Byla e2A-243-790/2019
Dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Lomista“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rukola“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Lomista“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rukola“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ir ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti 275 334,24 Eur draudimo išmoką, 7 966 Eur palūkanų už laiku nesumokėtą draudimo išmoką, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad verčiasi maistinio augalinio aliejaus importu, išpilstymu ir didmenine prekyba. Aliejus laikomas, išpilstomas, fasuojamas ir sandėliuojamas trečiajam asmeniui UAB „Lomista“ priklausančiuose pastatuose. Viename iš UAB „Lomista“ sandėlių, kuriame buvo laikoma UAB „Rukola“ priklausanti sufasuota aliejaus produkcija, 2016 m. rugpjūčio 19 d. kilo didelis gaisras. Gaisro metu visiškai sudegė metalo konstrukcijų sandėlis, buvo sunaikinta ar sugadinta sandėlyje ir šalia jo laikyta aliejaus produkcija ir kitas turtas (actas, tuščios talpos, etiketės, kamšteliai, padėklai ir pan.). Atlikus inventorizaciją, paaiškėjo, kad gaisro metu ieškovės sunaikinto ar sugadinto ir dėl to netinkamo naudoti pagal paskirtį turto vertė siekia 268 067,80 Eur. Ieškovė sutvarkė gaisravietę (sutvarkė aplinką, išvežė atliekas), utilizavo netinkamą naudoti aliejaus produkciją ir patyrė dar 8 266,44 Eur išlaidų.

103.

11Ieškovės apyvartinį turtą nuo visų rizikų buvo apdraudusi atsakovė. Į draudžiamųjų rizikų sąrašą, be kita ko, pateko ir gaisras. Draudikas taip pat buvo įsipareigojęs atlyginti liekanų po įvykio pašalinimo (tvarkymo) išlaidas. Įvykus draudžiamajam įvykiui, ieškovė kreipėsi į atsakovę, tačiau pastaroji informavo, kad atsisako išmokėti draudimo išmoką, kadangi ieškovė pateikė klaidingą informaciją ir dokumentus apie gaisrą ir jo padarinius. Atsakovė nurodė, kad siekdama išsiaiškinti, ar gaisro metu galėjo sudegti deklaruotas aliejaus kiekis, kreipėsi į UAB „Gaisriniai tyrimai“ dėl išvados pateikimo, ir remdamasi pateikta išvada nustatė, kad ieškovė deklaravo tikrovės neatitinkantį sunaikintos ar sugadintos produkcijos kiekį.

124.

13Ieškovė pažymi, kad atsakovė paprašė UAB „Gaisriniai tyrimai“ įvertinti tik sandėlyje laikytą ir sudegti galėjusį produkcijos kiekį, todėl nebuvo įvertinta prie sandėlio lauke laikyta produkcija, kuri galėjo sudegti, būti kitaip sunaikinta ar sugadinta; taip pat nebuvo tirta, koks produkcijos kiekis galėjo būti sunaikintas ar sugadintas kitu būdu, pavyzdžiui, galėjo ištekėti išsilydžius plastikinėms produkcijos pakuotėms, išgaruoti, apdegti ir pan. Ieškovė kreipėsi į nepriklausomą specialistą V. B. (V. B.), įtrauktą į Latvijos teismo ekspertų (gaisrų techninių tyrimų) sąrašą, kurio parengta specialisto išvada visiškai paneigia UAB „Gaisriniai tyrimai“ tyrimo rezultatus ir parodo, kad atsakovės atsisakymas išmokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu patenkino ieškovės UAB „Rukola“ ieškinį.

186.

19Teismas pažymėjo, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tai, ar atsakovė pagrįstai atsisakė mokėti ieškovei draudimo išmoką 2016 m. lapkričio 30 d. rašte nurodytu pagrindu. Todėl teismas šios bylos kontekste neanalizavo ir nevertino naujų aplinkybių, kurių atsakovė netyrė ir nenurodė savo atsisakyme mokėti draudimo išmoką, tačiau kuriomis rėmėsi gindamasi nuo pareikšto ieškinio.

207.

21Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktos dvi ekspertizės išvados – ieškovės pateikta V. B. parengta ekspertizės išvada ir atsakovės pateikta UAB „Gaisriniai tyrimai“ parengta ekspertizės išvada. Kadangi šios išvados prieštarauja viena kitai, o šalys nepageidavo, kad būtų skirta teismo ekspertizė, teismas jų turinį vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

228.

23Teismas nustatė, kad ieškovės pateikta V. B. parengta specialisto išvada yra išsamesnė. Vertindamas UAB „Gaisriniai tyrimai“ parengtą ekspertizės aktą, teismas pažymėjo, kad atliekant šią ekspertizę buvo įvertinta tik sandėlyje laikyta produkcija ir nebuvo vertintas prie sandėlio lauke laikytos produkcijos kiekis, nors iš byloje esančių įrodymų matyti, kad gaisro metu buvo sunaikinta ir prie sandėlio buvusi produkcija. Be to, UAB „Gaisriniai tyrimai“ atlikto tyrimo metu buvo įvertintas tik galėjęs sudegti aliejaus produkcijos kiekis, tačiau nebuvo tirta, koks produkcijos kiekis galėjo būti sunaikintas kitu būdu ar sugadintas, taip pat nebuvo atsižvelgta į akivaizdžias faktines aplinkybes dėl gaisro intensyvumo, skirtingo gaisro lokalizacijos ir likvidavimo laiko, buvo daromos prieštaringos prielaidos, kad gaisro vystymasis galėjo būti lėtas, gaisras galėjo vykti esant deguonies stygiui, laikas, per kurį sudegė degios medžiagos, galėjo būti apie 81 min., gaisro trukmė galėjo būti nuo 64,8 iki 97,2 min., ir šiomis prielaidomis buvo grindžiamos išvados apie galėjusį sudegti sandėlyje laikytos aliejaus produkcijos kiekį.

249.

25Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad abu liudytojais apklausti specialistai nurodė, jog neatitikimai jų parengtų aktų išvadose atsirado dėl to, kad buvo imamas skirtingas realus gaisro laikas, naudojamos skirtingos skaičiavimo programos, skaičiavimo metodai, taip pat skyrėsi ekspertų tiriamo objekto apimtis. UAB „Gaisriniai tyrimai“ modeliavo situaciją, nebūdama susipažinusi su gaisrinio tyrimo medžiaga, vertindama gaisro laiką iki lokalizacijos, o tyrimą atlikęs šios bendrovės specialistas nežinojo, ar UAB „Gaisriniai tyrimai“ naudota programa yra sertifikuota Lietuvoje. Liudytojas V. B. nurodė, kad jis išsamiai susipažino su visa jam pateikta medžiaga, įskaitant gaisrinio tyrimo medžiagą, tiksliau apskaičiavo gaisro trukmę ir nustatė intensyvumą, nes gaisro lokalizacija dar nėra gaisro pabaiga, taip pat pažymėjo, kad iš esmės abiem atvejais buvo remiamasi ta pačia produkcijos išdėstymo schema ir tuo pačiu sudegusio aliejaus kiekiu.

2610.

27Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti remiamasi UAB „Gaisriniai tyrimai“ parengtu ekspertizės aktu, kadangi UAB „Gaisriniai tyrimai“ atliktas tyrimas yra grindžiamas pažangesniais, modernesniais metodais nei V. B. atliktas tyrimas. Teismas vertino, kad abiejų ekspertų naudoti skaičiavimo metodai yra tinkami ir taikytini, o UAB „Gaisriniai tyrimai“ atlikta ekspertizė, nors ir parengta atlikus skaičiavimus su šiuolaikiška kompiuterine programa modeliuojant galimus gaisrų vystymosi scenarijus, tačiau skaičiavimams taikyti skaičiai neatitiko faktinių nagrinėjamos bylos aplinkybių (iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad gaisras iki likvidacijos tęsėsi žymiai ilgiau negu 81 min., o per gaisrą produkcija ne tik sudegė, bet ir buvo apgadinta taip, kad turėjo būti sunaikinta). Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo suteikti aukštesnę įrodomąją galią UAB „Gaisriniai tyrimai“ parengtam ekspertizės aktui.

2811.

29Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ekspertas V. B. ekspertiniame tyrime naudojosi produkcijos sandėliavimo planu, kuris buvo paruoštas po įvykio, nedaro jo parengtos išvados nepagrįsta. V. B. analizuotame plane išdėstyta informacija atitinka ieškovės buhalterinius duomenis, o po įvykio UAB „Lomista“ atstovų parengta sandėliuojamų medžiagų schema ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimosi departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) Gaisrinių tyrimų centro tyrėjų sudaryta principinė pastato schema su medžiagų išdėstymu yra paruoštos remiantis po gaisro likusios produkcijos likučiais. Tai, kad viešai skelbiamoje PAGD medžiagoje yra nurodoma, kad gaisro metu sudegė popierinės dėžės, tušti plastikinės taros buteliai ir dalis aliejaus, patvirtina, kad gaisro metu sudegė, apdegė, buvo sulietas gesinamu vandeniu ar kitaip buvo sunaikintas ar sugadintas ir dėl to tapo netinkamas naudoti pagal paskirtį ne tik aliejus, bet ir kitas ieškovės turtas, kuris vėliau buvo nurašytas.

3012.

31Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovės atliktas žalos apskaičiavimas nėra patikimas, kadangi jis paremtas, be kita ko, ieškovės buhalterinės apskaitos duomenimis, kurie galimai nėra patikimi. Teismas pažymėjo, kad šie argumentai yra grindžiami prielaidomis, nepateikiant jokių objektyvių įrodymų. Nors atsakovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ieškovės veiksmų (apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo), tačiau ikiteisminis tyrimas nėra baigtas ir jokie neteisėti ieškovės veiksmai nėra konstatuoti. Nesant duomenų, kad ieškovės vedama buhalterinė apskaita yra nepatikima, teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti ieškovės pateiktais skaičiavimais.

32III.

33Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3413.

35Apeliaciniame skunde atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3613.1.

37Pirmosios instancijos teismas, 2018 m. sausio 11 d. nutartimi atnaujinęs bylos nagrinėjimą, pripažino, kad byloje esančių įrodymų nepakanka bylai tinkamai išnagrinėti (teismas nurodė, kad nėra pakankamai išaiškintos ir pagrįstos atitinkamais įrodymais aplinkybės, ar ieškovė deklaravo tikrovės neatitinkančius sugadintos / sunaikintos produkcijos kiekius bei ar prašomos priteisti draudimo išmokos dydis yra pagrįstas), tačiau vėliau nesiėmė papildomų veiksmų tam, kad būtų išsamiai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai ir priimtas pagrįstas sprendimas.

3813.2.

39Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi perdavė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui baudžiamąją bylą dėl ieškovės veiklos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų požymių (neteisingas sudegusios produkcijos kiekių deklaravimas, dokumentų klastojimas ir prekių pardavimo sandorių neįtraukimas į apskaitą). Kadangi ikiteisminis tyrimas yra pradedamas ir atliekamas nustačius nusikalstamos veikos požymių, aplinkybė, kad ieškovės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, akivaizdžiai turėjo sukelti teismui abejonių dėl to, ar ieškovės buhalteriniai dokumentai yra patikimi.

4013.3.

41Teismas nepagrįstai vertino kaip neįrodytą atsakovės nurodytą aplinkybę, kad ieškovės nurodyta nuostolio suma buvo neteisinga, nes sudegusiame sandėlyje nebuvo nurodyto produkcijos kiekio. Pirmosios instancijos teismas nevertino Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vado vidaus tarnybos leitenanto Ž. B. parodymų dėl gaisro faktinių aplinkybių (pareigūnas, be kita ko, nurodė, kad pradėjus gesinti gaisrą, darbuotoju prisistatęs asmuo informavo, jog taros sandėliavimo angare nėra nieko vertingo; kad gaisras buvo gesinamas vandeniu, nes aliejus nedegė; kad buvo išgelbėta 120 palečių ir lauke jų buvo išrikiuota daugiau nei angare; kad tuo atveju, jei degtų 600 palečių aliejaus, gaisrininkai negalėtų dirbti be šilumą atspindinčių kostiumų) ir PAGD sudarytos principinės pastato schemos su medžiagų išdėstymu, paruoštos remiantis po gaisro likusios produkcijos likučiais, iš kurios matyti, kad produkcijos buvo žymiai mažiau, nei teigia ieškovė, ir ji buvo išdėstyta kitaip, nei pavaizduota ieškovės eksperto naudotame produkcijos sandėliavimo plane. Nustatydamas sunaikintos produkcijos kiekį teismas turėjo vadovautis pirminiais surinktais įrodymais, o ne ieškovės darbuotojų parengta prekių išdėstymo schema, juo labiau kad ieškovė buvo paruošusi dvi skirtingas aliejaus sandėliavimo schemas ir teismas nepagrindė, kodėl vadovavosi konkrečia schema.

4213.4.

43Ieškovės eksperto parengta išvada yra nepatikima. Teismo posėdyje ekspertas iš esmės patvirtino, kad skaičiavimus atliko primityviais metodais, o duomenys buvo gauti iš nepatikimų šaltinių. Ekspertas nevertino to, kad aliejus buvo supiltas į tarą, laikomas medinėse paletėse, gaisro trukmę nustatė pagal nuotraukas, o ne pagal gaisrininkų fiksuotus duomenis. Ekspertas patvirtino, kad Lietuvoje ir Latvijoje gaisro užgesinimo laiko sąvoka skiriasi, taigi, jo ekspertizėje nurodytas gaisro užgesinimo laikas neatitinka šios reiškinio sąvokos, kaip ji suprantama Lietuvoje.

4413.5.

45Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir neišsprendė bylai esminę reikšmę turinčių klausimų, be kita ko, nevertino aplinkybių, reikšmingų siekiant nustatyti draudimo išmokos dydį – teismas nesprendė, ar lauke laikoma produkcija patenka į draudimo objektą; ar sunaikinta ir sugadinta produkcija priklausė būtent ieškovei; nevertino, ar ši produkcija galėjo būti realizuota rinkoje; netyrė, ar ieškovė teisėtai į žalos dydį įtraukė pridėtinės vertės mokestį. Grįsdama patirtų nuostolių dydį, ieškovė palygino inventorizacijos metu rasto turto kiekį su buhalterinėse programose buvusiu turto kiekiu, nors buhalterinėse programose nurodyti produkcijos kiekiai nepatvirtina, kad būtent toks turto kiekis ir buvo laikomas draudimo vietoje. Be to, ieškovė nepagrindė, kaip apskaičiavo žalos dydį.

4613.6.

47Teismo sprendime yra padaryta klaidų, jo rezoliucinėje dalyje nurodytos priteistinos sumos neatitinka ieškovės prašomų priteisti sumų. Nei ieškovė, nei teismas, nurodydami priteistiną sumą, neatsižvelgė į tai, kad iš ieškovės reikalaujamos sumos turi būti atimama 1 000 Eur išskaita.

4814.

49Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Rukola“ prašo Vilniaus apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

5014.1.

51Teismas pagrįstai nevertino ieškovės nurodomų aplinkybių, susijusių su produkcijos nuosavybės teise, žalos apskaičiavimo būdu ir kt., kadangi jos nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko. Šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė atsakovės 2016 m. lapkričio 30 d. sprendime nurodytas atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindas, todėl nagrinėjant bylą buvo vertinama, ar gaisro metu galėjo būti sunaikintos ar sugadintos 272 paletės aliejaus produkcijos, laikytos sandėlyje. Visos kitos aplinkybės neturi teisinės reikšmės, nes atsakovė negrindė jomis savo sprendimo atsisakyti mokėti draudimo išmoką.

5214.2.

53Nagrinėjant bylą nebuvo pažeistos įrodinėjimo taisyklės. Teismas tenkino visus su įrodymais susijusius atsakovės prašymus: apklausė kaip liudytojus tyrimus atlikusius V. B. ir E. P., gaisrininkus D. V. ir Ž. B., taip pat M. S., M. B., išreikalavo iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) informaciją apie vykstantį ikiteisminį tyrimą ir vėliau prijungė dalį šios medžiagos. Be to, teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir pasiūlė šalims apsvarstyti teismo ekspertizės skyrimo klausimą, tačiau pati atsakovė nurodė, kad be šios ekspertizės yra surinkta pakankamai įrodymų bylai teisingai išspręsti. Taigi, teismas įrodinėjimo procese padarė viską, kas iš jo reikalaujama, o atsakovė nenurodė, kokių konkrečių pareigų teismas neįvykdė, kokių konkrečių veiksmų neatliko, kad būtų išsamiai įvertintos bylos aplinkybės ir pašalinti visi prieštaravimai.

5414.3.

55Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų paneigti atsakovės kvestionuojamus ieškovės apskaitos dokumentus. Atsakovės iniciatyva FNTT dar prieš šią bylą pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės sukčiavimo pateikiant melagingus duomenis apie sunaikintą ar sugadintą produkcijos kiekį ir vertę, tokiu būdu bandant gauti didesnę draudimo išmoką. Tyrimo metu specialistai atliko ne tik byloje esančių, bet ir kitų ieškovės apskaitos dokumentų tyrimą ir nenustatė jokių pažeidimų ar netikslumų. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau vėliau atsakovės iniciatyva atnaujintas ir šiuo metu jis nėra baigtas. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės apskaitos dokumentų nepatikimumo stokoja aiškumo ir rišlumo, atsakovė netiksliai ir selektyviai perteikia liudytojų parodymus, spekuliuoja iš konteksto ištrauktomis liudytojų parodymų dalimis apie tariamai trumpą gaisro trukmę, tuščią sandėlį, gesinimą tik vandeniu ir pan.

5614.4.

57Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kai pastebėjo, kad pradiniame ieškinyje iš prašomų priteisti sumų nebuvo išskaičiuota 1 000 Eur franšizė. Teismo rezoliucinėje dalyje yra nurodytos patikslintu ieškiniu prašomos priteisti sumos, taigi teismas nėra padaręs klaidos nurodydamas ieškovei priteistinas sumas. Tačiau teismas suklydo priteisdamas ieškovei procesines palūkanas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalį, ieškovės prašytos procesinės palūkanos turėjo būti priteistos nuo bendros 283 300,24 Eur priteistos sumos, t. y. nuo 275 334,24 Eur draudimo išmokos ir 7 966 Eur palūkanų už vėlavimą ją išmokėti, bet teismas jas priteisė tik nuo 276 334,24 Eur sumos. Akivaizdu, kad ši klaida naudinga būtent atsakovei, o ne ieškovei, todėl būtų neteisinga procesines palūkanas skaičiuoti nuo atsakovės pageidaujamos dar mažesnės 275 334,24 Eur sumos.

5815.

59Atsakovė 2019 m. balandžio 1 d. padavė prašymą stabdyti bylą iki galutinio sprendimo FNTT vykdomame ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00052-16 dėl sukčiavimo siekiant gauti draudimo išmoką įsiteisėjimo. Atsakovė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje, todėl ikiteisminio tyrimo atlikimas gali būti pagrindu sustabdyti civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 164 straipsnio 4 punktą. Atsakovė teigia, kad ikiteisminiame tyrime ir šioje byloje nustatinėjamos tos pačios aplinkybės, tarp jų – koks produkcijos kiekis sudegė gaisro metu. Atsakovės manymu, ikiteisminio tyrimo metu bus nustatyta, koks produkcijos kiekis sudegė ir ar ieškovė, prašydama draudimo išmokos, nesukčiauja.

60Teisėjų kolegija

konstatuoja:

61IV.

62Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6316.

64Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

6517.

662015 m. balandžio 16 d. tarp UAB „Rukola“ ir UAB „Lomista“ buvo sudaryta fasavimo paslaugų sutartis, pagal kurią UAB „Lomista“ įsipareigojo teikti UAB „Rukola“ jai priklausančio aliejaus ir (ar) kitų produktų priėmimo, fasavimo į įvairios talpos tarą, ženklinimo, supakavimo, saugojimo ir pakrovimo paslaugas. 2016 m. rugpjūčio 19 d. kilo gaisras, kurio metu sudegė UAB „Lomista“ priklausantis sandėlis, esantis ( - ), ir buvo sugadintas šiame sandėlyje bei prie jo esantis ieškovės turtas.

6718.

68Įvykio metu ieškovė buvo apdraudusi apyvartinį turtą nuo visų rizikų pagal su atsakove sudarytą draudimo sutartį ir prašė atsakovės išmokėti draudimo išmoką, deklaruodama, kad dėl įvykio buvo padaryta 268 067,80 Eur žala (sudegė arba apdegė produkcija). Ieškovė, grįsdama nuostolių dydį, atsakovei pateikė prekių inventorizacijos apyrašą, ieškovės sudarytos komisijos surašytą materialinių vertybių nurašymo aktą, kuriame nurodyta konkreti nurašyta sudegusi ar apdegusi produkcija, priedus prie šio akto, kuriuose užfiksuotas gaisro metu pažeistos produkcijos kiekis, kuris turi būti utilizuotas, kitus dokumentus. Šiuose dokumentuose ieškovė draudikui nurodė, kad įvykio metu sudegė arba buvo pažeisti 251 245 litrai įvairių rūšių aliejaus ir 4 335 litrai acto, sukrauti 358 paletėse (bendras svoris 234 225 kg), produkcijos priedai (kamšteliai, etiketės, kt.). Pagal ieškovės draudikui pateiktus duomenis didesnioji produkcijos dalis, sukrauta 272 paletėse (176 020 kg), sudegė arba buvo sugadinta sandėlyje, o likusi sugadintos produkcijos dalis (86 paletės arba 58 205 kg aliejaus), įvykio metu buvo laikoma šalia sandėlio.

6919.

70Atsakovė, administruodama žalos bylą, kreipėsi į UAB „Gaisriniai tyrimai“, prašydama atlikti tyrimą ir atsakyti į klausimą, koks sandėliuojamo aliejaus kiekis galėjo sudegti gaisro metu sandėlyje. UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akte pateikė išvadą, kad „atsižvelgiant į modeliavimu nustatytą gaisro intensyvumą ir įvertinus maksimalų degių medžiagų kiekį, bei skaičiavimo paklaidą (± 20 proc.) galima teigti, kad gaisro trukmė galėjo būti nuo 64,8 min iki 97,2 min, atitinkamai šiluminė galia pasiekta gaisro metu nuo 620 88 MJ iki 931 200 MJ, jeigu būtų degęs vien aliejus, jo turėjo sudegti nuo 15 520 kg iki 23 280 kg. Gaisro nuostoliu suprantama sudegusi medžiagų ar prekių dalis, t. y. nėra galimybės įvertinti nuostolių gaminių vienetais ir pan. Taip pat nėra galimybės įvertinti ugniagesių padarytos žalos gaisro gesinimo metu ardant prekių rietuves ir suliejant vandeniu“.

7120.

72Atsakovė 2016 m. lapkričio 9 d. pareiškimu kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į FNTT, nurodydama, kad draudėjas, siekdamas gauti draudimo išmoką, sąmoningai apgaulingai tvarkė buhalterinės apskaitos (atsargų apyrašo, atsargų nurašymo) dokumentus ir dėl šių veiksmų nėra galimybės įvertinti draudėjo turto ir/arba draudėjo deklaruojama aliejaus produkcijos dalis, objektyviai negalėjusi sudegti gaisro metu, galimai buvo neteisėtai realizuota rinkoje. Atsakovė šiame pareiškime rėmėsi UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akte pateiktomis išvadomis. FNTT 2016 m. lapkričio 18 d. raštu informavo atsakovę, kad pagal jos pareiškimą pradėjo ikiteisminį tyrimą.

7321.

74Atsakovė 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu atsisakė ieškovei mokėti draudimo išmoką vadovaudamasi Turto draudimo nuo visų rizikų taisyklių 12.1.2 punktu, pagal kurį draudimo išmoka nemokama, jei draudėjas pateikia draudikui klaidingą ar nuslepia informaciją ar dokumentus, kurie turi esminės įtakos draudžiamojo įvykio faktui, priežastims, aplinkybėms ir/ar galimam žalos (nuostolių) dydžiui įvertinti. Atsakovė šiame sprendime nurodė, kad remiantis UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akte padarytomis išvadomis, gaisro metu galėjo sudegti nuo 19,6 vnt. iki 29,4 vnt. palečių su sufasuota produkcija, todėl ieškovė pateiktuose dokumentuose deklaravo tikrovės neatitinkančius įvykio metu sugadintos/sunaikintos produkcijos kiekius, t. y. ieškovė pateikė klaidingą informaciją ir dokumentus apie įvykį ir jo padarinius.

7522.

76Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės reikalavimus ir priteisė iš atsakovės draudimo išmoką. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be to, apeliacinės instancijos teismo prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu iki galutinio sprendimo FNTT vykdomame ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00052-16 dėl sukčiavimo siekiant gauti draudimo išmoką įsiteisėjimo. Dėl bylos stabdymo

7723.

78Bylos sustabdymas reiškia, kad civilinėje byloje tam tikrą laiką neatliekami jokie procesiniai veiksmai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismai privalo laikytis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) reikalavimų ir vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Šios teisės įgyvendinimas gali būti pripažintas neatitinkančiu Konvencijos nuostatų, jeigu civilinės bylos nagrinėjamas užsitęsė ir nebuvo intensyvus. Sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo, t. y. neatlikimo joje jokių procesinių veiksmų, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje. Jeigu tokios aplinkybės gali būti nustatomos operatyviau civilinio proceso tvarka, tai procesą sustabdyti dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo yra pernelyg abstraktu, ypač nemotyvuojant, kokių duomenų rinkimui ir kuriam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-219/2016).

7924.

80Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą stabdyti bylą iki galutinio sprendimo vykdomame ikiteisminiame tyrime įsiteisėjimo grindžia tuo, kad ikiteisminiame tyrime ir šioje byloje nustatinėjamos tos pačios aplinkybės dėl gaisro metu sudegusio produkcijos kiekio ir tai, ar ieškovė, prašydama draudimo išmokos, nesukčiauja. Tačiau teisėjų kolegija vertina, kad tokie atsakovės argumentai yra pernelyg abstraktaus pobūdžio ir jų pagrindu bylos sustabdymas, atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką, neleistinas. Sprendimas sustabdyti civilinę bylą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo galėtų būti pagrįstas tik aiškiai nurodžius, kad vykstančio ikiteisminio tyrimo metu bus atlikti tam tikri procesiniai veiksmai ar gauti įrodymai, kurių neįmanoma ar netikslinga rinkti civilinėje byloje, o civilinė byla bus sustabdyta apibrėžtam terminui. Šiuo atveju atsakovei civilinėje byloje siekiant pagrįsti savo atsikirtimus buvo sudarytos visos sąlygos rinkti ir pateikti įrodymus. Atsakovė, prašydama sustabdyti civilinę bylą, nepagrindžia, kokie konkretūs procesiniai veiksmai ar nauji įrodymai ikiteisminio tyrimo metu bus renkami, nenurodo, kad šie įrodymai negalėjo (negali) būti surinkti nagrinėjamoje civilinėje byloje, nepagrindžia, kokie civilinei bylai reikšmingi faktai, kurių negalima nustatyti civilinėje byloje, ikiteisminio tyrimo metu bus nustatyti. Stabdyti bylos nagrinėjimą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, nemotyvuojant, kokių duomenų rinkimui ir kuriam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas, yra pernelyg abstraktu. Pastebėtina, kad pačios atsakovės pozicija dėl jos iniciatyva pradėto ikiteisminio tyrimo reikšmės draudimo išmokos mokėjimui nenuosekli – ji sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką priėmė nesulaukusi ikiteisminio tyrimo pabaigos, tačiau šiuo metu, pirmosios instancijos teismui priėmus jai nepalankų teismo sprendimą, bylos nagrinėjimą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo prašo sustabdyti. Dėl šių argumentų atsakovės prašymas sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą netenkinamas. Dėl draudiko pareigos įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo

8125.

82CK 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

8326.

84Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį. Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatomos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2010).

8527.

86Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi (pvz., pranešimai apie draudimo rizikos padidėjimą ir kita informacija apie draudimo sąlygų vykdymą; kt.). Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (nuo pradžios), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013). Šie kasacinio teismo išaiškinimai koreliuoja su Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 98 straipsnio 8 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu.

8728.

88Draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, todėl draudimo sutarties šalys privalo atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga tiek šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti, tiek ir jai vykdyti. Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis, ypač vykdant sutartį (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Įvykus įvykiui, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, draudėjui atsiranda pareiga pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 1 dalis). Šios bendradarbiavimo pareigos nevykdymas, atsižvelgiant į draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį, gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą – draudimo išmokos sumažinimą arba jos nemokėjimą.

8929.

90Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Viena tokių materialiosios teisės normų – Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Taigi, tuo atveju, kai teisme kyla ginčas dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką, būtent draudikui kyla įrodinėjimo pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos.

9130.

92Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad kilęs gaisras yra draudžiamasis įvykis. Atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką remdamasi tuo, kad pagal Turto draudimo nuo visų rizikų taisyklių 12.1.2 punktą draudimo išmoka nemokama, jei draudėjas pateikia draudikui klaidingą ar nuslepia informaciją ar dokumentus, kurie turi esminės įtakos draudžiamojo įvykio faktui, priežastims, aplinkybėms ir/ar galimam žalos (nuostolių) dydžiui įvertinti. Atsakovė vertino, kad ieškovė pateiktuose dokumentuose deklaravo tikrovės neatitinkančius įvykio metu sugadintos/sunaikintos produkcijos kiekius, t. y. pateikė klaidingą informaciją ir dokumentus apie įvykį ir jo padarinius. Remiantis jau aptartu teisiniu reglamentavimu, būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad ieškovė pažeidė draudimo sutartį, pateikdama klaidingą informaciją apie draudiminį įvykį ir jo padarinius. Dėl įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo

9331.

94Atsakovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kelia įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo klausimą sprendžiant pagrindinį bylos klausimą, ar ieškovė pateikė draudikui klaidingą informaciją apie draudiminį įvykį ir jo padarinius (sugadintos produkcijos kiekį).

9532.

96Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 23 punktas; kt.).

9733.

98Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

9934.

100Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, 2018 m. sausio 11 d. nutartimi atnaujinęs bylos nagrinėjimą, pripažino, kad byloje esančių įrodymų nepakanka bylai tinkamai išnagrinėti, tačiau vėliau nesiėmė papildomų veiksmų tam, kad būtų išsamiai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai ir priimtas pagrįstas sprendimas. Tokie atsakovės argumentai pripažįstami nepagrįstais.

10135.

102CPK 12 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). CPK 179 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus. Pagal CPK 179 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

10336.

104Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015). Vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).

10537.

106Kaip minėta, nagrinėjamos bylos esminis klausimas, ar ieškovės pateikta informacija apie sugadintą produkcijos kiekį gali būti pripažįstama klaidinga. Atsakovė, atsisakydama išmokėti draudimo išmoką, rėmėsi UAB „Gaisriniai tyrimai“ parengtu ekspertizės aktu, tuo tarpu ieškovė, nesutikdama su tokia atsakovės pozicija, pateikė į bylą Latvijos gaisrų techninio tyrimo teismų eksperto V. B. parengtą eksperto išvadą, kurioje pateiktos kitokios išvados dėl gaisro metu sudegusio produkcijos kiekio. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismui kilo pareiga aiškintis šių įrodymų įrodomąją vertę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ėmėsi procesinių priemonių patikimai pašalinti esančius prieštaravimus tarp šalių pateiktų specialistų išvadų ir 2018 m. sausio 11 d. nutartimi konstatavo specialiųjų žinių poreikį nustatyti sudegusio (sunaikinto), sugadinto ieškovės turto kiekį tokiu būdu, kuris suteiktų ginčo išsprendimui įrodomąją reikšmę, tuo tikslu pasiūlė šalims pateikti paaiškinimus, pasiūlymus ir argumentus dėl ekspertizės skyrimo. Tačiau pastebėtina, kad atsakovė, kuriai, kaip minėta, tenka pareiga įrodyti, jog ieškovė pažeidė draudimo sutartį, net ir esant teismo pasiūlymui, išdėstė vienareikšmišką poziciją, kad byloje nėra tikslinga skirti ekspertizę. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas dėl UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akto ir V. B. parengtos ekspertizės išvados įrodomosios reikšmės, neatitikimų tarp jų priežasčių pagrįstai sprendė remdamasis kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo procese padarė viską, kas iš jo reikalaujama, o atsakovė nenurodė, kokių konkrečių pareigų teismas neįvykdė, kokių konkrečių veiksmų neatliko, kad būtų išsamiai įvertintos bylos aplinkybės ir pašalinti visi prieštaravimai.

10738.

108Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Visų pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiais duomenimis, jog ieškovė jos nurodomą sugadintą produkcijos kiekį apskaitė buhalterinėje apskaitoje, o FNTT vykstančio ikiteisminio tyrimo metu jokie neteisėti ieškovės veiksmai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo konstatuoti. Į bylą buvo pateiktos 2017 m. gegužės 2 d. ir 2017 m. gruodžio 18 d. FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados, patvirtinančios, kad pagal tyrimui pateiktus duomenis 2016 m. ieškovė nupirko aliejaus už daugiau kaip 17 mln. Eur, o pardavė už daugiau kaip 20 mln. Eur, ieškovės draudikui deklaruoti sudegę materialinių vertybių kiekiai buvo fiksuoti tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje. Taigi, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, kad ieškovė įvykio metu vertėsi pakankamai didelės apimties didmeninės prekybos aliejumi veikla, o gaisro metu objektyviai galėjo būti sugadintas ieškovės nurodomas produkcijos kiekis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė priešingų įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad atsakovės argumentai dėl ieškovės buhalterinės apskaitos duomenų nepatikimumo grindžiami tik prielaidomis, tačiau ne objektyviais įrodymais.

10939.

110Apeliaciniame skunde atsakovė jokių objektyvių įrodymų dėl galimai nepatikimų ieškovės buhalterinių dokumentų nenurodo ir remiasi vien tik ikiteisminio tyrimo vykdymo faktu. Tačiau tokia atsakovės pozicija nepagrįsta. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnis). Vadinasi, pats savaime ikiteisminio tyrimo pagal atsakovės pareiškimą vykdymo faktas neįrodo ieškovės pateiktų buhalterinių duomenų nepatikimumo, ypač atsižvelgus į minėtas ikiteisminio tyrimo metu gautas specialisto išvadas.

11140.

112Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akto įrodomąją vertę ir pagrįstai jam nesuteikė didesnės įrodomosios vertės. Kaip minėta, ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė Latvijos gaisrų techninio tyrimo teismų eksperto V. B. parengtą eksperto išvadą, kurioje nurodyta, kad gaisro metu galėjo sudegti apie 65–85 tūkst. kg aliejaus, kitas aliejaus kiekis, maždaug 83 685 – 103 685 kg, ištekėjo iš angaro kartu su ugniagesių pilamu vandeniu. Pagal šią eksperto išvadą ieškovės draudikui deklaruotas gaisro metu sugadintos produkcijos kiekis įvykio metu iš tiesų galėjo būti sugadintas.

11341.

114Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs nesuteikti UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės aktui didesnės įrodomosios reikšmės, nesirėmė vien tik UAB „Gaisriniai tyrimai“ ir V. B. parengtų išvadų prieštaringumu, tačiau išsamiai aiškinosi UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akto ir V. B. parengtos ekspertizės išvados neatitikimų priežastis, apklausė išvadas surašiusius specialistus, lygino specialistų pateiktas išvadas su kitais faktiniais bylos duomenimis.

11542.

116Visų pirma, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ buvo užduotas klausimas dėl gaisro metu sandėlyje sudegusio aliejaus kiekio, tuo tarpu V. B. tyrė ne tik tai, koks aliejaus kiekis galėjo sudegti, bet ir kitaip sugadintas, t. y. ištekėti kartu su ugniagesių pilamu vandeniu, išlikti tarp gaisro griuvėsių. Taigi, šio specialisto atliktas tyrimas buvo platesnės apimties ir leidžiantis teisingiau nustatyti produkcijai padarytą poveikį.

11743.

118Antra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į skirtingą gaisro laiką, nurodytą UAB „Gaisriniai tyrimai“ ir V. B. parengtose išvadose, kuriuo rėmėsi specialistai apskaičiuodami galėjusios sudegti produkcijos kiekį. UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akte nurodyta, jog atliekant modeliavimą buvo vertinta, kad gaisro trukmė galėjo būti nuo 64,8 min. iki 97,2 min. Kaip matyti iš šio tyrimo, jame buvo remiamasi viešai prieinama PAGD informacija apie tai, kad tarnyboms apie gaisrą pranešta 2016 m. rugpjūčio 19 d. 20.06 val., gaisras lokalizuotas 20.54 val., o likviduotas 21.51 val. Tuo tarpu V. B. eksperto išvadoje išsamiai išanalizuota gaisro chronologija ne tik pagal PAGD viešai prieinamą informaciją, bet ir kitą medžiagą, tarp jos ir vaizdinę, t. y. nuotraukas iš stebėjimo kamerų, darbuotojų darytas nuotraukas. Iš šios medžiagos matyti, kad net ir paskelbus gaisro lokalizavimą, sandėlyje tęsėsi intensyvus degimas, sugriuvo angaro konstrukcijos. V. B., remdamasis pateikta medžiaga, konstatavo, kad degimas angaro viduje skirtingu intensyvumu ir skirtinguose plotuose vyko apie 5,5 val. – nuo dūmų konstatacijos pradžios (19.26 val.) iki 01.00 val. Kartu V. B. nurodė, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akte skaičiavimo laikotarpis apima laiko tarpą nuo 19.33 val. iki 20.54 val. (gaisro lokalizavimo), tolesnė degimo įtaka produkcijos sunaikinimui kompiuterine programa neapskaičiuota. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pagal faktinius bylos duomenis neigiamas poveikis produkcijai buvo daromas gerokai ilgiau, nei nurodyta UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akte, ir kad šiuo požiūriu V. B. eksperto išvada labiau atitinka realią gaisro situaciją.

11944.

120Trečia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akte remiamasi jokiais kitais duomenimis nepagrįstomis prielaidomis, kad gaisro vystymasis buvo lėtas, esant deguonies stygiui, kad gaisro vystymosi sparta buvo lėta. Šias prielaidas paneigia V. B., apklausto 2017 m. spalio 25 d. teismo posėdyje, priešingi parodymai, kad gaisro plitimas buvo greitas, nes gaisras nuo vienos sandėlio pusės iki kitos išplito per 15 min. Taigi, UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės aktas, nors ir buvo parengtas atlikus skaičiavimus su šiuolaikiška kompiuterine programa modeliuojant galimus gaisrų vystymosi scenarijus, tačiau skaičiavimams buvo naudota siauresnės apimties medžiaga, o taikyti rodikliai neatitiko faktinių nagrinėjamos bylos aplinkybių.

12145.

122Ketvirta, atsakovė, siekdama paneigti V. B. eksperto išvados patikimumą, rėmėsi aplinkybėmis, kad V. B. išvadoje duomenys buvo gauti iš nepatikimų šaltinių, kad ekspertas nevertino, jog aliejus buvo supiltas į tarą, laikomas medinėse paletėse, kad V. B. gaisro trukmę nustatė pagal nuotraukas, o ne pagal gaisrininkų fiksuotus duomenis. UAB „Gaisriniai tyrimai“ 2017 m. birželio 23 d. rašte pateikė argumentus, kad V. B. eksperto išvadoje painiojamos gaisro lokalizavimo, likvidavimo (užgesinimo) ir baigiamųjų darbų sąvokos, įtvirtintos PAGD direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111 patvirtintuose Gaisrų gesinimo organizavimo nuostatuose. Taip pat šiame rašte nurodoma, kad V. B. nemotyvuotai vadovavosi kita sandėliuojamų medžiagų schema, nei ta, kuri buvo pateikta UAB „Gaisriniai tyrimai“, kad V. B. nenagrinėjo PAGD Gaisrinių tyrimų centro tyrėjų sudarytos principinės pastato schemos su medžiagų išsidėstymu, kad V. B. eksperto išvadoje sudegusio aliejaus skaičiavimai grubūs, atlikti neatsižvelgiant į tai, kad produkcija buvo taroje, sukrauta į dėžes, apvyniota plėvele ir negalėjo ištekėti ir degti iškart vienu metu visame sandėlio plote, be to sudegusio aliejaus kiekiai turėjo būti mažesni dėl gaisro gesinimo. UAB „Gaisriniai tyrimai“ taip pat nurodė, kad V. B. savo išvados 14 nuotraukoje užfiksavo ne produkcijos ištekėjimo, bet gesinimo vandens nuotėkas, o pagal eksperto išvadoje pateiktą vaizdinę medžiagą nėra galimybės pagrįstai nustatyti laiką, kada iš sandėlio pradėjo tekėti sandėliuojama produkcija.

12346.

124Teisėjų kolegija vertina, kad šie argumentai pirmosios instancijos teismui nesudarė pakankamo pagrindo abejoti V. B. eksperto išvados patikimumu. V. B. buvo apklaustas 2017 m. spalio 25 d. teismo posėdyje ir išsamiai paaiškino, kokius šaltinius naudojo atlikdamas savo tyrimą, kokiais skaičiavimo metodais vadovavosi, atsakė į teismo ir šalių pateiktus klausimus. Teisėjų kolegijos manymu, šio specialisto išvada ir paaiškinimai teismo posėdžio metu buvo pakankamai logiški, aiškūs ir suprantami.

12547.

126Pasisakant dėl šios nutarties 45 punkte nurodytų argumentų dėl V. B. naudotos medžiagos pastebėtina, kad atsakovė nepateikė jokių konkrečių duomenų, kad V. B. naudota medžiaga buvo nepatikima (pvz., kad vaizdo medžiaga nebuvo autentiška, kad eksperto išvadoje nurodytas neteisingas nuotraukų padarymo laikas ar pan.). Nors UAB „Gaisriniai tyrimai“ buvo pateikta kita sandėliuojamų medžiagų schema, sudaryta UAB „Lomista“ gamybos vadovo M. B., nei ta, kuri buvo naudota V. B. tyrimui, taip pat nors V. B. savo išvadoje atskirai nepasisakė dėl PAGD Gaisrinių tyrimų centro tyrėjų sudarytos principinės pastato schemos su medžiagų išsidėstymu, tačiau šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, negalėjo lemti neteisingų išvadų V. B. atliktame tyrime. Iš V. B. eksperto išvados turinio ir šio asmens parodymų teisme matyti, kad jis skaičiavimus atliko atsižvelgdamas į sandėlio plotą, kurį užėmė sandėliuojama produkcija (200 – 210 kv. m iš bendro 452 kv. m sandėlio ploto). Nei sandėliuojamų medžiagų schema, sudaryta UAB „Lomista“ gamybos vadovo M. B., nei PAGD Gaisrinių tyrimų centro specialistų principinė schema (priedas prie el. bylos, b. l. 33) aplinkybės, kad produkcija užėmė būtent tokį plotą, t. y. mažesnį plotą nei pusė viso sandėlio ploto, iš esmės nepaneigia.

12748.

1282017 m. spalio 25 d. teismo posėdyje V. B. motyvuotai atsakė į atsakovės atstovo iškeltus klausimus dėl aplinkybės, kad produkcija buvo taroje, reikšmės atliktų skaičiavimų patikimumui. V. B., atsakydamas į šiuos klausimus, nurodė, kad tara nestabdė degimo greičio, kad dėl gaisro metu buvusios temperatūros viena paletė galėjo sudegti per kelias minutes, kad nebūtų buvę didelio skirtumo, jeigu aliejus būtų degęs be pakuočių.

12949.

130Teisėjų kolegijos manymu, V. B. pakankamai išsamiai pagrindė ir išvados dalį dėl ištekėjusios produkcijos. Nors UAB „Gaisriniai tyrimai“ 2017 m. birželio 23 d. rašte nurodo, kad V. B. savo išvados 14 nuotraukoje užfiksavo ne produkcijos ištekėjimo, bet gesinimo vandens nuotėkas, o pagal eksperto išvadoje pateiktą vaizdinę medžiagą nėra galimybės pagrįstai nustatyti laiką, kada iš sandėlio pradėjo tekėti sandėliuojama produkcija, tokie argumentai, kolegijos vertinimu, stokoja pagrįstumo ir nepaneigia aplinkybės, kad tam tikra produkcijos dalis gaisro metu ištekėjo. V. B. savo išvadoje pagrindė, kad butelių, pagamintų iš polietileno plastmasės, lydymosi temperatūra yra apie 130 °C, degimo temperatūra 210 °C, savaiminio užsidegimo temperatūra yra 306 °C. Eksperto išvadoje V. B. pagrindė, kad gaisro metu produkciją veikė didelė temperatūra, siekianti net 1 000 °C. Taigi, teisėjų kolegija vertina, kad šio specialisto išvada, jog plastmasiniai aliejaus buteliai gaisro metu lydėsi ir iš jų tekėjo aliejus, pakankamai pagrįsta. V. B. eksperto išvadoje pagrindė ir tai, kad dėl sumažėjusio aliejaus klampumo ir tankio tam tikras aliejaus kiekis galėjo ištekėti kartu su gesinimui naudotu vandeniu. Šią aplinkybę papildomai patvirtina ir V. B. eksperto išvadoje nurodyta vaizdinė medžiaga, kurioje užfiksuotas gaisro metu iš sandėlio ištekėjęs skystis, taip pat vaizdinė medžiaga, kurioje užfiksuotas keltuvas, užvažiavęs ant išsiliejusio skysčio, negalintis išgelbėti šalia sandėlio esančios produkcijos dėl to, kad ratai prarado sukibimą su žeme. Faktą apie tai, kad įvykio vietoje buvo išsiliejusio aliejaus, patvirtino ir liudytoju apklaustas Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis inspektorius D. V., nuvykęs į įvykio vietą vykstant gaisrui, o vėliau tyręs įvykį ir surašęs 2016 m. rugpjūčio 20 d. aktą dėl kilusio gaisro, taip pat liudytoju apklaustas Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas vidaus tarnybos leitenantas Ž. B., vadovavęs gesinimo darbams.

13150.

132UAB „Gaisriniai tyrimai“ 2017 m. birželio 23 d. rašte nepagrįstai rėmėsi gaisro lokalizavimo, likvidavimo (užgesinimo) ir baigiamųjų darbų sąvokomis, įtvirtintomis PAGD direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111 patvirtintuose Gaisrų gesinimo organizavimo nuostatuose, kadangi šis teisės aktas neteko galios nuo 2013 m. lapkričio 27 d. Kita vertus, UAB „Gaisriniai tyrimai“ 2017 m. birželio 23 d. rašte nepaaiškino, kokiu būdu V. B. supainiojo gaisro lokalizavimo, likvidavimo sąvokas. Iš V. B. eksperto išvados ir jo apklausos teismo posėdyje matyti, kad minėtos sąvokos V. B. yra suprantamos, tačiau jis savo išvadą grindė pirmiausia vaizdine medžiaga, rodančia realią gaisro chronologiją ir jo trukmę, o ne PAGD viešai skelbiama informacija apie gaisro lokalizavimo ir likvidavimo paskelbimo laiką.

13351.

134Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vado vidaus tarnybos leitenanto Ž. B. parodymų dėl gaisro faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis šio asmens parodymais kaip patikimai paneigiančiais aplinkybę, kad gaisro metu iš tiesų galėjo būti sunaikintas ieškovės nurodomas produkcijos kiekis. Šis liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, kad gaisro metu aliejus iš viso nedegė. Kaip matyti iš šio liudytojo apklausos teisme, tokie jo parodymai buvo paremti aplinkybe, kad pradėjus gesinti gaisrą, darbuotoju prisistatęs asmuo informavo, jog taros sandėliavimo angare nėra nieko ypatingai degaus, taip pat liudytojui susidariusiu subjektyviu požiūriu apie gaisro mastą. Tačiau iš liudytojo parodymų nėra aišku, koks konkretus ieškovės ar UAB „Lomista“ darbuotojas pranešė apie tai, kad sandėlyje nieko ypatingai degaus nėra. Iš liudytojo parodymų taip pat matyti, kad nei jis, nei gaisrą gesinę kiti gaisrininkai nebuvo įėję į sandėlio vidų ir todėl nematė, kokia produkcija jame buvo sandėliuojama gaisro metu. Kita vertus, liudytojo nurodomos aplinkybės prieštaringos, nes liudytojas vis tik patvirtino, kad gaisro metu sandėlyje aliejus buvo laikomas, nes dėl temperatūros jis išsiliejo, be to liudytojas nurodė, kad gaisro gesinimui buvo naudojamas ne tik vanduo, bet ir gesinimo putos, o tai buvo daroma dėl sandėlyje buvusio aliejaus. Pažymėtina, kad V. B. eksperto išvadoje yra nurodytos įvairių rūšių aliejaus degimo ir savaiminio užsidegimo temperatūros, kurios yra ženkliai žemesnės, nei V. B. apskaičiuota gaisro metu buvusi temperatūra, todėl pagal tokius duomenis aliejus gaisro metu neabejotinai turėjo užsidegti. Liudytojo Ž. B. nurodytas aplinkybes, kad sandėlyje buvęs aliejus nedegė, paneigia ir UAB „Gaisriniai tyrimai“ parengtos ekspertizės akto išvados. Atsakovė savo pozicijos ginče taip pat negrindė aplinkybėmis, kad aliejus gaisro metu nedegė (atsakovė tik teigė, kad ieškovės nurodomas aliejaus kiekis negalėjo sudegti). Taigi, dėl visų šių argumentų pagrindo vadovautis kaip teisingais liudytojo Ž. B. parodymais nėra.

13552.

136Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs bylos aplinkybes, pagrįstai UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės aktui nesuteikė didesnės įrodomosios vertės nei Latvijos techninio tyrimo teismų eksperto V. B. parengtai eksperto išvadai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad deklaruotas sugadintas produkcijos kiekis buvo užfiksuotas įmonės buhalterinėje apskaitoje, įmonė gaisro metu vertėsi didelės apimties didmeninės prekybos aliejumi veikla, į tai, kad V. B. tyrimo apimtis lyginant su UAB „Gaisriniai tyrimai“ tyrimu buvo platesnė, kad tyrimas buvo atliktas naudojant išsamesnę medžiagą apie faktinę gaisro chronologiją, kad V. B. išvada ir jo paaiškinimai teismo posėdžio metu buvo pakankamai logiški, aiškūs ir suprantami, tuo tarpu UAB „Gaisriniai tyrimai“ skaičiavimams taikyti rodikliai iš tiesų neatitiko faktinių nagrinėjamos bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, atsisakiusi išmokėti draudimo išmoką, neįvykdė savo pareigos įrodyti, kad ieškovė pateikė jai klaidingą informaciją apie sugadintos produkcijos kiekį. Dėl kitų atsakovės nurodomų argumentų

13753.

138Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir neišsprendė bylai esminę reikšmę turinčių klausimų, ar lauke laikoma produkcija patenka į draudimo objektą, ar sunaikinta ir sugadinta produkcija priklausė būtent ieškovei, ar ši produkcija galėjo būti realizuota rinkoje, ar ieškovė teisėtai į žalos dydį įtraukė pridėtinės vertės mokestį. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, atsisakydama mokėti draudimo išmoką, šiomis aplinkybėmis nesirėmė, be to, jokių konkrečių įrodymų dėl šių aplinkybių nepateikė ir neprašė išreikalauti teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių neturėjo pagrindo aiškintis.

13954.

140Turto draudimo nuo visų rizikų taisyklių 3.1 papunktis nustato, kad pagal šių taisyklių pagrindu sudaromą draudimo sutartį gali būti draudžiamas draudėjui nuosavybės teise arba kitu teisiniu pagrindu jo valdomas apyvartinis turtas. Pagal taisyklių 11.1 papunktį draudimo išmokos dydis apyvartiniam turtui nustatomas pagal jo įsigijimo kainą arba pagaminimo kaštus žalos atsiradimo dieną. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad gaisro metu sugadintas apyvartinis turtas ieškovei nuosavybės teise nepriklausė. Byloje esančios specialisto išvados patvirtina, kad nukentėjęs turtas buvo apskaitomas ieškovės buhalterinėje apskaitoje, įmonė turi šio turto įsigijimo dokumentus. Atsakovė nepateikė duomenų, kad ieškovės nurodyta turto vertė neatitinka jo įsigijimo kainos ar pagaminimo kaštų.

14155.

142Turto draudimo nuo visų rizikų taisyklių X skyriuje nurodytos saugos priemonės, kurios turi būti įvykdytos, kad apdraustas turtas būtų laikomas deramai apsaugotu. Tačiau šių saugos priemonių nesilaikymas yra pagrindu draudikui atsisakyti išmokėti draudimo išmoką tik tokiu atveju, jeigu tai turi įtakos žalos atsiradimui ar jo dydžiui (taisyklių 10.2 papunktis). Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodo, kaip aplinkybė, jog dalis apyvartinio turto buvo laikoma lauke, lėmė žalos atsiradimą ar didesnį žalos dydį. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad dalis lauke laikomo turto buvo išsaugota, taigi minėta aplinkybė sumažino kilusią žalą. Niekuo nepagrįsti atsakovės argumentai, kad produkcijos laikymas lauke savaime rodo, jog toks turtas yra netinkamas realizavimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė įvykio metu vertėsi pakankamai didelės apimties didmeninės prekybos aliejumi veikla, todėl tam tikra dalis produkcijos galėjo būti trumpą laiką laikoma lauke, tačiau tokia aplinkybė savaime nepatvirtina, jog produkcija tapo netinkama realizuoti.

14356.

144Nepagrįsti atsakovės argumentai dėl pridėtinės vertės mokesčio įtraukimo į reikalaujamą sumą. Byloje pateikti įrodymai (UAB „Bionovus“, UAB „Biomotorai“ sąskaitos, jų apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai), kad ieškovė draudimo išmokos už gaisravietės tvarkymą ir netinkamos naudoti aliejaus produkcijos utilizavimą reikalauja iš šių išlaidų atėmusi pridėtinės vertės mokestį (4 422 + 812,97 + 3 031,47 = 8 266,44 Eur).

14557.

146Atsakovė teigia, kad skundžiamame teismo sprendime yra padaryta klaidų, jo rezoliucinėje dalyje nurodytos priteistinos sumos neatitinka ieškovės prašomų priteisti sumų. Atsakovė tvirtina, kad nei ieškovė, nei teismas, nurodydami priteistiną sumą, neatsižvelgė į tai, kad iš ieškovės reikalaujamos sumos turi būti atimama 1 000 Eur išskaita.

14758.

148Nustatyta, kad pradiniu ieškiniu ieškovė reikalavo iš atsakovės priteisti 276 334,24 Eur draudimo išmoką, susidedančią iš 268 067,80 Eur sugadinto ar sunaikinto turto vertės, 8 266,44 Eur gaisravietės tvarkymo ir netinkamos naudoti aliejaus produkcijos utilizavimo išlaidų, 7 995 Eur palūkanas už ne laiku sumokėtą 276 334,24 Eur draudimo išmoką, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki ieškinio pateikimo teismui 2017 m. gegužės 26 d. ir procesines palūkanas. Tačiau ieškovė 2017 m. rugpjūčio 18 d. pareiškimu sumažino ieškinio reikalavimus atsižvelgdama į 1 000 Eur išskaitos sumą ir prašė priteisti iš atsakovės šia suma sumažintą 275 334,24 Eur draudimo išmoką, atitinkamai perskaičiuotą 7 966 Eur palūkanų sumą už laiku nesumokėtą draudimo išmoką ir procesines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės būtent išskaitos suma sumažintą draudimo išmoką (275 334,24 Eur), taip pat atsižvelgiant į sumažintą draudimo išmoką apskaičiuotas mažesnes palūkanas (7 966 Eur), todėl atsakovės argumentai, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytos priteistinos sumos neatitinka ieškovės prašomų priteisti sumų ir kad iš ieškovės reikalaujamos sumos nebuvo atimta 1 000 Eur išskaita, yra aiškiai nepagrįsti. Pažymėtina, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta neteisinga (per maža) priteista suma (276 334,24 Eur), nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos, kadangi remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalį, ieškovės prašytos procesinės palūkanos turėjo būti priteistos nuo bendros 283 300,24 Eur priteistos sumos. Sutiktina su ieškove, kad tokia klaida naudinga atsakovei, o ne ieškovei. Siekiant nepriimti dėl apeliacinį skundą padavusios atsakovės atžvilgiu blogesnio teismo sprendimo, šiuo aspektu teismo sprendimas nekeičiamas (CPK 313 straipsnis). Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

14959.

150Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo taisyklių ir teisingai nustatė, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, atleidžiančių ją nuo draudimo išmokos mokėjimo, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą tenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti draudimo išmoką, palūkanas už uždelsimo išmokėti išmoką laikotarpį ir procesines palūkanas. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

15160.

152Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos. Ieškovė prašo priteisti 4 235 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Tačiau yra pagrindas tokią sumą mažinti, nes ji viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, 8.11 papunktį, pagal kurį rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi maksimalus rekomenduojamas priteistinas dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra 1 163,76 Eur (skaičiuojama pagal 2018 m. I ketvirtį), būtent ši suma iš atsakovės ir priteisiama.

15361.

154Atsakovė 2019 m. balandžio 19 d. padavė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą ir priimti bei vertinti naują įrodymą – 2019 m. balandžio 8 d. nutartį baudžiamojoje byloje. Kadangi šie dokumentai pateikti po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje, jie nepriimami ir nevertinami.

155Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

156Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

157Priteisti iš atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ (juridinio asmens kodas 304080146) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Rukola“ (juridinio asmens kodas 302415770) 1 163,76 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rukola“... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad verčiasi maistinio augalinio aliejaus importu,... 10. 3.... 11. Ieškovės apyvartinį turtą nuo visų rizikų buvo apdraudusi atsakovė. Į... 12. 4.... 13. Ieškovė pažymi, kad atsakovė paprašė UAB „Gaisriniai tyrimai“... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu patenkino... 18. 6.... 19. Teismas pažymėjo, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tai,... 20. 7.... 21. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktos... 22. 8.... 23. Teismas nustatė, kad ieškovės pateikta V. B. parengta specialisto išvada... 24. 9.... 25. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad abu liudytojais apklausti specialistai... 26. 10.... 27. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad nagrinėjamoje byloje turėtų... 28. 11.... 29. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ekspertas V. B. ekspertiniame tyrime... 30. 12.... 31. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovės... 32. III.... 33. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 34. 13.... 35. Apeliaciniame skunde atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo... 36. 13.1.... 37. Pirmosios instancijos teismas, 2018 m. sausio 11 d. nutartimi atnaujinęs bylos... 38. 13.2.... 39. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi perdavė Kauno... 40. 13.3.... 41. Teismas nepagrįstai vertino kaip neįrodytą atsakovės nurodytą aplinkybę,... 42. 13.4.... 43. Ieškovės eksperto parengta išvada yra nepatikima. Teismo posėdyje ekspertas... 44. 13.5.... 45. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir neišsprendė bylai esminę... 46. 13.6.... 47. Teismo sprendime yra padaryta klaidų, jo rezoliucinėje dalyje nurodytos... 48. 14.... 49. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Rukola“ prašo Vilniaus... 50. 14.1.... 51. Teismas pagrįstai nevertino ieškovės nurodomų aplinkybių, susijusių su... 52. 14.2.... 53. Nagrinėjant bylą nebuvo pažeistos įrodinėjimo taisyklės. Teismas tenkino... 54. 14.3.... 55. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų paneigti atsakovės... 56. 14.4.... 57. Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kai pastebėjo, kad... 58. 15.... 59. Atsakovė 2019 m. balandžio 1 d. padavė prašymą stabdyti bylą iki... 60. Teisėjų kolegija... 61. IV.... 62. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 63. 16.... 64. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 65. 17.... 66. 2015 m. balandžio 16 d. tarp UAB „Rukola“ ir UAB „Lomista“ buvo... 67. 18.... 68. Įvykio metu ieškovė buvo apdraudusi apyvartinį turtą nuo visų rizikų... 69. 19.... 70. Atsakovė, administruodama žalos bylą, kreipėsi į UAB „Gaisriniai... 71. 20.... 72. Atsakovė 2016 m. lapkričio 9 d. pareiškimu kreipėsi dėl ikiteisminio... 73. 21.... 74. Atsakovė 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu atsisakė ieškovei mokėti... 75. 22.... 76. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės... 77. 23.... 78. Bylos sustabdymas reiškia, kad civilinėje byloje tam tikrą laiką... 79. 24.... 80. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą stabdyti bylą iki galutinio sprendimo... 81. 25.... 82. CK 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas)... 83. 26.... 84. Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių,... 85. 27.... 86. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl skirtingų sukeliamų teisinių... 87. 28.... 88. Draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio... 89. 29.... 90. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes,... 91. 30.... 92. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad kilęs gaisras yra draudžiamasis... 93. 31.... 94. Atsakovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo... 95. 32.... 96. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra... 97. 33.... 98. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu... 99. 34.... 100. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, 2018... 101. 35.... 102. CPK 12 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinės bylos visuose teismuose... 103. 36.... 104. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad civiliniame procese galiojantis... 105. 37.... 106. Kaip minėta, nagrinėjamos bylos esminis klausimas, ar ieškovės pateikta... 107. 38.... 108. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas... 109. 39.... 110. Apeliaciniame skunde atsakovė jokių objektyvių įrodymų dėl galimai... 111. 40.... 112. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai... 113. 41.... 114. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas,... 115. 42.... 116. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad UAB... 117. 43.... 118. Antra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į... 119. 44.... 120. Trečia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad UAB... 121. 45.... 122. Ketvirta, atsakovė, siekdama paneigti V. B. eksperto išvados patikimumą,... 123. 46.... 124. Teisėjų kolegija vertina, kad šie argumentai pirmosios instancijos teismui... 125. 47.... 126. Pasisakant dėl šios nutarties 45 punkte nurodytų argumentų dėl V. B.... 127. 48.... 128. 2017 m. spalio 25 d. teismo posėdyje V. B. motyvuotai atsakė į atsakovės... 129. 49.... 130. Teisėjų kolegijos manymu, V. B. pakankamai išsamiai pagrindė ir išvados... 131. 50.... 132. UAB „Gaisriniai tyrimai“ 2017 m. birželio 23 d. rašte nepagrįstai... 133. 51.... 134. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino... 135. 52.... 136. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 137. 53.... 138. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos... 139. 54.... 140. Turto draudimo nuo visų rizikų taisyklių 3.1 papunktis nustato, kad pagal... 141. 55.... 142. Turto draudimo nuo visų rizikų taisyklių X skyriuje nurodytos saugos... 143. 56.... 144. Nepagrįsti atsakovės argumentai dėl pridėtinės vertės mokesčio... 145. 57.... 146. Atsakovė teigia, kad skundžiamame teismo sprendime yra padaryta klaidų, jo... 147. 58.... 148. Nustatyta, kad pradiniu ieškiniu ieškovė reikalavo iš atsakovės priteisti... 149. 59.... 150. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 151. 60.... 152. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteistinos... 153. 61.... 154. Atsakovė 2019 m. balandžio 19 d. padavė prašymą atnaujinti bylos... 155. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 156. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti... 157. Priteisti iš atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna...