamojo automobilinį sandėlį, judėjimo analizė per laikotarpį nuo 2008-01-03 iki 2009-01-05 patvirtina, kad neatitinka gautų ir išlaiduotų prekių kiekiai. Patikrinimo metu nustatyta, kad trūksta : 1 tonerio 4053503 M-SR21; 1 tonerio 4053603 M-SR-21; 1 tonerio 4053703 M-SR-21; tonerio kasetės 4163603 M-SR-21; 3-jų tonerio 104B kasečių 8936304 M-SR-21; 2-jų tonerių 302B 8936404 M-SR21; develop tonerio 205 8937757 M-SR21, 2-jų tonerių TN -210, 8938509 M-SR21; 2-jų develop tonerių 104 8936306001 M-SR21; 4-ių tonerio kasečių TN-109 9961000251 M-SR21; tonerio kasetės MF16/26/3600 4152613 M-SR21; tonerio kasetės (6K) 1710405002 M-SR21; 1tonerio PP 1300/1350 (3K) 1710566002 M-SR21; 4-ių tonerių PP 1300/1350 (6K) 1710567002 M-SR21, 1 tonerio MC 2400 ()1.500, P1710589002 M-SR21, 2-jų tonerių MC 2400, P1710589004 M-SR21; 1 tonerio MC2400 (4500), P1710589006 M-SR21; 1 tonerio MC 2400 , P1710589007 M-SR21; tonerių rinkinio MC (CMY), P17105595001 M-SR21; 2-jų vnt. ryškalo DV-110, 8936493 M-SR21; ryškinimo bloko IU-210, 4062303 M-SR21; 2-jų ryškinimo blokų 301Di-350/f/351, 4163603 M-SR21; 2-jų foto būgnų, 11390292 M-SR21; 3-jų fotocilindrų DR-114, 4021029701 M-SR21; ryškinimo bloko EPxxserijos, 9962000000 M-SR21; 3-jų tonerio kasečių PP8/1100, PILD11/12 M-SR21; tonero kasetės PP1300/1350W, PILD 13XX M-SR21; 1-o Drum charge unit, A08ER702 M-SR21; 1-o IU assy, 4034R70511 M-SR21; 1-o transfer Kit, 4038R74300 M-SR21; 1-o start Key, 4508PP0300 M-SR21 ( b.t. 2, b.l. 17-200, b.t.3, b.l. 3-41). Bendras A. R. automobiliniame sandėlyje nustatytas prekių trūkumas yra 33 vienetai prekių, kurių bendra vertė 8.312.28 Lt (b.t. 3, b.l. 42-43) .

41Sudarydamas darbo sutartį su UAB „K. M. B“, kaltinamasis pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį ( b.t. 3, b.l. 44-48). Kaltinamojo teiginius, kad jis nėra pasirašęs, jog susipažino su prekių išdavimo ir grąžinimo į sandėlį procedūrų aprašu, todėl nežinojo nustatytos tvarkos, teismas vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją. Teismo vertinimu, pasirašydamas visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kaltinamasis turėjo išsiaiškinti šią tvarką bent jau siekdamas apsaugoti savo interesus.

42Lietuvos Policijos kriminalinių tyrimo centro 2011-11-24 specialisto išvadoje Nr. 140-(01208)IS1-6841, nurodyta, kad palyginus bendrovės apskaitai pateiktus dokumentus ir pirkėjams paliktus darbų aktus, nustatyta, kad dalis materialinių vertybių 2008 m. ir tiriamuoju laikotarpiu nebuvo gautos materialiai atsakingo asmens A. R. automobiliniame sandėlyje. Išvadoje taip pat konstatuota, kad atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagą, tarp UAB „K. M. B“ materialinių vertybių materialiai atsakingo asmens inžinieriaus A. R. automobiliniame sandėlyje, kai jos realizuotos pagal materialiai atsakingo asmens inžinieriaus A. R. bendrovės apskaitai pateiktus ir kai tos pačios materialinės vertybės realizuotos pagal pirkėjams paliktus ir dalies jų pateiktus tuos pačius serviso darbų aktus, tyrimo metu nustatytas trūkumas 10 743,65 Lt ( iš jų 6 897,89 Lt už 38 tonerių trūkumą) (b.t.3, b.l. 179-185) . Pateiktų specialistui dokumentų išsami analizė išdėstyta išvados prieduose (b.t.3, b.l. 186-200 ir b.t.4, b.l. 1-25).

43BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Minėtos veikos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos kaip alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo. Teismų praktikoje tokios alternatyvios veikos laikytinos viena tęstine nusikalstama veika, jei nustatoma, kad jos sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus) ir jas jungia vieninga kaltininko tyčia (LAT Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-7-48/2012).

44Baudžiamoji atsakomybė BK 300 straipsnyje už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu numatyta siekiant apsaugoti dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumą ir patikimumą. Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms.

45Kaltinamojo A. R. veiksmais, suklastojant tikrus dokumentus, padarytas poveikis BK 300 straipsnio saugomiems teisiniams santykiams, kadangi suklastoti dokumentai buvo panaudoti pateikiant juos UAB „K. M. B.“ buhalterijai. Bylos nagrinėjimo metu nustatytas ir šių dokumentų surašymo tikslas, o būtent kaltinamojo noras pateisinti jam patikėtų prekių panaudojimą. Kaltinamojo paaiškinimus, kad prierašus antruosiuose atliktų darbų aktuose jis darė vadovybės nurodymu, teismas vertina kritiškai, kadangi jų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Nei vienas iš UAB „K. M. B.“ darbuotojų, nepriklausomai nuo jų vykdomų funkcijų, tokių kaltinamojo teiginių nepatvirtino. Apklausų metu kaltinamasis nurodė konkrečius aktus, kuriuose papildomi įrašai padaryti ne jo, o kitų asmenų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu tokie kaltinamojo teiginiai nebuvo patvirtinti. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įrašų skaičius klastojant tikrus dokumentus, įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.

46Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų L. T. ir V. S. paaiškinimais, kad būtent jos atkreipė dėmesį į tai, kad inžinierius A. R. pateikdavo atliktų darbų aktus, kuriuose buvo papildomų įrašų ir kad jos apie tai pranešė bendrovės administracijai. Tai, kad atliktų darbų aktuose buvo papildomai prirašytos kopijavimo aparatų detalės, patvirtino visi UAB „K. M. B“ klientai. Visi liudytojai nurodė, kad atliktų darbų aktai buvo rašomi ant persikopijuojančio popieriaus trimis egzemplioriais, kad užsakovų atstovai pasirašydavo kiekviename lape atskirai, kad jų parašai nepersikopijuodavo ir, kad papildomi įrašai padaryti po to, kai jie būdavo tuos aktus pasirašę. Netikėti šių liudytojų, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi parodymais, teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Liudytojų parodymai pakankamai išsamūs, teisiamojo posėdžio metu visi liudytojai išsamiai atsakė į kaltinamojo ir jo gynėjo klausimus dėl galimo pakartotinio meistro atvažiavimo. Šių liudytojų parodymus teismas pripažįsta patikimais įrodymais, patvirtinančiais nusikalstamos veikos padarymą. Įrodymais, patvirtinančiais tikro dokumento klastojimo faktus teismas taip pat pripažįsta byloje esančius atliktų darbų priėmimo aktus. Palyginus šių aktų pirmuosius ir paskesnius egzempliorius akivaizdu, kad egzemplioriuose, kurie yra perkopijuoti rašant patį aktą, yra ranka darytų papildomų įrašų (b.t. 3, b.l. 59-152).

47Kaltinamojo ir jo gynėjo teiginius, kad A. R. turi būti išteisintas todėl, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta eilė Baudžiamojo proceso normų pažeidimų, kad byloje pateikti tik tie įrodymai, kuriais grindžiamas pareikštas kaltinimas ir visiškai nėra kaltinamąjį teisinančių įrodymų, teismas vertina kritiškai nes kaltinamasis ar jo gynėjas nepateikė nei vieno neginčijamo įrodymo, patvirtinančio šiuos teiginius. Tuo pačiu teismas atkreipia proceso dalyvių dėmesį į tai, kad BPK 7 straipsnyje yra nustatyta, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

48Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme kaltinamojo gynėjas prašė skirti rašytinę ekspertizę, kuri nustatytų, ar visus kaltinime nurodytus įrašus padarė asmeniškai kaltinamasis. Šio prašymo teismas netenkino, pripažindamas, kad tokiu atveju būtų tik vilkinamas procesas, o esminių duomenų, paneigiančio tikrų dokumentų suklastojimo faktus nebūtų gauta.

49Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai: jis laikotarpiu nuo 2008-01-03 iki 2008-12-31 suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo bei iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą, tuo padarydamas UAB „K. M. B“ turtinę žalą.

50UAB „K. M. B“ kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarytą neturtinę žalą įvertino 30 000 Lt. Pareikšdama ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, bendrovė nurodo, kad dėl A. R. nusikalstamų veiksmų teko aiškintis su užsakovais dėl to, kad bendrovės vardu veikęs kaltinamasis klastojo dokumentus, dėl ko bendrovė buvo diskredituota verslo partnerių akyse, pasikeitė pastarųjų požiūris į pačią bendrovę. Jaučiamas klientų nerimas dėl neteisėtų veiksmų pasikartojimo, dėl kitų atstovų sąžiningumo. Savo reikalavimą civilinis ieškovas grindžia CK 6.250 str.

51Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus - į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, nustatydamas UAB „K. M. B“ priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į tai, kad bendrovės verslo partneriai apie kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką sužinojo iš paties civilinio ieškovo tuo metu, kai jų buvo prašoma pateikti pirmuosius atliktų darbų aktų egzempliorius. Visi liudytojai teismui paaiškino, kad su civiliniu ieškovu jų įmonės buvo sudariusios aptarnavimo sutartis ir mokama buvo už kopijų skaičių, o ne už aparatų remontą ar tonerių skaičių ar jų pakeitimą. Nei vienas teisme apklaustas liudytojas nepatvirtino, kad dėl to, jog kaltinamasis aktų antruosiuose egzemplioriuose prirašė nepanaudotų detalių ar neatliktų darbų, jų įmonės būtų patyrusios nuostolių ar bent jau nepatogumų, juolab civilinis ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, bendrovės reputacijos pablogėjimą. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiklosčiusios teismų praktikos tendencijas panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, teismas daro išvadą, jog civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, įvertinant patirtą neturtinę žalą 500 Lt dydžio pinigine išraiška.

52UAB „K. M. B“ kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą įvertino 14.999 Lt ( b.t. 1, b.l. 56-59) ir teismo prašė visiškai patenkinti pareikštą civilinį ieškinį. Pažymėtina, kad visuose bendrovės pateiktuose dokumentuose yra nurodomas skirtingas žalos dydis. Patikslindamas turtinės žalos dydį, civilinis ieškovas nurodė, kad padaryta 14 915 Lt (b.t. 1, b.l. 73). A. R. automobiliniame sandėlyje nustatytas 8.312,28 Lt. prekių trūkumas (b.t. 3, b.l. 163-164). 2009-08-14, pranešama, kad jis įtariamas iššvaistęs 14.999 Lt vertės turtą (b.t.4, b.l. 30). Pareiškiant įtarimą, 2012-06-06, nurodyta, kad iššvaistyto bendrovės turto vertė 10 743,65 Lt. (b.t. 4, b.l. 42). Vertindamas šiuos neatitikimus teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek specialisto išvadoje, tiek ir apklausiama teismo posėdžio metu specialistė A. B. akcentavo, kad pagal dokumentus, kurie jai buvo pateikti nustatyta, kad kaltinamasis dokumentuose nurodė didesnį realizuotų materialinių vertybių kiekį, negu per kaltinime nurodytą laikotarpį buvo gavęs iš bendrovės sandėlio. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis nėra pasirašęs dalies Krovinių važtaraščių, kuriuose nurodyta, kad iš sandėlio prekės perduotos A. R..

53Egzistuojant šioms aplinkybėms, negavus papildomų dokumentų ar neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, teismas negali tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio. Dėl pastarosios priežasties, pripažinus civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

54Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Įvykdytos nusikalstamos veikos priskirtos prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, psichiatrijos ligoninėse negydytas, yra psichikos sveikatos centro įskaitoje, tačiau šiuo metu skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, netikslinga, neįrašytas į priklausomybės ligų centro įskaitą (b.t.4., b. l. 75-78, 80).

55Įvertinus teismo išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis parinktinas vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos priskirtos prie nesunkių nusikaltimų ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str.).

56Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui SAAB 9-3, valst. Nr. ( - ) ir piniginėms lėšoms, laikomoms bankuose: A/S ( - ) Danskebank A/S Lietuvos filialas, ( - ) AB SEB bankas, ( - ) ir ( - ) AB bankas „Snoras“, ( - ) AB Swedbank, ( - ) AB SEB bankas, ( - ) AB SEB bankas, ( - ) ( b.t. 4, b.l. 96-97, 104).

57Vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302, 307 str. str., teismas,

Nutarė

58A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 str. 1 d. ir nubausti jį vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

59A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d. ir nubausti jį vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

60Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1m. 3 mėn. (vieneriems metams ir trims mėnesiams).

61Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams įpareigojant tęsti darbą.

62Klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio nustatymo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

63Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui SAAB 9-3, valst. Nr. ( - ) ir piniginėms lėšoms, laikomoms bankuose: A/S ( - ) Danskebank A/S Lietuvos filialas, ( - ) AB SEB bankas, ( - ) ir ( - ) AB bankas „Snoras“, ( - ) AB Swedbank, ( - ) AB SEB bankas, ( - ) AB SEB bankas, ( - ).

64Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,... 2. sekretoriaujant Rūtai Pečkytei,... 3. dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,... 4. gynėjui advokatui Vitalij Burinskij,... 5. civilinio ieškovo atstovui E. M.,... 6. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A.... 7. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 8. A. R. kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą, o... 9. Be to, A. R. kaltinamas tuo, kad jis suklastojo tikrą dokumentą ir jį... 10. Kaltinamasis A. R. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir... 11. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta liudytojų... 12. Civilinio ieškovo atstovas teismui paaiškino, kad 2008 m. buvo pastebėta,... 13. Specialistė A. B. teismui patvirtina savo ankstesnę išvadą. Ir nurodo, kad... 14. Liudytoja L. T. teismui paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį A. R., kadangi... 15. Liudytoja V. S. teismui paaiškino, kad pažįsta A. R., kartu dirbo UAB ,,K.... 16. Liudytojas J. Ž. teismui paaiškino, kad kartu dirbo UAB ,,K. M. B“,... 17. Liudytojas T. Z. teismui paaiškino, kad dirba UAB ,,K. M. B“ sandėlininku.... 18. Liudytojas R. M. teismui paaiškino, kad su A. R. dirbo toje pačioje... 19. Liudytojas E. T. teismui paaiškino, kad su A. R., kartu dirbo ,,K. M. B“.... 20. Liudytoja G. E. B. teismui paaiškino, kad ji kaltinamojo nepažįsta, dirba... 21. Liudytoja I. J. teismui paaiškino, kad tik iš matymo pažįsta kaltinamąjį,... 22. Liudytoja R. V. teismui paaiškino, kad dirbo Trakų pašte operatore, darbo... 23. Liudytoja R. U. teismui paaiškino, kad jai dirbant Trakų pašte, ten buvo... 24. Liudytoja G. J. teismui paaiškino, kad dirba administratore, todėl kai... 25. Liudytojas A. E. teismui paaiškino, kad dirba VIM agentūroje vadybininku.... 26. Liudytoja S. M. teismui paaiškino, kad 2008 m. dirbo sekretore UAB ,,B. s.“,... 27. Liudytoja K. V. teismui paaiškino, kad anksčiau dirbo SEB banke, ir jai yra... 28. Liudytoja Ž. D. teismui paaiškino, kad 2008 m. dirbo administratore SEB... 29. Liudytoja E. F. teismui paaiškino, kad savo darbe naudodavosi kopijavimo... 30. Liudytojas I. D. teismui paaiškino, kad 2008 m. jis dirbo Ūkio banko... 31. Liudytoja V. L. teismui paaiškino, kad ji 2008 m. ji dirbo UAB „P. P.“... 32. Liudytoja I. B. teismui paaiškino, kad kaltinamasis aptarnaudavo „M.“... 33. Liudytoja I. B. teismui paaiškino, kad kaltinamasis yra „K. M. B.“... 34. Liudytoja I. V. teismui paaiškino, kad ji 2008 m. dirbo Centrinėje projektų... 35. Liudytoja D. G. (Kliukinė) ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2008 m.... 36. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 1 d. atsako tas, kas... 37. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių... 38. Nors kaltinamasis savo kaltės dėl įkaltintų nusikalstamų veikų padarymo... 39. Įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę dėl jam patikėto turto... 40. 2009-01-05, atlikta prekių, išduotų iš sandėlio į kaltinamojo... 41. Sudarydamas darbo sutartį su UAB „K. M. B“, kaltinamasis pasirašė... 42. Lietuvos Policijos kriminalinių tyrimo centro 2011-11-24 specialisto išvadoje... 43. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė... 44. Baudžiamoji atsakomybė BK 300 straipsnyje už dokumento... 45. Kaltinamojo A. R. veiksmais, suklastojant tikrus dokumentus, padarytas poveikis... 46. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų L. T. ir V. S. paaiškinimais, kad... 47. Kaltinamojo ir jo gynėjo teiginius, kad A. R. turi būti išteisintas todėl,... 48. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme kaltinamojo... 49. Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 184... 50. UAB „K. M. B“ kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarytą neturtinę... 51. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai... 52. UAB „K. M. B“ kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą... 53. Egzistuojant šioms aplinkybėms, negavus papildomų dokumentų ar neatidėjus... 54. Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį, jų... 55. Įvertinus teismo išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamajam... 56. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas laikinas nuosavybės teisių... 57. Vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302, 307 str. str.,... 58. A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 184... 59. A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 300... 60. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes... 61. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., A. R. paskirtos... 62. Klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio nustatymo perduoti nagrinėti... 63. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisių... 64. Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus...