Byla eI-540-789/2018
Dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,

2dalyvaujant pareiškėjos UAB „Kėdainių vandenys“ atstovams Beatai Vilienei ir Kęstučiui Vaitkevičiui, atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui Vitalijui Sosunovičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovei Ernestai Jankauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovui Mariui Stasiukoniui,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kėdainių vandenys“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Kėdainių rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija, dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.

4Teismas

Nustatė

5Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. spalio 3 d. gautas pareiškėjos UAB „Kėdainių vandenys“ skundas, kuriame ji prašo: panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-713 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-086 vykdytojui UAB „Kėdainių vandenys“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas); sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. suvestinė redakcija) 263.2 p. neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 3 str. 1 ir 3 p. įtvirtintiems įstatymo viršenybės ir proporcingumo principams, o tuo pačiu – ir teisinės valstybės principui; kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prejuduciniu klausimu: ar Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 5 str., 69 str. įtvirtintas bendrasis Europos Sąjungos teisės proporcingumo principas, kuris Europos Sąjungos fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. rugpjūčio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H str. 2 d. [C(2002) 2871], turi būti aiškinamas taip, jog, esant šiame skunde nurodytoms faktinėms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (2016 m. rugsėjo 20 d.) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173 patvirtintos Metodinės pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos (2016 m. birželio 16 d. suvestinė redakcija) ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Pareiškėja skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir APVA) ir pareiškėja 2011 m. kovo 21 d. sudarė projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kėdainių Skuodo rajone“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-086 (toliau – ir Projektas), finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-086 (toliau – ir Sutartis). Sutartyje įtvirtintas stebėsenos rodiklis – gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius) – 370, gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų (skaičius) – 306. Pareiškėja 2017 m. sausio 24 d. pateikė APVA ataskaitą po Projekto užbaigimo Nr. 2 (toliau – ir Galutinės ataskaita Nr. 2), kurioje buvo pateikti šie stebėsenos rodikliai: gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų – 112 (iš planuotų 360), gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 262 (iš planuotų 370). Nurodė, kad minėtus duomenis patikslino 2017-08-18, nurodydama stebėsenos rodiklių pasiekimo lygį: gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų – 233 (iš planuotų 360), gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 289 (iš planuotų 370).

7Pareiškėja skunde nurodė, kad APVA 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1848 informavo pareiškėją, kad nustatė pažeidimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklio nepasiekimo vykdant Projektą. Iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 53 583,86 Eur suma. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Įsakymu nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjai išmokėta lėšų suma yra 50 797,59 Eur. Šias lėšas pareiškėja ne vėliau kaip per 90 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos privalo pervesti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos banko sąskaitą.

8Pareiškėja skunde pažymi, kad APVA ir atsakovė netinkamai aiškino ir taikė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir PAFT), 1911 punkto nuostatą ir nepagrįstai inicijavo pažeidimo tyrimą bei nustatė pažeidimą, kadangi stebėsenos rodiklis nepasiektas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjos ir nebuvusių žinomomis Sutarties pasirašymo metu, o tai sudaro teisinį pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo ir pagrindą stebėsenos rodiklio nepasiekimą nepripažinti pažeidimu. Pareiškėjos teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiektas stebėsenos rodiklis – gyventojų neprisijungimas prie naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kuriam pareiškėja negalėjo daryti įtakos. Teisės aktai imperatyviai neįpareigoja asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype (būste) geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas asmenys neturi pareigos prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų, kai jų individualus geriamojo vandens išgavimas ir nuotekų tvarkymas atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl galiojantis teisinis reguliavimas užkerta pareiškėjai kelią reikalauti, kad asmenys, individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas, prisijungtų prie naujai įrengtų vandentiekio ir (ar) nuotekų surinkimo tinklų.

9Pareiškėja gavo iš visų į Projektą patenkančių seniūnijų patvirtintą informaciją apie būstus, neprisijungusius prie naujų inžinerinių tinklų, bei jų neprisijungimo priežastis, ir pateikė APVA papildomus duomenis apie veiksnius, kurių poveikio rodiklių nepasiekimui pareiškėja negalėjo sumažinti. Vadovaudamasi pateiktais duomenimis, pareiškėja teigia, kad dalis būstų yra negyvenami, gyventojai yra įsirengę nuosavus gręžinius, būstai neturi sanitarinio mazgo ir / ar gyventojai atsisako jį įsirengti. Be to, stebėsenos rodiklis nebuvo pasiektas dėl kitų priežasčių, kurių APVA nepripažino pagrįstomis: pablogėjusi gyventojų finansinė padėtis, šachtinių šulinių naudojimas, gyventojų nenoras jungtis prie naujų tinklų, nenurodant priežasties, gyventojai planuoja jungtis prie naujų tinklų arba prisijungimo darbai vis dar vykdomi.

10Pareiškėja teigia, kad teisinio reguliavimo pasikeitimas lėmė stebėsenos rodiklio reikšmės – gyventojų skaičiaus – padidėjimą, kurio Projekto vykdytojas, rengdamas paraišką ir pasirašydamas Sutartį, negalėjo numatyti ir neturėjo galimybės kontroliuoti. Sutarties pasirašymo metu galiojo Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo redakcija, pagal kurią turėjo būti fiksuojami rezultato stebėsenos rodikliai – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“ (Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo VI skyriaus „Aplinka ir darnus vystymasis“ I skirsnis „VP3-3.1-AM-V priemonė „ Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“). Taigi, pagal Sutarties pasirašymo metu galiojusią Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo redakciją gyventojų prisijungimo prie vandentiekio tinklų nebuvo numatyta vertinti ir fiksuoti kaip stebėsenos rodiklio.

11Pareiškėjos vertinimu, APVA nepagrįstai nustatė pažeidimą dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo. Pažeidimas konstatuotinas, kai nustatomos 2 kumuliatyvios sąlygos: 1) Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų, ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimas; 2) tokio Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės akto ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimo sukelti nuostoliai nacionaliniam ir (arba) Europos Bendrijų biudžetui. Šiuo atveju stebėsenos rodiklio nepasiekimas negalėjo lemti ir nelėmė nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių atsiradimo, kadangi įgyvendinant projektą buvo siekiama modernizuoti, renovuoti, išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, ir pareiškėja tinkamai įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sukūrė infrastruktūrą, kuriai buvo skirtas finansavimas, užtikrino galimybę numatytam būstų skaičiui prisijungti prie naujai sukurtos infrastruktūros.

12Pareiškėja nurodo, kad jos atžvilgiu pritaikytas finansinės korekcijos dydis neatitinka proporcingumo principo. Pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų tikslui ir viešajam interesui. Pareiškėjos vertinimu, finansinės korekcijos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai yra užtikrinamas jų taikymo tikslas – dėl pažeidimo Europos Sąjungos ar nacionaliniam biudžetui kilusios žalos atlyginimas. Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pritaikyta, nors pareiškėja, vykdydama Projektą, nesukėlė žalos nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui, o pasiūlyta finansinės korekcijos suma neužtikrina žalos Europos Sąjungos biudžetui kompensacinio pobūdžio. Be to, pareiškėja pažymi, kad teikia viešąsias paslaugas ir užtikrina visuomenės interesą gauti aukščiausios kokybės geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Įsakymu išieškoma suma turės esminės reikšmės pareiškėjos vykdomos veiklos atlikimui, o kartu ir visuomenės viešojo intereso užtikrinimui.

13Pareiškėja teigia, kad APVA išvada ir Įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems principams ir 8 straipsnio reikalavimams. Įsakymas yra formalus ir priimtas iš esmės neišnagrinėjus visų faktinių aplinkybių, pareiškėjos paaiškinimų, Įsakymu yra tik formaliai nukreipiama į APVA išvadą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija netyrė, ar APVA pagrįstai nustatė pažeidimus, taip pat netyrė pareiškėjos pateiktų įrodymų dėl aplinkybių, lėmusių stebėsenos rodiklio nepasiekimą.

14Pareiškėja teigia, kad Metodikos 263.2 punktas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, konstitucinės teisinės valstybės principui bei įstatymo viršenybės principui, todėl prašo teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti šio Metodikos punkto teisėtumą. Be to, pareiškėja prašo teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo administracinėje byloje aktualiu klausimu: ar PAFT ir Rekomendacijų nuostatos tiek, kiek jose nenumatyta galimybė finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą.

15Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 14 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti: ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. Dl-401 patvirtinto priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Finansavimo sąlygų aprašas) 30 punktas (redakcija, nustatyta Aplinkos ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. D1-237, galiojusi nuo 2010 m. kovo 31 d. iki 2011 m. birželio 21 d.), Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (redakcija, nustatyta Aplinkos ministro 2011 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-480, galiojusi 2011 m. birželio 22 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d.), Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (redakcija, nustatyta Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-900, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 16 d iki 2013 m. rugsėjo 5 d.) neprieštarauja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 red.) 15 straipsnio 7 daliai, įtvirtinusiai asmenų teisę individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, bei teisinės valstybės principui, ir nustačius prieštaravimus, pripažinti šias norminio administracinio akto dalis neteisėtomis ir negaliojančiomis nuo jų priėmimo dienos; ar Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (redakcija, nustatyta Aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. Dl-650, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 3 d.) neprieštarauja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 red.) 15 straipsnio 7 dalies ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2014 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XII-939 red.) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui, ir, nustačius prieštaravimus, pripažinti šią norminio administracinio akto dalį neteisėta ir negaliojančia nuo jos priėmimo dienos; ar Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (punkto redakcija, nustatyta Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59, galiojanti nuo 2016 m. vasario 4 d. iki šiol) neprieštarauja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2014 m. birželio 12 d.) įstatymo Nr. XII-939 red.) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui, ir, nustačius prieštaravimus, pripažinti šią norminio administracinio akto dalį neteisėta ir negaliojančia nuo jos priėmimo dienos.

16Atsakovė Aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą į skundą (t. 3, b. l. 2–12), kuriuo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Aplinkos ministerija teigia, kad esminė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, yra gyventojų nesijungimas prie projekto vykdytojo naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos išdėstytu teiginiu, jog teisės aktai neįpareigoja asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos, ir mano, kad pareiškėja nepagrįstai šią aplinkybę laiko nuo jos valios nepriklausančia bei jai nežinoma projekto pradžioje. Skunde pažymima, kad projekto vykdytojas galėjo ir privalėjo vertinti gyventojų galimybes jungtis prie naujai nutiestų tinklų bei su tuo susijusias rizikas.

17Atsiliepime teigiama, kad projekto įgyvendinimo metu projekto vykdytojas privalėjo imtis aktyvių veiksmų, kad sumažintų galimų kliūčių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui. Atsakovė taip pat pasisako dėl pareiškėjos nurodomos gyventojų nesijungimo priežasties ir akcentuoja, kad pareiškėja, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Atsižvelgusi į tai, atsakovė mano, kad projekto neįgyvendinimo aplinkybės nelaikytinos nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis, o paskirta sankcija proporcinga ir tinkama nustatytam pažeidimui.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo APVA atsiliepimu į skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 10–25). Teigia, kad pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog stebėsenos rodiklio nepasiekimą, be kita ko, sąlygojo teisinio reglamentavimo kaita. Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdami į teisinio reglamentavimo pasikeitimus, sudarė Susitarimą. Pasirašydama Susitarimą, pareiškėja sutiko su pakeitimu ir prisiėmė visus iš jo kylančius įsipareigojimus. Be to, nors pareiškėja skunde ir nurodo, kad pasikeitė Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas, tačiau ji nepateikia argumentų, kokiu būdu šis pasikeitimas padarė neigiamos įtakos Projekto rodiklių pasiekimui. Teigia, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ir pareiškėjai palankių teisinio reglamentavimo pokyčių: iki 2016 m. vasario 3 d. galiojusioje Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto redakcijoje buvo nustatyta, kad pareiškėjas įsipareigoja užtikrinti, kad visi planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis per 24 mėn. nuo projekto pabaigos, tačiau ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 pakeitus Finansavimo sąlygų aprašą, sutarčių su gyventojais sudarymo terminas buvo pratęstas dar vienerių metų terminui, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Rekomendacijose įtvirtintos finansinės korekcijos pradedamos skaičiuoti tik nuo didesnės kaip 10 proc. rodiklio nepasiekimo ribos. Tai reiškia, kad, įgyvendinus Projekto veiklas ir nepasiekus Sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, kai rodiklio reikšmės nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas galėjo sumažinti, tačiau nepasiekta rodiklio reikšmė sudaro 10 proc. ar mažiau nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma paskaičiuota vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, pagal kurį už tokio pobūdžio pažeidimus numatytos taikyti 20, 15, 10 ar 5 proc. dydžio finansinės korekcijos taikytinos priklausomai nuo rodiklio nepasiekimo.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

21Teismas

konstatuoja:

22Iš bylos duomenų matyti, kad 2007 m. liepos 30 d. Europos Bendrijų Komisija priėmė sprendimą Nr. K(2007)3738, kuriuo buvo patvirtinta veiksmų programa „Sanglaudos skatinimas“ dėl Bendrijos paramos iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo pagal Konvergencijos tikslą Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sanglaudos skatinimo programa) (t. 1, b. l. 33–37). Pareiškėja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateikė paraišką dėl projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kėdainių rajone“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-086, finansavimo. Pareiškėja ir Aplinkos projektų valdymo agentūra 2011 m. kovo 21 d. sudarė projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kėdainių rajone“, Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-086 finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-086 (toliau – ir Sutartis) (t. 1, b. l. 100–121).

23Pareiškėja 2017 m. sausio 24 d. pateikė galutinę Projekto ataskaitą Nr. 2, kurioje nurodė, kad rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ planuota pasiekti reikšmė yra 306, faktiškai pasiekta reikšmė – 212, rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ planuota pasiekti reikšmė 370, faktiškai pasiekta reikšmė – 262 (t. 1, b. l. 146–150).

24APVA, atlikusi tyrimą dėl galimo pažeidimo ir įvertinusi pareiškėjos pateiktą informaciją, 2017 m. rugpjūčio 24 d. pažeidimo tyrimo išvadoje (toliau – ir Išvada), nustatė, kad prie vandentiekio tinklų pareiškėja prijungė 249 gyventojus, todėl stebėsenos rodiklio nepasiekimas sudaro 15 proc., prie nuotekų tinklų pareiškėja prijungė 307 gyventojus, todėl stebėsenos rodiklio nepasiekimas sudaro 13 proc.; tokiu būdu pareiškėja pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą; vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, pareiškėjos atžvilgiu yra taikoma 5 proc. finansinė korekcija, netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstama 53 583,86 Eur suma (t. 1, b. l. 455–462). Vadovaudamasis Išvada, Aplinkos ministras Įsakymu nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjai išmokėta lėšų suma yra 50 797,59 Eur (t. 1, b. l. 468–469). Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

25Pareiškėja nurodo, kad jos atžvilgiu neturėjo būti pradėtas pažeidimo tyrimas ir neturėjo būti nustatytas pažeidimas, kadangi stebėsenos rodiklis nebuvo pasiektas dėl aplinkybių, kurioms pareiškėja negalėjo daryti įtakos. Atsakovas teigia, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, sukliudžiusios jai pasiekti Sutartyje numatytus rodiklius, turėjo būti žinomos pareiškėjai Sutarties pasirašymo metu, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo nepradėti pažeidimo tyrimo ar nenustatyti pažeidimo.

26Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1911 punktą, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, šiose Taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti. Vadovaujantis Rekomendacijų 261.2 papunkčiu, įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių reikšmių (išskyrus atvejus, kai įgyvendinami iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojami techninės paramos projektai), pažeidimas yra nustatomas, jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti. Nustatant pažeidimą atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą. Šiuo atveju rodiklio reikšmės nepasiekimo pagrįstumas taip pat gali būti vertinamas pagal ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos parengtą ir su įgyvendinančiąja institucija suderintą metodiką, kurioje, nepažeidžiant šiose Rekomendacijose pateiktų nuostatų, gali būti detalizuoti rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimo principai, atsižvelgiant į atitinkamų veiksmų programų prioritetų įgyvendinimo priemonių specifiką. Šis atvejis taikomas tik rezultato rodikliams (stebėsenos rodiklių tipas), kurių nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu.

27Rekomendacijų 262 punkte išdėstytos aplinkybės, kurioms esant nėra pradedamas pažeidimo tyrimas, kai įgyvendinus projekto veiklas nėra pasiekiamos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklių reikšmės. Pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, jeigu: 1) nebuvo galutinai atsiskaityta už rodiklio pasiekimą vadovaujantis konkrečios veiksmų programos priemonės rodiklio skaičiavimo ir matavimo metodika, patvirtinta projekto finansavimo sąlygų apraše, ir (arba) Veiksmų programų įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Veiksmų programų įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo rekomendacijų patvirtinimo“; 2) 261.2. punkte išvardintais atvejais nepasiekta rodiklio reikšmė sudaro 10 proc. ar mažiau nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės; 3) įgyvendinančioji institucija jau yra patvirtinusi galutinį mokėjimo prašymą ir (arba) ataskaitą po projekto užbaigimo, kuriuose yra nurodyta galutinė faktiškai pasiekta rodiklio reikšmė; 4) rodiklio reikšmės nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti.

28Įvertinus išdėstytas PAFT ir Rekomendacijų nuostatas, darytina išvada, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimas nesudaro besąlyginės pareigos inicijuoti pažeidimo tyrimą ar nustatyti pažeidimą. Rekomendacijose, be kita ko, nustatyta, kad pažeidimo tyrimas nepradedamas ir pažeidimas nenustatomas, kai stebėsenos rodiklių nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o, nustatant pažeidimą, yra atsižvelgiama taip pat į tai, ar aplinkybės, sąlygojusios nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimą, buvo žinomos projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Teismas taip pat pažymi, kad Rekomendacijos nėra laikomos norminio pobūdžio aktu ir neturi norminiam aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio. Rekomendacijose įtvirtintos nuostatos – tai savo esme tam tikros pažeidimų tyrimo ir nustatymo gairės, skirtos jose nurodytoms institucijoms (jų darbuotojams) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-2896/2011). Taigi, taikydama Rekomendacijas, atsakovė turi plačią diskreciją spręsti, ar Rekomendacijose įtvirtintos gairės gali būti taikomos konkrečiu nagrinėjamu atveju.

29Nagrinėjamu atveju Išvadoje nustatyta, kad pareiškėja nepasiekė stebėsenos rodiklio „prie nuotekų tinklų prijungti gyventojai“ ir šio rodiklio nepasiekimas viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalią 10 proc. Vertinant minėto rodiklio nepasiekimo mastą ir priežastis, Išvadoje atsižvelgta, be kita ko, į pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių ir pripažinta, kad rodiklio reikšmės nepasiekimui turėjo įtakos aplinkybės, kurių pareiškėja negalėjo kontroliuoti: sanitarinio mazgo nebuvimas (6 gyventojų prijungimas prie nuotekų tinklų ir 6 gyventojų prijungimas prie vandentiekio tinklų); gyventojų skaičiaus sumažėjimas (12 gyventojų prijungimas prie nuotekų tinklų ir 10 gyventojų prijungimas prie vandentiekio tinklų). Atsižvelgiant į tai, Išvadoje pripažinta, kad 322 gyventojų neprijungimas prie nuotekų tinklų yra įvykęs dėl pirmiau minėtų veiksnių. Išvadoje nustatyta, kad rodiklio „prie nuotekų tinklų prijungti gyventojai“ nepasiekimas susijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio pasiekimui nepasiekimui pareiškėja negalėjo sumažinti, yra 13 proc., rodiklio „prie vandentiekio tinklų prijungti gyventojai“ nepasiekimas susijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio pasiekimui nepasiekimui pareiškėja negalėjo sumažinti, yra 15 proc.

30Siekiant išsamiai įvertinti Sutarties įgyvendinimo sąlygas, svarbu įvertinti aplinkybes, dėl kurių būstai nebuvo prijungti prie tinklų. Pareiškėja nurodo, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimą sąlygojo ir kiti veiksniai, kurie nebuvo įvertinti Išvadoje, visų pirma, aplinkybė, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato gyventojams imperatyvios pareigos geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, pažeidimo nustatymui reikšmės turi tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu.

31Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek šiuo metu galiojančioje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje (2018 m. sausio 12 d. įstatymo redakcija), tiek ir Sutarties sudarymo metu galiojusioje minėto įstatymo redakcijoje (2006 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija) gyventojams nebuvo numatyta besąlyginė pareiga prisijungti prie nutiestų vandentiekio tinklų ir buvo sudaryta galimybė individualiam vandens išgavimui.

32Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte nustatyta: „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose 2008 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1225 „Dėl veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti“.

33Teismas pažymi, kad pareiškėja, sudarydama Sutartį, galėjo numatyti galimas kliūtis įgyvendinant Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkte ir Sutarties 1 priedo 7 punkte nustatytą pareigą, tačiau ji negalėjo numatyti, koks bus tokių kliūčių mastas ir priežastys, t. y. koks skaičius gyventojų ir dėl kokių priežasčių neprisijungs prie naujų nuotekų tinklų.

34Pareiškėja skunde nurodė, kad stebėsenos rezultatai buvo nepasiekti dėl pablogėjusios gyventojų finansinės padėties, šachtinių šulinių naudojimo, gyventojų nenoro jungtis prie naujų tinklų nenurodant priežasties, būstai individualiai apsirūpina geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymu, būstuose neįrengti sanitariniai mazgai (t. 1, b. l. 267–268). Šias aplinkybes pareiškėja grindžia byloje pateiktais Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Josvainių seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 3-154 (t. 1, b. l. 465–466), Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Dotnuvos seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 6-318 (t. 1, b. l. 467) bei APVA teiktais paaiškinimais, kuriuose nurodoma, kiek gyvenamųjų namų seniūnijose yra negyvenami, keliuose būstuose įrengti vietiniai nuotekų valymo įrenginiai, gyvena socialiai remtinos šeimos, vieniši vyresnio amžiaus asmenys (t. 1, b. l. 464–467). Teismas pažymi, kad nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės laikytinos nenugalimos jėgos poveikis (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikis (cas fortuit), kurių savo veikloje asmuo nenumatė bei numatyti negalėjo, ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-15-141/2005, 2005 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-15-1421/2005, 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-319/2011). Teismas pažymi, kad kai kurios aplinkybės dėl gyventojų mažėjimo buvo vertintos pažeidimo tyrimo metu bei skaičiuojant stebėjimo rodiklių pasiekimus. Teismo vertinimu, šios aplinkybės yra neatsiejamai susijusios su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis dėl būstuose gyvenančių asmenų finansinių galimybių prisijungti prie nuotekų tinklų.

35Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1. punkte nustatyta, kad Projekto vykdytojas įsipareigoja, siekdamas Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų, įgyvendinti Projektų taip, kaip aprašyta Sutartyje. Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.6. punkte nustatyta, kad projekto vykdytojas privalo pasiekti Sutarties 1 priede 5 punkte nurodytus projekto fizinius veiklų įgyvendinimo rodiklius. Vandentiekio ir nuotekų tinklų fiziniams indikatoriams (km) galima 10 proc. paklaida nuo nurodytos vertės, tačiau suteikta galimybė prisijungti atitinkamai prie vandentiekio ir nuotekų tinklų turi būti ne mažesnė negu nurodyta. Suteikta galimybė prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų laikoma išpildyta tuo atveju, kai vandentiekio ir nuotekų tinklai privesti prie gyventojo sklypo ribos.

36Taigi, pareiškėjai pagal Sutartį kilo pareiga suteikti galimybę prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų privedant prie gyventojo sklypo ribos vandentiekio ir nuotekų tinklus. Pagal Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą pareiškėja turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau Sutartyje tokia pareiga expressis verbis nenustatyta.

37Minėta, kada pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra nustatyta prievolė gyventojams, kad jų žemės sklypai būtų prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų. Pareiškėja neturi jokių galimybių taikyti prievartinio pobūdžio priemones tam, kad gyventojai prisijungtų prie tinklų. Ji turi galimybę tik kitomis alternatyviomis priemonėmis (gyventojų informavimu, švietimu apie tokio prisijungimo reikšmę aplinkosauginiu požiūriu ir pan.) siekti, kad kuo daugiau gyventojų prisijungtų prie tinklų.

38Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja neprivedė vandentiekio ir nuotekų tinklų prie gyventojų sklypų ribų ir tokiu būdu nesudarė galimybės gyventojams prisijungti prie tinklų. Pareiškėja įgyvendino projektą ta apimtimi, kad ji privedė tinklus prie gyventojų sklypų ribos.

39Pareiškėja prašo kreiptis į kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto atitikties Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatoms. Teismas vertina, kad šis punktas turi būti aiškinamas sistemiškai analizuojant visą susijusį teisinį reglamentavimą. Teismo manymu, nors Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto 1 sakinys, įtvirtinantis, kad „Pareiškėjas įsipareigoja užtikrinti, kad visi planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d.“, yra suformuluotas ydingai, tačiau šio punkto 2 sakinys nurodo galimybę atsižvelgti į priežastis, dėl kurių buvo nepasiektas 1 sakinyje nurodomas siektinas rezultatas.

40Analizuojant Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto ir minėtų Sutarties punktų nuostatas, pažymėtina, kad rodiklių nepasiekimo priežasčių įvertinimas yra esminis veiksmas, kurį institucija privalo atlikti, siekdama inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.

41Teismas šioje byloje nustatė, kad stebėsenos rodiklių „prie nuotekų tinklų prijungti gyventojai“ ir „prie vandentiekio tinklų prijungti gyventojai“ nepasiekimo mastas yra artimas minimaliam rodiklio nepasiekimo procentui, kuriam esant yra taikoma minėto dydžio finansinė korekcija (3 ir 5 proc.). Aplinkybę, kad pareiškėja dėjo maksimalias pastangas, ėmėsi veiksmų įgyvendinti Sutartį ir pareiškėjos veiksmai davė teigiamą rezultatą, patvirtina tai, kad po Galutinės ataskaitos Nr. 2 pateikimo buvo sudarytos naujos sutartys, kurių pagrindu gyventojai prisijungė prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų ir nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungė prie naujai įrengtų nuotekų tinklų“ nepasiekimas sudaro 8,78 %, stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungė prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ nepasiekimas sudaro 8,56 %, t. y. nesudaro 10 % (t. 3, b. l. 80–82, 83–84). Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė prieštaravimų ir nenurodė teismui jokių aplinkybių, kad ši teismui pateikta informacija būtų neteisinga. Taigi, nors pareiškėja iki Finansavimo sąlygų apraše nustatyto termino, pagal APVA pateiktus duomenis, nepasiekė to, kad Sutartyje numatytas gyventojų skaičius bus sudaręs vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis, tačiau vėliau sudarytos paslaugų teikimo sutartys patvirtina pareiškėjos pastangas įgyvendinti Finansavimo aprašo nuostatas ir Sutartį ir įtikinti gyventojus naudotis tinklais.

42Teismas daro išvadą, kad nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimas iš esmės yra sąlygotas aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos valios. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepažeidė Sutarties nuostatų, todėl finansinė korekcija jai apskritai negalėjo būti pritaikyta.

43Atsižvelgęs į šios bylos reikšmingumą viešojo intereso požiūriu, teismas šiame sprendime įvertins ir kitus byloje keliamus argumentus dėl Įsakymo neteisėtumo.

44Pareiškėja skunde nurodo, jog jai buvo pritaikyta nepagrįstai didelė 5 proc. finansinė korekcija, nors atsakovė atsiliepimuose pažymi, jog buvo remtasi Rekomendacijų 263 punkte nustatytais korekcijų dydžiais. Pagal Rekomendacijų 263.2 punktą, Rekomendacijų 261.2 punkte numatytais atvejais taikomos finansinės korekcijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į rodiklio nepasiekimo procentinę dalį, skaičiuojamą nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės. Tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentinė dalis yra 10–25 proc., taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visų projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) sudaro 5 proc.

45Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis proporcingumo principu, todėl administracinio sprendimo mastas bei griežtumas turi būti proporcingi administravimo tikslui. Rekomendacijų 4 punkte taip pat pažymėta, kad institucijos, tiriančios pažeidimus ir priimančios su pažeidimais susijusius sprendimus, vadovaujasi proporcingumo principu ir atsižvelgia į pažeidimo pobūdį. Tarp siekiamo tikslo – ištirti, nustatyti ir ištaisyti pažeidimą, ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti pusiausvyra (proporcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinio proporcingumo principo turinį, yra nurodęs, kad įstatyme nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimas). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat yra laikomasi pozicijos, kad proporcingumo principas, kuris yra vienas iš Bendrijos teisės bendrųjų principų, reikalauja, kad Bendrijos institucijų veiksmai neviršytų to, kas yra tinkama ir būtina teisėtiems atitinkamų teisės aktų tikslams pasiekti, todėl esant galimybei rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikėtų imtis mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturėtų būti neproporcingi nurodytiems tikslams (2002 m. kovo 12 d. sprendimo Omega Air ir kt., C-27/00 ir C-122/00, Rink. p. I-2569 ir 2006 m. sausio 12 d. sprendimo Agrarproduktion Staebelow, C-504/04, Rink. p. I-679). Taigi, proporcingumo principas sudaro pagrindą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar taikoma poveikio priemonė atitinka padaryto pažeidimo mastą ir yra neišvengiamai būtina tam, kad nustatytas pažeidimas būtų pašalintas, taip pat įvertinti, ar ši priemonė nesąlygos nepateisinamai didelių ribojimų subjektui, kurio atžvilgiu ji yra pritaikoma, atsiradimo.

46Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjos atžvilgiu pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumą, visų pirma, pažymėtina, kad nustatytas stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas yra sąlygotas aplinkybių, kurias teismas sprendime pripažino nepriklausančiomis nuo pareiškėjos valios.

47Pareiškėja skunde nurodė, kad gyventojai, kurie dar nėra prisijungę prie nuotekų tinklų, planuoja jungtis prie nuotekų tinklų, gyventojų prijungimo prie nuotekų tinklų darbai vis dar yra vykdomi. Teismui pateikti duomenys, kurie patvirtinta aplinkybę, jog stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungė prie naujai įrengtų nuotekų tinklų“ nepasiekimas sudaro 8,78 %, stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungė prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ nepasiekimas sudaro 8,56 %, t. y. nesudaro 10 % (t. 3, b. l. 80–82, 83–84).

48Teismas taip pat pažymi, kad pritaikyta poveikio priemonė gali apriboti pareiškėjos galimybę teikti visuomenei vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, o kartu ir pažeisti viešąjį interesą. Iš pareiškėjos pateiktos 2017 m. vasario 22 d. pelno (nuostolių) ataskaitos Nr. FA/2017-1 matyti, kad pareiškėjos 2016 m. pardavimo pajamos sudarė 3 116 607 Eur (iš šios sumos pardavimo savikaina – 2 278 618 Eur), grynasis pelnas – 41 163 Eur (t. 1, b. l. 485), 2017 m. liepos 25 d. pelno (nuostolių) atskaitoje nurodyta, kad pareiškėjos 2017 m. pirmų šešių mėnesių pardavimo pajamos sudarė 1 492 419 Eur (iš šios sumos pardavimo savikaina sudarė 1 141 529 Eur), grynasis pelnas – 53 954 Eur (t. 1, b. l. 481). Iš pateiktų pareiškėjos finansinių duomenų matyti, kad jos atžvilgiu pritaikyta 50 797,59 Eur finansinė korekcija negali būti vertinama kaip nežymus finansinis praradimas, priešingai, pritaikius Įsakyme nurodytas finansines korekcijas, gali būti apribota pareiškėjos galimybė vykdyti veiklą, kurios vykdymui ji buvo įsteigta. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėja turi specifinį statusą – pareiškėja teikia viešąsias nuotekų surinkimo ir vandens teikimo paslaugas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad visuomenė ar atitinkama jos dalis yra suinteresuota dėl vandens surinkimo, valymo ir tiekimo, nuotekų valymo paslaugų teikimo, todėl šioje srityje egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-777/2014). Taigi, pareiškėja užtikrina viešąjį interesą gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, todėl tuo atveju, jeigu būtų pritaikytos Įsakymu nustatytos finansinės korekcijos, pareiškėjai būtų ženkliai apsunkinta arba eliminuota galimybė vykdyti minėtas viešąsias paslaugas.

49Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad pareiškėjos atžvilgiu nustatytas stebėsenos rodiklių „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų tinklų“ ir „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ nepasiekimo mastas nežymiai viršijo 10 proc. ribą, rodikliai buvo nepasiekti iš esmės dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių aplinkybių, pareiškėja ėmėsi iniciatyvos ir priemonių, kad ir po bylos iškėlimo teisme dienos Sutartyje numatyti rodikliai būtų maksimaliai pasiekti. Teismas daro išvadą, kad Įsakymas, kuriuo nustatyta, kad 50 797,59 Eur pareiškėjai išmokėta lėšų suma pripažintina netinkamomis finansuoti lėšomis ir grąžintina, neatitinka proporcingumo principo.

50Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pareiškėjos skundas yra pagrįstas, Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

51Pareiškėja prašo teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminių administracinių aktų – Rekomendacijų ir Finansavimo sąlygų aprašo – atitinkamų nuostatų. teisėtumo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsniu, bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl norminių teisės aktų teisėtumo ar Europos Sąjungos teisės aiškinimo, todėl pareiškėjos prašymai netenkinami.

52Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal šio straipsnio 2 dalį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

53Pareiškėja teismui nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl teismas dėl išlaidų atlyginimo sprendime nepasisako bei atkreipia dėmesį, kad pareiškėja tokį prašymą turi teisę pateikti per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

54Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsniu,

Nutarė

55Pareiškėjos UAB „Kėdainių vandenys“ skundą tenkinti.

56Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-713 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-086 vykdytojui UAB „Kėdainių vandenys“, grąžinimo“.

57Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. dalyvaujant pareiškėjos UAB „Kėdainių vandenys“ atstovams Beatai... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę... 4. Teismas... 5. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. spalio 3 d. gautas... 6. Pareiškėja skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 7. Pareiškėja skunde nurodė, kad APVA 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr.... 8. Pareiškėja skunde pažymi, kad APVA ir atsakovė netinkamai aiškino ir... 9. Pareiškėja gavo iš visų į Projektą patenkančių seniūnijų patvirtintą... 10. Pareiškėja teigia, kad teisinio reguliavimo pasikeitimas lėmė stebėsenos... 11. Pareiškėjos vertinimu, APVA nepagrįstai nustatė pažeidimą dėl... 12. Pareiškėja nurodo, kad jos atžvilgiu pritaikytas finansinės korekcijos... 13. Pareiškėja teigia, kad APVA išvada ir Įsakymas prieštarauja Lietuvos... 14. Pareiškėja teigia, kad Metodikos 263.2 punktas prieštarauja Viešojo... 15. Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 14 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti... 16. Atsakovė Aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą į skundą (t. 3, b. l.... 17. Atsiliepime teigiama, kad projekto įgyvendinimo metu projekto vykdytojas... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo APVA atsiliepimu į skundą prašo... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Rekomendacijose įtvirtintos... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija... 21. Teismas... 22. Iš bylos duomenų matyti, kad 2007 m. liepos 30 d. Europos Bendrijų Komisija... 23. Pareiškėja 2017 m. sausio 24 d. pateikė galutinę Projekto ataskaitą Nr. 2,... 24. APVA, atlikusi tyrimą dėl galimo pažeidimo ir įvertinusi pareiškėjos... 25. Pareiškėja nurodo, kad jos atžvilgiu neturėjo būti pradėtas pažeidimo... 26. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr.... 27. Rekomendacijų 262 punkte išdėstytos aplinkybės, kurioms esant nėra... 28. Įvertinus išdėstytas PAFT ir Rekomendacijų nuostatas, darytina išvada, kad... 29. Nagrinėjamu atveju Išvadoje nustatyta, kad pareiškėja nepasiekė... 30. Siekiant išsamiai įvertinti Sutarties įgyvendinimo sąlygas, svarbu... 31. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek šiuo metu... 32. Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte nustatyta: „Pareiškėjas turi... 33. Teismas pažymi, kad pareiškėja, sudarydama Sutartį, galėjo numatyti... 34. Pareiškėja skunde nurodė, kad stebėsenos rezultatai buvo nepasiekti dėl... 35. Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1. punkte nustatyta, kad Projekto vykdytojas... 36. Taigi, pareiškėjai pagal Sutartį kilo pareiga suteikti galimybę prisijungti... 37. Minėta, kada pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra nustatyta prievolė... 38. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja... 39. Pareiškėja prašo kreiptis į kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį... 40. Analizuojant Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto ir minėtų Sutarties... 41. Teismas šioje byloje nustatė, kad stebėsenos rodiklių „prie nuotekų... 42. Teismas daro išvadą, kad nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimas iš... 43. Atsižvelgęs į šios bylos reikšmingumą viešojo intereso požiūriu,... 44. Pareiškėja skunde nurodo, jog jai buvo pritaikyta nepagrįstai didelė 5... 45. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 46. Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjos atžvilgiu pritaikytos finansinės... 47. Pareiškėja skunde nurodė, kad gyventojai, kurie dar nėra prisijungę prie... 48. Teismas taip pat pažymi, kad pritaikyta poveikio priemonė gali apriboti... 49. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad pareiškėjos atžvilgiu... 50. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir ginčui aktualų... 51. Pareiškėja prašo teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą... 52. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40... 53. Pareiškėja teismui... 54. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 55. Pareiškėjos UAB „Kėdainių vandenys“ skundą tenkinti.... 56. Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d.... 57. Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti...