Byla 2S-2413-254/2015
Dėl pirkimo–pardavimo sutarties atsisakymo ir pinigų grąžinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Alfameda“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Sensalė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22498-528/2015 pagal ieškovės viešosios įstaigos Kauno centro poliklinikos ieškinį atsakovei UAB „Sensalė“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties atsisakymo ir pinigų grąžinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Alfameda“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė Kauno apylinkės teismui pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti teisėtu ieškovės atsisakymą Prekių viešojo pirkimo‑pardavimo 2013-11-07 sutarties Nr. RS9.14-143 (toliau Sutartis) ir grąžinti už atsakovės parduotą nekokybišką garų sterilizatorių 41 946,66 Eur sumą bei priteisti ieškovei iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 3‑9). Taip pat ieškovė prašė šių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovės turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir/ar pinigines lėšas bankų sąskaitose. Prašyme nurodoma, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės sumos. Ginčo pradžioje šalys jį bandė spręsti geruoju, tačiau vėliau šios derybos nutrūko. Atsakovė į raginimus nereaguoja jau daugiau kaip 3 mėnesiai, pinigų ar jų dalies už nekokybišką prekę iki šiol nesumokėjo, prekės nepakeitė, todėl, ieškovės nuomone, yra pagrindas manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovės kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo pinigines lėšas bendroje sumoje ne daugiau kaip už 41 946,66 Eur, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, taip pat leidžiant atsakovei atsiskaityti su VMI, SODRA, išmokėti atlyginimus darbuotojams. Teismas įvertinęs ieškovės argumentus, kad atsakovė į raginimus nereaguoja jau daugiau kaip 3 mėnesiai, gera valia kilusio ginčo išspręsti šalims nepavyksta, o reikalavimas yra turtinio pobūdžio, kurio 41 946,66 Eur suma yra didelė, sprendė, kad ieškovės prašymas tikėtinai pagrįstas ir, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, yra tikslingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Atsakovė (toliau apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiais motyvais:

81. Atsižvelgiant į apeliantės finansinę padėtį, jai pareikšto reikalavimo suma nesudaro prielaidų abejoti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymo perspektyvomis. Duomenų, kad apeliantė siektų jos turimą turtą paslėpti, perleisti ar kitaip išvengti galimo išieškojimo, ar objektyvių prielaidų manyti, jog ieškinio patenkinimo atveju būtų sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą pagal galimo patenkinti ieškovės piniginio reikalavimo dydį, nėra.

92. Šiuo konkrečiu atveju pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra itin varžančio pobūdžio, nes apeliantė, vykdydama ūkinę-komercinę veiklą, dalyvauja viešuosiuose konkursuose. Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio nuostatoje numatyta, jog perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kandidatų ir dalyvių ekonominės ir finansinės būklės reikalavimus ir prašyti pateikti šiuos (vieną ar kelis) ekonominę ir finansinę kandidato ar dalyvio būklę apibūdinančius dokumentus. Todėl apeliantei sudaromos kliūtys dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tokiu būdu patiriant nuostolius (negautas pajamas), nes bankų išrašuose bus matomos žymos apie areštuotas pinigines lėšas. Tokiu atveju, bus preziumuojama, jog tiekėjas turi neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų ir todėl šalinamas iš viešojo konkurso. Tai, jog apeliantė dalyvauja viešuosiuose konkursuose, patvirtina ir į bylą su ieškiniu pateikta Sutartis.

103. Šios sutarties IV dalyje šalys susitarė dėl „Sutarties įvykdymo užtikrinimo“, sutarties 10 punkte numatyta, jog „tiekėjas ‑ apeliantė, pasirašydamas sutartį privalo pateikti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą - Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko ar kredito unijos garantiją ar Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruotos draudimo bendrovės laidavimo draudimą. Užtikrinimo vertė - 5 proc. nuo sutarties vertės“. T. y., ieškovė, žinodama sutarties sąlygas, nepagrįstai teismo prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes 5 proc. (2 097,33 Eur) nuo sutarties vertės jau turi užtikrinimą, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones užtikrinta suma ieškovės naudai siekia 105 proc. nuo ieškinio sumos.

114. Ieškovės teigimu, pagal sutartį pateikta prekė yra nekokybiška, tačiau, tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Apeliantės nuomone, ieškovė naudojo netinkamos kokybės vandenį, kas ir sąlygojo įrenginio gedimus ir pakartotinius taisymus. Šią išvadą patvirtina Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015-07-14 raštas Nr. D2-7735-05.9 (b. l. 85‑86), iš kurio galima spręsti, kad nuo 2013-06-11 iki 2014-11-17 galimai vandens valymo įranga buvo neprižiūrima, nes nebuvo sudaryta ilgalaikė priežiūros sutartis. Be to, tam kad ieškovė galėtų pagrįsti savo teiginį dėl prekės nekokybiškumo, yra reikalinga ekspertizė vandens kokybei bei įrangos gedimo priežasčiai nustatyti, tačiau ieškovė tą daryti vengia, dėl ko, apeliantės teigimu, ieškovė šioje byloje elgiasi nesąžiningai ir nepagrįstai. Kita vertus, nuo Sutarties pasirašymo iki ieškinio pateikimo teismui (2015-08-19) praėjo daugiau kaip 21 mėnesiai. Tarp šalių pasirašytos sutarties 5 punkte nurodyta, jog sutartis sudaroma 60 dienų. Ieškovė ieškiniu prašo Sutarties atsisakyti ir grąžinti pinigus, tačiau įstatymas nenumato atsisakymo instituto nuo pirkimo‑pardavimo sutarties. Sutartis galėtų būti nutraukta, tačiau ji jau yra pasibaigusi, todėl kyla klausimas dėl pačio ieškinio pagrįstumo, dėl ko kyla prielaidos ir dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo.

125. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą nutartį ir taip pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuris įtvirtina absoliutų sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindą, dėl ko nutartis turėtų būti panaikinta.

13Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį nepakeistą šiais argumentais:

141. Apeliantei dar nėra taikytos laikinosios apsaugos priemonės 41 946,66 Eur sumai, nes tokios sumos ji neturi banko sąskaitoje. Skundžiamos nutarties pagrindu areštuotas tik apeliantės automobilis Ford Transit, kurio vertė 5 000 Eur. Ši aplinkybė tik rodo, kad apeliantės finansinė padėtis yra sunki ir sudaro pagrindą abejoti įmonės mokumu, galimo sprendimo vykdymo perspektyvomis. Nors ši suma apeliantės vertinama kaip nedidelė, tačiau jos banko sąskaitoje piniginių lėšų nėra ir laikinosios apsaugos priemonės nėra taikytos visa apimtimi. Kadangi apeliantės turtą yra aprašę keli antstoliai, akivaizdu, jog įmonė turi kreditorinių įsipareigojimų, kurie gali būti priežastis nevykdyti teismo sprendimo. Minėtos aplinkybės taip pat įrodo, kad apeliantė taikiai konfliktų nesprendžia, yra nemoki, todėl reikalavimų užtikrinimui būtinos taikyti laikinosios apsaugos priemonės.

152. Apeliantė nurodo, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra itin varžančio pobūdžio, nes riboja jos vykdomą ūkinę-komercinę veiklą. Tačiau, pažymėtina, kad įmonės turtas yra areštuotas trijų antstolių, todėl ieškovės prašyta pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė tėra viena iš priežasčių, dėl kurių apeliantės veikla yra apribota. Ši aplinkybė taip pat pagrindžia abejones dėl ieškovės mokumo, galimo teismo sprendimo nevykdymo. Be to, apeliantė gali kreiptis su prašymu į teismą pakeisti laikinąją apsaugos priemonę kita. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 148 straipsnio 2 dalį teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantė deklaruoja itin gerą finansinę įmonės padėtį, darytina išvada, kad ji gali ieškinio sumą pervesti į teismo sąskaitą ir išvengti piniginių lėšų arešto banko sąskaitoje, kuri riboja įmonės ūkinę-komercinę veiklą. Antstolio aprašytas automobilis Ford Transit yra toliau naudojamas įmonės veiklai, todėl šio turto areštas netrukdo atsakovei eksploatuoti automobilio jo ūkinės-komercinės veiklos naudai.

163. Nepaisant to, kad ilgalaikė vandens priežiūros sutartis nebuvo sudaryta, tačiau ieškovė vandens valymo įrangos priežiūrą vykdo pagal trumpalaikes sutartis, pagal įmonės iškvietimą. Taip pat, ieškovė neprieštaravo ir neprieštarauja ekspertizės atlikimui, tačiau ji turi būti skiriama teismo pagal CPK 212 straipsnyje nustatytą tvarką. Kilus ginčui dėl garų sterilizatoriaus kokybės, apeliantė ėmėsi iniciatyvos atlikti vandens kokybės cheminius tyrimus, tačiau jų rezultatas nepatvirtino, kad vanduo netinkamas (b. l. 96, 97). Vandens tyrimo protokolai buvo pateikti Akreditavimo tarnybai, kuri nurodė, kad medicinos prietaisų vandenį tirti neturi įgaliojimų Agrocheminių tyrimų laboratorija, nes ji tiria tik dirvožemio ir augalų srityje (b. l. 20‑21).

174. Daikto atitikties kokybės reikalavimams pažeidimas konstatuotinas įvertinus aplinkybes, kad parduotas daiktas - garo sterilizatorius - dėl gedimo nebegalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, taigi šiuo atveju taikytinas proporcingas pažeistų pirkėjo teisių gynimo būdas, nustatytas Civilinio kodekso (toliau CK) 6.363 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo NR. XII-700). Pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui sutartį ir kokybės dokumentų reikalavimus atitinkančią prekę, kvalifikuojama kaip pagrindinė pirkimo‑pardavimo santykiuose. Pagal įstatymą ar sutartį pardavėjui atsiranda pareiga garantuoti, kad daiktas atitinka sutarties sąlygas. Laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis). Garantija pagal įstatymą yra pripažįstama pagrindine pardavėjo garantija ir ji siejama su pirkėjo teisine apsauga dėl parduotos prekės trūkumų, t. y., kad pardavėjas privalo pateikti prekes, kurios atitinka pardavimo sutartį. Tačiau šalys papildomai Sutartimi susitarė dėl 18 mėnesių garantijos. Tai sutartinė nuostata, kuri paprastai sudaro įsipareigojimą pataisyti daiktą, kuris sugenda per tam tikrą terminą. Nagrinėjamoje byloje akcentuotina tai, kad pardavėjas suteikė pagrindinę ir papildomą garantijas kaip profesionalus pardavėjas, kuris, pasiūlydamas ypač kvalifikuotą apmokytą gamintojo techninį prižiūrėtoją davė pagrindo pirkėjui tikėtis kokybiškos prekės.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2013-11-07 pasirašė prekių viešojo pirkimo‑pardavimo sutartį Nr. RS9.14-143 (toliau Sutartis), pagal kurią ieškovė įsigijo iš apeliantės funkcionuoto vakuumo garų sterilizatorių su papildomai reikalinga įranga (vandens minkštinimo, demineralizavimo, vėdinimo ir pan.). Kadangi, ieškovės nuomone, prekė jai buvo pateikta su kokybės trūkumais, kurie išaiškėjo tik vėlesnio eksploatavimo metu, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama grąžinti sumokėtą kainą už prekę ir pripažinti jos atsisakymą nuo sutarties teisėtu. Šių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti apeliantės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.

20Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

22Pasisakant dėl pirmosios teisinės nuostatos, įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pabrėžtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Draudimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, spręsti dėl pareikšto materialiojo reikalavimo pagrįstumo, neapima teismo pareigos atlikti preliminarų (lot. prima facie) ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar egzistuoja ieškinio patenkinimo tikimybė. Kai pirmosios instancijos teismo nutartyje preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas atskirai neaptariamas, toks vertinimas, atsižvelgiant į atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, gali būti pateikiamas pareikšto atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-368-943/2015). Apeliantės teigimu, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinys preliminariai nepagrįstas. Apeliantės teigimu, ji prekę pardavė kokybišką, tačiau pati ieškovė, neprižiūrėjusi vandens valymo įrenginių, naudojo netinkamos kokybės vandenį, ir tokiu būdu padarė žalą iš apeliantės įsigytai prekei ‑ garų sterilizatoriui.

23Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip spręstina iš šalių procesinių dokumentų, tarp šalių kilo ginčas dėl sumos už nekokybišką prekę grąžinimo ir atitinkamai atsisakymo nuo sutarties pripažinimo teisėtu; patį sutartinį faktą (t. y. jog ieškovė pirko iš apeliantės prekę, o už jos įsigijimą ieškovė apeliantei sumokėjo pinigus) šalys pripažįsta. Kaip nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, nepaisant to, kad ilgalaikė vandens priežiūros sutartis nebuvo sudaryta, ieškovės vandens valymo įrangos priežiūra buvo vykdoma pagal trumpalaikes sutartis, pagal įmonės iškvietimą. Kita vertus, kaip nurodo pati apeliantė atskirajame skunde, tam kad ieškovė galėtų pagrįsti savo teiginį dėl prekės nekokybiškumo, yra reikalinga ekspertizė vandens kokybei bei įrangos gedimo priežasčiai nustatyti. Vadinasi, pati apeliantė pripažįsta, kad šalių ginčo išsprendimas yra bylos išnagrinėjimo iš esmės rezultatas, ir tam byloje reikalinga atlikti ekspertizę (CPK 212 straipsnis), atlikti įrodymų tyrimą ir įrodymų vertinimą. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, aptariamu atveju nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, apelianto argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių (vandens kokybės bei įrangos gedimo priežasčių) atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1343/2013). Dėl tos pačios priežasties plačiau nepasisakoma dėl ieškovės nurodomo argumento, susijusio su Sutartimi sutartos papildomos garantijos ir jos įtakos ginčo išsprendimo rezultatui, ar kad įstaigose atlikti vandens kokybės cheminiai tyrimai nepatvirtino vandens netinkamumo. Ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Be to, apeliantė neteisi, teigdama, kad įstatymas nenumato atsisakymo instituto nuo pirkimo‑pardavimo sutarties, dėl ko jai ir šiuo aspektu kyla klausimas dėl ieškinio pagrįstumo, atitinkamai ‑ dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo. Apeliantei nurodytina, kad CK 6.334 straipsnis skirtas gynimuisi nuo kokybės trūkumų, kurio 1 dalies 4 punktas numato galimybę pirkėjui pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.

24Kita vertus, apeliantė nurodo, jog ginčo suma jai nėra didelė, kas sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių jo atžvilgiu panaikinimui. CPK 12 ir 178 straipsniuose, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens turtinę padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Tačiau apeliantė, teigianti, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos atžvilgiu, kartu su skundu nepateikė įrodymų, paneigiančių aplinkybes apie jos galimai sunkią finansinę padėtį, nepateikė įrodymų, kad būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas jai nesukeltų didelių finansinių problemų. Apeliantei nepateikus įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie gerą jos finansinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas pagrįstai sprendė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. T. y. darytina išvada, kad teismas tinkamai įžvelgė ir antrąjį pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui apeliantės atžvilgiu, kuris įtvirtintas CPK 144 straipsnio 1 dalyje.

25Apeliantė tokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie gerą jos finansinę padėtį, nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Vien tik pateiktas 2014 metų laikotarpio balansas (b. l. 126), negali atspindėti jos realios finansinės padėties, nes duomenys apie pradelstus įsipareigojimus, jų dydį, palyginus su turto dydžiu, <> balansuose ir pelno nuostolių ataskaitose neužfiksuoti, todėl nėra galimybės remiantis šiais dokumentais konstatuoti faktą, kad <> pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir todėl įmonės veikla yra pelninga (o, ne, pvz.: įmonė yra nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme). Tuo labiau, kad ieškinio pareiškimo dienai apeliantės finansinė padėtis gali būti pakitusi, palyginus su ta, kuri užfiksuota 2014 metų laikotarpio balanse. Pažymėtina, kad apeliantės pateiktų Creditinfo duomenų (b. l. 120) negalima vertinti kaip realiai atspindinčią jos finansinę padėtį, turimą turtą, nes tai yra subjektyvi to asmens nuomonė (Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1459-173/2015). Ieškovė priešingai, pateikė įrodymus, jog skundžiamos nutarties pagrindu yra areštuotas tik apeliantei priklausantis automobilis Ford Transit, kurio vertė 5 000 Eur (b. l. 136‑137). Teismas, gavęs duomenis iš VĮ Regitra ir Nekilnojamojo turto registro, nustatė, kad apeliantės automobilis Ford Transit yra areštuotas, o nekilnojamojo turto ji neturi (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl tai yra pagrindas pagrįstai abejoti apeliantės nurodoma jos gera finansine padėtimi. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus apie atsakovės turtinę padėtį: UAB „Sensalė“ sąskaitų, esančių AB SEB banke išrašus. Iš sąskaitos ( - ) (Eur) matyti, kad 2015-07-01 pradinis likutis 0,10 Eur. ir iki 2015-07-31 įplaukų nebuvo, o likutis 2015-10-07 sudaro 0,64 Eur. AB DnB banko sąskaitoje ( - ) (Eur) pradinis likutis 2015-07-01 buvo 4,24 Eur, o 2015-07-31 (likutis po operacijų) – 0 Eur. Apelianto atstovas šiuos duomenis prašė nevertinti, nes jam kyla abejonės dėl jų tikrumo. Tačiau šiuo atveju pateikti duomenys yra iš apeliantės sąskaitų banke, todėl apeliantė turėjo visas galimybes ieškovės duomenis paneigti, pateikdama savo sąskaitų banke išrašus.

26Apeliantės teigimu, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra itin varžančio pobūdžio, nes ji dalyvauja viešuosiuose konkursuose, o duomenys apie piniginių lėšų areštą leidžia preziumuoti, kad tiekėjas turi neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų, todėl šalintinas iš viešojo konkurso (Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais ribojimais, suvaržymais asmens, kuriam šios priemonės taikomos, atžvilgiu, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo. Kaip teisingai pastebima atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantė, deklaruodama itin gerą finansinę įmonės padėtį, gali ieškinio sumą pervesti į teismo sąskaitą ir išvengti piniginių lėšų arešto banko sąskaitoje, jeigu jis riboja įmonės ūkinę-komercinę veiklą. CPK 148 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai. Antstolio aprašytas automobilis Ford Transit yra toliau naudojamas įmonės veiklai, todėl jo areštas netrukdo apeliantei jį eksploatuoti. Kita vertus, civilinio proceso įstatymas numato galimybę, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys yra atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovė atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1186/2013). Tuo tarpu ieškovės turtiniai interesai, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeisti ir ji šiuo atveju neturi alternatyvių savo interesų užtikrinimo būdų. Todėl, darytina išvada, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones nebus pažeista šalių interesų pusiausvyra.

27Be to, atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovė nepagrįstai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuomet pagal šalių pasirašytą Sutarties 10 punktą, 5 proc. (2 097,33 Eur) nuo sutarties vertės dydžio užtikrinimą ieškovė jau turi. Kadangi apeliantė nepateikė įrodymų dėl šios sąlygos realaus įvykdymo), todėl savo argumentų ji neįrodė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad realiai esant tokioms aplinkybėms ir jas įrodžius, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas (CPK 148 straipsnis) ar panaikinimas (CPK 149 straipsnis) pagal suinteresuoto asmens prašymą galimas visose civilinio proceso stadijose.

28Atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą nutartį ir taip pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (CPK 338 straipsnis), atmetamas kaip visiškai nepagrįstas, nes iš pirmosios instancijos nutarties motyvuojamosios dalies aiškiai matyti, kokių motyvų pagrindu teismas priėmė skundžiamą nutartį.

29Dėl nurodytų argumentų apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė Kauno apylinkės teismui pareiškė ieškinį, kuriuo prašė... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi ieškovės prašymą... 6. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 7. Atsakovė (toliau apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015 m.... 8. 1. Atsižvelgiant į apeliantės finansinę padėtį, jai pareikšto... 9. 2. Šiuo konkrečiu atveju pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra itin... 10. 3. Šios sutarties IV dalyje šalys susitarė dėl „Sutarties įvykdymo... 11. 4. Ieškovės teigimu, pagal sutartį pateikta prekė yra nekokybiška,... 12. 5. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą nutartį... 13. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti... 14. 1. Apeliantei dar nėra taikytos laikinosios apsaugos priemonės 41 946,66 Eur... 15. 2. Apeliantė nurodo, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra itin... 16. 3. Nepaisant to, kad ilgalaikė vandens priežiūros sutartis nebuvo sudaryta,... 17. 4. Daikto atitikties kokybės reikalavimams pažeidimas konstatuotinas... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2013-11-07 pasirašė prekių viešojo... 20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 21. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar... 22. Pasisakant dėl pirmosios teisinės nuostatos, įtvirtintos CPK 144 straipsnio... 23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip spręstina iš šalių... 24. Kita vertus, apeliantė nurodo, jog ginčo suma jai nėra didelė, kas sudaro... 25. Apeliantė tokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie gerą... 26. Apeliantės teigimu, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra itin... 27. Be to, atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovė nepagrįstai prašė taikyti... 28. Atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas priėmė... 29. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirasis... 30. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337... 31. atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d....